Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-148-813/2024 Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00091-2023-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.1.7; 21.11.10.

2024 m. birželio 19 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 19 d. nutarties A. S. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-23857-2023 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 23225245135 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir 415 straipsnio 5 dalyje ir, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nubaustas subendrinta 930 eurų bauda bei administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams ir draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 14 mėnesių. Administracinė nuobauda A. S. paskirta už tai, kad jis 2023 m. lapkričio 3 d. 10.07 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,50 promilės girtumas, taip pat vairavo transporto priemonę su ne tai transporto priemonei priskirtais valstybinio numerio ženklais.

2. Nesutikdamas su nutarimo dalimi dėl nubaudimo pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, A. S. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartimi skundas atmestas konstatavus, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso pažeidimus, rėmėsi įrodymais, kurie neatitinka ANK 569 straipsnio reikalavimų ir nesiėmė visų įmanomų priemonių nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, pašalinti kilusias abejones. Nutartyje esantys teismo argumentai, kuriais vadovaujantis buvo atmestas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, yra paremti nenuosekliu, prieštaringu duomenų vertinimu, netinkamu teisės norminių aktų aiškinimu ir taikymu.

3.2. Pirmosios instancijos teismas itin akcentavo A. S. kaip policijos pareigūno elgesio nepriimtinumą, jam kaip pareigūnui keliamus aukštesnius elgesio standartus ir pan. Tačiau tai, kokie elgesio standartai ir reikalavimai yra keliami A. S. kaip policijos pareigūnui, anot apelianto, jokiu būdu negali lemti asmens kaltės ir nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių įrodinėjimo žemesnio standarto darant išvadas apie transporto priemonės vairavimą esant apsvaigus nuo alkoholio.

3.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarties argumentai, pateikiant A. S. paaiškinimų vertinimą, yra prieštaringi. Kritikuodamas A. S., kaip policijos pareigūno elgesį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi skundo teiginiais, kad A. S. alkoholį vartojo ir 2023 m. lapkričio 3 d. ilgai netrukus iki jo patikrinimo alkotesteriu. Tačiau dėstydamas argumentus, kodėl atmeta A. S. skundą, nurodė abejojantis jo pateiktais įvykio aplinkybių paaiškinimais, esą jie yra iš esmės skirtingi ir nenuoseklūs. Toks nutarties argumentų prieštaringumas ir nenuoseklumas yra nepateisinamas, kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių bylos duomenimis paremtų argumentų, kodėl netiki A. S. skunde ir teismo posėdyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

3.4. Apeliantas pažymi, kad papildydamas, o ne pakeisdamas anksčiau nurodytas įvykio aplinkybes (kurias nurodė surašant nusižengimo protokolą ir 2023 m. lapkričio 18 d. paaiškinime), be kita ko, nurodė, jog 2023 m. lapkričio 3 d. apie 9.47 val. jo neblaivumas buvo ne daugiau kaip 0,4 promilės, nes alkotesteris pirmojo tikrinimo metu, t. y. 9.48 val. buvo suklaidintas jo burnoje buvusių alkoholio likučių. Iki sustabdymo likus maždaug 20- 30 minučių jis išgėrė 3 po 40 ml talpos stikliukus brendžio (40 proc. stiprumo), nes neplanavo vairuoti. Aplinkybėms pasikeitus, apie 9.25 val. išvažiavo ir vairavo apie 15-20 minučių nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ten išgėrė naminės giros – kombuchos ir grįžinėjo į (duomenys neskelbtini), kai pamatė policijos reidą, kurio metu buvo tikrinamas vairuotojų blaivumas. Artėdamas prie reido vietos, išsigando ir norėdamas panaikinti brendžio kvapą, į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio, kurio sudėtyje yra 57,5 tūrio proc. alkoholio. Prieš išlipant iš automobilio ir einant link pareigūnų automobilio atlikti patikrinimą alkotesteriu, dar kartą pasipurškė burnos gaivikliu. Dėl šios priežasties pirmo tikrinimo metu (nuo sustabdymo praėjus maždaug dviem minutėms) alkotesteris buvo suklaidintas burnoje esančių alkoholio likučių, todėl 9.48 val. jam buvo nustatytas didesnis nei 0,4 promilės neblaivumas. Policijos pareigūnas prieš pirmą kartą tikrindamas A. S. blaivumą nesidomėjo, ar jis prieš tikrinimą neatliko veiksmų, galinčių suklaidinti alkotesterį (rūkymas, valgymas, burnos skalavimas skysčiu ar gaivikliu ir pan.), todėl jis, būdamas pasimetęs ir sunerimęs, pats apie tai policijos pareigūno taip pat neinformavo. Policijos pareigūnams nesakė, kad prieš pirmąjį kontaktinį pūtimą į alkotesterį jis purškėsi alkoholio turinčio burnos gaiviklio, nes nežinojo fakto, kad tai yra tas faktorius, kuris gali suklaidinti alkotesterį. Tikrinimo metu jam buvo gėda, todėl pareigūnams nesakė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną ryte. Be to, nei KET, nei kitų norminių teisės aktų reikalavimai nenumato vairuotojo pareigos prieš tikrinant jį alkotesteriu informuoti policijos pareigūną apie tai, ką, kiek ir kada vartojo. Šias aplinkybes išsiaiškinti yra policijos pareigūnų uždavinys.

3.5. Antrojo tikrinimo metu, t. y. 10.07 val., alkotesteris nustatė objektyvų A. S. neblaivumą, o ne vairavimo momentu, nes dėl fiziologinių procesų jo neblaivumas laikotarpiu nuo sustabdymo momento iki antrojo tikrinimo didėjo. Be to, kadangi policijos pareigūnas po pirmojo pūtimo jam pasakė ateiti po 20 min., o iki tol daryti ką nori, jis kelis kartus ėjo į šalimais esančią degalinę, kur pirko gerti, automobilyje vėl gėrė turėtos naminės giros – kombuchos.

3.6. Šie A. S. paaiškinimai, kuriais teismas suabejojo, nebuvo paneigti jokiais kitais bylos duomenimis. A. S. teiginius patvirtino ir liudytoja S. B., 2023 m. lapkričio 3 d. dirbusi kasininke šalia įvykio vietos esančioje degalinėje. Kartu tai leidžia daryti išvadą, kad A. S., kaip kad to reikalauja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto „Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 5.5 punktas, nebuvo visą laiką stebimas nuo pirmojo iki pakartotinio tikrinimo siekiant, kad neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui.

