Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.8.1; 1.2.18.10; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2

2024 m. birželio 20 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės ir Justo Namavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį (čia ir toliau – 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda;

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (čia ir toliau – 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatytas dvylikos mėnesių laikotarpis, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. Š. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš Ž. Š. priteista 4 218 Eur turtinė žala civiliniam ieškovui Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 144,77 Eur ieškinys paliktas nenagrinėtu, civiliniam ieškovui paliekant teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. Š. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigus, tai yra 115 596,41 Eur, o būtent, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nevykdydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 17 straipsnio reikalavimų – leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinei veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti; 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų – apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai; bei 11 straipsnio 4 dalies reikalavimų – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; žinodamas, kad įgyjamos prekės ir paslaugos nebus naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, o bus skirtos jo ir jam artimo asmens (dukros) poreikiams tenkinti, valdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas ir grynuosius pinigus, iš įvairių fizinių ir juridinių asmenų pagal PVM sąskaitas faktūras savo ir artimo asmens naudai įgijo prekes, medžiagas, paslaugas bei už jas sumokėjo bendrovės lėšomis, tai yra pagal:

1) AB „duomenys neskelbtini“ 2018-03-14 PVM sąskaitą faktūrą CF-PS-060146 dėl Rocket Cement M 600 pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 251,40 Eur (207,77 Eur + 43,63 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM));

2) UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą CP 1 00010056 dėl elementų, rėmo WC 3-6/9l, pisuaro pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 409,50 Eur (338,43 Eur + 71,07 Eur PVM);

3) UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-04-19 PVM sąskaitą faktūrą AER Nr. 0002317 dėl vėdinimo, šildymo sistemos sumontavimo komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 149,99 Eur (2 603,30 Eur + 546,69 Eur PVM, apmokėjo per banką be PVM);

4) UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą CP 1 00010924 dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 804,29 Eur (6 449,89 Eur + 1 354,40 Eur PVM);

5) UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-12-26 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004178 dėl 61 m² lentų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3782 Eur (3 125,62 Eur + 656,38 Eur PVM);

6) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-02-26 PVM sąskaitą faktūrą AAA-19000847835 dėl katilo Luna Duetes MP pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 627,35 Eur (1 344,92 Eur + 282,43 Eur PVM);

7) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL08305 dėl statybinių medžiagų, elektros kabelio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 833,53 Eur (2 465,01 Eur + 491,77 Eur PVM);

8) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00015923 dėl maišytuvo plautuvei, plautuvės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 532,70 Eur (440,25 Eur + 92,45 Eur PVM);

9) S. R. (vykdančio individualią veiklą) 2019-08-07 PVM sąskaitą faktūrą P Nr. 190122 dėl vandens šildymo sistemos prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 249,49 Eur (1 032,64 Eur + 216,85 Eur PVM);

10) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG16025 dėl 1 044 vnt. apdailinių plytų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 106,86 Eur (914,76 Eur + 192,10 Eur PVM);

11) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-12-03 PVM sąskaitą faktūrą SS2892 dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 356,27 Eur (1 947,33 Eur + 408,94 Eur PVM);

12) UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą EL 036 dėl balintų, lakuotų dailylenčių STFO pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 775,98 Eur (1 467,75 Eur + 308,23 Eur PVM);

13) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL0862505 dėl betono, grunto ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 734,36 Eur (606,91 Eur + 127,45 Eur PVM);

14) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003523 dėl LED komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 169 Eur (139,67 Eur + 29,33 Eur PVM);

15) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00184644 dėl įmontuojamojo šaldytuvo „Liebherr ECBN 6256“ pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 800 Eur (3 140,50 Eur + 659,50 Eur PVM);

16) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004495 dėl 76,25 m² aro parketlenčių (gintarinis ąžuolas Markant 1 juostos šukuotas 4V TC naturalLiplus) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 727,51 Eur (3 907,03 Eur + 820,48 Eur PVM);

17) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004496 dėl grunto, šukų klijams, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 905,80 Eur (748,60 Eur +157,20 Eur PVM);

18) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00018878 dėl dalies potinkinės 3-jų funkcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 529,20 Eur (437,36 Eur + 91,84 Eur PVM);

19) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 267009 dėl akmens masės plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 410,01 Eur (1 165,31 Eur + 244,70 Eur PVM);

20) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00018966 dėl dušo detalių, maišytuvo, bide ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9 789,35 Eur (8 090,37 Eur + 1 698,398 Eur PVM);

21) AB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAU19-0506 dėl balintos lentelės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 847,16 Eur (700,13 Eur + 147,03 Eur PVM);

22) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą SS2934 dėl generatoriaus, vožtuvo, durų, lempų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 761,95 Eur (3 935,50 Eur + 826,45 Eur PVM);

23) IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-02-24 PVM sąskaitą faktūrą PA2363 dėl oro kondicionieriaus kompresoriaus ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 500 Eur (1 239,67 Eur + 260,33 Eur PVM);

24) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 271909 dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800,65 Eur (661,68 Eur + 138,97 Eur PVM);

25) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003554 dėl LED profilių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240 Eur (198,35 Eur + 41,65 Eur PVM);

26) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 273802 dėl pergamono ir kaštono spalvų glaisto, silikono pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24,99 Eur (20,64 Eur + 4,35 Eur PVM);

27) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003557 dėl sieninių LED šviestuvų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98 Eur (80,99 Eur + 71,01 Eur PVM);

28) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 274756 dėl ARTIS kaštono spalvos glaisto plytelėms pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5,27 Eur (4,35 Eur + 0,92 Eur PVM);

29) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 276481 dėl Woder S, 25 kg hidroizoliacijos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 90,78 Eur (75,03 Eur + 15,75 Eur PVM);

30) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-15 PVM sąskaitą faktūrą IRM Nr. 00190 dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 734,00 Eur (1 433,06 Eur + 300,94 Eur PVM);

31) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 279678 dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 412,50 Eur (1 167,35 Eur + 245,15 Eur PVM);

32) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004577 dėl grindjuostės (165 m) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 709,50 Eur (586,36 Eur +123,14 Eur PVM);

33) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRL4-0000643 dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 705,00 Eur (582,64 Eur + 122,36 Eur PVM);

34) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200165 dėl tinko, grunto, pigmento, vaško pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 856,68 Eur (708,00 Eur + 148,68 Eur PVM);

35) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSSf 20-1046 dėl profilių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 736,25 Eur (4 740,70 Eur + 995,55 Eur PVM);

36) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200183 dėl dažų Oikos, Valpaint grunto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 188,30 Eur (982,07 Eur + 206,23 Eur PVM);

37) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 283464 dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 978,27 Eur (808,49 Eur +169,78 Eur PVM);

38) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 283626 dėl transporto paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18,15 Eur (15,00 Eur +3,15 Eur PVM);

39) IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GD 0184 dėl biožidinio (pagal ind. proj.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 120 Eur (925,62 Eur + 194,38 Eur PVM);

40) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004597 dėl Haro clips grindijuosčių tvirtinimo detalių (360 vnt.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 86,38 Eur (71,39 Eur +14,99 Eur PVM);

41) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003581 dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 451,00 Eur (6 157,85 Eur + 1 293,15 Eur PVM);

42) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003585 dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 692 Eur (3 051,24 Eur + 640,76 Eur PVM);

43) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 288587 dėl plytelių, klijų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 008,69 Eur (8 271,65 Eur + 1 737,04 Eur PVM);

44) A. T. spalvų studijos 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RE002766 dėl medinio bageto (rėmelio) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 531,00 Eur (438,84 Eur + 92,16 Eur PVM);

45) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200252 dėl dažų Celosilk pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 40,58 Eur (33,54 Eur + 7,04 Eur PVM);

46) IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GD 0189 dėl židinio pristatymo paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 48,40 Eur (40,00 Eur + 8,40 Eur PVM);

47) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200259 dėl dažų, grunto Vailpaint pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 379,81 Eur (313,89 Eur + 65,92 Eur PVM);

48) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20T340630234 dėl televizoriaus Sony pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 891,41 Eur (736,70 Eur + 154,71 Eur PVM);

49) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200318 dėl dažų Valpaint Argento pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 198,50 Eur (164,05 Eur + 34,45 Eur PVM);

50) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200324 dėl dažų Valpaint Artdeco pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 106,20 Eur (87,77 Eur + 18,43 Eur PVM);

51) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200325 dėl grunto Oikos Supercolor Base pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 46,00 Eur (38,02 Eur + 7,98 Eur PVM);

52) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00021501 dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 518,00 Eur (2 080,99 Eur + 437,01Eur PVM);

53) SIA „duomenys neskelbtini“ 2020-08-18 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. 202045328 dėl H7440 MB Obsidian black, DGC 7440 (orkaitės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 598 Eur (3 800 Eur + 798 Eur PVM);

54) MB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą BRKO Nr. 247 dėl baldo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 600 Eur (2 975,21 Eur + 624,79 Eur PVM);

55) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą SVB Nr. 0192360 dėl dušo komplekto, uždangos plastm. baseinui pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30,90 Eur (25,54 Eur + 5,36 Eur PVM ) ;

56) L. I. įmonės „duomenys neskelbtini“ 2020-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLI 00000511 dėl dažų Sadolin, glaisto, skiediklio, lako, kietiklio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 828,02 Eur (684,31 Eur + 143,71 Eur PVM);

57) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN 200353 dėl dažų, lako Valpaint, grunto Primart pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 695,19 Eur (574,51 Eur + 120,65 Eur PVM);

58) SIA „duomenys neskelbtini“ 2020-09-02 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. 2020045852 dėl G7360 SCVI Obsidian black, KM 7897 FL black (indaplovės, kaitlentės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 294,60 Eur (3 549 Eur + 745 Eur PVM);

59) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003648 dėl apšvietimo sistemų komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 532,40 Eur (2 092,89 Eur + 439,51 Eur PVM);

60) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003649 dėl LED lempučių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 469,05 Eur (387,64 Eur + 81,41 Eur PVM);

61) UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRM 00646 dėl plytelių Brazos crystal 40,96 m² pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 778,24 Eur (643,17 Eur + 135,07 Eur PVM).

2. Be to, Ž. Š. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą; pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdydamas 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675: 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų – Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje ir ne Lietuvos Respublikoje; 17 straipsnio reikalavimų – leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinei veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti; 11 straipsnio 1 dalies reikalavimų – apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamos pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai; bei 4 dalies reikalavimų – išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisė aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; tyčia, siekdamas išvengti į valstybės biudžetą mokėtino 14 933 Eur pelno mokesčio mokėjimo, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas į Metines pelno deklaracijas, tai yra 2019 – 2020 metais į bendrovės apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas dėl tyrimo metu nustatytų 9 reisų, kurių metu iš Europos valstybių į Lietuvą buvo atgabentos 72 transporto priemonės, dėl ko 2019–2020 metų apmokestinamas pelnas didinamas 18 354 Eur, bei bendrovės apskaitoje už 2018–2020 metus į apskaitą įtraukė iš viso 80 508 Eur sąnaudų, nors medžiagų nurašymai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, dėl ko bendrovės apmokestinamas pelnas didinamas 10 306 Eur už 2018 m., 8732 Eur – už 2019 m. bei 61 470 Eur – už 2020 m.:

2.1. Į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2018 metus, 2019 m. gegužės 31 d. pateiktą valstybės įgaliotai institucijai – Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

1) 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 10 306 Eur,

2) 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 1 546 Eur, dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1 546 Eur pelno mokesčio;

2.2. Į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2019 metus, 2020 m. gegužės 21 d. pateiktą valstybės įgaliotai institucijai – Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

1) 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 31 344 Eur, kai turėjo deklaruoti 42 059 Eur,

2) 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 4702 Eur, kai turėjo deklaruoti 6309 Eur, dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 1607 Eur pelno mokesčio;

2.3. Į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2020 metus, 2021-06-14 pateiktą valstybės įgaliotai institucijai – Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3, įrašė žinomai neteisingus duomenis:

1) 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 78 534 Eur,

2) 55 eilutėje „Pelno mokesčio suma“ neteisingai deklaravo 0 Eur, kai turėjo deklaruoti 11 780 Eur, dėl ko nepaskaičiavo ir nesumokėjo 11 780 Eur pelno mokesčio,

ir taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 14 933 Eur pelno mokesčio sumokėjimo.

3. Be to, Ž. Š. nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą; pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui; veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nevykdydamas Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. PVM įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad prekių tiekimo atvejais taikomas standartinis PVM tarifas; 2 straipsnio 32 dalies, kurioje nurodyta, kad standartinis PVM tarifas – 21 procento PVM tarifas; 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto, kuriame nurodyta, kad jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kai prekė perparduodama arba paslauga suteikiama; 58 straipsnio – veikla, kuriai skirtų naudoti prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM gali būti atskaitomas – PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti tokiai šio PVM mokėtojo veiklai – PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui; 64 straipsnio 1 dalies – Pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Turimoje PVM sąskaitoje faktūroje ši PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas kaip prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Turima PVM sąskaita faktūra privalo atitikti visus šio Įstatymo ir kitų jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus (išskyrus reikalavimus dėl rekvizitų: PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodytas PVM traukiamas į PVM atskaitą, privalo būti šio Įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nurodyti rekvizitai). Jeigu PVM mokėtojas buvo į PVM atskaitą įtraukęs pirkimo PVM nuo prekių tiekėjui arba paslaugų teikėjui sumokėtų avansų, tokia (tokiomis) pirkimo PVM suma (sumomis) atitinkamai mažinama pagal galutinę PVM sąskaitą faktūrą į PVM atskaitą įtrauktina pirkimo PVM suma; tyčia, siekdamas bendrovės naudai išvengti į valstybės biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo, nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei 23 811 Eur ir sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai fiksuodamas įsigytas prekes, medžiagas ir paslaugas, kurios nebuvo naudotos bendrovės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, bei į apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas, šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į PVM deklaracijas už 2018 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėn., 2019 m. vasario, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn., 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI:

1) 2018 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7 235 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 1 710 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7 191 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 1 666 Eur PVM (skirtumas – 44 Eur), bei šią deklaraciją 2018 m. spalio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2) 2018 m. balandžio mėn. PVM deklaracijoje deklaravo 13 683 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7176 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 13 065 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 6558 Eur PVM (skirtumas – 618 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

3) 2018 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 28 392 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 17 412 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 038 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 16 058 Eur PVM (skirtumas – 1 354 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

4) 2018 m. gruodžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7 737 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 2 320 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7 081 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 2 976 Eur PVM (skirtumas – 656 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. vasario 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

5) 2019 m. vasario mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 12 590 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7 458 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 12 308 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 7740 Eur PVM (skirtumas – 282 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. balandžio 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

6) 2019 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 13 640 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 34 446 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 13 148 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 34 938 Eur PVM (skirtumas – 492 Eur), bei šią deklaraciją 2019 m. gruodžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

7) 2019 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 266 563 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 55 978 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 268 963 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur), 56 395 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 44 009 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM - 44 426 Eur (skirtumas – 417 Eur), ir šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

8) 2019 m. liepos mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 31 855 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 20 973 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 31 763 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 21 065 Eur PVM (skirtumas – 92 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

9) 2019 m. rugpjūčio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 29 796 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 5 541 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 29 579 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 5 758 Eur PVM (skirtumas – 217 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

10) 2019 m. rugsėjo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 31 422 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 4 469 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 31 230 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 4 661 Eur PVM (skirtumas – 192 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. kovo 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

11) 2019 m. gruodžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 29 736 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 7 068 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 29 019 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 7 785 Eur PVM (skirtumas – 717 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. balandžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

12) 2020 m. sausio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 11 120 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 2335 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 15 920 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 4 800 Eur) ir 3 168 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 833 Eur), bei deklaravo 29 188 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 26 320 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 302 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 1 886 Eur) ir grąžintiną iš biudžeto 23 601 Eur PVM (skirtumas – 2719 Eur), bei šią deklaraciją 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

13) 2020 m. vasario mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 113 404 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 23 815 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 115 804 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2400 Eur) ir 24 232 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 11 216 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 13 383 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 8 039 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 3 177 Eur) ir mokėtiną į biudžetą 16 976 Eur PVM (skirtumas – 3 593 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

14) 2020 m. kovo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 27 876 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 32 665 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 27 673 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 32 868 Eur PVM (skirtumas – 203 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

15) 2020 m. balandžio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 5 527 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 4 129 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4 720 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 3 322 Eur PVM (skirtumas – 807 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

16) 2020 m. gegužės mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 10 691 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 5 321 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 7665 Eur atskaitomą PVM ir grąžintiną iš biudžeto 2 295 Eur PVM (skirtumas – 3 026 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

