Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

civilinio ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neteistas, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis A. Š. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, tai yra, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 (nuo 2022 m. gegužės 1 d., – Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo) 14 straipsnio 1 ir 2 dalis (2012 m. balandžio 24 d. įstatymo Nr. XI-1988 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d., ir 2017 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XIII-930 redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d.), 21 straipsnio 1 ir 2 dalis (2015 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XII-2215 redakcija) būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, už apskaitos dokumentų pasirašymo tvarkos ir asmenų, kurie turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, sąrašo nustatymą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, taip pat pagal Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį (2016 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XIII-94 redakcija) būdamas atsakingas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. veikdamas per buhalterines paslaugas teikiantį UAB (duomenys neskelbtini) įgaliotą asmenį R. K., nežinojusią apie daromą nusikalstamą veiką, ir nepateikdamas pastarajai visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. veikdamas per apskaitą tvarkantį vyriausiąjį buhalterį I. Š., nežinojusį apie daromą nusikalstamą veiką, ir nepateikdamas pastarajam visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš A. V., vykdančio individualią veiklą, kuris už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į E. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 77428,20 Eur, jis tyčia nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., atsakingiems už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14228,20 Eur gautas pajamas, ir taip šių pajamų neįformino finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir neįtraukė į finansinę (buhalterinę) apskaitą;

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 14200 Eur, tyčia nepateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14200 Eur gautas pajamas, ir taip šių pajamų neįformino finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir neįtraukė į finansinę (buhalterinę) apskaitą;

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. nepateikė visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K., nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. nepateikė visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., tokiu būdu tyčia nesudarė suvestinių buhalterinės apskaitos registrų, tai yra ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir likutinės vertės skaičiavimo registrų nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., išankstinių mokėjimų registrų, išankstinių gautų registrų, atsiskaitymų (skolų) su pardavėjais ir pirkėjais (tiekėjais) registrų nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., pajamų ir sąnaudų detalizuotų registrų, didžiosios knygos, kuri yra visų buhalterinių sąskaitų suvestinis registras nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d., be to, nepateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus,

tokiu būdu dėl gautų pinigų 14228,20 Eur iš A. V., vykdančio individualią veiklą, neįforminimo finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir jų neįrašymo į finansinę (buhalterinę) apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 ir 2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, dėl gautų pinigų 14200 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįforminimo finansinės (buhalterinės) apskaitos dokumentais ir jų neįrašymo į finansinę (buhalterinę) apskaitą negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, taip pat dėl suvestinių finansinės (buhalterinės) apskaitos registrų nesudarymo ir dėl finansinių ataskaitų rinkinio už 2020 metus nepateikimo negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2021 metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Be to, kaltinamasis A. Š. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą, tai yra jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorius, vykdydamas ir kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – lėšas, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį bendrovės turtą, pagal to paties įstatymo 19 straipsnio 8 dalį privalėdamas veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., veikdamas vieninga tyčia, pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą, tai yra 65440,25 Eur, o būtent:

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš A. V., vykdančio individualią veiklą, kuris už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), į E. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 77428,20 Eur, jis tyčia nepateikė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiantiems UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkančiam vyriausiajam buhalteriui I. Š., atsakingiems už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą ir nežinojusiems apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie dalį gautų pajamų, tai yra 14228,20 Eur, taip šių pajamų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą (kasos knygą ar avanso apyskaitas) bei šių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje;

laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus pinigus už suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri už paslaugas apmokėjo bankiniais pavedimais, į A. Š. banko sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir sąskaitą, esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), viso už atliktus darbus sumokėjus 14200 Eur, jis, tyčia nepateikė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas teikiančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K., atsakingai už bendrovės buhalterinių duomenų suvedimą, nežinojusiai apie daromą nusikalstamą veiką, duomenų apie 14200 Eur gautas pajamas, taip šių pajamų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais, pardavimo PVM sąskaitomis faktūromis, pinigų priėmimo kvitais) ir neįtraukė į buhalterinę apskaitą (kasos knygą ar avanso apyskaitas) bei šių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje;

