- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- ATP-728-107/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-10-3-00116-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs M. A. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimo, kuriuo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaustas 1000 litų dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutarimu M. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012-03-23, apie 18.36 val., būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,45 promilės), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Apeliaciniame skunde M. A. su skundžiamu nutarimu nesutinka, mano, jog teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, rėmėsi vien policijos pareigūnų paaiškinimais. M. A. pripažįsta, jog vairavo transporto priemonę, tačiau mano, kad neįrodyta aplinkybė, jog jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus daugiau, nei tai leidžiama pagal įstatymą. Apelianto tvirtinimu, kvalifikuodamas jo veiksmus, teismas turėjo nustatyti, kad alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar Neblaivumo nustatymo taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą, t. y. 0,4 promilės. Teismas privalėjo įvertinti, ar asmens neblaivumas buvo nustatinėjamas laikantis teisės aktų nuostatų bei specialiosios priemonės instrukcijų.
Šalies argumentai
M. A. nurodo, kad neblaivumo patikrinimas buvo atliktas penkiomis minutėmis anksčiau, nei nustatytas pažeidimo faktas. Be to, jis nuvyko į sveikatos priežiūros įstaigą, kur jam buvo atlikta medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti, taip pat buvo atliktas kraujo tyrimas. Visi gauti tyrimų rezultatai yra skirtingi. Policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 0,45 promilės girtumą, medicininės apžiūros metu nustatytas 0,23 ir 0,21 promilės neblaivumas, o ištyrus kraują – 0,2 promilės neblaivumas. Tačiau nepaisydamas teismui pateiktų duomenų prieštaringumo, teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog jis (M. A.) vairavo automobilį, būdamas neblaivus, jo neblaivumo laipsnis, įvertinus paklaidą, buvo 0,4275 promilės.
M. A. nurodo, kad pagal byloje esančią alkotesterio naudojimo instrukciją, tikrinimas gali būti atliekamas ne anksčiau kaip 15–20 minučių nuo to momento, kai asmuo nieko nevalgė ir negėrė, ir nerūkė bent dvi minutes. Apelianto tvirtinimu, pagal byloje esamus įrodymus minėtas laikas nebuvo praėjęs ir negalėjo būti praėjęs, todėl specialioji priemonė buvo panaudota netinkamai, neteisėtai, ja gauti duomenys yra neteisingi ir jais vadovautis teismas negalėjo. Teismo išvada, kad nuo alkoholio vartojimo iki patikrinimo buvo praėję 15 minučių, yra paremta išimtinai tik policijos pareigūnų pateikta versija. Tačiau tokie policijos pareigūnų parodymai faktiškai yra paneigti byloje surinktais tinkamais ir leistinais įrodymais, kurie teismo taip ir liko visiškai neįvertinti, posėdžio metu neištirti ir skundžiamame nutarime neaptarti. Policijos pareigūnų parodymai, kad nuo vairuotojo pastebėjimo iki tikrinimo buvo praėję 15 minučių, yra melagingi ir neatitinkantys tikrovės.
M. A. teigia, jog jis teismo posėdžio metu parodė, kad išgėrė šiek tiek alaus, kurį gėrė rūkydamas cigaretę, o išgėręs iš karto išvažiavo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) , kiemo link (duomenys neskelbtini) . Tik išvažiavęs, pravažiavo pro policijos ekipažą, kuris iš karto pradėjo važiuoti iš paskos ir (duomenys neskelbtini), maždaug po minutės, kai pravažiavo pro ekipažą, jį sustabdė. Policijos pareigūnas A. V. atėjo prie automobilio, paėmė dokumentus, jis aiškiai matė, jog jis (M. A.) sustabdymo momentu rūkė, tačiau kitas pareigūnas S. M. tuoj pat, sėdint jam automobilyje, liepė pūsti į alkotesterį. Apie tai, ar M. A. ką nors valgė ar gėrė bei rūkė, policijos pareigūnas nepaklausė. M. A. pažymi, kad jo akivaizdoje alkotesteris ruošiamas darbui nebuvo, ar alkotesterio antgalis buvo higieniškas, ar jis nebuvo prieš tai naudotas, jis nematė. M. A. papūtus, buvo pasakyta, kad įpūtė, ir tada jį pakvietė eiti į tarnybinį automobilį. Tarnybiniame automobilyje jam buvo pateikta alkotesterio šaknelė su rodmeniu 0,45 promilės. M. A. pasakė, kad ką tik išgėrė pusę butelio alaus ir prašė truputį palaukus, leisti pūsti pakartotinai, bet pareigūnai nesiklausė, pradėjo rašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą. Apelianto teigimu, teismo posėdyje liudytoja L. M. patvirtino, kad tikrinimas buvo atliekamas jo (M. A.), o ne policijos tarnybiniame automobilyje, liudytoja sėdėjo šalia ir matė, kaip jis pūtė. L. M. neblaivumo rezultato matyti negalėjo, nes policijos pareigūnas jų iškart neparodė.