17) 2020 m. birželio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7 044 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 579 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4 559 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 3 064 Eur PVM (skirtumas – 2 485 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. sausio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

18) 2020 m. liepos mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 13 725 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 2 882 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 16 125 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2 400 Eur) ir 3 299 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 6 998 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 3 617 Eur grąžintiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 6 932 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 66 Eur) ir grąžintiną iš biudžeto 3 134 Eur PVM (skirtumas – 483 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

19) 2020 m. rugpjūčio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 7 336 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 9 132 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 4 991 Eur atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą 11 477 Eur PVM (skirtumas – 2345 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. vasario 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

20) 2020 m. rugsėjo mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 55 249 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 11 602 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 57 649 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2 400 Eur) ir 12 019 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 9 914 Eur atskaitomą PVM (35 eilutė) ir 2 669 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti 8 513 Eur atskaitomą PVM (skirtumas – 1 401 Eur) ir mokėtiną į biudžetą 4 487 Eur PVM (skirtumas – 1 818 Eur), bei šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

21) 2020 m. spalio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 128 212 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 26 925 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 133 012 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 4 800 Eur) ir 27 758 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 833 Eur), bei deklaravo 19 223 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM - 20 056 Eur (skirtumas – 833 Eur), ir šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

22) 2020 m. lapkričio mėn. patikslintoje PVM deklaracijoje deklaravo 55 937 Eur PVM apmokestinamus sandorius (11 eilutė) ir 11 747 Eur pardavimo PVM (29 eilutė), kai turėjo deklaruoti 58 337 Eur PVM apmokestinamus sandorius (skirtumas – 2 400 Eur) ir 12 164 Eur pardavimo PVM (skirtumas – 417 Eur), bei deklaravo 2361 Eur mokėtiną PVM (36 eilutė), kai turėjo deklaruoti mokėtiną į biudžetą PVM – 2778 Eur (skirtumas – 417 Eur), ir šią deklaraciją 2021 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu pateikė Panevėžio apskrities VMI, esančiai Panevėžyje, Durpyno g. 3;

taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 23 811 Eur PVM mokesčio sumokėjimo.

4. Be to, Ž. Š. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą; pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterę, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, atlikdamas bendrovėje ir kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. bendrovės veiklos vietoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesurašydamas ūkines operacijas ar ūkinius įvykius pagrindžiančių dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto reikalavimų – pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris, o priėmus pinigus – ir kasininkas, ir 16 punkto reikalavimų – visos operacijos įrašomos į knygą, nes:

1) 2019–2020 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė devyniais reisais autovežių iš Europos valstybių į Lietuvą atgabentų 72 naudotų automobilių pervežimo paslaugų ūkinių operacijų, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė gautų 21 600 Eur grynųjų pinigų už parduotas automobilių pervežimo paslaugas, neįnešė į bendrovės kasą gautų pajamų bei piniginių lėšų gavimo operacijų nefiksavo apskaitoje, nesurašė apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių;

2) 2018–2020 metais pateikė buhalterei I. Ž., kad ši įtrauktų į bendrovės apskaitą, PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo ūkinių operacijų už 115 091,35 Eur, kurios nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, iš kurių 74 864 Eur vertės ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais – atliktų darbų aktais:

2.1. AB „ duomenys neskelbtini“ 2018-03-14 PVM sąskaitą faktūrą CF-PS-060146 dėl Rocket Cement M-600 pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 251,40 Eur (207,77 Eur + 43,63 Eur PVM);

2.2. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-04-04 PVM sąskaitą faktūrą CP 1 00010056 dėl elementų, rėmo WC 3-6/9l, pisuaro pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 409,50 Eur (338,43 Eur + 71,07 Eur PVM);

2.3. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-04-19 PVM sąskaitą faktūrą AER Nr. 0002317 dėl vėdinimo, šildymo sistemos sumontavimo komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 149,99 Eur (2 603,30 Eur + 546,69 Eur PVM, apmokėjo per banką be PVM);

2.4. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-06-26 PVM sąskaitą faktūrą CP 1 00010924 dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 804,29 Eur (6 449,89 Eur + 1 354,40 Eur PVM);

2.5. UAB „duomenys neskelbtini“ 2018-12-26 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004178 dėl 61 m² lentų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 782 Eur (3 125,62 Eur + 656,38 Eur PVM);

2.6. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-02-26 PVM sąskaitą faktūrą AAA-19000847835 dėl katilo Luna Duetes MP pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 627,35 Eur (1 344,92 Eur + 282,43 Eur PVM);

2.7. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-03-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL08305 dėl statybinių medžiagų, elektros kabelio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 833,53 Eur (2465,01 Eur + 491,77 Eur PVM);

2.8. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-07-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00015923 dėl maišytuvo plautuvei, plautuvės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 532,70 Eur (440,25 Eur + 92,45 Eur PVM);

2.9. S. R. (vykdančio individualią veiklą) 2019-08-07 PVM sąskaitą faktūrą P Nr. 190122 dėl vandens šildymo sistemos prekių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 249,49 Eur (1 032,64 Eur + 2 16,85 Eur PVM);

2.10. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-09-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AG16025 dėl 1044 vnt. apdailinių plytų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 106,86 Eur (914,76 Eur + 192,10 Eur PVM);

2.11. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-12-03 PVM sąskaitą faktūrą SS2892 dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 356,27 Eur (1 947,33 Eur + 408,94 Eur PVM);

2.12. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019-12-11 PVM sąskaitą faktūrą EL 036 dėl balintų, lakuotų dailylenčių STFO pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 775,98 Eur (1 467,75 Eur + 308,23 Eur PVM);

2.13. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VAL0862505 dėl betono, grunto ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 734,36 Eur (606,91 Eur + 127,45 Eur PVM);

2.14. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003523 dėl LED komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 169 Eur (139,67 Eur + 29,33 Eur PVM);

2.15. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ET00184644 dėl įmontuojamojo šaldytuvo „Liebherr ECBN 6256“ pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 800 Eur (3 140,50 Eur + 659,50 Eur PVM);

2.16. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004495 dėl 76,25 m² haro parketlenčių (gintarinis ąžuolas Markant 1 juostos šukuotas 4V TC naturalLiplus) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 727,51 Eur (3 907,03 Eur + 820,48 Eur PVM);

2.17. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004496 dėl grunto, šukų klijams, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 905,80 Eur (748,60 Eur +157,20 Eur PVM);

2.18. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-01-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00018878 dėl dalies potinkinės 3-jų funkcijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 529,20 Eur (437,36 Eur + 91,84 Eur PVM);

2.19. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 267009 dėl akmeninės masės plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1410,01 Eur (1165,31 Eur + 244,70 Eur PVM);

2.20. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-06 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00018966 dėl dušo detalių, maišytuvo, bide ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 9 789,35 Eur (8 090,37 Eur + 1 698,398 Eur PVM);

2.21. AB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą Nr. MAU19-0506 dėl balintos lentelės pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 847,16 Eur (700,13 Eur + 147,03 Eur PVM);

2.22. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-02-14 PVM sąskaitą faktūrą SS2934 dėl generatoriaus, vožtuvo, durų, lempų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 761,95 Eur (3 935,50 Eur + 826,45 Eur PVM);

2.23. IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-02-24 PVM sąskaitą faktūrą PA2363 dėl oro kondicionieriaus kompresoriaus ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 500 Eur (1 239,67 Eur + 260,33 Eur PVM);

2.24. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-09 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 271909 dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 800,65 Eur (661,68 Eur + 138,97 Eur PVM);

2.25. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-17 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003554 dėl LED profilių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 240 Eur (198,35 Eur + 41,65 Eur PVM);

2.26. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 273802 dėl pergamono ir kaštono spalvų glaisto, silikono pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 24,99 Eur (20,64 Eur + 4,35 Eur PVM);

2.27. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003557 dėl sieninių LED šviestuvų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 98 Eur (80,99 Eur + 71,01 Eur PVM);

2.28. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-03-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 274756 dėl ARTIS kaštono spalvos glaisto plytelėms pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5,27 Eur (4,35 Eur + 0,92 Eur PVM);

2.29. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 276481 dėl Woder S, 25 kg hidroizoliacijos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 90,78 Eur (75,03 Eur + 15,75 Eur PVM);

2.30. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-15 PVM sąskaitą faktūrą IRM Nr. 00190 dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 734,00 Eur (1 433,06 Eur + 300,94 Eur PVM);