o taip pat jis 2020 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 44342 Eur, iš kurių 1156,44 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, be to, 2021 m. gruodžio 31 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) paėmė 47499,25 Eur, iš kurių 35855,61 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, šių 37012,05 Eur nepervedė (neįnešė) į bendrovės sąskaitą (kasą), o gautas pinigines lėšas panaudojo ne su bendrovės veikla susijusiems mokėjimams atlikti ir/ar kreditoriais atsiskaityti, o savo reikmėms, tuo padarydamas 65440,25 Eur turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

II. Dėl įrodymų ir jų vertinimo

Kaltinamasis A. Š. bylos nagrinėjimo teisme metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nuo pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ įkūrimo buvo bendrovės direktoriumi ir vieninteliu akcininku. Suprato, jog yra atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, organizavimą, dokumentų pateikimą. Iš pradžių tiriamuoju laikotarpiu bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią atstovavo R. K., o po to – vyriausiasis buhalteris I. Š.. Iš pradžių buvo ir finansiškai gerų metų, tačiau buvo ir sunkumų, nes dingdavo pjūklai, mediena ir pan. Tos vagystės net fiksuojamos nebūdavo, būdavo ir taip, kad ir technika sugesdavo, turėdavo pats ją remontuoti. Nepaklausė buhalterių, todėl ir nesusirinkdavo išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pripažįsta visas faktines aplinkybes, kurios nurodytos kaltinime. Pripažįsta, kad dalį iš A. V. gautų pinigų už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas, kurie buvo pervesti ne į bendrovės, o į jo ir jo artimųjų banko sąskaitas, pasisavino. Jis pateikė įrodymus, kur išleido 60000 Eur, o likusius – 14228,20 Eur – pasisavino, duomenų apie šias pajamas buhalteriams nepateikė. Disponavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaita buvo apsunkintas, nes turėjo skolų, sąskaita buvo areštuota. Pripažįsta, kad apie 14200 Eur pajamas, kuriuos gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, neinformavo bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančias įmonės, tie pinigai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, juos pasisavino. Pripažįsta, kad nepateikė visų reikalingų finansinių dokumentų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d. buhalterines paslaugas teikiančiai bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir buhalteriui I. Š., dėl ko nebuvo sudaryti suvestiniai apskaitos registrai. Taip nutiko dėl darbų gausos. Suprato, kad nepateikus tų dokumentų buhalteriui, nebus galima įvertinti tikros finansinės bendrovės būklės. Pripažįsta, kad pasisavino ne tik iš A. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautus pinigus, tačiau ir iš bendrovės kasos paimtus pinigus. 2020 m. gruodžio 31 d. jis, kaip kasininkas, iš kasos paėmė 44342 Eur. Kur išleido didžiąją dalį šių pinigų pagrindė, o likusius – 1156,46 Eur – pasisavino. 2020 m. gruodžio 31 d. jis iš kasos paėmė 47499,25 Eur, iš kurių 35855,61 Eur panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais, tuos pinigus pasisavino. Labai gailisi, kad nusikalto. Nors dalį kaltinime nurodytų pinigų išleido bendrovės reikalams (įrangos pirkimui, technikos remontui), neturi tai patvirtinančių dokumentų. (duomenys neskelbtini) užsiima apie 25 metus. Dirba ir toliau, gauna pajamas. Šiuo metu buhalterinė apskaita yra tinkamai vedama ir įmonė veikia be nuostolių. Pripažįsta BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 51212,05 Eur turtinės žalos. Buvo savarankiškai nuvykęs pas nemokumo administratorių dėl žalos atlyginimo grafiko sudarymo. Stengsis kuo greičiau žalą atlyginti.