3.7. Teismo teiginiai, kad tiek naminės giros - kombuchos, tiek burnos gaiviklio naudojimo faktai prieštarauja visiems byloje surinktiems duomenims, kadangi A. S. pareigūnams patikrinimo metu neužsiminė apie naminės giros - kombuchos gėrimą ar burnos gaiviklio naudojimą, papildomame paaiškinime neužsiminė apie burnos gaiviklio naudojimą ir tik skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad gėrė naminę girą - kombuchą ir naudojo burnos gaiviklį, anot apelianto, yra klaidingi ir neparemti jokiais bylos duomenimis. Teismas, atmesdamas A. S. parodymus, privalėjo nurodyti duomenis, kuriais vadovaudamasis daro išvadas apie tam tikrų duomenų atmetimą. Teismo argumentai, kad atsakomybėn traukiamas asmuo siekdamas išvengti atsakomybės gali nenurodyti visų reikšmingų aplinkybių, negali būti laikomas savaiminiu tokio asmens parodymų atmetimo pagrindu.

3.8. Įrodymams vertinti keliamų reikalavimų teismas nesilaikė ir motyvuodamas tai, kodėl nesiremia teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker konsultacine išvada. Vien tai, kad teismui pateikta konsultacinė išvada buvo gauta A. S. kaip suinteresuoto asmens iniciatyva, negali būti laikoma pagrindu tokiu įrodymu nesiremti. Teismas posėdyje apklausė teismo medicinos ekspertą, uždavinėjo jam atitinkamus papildomus klausimus. Jeigu teismui kilo abejonės dėl to, kad išvadoje ekspertas atsakė tik į pareiškėjo bei jo atstovo advokato pateiktus klausimus, o pareiškėjas turėjo suinteresuotumą bylos baigtimi, tuomet teismas turėjo visas galimybes arba užduoti papildomus klausimus, arba skirti ekspertinį tyrimą, kuriam klausimus būtų galėję užduoti tiek teismas, tiek ir visi proceso dalyviai.

3.9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismo medicinos eksperto G. Abi Chaker teisme duotus paaiškinimus, kad giroje vyksta fermentacijos procesas, dėl ko ji gali prarūgti ir dėl to suklaidinti alkotesterį. Eksperto teigimu, nuo alkoholio molekulių turinčio gėrimo (kuo gali būti ir gira) ar kitokio preparato (kuo gali būti ir burnos gaiviklis) vartojimo turi praeiti bent 15 min., kad nebūtų iškraipomi alkotesterio parodymai. Be to, ekspertas paaiškino, kad policijos naudotas alkotesteris priima apie 1,8 1 oro ir tik tuomet nustoja pypsėti. Iškvėptas oras iš burnos, t. y. iki 200 ml ir iš plaučių išeinantis oras gali suklaidinti alkotesterį, kadangi alkotesteris tik vieninteliu atveju gali atmesti pūtimą, t. y. kai alkoholio molekulių yra tik burnoje. Taigi tuo atveju, kai alkoholio molekulių yra ir burnoje, ir plaučiuose, ko neneigia ir apeliantas A. S., tuomet alkotesteris klaidos neaptinka, tačiau jo parodymai bus klaidingi. Ekspertas, atsakydamas į atstovo klausimą, ar asmeniui pavartojus vakare alkoholio, rytojaus rytą apie 9 val. gali būti jo kūne alkoholio, jeigu asmuo sveria apie 98 kg, nurodė, kad jeigu vakare buvo vartotas 0,7 1 kiekis alkoholio ir šį kiekį vartojo trise, tuomet 98 kg sveriančio asmens organizme ryte alkoholio jau nebeturėtų būti, nes per 1 val. organizmas šalina nuo 0,08 iki 0,62 promilių.

3.10. Šiuos eksperto paaiškinimus, o kartu abejones dėl to, ar tikrinimo metu A. S. iškvėptame ore buvo daugiau kaip 0,4 promilės alkoholio, patvirtina ir byloje pateikta Alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija. Šios instrukcijos 11 lape nurodoma, kad būtina palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo, nes burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai ir kt. Visais šiais atvejais 15 min. laikotarpis taip pat turi būti išlauktas.

3.11. Nuspręsdamas nesivadovauti konsultacine išvada, teismas padarė išvadą, kad ištyrus byloje surinktą medžiagą ir įvertinus byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus nebuvo nustatyta, kad A. S. prieš tikrinimą ar po pirmo tikrinimo būtų gėręs naminę girą-kombuchą ar naudojęs burnos gaiviklį, tačiau šie teiginiai, anot apelianto, yra deklaratyvūs, nes teismas, gretindamas A. S. paaiškinimus su policijos pareigūnų paaiškinimais, nepateikė bylos duomenimis pagrįstų motyvų, kodėl netikėjo A. S. parodymais. Be to, teismas tinkamai nepatikrino, ar policijos pareigūnai veikė pagal teisės aktų reikalavimus, nors akivaizdu, kad jie pažeidė Aprašo 5.5 punkto reikalavimus.

3.12. Teismo posėdyje apklausti pareigūnai P. T., J. O. bei Ž. R. nutylėjo esmines ir reikšmingas šios bylos nagrinėjimui aplinkybes. Šie liudytojai netgi davė žinomai melagingus parodymus. Pareigūnas P. T. parodė, kad kai policijos kursantas R. J. sustabdė A. S. vairuojamą automobilį, P. T. nurodė kursantui būti šalia A. S.. Anot liudytojo, kai jis pranešė A. S., jog bus antras, t. y. pakartotinis tikrinimas alkotesteriu, jis paprašė kito pareigūno prižiūrėti A. S.. Būtent J. O. ir stebėjo A. S.. Pasak J. O., jis bendravo su A. S., tačiau nuolat šalia jo nebuvo, nes A. S. nuėjo į netoliese esančią degalinę. Šis liudytojas patvirtino negalintis pasakyti, ar nuo A. S. sklido alkoholio kvapas. Liudytojas Ž. R. patvirtino, kad matė, kaip A. S. ėjo link degalinės ir pan. Liudytoju apklaustas R. J. nurodė, kad jis visą laiką stebėjo A. S., kai šį sustabdė.

