Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 11 d. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. liepos 25 d. antstolio patvarkymą Nr. S-23-172-42165 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2023 m. liepos 25 d. raginimą Nr. S-23-172-42168 įvykdyti sprendimą, 2023 m. liepos 25 d. išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-42169, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-45161, 2023 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktą Nr. S-23-172-45162, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą dėl turto arešto Nr. S-23-172-45163 bei 2023 m. rugpjūčio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-45164 ir vykdomąją bylą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti. Taip pat gautas papildomas 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundas „Dėl neteisėtai nuo sąskaitos nurašytų piniginių lėšų“, kuriuo prašoma grąžinti nurašytas lėšas nuo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Pareiškėja nurodė, kad visi šie antstolio patvarkymai bei aktai yra neteisėti ir naikintini, kadangi Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-202-538/2023 duomenis 2023 m. liepos 19 buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 77 643,75 Eur priteisimo, nurodant, kad išieškotoja yra BUAB (duomenys neskelbtini), o skolininkas UAB (duomenys neskelbtini). Taip pat 2023 m. liepos 19 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, kuriame parašyta, kad išieškotojas yra BUAB (duomenys neskelbtini), o skolininkė UAB (duomenys neskelbtini). Kitas Klaipėdos apygardos teismo vykdomasis raštas išduotas 2023 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. e2-202-538/2023 dėl 2 238,50 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kuriame ieškovu nurodytas BUAB (duomenys neskelbtini), o pačiame vykdomajame rašte išieškotoju nurodytas UAB (duomenys neskelbtini), o skolininku nurodyta UAB (duomenys neskelbtini). Nei viename vykdomajame rašte nėra nurodyta 12 587,27 Eur skola. UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 18 d. sumokėjo BUAB (duomenys neskelbtini) 70 404,33 Eur pagal 2023 m. liepos 17 d. susitarimą su kitu solidariu skolininku UAB (duomenys neskelbtini) dėl 2023 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo bei 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo bei 2023 m. liepos 18 d. sumokėjo UAB (duomenys neskelbtini) 3 448,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nors UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškai įvykdė savo prievolės dalį, antstolis 2023 m. liepos 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-172-42165 vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-42169 ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-42168, ir nepasibaigus priimtų patvarkymų apskundimo terminui, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus prieš UAB (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo veiksmais suteikė nepagrįstą pranašumą kitam solidariam skolininkui bei neteisėtai perkėlė papildomą naštą sąžiningai įvykdžiusiam savo prievolę skolininkui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į antstolio specifinę padėtį ir jo vykdomas funkcijas, antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Tai reiškia, kad įstatymai nesuteikia antstoliui didelės diskrecijos savo nuožiūra spręsti vykdymo procese kylančius atitinkamus klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-201-611/2019 30 punktas). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio J. Petriko žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/23/01056, pradėta vykdyti pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-202-538/2023 dėl 77 643,75 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo prašomos priteisti nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos BUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) pateikė 2023 m. rugpjūčio 11 d. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. liepos 25 d. antstolio patvarkymą Nr. S-23-172-42165 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2023 m. liepos 25 d. raginimą Nr. S-23-172-42168 įvykdyti sprendimą, 2023 m. liepos 25 d. išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-42169, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-45161, 2023 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktą Nr. S-23-172-45162, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą dėl turto arešto Nr. S-23-172-45163 bei 2023 m. rugpjūčio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-45164, ir vykdomąją bylą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti. Taip pat pateikė papildomą 2023 m. rugpjūčio 16 d. skundą „Dėl neteisėtai nuo sąskaitos nurašytų piniginių lėšų“, kuriuo prašo grąžinti nurašytas lėšas nuo UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos. Iš pateiktų skundų turinio matyti, kad pareiškėja ginčija patį vykdomosios bylos pareiškėjos atžvilgiu inicijavimą bei teisę išieškoti likusią nesumokėtą priteistos sumos dalį iš jos.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. CPK 651 straipsnis ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas numato, jog antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas, patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių, nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Nors 651 straipsnio 2 dalyje išvardintas sąrašas, kliūčių, kurioms esant, antstolis turi atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, nėra baigtinis, tačiau pažymėtina, kad sprendimas dėl kitų CPK 651 straipsnio 2 dalyje nedetalizuotų akivaizdžių kliūčių, trukdančių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, priklauso nuo faktinių konkrečios bylos aplinkybių nustatymo ir įvertinimo. Akivaizdžiomis laikomos labai aiškios, gerai matomos aplinkybės, kurių pagrindu antstolis savo patvarkymu atsisako priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui. Nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti (CPK 651 straipsnio 3 dalis).