Apelianto nuomone, kvaila būtų tikėtis, kad policijos pareigūnai prisipažins pažeidę savo veiklos instrukcijas ir padarę tarnybinį nusižengimą. Tačiau svarbiausias momentas yra tai, kad policijos pareigūnai pateikė melagingą paaiškinimą, kad iki tikrinimo buvo praėję daugiau kaip 15 minučių nuo to momento, kai jie pastebėjo jo vairuojamą automobilį. Šiuo atveju toks ilgas laiko tarpas negalėjo būti praėjęs, nes tai faktiškai yra neįmanoma. M. A. nurodo, kad policijos pareigūnai, pastebėję jo vairuojamą automobilį, jį sustabdė iš karto nuvažiavus apie 733 metrų nuo tos vietos, kur buvo geriamas alus. Tikrinimas, pasak pareigūnų, atliktas 18:31:53 val. Jei būtų galima tikėti policijos pareigūnų parodymais, iš paskos apie 700 metrų atstumą jie važiavo apie 15 minučių. Kad nuvažiuotų 700 metrų per 15 minučių – reikia važiuoti tik 2,8 km/val. greičiu, t. y. lėčiau negu eina pėsčias žmogus, todėl, apelianto nuomone, tokia įvykių seka yra logiškai nepagrįsta ir neatitinkanti tikrovės. Tačiau teismas to visiškai net nevertino, o patikėjo melaginga ir visai neįtikinama policininkų versija.
Šalies argumentai
M. A. nurodo, kad teismui buvo pateikti 2012-06-04 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir filmuota vaizdo medžiaga, bet teismas jų nevertino visiškai. Pagal minėtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą matyti, kad nuvažiuotas atstumas yra apie 733 metrai. Pirmuoju bandymu tas atstumas buvo nuvažiuotas per 1 minutę ir 27,5 sekundes, o antruoju bandymu, kai reikėjo praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, sankryžoje laukti, kol užsidegs eismą leidžiantis žalias šviesoforo signalas – 2 minutes ir 42,8 sekundes. Šiuo atveju akivaizdu, kad atstumas, kai policijos patrulis jį (M. A.) pastebėjo iki jo sustabdymo momento, buvo nuvažiuotas per 1–2 minutes, o patikrinimas buvo atliktas ne vėliau kaip praėjus 3 minutėms nuo to momento, kai jis buvo išgėręs nedidelį kiekį alaus. Apelianto įsitikinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad policijos pareigūnų parodymai, jog nuo to momento, kai jie jį pastebėjo, iki patikrinimo buvo praėję daugiau kaip 15 minučių, yra melagingi. M. A. įsitikinęs, kad jį sustabdę policijos pareigūnai privalėjo palaukti apie 15–20 minučių ir tik tada tikrinti neblaivumą, kad būtų gauti objektyvūs rodmenys ir būtų išvengta neatitikimų.
