Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo E. A. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. 1000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. 2012-07-21 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. liepos 21 d. 07.37 val. Palangos m. vairavo automobilį „Peugeot 405“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,46 ‰ neblaivumas. Tokie E. A. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti pagal ATPK 126 str. 1 d.

Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarimu E. A. pripažino kaltu padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė jam 1000 Lt dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.

Apeliaciniu skundu E. A. prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad su nutarimu nesutinka, nes jis yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas objektyviai neįvertinus įrodymų visumos, išvados padarytos imant domėn atskiras aplinkybes, o ne vertinant visų aplinkybių (įrodymų) visumą, visiškai ignoruojant Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį dėl papildomų įrodymų rinkimo bei išsamaus jų tyrimo, t. y. teismas rėmėsi tik melagingais policijos pareigūnų paaiškinimais, kuriais jie iš esmės siekė pateisinti savo neprofesionalius, neteisėtus veiksmus, ir ekspertės išvada, kurios teiginių tikrumo, kokiais tyrimo metodais ir kokiais atliktais testais pagrįsta išvada, apklausiama teisme ekspertė nepateikė. Teismas subjektyviai vertino kitus objektyvius įrodymus (liudytojų parodymus, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą, specialisto išvadą, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą), kurie iš esmės patvirtina, kad administracinis teisės pažeidimas nebuvo padarytas.

Pažymi, kad teismas pažeidė vieną pagrindinių principų - nekaltumo prezumpciją. Šioje byloje jis turėjo įrodinėti savo nekaltumą, nors visais atvejais turėjo būti įrodyta, kad jis padarė pažeidimą, kad yra kaltas. Tačiau jo kaltė nebuvo įrodinėjama, jis turėjo įrodinėti savo nekaltumą, jo pateiktų įrodymų nebuvo klausoma, iškreiptai, netiksliai, nerišliai ir ne visi jo parodymai paskutiniame teismo posėdyje buvo protokoluojami, į juos neatsižvelgiama, jo pateikti nekaltumo įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kiti) teismo buvo iškreiptai vertinami.

Teismo posėdyje 2013-05-02 negalėjo dalyvauti jo advokatas (apie tai byloje yra jo raštas su nurodytomis datomis, kada jis gali), todėl jis prašė teismo šiame posėdyje tik apklausti atvykusią ekspertę, o bylos nagrinėjimą atidėti, kol galės dalyvauti jo advokatas. Teismas šį jo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad advokatas turėjo pakankamai laiko prisiderinti prie posėdžio datos, taip pat teismas atmetė ir jo prašymą papildomai užklausti Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK, ar jį tikrinę policijos pareigūnai iki 2012-07-21 buvo pasirašytinai susipažinę su alkotesterio „Lion alcometer 500“ naudojimo technine instrukcija ir išlaikę atitinkamas įskaitas, bei pareikalaukti pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas ir prijungti jas prie bylos, kaip buvo to prašęs raštu 2013-04-12 (b. l. 153), nes teismo suformuluotas užklausimas (b. l. 159) ir policijos atsakymas (b. l. 162) yra visiškai ne tai, ko jis prašė, ir su 2012-07-21 įvykiu visai nesusiję. Tai ir visas teismo posėdžių 2013-05-02 ir 2013-05-16 garso įrašas yra įrašyti kompaktiniame diske D-4-10-3-00372-2012-5, kurio kopiją 2013-05-29 gavo iš Palangos miesto apylinkės teismo. 2013-05-17 susipažino su bylos medžiaga bei posėdžio protokolu (b. l. 165) ir labai nustebo pamatęs, kad protokole užrašyta, jog jis neva prašęs, kad byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant jo advokatui. Tai gryniausia netiesa ir jo procesinių teisių pažeidimas.

Jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, bei buvo nurodyta, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Pagal suformuotą teismų praktiką yra svarbu, kad pagal ATPK 126 str. 1 d. atsako specialus administracinio teisės pažeidimo subjektas - vairuotojas. Iš ATPK 126 str. 1 d. turinio seka, kad vien tik specialaus administracinio teisės pažeidimo subjekto (vairuotojo) nustatymas byloje dar nėra pagrindas taikyti administracinę atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, esant vairuotojui neblaiviam. Siekiant asmenį patraukti atsakomybėn už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, turi būti nustatytas specialus administracinio teisės pažeidimo subjekto požymis, t. y. jo neblaivumas bei konkretus neblaivumo laipsnis. Taigi byloje turėjo būti įrodyta ši teisiškai reikšminga aplinkybė - transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam ir ši teisiškai reikšminga aplinkybė turi būti įrodyta tinkamais ir leistinais įrodymais. Tuo tarpu tinkamų ir leistinų įrodymų, įrodančių šią teisiškai reikšmingą aplinkybę, teismas nesurinko, neištyrė.

Mano, kad pažeidimo bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų rinkimo ir vertinimo taisykles. Teismas byloje nutarimą priėmė iš esmės vertindamas tik policijos pareigūnų parodymus, kurie nėra patikimi, yra melagingi, paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, ir visiškai ignoruojant kitus objektyvius, tinkamus ir leistinus įrodymus. Manytina, kad šiuo atveju vertinant policijos pareigūnų parodymus ir visą bylos medžiagą bei jų veiksmus įforminant galimą pažeidimą, teismas privalėjo priimti atskirąją nutartį ir pavesti policijos įstaigai atlikti tarnybinį patikrinimą, o policijos įstaiga turėjo patikrinti minėtų pareigūnų gebėjimą dirbti jiems pavestą darbą, tinkamumą eiti pareigas. Policijos pareigūnų parodymų teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip patikimų ir pagrindinių įrodymų įrodinėjant administracinio teisės pažeidimo fakto buvimą ir kitas įrodinėtinas aplinkybes.

Teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodinėjimo taisykles. Šioje byloje naudojant tinkamus ir leistinus įrodymus turėjo būti įrodytos tokios aplinkybės, kaip: transporto vairavimo faktas; vairuotojo neblaivumo faktas. Dėl pirmosios nurodytos faktinės aplinkybės - vairavimo fakto ginčo šioje byloje nėra, jis pripažįsta, kad vairavo transporto priemonę, taip pat ši aplinkybė yra įrodyta ir liudytojų parodymais. Tuo tarpu antroji faktinė aplinkybė - automobilį vairavo būdamas neblaivus - byloje nėra įrodyta jokiais tinkamais ir leistinais įrodymais.