Iš byloje pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. liepos 25 d. antstolis J. Petrikas per Antstolių informacinę sistemą gavo išieškotojos UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. prašymą dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo ir 2023 m. liepos 25 d. prašymą priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-202-538/2023. Gavęs šiuos prašymus antstolis patikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių nurodytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, ir tokių kliūčių nenustatęs, 2023 m. liepos 25 d. užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01056, kurioje vykdomas Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-202-538/2023 dėl 77 643,75 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo prašomos priteisti nuostolių sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. gegužės 27 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos BUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškotoja BUAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. prašyme priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą, išduotą civilinėje byloje Nr. e2-202-538/202, nurodė, kad iki šio prašymo pateikimo dienos UAB (duomenys neskelbtini) dalinai įvykdė įsiteisėjusį sprendimą, 2023 m. liepos 19 d. sumokėdama kreditorei 70 404,33 Eur . Vadovaujantis CPK 6.54 straipsniu, minėta UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta suma buvo paskirstyta taip: 5 347,85 Eur buvo skirta priteistoms procesinėms palūkanoms, paskaičiuotoms iki mokėjimo dienos (nuo 2022 m. gegužės 27 d. iki 2023 m. liepos 19 d., t. y. už 419 dienų) atlyginti, o likusi dalis, sudaranti 65 056,48 Eur, skirta daliniam priteistos pagrindinės skolos padengimui. Taigi, nuo 2023 m. liepos 19 d. neįvykdyta įsiteisėjusio Sprendimo dalis (likusios išieškoti sumos, be vykdymo proceso išlaidų) sudaro: 12 587,27 Eur pagrindinės skolos (priteistos sumos), ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo neapmokėtos pagrindinės skolos dalies (12 587,27 Eur) už laikotarpį nuo jau minėto dalinio mokėjimo vykdant Sprendimą (2023 m. liepos 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Vadovaudamasis išieškotojos BUAB (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis antstolis užvedė vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01056, kurioje iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2- 202-538/2023 yra išieškomi nesumokėtos 12 587,27 Eur skolos ir nesumokėtų 6 procentų dydžio metinių palūkanų (skaičiuojamų nuo neapmokėtos pagrindinės skolos dalies 12 587,27 Eur nuo 2023 m. liepos 19 d.) likučiai. Todėl pareiškėjos argumentas, kad nei viename vykdomajame rašte nėra nurodyta 12 587,27 Eur skolą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, pareiškėja prašo panaikinti 2023 m. liepos 25 d. antstolio patvarkymą Nr. S-23-172-42165 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, 2023 m. liepos 25 d. raginimą Nr. S-23-172-42168 įvykdyti sprendimą, 2023 m. liepos 25 d. išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-42169, 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-172-45161, 2023 m. rugpjūčio 11 d. turto arešto aktą Nr. S-23-172-45162, 2023 m. rugpjūčio 11 d. pranešimą dėl turto arešto Nr. S-23-172-45163 bei 2023 m. rugpjūčio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-45164, ir vykdomąją bylą UAB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.

CPK 629 straipsnyje yra numatyti vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino CPK 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau– CK) 6.436 straipsnis)); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma; jeigu valstybės institucija atliko CPK 628 straipsnio 4 dalyje nurodytus veiksmus.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2023 m. liepos 25 d. vykdomojoje byloje Nr. 0172/23/01056 priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-23-172-42165, raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-172-42168 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-42169, kuriuos registruotąja pašto siunta bei elektroniniu paštu išsiuntė skolininkei UAB (duomenys neskelbtini). Šie dokumentai skolininkei buvo įteikti 2023 m. liepos 28 d. Skolininkei UAB (duomenys neskelbtini) 2023 m. liepos 25 d. raginime įvykdyti sprendimą S-23-172-42168 buvo nurodytas dešimt dienų terminas nuo raginimo įvykdyti sprendimą įteikimo dienos sumokėti skolos bei metinių palūkanų likučius ir vykdymo išlaidas. Nustatytų terminu skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) geranoriškai skolos, metinių palūkanų ir vykdymo išlaidų nesumokėjo, todėl antstolis vykdomojoje byloje pradėjo priverstinio vykdymo procedūrą - 2023 m. rugpjūčio 11 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-23-172-45161, surašė turto arešto aktą Nr. S-23-172-45162, pranešimą dėl turto arešto Nr. S-23-172-45163 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-23-172-45164. Vykdant antstolio J. Petriko 2023 m. rugpjūčio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti lėšas Nr. S-23-172-45161 į antstolio depozitinę sąskaitą 2023 m. rugpjūčio 14 d. pervesta 13 868,70 Eur suma iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios AB Šiaulių banko Klaipėdos filiale. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad antstolio atlikti vykdymo veiksmai yra pagrįsti ir teisėti, antstolis neturėjo jokio pagrindo nutraukti vykdomosios bylos, todėl pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas teisės aktų normų, vykdė išieškojimą iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini).