Po kaltinamojo A. Š. apklausos, neiškilus abejonių dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-224-324/2024 matyti, kad juo priteista ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš atsakovo A. V. 110862,06 Eur skolos, 6 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo 2022 m. birželio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidos (t. 3, b. l. 1-16). Šis sprendimas įsiteisėjo 2024 m. gegužės 28 d., Lietuvos apeliaciniam teismui tos dienos nutartimi atmetus atsakovo A. V. apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 17-25).

Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisinis statusas nuo 2022 m. birželio 10 d. – likviduojamas dėl bankroto (t. 3, b. l. 29-31).

Teismas privalo išsamiai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamojo posėdžio metu (BPK 301 straipsnio 1 dalis) bei teismo pripažinti atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus. BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teismas) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę ir kokios išvados jais remiantis darytinos. Įrodymais gali būti pripažinti tik tokie duomenys, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos BPK numatytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalys). Be to, šie duomenys turi patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Ištyręs byloje esančius duomenis, teismas privalo nuosprendyje konstatuoti, ar surinktų įrodymų pakanka, ar jais galima tiksliai nustatyti visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes – padaryti vienareikšmę išvadą apie šių aplinkybių buvimą ar nebuvimą.

III. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Pagal veikos padarymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai). Įmonės vadovas gali būti tik BK 222 straipsnyje nustatyto nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau jei apgaulingai apskaitai vesti jis panaudoja nekaltą asmenį, tai yra asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi, bendrininkavimas negalimas ir įmonės vadovas, vadovaujantis tarpinio vykdymo institutu, tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2014, 2K-313-696/2017).??? ???Be to, buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, būtent jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-7-41-511/2017, 2K-92-697/2024). Kadangi kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kaltinime nurodytu laikotarpiu sąmoningai nepateikė informacijos apie kaltinime nurodytus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas (apie už bendrovės suteiktas paslaugas gautas 14228,20 Eur pajamas iš A. V., vykdančio individualią veiklą; apie už bendrovės suteiktas paslaugas gautas 14200 Eur pajamas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“) bei visų reikalingų finansinės apskaitos dokumentų bendrovės finansinę apskaitą tvarkiusiems subjektams (laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. vasario 4 d. – UAB „(duomenys neskelbtini) buhalterines paslaugas teikusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam asmeniui R. K., o laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2022 m. sausio 4 d. – bendrovės apskaitą tvarkiusiam vyriausiajam buhalteriui I. Š.), nežinojusiems apie minėtus ūkinius įvykius ir ūkines operacijas taip pat negavusiems finansinės apskaitos dokumentų, reikalingų suvestiniams apskaitos registrams, didžiosios knygos ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio sudarymui, dėl ko minėtos 14228,20 Eur ir 14200 Eur pajamos nebuvo įformintos buhalteriniais apskaitos dokumentais ir neįrašytos į finansinę (buhalterinę) apskaitą, nebuvo sudaryti kaltinime nurodyti suvestiniai apskaitos registrai, didžioji knyga ir nesudarytas bei nepateiktas finansinių ataskaitų rinkinys už 2020 metus, būtent jis atsakingas už kaltinime nurodytus finansinės (buhalterinės) apskaitos pažeidimus, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-2021 metų turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Todėl konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę (buhalterinę) apskaitą apgaulingai tvarkė būtent kaltinamasis A. Š..

Kaltinamojo A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojančią BK 222 straipsnio 1 dalies 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją, nes šis įstatymas lengvina jo teisinę padėtį, lyginant su nusikalstamo veikos padarymu galiojusia BK 222 straipsnio 1 dalies 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija (BK 3 straipsnio 2 dalis). Nors pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau šio straipsnio sankcijoje atsirado ir nauja bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Kadangi kaltinamajam A. Š. inkriminuotas apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas būtent ir pasireiškė apgaulingu jos tvarkymu, o ne naujai numatytomis jau minėtomis alternatyviomis veikomis, taip pat jam neinkriminuoti alternatyvūs padariniai – didelė žala, o šiuo metu galiojančioje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje atsirado nauja bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios nebuvo BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2023 m. birželio 1 d., laikytina, kad šiuo metu galiojanti BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

Pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Objektyviai turto pasisavinimas pasireiškia neteisėtu, neatlygintinu kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, tai faktiškai yra pasisavinamas. Patikėtas turtas ar turtinė teisė – tai einamų pareigų, specialių pavedimų, sutarčių ar kitu teisiniu pagrindu kaltininko valdomas svetimas turtas ar turtinė teisė, į kuriuos kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (pavyzdžiui, ir yra materialiai atsakingas už šį turtą ar turtinę teisę) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012). Žinioje esantis turtas ar turtinė teisė – tai toks turtas ar turtinė teisė, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas ar turtinė teisė patikėti, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-192/2011). Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/2012, 2K-158-719/2019). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-13-693/2013, 2K-150-628/2018).

Aukščiau nurodytais duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovas (direktorius), tuo pačiu vykdydamas ir kasininko pareigas, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje esantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., veikdamas vieninga tyčia, pasisavino (panaudojo savo reikmėms) jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą, tai yra 65440,25 Eur (14228,20 Eur, gautus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš A. V., vykdančio individualią veiklą; 14200 Eur, gautus už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; ir 37012,05 Eur, kurie buvo paimti iš kasos ir patikėti kaltinamajam, kaip atskaitingam asmeniui). Nors A. Š. buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas (t. 1, b. l. 6-9), jam šios bendrovės turtas (tame tarpe ir kaltinime nurodytos piniginės lėšos) buvo svetimas, kadangi teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-407/2014 ir kt.). Tokia išvada daroma atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą ir konkrečias kiekvienos nagrinėjamos bylos aplinkybes. Akcinės bendrovės turtas akcininkų teisėtai gali būti įgyjamas tik įstatymuose ir sutartyse nurodytais pagrindais. Teisės aktų reglamentuotas uždarosios akcinės bendrovės, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisinis statusas patvirtina, jog šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Kaltinime nurodytomis lėšomis A. Š. disponavo, nes dalis jų (37012,05 Eur, kurie buvo paimti iš kasos ir patikėti kaltinamajam, kaip atskaitingam asmeniui) buvo patikėtos dėl užimamų pareigų (direktoriaus ir kasininko), o kitos (14228,20 Eur, gauti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš A. V., ir 14200 Eur, gauti už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas iš UAB „(duomenys neskelbtini) ”) buvo kaltinamojo A. Š., kaip bendrovės vadovo, žinioje.

Kaltinamasis A. Š., panaudodamas kaltinime nurodytas pinigines lėšas (65440,25 Eur) savo (o ne UAB „(duomenys neskelbtini)“) reikmėms, suvokė, kad šiais pinigais disponuoja kaip savu turtu, numatė, kad dėl to tikrajam turto savininkams – UAB „(duomenys neskelbtini)“ – bus padaryta turtinė žala, ir norėjo šių pasekmių, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant, ar įmonės vadovas, neteisėtai disponuodamas įmonės turtu ar jį paimdamas, padarė BK 183 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo tyčios turinį (kryptingumą). Šiuo atveju esminę reikšmę turi tai, kokį sumanymą turėjo bendrovės vadovas neteisėtai disponuodamas ar paimdamas jam patikėtą (buvusį jo žinioje) bendrovės turtą: ar jį naudoti asmeniniams poreikiams tenkinti, ar panaudoti bendrovės interesais. Jeigu bendrovės vadovas tokį turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikloje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, ir į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Tačiau vien tai, kad kaltininkas nurodo, jog bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms nepateikdamas konkrečių duomenų, nepaneigia turto pasisavinimo BK 183 straipsnio prasme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Dėl to kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) tokios lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462-489/2016, 2K-P-78-2012, 2K-150-628/2018). Šiuo atveju akivaizdu, kad kaltinamasis A. Š. kaltinime nurodytas pinigines lėšas panaudojo išimtinai savo, o ne bendrovės reikmėms. Tą patvirtina ne tik kaltinamojo A. Š. parodymai, tačiau ir kiti bylos duomenys – kaltinamasis neapskaitė kaltinime nurodytų piniginių lėšų panaudojimo, byloje nėra jokių įrodymų, kad minėti pinigai būtų buvę panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms.