2.31. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 279678 dėl karnizų, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 412,50 Eur (1 167,35 Eur + 245,15 Eur PVM);

2.32. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-29 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004577 dėl grindjuostės (165 m) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 709,50 Eur (586,36 Eur +123,14 Eur PVM);

2.33. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-04-23 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRL4-0000643 dėl plytelių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 705,00 Eur (582,64 Eur + 122,36 Eur PVM);

2.34. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200165 dėl tinko, grunto, pigmento, vaško pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 856,68 Eur (708,00 Eur + 148,68 Eur PVM);

2.35. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-15 PVM sąskaitą faktūrą Nr. SSSf 20-1046 dėl profilių pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 736,25 Eur (4 740,70 Eur + 995,55 Eur PVM);

2.36. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-20 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200183 dėl dažų Oikos, Valpaint grunto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 188,30 Eur (982,07 Eur + 206,23 Eur PVM);

2.37. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 283464 dėl plytelių, klijų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 978,27 Eur (808,49 Eur +169,78 Eur PVM);

2.38. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 283626 dėl transporto paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 18,15 Eur (15,00 Eur +3,15 Eur PVM);

2.39. IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-05-18 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GD 0184 dėl biožidinio (pagal ind. proj.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1 120 Eur (925,62 Eur + 194,38 Eur PVM);

2.40. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004597 dėl Haro clips grindijuosčių tvirtinimo detalių (360 vnt.) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 86,38 Eur (71,39 Eur +14,99 Eur PVM);

2.41. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-05-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003581 dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 7 451,00 Eur (6 157,85 Eur + 1 293,15 Eur PVM);

2.42. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-05 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003585 dėl apšvietimo sistemos pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 692 Eur (3 051,24 Eur + 640,76 Eur PVM);

2.43. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 288587 dėl plytelių, klijų ir kt. pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 10 008,69 Eur (8 271,65 Eur + 1 737,04 Eur PVM);

2.44. A. T. spalvų studijos 2020-06-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. RE002766 dėl medinio bageto (rėmelio) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 531,00 Eur (438,84 Eur + 92,16 Eur PVM);

2.45. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-06-29 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200252 dėl dažų Celosilk pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 40,58 Eur (33,54 Eur + 7,04 Eur PVM);

2.46. IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GD 0189 dėl židinio pristatymo paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 48,40 Eur (40,00 Eur + 8,40 Eur PVM);

2.47. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200259 dėl dažų, grunto Vailpaint pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 379,81 Eur (313,89 Eur + 65,92 Eur PVM);

2.48. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 20T340630234 dėl televizoriaus Sony pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 891,41 Eur (736,70 Eur + 154,71 Eur PVM);

2.49. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200318 dėl dažų Valpaint Argento pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 198,50 Eur (164,05 Eur + 34,45 Eur PVM);

2.50. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200324 dėl dažų Valpaint Artdeco pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 106,20 Eur (87,77 Eur + 18,43 Eur PVM);

2.51. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN200325 dėl grunto O. S. Base pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 46,00 Eur (38,02 Eur + 7,98 Eur PVM);

2.52. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. CP1 00021501 dėl santechnikos įrangos komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2518,00 Eur (2080,99 Eur + 437,01Eur PVM);

2.53. SIA „duomenys neskelbtini“ 2020-08-18 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. 202045328 dėl H7440 MB Obsidian black, DGC 7440 (orkaitės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 598 Eur (3 800 Eur + 798 Eur PVM);

2.54. MB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą BRKO Nr. 247 dėl baldo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 3 600 Eur (2 975,21 Eur + 624,79 Eur PVM);

2.55. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-20 PVM sąskaitą faktūrą SVB Nr. 0192360 dėl dušo komplekto, uždangos plastm. baseinui pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 30,90 Eur (25,54 Eur + 5,36 Eur PVM );

2.56. L. I. įmonės „duomenys neskelbtini“ 2020-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. GLI 00000511 dėl dažų Sadolin, glaisto, skiediklio, lako, kietiklio pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 828,02 Eur (684,31 Eur + 143,71 Eur PVM);

2.57. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-08-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. VIN 200353 dėl dažų, lako Vailpaint, grunto Primart pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 695,19 Eur (574,51 Eur + 120,65 Eur PVM);

2.58. SIA „duomenys neskelbtini“ 2020-09-02 PVM sąskaitą faktūrą LT Nr. 2020045852 dėl G7360 SCVI Obsidian black, KM 7897 FL black (indapl., kaitlentės) pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 294,60 Eur (3 549 Eur + 745 Eur PVM);

2.59. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003648 dėl apšvietimo sistemų komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2 532,4 Eur (2 092,89 Eur + 439,51 Eur PVM);

2.60. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARG003649 dėl LED lempučių komplekto pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 469,05 Eur (387,64 Eur + 81,41 Eur PVM);

2.61. UAB „duomenys neskelbtini“ 2020-09-07 PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRM 00646 dėl plytelių Brazos crystal 40,96 m² pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 778,24 Eur (643,17 Eur + 135,07 Eur PVM);

dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

5. Ž. Š. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, šių pareigų pagrindu turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus bendrovės vardu, jos naudai ir interesais, bendrovės veiklos vykdymo vietoje,(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio – rugpjūčio mėnesių laikotarpiu pateikdamas I. Ž., UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) buhalterei, pagal 2016 m. rugsėjo 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 28 tvarkiusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nežinančiai apie jo daromą nusikalstamą veiką, suklastotus dokumentus – įsakymus apie darbuotojų, kuriems skelbiama prastova, sąrašus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo dokumentus, kuriuose įrašyti jam žinomai neteisingi duomenys apie bendrovės darbuotojų prastovas, po ko I. Ž., pagal šiuo dokumentus paruošus ir elektroniniu parašu pasirašius pasiūlymus įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl 2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 41 straipsnio 2–4 dalyse nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gavimo bei prašymus išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu atveju paskelbta prastova, bei juos pateikus Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio klientų aptarnavimo departamento (duomenys neskelbtini) skyriui, apgaule įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigines lėšas, nes už vairuotojo-ekspeditoriaus V. B. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. K. 2020 m. birželio-liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 154,33 Eur subsidijų; už vairuotojo-ekspeditoriaus G. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. V. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus H. F. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 23,77 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus A. D. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus S. K. 2020 m. birželio mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 78,51 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus V. T. 2020 m. birželio-liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 599,39 Eur subsidijų; už vairuotojo-ekspeditoriaus O. P. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 273,15 Eur subsidija; už vairuotojo-ekspeditoriaus D. H. 2020 m. liepos mėn. prastovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo pervesta 546,30 Eur subsidija, taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą, Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos priklausantį turtą – pinigines lėšas – viso 2 402,54 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Nuteistasis Ž. Š. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to priimti išteisinamąjį nuosprendį. Panevėžio apskrities VMI ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais:

6.1. Nuteistojo įsitikinimu, ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai. Jis pradėtas pagal Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso, atstovavusio buvusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus, pralaimėjusius darbo ginčą, pareiškimą. Ikiteisminiame tyrime daugiausiai apklausti būtent su buvusiu darbdaviu bylinėjęsi darbuotojai. Nė vienas nurodytas nusikaltimas nepasitvirtino. Siekiant pateisinti naudotas procesines prievartos priemones, pasitelkta specialistė, kuri teisiamojo posėdžio metu demonstravo aiškų priešiškumą melagingai liudydama, jog jis apžiūros metu šaukė ant tyrėjos ir specialiai į gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus. Atkreipiamas dėmesys, kad specialistė apžiūrose nedalyvavo, su juo nebendravo, o apklausta tyrėja nurodė, jog bendravimas ikiteisminio tyrimo metu vyko be pykčių ar trukdymų iš jo (Ž. Š.) pusės.