Taip pat pareiškėja skunde teigia, kad antstolis suteikė nepagrįstą pranašumą kitam solidariam skolininkui ir neteisėtai perkėlė papildomą naštą įvykdžiusiam savo prievolę skolininkei. Pareiškėja nurodė ir kartu su skundu pateikė 2023 m. liepos 17 d. Susitarimą dėl 2023 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, bei 2023 m. liepos 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties vykdymo, kuriame bendraskolės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) susitarė dėl pagal sprendimą mokamų lėšų paskirstymo, o būtent, kad UAB (duomenys neskelbtini) sumoka pagrindinę sumą - 57 880,88 Eur, o kitas sumas skolininkai sumoka lygiomis dalimis, todėl UAB (duomenys neskelbtini) viso sumoka – 70 404,33 Eur priteistos sumos bei 3448,50 Eur teismo išlaidų. 2023 m. liepos 19 d. skolininkė UAB (duomenys neskelbtini) įvykdė savo pareigą pagal Susitarimą, sumokėdama kreditorei BUAB (duomenys neskelbtini) Susitarime numatytą priteistos sumos dalį (70 404,33 Eur). Todėl, pareiškėjos vertinimu, likusi nesumokėta priteistos sumos dalis (neįvykdyta solidarios prievolės dalis) neturėtų būti priverstinai išieškoma iš pareiškėjos, kaip solidaraus bendraskolio. Tačiau teismas su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka.

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju antstolis J. Petrikas vykdymo veiksmus atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-202-538/2023 dėl 77 643,75 Eur nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos BUAB (duomenys neskelbtini) naudai. Išduotas vykdomasis raštas yra dokumentas, kuris turi būti vykdomas, t. y. vykdomasis raštas tampa vykdomuoju dokumentu, oficialiu teismo ar kitos institucijos arba pareigūno išduotu dokumentu, kuriuo remiantis atliekami vykdymo veiksmai (CPK 586, 587 straipsniai). Toks dokumentas, atitinkantis CPK 648 straipsnio reikalavimus, negali būti tikslinamas ar naikinamas; vienintelis vykdomojo rašto naikinimo pagrindas gali būti tik teismo sprendimo ar nutarties, pagal kurį vykdomasis raštas išduotas, panaikinimas ar pakeitimas plačiąja prasme.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu 2023 m. balandžio 4 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-202-538/2022 solidariai iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteista 77 643,75 Eur nuostolių atlyginimas ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo prašomos priteisti nuostolių sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 27 d.) iki visiško sprendimo įvykdymo. verKlaipėdos apygardos teismas išduotuose 2023 m. liepos 19 d. vykdomuosiuose raštuose taip pat aiškiai nurodyta, jog visa priteista suma išieškotina iš abiejų atsakovų – tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini). Taigi pažymėtina, kad tiek įsiteisėjusiame sprendime, tiek jį įgyvendinant išduotame vykdomajame rašte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog atsakovų pareiga įvykdyti visą sprendimą – sumokėti tiek visą priteistą sumą, tiek ir nuo jos skaičiuotinas procesines palūkanas – yra solidari. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas: įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai reiškia, kad tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo sprendimo visuotinio privalomumo principas saisto visus teisės subjektus, tarp jų ir teismus, kurie, nagrinėdami bylas ir priimdami jose procesinius sprendimus, negali nepaisyti įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinės galios ir priimti jam prieštaraujančių procesinių sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 43, 45 punktai).

Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju solidarių bendraskolių 2023 m. liepos 17 d. sudarytas Susitarimas gali nustatyti tiktai naujas pačių bendraskolių tarpusavio teises ir pareigas, galinčias turėti teisinės reikšmės sprendžiant vėlesnius – pilnai įvykdžius sprendimą – tarp solidarių bendraskolių galinčius kilti teisinius klausimus: tarpusavio atgręžtinių reikalavimų klausimus (CK 6.9 straipsnis) ir pan. Tačiau minėtas po sprendimo įsiteisėjimo sudarytas Susitarimas, nustatantis naujas bendraskolių tarpusavio teises ir pareigas (naujus bendraskolių tarpusavio teisinius santykius), niekaip negali pakeisti įsiteisėjusiu sprendimu nustatyto visiškai kito teisinio santykio – solidariosios bendraskolių pareigos kreditoriui, nesančiam Susitarimo šalimi ir neketinančiam šiam susitarimui pritarti. Pažymėtina, kad draudimas pakeisti solidariąją bendraskolių pareigą (prievolę) į dalinę ar asmeninę ne kartą patvirtintas ir Kasacinio Teismo jurisprudencijoje, išaiškinant, jog solidarioji skolininkų prievolė tarnauja kreditorių teisių apsaugai“, todėl „Bendraskoliai savo turtinių santykių negali spręsti trečiųjų asmenų – kreditorių – sąskaita, nes solidariąją prievolę pakeitus į dalinę arba asmeninę kyla grėsmė, kad prievolė bus neįvykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Taigi, šiuo atveju įsiteisėjusio sprendimo vykdymui – vykdomosios bylos inicijavimui skolininkės atžvilgiu ir joje atliekamiems veiksmams – neturi ir negali turėti jokios teisinės reikšmės (įtakos) ir abiejų bendraskolių sudarytas Susitarimas.

Imperatyvios CK 6.6 straipsnio normos, reglamentuojančios solidariąją skolininkų pareigą, imperatyviai įtvirtina, jog visi ir kiekvienas bendraskolis iki pilno (visiško) solidarios prievolės įvykdymo išlieka atsakingi (privalo vykdyti) tiek visą solidarią prievolę, tiek ir bet kurią neįvykdytą jos dalį. CK 6.6 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (4 dalis). Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai (5 dalis). Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (6 dalis). Jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (7 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad prievolių pasibaigimo tinkamu daliniu įvykdymu solidariosios prievolės atveju ypatumas yra tas, kad kai solidarioji prievolė įvykdoma iš dalies, visi solidarieji skolininkai kreditoriui lieka įpareigoti bendra neįvykdytos prievolės suma, nepaisant to, koks jų indėlis į įvykdytos prievolės dalį, nebent kreditorius aiškiai išreikštų savo valią, kad prievolės dalį įvykdžiusio skolininko atžvilgiu solidariosios prievolės atsisako (CK 6.6 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2010). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019, 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Pagal CK 6.9 straipsnio 1 dalį solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis). Kartu toks bendraskolis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti regresinį, t. y. atgręžtinį, reikalavimą kitiems bendraskoliams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2009).

Teismo vertinimu, pareiškėjos skundo argumentai, jog skolininkei (vienam iš solidarių bendraskolių) įvykdžius dalį įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos solidarios prievolės (sumokėjus dalį priteistos sumos), skolininkė nebeturėtų pareigos įvykdyti likusios šios prievolės dalies, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštarauja jau minėtoms imperatyvioms CK 6.6 straipsnio normoms. Todėl, esant nesumokėtai priteistos sumos (neįvykdytai įsiteisėjusio sprendimo) daliai, kreditorius pagrįstai ir teisėtai pareikalavo šią solidarios prievolės dalį išieškoti iš abiejų bendraskolių, o skolininkė vis dar turi imperatyvią pareigą įvykdyti ir likusią solidarios prievolės dalį – sumokėti likusią priteistos sumos dalį – teisėtai ir pagrįstai vykstančioje vykdomojoje byloje.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad CK 6.9 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tai, ko vienas iš bendraskolių dėl savo nemokumo nesumoka solidariąją pareigą įvykdžiusiam skolininkui, turi padengti lygiomis dalimis kiti bendraskoliai, išskyrus atvejus, kai jų skolos dalys nelygios. Todėl pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) viena visiškai įvykdžiusi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. liepos 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-202-538/2023, turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką ji įvykdė, atskaičius jai pačiai tenkančią dalį.

Taip pat teismas nepagrįstais laiko pareiškėjos argumentus, kad vykdant išieškojimą antstolis negalėjo nurašyti skolininkės lėšų, kurias, kaip kad nurodo pareiškėja, ji buvo numačiusi panaudoti 42 UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, dirbančių baldų ceche, darbo užmokesčiams sumokėti. Vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos numato itin konkretų ir baigtinį juridinio asmens turto, į kurį negalima nukreipti išieškojimo, sąrašą (CPK 668 straipsnio 2 – 4 dalys), t. y. priverstinis išieškojimas negali būti nukreiptas tiktai į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti (CPK 668 straipsnio 3 dalis), ir į pinigines lėšas, kurios priklauso skolininkui kaip valstybės ar savivaldybių parama ir kitos išmokos ar kompensacijos, skiriamos dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino (668 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad juridinio asmens lėšos, įskaitant numatytas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui sumokėti, nepatenka į minėtas turto, iš kurio negalimas išieškojimas iš juridinio asmens, kategorijas (išimtis iš bendrųjų išieškojimo taisyklių) – todėl darytina išvada, kad antstolis pagrįstai bei teisėtai nukreipė išieškojimą į skolininkės banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas.