3.13. Šių liudytojų parodymai prieštarauja kitiems - objektyvios kilmės duomenims. Štai iš byloje A. S. iniciatyva pateiktų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 09:44:01 iki 09:44:08 val. eina kursantas R. J.. Jis yra nusisukęs nuo A. S. automobilio, todėl šis įrašas paneigia R. J. teiginius, kad jis visą laiką stebėjo A. S.. Taigi nepaneigti A. S. teiginiai, kad jis prieš pirmąjį patikrinimą kontaktiniu alkotesteriu būdamas automobilyje, pasipurškė burnos gaivikliu. Garso ir vaizdo įraše užfiksuoti duomenys rodo, kad pareigūnas P. T. pažeidė Aprašo 5.3 - 5.5 punktų nuostatas, imperatyviai reikalaujančias, kad pareigūnas, prieš tikrindamas paklaustų, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį. Patikrinęs pirmąjį kartą kontaktiniu alkotesteriu, P. T. A. S. 09:46:19 val. sako, kad „gerai, 20 min. laukit, eik gert vandens, nežinau, atsispaudimus daryk, daryk ką nori, būsit už 20 minučių.“ Po pirmojo kontaktinio patikrinimo alkotesteriu ir P. T. leidus A. S. daryti ką šis norintis ir grįžti po 20 min., niekas iš pareigūnų nuolat, kaip to reikalauja Aprašas, nestebėjo, ką veikia A. S.. Niekas nematė, kad apeliantas tris kartus lankosi degalinės viduje, bėgioja aplink teritorijoje esančius pastatus, vartoja gėrimus ir pan. Vienintelė aplinkybė, kurią teisingai nurodė pareigūnai J. O. ir Ž. R. — tai, kad A. S. tikrai ėjo link degalinės ir kad nuolat jo nestebėjo.

3.14. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad bylos duomenimis nepaneigta, jog 2023 m. lapkričio 3 d. prieš patikrinimą bekontakčiu alkoholio detektoriumi A. S. buvo vartojęs alkoholio, t. y. brendžio, dar vėliau — naminės giros, kurioje galėjo vykti fermentacijos procesai, o prieš pat patikrinimą bekontakčiu matuokliu - pasipurškė dar ir burnos gaiviklio, turinčio alkoholio molekulių. Pirmojo patikrinimo kontaktiniu alkotesteriu metu ne tik nebuvo praėjusios 15 min. nuo preparato, turinčio alkoholio molekulių, t. y. burnos gaiviklio, įpurškimo, bet ir teismo medicinos eksperto moksliniais tyrimais paremtais duomenimis patvirtinta, kad pirmojo kontaktinio patikrinimo metu alkotesteris klaidingai fiksavo iš A. S. iškvėpto oro alkoholio koncentraciją, nes tuo metu alkotesteris fiksavo alkoholio molekules, iškvėptas ir iš burnos, ir iš plaučių, kas šio alkotesterio parodymus suklaidino. Jeigu alkoholis būtų iškvėptas tik iš burnos, tuomet alkotesteris tai būtų atpažinęs ir rezultato apskritai nebūtų fiksavęs (kas nurodoma ir alkotesterio instrukcijoje, t. y. jos 20 punkte. Tačiau rezultatą parodė - pirmojo pūtimo metu, t. y. 9.48 val., parodė 0,7 promiles. Tai reiškia, kad A. S. iškvėptame ore alkoholio būta - tik nežinia kiek, nes A. S. patvirtino, kad tądien, t. y. iki sustabdymo likus maždaug 20-30 minučių, jis vartojo alkoholį, o prieš pat pūtimą - dar ir giros bei burnos gaiviklio įtaka.

3.15. Todėl neįmanoma pašalinti abejonės, ar išties pirmojo tikrinimo kontaktiniu alkotesteriu metu A. S. iškvėptame ore buvo neleistinas promilių kiekis. Be to, bylos duomenimis nepaneigta ir eksperto G. Abi Chaker išvada, kad jeigu 2023 m. lapkričio 2 d. buvo vartotas 0,7 1 kiekis alkoholio ir šį kiekį vartojo trise, tuomet 98 kg sveriančio A. S. organizme ryte alkoholio jau nebeturėtų būti, nes per 1 val. organizmas šalina nuo 0,08 iki 0,62 promilių.

3.16. Neįmanoma pašalinti abejonių ir dėl pakartotino tikrinimo alkotesteriu rezultatų. A. S. iniciatyva pateiktų vaizdo ir garso įrašų duomenimis nustatyta, kad po pirmojo patikrinimo policijos pareigūnai visą laiką nestebėjo A. S., nematė ką šis daro, ką vartoja. A. S., liudytojos S. B. parodymais nustatyta, kad A. S. bent tris kartus lankėsi šalia esančioje degalinėje, ten pirko gėrimus, vėliau automobilyje papildomai prieš antrąjį patikrinimą gėrė fermentuojančios naminės giros.

3.17. Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo pateiktu specialisto išvados Nr. T-A5635/2023(01) vertinimu ir šio vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis dėl A. S. kaltės apdarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apelianto nuomone, teismo samprotavimai nepagrįsti ir neparemti jokiais konkrečiais duomenimis, individualizuojančiais A. S. atvejo vertinimą. Nutarties motyvai yra bendro pobūdžio, nepritaikyti konkrečiai nagrinėjamai situacijai, tokiai kaip šioje administracinio nusižengimo byloje, kurioje nėra ginčo, kad A. S. vairavo neblaivus. Ginčas yra dėl to, ar išties pagal A. S. svorį, alkoholio kiekį, jo vartojimo laiką / laikotarpį ir alkoholio matuoklio parodymams įtakos galimai turėjusius faktorius - burnos gaiviklio purškimą, giros gėrimą ir pan., buvo neginčytinai teisingai nustatytas promilių kiekis. Todėl pirmosios instancijos teismas, užuot vertinęs konkretų ir individualų A. S. apsvaigimo nuo alkoholio atvejį, pasitelkė teismų praktikos pavyzdžius, kurie nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste negali būti laikomi tinkamais precedentais.