6.2. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymo. Pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad už bendrovės lėšas įgytą turtą jis panaudojo savo šeimos ir dukros R. Š. poreikiams ir interesams, įmonės lėšomis įgyjant daiktus šeimos poreikiams bei renovuojant ir įrengiant dukrai nuosavybės teise priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad apygardos teismo pozicija dėl 2018 m. kovo 26 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, sudarytos tarp R. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, yra neaiški. Nors teismas ją iš dalies analizavo, nurodydamas sutarties 3.1.2. punktą, pagal kurį nuomotojas buvo įsipareigojęs kapitalinį nuomojamų patalpų remontą atlikti savo lėšomis, tuo pačiu paliko abejonę, kad ši sutartis pagal specialistės paaiškinimus nebuvo rasta prie įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų, o pateikta ikiteisminio tyrimo metu. Tai leidžia manyti, jog nuomos sutartis buvo surašyta ne 2018 metais, o jau pradėto ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad kartu su buhalterinės apskaitos dokumentais kratos metu nebuvo paimta nė viena nuomos sutartis, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal atskiras nuomos sutartis nuomoja patalpas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasak apelianto, 2021 m. liepos 9 d. tarnybiniame pranešime klaidingai nurodyta, kad statiniai (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymima, jog specialistės keltoms abejonėms išsklaidyti buvo nurodyti duomenys, kad nuomos sutarties 1.2 punkte numatytas metinis nuomos mokestis 1 200 Eur; kad gyvenamas namas išnuomotas nuo 2018 m. kovo 26 d.; kad nuomos mokestį už likusius 9 mėnesius, t. y. 900 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. lapkričio 14 d., tai yra dar iki tyrimo pradžios, sumokėjo R. Š., tačiau apygardos teismas šiuos paaiškinimus ir įrodymus ignoravo. Be to, apygardos teismas rėmėsi tik vienu nuomos sutarties punktu, kuris neva patvirtina teismo išvadas, bet neanalizavo kitų tos pačios nuomos sutarties punktų.

6.3. Pagal minėtos sutarties 3.1.5. punktą nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo nuomos sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su jo pritaikymu apgyvendinimui susijusius įrengimo ir remonto darbus. Abejojama teismo išvada, kad pagal išvardintas PVM sąskaitas faktūras įgytos medžiagos ar paslaugos galėtų būti priskirtos kapitaliniam remontui. Tokio remonto tikslas – pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų. Židinio sumontavimas, santechnikos ar oro vėdinimo įrengimo darbai nėra priskiriami statinio kapitaliniam remontui.

6.4. Nepagrįstas ir teismo motyvas, kad R. Š. nežino, kaip ateityje bus sprendžiamas jos name esančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių daiktų likimas pasibaigus nuomos sutarčiai, kas teismui leido manyti, kad jis (Ž. Š.) UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą sutapatino su savo ar savo šeimos turtu. Pažymima, kad R. Š. parodymai buvo kiek kitokie – ji nurodė ir sutarties pratęsimo galimybę. Be to, pagal sutarties 3.1.4 punktą nuomotojas turi pareigą atlyginti nuomininkui jo turėtas būtinąsias nuomojamų patalpų pagerinimo išlaidas. Galiausiai buitinė technika, kad ir įmontuojama, nėra išnuomoto statinio dalis ir pasibaigus nuomos sutarčiai nuomininkas turi teisę ją pasiimti, nebent šalys susitartų kitaip. Nuomos sutartis sudaryta iki 2025 m. kovo 26 d., todėl anksti spręsti, kokia įranga bus likusi ir kokia bus jos būklė nuomos sutarčiai pasibaigus. Liudytoja R. Š. nurodė, kad visa buitinė technika ir įranga yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė ir dėl jos tolimesnio naudojimo pasibaigus nuomos sutarčiai spręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Ji pati, pasibaigus nuomos sutarčiai, šiame name gyventi neketina. R. Š. taip pat patvirtino, kad gyvendami išnuomotame name UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai buvo sudaužę židinį, kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo pakeisti savo lėšomis. Šalys nuomos sutartį gali pratęsti, o nuomininkui yra numatyta ir pirmenybė.

6.5. Teismas nurodė argumentus, kad buvo supirkta brangi buitinė technika, įrengtas židinys, pirtis, tačiau nesigilino dėl židinio paskirties. Jis nėra prabangos prekė, o vienintelis namo šildymo šaltinis (kartu su biožidiniu). Brangi buitinė technika pirkta kokybės tikslu, o įrengti ir savo darbuotojų apgyvendinimui pritaikyti nebaigtą statinį negalima savavališkai, nesilaikant statinio projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų.

6.6. Pasak Ž. Š., teismas nuosprendyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojų, tarp jų ir M. B. (M. B.), Y. K. (Y. K.) ir A. F. (A. F.) parodymai, tačiau nurodyto įstatymo pagrindu minėtų liudytojų parodymai negalėjo būti balsu perskaityti, kadangi jų parodymai nebuvo duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba anksčiau teisme. Jie duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir negalėjo turėti įrodomosios reikšmės teismui priimant nuosprendį. Nežiūrint į tai, apygardos teismas jais rėmėsi.

6.7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 metais išsinuomojo patalpas, nes privalėjo apgyvendinti užsieniečius darbuotojus (vairuotojus) prieš jiems išvykstant į reisą ar iš jo grįžus. Iš pradžių sąlygos buvo prastos, nebuvo įrengtas antras aukštas, tekdavo miegoti ant čiužinių. Dabar yra įrengta, sąlygos geros (liudytojo S. Y. parodymai). Per pandemiją šiame name gyveno ir po 15–20 darbuotojų, nes negalėjo išvykti į reisą ar namo (liudytojų S. Y., O. Z. (O. Z.), D. H. (D. H.) parodymai). UAB „(duomenys neskelbtini)“ apgyvendinti savo darbuotojus užsieniečius privalėjo pagal Europos Sąjungos Mobilumo paketą, t. y. bendras taisykles Europos Sąjungos šalyse dirbantiems vežėjams. Cituoja 2006 m. kovo 15 d. Reglamentą (EB) Nr. 561/2006, Reglamentą (EB) Nr. 1071/2009, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnį. Daugumos UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsieniečių vairuotojų gyvenamoji vieta buvo deklaruota (duomenys neskelbtini).

6.8. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad dalis PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių, medžiagų ir paslaugų buvo panaudotos gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), bet ne visos. Į bylą buvo pateikti darbų atlikimo aktai, kuriuose nurodyta, kur ir kokios medžiagos ar prekės buvo panaudotos – bendrovės nuomojamose patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Nors šie aktai surašyti 2022 metais, tai nereiškia, kad prekės, medžiagos ir paslaugos nebuvo panaudotos kitose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose. Tai patvirtina ir patalpų apžiūros protokolai. Be to, kai kurios prekės ir medžiagos panaudotos ne patalpoms, o autovežiams: LED lemputės, dažai Sadolin, glaistai, skiedikliai, kietikliai ir lakai, kuriais prekiauja „duomenys neskelbtini“. Apelianto manymu, nepagrįstas specialistės paaiškinimas, kad jei aktas surašytas 2022 metais, nėra galimybės patikrinti, ar medžiagos panaudotos 2018 metais. Atkreipiamas dėmesys, kad specialistė tyrimą atliko 2021 metais.

6.9. Pasak apelianto, specialisto išvadoje nepagrįstai nurodyta, jog nenustatyta, kad įmontuojamas šaldytuvas „LIEBHERR“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiose patalpose. Apygardos teismas akcentavo tik šaldytuvo pristatymo adresą (duomenys neskelbtini), o specialisto išvados 78 priede nurodyta, kad įmontuojamas šaldytuvas „LIEBHERR“ yra (duomenys neskelbtini) (t. 13, b. l. 46). Be to, šis šaldytuvas fiksuotas ir 2021 m. birželio 18 d. patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros protokole (t. 9, b. l. 61, 69–70). Atkreipiamas dėmesys, kad namai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vienas nuo kito nutolę tik per keliasdešimt metrų.

6.10. Akcentuojama, kad byloje yra įrodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisėtai remontavo, įrenginėjo ir apstatinėjo pagal nuomos sutartį išsinuomotas gyvenamąsias patalpas, kuriose nuo 2018 metų epizodiškai (prieš išvykdami į reisą ar iš jo grįžę) gyveno UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, ir priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kad patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ir jose esančia įranga bei technika asmeniniams poreikiams naudojosi jis (Ž. Š.) ar R. Š..