Be to pareiškėja prašo teismo įtraukti į bylos procesą UAB (duomenys neskelbtini) kaip solidarų bendraskolį, iš kurio nebuvo įvykdytas joks išieškojimas. CPK 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dalyvaujančiais asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Sąvoka „byloje dalyvaujantys asmenys“ yra apibendrinamoji, apimanti tuos proceso dalyvius, kuriems būdingas teisinis (materialusis arba tik procesinis) suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 5 d nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1141-370/2017). Jeigu asmuo turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, jis įtraukiamas į bylą, kad galėtų įgyti atitinkamas procesines teises (CPK 42 straipsnis, 46 straipsnio 2 dalis, 47 straipsnio 2 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali dalyvauti byloje tik tuo atveju, jeigu bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva. (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas minėtą CPK 47 straipsnio 1 dalies nuostatą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes. Jei bylos ir trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų teisinis ryšys nepakankamas, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnį, turėtų atsisakyti priimti tokį asmenį dalyvauti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodo jokio faktinio pagrindo, kuriuo privalo būti pagrįstas UAB (duomenys neskelbtini) įtraukimas į bylą (šio solidariojo asmens suinteresuotumas bylos baigtimi, galimo teismo procesinio sprendimo byloje įtaka minėto solidariojo bendraskolio materialinėms teisėms ir (ar) pareigoms), apsiribojant tiktai pačiu prašymo dalyku – prašyme nurodant tiktai jo dalyką, tačiau nenurodant pagrindo. Teismo vertinimu šiuo atveju netikslinga įtraukti pareiškėjos prašomą juridinį asmenį, kadangi šiame vykdome procese jis nedalyvauja, o šalių turtiniai santykiai susiję su solidaria prievolę šioje byloje nenagrinėtini, todėl pareiškėjos prašymas netenkintinas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai ir teisėtai pradėjo priverstinį vykdymo procesą bei atliko CPK 654 straipsnyje nurodytus pirminius veiksmus, užvedant vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01056, antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl ginčijami antstolio patvarkymai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundai dėl antstolio veiksmų netenkintini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo BUAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (2023 m. rugpjūčio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas Serija KKP Nr. 200278 ir 2023 m. rugpjūčio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 463).

Vadovaujantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių ir notarų veiksmų apskundimo teisme nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta bendroji taisyklė, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau nurodytoje teisės normoje taip pat nustatyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatą, pažymima, kad ypatingosios teisenos tvarka yra ne ginčo teisena, ja nagrinėjama daug ir skirtingų kategorijų bylų (CPK 442 straipsnis), todėl dėl situacijų įvairovės dalyvaujančių byloje asmenų interesai gali būti nevienodi ar priešingi. Ar dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, ar jų interesai yra priešingi, svarstant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, gali būti sprendžiama pagal tai, ar sutampa dalyvaujančių asmenų pozicija dėl reikalavimo dalyko. Pavyzdžiui, aplinkybės, kai reikalavimo dalykas yra panaikinti asmens priimtą sprendimą, pripažinti atliktą veiksmą neteisėtu, įpareigoti asmenį atlikti tam tikrą veiksmą, kai tas asmuo nesutinka su reikalavimais, įrodo, kad pareiškėjo ir suinteresuoto asmens interesai yra skirtingi ir (ar) priešingi. Tai yra pagrindas nukrypti nuo bendrosios teismo išlaidų neatliginimo taisyklės ir paskirstyti jas proporcingai padalijant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-695/2020, 59 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-378/2023, 38 punktas).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog tarp pareiškėjos (skolininkės) ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, t. y. skolininkė pareikštu skundu dėl antstolio J. Petriko veiksmų prašo teismo panaikinti antstolio priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje, kurioje yra vykdomas išieškojimas suinteresuoto asmens (išieškotojos) naudai, o suinteresuotas asmuo nesutikdamas su pateiktu skolininkės skundu, teikė atsiliepimą į minėtą skundą. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkės skundas dėl antstolio veiksmų buvo atmestas, suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas teisme. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose 2015 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu dėl 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, nurodytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas tenkinti išieškotojos prašymą ir priteisti jai iš pareiškėjos 484 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundo dėl antstolio Jono Petriko veiksmų netenkinti.

Priteisti suinteresuotam asmeniui BUAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0172/23/01056 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.