Apelianto tvirtinimu, jis prašė policijos pareigūnų atlikti pakartotinį patikrinimą, tačiau policijos pareigūnai jo neatliko. Mano, kad jie padarė tai sąmoningai, suprasdami ir suvokdami, kad atlikus pakartotinį tikrinimą, bus nustatyta, kad alkoholio koncentracija neviršija maksimalios leistinos normos. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog jis, būdamas neblaivus, nustatytas 0,45 promilės neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį 2012-03-23 18 val. 36 min., o prie protokolo pridėtoje alkotesterio šaknelėje Nr. 1462 laikas nurodytas 18.31.53 val. Teismo posėdžio metu patrulis A. V. parodė, kad „pažeidimo laikas yra tas, kai alkoholio matuoklis parodo kiekį, rašo alkoholio kiekio matavimo prietaise nurodytą laiką. Kodėl alkoholio šaknelėje yra 5 minutės anksčiau, negali pasakyti, pildė kolega.“ S. M. į tą klausimą atsakė visai nerišliai „Alkotesterio šaknelė 18.31.53 val. Pūtimas buvo padarytas anksčiau“. Teismas šių aplinkybių neatitikimo nesiaiškino visiškai. Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo laikas nurodytas 18.55 val.
Žemesnės instancijos teismas
Esant tokiems duomenims, M. A. nuomone, alkotesterio rodmenų šaknelė gali būti netgi ne jo, kad jis ant šaknelės pasirašė – nereiškia, jog jis pripažįsta, jog tai jo rodmenys. S. M. parodė, kad antrą kartą tikrinti neblaivumą yra draudžiama, tačiau tokie jo parodymai yra melagingi. Teismas buvo įpareigojęs instituciją, surašiusią protokolą, pateikti duomenis, reglamentuojančius pakartotinio tikrinimo draudimą. Tačiau Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK tokių duomenų nepateikė, todėl apeliantas mano, kad šis draudimas įrodytas nebuvo. Esant pažeistai neblaivumo tikrinimo tvarkai bei nesilaikant naudojimo instrukcijoje nustatytos tvarkos naudojant specialiąją priemonę – alkotesterį, ja gauti duomenys teismo turėjo būti pripažinti neteisingais, todėl teismas turėjo vadovautis medicininės apžiūros metu atlikto patikrinimo rezultatais ir pripažinti, kad jis automobilį vairavo neviršydamas maksimaliai leistinos neblaivumo ribos ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes nebuvo padarytas administracinis teisės pažeidimas.
M. A. su neblaivumo patikrinimo rezultatais nesutiko, todėl kreipėsi į sveikatos apsaugos įstaigą, kad būtų atlikta apžiūra ir būtų nustatytas tikrasis, faktinis jo galimo neblaivumo (apsvaigimo) laipsnis. Nurodo, kad jis į medicinos įstaigą vyko iš karto, tačiau dėl to, kad policijos pareigūnai neišrašė siuntimo (tai pripažino apklausiami policijos pareigūnai), Palangos mieste esančioje ligoninėje atlikti medicininę apžiūrą buvo atsisakyta ir buvo pasiūlyta vykti į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, į kurį nuvykus jis nebedirbo, nors darbo laikas nebuvo pasibaigęs. Po to jis nedelsiant nuvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę (esant intensyviam eismui ir ribotam greičiui), kur 2012-03-23 20.18 val. jam buvo atlikta medicininė apžiūra ir gautas rezultatas – blaivus, o tikrinimo rezultatas atitinkamai 0,23 ir 0,21 promilės. M. A. nuomone, jis nuvykti į medicinos įstaigą apžiūrai per 1 valandą nuo faktinio nušalinimo nuo vairavimo suspėjo. Teismo posėdžio metu S. M. bei kiti liudytojai patvirtino, kad jis (M. A.) faktiškai nuo vairavimo buvo nušalintas apie 19.20 val. Pranešime nurodytas nušalinimo laikas 18.55 val. neatitinka tikrovės.
