- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-06-14
- Bylos Nr.
- AN2-270-493/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00408-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Paštuolis
- Pažeidėjas
- V. Š.
- Kategorijos
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.9Bylos dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribos apygardos teisme (ANK 652 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarties V. Š. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. Š. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2019 m. vasario 12 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta 340 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių už tai, kad jis 2019 m. sausio 13 d. 11.35 val. kelyje (duomenys neskelbtini) ketvirtame kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,49 promilių girtumas) vairavo automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 5, 6, 14 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs V. Š. skundą, 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad V. Š. kaltė įrodyta jo paties paaiškinimais apie alkoholio vartojimo faktą, kitais rašytiniais įrodymais. Padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis ANK reikalavimu ir nelaikytina aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Jei teismas šio prašymo netenkintų, V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarties dalį, kuria paskirta administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 14 mėnesių arba šią administracinio poveikio priemonę skirti kaip įmanoma trumpesniam terminui.
3.1. Skunde teigiama, kad teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumą. Teisminio nagrinėjimo metu įrodymai aktyviai iš viso nebuvo renkami. Byla buvo ištirta paviršutiniški nesigilinant nei į teisės aktus, nei į patį įvykį, jo kilimo esmę ir kitas bylai teisingai išnagrinėti reikšmės turinčias aplinkybes.
3.2. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažymi, kad teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus. Tačiau šiuo atveju liudytojai nebuvo apklausti. Nors buvo apklaustas ekspertas, tačiau teismas nepakankamai objektyviai ir individualiai aiškinosi ir gilinosi į šią konkrečią situaciją. Teismas nesiėmė veiksmų ir neišsireikalavo vaizdo įrašo iš policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, kuriame galbūt yra užfiksuotas bendravimo su pareigūnais momentas. Iš šio įrašo matytųsi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo reikalavo leisti tikrintis blaivumą pakartotinai. Teismas buvo pasyvus, nerinko papildomų įrodymų, nesiaiškino jokių papildomų aplinkybių, nesigilino į teisės aktus. Teismas tik pagarsino byloje esančius dokumentus, neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus dėl burnos gaiviklio naudojimo, pasitikrinimo savo turimu alkotesteriu prieš vairuojant, prašymo leisti pūsti į alkotesterį dar kartą.
3.3. Pasak V. Š. šiuo atveju buvo pažeista ir alkotesterio naudojimo instrukcija, nes nebuvo palauktas 15 minučių prieš atliekant tikrinimą. Šį pažeidimą įvardino ir ekspertas. Ekspertas taip pat nurodė, kad iš žmogaus organizmo per valandą pasišalina nuo 10 iki 40 promilių. Tačiau tai nereiškia, kad būtent tiek pasišalino šiuo atveju, o teismas šių aplinkybių netikrino. Šiuo atveju svarbu tai, kad nuvykus į gydymo įstaigą ir patikrinus blaivumą alkotesteriu tebuvo nustatyta 0,13 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Paminėtos aplinkybės rodo, kad pareigūnų alkotesterio duomenys buvo iškraipyti dėl panaudoto burnos gaiviklio, dėl to apeliantas buvo nubaustas nepagrįstai.
3.4. Skunde teigiama, kad nėra aiški ir teismo argumentacija dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies netaikymo. Atkreipiamas dėmesys, kad V. Š. niekada nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, šiurkščių KET pažeidimų anksčiau nėra padaręs, nėra teistas, nuo alkoholio nepriklausomas. Nustatytas girtumo laipsnis nežymiai viršijo leidžiamą normą. Be to alkotesterio duomenis iškraipė burnos gaiviklis. Dėl padaryto nusižengimo pasekmės nekilo, žala nebuvo padaryta. Savo lengvabūdiško poelgio apeliantas nepateisina ir gailisi. Nusižengimą padarė netyčia, neįvertinęs visų aplinkybių ir galimai pervertinęs savo galimybes. Yra sąžiningas pilietis, moka mokesčius valstybei, dirba. Darbinė veikla yra vienintelis apelianto ir jo šeimos pajamų ir pragyvenimo šaltinis. Dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės gali netekti pajamų ir tai sukeltų ypač sunkias pasekmes.
3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga ne tik dėl darbo specifikos, bet ir rūpinantis savo šeima, t. y. vežiojant dukrą į mokyklą ir iš jos bei reguliariai lankantis gydymo įstaigose dėl žmonos sveikatos būklės. Analogiškose administracinių nusižengimų bylose būtinybė vairuoti transporto priemones vykdant darbines funkcijas, rūpinantis šeima yra pagrindas šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba skirti trumpesniam terminui. Teismas šiuo atveju neįvertino visų svarbių aplinkybių ir nepagrįstai netaikė ANK 591 straipsnio ar bent jau ANK 34 straipsnio 5 dalies.