3.18. Be to, pirmosios instancijos teismas neleistinai cituodamas šiai bylai netinkamus pavyzdžius, ignoravo teismo medicinos eksperto teismo posėdyje išsakytus vertinimus, jų nevertino, netgi nebandė jų paneigti. Atsakydamas į A. S. atstovo klausimą, kaip galima paaiškinti tai, kad 9.48 val. alkotesteris parodo 0,7 promiles, 10.07 val. - 0,5 promiles, A. S. ligoninėje 10.47 val. įpučia 0,45 promiles, o 10.50 val. paėmus kraują nustatomos tik 0,27 promilės, teismo medicinos ekspertas G. Abi Chaker atsakė, kad tiksliausius duomenis parodo būtent kraujo tyrimai. Toks promilių kiekio iškvėptame ore ir kraujyje kontrastas neįmanomas, nes per tris minutes toks promilių skaičiaus kitimas objektyviai negalimas. Eksperto skaičiavimu, atsiremiant į paimto kraujo parodymus, t. y. 0,27 prom., vadinasi 2023 m. lapkričio 3 d. 9.48 val. A. S. išpūstame ore galėjo būti ne daugiau kaip 0.38 promilių. Tačiau šių byloje atsiradusių prieštaravimų ir neaiškumų teismas nepašalino, o pats prisiimdamas specialisto vaidmenį ir cituodamas neaktualią šiai bylai teisminę praktiką išties nepatikrino teismo medicinos eksperto labai konkrečiai iškeltos abejonės dėl promilių kiekio iškvėptame ore ir kraujyje.

4. Institucijos vyriausiasis tyrėjas, atliekantis skyriaus viršininko funkcijas, Tomas Pileckas, atsiliepime į A. S. apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime pabrėžiama, kad įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, surinktus įrodymus ir jų visumą, nustatyta, jog A. S. atlikto neblaivumo patikrinimo procedūra pažeista nebuvo. Pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą, vadovavosi 2019 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 20-TA-380 „Dėl asmens neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo proceso aprašo patvirtinimo“ ir jų veiksmuose pažeidimų nenustatyta. Apelianto atžvilgiu buvo atliktas vienas patikrinimas bekontakčiu alkoholio kiekio matavimo prietaisu bei du neblaivumo patikrinimai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, buvo supildytas neblaivumo nustatymo aktas, tikrinimo rezultatai užfiksuoti administracinio nusižengimo protokole ir neblaivumo nustatymo akte. Pirmuoju tikrinimu 9.48 val. buvo nustatytas 0,70 promilių neblaivumas, antruoju - 10.07 val.- 0,50 promilių neblaivumas. Tai, kad A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, patvirtina ir nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, šį neblaivumo požymį nustatė pareigūnai būdami įvykio vietoje. Apie iš burnos sklindantį alkoholio kvapą pasisako ir pats pareiškėjas teigdamas neva tai jis naudojo burnos gaiviklį, kad pareigūnai nepajaustų iš jo sklindančio alkoholio, kurį vartojo ryte, kvapo. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nekeičia padarytos išvados, jog A. S. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o tik ją patvirtina.

4.2. Bylos medžiaga ir policijos pareigūnų, kaip liudytojų parodymai duoti teisme patvirtina, jog procedūros buvo laikomasi, jokie esminiai procedūriniai pažeidimai nebuvo padaryti, o nežymūs nukrypimai tokie, kaip leidimas asmeniui nueiti į degalinę nusipirkti vandens ar išsireiškimai „daryk ką nori“ vertinami tik kaip pareigūnų (tuo metu kolegų) apeliantui parodytas žmogiškumas ir atjauta patekus į sudėtingą, jo ateitį nulemiančią situaciją.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad kol asmeniui įtariamam vairavus neblaiviam yra atliekama neblaivumo patikrinimo procedūra ir jis nesipriešina, vykdo pareigūnų reikalavimus, nevengia patikrinimo ir panašiai, jam nėra taikoma administracinio nusižengimo teisenos užtikrinimo priemonė tokia, kaip administracinis sulaikymas, todėl neblaivumo nustatymo apraše 5.5 punkte nurodytą veiksmą – asmens stebėjimą, kad jis neatliktų veiksmų, galinčių turėti įtakos tikrinimo rezultatui, kiekvienas pareigūnas atlieka individualiai atsižvelgdamas į esamą situaciją. Kaip ir šiuo atveju pareigūnai asmeniui leido vaikščioti, nueiti į degalinę nusipirkti vandens ir panašiai, tačiau jis visuomet buvo stebimas vieno iš pareigūnų, tai patvirtina ir pareigūnų duoti parodymai teisme.

4.4. Apelianto pateiktas argumentas, jog jis prieš patikrinimą purškėsi burnos gaivikliu vertinamas tik kaip gynybinė versija ir buvo paneigtas tiek alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija, tiek medicinos ekspertų duotomis išvadomis kitose administracinių nusižengimų bylose. Alkoholio kiekio matuoklio Drager 7510 naudotojo instrukcijoje yra nurodyta, jog burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai, alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiraugėjimas ir vėmimas (vartojus alkoholio). Visais šiais atvejais 15 minučių laikotarpis taip pat turi būti išlauktas. Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo matu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Lietuvos rinkai tiekiamuose Alcotest 7510 prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Galimai netikslūs prietaiso parodymai nėra užfiksuojami ar parodomi ekrane. Atsižvelgiant į tai, apelianto versija dėl burnos gaiviklio panaudojimo prieš pat tikrinimą yra vertinama kritiškai ir paneigiama, kadangi jeigu burnoje būtų buvę užsilikę alkoholio pėdsakų, matavimas būtų buvęs tiesiog neatliktas, kadangi alkoholio kiekio matuoklis būtų parodęs klaidą ir jokio tikrinimo rezultato nebūtų užfiksavęs. O parodymus šioje byloje davęs medicinos ekspertas G. Abi Chaker kituose administracinių nusižengimų bylose dėl burnos gaiviklių yra ne kartą pasisakęs, jog alkoholio kiekio matuoklis rodo ne burnoje esančių alkoholio molekulių buvimą, o būtent plaučiuose esančias alkoholio molekules (Kauno apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-43-1127/2023, Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-501-557/2013, Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-270-493/2019).

4.5. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. S. byloje yra pateikęs tris skirtingas savo veiksmų versijas. Išsamiai išdėsčius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinio nusižengimo protokole įvykio dieną pateiktą paaiškinimą, parodymus, duotus bylą nagrinėjančiam pareigūnui ir skunde teismui pateiktą paaiškinimą, nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai skiriasi, yra nenuoseklūs, prieštaraujantys vieni kitiems. Apelianto iškelta versija dėl gaiviklio naudojimo ar giros gėrimo laikytina tik kaip asmens gynybinė versija ir yra paneigta byloje esančiai duomenimis. Anot Institucijos atstovo, akivaizdu jog apeliantas, būdamas sąmoningas, adekvatus ir protingas asmuo, puikiai suvokdamas savo veiksmus ir juos valdydamas, negalėjo imtis jokių veiksmų, galinčių pabloginti jo padėtį, todėl šiuo atveju kaip gynybinė versija nurodytas giros gėrimas buvo visiškai nesuvokiamas ir logiškai nepaaiškinamas. Juolab, kad A. S. pats yra policijos pareigūnas.