6.11. Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (veika siekiant išvengti pelno mokesčio mokėjimo) nurodo, kad būtinas BK 220 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, o baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pelną pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Šio būtino požymio jo veiksmuose nėra. Nepanaudotas investicijos likutis, kuris buvo 2018, 2019 ir 2020 metais, minėtą tikslą paneigia. Tai įrodo pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. lapkričio 18 d. buhalterinė pažyma apie bendrovės vykdytus investicinius projektus (t. 15, b. l. 174), kurios apygardos teismas nevertino. Joje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ VMI yra pateikusi pranešimą apie investicinius projektus 1 386 440 Eur sumai. Jis rėmėsi specialistės teiginiais, kad jokių nepanaudotų bendrovės investicijos sumų ji nenustatė ir nerado, nors specialisto išvadoje tokių teiginių nėra. Be to, specialistė į užduotą klausimą, ar paskaičiuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtą pelno mokestį už 2018–2020 metus ji atsižvelgė į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnį, atsakė, kad ji nėra pelno mokesčio paskaičiavimo specialistė, o VMI turi teisę pelno mokestį perskaičiuoti. Specialistės paaiškinimas, kad skaičiuodama nesumokėtą pelno mokesčio sumą ji atsižvelgė į viską, kelia abejones ir prieštarauja byloje esantiems dokumentams. Jai buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentai už 2018–2020 metų laikotarpį, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ investicijos padarytos 2015, 2016 ir 2017 metais. Šios investicijos buvo tik naudojamos vėlesniais laikotarpiais, todėl specialistė investicijų padarymo dokumentų nematė ir nevertino. Minėtą buhalterinę pažymą ji nei patvirtino, nei paneigė, dėl jos nepasisakė.

6.12. Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (veika siekiant išvengti PVM mokėjimo) nurodo, kad didžiąją apygardos teismo nuosprendyje nurodytos PVM sumos – 23 811 Eur, kurios mokėjimo pagal teismo nustatytas aplinkybes buvo išvengta, dalį sudaro nepagrįstas įsigytų prekių, medžiagų ir paslaugų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, fiksavimas apskaitoje. Išteisinus jį pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, jis turi būti išteisintas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl siekimo išvengti PVM mokėjimo.

6.13. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nurodo, kad teismas išvadas dėl neapskaitytų 21 600 Eur pajamų už transporto paslaugas (9 reisai į Lietuvą atgabenant 72 automobilius, kurio vieno pervežimo kaina yra 300 Eur), grindė liudytojų D. O., B. Ž., A. K., A. S. parodymais, tačiau jie tik patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė automobilių pervežimus į Lietuvą. Apeliantas to niekada ir neneigė. Tai patvirtina ir 2023 m. vasario 9 d. pateiktos aštuonios PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti automobilių pervežimai iš Italijos į Lietuvą.

6.14. Nuosprendis buvo grindžiamas ir liudytojo K. J. parodymais, kad jis naudojosi jo (Ž. Š.) įmonės paslaugomis pervežant užsienyje nupirktus automobilius, tačiau kartu nurodė, kad jo (Ž. Š.) nebuvo susitikęs. Liudytojo teismui nurodytos aplinkybės dėl vairuotojui sumokėtų grynųjų pinigų sumos (2 400 Eur), automobilių gabenimo laiko (2020 m. vasara) skiriasi nuo jo parodymų ikiteisminio tyrimo metu (2 100 Eur, 2020 m. ruduo). Liudytojo parodymai prieštarauja ir specialisto išvadoms (t. 12, b. l. 132) ir liudytojo D. H. parodymams, kad pinigų iš klientų už automobilių pervežimą negaudavo. Nors liudytojas K. J. nurodė, kad automobilių pirkimas atsispindi jo individualios veiklos apskaitoje, VĮ „Regitra“ pateikta informacija tai paneigia – dvi transporto priemonės K. J. vardu registruotos tik 2020 m. sausio 14 d. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad K. J. pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu iš viso neigė naudojęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Remtis tokio liudytojo prieštaringais, kitais įrodymais nepatvirtintais (netgi paneigiančiais) parodymais priimant apkaltinamąjį nuosprendį negalima.

6.15. Apygardos teismas nurodė liudytojo A. L. parodymus, kad tiksliai nepamena, kiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam atgabeno automobilių, vieno jų pervežimo kaina yra 150–250 Eur. Vėliau nurodyta, kad už 5 automobilių pargabenimą A. L. sumokėjo tikriausiai vairuotojui 1 000 Eur. Iš tikro liudytojas 2022 m. spalio 25 d. posėdyje nurodė, kad jam pargabenti 2 ar 3 automobiliai. Liudytojas jo (Ž. Š.) taip pat nebuvo sutikęs.

6.16. Be to, apygardos teismas rėmėsi pagarsintais liudytojų M. P. (M. P.), L. V., A. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, tačiau įstatymas tai daryti draudžia. Teismas rėmėsi ir S. C. (S. C.) patvirtinimu, kad gavęs pinigus už automobilius, juos perduodavo jam (Ž. Š.), tačiau toks atsakymas buvo išgautas 2022 m. lapkričio 16 d. teisiamajame posėdyje valstybiniam kaltintojui uždavus menamą klausimą. Be to, liudytojas pralaimėjo darbo ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš jo priteistas žalos atlyginimas, todėl jo parodymus reikia vertinti labai atidžiai ir kritiškai.

6.17. Apygardos teismo išvada, kad vieno automobilio pargabenimo kaina buvo 300 Eur, yra nepagrįsta. 2023 m. vasario 9 d. posėdžio metu buvo pateiktos aštuonios PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti automobilių pervežimai iš Italijos į Lietuvą, nurodyta vieno automobilio pervežimo kaina 140 Eur be PVM. Specialistė dėl šiose sąskaitose nurodytų kainų prieštaravimų nepateikė, o 300 Eur vieno automobilio kainą nustatė tik pasirėmusi liudytojų parodymais. Apelianto įsitikinimu, daugumos liudytojų parodymais nėra galimybės remtis, o liudytojo K. J. parodymai teisme dėl 300 Eur kainos yra abejotini.

6.18. Apygardos teismas nuosprendyje iš dalies rėmėsi specialisto išvada, kad tyrimo metu palyginus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus bei registrus su ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis <...> nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2020 metais atliko 10 reisų, kuriais iš Europos valstybių atgabeno 80 naudotų automobilių į Lietuvą, tačiau į apskaitą neįtraukė pervežimo paslaugų ūkinių operacijų bei tikėtina gautų 24 000 Eur (80 x 300) grynųjų pinigų už parduotas paslaugas, jų neįnešė į bendrovės kasą. Pasak nuteistojo, tokios specialisto išvados neįmanoma patikrinti, nes neaišku su kuriais apskaitos dokumentais ir registrais buvo lyginta, nenurodyti jokie tokio palyginimo rezultatai, todėl tokią išvadą galima laikyti lik specialistės nuomone, o ne tyrimo metu gautais rezultatais. Netikslų specialistės tyrimą rodo ir tai, kad susipažinus su išvada buvo pateikti dokumentai, kad vykdytas pervežimas iš Latvijos į Vokietiją buvo apskaitytas. Liudytojas Z. Š. parodė, kad ekspedicinės įmonės „duomenys neskelbtini“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už užsakymus gabenant automobilius į Lietuvą atsiskaitydavo už nuvažiuotus kilometrus, o ne už konkrečius reisus. Pateiktos PVM sąskaitos faktūros (t. 15, b. l. 162–165) už krovinių pervežimą, kurios patvirtina, kad keturi specialistės nurodyti kaip neapskaityti automobilių pervežimai į Lietuvą 2020 m. sausio 25 d. (du autovežiai), 2020 m. spalio 25 d. ir 2020 m. lapkričio 21 d. yra apskaityti UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje. Apygardos teismas iš esmės dėl šių įrodymų nepasisakė, apsiribojo tik specialistės paaiškinimu, o ne papildomu tyrimu.

6.19. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas, grįsdamas jo (Ž. Š.) kaltę dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, laikė įrodyta, kad jis dėl įtraukimo į apskaitą buhalterei pateikė PVM sąskaitas faktūras dėl pirkimo ūkinių operacijų už 115 091,35 Eur, kurios nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, iš kurių 74 864 Eur vertės ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais – atliktų darbų aktais. Pasak apelianto, tai nėra apgaulingas apskaitos tvarkymas. Tai galėtų būti tik aplaidus apskaitos tvarkymas, nes netinkamai buvo vykdomi buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai – nesurašomi apskaitos dokumentai. Darbų atlikimo aktai šiuo metu yra surašyti, o jų nesurašymas laiku tegali užtraukti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.