Byloje buvo paskirta ekspertizė, kurią teismas įvertino, tačiau, apelianto nuomone, teismas privalėjo remtis įrodymų visuma. Darydama išvadas, ekspertė rėmėsi policininkų prasimanytomis aplinkybėmis, kad policijos pareigūnai jo vairuojamą automobilį stebėjo 15 minučių iki testo atlikimo, t. y. ekspertė buvo sąmoningai suklaidinta. Ekspertė nurodė, jog jis (M. A.) kreipėsi į ligoninę praėjus 1 val. 47 min. nuo policijos atlikto testo. Šiuo atveju tyrimui pateiktoje medžiagoje duomenų, kad policijos pareigūnai būtų stebėję jo vairuojamą automobilį 15 minučių, byloje nebuvo, išskyrus melagingą patrulio S. M. tarnybinį pranešimą, jo teiginiai buvo paneigti 2012-06-04 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad, nagrinėjant bylą teisme, buvo nustatyta, jog automobilis iš viso nebuvo stebimas, kad, pravažiuodami pro jo automobilį ir pastebėję, kad keleivė akivaizdžiai neblaivi, policijos pareigūnai nusprendė patikrinti vairuotoją. Pagal pateiktus teismui duomenis jie patikrinimą atliko ne vėliau kaip po 3 minučių nuo alkoholio vartojimo momento, apie 2 minutes nuo to momento, kai policijos pareigūnai nusprendė patikrinti vairuotoją. Šie duomenys ekspertei nebuvo žinomi, todėl atliekant ekspertizę, šių aplinkybių ekspertė įvertinti negalėjo. Ekspertė nurodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,20 promilės per valandą (skaičiavus atitinkamai 0,0375 – 0,05 promilės per 15 min. ir 0,05 – 0.067 promilės per 20 min. t. y. tiek būtų sumažėjęs jo neblaivumas, jeigu patruliai nebūtų pažeidę instrukcijos. Pritaikius 5% alkotesterio paklaidą, buvo nustatytas 0,4275 promilės girtumas. Atėmus iš šio rodmens rodmenis, kiek jis būtų prablaivėjęs per 15–20 minučių, jo girtumas būtų buvęs 0,36 – 0,39 promilės, o tai neviršija leistinos normos). Todėl teismas turėjo įvertinti ekspertizės aktą tik kaip paprastą rašytinį įrodymą, o kadangi atlikto tyrimo metu aplinkybės buvo paneigtos, paskirti pakartotinę ekspertizę arba ekspertizės aktu visiškai nesivadovauti. M. A. tvirtinimu, jis medikei pasakė, jog paskutinį kartą vartojo alkoholio maždaug prieš tris valandas, tikslaus laiko neįvardijo, todėl šis jo pasakymas neturėtų būti vertinamas kaip jo kaltės įrodymas.
Apelianto įsitikinimu, skundžiamas nutarimas yra paremtas ne įrodymais, o prielaidomis, spėliojimais ir melagingais policijos patrulių parodymais. Policijos pareigūnai pažeidė specialiosios priemonės naudojimo instrukciją, todėl tikrinimo rezultatai negali būti teisingi ir jais remtis teismas negalėjo. Todėl, nesant nė vieno tinkamo ir leistino įrodymo, kad jis vairavo automobilį, būdamas neblaivus, o alkoholio koncentracija viršijo maksimaliai leistiną normą – 0,4 promilės, administracinė teisės pažeidimo byla turėjo būti nutraukta. M. A. prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą jam nutraukti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VP skyriaus viršininkas G. Pocevičius mano, jog M. A. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, prašo skundžiamą nutarimą palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 69 punkte nurodyta, kad policijos patrulis privalo nušalinti transporto priemonės vairuotoją nuo transporto priemonės vairavimo, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nušalinus nuo vairavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti patikrinama jų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų būsena (p. 69.1).
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 p.). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 p.). Šiomis taisyklėmis neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 p.).
Tarnybiniame pranešime Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS PB vyresnysis patrulis S. M. nurodė, jog 2012-03-23 patruliuojant kartu su A. V., jie stovėjo ties (duomenys neskelbtini) namu, kai pastebėjo, kaip nuo (duomenys neskelbtini) namo nuvažiavo automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 18.31 val. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sustabdė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Automobilį vairavo M. A., kuriam alkotesteriu „Lion alcolmeter“ buvo nustatytas 0,45 promilės girtumas. Nuo to laiko, kai pastebėjo važiuojantį automobilį, iki to laiko, kai buvo tikrinamas šio automobilio vairuotojo neblaivumas, buvo praėję daugiau kaip 15 minučių laiko. M. A. su pažeidimu sutiko, neprieštaravo (b. l. 5).