Pagal Neblaivumo nustatymo taisyklių 2 punkto 4 pastraipą neblaivumas (girtumas) – tai asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Neblaivumo nustatymo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 ‰ (išskyrus atvejus, kai įstatymai ir kiti teisės aktai nustato kitaip). Tad šiuo atveju teismas turėjo nustatyti, kad alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą, t. y. 0,4 ‰. Tai yra nustatoma atliekant tikrinimą. Pagal Taisyklių 2 punkto 5 pastraipą tikrinimas - policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau vadinama - Inspekcija) pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas). Kaip matyti, transporto priemones vairuojančių asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolę ir medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) nustatyti atlikimo tvarką reglamentuoja Neblaivumo nustatymo taisyklės, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika, Bendroji asmens būklės įvertinimo metodika, Policijos patrulių veiklos instrukcija, Specialių priemonių naudojimo instrukcija, Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašas ir kt. Todėl teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmuo kaltinamas ATPK 126 str. atitinkamose dalyse nustatytų pažeidimų padarymu, privalo nustatyti ir įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis paminėtų teisės aktų nuostatų bei specialiosios priemonės naudojimo instrukcijos.

Pagal Taisyklių 4 punktą policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Kaip minėta tikrinimas - tai policijos ar karo policijos, Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos (toliau vadinama - Inspekcija) pareigūnų, darbdavių ar darbdavių įgaliotų asmenų, karinių vienetų vadų ar jų įgaliotų asmenų veiksmai, kai specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, pagal kompetenciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, karys, taip pat krašto apsaugos sistemos institucijų darbuotojas, dirbantis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbantis su potencialiai pavojingais įrenginiais, yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punkto 5 pastraipa), o medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti (toliau vadinama - medicininė apžiūra) - specialių žinių ir reikiamą kvalifikaciją turinčių visų rūšių asmens sveikatos priežiūros įstaigų asmens sveikatos priežiūros specialistų, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė atlikti medicininę apžiūrą (toliau vadinama - medicinos specialistai), pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru, atliekami veiksmai, kuriais nustatoma, ar asmuo yra neblaivus (girtas) arba apsvaigęs (Taisyklių 2 punkto 3 pastraipa).

Iš bylos duomenų matyti, jog policijos patrulis A. J. atliko patikrinimą. Nors galima abejoti, ar tai tikrovę atitinkantis ir tinkama tvarka atliktas patikrinimas, nes A. J. nevykdė alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimų, neužpildė jo tikrinimo duomenų alkotesterio šaknelės, neužpildė alkoholio kiekio registracijos žurnalo, nors pripažino, kad turėjo tai padaryti pats asmeniškai, bet aiškino, jog to nepadarė dėl laiko stokos. Šis jo teiginys yra melagingas ir tai įrodo alkotesterio panaudojimo kompiuteriniai duomenys (b. l. 70), iš kurių matosi, jog tarp jo tikrinimo (testas l728,07:54:56,2012/07/21/0,46) ir sekančio vairuotojo tikrinimo (testas 1729,08:00:17, 2012/07/0,21) praėjo daugiau kaip penkios minutės ir A. J. turėjo pakankamai laiko užpildyti alkotesterio šaknelę ir padaryti įrašą žurnale, kaip įpareigoja Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m.sausio 12 d. įsakymu Nr. 5-V-23, 9 punktas - už atliktų matavimų įrašymą į šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą žurnalą ir į Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 3 priede pateiktą alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo formą atsako matavimo priemonę iš operatyvaus valdymo padalinio gavęs policijos pareigūnas arba operatyvaus valdymo padalinio pamainos budėtojas, jeigu matavimo priemonė (alkoholio kiekio matuoklis) naudojama operatyvaus valdymo padalinyje. A. J., kaip atsakingas už priemonę ir pasirašęs matavimo priemonių išdavimo žurnale už alkotesterio gavimą, vienintelis turėjo teisę tikrinti alkotesteriu ir pats asmeniškai privalėjo tinkamai įforminti alkotesterio parodymus, tačiau to nepadarė, neužpildytą šaknelę neteisėtai perdavė P. A., kad šis atliktų alkotesterio parodymų įforminimą, tuo pažeisdamas nutatytą įrodymų įforminimo tvarką.

Jis pats nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam būtų atlikta medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) nustatyti, kur buvo nustatyta, jog yra blaivus, be to, pagal raštišką jo prašymą buvo paimta ir jo kraujo tyrimams. Visi gauti tyrimų rezultatai yra skirtingi, t. y. pagal policijos pareigūnų tikrinimo duomenis nustatyta 0,46 ‰, pagal medicininės apžiūros duomenis 0,05 ‰ ir 0,06 ‰, o jo kraujo tyrime, atliktame Valstybinės medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijoje, alkoholio nerasta. Tačiau, nežiūrint pateiktų teismui duomenų prieštaringumo, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis vairavo automobilį neblaivus ir jo neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą, viršija leistiną 0,4 ‰.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai (LVAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2930/2011). Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą (Klaipėdos apygardos teismo nutarimas byloje Nr. ATP-728-107/2012). Pažymi, kad teismas net nenustatinėjo, ar nebuvo pažeista tikrinimo tvarka, visiškai neatsižvelgė į patikimus, tinkamus ir leistinus įrodymus, o rėmėsi policijos pareigūnų melagingais ir logiškai nepaaiškinamais parodymais.

Šiuo atveju labai svarbus momentas nustatinėjant neblaivumą, t.y. atliekant tyrimą griežtai laikytis specialiosios priemonės – alkotesterio naudojimo instrukcijos, kad gauti duomenys būtų teisingi ir gautų duomenų paklaida būtų kuo mažesnė. Kaip matyti iš byloje esančios alkotesterio naudojmo instrukcijos (b. l. 31), tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau 15-20 minučių nuo to momento, kai asmuo nieko nevalgė ir negėrė, ir nerūkė bent dvi minutes. Tačiau prieš tikrinimą jo policininkas A. J. net neklausė, ar jis nieko negėrė, nevalgė prieš tai 15-20 min. Jeigu jis, kaip numato alkotesterio panaudojimo instrukcija, būtų paklausęs, ar jis valgė bei gėrė, jis būtų pasakęs, jog prieš 10 min. yra išgėręs puodelį kavos ir prieš porą minučių pasipurškęs į burną burnos gleivinės purškalo „Miramile“, kuris pagal jo informacinį lapelį naudojamas ir kaip burnos gaiviklis. Tai, kad teisme pareigūnas aiškino, jog prieš patikrinimą neva klausė jo, ar jis nėra vartojęs alkoholinių gėrimų, parodo, jog jis nori sušvelninti savo neteisėtus veiksmus (lygtai būtų uždavęs ne visai pagal instrucijos žingsnio numatytą klausimą „ar nevartojęs alkoholinių gėrimų“, nors jokių klausimų neuždavinėjo). Kaip pareigūnas nurodė, buvo organizuota priemonė ir buvo tikrinami visi vairuotojai. Taigi patruliams reikėjo rezultatų ir jie siekė rezultatų pažeisdami instrukcijas. Šioje byloje pagal esamus įrodymus minėtas 15-20 min. terminas nebuvo praėjęs, taigi, jeigu A. J. alkotesterį būtų naudojęs pagal instrukciją, jis privalėjo 15-20 min. palaukti ir tik tada tikrinti, todėl specialioji priemonė buvo panaudota netinkamai, neteisėtai, ja gauti duomenys yra neteisingi ir jais vadovaujantis nutarimo teismas priimti negalėjo.