4.6. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad nusižengimą nustatę policijos pareigūnai būtų šališki, suinteresuoti asmens nubaudimu, turėtų savanaudiškų ar kitų kėslų asmeniui pakenkti, jų užfiksuotais parodymais netikėti nėra pagrindo, kadangi jie atlieka savo darbo funkcijas sutinkamai su įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reglamentavimu. Pareigūnų duoti parodymai teisme buvo nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems bei atitinkantys faktines bylos aplinkybes.

4.7. Apeliantui paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais ir yra įsitikinęs, kad administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. Sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

6. ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas, t. y. pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus (jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, Nr. 2AT-4-2014).

7. Apygardos teismas, visų pirma, pažymi, kad asmens neblaivumo faktas konstatuojamas įrodymų vertinimo, kaip reikšmingų bylos aplinkybių nustatymo, proceso metu. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. S. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, ANK 569 straipsnio, reglamentuojančio įrodymų vertinimą, nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę ir įrodymų visumos analizės pagrindu, sujungiant įrodymus į nuoseklią įrodymų grandinę, o ne vertinant pavienius įrodymus, padarė išvadas dėl A. S. kaltės padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. S. kaltės.

8. Teismų praktikoje laikomasis nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusiengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018), tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-24-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121-697/2018). Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-2014).

9. A. S., vairavusiam transporto priemonę, įvykio vietoje, naudojant alkotesterį „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0384, 2023 m. lapkričio 3 d. 9.48 val. buvo nustatytas 0,70 promilių, o antrojo pūtimo metu 10.07 val. 0,50 promilių neblaivumas, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su tokiais alkotesterio parodymais, teigia, kad patikrinimą atlikęs pareigūnas nesivadovavo Aprašo nuostatomis, kad alkotesterio parodymams įtakos galėjo turėti tai, jog A. S. prieš pat jį tikrinant buvo išgėręs kombuchos gėrimo, taip pat purškėsi alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo nutarties motyvams, tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymus vertina kritiškai, kaip siekį išvengti pakankamai griežtos atsakomybės. Tokia išvada daroma atsižvelgus tiek į paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų kaitą, nenuoseklumą, taip pat liudytojų policijos pareigūnų P. T., Ž. R., J. O. teisme duotus parodymus, policijos pareigūno P. T. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes bei policijos pareigūno kūno kamera atlikto vaizdo ir garso įrašą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 5635/2023(01).

10. Apylinkės teismas teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad A. S. pateikė tris skirtingas aptariamo įvykio versijas. 2023 m. lapkričio 3 d. rašydamas pasiaiškinimą administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu A. S. nurodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. vakare su draugu išgėrė degtinės. Automobilį vairavo, nes nesijautė apsvaigęs. Dėl to, kad nesijaučia apsvaigęs, su pažeidimu nesutinka.

11. 2023 m. lapkričio 18 d. rašytame bylą nagrinėjančiam pareigūnui pateiktame paaiškinime jis nurodė, kad 2023 m. lapkričio 2 d. jis atvyko aplankyti tėvų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) miestelyje, ir vakare su tėvu bei kitais giminaičiais išgėrė 0,7 litro degtinės butelį. Ryte atsikėlus jam skubiai prireikė nuvykti į (duomenys neskelbtini) miestą. Kadangi jautėsi gerai, sėdo į automobilį „Audi A6“ ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Išvažiuodamas iš namų buvo nevalgęs ir negėręs, tuo labiau nevartojęs jokio alkoholio. (duomenys neskelbtini) mieste, prie stadiono esančioje aikštelėje laukdamas ateinančio žmogaus, su kuriuo buvau susitaręs susitikti, norėdamas atsigaivinti, išgėrė butelį naminės giros-kombučos. Daugiau nieko negėrė ir nevalgė, išskyrus kramtomą gumą. Iš karto po to atėjo žmogus, jis iš jo paėmė grybus, susidėjo į bagažinę ir ketino važiuoti atgal pas tėvus į (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, pamatė, kad priekyje vyksta reidas - pareigūnai tikrina visų vairuotojų blaivumą. Jausdamasis gerai ir neįtardamas, jog gali pripūsti, stojo į eilę su kitais automobiliais pasitikrinti blaivumą. Patikrinimo metu momentinis alkoholio matuoklis parodė galimą neblaivumą. Pareigūnai paprašė sustoti kelkraštyje ir patikrino blaivumą alkotesteriu. Pirmo pūtimo metu 9.48 val. alkotesteris parodė 0,7 promiles, o pakartotinio pūtimo 10.07 val.- 0,5 promiles. Jam buvo šokas dėl tokių parodymų ir negalėjo patikėti, kadangi nors ir vartojo alkoholį vakare, bet jautėsi gerai, jokio apsvaigimo nejautė. Surašius protokolą dėl vairavimo esant neblaiviam, jis su pažeidimu nesutiko ir pasakė, kad ketina kreiptis į ligoninę dėl kraujo tyrimo. Pareigūnai, kurie jį buvo sustabdę, nuvežė į ligoninę. Ligoninėje dar kartą 10.47 val. pasitikrino alkotesteriu, kuris parodė 0,45 promiles. Atlikus kraujo tyrimą nustatyta, kad kraujyje yra 0,27 promilių alkoholio kiekis, o tai yra leistinas kiekis vairuoti. Alkotesterių parodymai ir kraujo tyrimo rezultatai gali skirtis dėl prieš penkias minutes iki tikrinimo išgertos naminės giros – kombuchos.