Iš asmens blaivumo testo rodmenų matyti, kad 2012-03-23 18.31.53 val., patikrinus M. A. girtumą (neblaivumą) prietaisu „Lion alcolmeter 500“ Nr. 19134, matuoklis parodė 0,45 promilės (b. l. 7).
2012-03-23 18.55 val. M. A. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 6).
Tą pačią dieną M. A. nuvyko į VšĮ Klaipėdos universitetinę ligoninę, ten buvo surašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 56 (b. l. 17). Iš šio akto turinio matyti, kad M. A. nurodė, jog paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 3 val. (apie 17 val.), išgėrė 0,25 l alaus. 20.18 val., atlikus pirmąjį M. A. patikrinimą alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“, buvo nustatytos 0,23 promilės, 20.29 val., atlikus antrąjį patikrinimą, nustatyta 0,21 promilės. 20.30 val. buvo paimtas biologinės terpės bandinys – kraujas. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte nurodyta, kad, remiantis alkotesterio parodymais, M. A. yra blaivus, tačiau tikslesniam rezultatui reikalingi kraujo tyrimai (b. l. 17).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (p. 5.) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo NR. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.
Po to, kai 18.55 val. M. A. buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, jo iniciatyva VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje pirmasis patikrinimas alkotesteriu „Lion alcolmeter 500“ buvo atliktas 20.18 val., t. y. praėjus 1 val. 23 min. nuo to momento, kai buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. M. A. kraujas tyrimui paimtas 20.30 val. (b. l. 17).
Specialisto išvadoje Nr. T–A 3114/12 (01) konstatuota, kad M. A. kraujyje rasta 0,20 promilės etilo alkoholio (b. l. 21).
2012-05-03 Palangos miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė (b. l. 22–23).
Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte ekspertė R. S. konstatavo, kad 2012-03-23 M. A. vairavo automobilį neblaivus. Ekspertė akte pažymėjo, kad „Nors negalėtume remtis medicininės apžiūros aktu Nr. 56 ir jame aprašytais testais bei kraujo tyrimo išvada, tačiau 20.30 val. paimtame kraujyje rastas alkoholio kiekis 0,2 promilės galėtų patvirtinti, kad vairavimo metu ši koncentracija buvo didesnė ir viršijo LR leistiną normą, ką ir parodė 2012-03-23 18.31 val. atliktas policijos testas – 0,45 promiles.“ Ekspertė nurodė, kad „nepratusio suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100 – 125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15 – 0,2 promilės per valandą (460 psl. 2003 m. Psichiatrija, mokslinis redaktorius A. D.)“ (b. l. 25–26).
Ekspertizės akte ekspertė nurodė, kad 20.30 val. M. A. paimtame kraujyje rastas alkoholio kiekis 0,2 promilės galėtų patvirtinti, jog vairavimo metu ši koncentracija buvo didesnė ir viršijo LR leistiną normą, tačiau konkretūs skaičiai, galima paklaida nepaminėti. Ekspertės R. S. išvada nėra konkreti ir, esant ginčui dėl šimtųjų promilės dalių, esant skunde duomenų, kad policijos pareigūnai, atlikdami M. A. blaivumo testą, nesilaikė prietaiso „Lion alcolmeter 500“ naudojimo instrukcijos reikalavimų (b. l. 40–48, 47), tvirtinti, kad M. A. transporto priemonę vairavo būdamas tiek neblaivus, kad tas neblaivumas viršijo leistiną 0,4 promilės normą, negalima.