Kaltinamasis A. Š. pasisavino labai didelės vertės svetimą turtą, kadangi jo bendra pasisavinto turto vertė yra 65440,25 Eur (14228,20 Eur +14200 Eur + 37012,05 Eur), tai yra viršija 900 MGL (45000 Eur) dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)). Nors nusikalstamos veikos padarymo metu atsakomybė už svetimo turto, viršijančio 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumą, buvo numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal šiuo metu galiojantį BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kadangi šis įstatymas lengvina kaltinamojo teisinę padėtį (BK 3 straipsnio 2 dalis). BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), numatyto nusikaltimo sunkumas nepasikeitė – tiek šiuo metu galiojančioje BK 183 straipsnio 3 dalyje, tiek veikos padarymo metu galiojusioje BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatyti nusikaltimai priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), tačiau BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nustatytos laisvės atėmimo bausmės maksimali riba (aštuoneri metai) yra mažesnė nei BK 183 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) nustatyta riba (dešimt metų). Be to, BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje papildomai nustatyta nauja laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – bauda, o tai, kaip jau minėta, lengvina kaltinamojo teisinę padėtį.

IV. Dėl bausmės

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), taip pat į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų (BK 222 straipsnio 1 dalis). Tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų (BK 183 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis A. Š., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą; t. 6, b. l. 45-52), tiek duodamas parodymus bylą nagrinėjant teisme, visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. Š. anksčiau neteistas, tačiau Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (t. 6, b. l. 104-109, 113; t. 7, b. l. 44-45, 70), baustas administracine tvarka (t. 6, b. l. 110-112; t. 7, b. l. 47-65, 71-94), dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi (t. 7, b. l. 67), vedęs. A. Š. įvykdė du tyčinius (veikė tiesiogine tyčia) baigtus nusikaltimus, sudarančius idealią nusikalstamų veikų sutaptį (veikos buvo padarytos tuo pačiu metu, įgyvendinant vieningą sumanymą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimą), vienas kurių (numatytas BK 183 straipsnio 3 dalyje) priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), o kitas (numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje) – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis).