Apie tai, kad stovi policijos ekipažas, jis žinojo, nes kiti vairuotojai signalizavo šviesomis, tačiau žinodamas, jog yra blaivus, jis važiavo. Privažiavo patrulių postą, sustojo prieš STOP ženklą, įjungė avarinę signalizaciją. Priėjo policininkas, prikišo alkotesterį ir liepė į jį pūsti. Prieš pučiant policininkas neprisistatė, nieko neklausinėjo, jam netgi buvo nukritęs ant asfalto alkotesterio antgalis ir jis nepastebėjo, ar jis pakeitė antgalį, ar uždėjo tą patį. A. J. pasakė, jog jis įpūtė 0,46 ‰. Jis su rodmenimis nesutiko, nes alkoholio vartojęs nebuvo. Jis pareigūnui aiškino, kad rodmenis galėjo iškreipti tai, jog buvo prieš kelias minutes pasitepęs veidą ir lūpas vaistais - tirpalu nuo veido erkutės, kurio sudėtyje yra spirito (tirpalas buvo pagamintas vaistinėje pagal gydytojo receptą prieš dvi dienas iki sustabdymo), bei buvo pasipurškęs į burną medicininio preparato burnos gleivinės purškalo „Miramile“, nes buvo peršalęs. Tai buvo jau po tikrinimo, nes prieš tikrinimą jie nieko nekalbėjo, vienintelis pareigūno pasakytas žodis buvo „pūskite“. Jam paprašius papildomai patikrinti neblaivumą, policininkas atsisakė tai padaryti, nuvedė jį prie kito policininko ir perdavė jam nežpildytą alkotesterio šaknelę, į kurią policininkas P. A. įrašė jo pavardę, maža to, dar suklastojo ir protokolą, sąmoningai (mano, kad atrodytų, jog tikrinimas atliktas laikantis alkotesterio panaudojimo instrukcijos) nurodydamas pažeidimo laiką 07:37 val., kuris daugiau nei 17 min. ankstesnis už faktinį sustabdymo ir neblaivumo tikrinimo laiką 07:54:56. Tačiau teismas nutarime pripažino, kad šis faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nėra jo padaryto pažeidimo sudėties. Tai, jo manymu, yra tik teismo siekis pateisinti policininkų veiksmus, o ne nustatyti tiesą byloje, nors pagal ATPK 280 str. 2 p. dar ruošdamasis nagrinėti bylą teismas turėjo išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Apie suklastotus protokolą ir pranešimą apie nušalinimą nuo vairavimo (atsiradusį byloje) jis pranešė teismui dar per pirmąjį teismo posėdį 2012-07-30. Iš asmens blaivumo testo Nr. 1728 matyti, kad jo neblaivumas buvo tikrintas 2012-07-21 07:54:56 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2012-07-21 07.37 val. Palangos m. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kada alkoholio kiekio matuokliu nustatyta 0,46 ‰ (b.l. 3), nors policijos pateiktoje alkotesterio panaudojimo kompiuterinių duomenų išklotinėje (testo Nr. 1713) užfiksuota 2012/07/21 07:37:15 val. alkotesteris parodė 0.00 ‰. Akivaizdu, kad 07:37 val. jis automobilio nevairavo, nes tuo metu dar buvo namuose, todėl kaltinti jį tuo, kad vairavo neblaivus 07:37 val., nėra jokio pagrindo, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilio vairavimo laikas esant neblaiviam skiriasi nuo neblaivumo tikrinimo laiko daugiau kaip 17 min.

Apklausiamas liudytoju patrulis P. A. tikrinimo aplinkybių rišliai nepaaiškino, iš pradžių teigė, jog dirbo su patruliu Žukausku, paskui pareiškė, jog Žukausko ten nebuvo, patvirtino, jog nei jis, nei Žukauskas nematė, kas ir kada jį sustabdė ir tikrino (P. A. tarnybinis pranešimas neturėtų būti vertinamas kaip įrodymas, nes jame jis nenurodo nieko, ką jis pats būtų matęs ar daręs. Net ir apie jo surašytą protokolą rašo būtuoju laiku). Tik vėliau A. J. esą perdavė jam neužpildyą alkotesterio šaknelę Nr. 1728,07:54:56,2012/07/21,0,46, P. A. savo ranka užpildė šaknelę, įrašė savo pavardę, pasirašė bei, neturėdamas jokių duomenų, jog tai tikrai jo tikrinimo testas, įrašė jo pavardę ir davė jam pasirašyti. Jis pasirašė, bet prirašė, jog nesutinka. Paskui įrašė tuos duomenis į registracijos žurnalą ir vėl davė jam pasirašyti. Faktiškai šiais veiksmais jis, mano, padarė dokumentų klastojimą, nes jis neturėjo teisės pildyti šaknelės ir žurnalo. Pažymi, kad įrašus apie tikrinimus kitų testų Nr. 1711-1727 žurnale įrašė ir pasirašė (kaip ir privalėjo) pats A. J.. Kyla klausimas, kaip P. A. galėjo sumaišyti laiką, kai rašydamas protokolą turėjo testo Nr. 1728 šaknelę su nurodytu konkrečiu tikrinimo laiku, į kurią, kaip jau minėta, pats įrašė jo pavardę bei įrašė šaknelės duomenis į registracijos žurnalą, kuriame jis vėlgi pasirašė, jog nesutinka. Protokolą jis rašė visą valandą ir turėjo apsčiai laiko, tad nesąmoningai „sumaišyti laiko“ negalėjo.

Apklausiamas liudytoju A. J. painiojosi duodamas parodymus. Galiausiai suabejojo, ar jis duoda parodymus būtent apie šį atvejį. Paklausti, ar jautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, abu policininkai patvirtino, jog kvapo nejutę bei jokių jo neblaivumo požymių nepastebėję.