12. Skunde apylinkės teismui A. S. nurodė dar kitas aplinkybes. Paaiškino, kad iki sustabdymo likus maždaug 20-30 minučių, t. y. tos pačios dienos maždaug 9.20 val. jis išgėrė tris 40 ml talpos stikliukus brendžio (40 proc. stiprumo), nes neplanavo vairuoti. Aplinkybėms pasikeitus, maždaug apie 9.25 val. išvažiavo ir vairavo apie 15-20 minučių nuo (duomenys neskelbtini) miestelio iki (duomenys neskelbtini) miesto, kuris yra 23 km atstumu. Būdamas ten, gėrė naminės giros – kombuchos, o tada (duomenys neskelbtini) gatve grįžinėjo į (duomenys neskelbtini). Pamatęs policijos reidą, kurio metu tikrinamas vairuotojų neblaivumas, norėdamas panaikinti brendžio kvapą, į burną pasipurškė alkoholio pagrindu pagaminto burnos gaiviklio. Gaiviklio pasipurškė ir prieš išlipdamas iš automobilio prieš einant atlikti pirmąjį patikrinimą alkotesteriu. Dėl šios priežasties alkotesteris buvo suklaidintas alkoholio likučių buvusių jo burnoje ir parodė didesnį nei 0,4 promilių neblaivumą. O antrojo tikrinimo metu (10.07 val.) alkotesteris nustatė objektyvų A. S. neblaivumą, o ne vairavimo momentu, nes dėl fiziologinių procesų pareiškėjo neblaivumas laikotarpiu nuo sustabdymo momento iki antrojo tikrinimo vis dar didėjo. Kadangi policijos pareigūnai pirmą kartą tikrindami jo neblaivumą nesidomėjo, ar jis prieš tikrinimą neatliko veiksmų, galinčių suklaidinti alkotesterį (rūkymas, valgymas, burnos skalavimas skysčiu ar gaivikliu ir pan.), todėl jis būdamas pasimetęs ir sunerimęs, pats policijos pareigūno apie tai taip pat neinformavo. Duodamas parodymus teisme ir apeliaciniame skunde jis papildomai nurodė, kad tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo jis automobilyje dar atsigėrė naminės giros – kombuchos, kas taip pat galėjo suklaidinti alkotesterį.

13. Vis dėlto, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, nei sustabdžius policijos pareigūnams ir patikrinus vairuotojo neblaivumą bekontakčiu alkotesteriu, nei prieš pirmąją ar antrąjį tikrinimą alkotesteriu, nei bendraudamas su policijos pareigūnais ar jau surašius administracinio nusižengimo protokolą ir teikiant paaiškinimą, A. S. nenurodė aplinkybių apie alkoholio vartojimą ryte, taip pat kombuchos gėrimą ar burnos gaiviklio naudojimą, kas anot jo galėjo turėti įtakos alkotesterio parodymams.

14. Policijos pareigūno P. T. tarnybiniame pranešime dėl nustatyto administracinio nusižengimo nurodyta, kad 2023 m. lapkričio 3 d., dirbant su kursantu R. J. bei policijos pareigūnais Ž. R. ir J. O., (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 4 apie 9.47 val. buvo sustabdytas „Audi“ automobilis vokiškais valstybinio numerio ženklais. Vairuotojas atrodė pasimetęs, kolega nurodė, kad nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl jis buvo patikrintas alkoholio kiekio detektoriumi, kuris aptiko alkoholio. Bendraujant su vairuotoju A. S., šis nurodė, kad alkoholį vartojo prieš maždaug 11 valandų, išgėrė apie 0,7 l talpos degtinės butelį. Iš esmės analogiškas aplinkybes jis nurodė ir apklausiamas teisme. P. T. paaiškino, kad prieš tikrinantis alkotesteriu, vairuotojas sakė, kad alkoholį vartojo iš vakaro, todėl alkotesteriu jam buvo patikrintas blaivumas, kiek pamena alkotesteris parodė 0,7 promilių neblaivumą. Jis informavo vairuotoją, kad pakartotinis patikrinimas bus atliktas 20 min. laiko tarpe. Po 20 min. buvo pakartotinai patikrintas vairuotojo blaivumas ir jam buvo nustatytas 0,5 promilių girtumas. Kad vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, abejonių nekilo, nes jo akys buvo paraudusios, nuo jo sklido alkoholio kvapas, mėtų kvapo nuo jo nejautė. Pamena, kaip vairuotojas nurodė, kad toks neblaivumas nustatytas dėl to, nes po alkoholio vartojimo jis negėrė skysčių ir nieko nevalgė. Vairuotojas nesakė, kad iš ryto būtų vartojęs alkoholinius gėrimus. Kad vairuotojas policijos pareigūnams nurodė alkoholį vartojęs iš vakaro, užfiksuota ir policijos pareigūno kūno kamera darytame vaizdo ir garso įraše. Jame užfiksuota, kad prie neblaivumą tikrinsiančio pareigūno priėjęs A. S. parodė policijos pareigūno pažymėjimą ir pasisakė, jog yra kolega. P. T. pasiteiravus, ar nevartojo alkoholio, atsakė, kad iš vakaro gėrė, „0,7 l išgėrėm. Neturėtų gal būt, tik kvapelis“. Taigi apie jokias kitas alkoholio vartojimo aplinkybes jis neužsiminė.

15. Iš teisme apklaustų liudytojų J. O. ir Ž. R. esminėse detalėse sutampančių parodymų matyti, kad po pirmojo tikrinimo A. S. bendravo su jais. Tiek J. O., tiek Ž. R. nurodė, kad A. S. jiems sakė, jog alkoholį vartojo iš vakaro, kad yra nieko nevalgęs ir negėręs. Šios liudytojų nurodytos aplinkybės atitinka A. S. administracinio nusižengimo protokole rašytame paaiškinime ir 2023 m. lapkričio 18 d. rašytame paaiškinime nurodytas aplinkybes apie alkoholio vartojimo laiką. Liudytojai J. O. ir Ž. R. taip pat nurodė, kad iš žmogiškumo, atsižvelgiant į tai, kad A. S. aiškino, jog yra nieko negėręs ir nevalgęs, leido jam nueiti iki degalinės nusipirkti vandens. Iš liudytojos degalinės operatorės S. B. parodymų matyti, kad A. S. į degalinę buvo atėjęs kelis kartus. Jis pirko mineralinio vandens „Borjomi“, paskui kavos, sumuštinį. Vaizdo įraše taip pat užfiksuotas A. S. vienoje rankoje laikantis buteliuką, o kitoje kavos puodelį, kas atitinka S. B. parodymus apie A. S. parodymus apie jo apsilankymus degalinėje ir ten įsigytas prekes. Be to, iš liudytojos S. B. parodymų matyti, kad A. S. jai pasakė, jog šiek tiek įpūtė, tai reikia sumuštinį suvalgyti, ji dar patarė išgerti ir kavos. Tad akivaizdu, jog A. S. norėjo sumažinti jam nustatytų promilių skaičių. Tad visiškai neįtikėtina jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iškelta versija, kad jis tarpe tarp pirmojo ir antrojo pūtimų dar būtų gėręs ir jo nurodytos naminės giros – kombuchos. Pastebėtina, kad A. S. įvykio metu pats buvo ilgalaikį tarnybos stažą turintis policijos pareigūnas, tad jam, kaip policijos pareigūnui ir kaip suaugusiam, gyvenimišką patirtį sukaupusiam asmeniui, neabejotinai turėjo būti žinoma, kad fermentuotų gėrimų vartojimas prieš pat tikrinimą alkotesteriu gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Tad versija, kad naminę girą gėrė ir prieš antrąjį tikrinimą alkotesteriu, neatlaiko net minimalios protingo asmens veiksmų logikos, kadangi asmuo, kuriam alkotesteriu nustatytas neblaivumas, laukdamas antrojo tikrinimo alkotesteriu, kad patvirtinti savo blaivumą, nevartos skysčių, galinčių savo sudėtyje turėti ir šiek tiek alkoholio. Priešingai, gali stengtis sumažinti nustatytas promiles, o nagrinėjamu atveju galima manyti, kad tai ir buvo bandoma padaryti. Tokią išvadą leidžia daryti liudytojos S. B. parodymai apie tai, kad atėjęs į degalinę A. S. pasakė, kad šiek tiek įpūtė ir kad reikia suvalgyti sumuštinį ir kad ji jam patarė dar ir kavos išgerti, o taip pat ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad A. S. bėgiojo po teritoriją.