Vertinant BK 183 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis A. Š. pasisavino svetimą turtą, kurio vertė 900 MGL dydžio sumą (nuo kurios kyla atsakomybė pagal BK 183 straipsnio 3 dalį) viršija vos 1,45 karto, tuo tarpu teismų praktikoje nereti atvejai, kai pasisavinto svetimo turto vertė 900 MGL dydžio sumą viršija kelis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-495/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-39-843/2024, 1A-93-478/2024) ar net keliolika kartų (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-200-843/2024, 1A-26-487/2024). Teismo įsitikinimu, kaltinamojo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį mažina ir tai, kad vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (bendrovės, kurios turtas pasisavintas) akcininkas yra pats A. Š., todėl nėra kitų minėto juridinio asmens akcininkų (savininkų), kuriems minėtu nusikaltimu galėjo būti padaryta netiesioginė žala (tiesioginė žala padaryta bendrovei). Skiriant bausmę svarbu ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog minėti kaltinamojo veiksmai (turto pasisavinimas) lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, be to, yra didelė tikimybė, jog kaltinamajam A. Š. atlyginus turto pasisavinimu padarytą turtinę žalą BUAB „(duomenys neskelbtini)“, nenukentės ir šios bendrovės kreditoriai (iš liudytojo V. G. parodymų matyti, kad Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašas ir finansinių reikalavimų suma – 72737,17 Eur, o didžiausias kreditorius – Valstybinė mokesčių inspekcija (32490,28 Eur), kai, tuo tarpu, Kauno apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. sprendimu BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista iš atsakovo A. V. 110862,06 Eur skolos (t. 3, b. l. 1-16), todėl žalos atlyginimo, gauto iš kaltinamojo A. Š., ir lėšų, gautų iš skolininko A. V., visiškai pakaktų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių reikalavimų patenkinimui). Vertinant BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį atsižvelgtina ir į tai, kad objektyviai ši nusikalstama veika pasireiškė informacijos apie gautas pajamas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paslaugas bei dokumentų, reikalingų suvestiniams registrams ir metinei ataskaitai sudaryti, nepateikimu įmonės finansinę apskaitą tvarkiusiems subjektams, tačiau nenustatyta, kad apskaitos dokumentai būtų buvę klastojami, slepiami ar naikinami, kas, teismo įsitikinimu, mažina šios nusikalstamos veikos pavojingumą.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. Š. atsižvelgtina į tai, kad jis, nors yra brandaus amžiaus, nusikalto pirmą kartą (Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jau po jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo), po minėto 2022 m. liepos 14 d. nuosprendžio naujų nusikalstamų veikų nėra įvykdęs (nors praėjo reikšmingas laiko tarpas – daugiau nei dveji metai), administracine tvarka baustas išimtinai tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (nepriskiriamus prie grubių pažeidimų, už kuriuos grėstų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas), dirba, gyvena su šeima, pasižada per kuo trumpesnį laiką atlyginti nusikaltimu (turto pasisavinimu) padarytą turtinę žalą, kas leidžia konstatuoti, kad kaltinamojo A. Š. įvykdyti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, padaryti dėl nepalankiai susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių (verslo nesėkmių ir dėl to susidariusių skolų).

Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) kaltinamojo A. Š. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant švelniausią BK 183 straipsnio 3 dalies ir 222 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis). Įstatymas už apysunkį nusikaltimą nustato baudą nuo 100 MGL iki 4000 MGL, o už sunkų nusikaltimą – nuo 150 MGL iki 6000 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktai). Įvertinus paminėtas aplinkybes (padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltinamojo A. Š. asmenybę, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą) A. Š. skirtina bauda, artima BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatytų baudų minimumui: už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, – 300 MGL (15000 eurų) dydžio bauda, o už nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, – 150 MGL (7500 eurų) dydžio bauda (BK 61 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kaltinamajam A. Š. už abu jo įvykdytus nusikaltimus skirtina artima minimumui (o ne minimali BK 47 straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose numatyta) bauda, nes nusikaltimai tęsėsi net trejus metus – nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 4 d. Skirti dar didesnes baudas (tokias, kaip savo baigiamojoje kalboje pasiūlė prokurorė), teismo įsitikinimu, būtų neteisinga, nes jos būtų neproporcingos kaltinamojo įvykdytų nusikaltimų pavojingumui ir paties kaltinamojo asmenybei, be to, ženkliai apsunkintų BK 183 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimą, o dėl to galėtų nukentėti ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriai (tame tarpe ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius).

Už atskirus nusikaltimus kaltinamajam A. Š. paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme (paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje) apimant švelnesnę bausmę (paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje), kadangi jo įvykdytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis A. Š. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus subendrintą bausmę už jo įvykdytus nusikaltimus, ji sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis A. Š. jam paskirtą baudą įpareigotinas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 2 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 6 straipsnio 2 dalis). A. Š. pasirašytinai įspėtinas, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus ar nepervedus baudos, ji bus išieškoma priverstinai (BVK 6 straipsnio 4 dalis). Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą (BPK 119 straipsnis), iki jo įsiteisėjimo A. Š. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 6, b. l. 59-59).