Atkreipia dėmesį į tai, jog abu pareigūnai tvirtino, kad protokolą P. A. pildė jo tarnybiniame automobilyje „VW Tiguan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors faktiškai tai vyko Palangos PK automobilyje „Škoda“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) garažo Nr. L5009, ir tai užfiksuota jo nuotraukose. Teisme A. J. aiškino, jog „Škodoje“ yra kompiuteris ir jeigu P. A. būtų dirbęs joje, tai būtų turėjęs protokolą spausdinti kompiuteriu, o ne rašyti ranka. Šis automobilis taip pat yra pilnai aprūpintas telemetrine įranga ir gali būti pilnai kontroliuojamas, mano, kad P. A. specialiai nesinaudojo kompiuteriu, kad galėtų klastoti dokumentus, nes, jeigu būtų spausdinęs kompiuteriu, kompiuteris, įvedus testo šaknelės duomenis, pats būtų atspausdinęs ir pažeidimo padarymo laiką, kuris ir yra atspausdintas testo šaknelėje, t.y. 07:54:56.

Jei laikyti, kad jis buvo sustabdytas ir patikrintas policijos pareigūnų 07:37 val., tai tuo metu tikrinimo rezultatas buvo 0,00 ‰. Kad jis buvo patikrintas iš karto po sustabdymo, matyti iš alkotesterio panaudojimo išklotinės (b. l 70). Kad tikrino iš karto, patvirtina ir A. J.. Kadangi priemonė vyko be perstojo, tai iš prietaiso atmintinės duomenų matyti, jis buvo naudojamas intensyviai (vidutiniškai kas nepilną minutę). Tik nuo prieš jį atlikto testo Nr. 1727,07:52:52,2012/07/21,0.00 iki jo testo Nr. 1728,07:54:56,2012/07/21,0,46 buvo praėję 2:04 min. Tai dar kartą patvirtina, jog prieš jį jokios eilės nebuvo ir buvo tikrinamas tuojau po sustabdymo. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas surinktų įrodymų nevertino ir jais priimant sprendimą nesivadovavo. Be to, pažymi, kad neblaivumo patikrinimo šaknelėje nurodyta, kad neblaivumą patikrino P. A.. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad P. A. neblaivumo jam netikrino ir tai jis pripažino, tačiau teismas to visiškai nepaisė. Mano, kad neblaivumas jam buvo tikrinamas neteisėtai, pažeidžiant nustatytą tvarką. Neblaivumo patikrinimo šaknelė yra suklastota, įrašyti duomenys apie ją užpildžiusį pareigūną (vardas, pavardė, pareigūno parašas) yra ne to pareigūno, kuris atiko patikrinimą. Todėl mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas remiantis suklastotais duomenimis. Esant pažeistai tikrinimo tvarkai bei nesilaikant naudojimo instrukcijoje nustatytos tvarkos naudojant specialiąją priemonę - alkotesterį, ja gauti duomenys teismo turėjo būti pripažinti neteisėtais, reikėjo vadovautis medicininės apžiūros atlikto patikrinimo rezultatais, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir pripažinti, kad automobilį jis vairavo blaivus bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nepadarytas administracinis teisės pažeidimas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, jis nesutiko su neblaivumo nustatymu ir policijos pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatu, todėl pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta apžiūra ir būtų nustatytas tikrasis, faktinis jo galimo neblaivumo (apsvaigimo) laipsnis. Jis į sveikatos priežiūros įstaigą vyko iš karto po to, kai policijos pareigūnai sudarė galimybę vykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Sveikatos priežiūros įstaigoje nebuvo nustatyta, kad jis būtų buvęs neblaivus, nustatyta atitinkamai tik 0,05 ir 0,06 ‰, paimtas kraujas. Buvo parašyta išvada ,,blaivus, gali vairuoti“. Sveikatos priežiūros įstaigoje jo patikrinimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai.

Šiuo atveju byloje nėra tinkamų ir patikimų įrodymų, kad jam buvo surašytas ir įteiktas pranešimas apie nušalinimą nuo vairavimo, o byloje esantis yra tiesiog suklastotas. Tai, kad šis pranešimas yra suklastotas, patvirtina ir faktas, kad P. A. jo nurodytu laiku surašyti negalėjo, nes tuo metu, kai jis surašytas, net tikrinimas dar nebuvo atliktas (tikrinimo laikas 07:54:56), o jis dar galimai nebuvo net sustabdytas. Tačiau to, kaip ir visų kitų jo pateiktų įrodymų, teismas visiškai nevertino, nevertino ir to, kad ant visų jam policininkų pateiktų pasirašyti dokumentų šalia jo parašo yra prierašas „nesutinku“, o ant šio suklastoto pranešimo tokio prierašo nėra, nes šis raštas byloje atsirado vėliau ir jį jis pamatė tik teisme.

Pagrįstai mano, kad per teisės aktuose nustatytą 1 valandą jis nuvyko į medicinos įstaigą, kur jo iškvepiamame ore buvo nustatyta tik 0,05 - 0,06 ‰ ir pripažinta, jog yra blaivus ir gali vairuoti. Minėtais duomenis remiantis teismas ir privalėjo priimti nutarimą byloje, o ne imtis teisinti neteisėtus policijos pareigūnų veiksmus. Teismas turėjo vadovautis medicininės apžiūros rezultatais, kurie atlikti tinkamai ir laiku, nes nepraėjo 1 val. nuo faktinio nušalinimo nuo vairavimo. Teismo posėdžio metu pripažino ir policijos pareigūnai, kad jam buvo leista išvykti tik po 9 val. Be to, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, buvo atliktas ir kraujo tyrimas, jame alkoholio nerasta.

Tai, kad jis negalėjo būti sustabdytas 07,37 val., įrodo alkotesterio panaudojimo kompiuteriniai duomenys (b. l. 70), iš kurių matosi, kad 07:34:51 buvo atliktas jam nežinomo vairuotojo tikrinimas (testo Nr. 1711), praėjus 57 sek. 07:35:48 atliktas sekančio vairuotojo tikrinimas, dar po 1,27 min. 07:37:15 patikrintas sekantis vairuotojas, o praėjus dar 1,03 min. 07:38:18 - sekantis ir taip toliau patikrinimai tęsėsi ir truko apie po minutę iki 07:52:52 (testo Nr. 1727), po to praėjus 2,04 min. 07:54:56 buvo sustabdytas jis ir nedelsiant patikrintas (testo Nr. 1728 - parodymas 0,46 ‰). Kad buvo patikrintas iškart po sustabdymo, A. J. patvirtino teisme. Po to sekė 5,21 min. pertrauka ir 08:00:17 patikrintas sekantis vairuotojas (testo Nr. 1729). Taigi iš kompiuterinių duomenų matosi, kad tikrinimą atlikęs A. J. neturėjo jokių fizinių galimybių jo sustabdyti 07:37 val., nes tuo laiku buvo užsiėmęs kitų vairuotojų stabdymu ir tikrinimu. Ir tai įrodo, jog protokole nurodytu laiku pažeidimo jis nepadarė. Teismas šių alkotesterio panaudojimo kompiuterinių duomenų visai netyrė, nevertino.