16. Be to, kaip ir minėta, šią versiją jis iškėlė tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o teikdamas paaiškinimus administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam pareigūnam, taip pat bylą ne teismo tvarka nagrinėjusiam pareigūnui šios aplinkybės neminėjo. Negana to, kaip matyti, iš policijos pareigūnų, su kuriais jis bendravo po pirmojo tikrinimo alkotesteriu, ir kurie net vežė jį į gydymo įstaigą, parodymų, jis jiems aiškino, kad yra nieko negėręs ir nevalgęs ir todėl jam galėjo būti nustatyta iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija didesnė už leidžiamą. Apie jokių gėrimų, galinčių iškreipti alkotesterio rodmenis, vartojimą, ar burnos gaiviklio purškimąsi jis nieko neužsiminė, priešingai aiškino, kad visiškai nieko nevalgęs, negėręs. Be to nei vienas iš policijos pareigūnų, su kuriais A. S. bendravo, nenurodė, jog būtų jautęs nuo A. S. sklindantį burnos gaiviklio kvapą. Jie visi tvirtino, kad užuodė tik sklindantį alkoholio kvapą. Liudytojas Ž. R. netgi nurodė, jog vežant asmenį į gydymo įstaigą, automobilyje jautėsi stiprus alkoholio kvapas. Liudytojų P. T., J. O. ir Ž. R. parodymai esminėse detalėse buvo nuoseklūs. Netikėti savo tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Nenustatyta aplinkybių, kurios duotų pagrindą įtarti, kad pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti pažeidėją, todėl teikia nepalankius jam parodymus. Beje, tokių aplinkybių skunde nenurodo ir pats administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo. Be to, iš byloje esančių J. O. ir Ž. R. parodymų, o taip pat ir vaizdo įraše užfiksuotų P. T. A. S. po pirmojo tikrinimo išsakytų žodžių, kad dabar šis darytų ką nori, netgi susidaro įspūdis, kad jie jautė A. S., kaip kolegai, gailestį dėl susiklosčiusios situacijos ir jam galinčių kilti pasekmių, netgi tam tikrą prielankumą, kas taip pat leidžia daryti išvadą, kad jie neturėjo jokio suinteresuotumo teikti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepalankių parodymų.

17. Įvertinęs aptartus įrodymus, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymų kaitą, aukštesnės instancijos teismas netiki A. S. versija, kad jis tiek prieš pirmąjį, tiek prieš antrąjį tikrinimą alkotesteriu būtų vartojęs naminės giros – kombuchos, purškęsis į burną gaiviklį, ir kad tai turėjo įtakos alkotesterio rodmenų tikslumui.

18. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog A. S. blaivumas buvo tikrinamas alkotesteriu „Drager Alkotest 75100“, kuris tikrinimo metu turėjo galiojantį patikros sertifikatą. Šio alkotesterio naudojimosi instrukcijoje nurodyta, kad po paskutinio oralinio alkoholio vartojimo reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą; burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti parodymus. Parodymams įtakos taip pat gali turėti fermentuoti aromatiniai gėrimai (pvz., vaisių sultys), alkoholio turintys burnos gaivikliai, vaistai ir lašai, taip pat atsiriaugėjimas ir vėmimas. Prietaisas gali aptikti burnoje užsilikusį alkoholį mėginio paėmimo metu, jeigu ši funkcija yra aktyvuota. Jeigu prietaisas aptinka burnoje užsilikusį alkoholį, matavimas nutraukiamas ir atitinkama žinutė pateikiama prietaiso ekrane. Lietuvos rinkai tiekiamuose „Alcotest 7510“ prietaisuose burnoje užsilikusio alkoholio aptikimo funkcija standartiniuose nustatymuose yra aktyvuota. Šiuo atveju ir 15 minučių laukimo laikotarpio metu, ir bet kuriuo kitu metu prietaisas aptinka burnoje užsilikusio (ne iš plaučių iškvėpto) alkoholio likučius, nutraukia testą ir informuoja atitinkamu klaidos pranešimu. Jeigu aptikti alkoholio likučiai burnoje, ekrane rodoma klaida „Burnos alkoholis“, tada rekomenduojama pakartoti matavimą praėjus apytiksliai 15 min. po paskutinio alkoholio vartojimo. Liudytojas P. T. paaiškino, kad praktikoje šis funkcionalumas puikiai veikia. Nagrinėjamu atveju tikrinant A. S. neblaivumą, nei pirmąjį, nei antrąjį kartą nebuvo rodomas klaidos pranešimas „burnos alkoholis“, kas leidžia daryti išvadą, kad alkoholio burnoje tikrinimo metu nebuvo likę.