Teismo posėdyje M. A. paaiškino, jog jis įvykio dieną važiavo kartu su L. M. nuo (duomenys neskelbtini) namo aikštelės link namų į (duomenys neskelbtini). Pravažiavęs pro policijos ekipažą, (duomenys neskelbtini) gatvę, pro galinio vaizdo veidrodėlį pamatė policijos automobilį su įjungtais švyturėliais. M. A. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Pribėgęs policijos pareigūnas pareikalavo dokumentų, o atbėgęs kitas pareigūnas pakišo alkotesterį ir liepė pūsti, jokių klausimų neuždavė. M. A. pasirašė ant alkotesterio šaknelės, bet alkotesterio rodmenų nematė. Policijos pareigūnas pasakė, kad jis (M. A.) įpūtė, todėl turi eiti į tarnybinį automobilį. Kadangi prieš važiuodamas buvo išgėręs alaus, o nuo alaus išgėrimo iki sustabdymo buvo praėjusios apie trys minutės laiko, M. A. prašė leisti pūsti dar kartą, bet neleido. Apie tai, kad blaivumą galima pasitikrinti gydymo įstaigoje, Policijos pareigūnai nesakė. Jis pasitikrinti neblaivumą iš pradžių nuvažiavo į Palangos miesto ligoninę, tačiau ši paslauga buvo mokama, todėl nuvažiavo į Klaipėdos priklausomybės ligų centrą, kuris nedirbo, ir tik vėliau nuvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Surašytą protokolą ir pranešimą apie nušalinimą nuo vairavimo M. A. gavo apie 19.20 val. (b. l. 57–58).
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. M. parodė, kad M. A. automobilį pastebėjo tada, kai šis išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Važiavo paskui M. A., pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę, privažiavo sankryžą (duomenys neskelbtini). Užsidegė raudonas šviesoforo signalas. Po to įvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę, tada įjungė švyturėlius ir M. A. vairuojamą automobilį sustabdė. Važiavo iš paskos apie 10–13 minučių. Prieš pučiant į alkomatuoklį vairuotojas sakė, kad alkoholio negėrė, o po pūtimo prisipažino, kad prieš išvažiuodamas išgėrė alaus. Prieš kiek laiko buvo gerta alaus, liudytojas neklausė. Ar vairuotojas prašė pūsti į alkotesterį dar kartą, liudytojas neprisiminė, tačiau, liudytojo tvirtinimu, tikrinti girtumą alkotesteriu antrą kartą negalima. Liudytojas parodė, kad iš pradžių vairuotojas pūtė į alkotesterį, o po to buvo surašytas protokolas. Pats kompiuteris išmeta protokolo surašymo laiką, todėl protokole įrašytas ne alkotesterio parodytas laikas, o protokolo rašymo laikas (b. l. 60–61).
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas A. V. parodė, kad įvykio dieną ties (duomenys neskelbtini) namu pastebėjo raudonos spalvos automobilį. Iš paminėto namo išėjo daug neblaivių asmenų. Keleivė buvo akivaizdžiai neblaivi, todėl važiavo šiam automobiliui iš paskos į (duomenys neskelbtini) gatvę pro (duomenys neskelbtini) gatvę į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten už sankryžos, netoli bažnyčios, šį automobilį sustabdė. Buvo praėję 10 minučių. A. V. nuėjo patikrinti dokumentų. Iš automobilio sklido alkoholio kvapas, M. A. iš automobilio buvo pakviestas pasitikrinti girtumą. Atsisėdus į tarnybinį automobilį, A. V. pildė žurnalą, o kolega ruošė alkotesterį, M. A. matant uždėjo antgalį. Kolega klausė M. A., ar šis gėrė. M. A. sakė, kad negėrė. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, buvo patikrintas jo girtumas. Pažeidimo laikas nurodomas tas, kurį parodo alkoholio matuoklis (b. l. 59).
Teismo posėdžio metu M. A. atstovas teismui pateikė antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriuo užfiksuota, kad iš vidinio kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), iki autobusų stotelės, esančios ties cerkve, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atstumas yra 733 metrai. Pirmu bandymu šis atstumas buvo nuvažiuotas per 1 minutę 27,5 sekundės, o antru bandymu, kai teko praleisti pagrindiniu keliu važiuojančius automobilius, o sankryžoje degė raudonas šviesoforo signalas, tas pats atstumas buvo nuvažiuotas per 2 minutes 42,8 sekundės (b. l. 33).