A. J. turėjo daugiau kaip 5 min. laiko užpildyti alkotesterio šaknelę ir padaryti įrašą žurnale, kaip įpareigoja Alkoholio kiekio ir transporto priemonių greičio matavimo prietaisų naudojimo ir atliktų matavimų kontrolės tvarkos aprašo 9 punktas - už atliktų matavimų įrašymą į šio Tvarkos aprašo 8 punkte nurodytą žurnalą ir į Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 priede pateiktą alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo formą atsako matavimo priemonę iš operatyvaus valdymo padalinio gavęs policijos pareigūnas arba operatyvaus valdymo padalinio pamainos budėtojas, jeigu matavimo priemonė (alkoholio kiekio matuoklis) naudojama operatyvaus valdymo padalinyje. 2012-07-21 alkotesterį pagal parašą žurnale buvo gavęs A. J..

Byloje buvo paskirta ekspertizė ir teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi ekspertizės aktu. Tačiau pažymi, kad minėtu ekspertizės aktu teismas neturėjo remtis arba priimant nutarimą jį turėjo vertinti kartu su visais rašytiniais įrodymais, įrodymų visuma. Mano, kad ekspertizės išvados yra nepagrįstos, kadangi jos padarytos remiantis tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis. Ekspertė darydama išvadas iš esmės peržengė savo tyrimo ribas bei išvadas darė prasimanytomis aplinkybėmis. Nors teisme specialistė nurodė, kad pagal jos atliktą tyrimą medikamentai neturėjo jokios įtakos, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad tiriamojoje dalyje net nenurodyta, kokias būdais ir metodais toks tyrimas buvo atliktas, kokius ir su kuo kiekybinius testus ji atliko, kokie tų testų duomenys. Su tokia ekspertės išvada bei ja remiantis priimtu Palangos apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. priimtu nutarimu nesutiko ir Klaipėdos apygardos teismas (Nr. ATP-200-557/2013).

Į bylą buvo pateiktas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuriuo buvo užfiksuota, kokią įtaką neblaivumo patikrinimo rezultatams turi medikamentas „Miramile“ ir tirpalas nuo veido erkutės. Minėto medikamento naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad poveikis vairavimui nepasireiškia, tačiau kaip matyti iš atlikto eksperimento, jis turi labai didelę įtaką alkotesterio parodymų rezultatams. Pasipurškus minėtu medikamentu į burną, pasitepus veidą bei lūpas tirpalu nuo veido erkutės ir po dviejų minučių papūtus į alkotesterį, prietaisas rodė 2,17 ‰. Tuo tarpu praėjus 15 min. rodmenys buvo 0,00 ‰. Todėl esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad policijos pareigūnams atliekant patikrinimą gauti duomenys yra neteisingi, neatitinkantys tikrovės, ir, jeigu tikrinimas būtų buvęs atliekamas pagal instrukciją (palaukus 15 min. arba būtų buvęs pakartotas po 15 min.), alkotesteris būtų prodęs 0.00 ‰. Taigi tikrinimo metu alkotesteris parodė 0,46 ‰, pripūstas ne iš plaučių, o iš išlikusio ant lupų tirpalo nuo veido erkutės ir purškalo „Miramile“ likučių burnoje, ką ir patvirtino faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, ir tai įrodo, kad policijos patikrinimo metu jis buvo blaivus. Bet teismas nusprendė, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kaip įrodymas šioje byloje neturintis esminės įrodomosios galios ar nulemiantis aplinkybes, kad E. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo. Kvalifikuotos ekspertės pateiktą ekspertizės aktą teismas vertina kaip didesnę įrodomąją galią turintį dokumentą, kuriuo patvirtintas blaivumo testas dėl 0,46 ‰ E. A. neblaivumo 2012-07-21 07.54 val. Pažymi, kad teismas posėdyje net neužsiminė apie minimo protokolo buvimą byloje ir pagarsinti jo turinį jis galėjo tik baigiamojoje kalboje. Taip pat pažymi, jog teismo posėdžio protokolas surašytas labai paviršutiniškai ir jame užfiksuota labai maža ir netiksli jo parodymų dalis.

Ekspertė duodama teisme parodymus paaiškino, jog jokių tyrimų ar eksperimentų ji nedarė, jokių metodų ir medikamentų nenaudojo, o išvadą padarė remdamasi tik jai pateikta bylos medžiaga ir savo žiniomis, per kiek laiko alkoholis pasišalina iš žmogaus organizmo. Taip pat ekspertė parodė, jog Lietuvos laboratorijos nesivadovauja medicinos įstaigų išvadomis, kuriose alkoholio kiekis kraujyje nurodytas gramais litre, o ne ‰, ir kad turi būti nurodomi du skaičiai po kablelio. Taigi esanti byloje biologinės terpės siuntimo kopija (b. l. 42), kurioje pažymėta, jog jo kraujo serume rasta 0,1 g/l alkoholio, neturėjo būti vertinama kaip įrodymas, nes tai nėra kraujo tyrimo išvada ir negali jai prilygti, nes tai tik siuntimo kopija, o ir kraujo serumas yra ne kraujas, bet kraujo plazmos dalis, o kraujo plazma yra skystoji kraujo dalis, sudaranti 55 % kraujo tūrio gelsvai žalsvos spalvos.

Pagal tinkamus ir leistinus įrodymus akivaizdu, kad automobilį jis vairavo blaivus, policininkų atlikto patikrinimo rezultatai yra neobjektyvūs, neteisingi, nustatyti pažeidžiant nustatytą priemonės naudojimo tvarką, o rodmenų šaknelė užpildyta pažeidžiant nustatytą tvarką. Todėl teismas privalėjo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Mano, kad teismas priimdamas nutarimą turėjo išankstinę nuomonę, nes:

prasidėjus 2013-05-02 teismo posėdžiui (esant byloje jo advokato raštui, kad negali dalyvauti šios dienos posėdyje dėl iš anksto paskirtų šiai dienai bylų) jis pareiškė prašymą šiame posėdyje tik apklausti atvykusią ekspertę, o bylos nagrinėjimą atidėti iki galės dalyvauti jo advokatas. Teismas šį jo prašymą atmetė, o posėdžio protokole neteisingai užprotokolavo, jog jis pareiškė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jo advokatui;

Posėdžio metu minėjo tik tuos dokumentus ar jų dalis, kuriais neva patvirtinamas jo kaltumas, ir nepaminėjo nė vieno byloje esančio įrodymo, patvirtinančio, jog jis administracinio teisės pažeidimo nepadarė;