Atsiliepimas
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atsiliepime prašoma V. Š. skundo netenkinti ir plikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. V. Š. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Apeliaciniame skunde Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis ginčijama įrodymų vertinimo ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo aspektu. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į ANK 652 straipsnio nuostatas, skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina skundo ribose.
Dėl įrodymų vertinimo.
7. Bendrieji įrodymų vertinimui keliami reikalavimai įtvirtinti ANK 569 straipsnyje, kurio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apygardos teismas, išanalizavęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad V. Š. skundo argumentai dėl neteisingo įrodymų vertinimo ir nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį yra nepagrįsti.
8. V. Š. pripažintas kaltu dėl automobilio vairavimo esant neblaiviam, kai nustatytas 0,49 promilių girtumas. Administracinis nusižengimas kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojai). Šio administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis). Nagrinėjamoje byloje, priešingai, negu tvirtina apeliantas, jokių pagrįstų abejonių dėl nustatyto neblaivumo laipsnio nekyla.
9. Apeliantas nesutinka su alkotesterio nustatytu neblaivumo laipsniu tvirtindamas, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatus galėjo iškreipti jo panaudotas burnos gaiviklis ir nurodydamas, kad reikia vadovautis gydymo įstaigoje atlikto patikrinimo alkotesteriu rezultatais, kurie paneigia pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatus. Tačiau apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad byloje pateiktas medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas nepaneigia administracinio nusižengimo byloje surinktų objektyvių ir tarpusavyje neprieštaraujančių įrodymų visuma nustatyto V. Š. neblaivumo laipsnio būtent vairavimo metu.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas V. Š. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas nurodant galimas paklaidas, alkotesterio numerį, patikros metodiką ir pan. Šis sertifikatas patvirtina, kad prietaisas, kuriuo buvo tikrintas V. Š. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad V. Š. sustabdžiusiems pareigūnams nurodė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, pareigūnai šiuo atveju neturėjo pagrindo asmens neblaivumą tikrinti pakartotinai po 15 minučių, kai pirmojo tikrinimo rezultatas buvo aiškus ir asmuo neteigė alkoholį vartojęs prieš vairuodamas.
11. Pažymima, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. V. Š. nesutinkant su tikrinimo alkotesteriu rezultatais jam buvo išaiškinta teise vykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą ir šia teise V. Š. pasinaudojo. Nors medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad 2019 m. sausio 3 d., 12.54 val. patikrinus V. Š. neblaivumą alkotesteriu gydymo įstaigoje nustatytas 0,13 promilės girtumas, šis rezultatas vairuotojo sustabdymo metu atlikto patikrinimo rezultatų teisingumo nepaneigia. Patikrinimas gydymo įstaigoje buvo atliktas praėjus daugiau negu valandai nuo pareigūnų atlikto patikrinimo, o teismo posėdyje paaiškinimus davęs ekspertas patvirtino, kad per valandą toks alkoholio koncentracijos pokytis iškvėptame ore galėjo įvykti. Abejoti eksperto paaiškinimais teismas neturi pagrindo.
12. Apelianto versija, kad neblaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultatus galėjo iškreipti prieš sustabdant pareigūnams panaudotas burnos gaiviklis, nėra nauja, ji pirmosios instancijos teismo buvo patikrinta ir argumentuotai atmesta kaip V. Š. siekis išvengti administracinės atsakomybės. Transporto priemonę sustabdžiusiems ir tikrinimą alkotesteriu atlikusiems pareigūnams V. Š. nenurodė aplinkybės dėl burnos gaiviklio naudojimo, nors tokią galimybę turėjo. Jokių kitų šią apelianto nurodomą aplinkybę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Atsižvelgiantį paminėta, taip pat nenustačius pareigūnų atlikto tikrinimo alkotesteriu tvarkos pažeidimų, nesant abejonių dėl nustatyto neblaivumo laipsnio vairavimo metu ir nesant akivaizdaus neatitikimo tarp skirtingu metu atlikto tikrinimo alkotesteriu rezultatų, aukštesnysis teismas vertinti V. Š. keliamą versiją kitaip, negu ji įvertinta skundžiamoje nutartyje, neturi pagrindo.
13. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nesiėmė priemonių tikrosioms įvykio aplinkybės nustatyti, nebuvo aktyvus, nesurinko visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmės turinčių įrodymų, dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Tačiau šie skundo teiginiai nėra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes dėl patikrinimo alkotesteriu rezultatų, jų pokyčio, teismo posėdyje apklausė ekspertą. Ištyręs administracinio nusižengimo byloje esančius rašytinius įrodymus ir nenustatęs juose esminių prieštaravimų ar neatitikimų, taip pat rašytiniuose įrodymuose užfiksuotų aplinkybių neatitikimo posėdyje apklausto eksperto paaiškinimams, teismas juos pagrįstai laikė pakankamais V. Š. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo patvirtinančiais įrodymais. Visus byloje surinktus įrodymus teismas įvertino laikydamasis ANK reikalavimų, ištyrė tiek kiekvieną atskirai, tiek visumoje, sujungė juos į vientisą loginę grandinę ir padarė teisingas, šioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms neprieštaraujančias išvadas. Nesant jokių pagrįstų abejonių dėl V. Š. kaltės teismas, priešingai, negu tvirtina apeliantas, neturėjo pareigos rinkti apelianto minimus papildomus duomenis (išsireikalauti vaizdo įrašą iš tarnybinio automobilio).
14. Atskirai pažymima, kad bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas suponuoja teismo, nagrinėjančio bylą, pareigą tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus. Tačiau nagrinėjamu atveju nors teismo posėdyje asmens administracinį nusižengimą fiksavę policijos pareigūnai nebuvo apklausti, ši aplinkybė įtakos nutartyje padarytų išvadų teisingumui neturėjo. Atsižvelgdamas į tai paminėtos aplinkybės aukštesnysis teismas nelaiko esminiu pažeidimu, sudarančiu pagrindą skundžiamą nutartį naikinti.
15. Aukštesnysis teismas, apibendrindamas nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad šioje byloje V. Š. teiginiai dėl nepagrįsto nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, yra paneigti objektyviais įrodymai, išsamiai ištirtais ir įvertintais nagrinėjimo teisme metu. V. Š., nesutikdama su apylinkės teismo nutartyje padarytomis išvadomis, savo skundą aukštesnės instancijos teismui iš esmės grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis ir argumentais, kurie buvo nurodyti skunde dėl 2019 m. vasario 12 d. priimto nutarimo. Dėl visų esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytų aplinkybių nutartyje pasisakyta, nurodyti aiškūs, byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįsti skundo atmetimo argumentai. Jokių naujų esminių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ar šio teismo liko neįvertintos, V. Š. nenurodė, todėl aukštesnysis teismas, nenustatęs įrodymų vertinimo klaidų, kitų procesinių pažeidimų, neturi pagrindo skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas pripažinti neteisingomis ar nepagrįstomis.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies.
16. Apeliaciniame skunde V. Š. nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 14 mėnesių, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šios administracinio poveikio priemonės neskirti arba nustatyti trumpesnį jos taikymo terminą. Tokį prašymą apeliantas grindžia šeiminėmis ir su darbu susijusiomis aplinkybėmis.
Žemesnės instancijos teismas
17. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tačiau administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.).
18. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių V. Š. administracinio nusižengimo byloje nėra. Apeliantas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tokiais savo veiksmais jis neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl šio administracinio nusižengimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. Įstatymo leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą sankcijoje numatęs itin griežtą nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Tai yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Tai, kad realiai žala kitų asmenų turtui ar sveikatai nebuvo padaryta, eismo įvykis nebuvo sukeltas, nusižengimo pavojingumo nemažina.
19. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra privalomas. Ši administracinio poveikio priemonė skiriama nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. V. Š. už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą paskirtas keturiolikos mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, t. y. nustatytas nežymiai mažesnis, negu vidurkis, šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Aukštesniojo teismo vertinimu šiuo atveju ANK 34 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos, įvertintos visos aplinkybės, kurios turi reikšmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trukmės nustatymui (padarytas pavojingas administracinis nusižengimas naudojantis teise vairuoti transporto priemones, asmuo kaltės nepripažino, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimą).
20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga vykdant darbo funkcijas, nėra ypatingai jo atsakomybę švelninančia aplinkybe, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Tiek su darbine veikla, tiek su šeimine padėtimi susijusios aplinkybės apeliantui neabejotinai buvo žinomos ir prieš darant nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo elgesio nesulaikė. Objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad V. Š. darbas neišvengiamai ir tiesiogiai yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, kad dėl šios teisės atėmimo jis gali netekti darbo ir iš darbinės veiklos gaunamų pajamų, ar gali prarasti galimybę užtikrinti šeimos poreikius, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, taip pat nenustačius administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančių ANK normų pažeidimų, tenkinti apelianto prašymą ir jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas pagrindo nėra. Pirmosios instancijos teismas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo galimybę apsvarstė ir priešingai, negu tvirtinama skunde, argumentuotai nurodė šios ANK normos netaikymo V. Š. atžvilgiu motyvus, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.
21. Konstatuojama, kad V. Š. skundas apylinkės teisme išnagrinėtas laikantis ANK reikalavimų, skundžiamas nutarimas patikrintas tinkamai, į visus esminius V. Š. skundo argumentus atsakyta. Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama galioti, o V. Š. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.