Liudytojai S. M., A. V. tvirtino, jog M. A. vairuojamą automobilį sekė apie 15 minučių, tačiau iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad nuo išvažiavimo iš vidinio kiemo aikštelės, (duomenys neskelbtini), iki autobusų stotelės, esančios ties cerkve, (duomenys neskelbtini) , važiuojant tuo pačiu keliu, netgi su kliūtimis, buvo sugaištos tik 2 minutės 42,8 sekundės.
Netikėti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenimis nėra pagrindo. Tai, jog policijos pareigūnai M. A. vairuojamą automobilį sekė nuo pat išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo, tarnybiniame pranešime patvirtino ir Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto PK VPS PB vyresnysis patrulis S. M. (b. l. 5). Akivaizdu, kad paskui M. A. policijos pareigūnai 15 minučių nevažiavo, o ir leisti važiuoti 15 minučių asmeniui, kuris įtariamas esąs neblaivus, būtų neprofesionalu ir pavojinga.
Teismo posėdyje liudytoja L. M. patvirtino, kad įvykio dieną važiavo su M. A.. M. A. buvo išgėręs pusę butelio alaus. Iki tol, kol sustabdė policijos pareigūnai, važiuoti 15 minučių negalėjo. L. M. parodė, kad M. A. neblaivumas buvo tikrinamas iškart po sustabdymo, jo paties automobilyje (b. l. 58).
Alkotesterio „Lion alcolmeter“ instrukcijos p. 3.1 (1 žingsnis) reikalauja prieš panaudojant alkotesterį įsitikinti, „kad tiriamas asmuo nieko nevalgė ir negėrė bent 15-20 minučių, ir nerūkė bent dvi minutes.“ Jeigu reikia – palaukti. Tos pačios instrukcijos 8 p. anksčiau nustatyto laiko blaivumo testą atlikti draudžia (b. l. 43, 47).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2930/2011). Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialią techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimą, taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumą.
Iš alkotesterio „Lion alcolmeter 500“ Nr. 119134, kuriuo policijos pareigūnas tikrino M. A. neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 1026139 matyti, kad šio matuoklio patikra atlikta 2011-12-05, patikros sertifikatas galiojo iki 2012-06-04, jo matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,00 iki 4,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 5 procentai (b. l. 8). Nustatytą 0,45 promilės girtumą sumažinus tariama 5 procentų paklaida, M. A. girtumas patikrinimo metu 18.31 val. buvo 0,4275 promilės ir skyrėsi nuo leistinos normos tik 0,0275 promilės.
Esant abejonių, kad nuo to momento, kai M. A. išgėrė alkoholio, iki jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu praėjo 15–20 minučių, vadovautis alkotesterio rodmenimis kaip įrodymu negalima. Tokios abejonės pagrįstos administracinio teisės pažeidimo byloje ištirtais duomenimis, kurie duoda pagrindą manyti, kad M. A. neblaivumas buvo tikrinamas pažeidžiant alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimus.
LVAT ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (2008-01-30 nutartis byloje Nr. N756-135/2008).
Administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame svarbu užfiksuoti visas įvykio aplinkybes tiksliai ir teisingai, kad nekiltų abejonių. Iš asmens blaivumo testo kvito matyti, kad M. A. neblaivumas buvo tikrintas 2012-03-23 18.31.53 val., o administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad M. A. neblaivus vairavo 18.36 val. Akivaizdu, kad 18.36 val. M. A. automobilio nevairavo, nes iki to laiko jo automobilis buvo sustabdytas, todėl kaltinti M. A. tuo, kad jis vairavo neblaivus 18.36 val., nėra pagrindo.
Kadangi byloje yra abejones keliančių duomenų, kad M. A. neblaivumas buvo patikrintas nesilaikant alkotesterio naudotojo instrukcijos reikalavimų, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas automobilio vairavimo laikas, esant M. A. neblaiviam, prieštarauja neblaivumo patikrinimo laikui, atsižvelgiant į tai, jog visos abejonės, kurių nebegalima panaikinti, vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, M. A. administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.), o Palangos miesto apylinkės teismo 2012-08-31 nutarimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjas
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą M. A. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti, M. A. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).
Nutartis neskundžiama.