V. Dėl civilinio ieškinio, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir kitų klausimų

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Civilinis ieškovas likviduojama dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama nemokumo administratoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, patikslintu ieškiniu prašo priteisti 51212,05 Eur turtinei žalai (susidariusiai dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių piniginių lėšų pasisavinimo) atlyginti (t. 5, b. l. 169-171; t. 7, b. l. 42). Byloje surinktais ir aukščiau jau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdydamas ir kasininko pareigas, laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį – turtą, tai yra 65440,25 Eur, todėl teismas nebesikartoja. Kaltinamasis A. Š. patikslintą ieškinį pripažino, o tai yra jo teisė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis). Todėl civilinio ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintas civilinis ieškinys visiškai, šiai bendrovei iš kaltinamojo A. Š., kurio kaltais veiksmais žala buvo padaryta, priteisiant 51212,05 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu (t. 6, b. l. 83-86), patikslintu 2024 m. gegužės 28 d. nutarimu (t. 6, b. l. 88-89) ir 2024 m. gegužės 29 d. nutarimu (t. 6, b. l. 93-94), siekiant užtikrinti likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 119053,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, buvo skirtas laikinas (nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. lapkričio 20 d.) nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo A. Š. nekilnojamajam turtui (nurodytam šioje nutartyje), visiškai apribojant disponavimo šiuo turtu teisę ir perduodant jį saugoti kaltinamajam. Kadangi teismas nusprendė tenkinti patikslintą civilinio ieškovo likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 51212,05 Eur turtinės žalos atlyginimo, laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam A. Š. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) bei dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, terminas pratęstinas iki bus atlyginta nusikaltimu likviduojamai dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta turtinė žala (BPK 151 straipsnio 6 dalis).

Likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (t. 6, b. l. 126-127), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

Prie bylos esančios 7 skaitmeninės laikmenos (CD) su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (bankų sąskaitų išrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie bylos.

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) bei 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, tai yra 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – 300 (trijų šimtų) MGL, tai yra 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 300 (trijų šimtų) MGL, tai yra 15000 Eur (penkiolikos tūkstančių eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 200 (dviejų šimto) MGL, tai yra 10000 Eur (dešimties tūkstančių eurų), dydžio baudą.

A. Š. įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Išaiškinti A. Š., kad bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 6801, mokėjimo paskirtį – bauda, o taip pat asmens, kuriam buvo paskirta bauda, vardą, pavardę, asmens kodą).

A. Š. pasirašytinai įspėti, kad jam nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Š. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinio ieškovo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), patikslintą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51212,05 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį du šimtus dvylika eurų 5 centus) turtinei žalai atlyginti.

Siekiant užtikrinti civilinio ieškovo – likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl 51212,05 Eur (penkiasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų dvylikos eurų 5 centų) turtinės žalos atlyginimo (trečios eilės reikalavimą pagal patenkinimo eiliškumą), Šiaulių apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Aušros Petkevičienės 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu paskirto (patikslinto 2024 m. gegužės 28 d. ir 2024 m. gegužės 29 d. tos pačios prokurorės nutarimais) laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nekilnojamąjį turtą:

- 0,5453 ha ploto žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 782 Eur;

- pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 45900 Eur;

- pastatą – pirtį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 511 Eur;

- pastatą – garažą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 288 Eur;

- kitus inžinierinius statinius – šulinį, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 72 Eur;

- kitus inžinierinius statinius – nuotekų valymo įrengimus, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 189 Eur;

- 40/80 dalį 0,8000 ha ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 7200 Eur;

- ½ dalį 2,0100 ha ploto miško ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2674 Eur (šio turto bendrasavininkė – J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini)),

terminą pratęsti, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, iki bus atlygintas (išieškotas) šiuo nuosprendžiu priteistas civilinis ieškinys likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotai (duomenys neskelbtini), šį turtą saugoti įpareigojant A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratoriui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Prie bylos esančias 7 skaitmenines laikmenas (CD) su jose įrašyta ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (bankų sąskaitų išrašais), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.