19. Įvertinus visus šiuos duomenis, galima daryti išvadą, jog A. S., teikdamas paaiškinimus ir kaskart nurodydamas naujas aplinkybes, nėra nuoširdus ir leidžia jo parodymus vertinti kritiškai ir daryti išvadą, kad įvykio metu nustatytas neblaivumo laipsnis buvo sąlygotas ne burnoje buvusių alkoholio likučių (prieš pat patikrinimą išgertos naminės giros – kombuchos ar burnos gaiviklio pavartojimo), ne netinkamo pareigūno veiksmų tikrinant asmens neblaivumą, o buvo objektyviai nulemtas A. S. neatsakingo elgesio ir alkoholio vartojimo.

20. Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, A. S. vyko į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) ligoninę. 2023 m. liepos 3 d. 10.47 val. ten jam alkotesteriu buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos išvadoje Nr. T-A 5635/2023(01) konstatuota, kad A. S. kraujyje, paimtame 2023 m. lapkričio 3 d. 10.50 val., kraujyje nustatyta mažiausia 0,27 promilių etilo alkoholio. Tačiau pastebėtina, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, o asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Teismas pažymi, jog paprastai suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 proc. promilės per valandą, taigi nagrinėjamu atveju praėjus valandai iš pažeidėjo organizmo galėjo pasišalinti tik dalis alkoholio ir kraujo tyrimo rezultatai tai parodė. Tai, kad praėjus valandai sumažėjo alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse, parodė ir medicinos įstaigoje atliktas blaivumo patikrinimas alkotesteriu. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog (duomenys neskelbtini) ligoninėje atlikto A. S. neblaivumo patikrinimo rezultatai nepatvirtina policijos pareigūnų atlikto patikrinimo alkotesteriu duomenų, tačiau, kaip jau anksčiau minėta, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Įvertinus laiko tarpą, skiriantį patikrinimus alkotesteriu įvykio vietoje ir medicinos įstaigoje, taip pat policijos pareigūnų alkotesteriu nustatytą neblaivumą – 0,50 promilės, ir medicininės apžiūros akto rezultatus, darytina pagrįsta išvada, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0384 nustatytas alkoholio kiekis objektyviai atspindi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnį automobilio vairavimo metu, o alkotesteriu nustatytas neblaivumas nėra paneigtas specialisto išvada. Tai reiškia, kad automobilio vairavimo metu A. S. visgi buvo neblaivus, t. y. jo neblaivumas viršijo leistiną ribą.

21. Šios išvados nepaneigia ir nepriklausomo teismo medicinos eksperto Gregoire Abi Chaker 2023 m. gruodžio 4 d. konsultacinė išvada Nr. G 2023/027 ir šio teismo medicinos eksperto paaiškinimai teisme. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad išvadą, jog rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjo panaudotas (papurkštas į burną) alkoholio pagrindu pagamintas burnos gaiviklis galėjo suklaidinti alkotesterį A. S. pirmojo tikrinimo metu, todėl vairavimo metu pareiškėjo kūne alkoholis (girtumas) galėjo būti mažiau nei 0,41 promilės, ekspertas padarė atsakydamas tik į pareiškėjo užduotus klausimus dėl neblaivumo nustatymo pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl naminės giros - kombuchos gėrimo ir burnos gaiviklio naudojimo, kurios pareiškėjo nuomone turėjo įtakos jo neblaivumo nustatymui. Tačiau ištyrus byloje surinktą medžiagą ir įvertinus byloje apklaustų policijos pareigūnų parodymus nebuvo nustatyta, kad A. S. prieš tikrinimą ar po pirmo tikrinimo būtų gėręs naminę girą-kombuchą ar naudojęs burnos gaiviklį. Teisme teikti eksperto paaiškinimai vėlgi buvo susiję su A. S. nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad jis prieš tikrinimą gėrė kombuchą, puškėsi burnos gaiviklį, o jau anksčiau aptarti įrodymai paneigia šias jo nurodytas aplinkybes ir kaip minėta laikytini jo pasirinkta gynybine versija.

22. Nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, kad patikrinimą atlikęs policijos pareigūnas pažeidė Aprašo 5.3, 5.4 punktų nuostatas. Aprašo 5.3 ir 5.4 punktuose numatyta, kad policijos pareigūnas, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (šiam požymiui nustatyti gali būti naudojamas bekontaktis alkoholio detektorius), neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai), prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį, įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą. Taigi teisės aktuose nėra nurodytas reikalavimas pareigūnams, prieš tikrinant vairuotoją, paklausti, ar jis valgė arba gėrė. Numatytas tik reikalavimas paklausti, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį (Aprašo 5.3 papunktis). Pareigūnas P. T. šio reikalavimo laikėsi. Vaizdo ir garso įrašo užfiksuota, kaip jis prie tarnybinio automobilio priėjus A. S., teiraujasi pastarojo „Nevartojot?“, į ką A. S. atsako, jog alkoholį vartojo iš vakaro ir nurodo išgerto alkoholio kiekį. Taip pat A. S. nurodė, kada ir kiek alkoholio vartojo. Esant tokioms aplinkybėms, policijos pareigūnas neturėjo pagrindo laukti 15 minučių. Tad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju buvo pažeistos Aprašo 5.3 ir 5.4 punktų nuostatos.

23. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūnai preciziškai nesilaikė Aprašo 5.5 punkto reikalavimų, t. y., tarpe tarp pirmojo ir antrojo tikrinimo visą laiką nepertraukiamai nestebėjo vairuotojo, kadangi leido pastarajam nueiti iki degalinės, kur jis pirko vandenį, kavą, sumuštinį. Policijos pareigūnai paaiškino, kad taip elgėsi iš žmogiškumo, kadangi sustabdytas vairuotojas sakė, kad yra nieko nevalgęs ir negėręs, be to, jis buvo kitame mieste dirbantis jų kolega. Visgi manyti, kad šio reikalavimo preciziškas nesilaikymas būtų turėjęs įtakos antrojo tikrinimo alkotesteriu rezultatams nėra pagrindo. Kaip minėta, antrojo tikrinimo metu A. S. taip pat buvo nustatytas leistiną ribą viršijantis neblaivumo laipsnis (0,5 promilių neblaivumas). Šios nutarties 15 punkte pasisakyta, kodėl neįtikinama yra A. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iškelta versija, kad jis ir prieš antrąjį tikrinimą vartojo naminės giros ir kad tai galėjo turėti įtakos alkotesterio rodmenims. O vandens, kavos gėrimas ar sumuštinio suvalgymas pagal alkotesterio instrukciją alkotesterio matavimo rezultatų neiškreipia.

24. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantas, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė pagrįstą išvadą, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu A. S. buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas. Todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista ir A. S. apeliacinis skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 19 d . nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.