Nors ekspertė savo parodymais neišsklaidė apeliacinio teismo abejonių ir paaiškino, jog atlikdama ekspertizę jokių testų neatliko, jokių metodų ir medikamentų nenaudojo, o išvadą padarė tik remdamasi pateikta bylos medžiaga ir savo žiniomis apie alkoholio pasišalinimo iš žmogaus organizmo laiką, teismas nusprendė, kad pateiktas antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas vertintinas kritiškai, kaip įrodymas šioje byloje neturintis esminės įrodomosios galios ar nulemiantis aplinkybes, kad E. A. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, o kvalifikuotos ekspertės pateiktą ekspertizės aktą vertino kaip didesnę įrodomąją galią turintį dokumentą, kuriuo patvirtintas blaivumo testas dėl 0,46 ‰ E. A. neblaivumo 2012-07-21 07.54 val.;

Teismo nutarime neteisingai aprašyti jo parodymai: „Be to, jautėsi visiškai blaivus“. Jis tokių žodžių nesakė, visą laiką teigė, jog buvo visiškai blaivus. Teismas nutarime rašo: „Teismas šiai išvadai pagrįsti remiasi E. A. paaiškinimu ir pripažinimu, kad asmens blaivumo testas, padarytas pareigūnams jį sustabdžius 2012-07-21 07.37 val. ir 07.54 patikrinus alkotesteriu, kuriame užfiksuotas jo 0,46 ‰ neblaivumas, iš dalies yra teisingas, tačiau jis buvo įtakotas vaistų, o ne alkoholio vartojimo“. Jis niekada nepripažino, jog buvo sustabdytas 07:37 val., nes tuo laiku dar nebuvo išvažiavęs iš namų, ir tebeteigia, jog laikas 07:37 val. yra išgalvotas. Tikras sustabdymo ir patikrinimo laikas yra 07:54:56, kurį užfiksavo alkotesteris, turintis neištrinamą atmintį. Taip pat jis nesutinka, jog jam buvo nustatytas neblaivumas, bet dabar tiki, kad tokiems alkotesterio parodymams turėjo įtakos šviežiai panaudoti medikamentai (tuo įsitikino vėliau nusipirkęs asmeninį alkotesterį), o tikrinimo metu nesutiko su alkotesterio parodymais ir tai užrašė protokolo paaiškinime, alkotesterio šaknelėje bei alkotesterio parodymų fiksavimo žurnale, nes alkoholio vartojęs nebuvo ir buvo visiškai blaivus. Kad jo naudoti medikamentai turi ženklią įtaką alkotesterio parodymas, patvirtino ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (b. l. 78). Patikrinimas yra antstolio teisiškai užfiksuotas. Jis patvirtina, kad jeigu patikrinimo metu patrulis būtų laikęsis alkotesterio panaudojimo instrukcijos reikalavimų ir patikrinimą būtų atlikęs palaukus 15-20 min. po sustabdymo, alkotesteris būtų parodęs 0,00 ‰, nes, kaip parodė abu patruliai, jie nuo jo alkoholio kvapo nejuto, o ir kitų neblaivumo požymių nenustatė;

Teismas nutarime nenurodo tikslaus tikrinimo laiko, kurį parodė alkotesteris 07:54:56, o nurodo 07:54 (07:54 - tai yra laikas, kurį P. A. vėliau įrašė į pranešimą apie nušalinimą nuo vairavimo, o ne faktiškas patikrinimo laikas);

Iš byloje esančių duomenų matosi, jog į medicinos įstaigą jis kreipėsi ir buvo patikrintas laike valandos po to, kai jį paleido patruliai, todėl teismo nutarimo konstatavimas: „pažymėtina, kad po kelių valandų E. A. neblaivumo laipsnis galėjo sumažėti, tačiau ir po kelių valandų užfiksuota nežymi alkoholio koncentracija E. A. organizme įrodo, kad pažeidimo nustatymo metu E. A. buvo neblaivus ir iki pažeidimo vartojo alkoholį“- yra daugiau negu keistas. Akivaizdu, kad dvi valandos tapti keliomis valandomis realiai mastant negali, o ir bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad jis būtų vartojęs alkoholį;

Klaipėdos apygardos teismas (Nr. ATP-200-557/2013) pripažino, jog E. A. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Palangos miesto apylinkės teismas bando tai paneigti ir nutarime rašo: „atkreiptinas dėmesys, kad E. A. pripažino iš vakaro vartojęs alų, tai nurodė medikams. Akte Nr. 14 (b. l. 18) užfiksuota, kad E. A. vartojo 1000 ml alaus, tuo tarpu teismui pateiktame rašytiniame E. A. paaiškinime dėl pažeidimo nurodyta, kad praėjusią dieną jis vartojo kelis buteliukus alaus 0,25 l (b. l. 15). Teismas šiuos E. A. paaiškinimuose nustatytus prieštaravimus dėl anksčiau iki pažeidimo vartoto alaus kiekio įrodo, kad E. A. paaiškinimai nėra objektyvūs ir tai gali būti susiję su siekiu neigti jo atžvilgiu užfiksuotą pažeidimą“. Šis teiginys yra pramanytas ir neatitinka tikrovės. Medikų akte Nr. 14 p. 12 užrašyta „1000 ml alaus 2012-07-20 ~13-14 val.“, o jo rašytiniame paaiškinime užrašyta „<..> šiandien alkoholio nevartojau, paskutinį kartą išgėriau kelis buteliukus alaus Grimbergen Blanche Alk 6,0 tūrio proc. 0,25 l vakar apie pietus <...>“. Faktiškai keturi buteliukai po 0,25 l ir sudaro 1000 ml. Taigi ir vartoto alaus kiekis ir laikas jo abiejuose dokumentuose nurodytas vienodas, o nutarime nurodomi prieštaravimai yra prasimanyti. Jo parodymuose nėra tokio pripažinimo „iš vakaro vartojęs alų“. Kaip matosi iš bylos medžiagos, patikrinimas buvo atliktas praėjus daugiau kaip 16 val. po alaus vartojimo. Prieš tiek laiko išgėrus 1000 ml alaus įpūsti 0,46 ‰ praktiškai neimanoma. Pažymi, kad parodymus apie vartotą alaus kiekį ir laiką abiem atvejais davė savanoriškai ir teisingai, jam nebuvo jokio tikslo neigti neva jo atžvilgiu „užfiksuotą pažeidimą“, nes jis pažeidimo nepadarė ir tada pilnai tikėjo, kad po medicininio patikrinimo, kuris nustatė, jog yra blaivus, administracinė byla bus nutraukta, o jį tikrinę pareigūnai supras pridarę klaidų. Bet dabar mato, jog jo nesamą kaltumą stengiamasi įrodyti bet kokiais būdais.

Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų aplinkybių, teismas priimdamas sprendimą turėjo savo išankstinę nuomonę, neturint jokių tinkamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų faktinę aplinkybę - automobilio vairavimą esant neblaiviam, priėmė skundžiamą nutarimą, kuris iš esmės grindžiamas ne įrodymais, o prielaidomis ir spėliojimais. Policijos pareigūnai pažeidė specialiosios priemonės naudojimo instrukciją, todėl tikrinimo rezultatai negali būti teisingi ir jais neturėjo būti remiamasi priimant skundžiamą nutarimą. Esant patikimiems, tinkamiems įrodymams, kad medikamentas „Miramile“ ir tirpalas nuo veido erkutės turi didelę įtaką tikrinimo rezultatams, bei esant kitiems teisės aktų nustatyta tvarka atliktų tyrimų rezultatams, kurie ženkliai skiriasi nuo policijos tikrinimo rezultato, teismas turėtų pripažinti, kad jis vairavo automobilį blaivus. Todėl šiuo atveju nesant nei vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad jis automobilį vairavo būdamas neblaivus, o alkoholio koncentracija viršijo maksimaliai leistiną normą - 0,4 ‰, administracinio teisės pažeidimo byla teismo turėjo būti nutraukta, ko ir prašo apeliacinės instancijos teismo.

E. A. 2013-06-27 apygardos teismui pateikė apeliacinio skundo papildymą, kuriuo prašė nagrinėjant apeliacinį skundą atkreipti dėmesį į tai, kad 2013-05-02 teismo posėdžio metu apklausiama ekspertė R. S. nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Apeliantas mano, kad neprisiekusios ekspertės parodymų teismas neturėjo vertinti kaip patikimų.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apelianto nuomone, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo pažeista jo teisė naudotis teisine advokato pagalba, kadangi teismas neatsižvelgė į jo prašymą 2013-05-02 posėdyje apklausti tik ekspertę ir bylos nagrinėjimą atidėti, iki galės dalyvauti jo advokatas. Nurodo, jog teismas tokį jo prašymą atmetė, o posėdžio protokole neteisingai užprotokolavo, jog jis pareiškė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant jo advokatui. Teismo posėdžio protokole (b. l. 164-168) iš tiesų užfiksuota, jog E. A. sutiko, kad byla posėdyje būtų nagrinėjama jo advokatui nedalyvaujant. Tačiau Palangos miesto apylinkės teismui E. A. 2013-05-17 pateikė skundą dėl teismo posėdžio protokolo (b. l. 173), kuriame, be kita ko, pažymėjo, jog vienas iš jo prašymų prieš pradedant nagrinėti bylą buvo prašymas posėdyje tik apklausti atvykusią ekspertę, o tolimesnį bylos nagrinėjimą atidėti, kol galės dalyvauti jo advokatas, tačiau šis jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad jo advokatas pranešimą apie teismo posėdį gavo seniai, todėl galėjo prisiderinti prie šio posėdžio datos. Skunde dėl teismo posėdžio protokolo taip pat nurodė, jog mano, kad teisėja, atmesdama jo prašymą, pažeidė jo procesines teises, o protokolas, nurodant, kad jis prašo bylą nagrinėti nedalyvaujant advokatui, yra suklastotas. Šias pastabas teisėja 2013-05-20 rezoliucija prijungė prie protokolo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas laiko, jog nors E. A. 2013-05-02 posėdžio pradžioje ir prašė apklausti tik ekspertę, tačiau po ekspertės apklausos suteikus galimybę vėl teikti prašymus, papildymus, E. A. nebeprašė bylos nagrinėjime daryti pertrauką, kad tolimesniame bylos nagrinėjime galėtų dalyvauti ir jo atstovas, neprieštaravo, kad būtų sakomos baigiamosios kalbos. Remdamasis nustatytu, apeliacinis teismas laiko, kad šiuo atveju negalima išvada, jog teismas pažeidė E. A. teisę nagrinėjant bylą naudotis teisine advokato pagalba.

Skundžiamu nutarimu E. A. nubaustas pagal ATPK 126 str. 1 d. už tai, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,46 ‰ neblaivumas. E. A. nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 126 str. 1 d., kategoriškai neigia, jog vairavo būdamas neblaivus, anot jo, įtaką alkotesterio parodymams turėjo prieš pat jo neblaivumo patikrinimą pavartotas burnos gleivinės purškalas „Miramile“ bei spiritinis skystis nuo veido erkutės.

E. A. 2012-07-21 07.54 val. alkotesteriu Lion alcolmeter 500, serijos Nr. 19134, buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,46 ‰ (b. l. 6). Byloje esantis patikros sertifikatas Nr. 1133816 patvirtina, kad policijos pareigūnų naudotas alkoholio matuoklis Lion alcolmeter 500 Nr. 19134 buvo tinkamas naudoti (b. l. 7). Įvertinus galimą naudoto alkoholio matuoklio matavimo paklaidą (± 5 proc.) ir ją aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, darytina išvada, kad E. A. neblaivumas aukščiau nurodytu metu viršijo leistiną ribą (0,437 ‰).

E. A., nesutikdamas su jam nustatytu neblaivumo laipsniu ir siekdamas įrodyti, kad pažeidimo nepadarė, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą. Iš byloje esančio medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 14 (b. l. 18) matyti, jog E. A. savo iniciatyva 2012-07-21 09.50 val. kreipėsi į VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamentą, kur jam alkotesteriu Alcotest 7410 Plius Nr. ARAM 0101 09.50 val. buvo nustatytas 0,05 ‰ neblaivumo laipsnis, o 10.10 val. – 0,06 ‰ neblaivumo laipsnis. Padaryta išvada, jog E. A. blaivus. Iš minėto akto taip pat matyti, jog 09.55 val. iš E. A. venos buvo paimta kraujo (2 vakutaineriai po 5 ml) alkoholio nustatymui. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento biologinės terpės siuntime (b. l. 42) nurodyta, jog Nr. 1 mėgintuvėlyje esančiame E. A. kraujo serume rasta 0,1 g/l ir mėgintuvėlyje Nr. 2 – 0,1 g/l alkoholio. Specialisto išvadoje Nr. T-A 7095/12(01) (b. l. 53) konstatuota, jog E. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš aukščiau aptarto matyti, jog policijos pareigūnų atlikto tikrinimo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje atlikto tikrinimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, todėl šioje administracinio teisės pažeidimo byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas bei įvertinimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Apeliacinis teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 p. nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau reikšminga tai, ar per tam tikrą laiko tarpą, šiuo atveju - nuo pareigūnų atlikto patikrinimo iki E. A. patikrinimo sveikatos priežiūros įstaigoje - nustatytas alkoholio kiekis E. A. iškvepiamame ore galėjo tiek skirtis, ar galėjo E. A. iškvepiamame ore 07.54 val. nustatytos 0,46 ‰ etilo alkoholio 09.50 val. sumažėti iki 0,05 ‰, o 10.10 val. – iki 0,06 ‰. Siekiant atsakyti į šį klausimą, Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartimi (b. l. 114-115) buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b. l. 50-51) konstatuota, jog tiek teoriškai, tiek praktiškai E. A. iškvepiamame ore nustatytos pareigūnų patikros metu 2012-07-21 07.54 val. 0,46 ‰ galėjo sumažėti iki apžiūros metu atliktų alkotesterio parodymų bei klinikos laboratorijoje kraujyje rastų etilo alkoholio pėdsakų. Ekspertizės akte taip pat konstatuota, jog negalėjo E. A. galimai pora minučių iki pareigūnų patikrinimo alkotesteriu vartoti medikamentai – spiritinis skystis nuo veido erkutės, užteptas ant veido ir burnos, bei į burną įpurkštas gleivinės purškalas „Miramile“ – įtakoti alkotesterio rodmenis taip, kad jo iškvepiamame ore būtų nustatytos 0,46 ‰ etilo alkoholio. Teismo posėdžio metu (b. l. 166-167) apklausiama ekspertė R. S. taip pat patvirtino, jog nei nuo „Miramile“, nei nuo tepalo negalėjo būti jaučiamas alkoholis, nes į alkotesterį pučiama iš plaučių. Paaiškino, kad pateikdama išvadas, vertino duomenų visumą. Dar kartą patvirtino, kad per laikotarpį galėjo E. A. iškvepiamame ore nustatytos promilės sumažėti, o kadangi alkotesteris ir vėliau rodė etilo alkoholio pėdsakus, galima teigti, jog buvo pavartota alkoholio.

Remiantis aukščiau aptartu darytina išvada, jog E. A. 07.54 val. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas 0,46 ‰ neblaivumo laipsnis, o laikui bėgant alkoholio kiekis E. A. iškvepiamame ore mažėjo. Apeliacinis teismas neturi pagrindo netikėti 20 metų ekspertinio darbo stažo turinčios ekspertės R. S. pateiktu ekspertizės aktu bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais. Nepagrįstas apelianto manymas, kad šiais ekspertės parodymais negalima vadovautis vien dėl to, kad ji teismo posėdyje nebuvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Pažymėtina, jog į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą įrašyti ekspertai jau yra įspėti dėl atsakomybės už melagingos išvados pateikimą ir proceso metu atskirai neįspėjami. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos tinklalapyje www.tm.lt pateiktame teismo ekspertų sąraše yra įrašyta ir ekspertė R. S., todėl ji pagrįstai teismo posėdyje dėl atsakomybės nebuvo įspėta, o apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, teisėtai rėmėsi jos paaiškinimais.

E. A. teismui pateikė medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 25 (b.l. 77) bei faktinių aplinkybių konstatvimo protokolą (b.l. 78), iš kurių matyti, kad 2012-11-06 10.43 val. E. A. pasipurškus į burną burnos gleivinės purškalo „Miramile“ ir pasitepus veidą ir lūpas specialiu tirpalu nuo veido erkučių, 10.45 val. jis įpūtė 2,17 ‰. Tai leidžia teigti, jog šie medikamentai įtakos alkotesterio parodymų rezultatams visgi turi, tačiau taip pat pažymėtina, jog praėjus 15 min. rezultatas E. A. iškvepiamame ore jau buvo 0,00 ‰. Todėl darytina išvada, jog jeigu E. A. prieš jo sustabdymą ir būtų pavartojęs jo nurodomų medikamentų, praėjus 15 min. po jų vartojimo jo iškvepiamame ore būtų 0,00 ‰ etilo alkoholio, tačiau praėjus porai valandų po to, kai jis įpūtė 0,46 ‰, jis sveikatos priežiūros įstaigoje įpūtė dar 0,05 ‰ bei 0,06 ‰. Laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo taip pat gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Todėl tai, kad E. A. iškvėptame ore alkoholio matuokliu 09.50 val. buvo nustatyta 0,05 ‰, o 10.10 val. – 0,06 ‰ patvirtina, kad prieš pora valandų, t. y. 07.54 val., kai policijos pareigūnų buvo atliktas pirmas neblaivumo patikrinimas alkoholio matuokliu, promilių E. A. iškvėptame ore buvo daugiau.

Apelianto nuomone, policijos pareigūnai, atlikdami jo neblaivumo patikrinimą, padarė eilę pažeidimų, t. y. prieš tikrinimą jo nebuvo pasiteirauta, kaip to reikalauja alkotesterio panaudojimo instrukcija, ar jis nieko negėrė, nevalgė prieš tai 15-20 min., alkotesterio parodymus įformino ne jo patikrinimą atlikęs pareigūnas A. J., o kitas pareigūnas P. A., kuris neturėjo teisės pildyti alkotesterio šaknelės ir žurnalo, ir panašiai. Tačiau apeliacinis teismas laiko, jog šios aplinkybės nepaneigia alkotesterio, kuris pažeidimo padarymo metu buvo tinkamas naudoti, nustatytų rezultatų. Pareigūnas A. J. teismo posėdžio metu (b. l. 111-112) patvirtino, kad jis E. A. tik klausė, ar jis nėra vartojęs alkoholio, taigi, jis neįsitikino, kaip to reikalauja alkotesterio naudojimo instrukcija, kad E. A. nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent 2 minutes, tačiau apeliacinis teismas laiko, jog šis pareigūno padarytas pažeidimas nepaneigia nustatyto E. A. neblaivumo 07.54 val., kadangi ir po poros valandų jo iškvėptame ore buvo nustatytas tam tikras kiekis etilo alkoholio. Juo labiau tikrinimo rezultatų nepaneigia tai, kad alkotesterio parodymus įformino ne tikrinimą atlikęs, o kitas pareigūnas. Ir nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeidimo padarymo laikas yra 07.37 val., o E. A. blaivumas buvo patikrintas tik 07.54 val., tačiau ši aplinkybė esminės įtakos skundžiamo nutarimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi, pažymėtina, kad tam tikras laiko tarpas praėjo nuo E. A. automobilio vairavimo iki jo sustabdymo, patikrinimo formalumų atlikimo ir betarpiško pūtimo į alkotesterį.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, jog E. A. kaltė, padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Apeliacinio skundo argumentai E. A. kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas. Apeliacinio skundo ribose nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. A. apeliacinio skundo netenkinti ir Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.