6.20. Išteisinus jį (Ž. Š.) dėl didelės vertės turto pasisavinimo, jis turi būti išteisintas ir dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, nes surinkta pakankamai įrodymų, jog nurodytos ūkinės operacijos yra tiesiogiai susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, t. y. nuomojamos patalpos yra įrengtos ir naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų – vairuotojų užsieniečių apgyvendinimui prieš išvykstant į reisą ar iš jo grįžus.

6.21. Dėl Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio pažymima, kad jis turėtų būti pareikštas civiliniam atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nepatraukus UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu, ji turėjo būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu civilinio atsakovo pusėje, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, nes teismo nuosprendis dėl civilinio ieškinio išsprendimo turės įtakos jos teisėms ir pareigoms.

6.22. Akcentuojama, kad minėtas civilinis ieškinys pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Ieškinyje nėra nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėtų įvykdyti prievolės. Ši bendrovė turi pakankamai ilgalaikio ir trumpalaikio turto, gauna pakankamai dideles pardavimo pajamas, todėl kaip pagrindinis skolininkas yra pajėgi įvykdyti prievoles bei sumokėti privalomus mokesčius.

6.23. Pažymima ir tai, kad net pasitvirtinus nepagrįstam apmokestinamojo pelno sumažinimui 2018–2020 metais, UAB „(duomenys neskelbtini)“, remdamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsniu, neprivalėjo į valstybės biudžetą mokėti papildomai paskaičiuotą pelno mokestį, nes buvo pateikti duomenys apie investicinį projektą 2015–2018 metais bendrai 1 386 440 Eur sumai. Jei pelno mokesčio neprivalo mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tai jo nėra galimybės prileisti ir iš apelianto.

7. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. Š., jo gynėjas advokatas V. Krikščiūnas ir civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas direktorius Ž. Š. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Civilinio ieškovo VMI atstovas prašė tenkinti patikslintą ieškinį ir priteisti ieškinio sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Š. subsidiariai. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį pakeisti. Nusikalstamą veiką iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Sumažinti pasisavinto turto vertę iki 113 099,39 Eur. Nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Perkvalifikuoti Ž. Š. inkriminuotus du nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tenkinti VMI patikslintą ieškinį ir priteisti ieškinio sumą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ž. Š. subsidiariai. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo Ž. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8. Skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti pelno mokesčio), panaikinama ir dėl to priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis. Po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo įsigaliojus 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijai pasikeitė BK 220 straipsnio 1 dalies dispozicija, dėl ko apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių argumentus, taip pat baudžiamosios bylos medžiagą ir naujus duomenis, gautus atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad byloje esančių duomenų pakanka Ž. Š. kaltei padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti PVM) ir 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas pagrįsti. Tačiau dalis nuosprendžio išvadų, sietinų su minėtų nusikalstamų veikų apimtimi, o būtent pasisavintų piniginių lėšų dydis, išvengto PVM dydis ir apgaulingos apskaitos mastas, neatitinka bylos aplinkybių, todėl nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Be to, įsigaliojus jau minėtam 2023 m. birželio 27 d. įstatymui Nr. XIV-1925, vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija nuteistųjų nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti PVM) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoja pagal naujos redakcijos baudžiamąjį įstatymą, kuris švelnina bausmes ir palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Dėl vienos nusikalstamos veikos priėmus naują, išteisinamąjį nuosprendį, o kitas veikas perkvalifikavus ir paskyrus naujas bausmes, Ž. Š. iš naujo skiriama ir galutinė subendrinta bausmė, tačiau keičiamas taikytas bausmių subendrinimo būdas. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 63 straipsnio 4 dalį, nes visas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, nors turėjo taikyti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Keičiama ir nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio išsprendimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio klausimą, vietoj subsidiarios Ž. Š. atsakomybės kartu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ taikydamas asmeninę Ž. Š. atsakomybę. Be to, pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti pelno mokesčio) priėmus išteisinamąjį nuosprendį bei sumažinus išvengto PVM dydį, keistinas ir priteistos sumos dydis.

Dėl ikiteisminio tyrimo tendencingumo ir BPK pažeidimų

9. Apeliantas Ž. Š. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, nes buvo inicijuotas darbo ginčą su įmone pralaimėjusių darbuotojų, kurių nurodyti nusikaltimai nepasitvirtino, buvo apklausti daugiausia su darbdaviu bylinėjęsi darbuotojai, specialistė pasitelkta siekiant pateisinti naudotas procesines prievartos priemones, ji demonstravo aiškų priešiškumą melagingai liudydama apie tai, kad Ž. Š. apžiūros metu šaukė ant tyrėjos, kad specialiai į namą (duomenys neskelbtini), atvežė darbuotojus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

10. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas gavus Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso pareiškimą, kuriame buvo pateikta buvusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų S. C., Y. K. ir M. P. nurodyta informacija apie tai, kad Ž. Š. ir S. Š. veikose galimai yra požymių nusikalstamų veikų, numatytų BK 216 straipsnyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 1–25). Atlikus pareiškimo patikslinimą (t. 1, b. l. 121–126) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (t. 1, b. l. 26–28). Nors tiriamų aplinkybių apimtis ir jų teisinė kvalifikacija kito, vien tai nėra pagrindas spręsti apie tyrimo tendencingumą, nes tai lėmė pareiškimo patikslinimo, o vėliau ir ikiteisminio tyrimo eigoje gauti duomenys. Pareiškime pradėti ikiteisminį tyrimą pateikti duomenys nors ir yra reikšmingi, tačiau neriboja prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno teisės inicijuoti ikiteisminį tyrimą patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis). Pažymėtina ir tai, kad nuteistajam Ž. Š. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo ne kartą išaiškintos jo procesinės teisės, tarp jų ir teisė reikšti nušalinimą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir prokurorui, kuria nebuvo pasinaudota (t. 14, b. l. 86, 117, 154; t. 15, b. l. 17 reversas).

11. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, kurie dalyvavo ir iš darbo santykių kilusiuose ginčuose su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (liudytojai S. C., Y. K., M. P., M. B., A. F., L. V., R. K., E. Č. (t. 1, b. l. 148–151, 175–177; t. 5, b. l. 126–200; t. 14, b. l. 13–41)), tačiau be jų apklausti ir kiti bendrovės darbuotojai, tarp jų ir iš Ž. Š. artimos aplinkos (liudytojai S. Š., R. Š.), bei daug kitų asmenų, kuriems buvo žinomos bylai reikšmingos aplinkybės. Iš to spręstina, kad sprendimus šaukti asmenis liudyti lėmė duomenys apie tai, kad jiems gali būti žinomos su atliekamu tyrimu susijusios aplinkybės, o ne ankstesnis bylinėjimasis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pabaigoje nuteistojo Ž. Š. gynėjas buvo pateikęs prašymą apklausti visus užsieniečius darbuotojus, dirbusius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2020 metais, apie jų apgyvendinimą (duomenys neskelbtini). Šį prašymą prokurorė S. K. atmetė kaip nepagrįstą (t. 14, b. l. 179, 183–184). Teisėjų kolegija tokios situacijos nevertina kaip apibūdinančios atlikto ikiteisminio tyrimo tendencingumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos, bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-281-139/2015 ir kt.).

12. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad specialistės N. L. dalyvavimą procese šiuo atveju lėmė ne siekis pateisinti taikytas procesines prievartos priemones, kaip nurodoma skunde, o specialių ūkinių finansinių žinių poreikis (t. 11, b. l. 30–35). Specialisto atliekamą dokumentų ar kitų objektų tyrimą siekiant nustatyti bylai reikšmingus duomenis, taip pat dalyvavimą atliekant tyrimo veiksmus numato BPK 180 bei 205 straipsnių nuostatos. Šiuo atveju buvo tiriama nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinųjų sudėties požymių, tarp jų ir veikos padarinių – negalėjimo visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, nustatymui yra reikšmingos paminėtų specialių žinių turinčio specialisto išvados. Įmonių ūkinės finansinės veiklos, buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimas tokiais atvejais yra įprasta praktika, tad specialistės N. L. pasitelkimas procese nėra pagrindas spręsti apie ikiteisminio tyrimo tendencingumą ar siekį pateisinti taikytas procesinės prievartos priemones. Byloje gauta specialistės N. L. išvada dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ tyrimo bei jos paaiškinimai buvo tirti ir vertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste. Iš 2022 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio protokolo taip pat matyti, kad specialistė be kita ko nurodė: „Norint išsiaiškinti tiesą, tyrėja nuvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini) g., jis (Ž. Š.) šaukė čia tas baldas, čia tas, numerių nėra, šaukė visą laiką“. „<...> važiuojame į (duomenys neskelbtini), pasodina du vyrus ant pliko čiužinio, pasodinti sako čia gyvename, nei virdulių nėra, nei patalynės“. Specialistė taip pat teismui nurodė, kad matė apžiūros protokolus ir nuotraukas, apžiūrose nedalyvavo, su Ž. Š. buvo susitikusi vieną kartą pas tyrėją, kur buvo pokalbis su Ž. Š. (t. 15, b. l. 31–33). Taigi, specialistė patvirtino, kad nedalyvavo apžiūrų metu. Paminėtais paaiškinimais ji komentavo bylos medžiagą, jie atitiko ir patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo duomenis, nuotraukas bei apžiūrą atlikusios tyrėjos J. G. 2021 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime bei šios liudytojos parodymuose teismui pateiktą informaciją apie namo teritorijoje buvusius du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus (t. 2, b. l. 1–2; t. 9, b. l. 59–90; t. 15, b. l. 44 reversas–45; t. 17, b. l. 5– 9). Kaip ir nurodoma skunde, liudytoja J. G. patvirtino teismui, kad Ž. Š. netrukdė atlikti tyrimo, tačiau tai neprieštarauja specialistės N. L. teiginiams, apibūdinantiems Ž. Š. emocinę būseną apžiūros metu. Pažymėtina, kad specialistės teiginiai apie Ž. Š. emocijas atitiko net ir jos apklausos pirmosios instancijos teisme metu fiksuotą Ž. Š. emocionalų elgesį, dėl kurio pirmosios instancijos teismas ne kartą reiškė jam įspėjimus. Be to, nuteistajam buvo išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą ir specialistei N. L., kuria jis nesinaudojo (t. 15, b. l. 29). Taigi, minėti apeliaciniame skunde nurodyti duomenys ikiteisminio tyrimo tendencingumo nepagrindžia.

13. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą pagrindė BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus atitinkančiais įrodymais, tiesiogiai ištirtais teisiamajame posėdyje ir įvertintais laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir liudytojų R. K., M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K. (P. K.), V. P. (V. P.), E. Č., A. V., L. V. parodymais, nes teisiamajame posėdyje šie parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, pagal šį punktą gali būti perskaityti tik parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, tačiau minėti parodymai buvo duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Visgi šios baudžiamojo proceso įstatymo taikymo klaidos apeliacinės instancijos teismas nevertina kaip esminės. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, Nr. 2K-228/2014, Nr. 2K-255-746/2015, Nr. 2K-431-746/2015). Kaip pažymėta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, minėtų asmenų parodymai buvo perskaityti būtent siekiant patikrinti byloje esančius įrodymus, jie įvertinti kartu su kitų bylos įrodymų visuma, kuri ir lėmė teismo vidinį įsitikinimą dėl padarytų išvadų.

Dėl nuteisimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį pagrįstumo

14. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalos turto savininkui. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Subjektyvusis šios nusikalstamos veikos požymis yra tiesioginė tyčia, pasireiškianti tuo, kad kaltininkas, kuriam patikėtas ar kurio žinioje yra svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas tokiu turtu, siekia jį paversti savo turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-13-693/2013, Nr. 2K-19-697/2015, Nr. 2K-314-693/2018, Nr. 2K-258-222/2018 ir kt.).

15. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad inkriminuojant turto pasisavinimą vien tik turto paėmimo fakto nepakanka; byloje turi būti nustatyta, ar kaltininko veiksmais įmonei buvo padaryta turtinė žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-154-976/2017 ir kt.). Be to, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti. Tokio pobūdžio pateiktų duomenų ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, gali būti pripažintas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu ir lemti teismo priimto nuosprendžio ar nutarties pakeitimą arba panaikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-575/2010, Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-92/2012, Nr. 2K-P-95/2012 ir kt.).

16. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad vien tai, jog kaltininkas nurodo, kad bendrovės pinigai buvo naudojami ne asmeniniais tikslais, o bendrovės reikmėms, to nepagrįsdamas konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo ar išvaistymo sudėties požymių buvimo jo padarytoje veikoje. Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį, įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl turto panaudojimo įmonės reikmėms turi būti pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui ir nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti įmonės turtu jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis) ar turto išvaistymą (BK 184 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims) šis turtas buvo naudojamas. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamas įmonės turtas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo (turto išvaistymo) sudėties buvimo kaltininko veikoje. Gynybos argumentai, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, kai to nepatvirtina jokie patikimi įrodymai, kaltinimo dėl turto pasisavinimo (turto išvaistymo) nepaneigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, Nr. 2K-368/2008, Nr. 2K-163/2009, Nr. 2K-7-84/2012, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-197/2012, Nr. 2K-378-895/2016, Nr. 2K-150-628/2018, Nr. 2K-271-719/2019, Nr. 2K-85-719/2020).

17. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje yra pakankamai įrodymų ir nėra ginčo dėl to, kad Ž. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, valdydamas jo žinioje buvusias šios bendrovės banko sąskaitose esančias pinigines lėšas bei grynuosius pinigus, šios bendrovės vardu ir lėšomis, iš įvairių juridinių ir fizinių asmenų, mokant pavedimu arba grynaisiais pinigais, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. įgijo prekes, medžiagas ir paslaugas pagal nuosprendyje nurodytą 61 PVM sąskaitą faktūrą, bendrai už 115 596,41 Eur. Neginčijama ir tai, kad Ž. Š. minėtas PVM sąskaitas faktūras pateikė I. Ž., teikusiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterines paslaugas, kuri jas įtraukė į minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą. Dėl šių aplinkybių konstatavimo teisėjų kolegijai abejonių nekilo. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi tai, ar bylos įrodymai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas ir apelianto ginčijamas aplinkybes, o būtent, kad paminėtais Ž. Š. veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta reali turtinė žala, kad nuteistasis, įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą ir veikdamas tyčia, pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras prekes ir paslaugas įgijo ir panaudojo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, o savo ir sau artimo asmens (dukters) naudai ir poreikiams tenkinti.

18. Nuteistasis Ž. Š. savo kaltės nepripažino, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino, kad visos pagal nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras įgytos prekės, medžiagos ir paslaugos buvo įgytos ir panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Jis nurodė, kad dalis įgyto turto buvo panaudota namo (duomenys neskelbtini), įrengimui ir remontui. Tai jo antras nuosavas namas. Kai pradėjo verslą, vairuotojai gyveno pirmame aukšte nemokamai. Tai sovietinis, labai prastas namas, darbuotojai jį apjaukė, tad jis per 2019 m. suremontavo ir įrengė tas patalpas darbuotojams gyventi. Beveik visi įmonėje dirbantys vairuotojai buvo užsieniečiai, gyvenamosios vietos Lietuvoje neturėjo, atidirbę 4 savaites Europoje jie turėjo grįžti į įmonės buveinės šalį ir 4 dienas pabūti. Namas buvo jo vardu, tačiau vėliau atidavė jį dukrai, kuri įsidarbino įmonėje. Jie nutarė namą palikti įmonės reikmėms. Darbuotojai patvirtino, kad gyveno šiame name, du iš jų buvo ten ir apžiūros metu. Kita dalis prekių ir medžiagų, pasak Ž. Š., buvo panaudotos patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), remontui. Šios patalpos priklauso jam, tačiau yra nuomojamos bendrovei, jos buvo ir yra naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje, todėl buvo suremontuotos. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įmonės biuras, įrengtos 5 darbuotojų darbo vietos. (duomenys neskelbtini), yra didelis angaras, 200 m² administracinės patalpos, ten stovi automobiliai, antrame aukšte yra salė, kur vairuotojai laiko savo daiktus. (duomenys neskelbtini), yra įmonės registracijos vieta, ten montuojamos padangos, yra izoliacijos kambarys, kur vairuotojai izoliuodavosi sirgdami, tualetas, virtuvė (t. 14, b. l. 7–10, 42–43, 44–45, 48–49, 100–101, 103–105, 133–134, 137–138, 155–156; t. 15, b. l. 18–20, 33, 119 reversas).

19. Teisėjų kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo Ž. Š. parodymais bei kitais bylos duomenimis, kurie, kaip nurodyta ir pačiame ginčijamame nuosprendyje, iš dalies patvirtina jo nurodytas aplinkybes, vertino juos visų byloje surinktų įrodymų kontekste. Prieš pateikdama šių duomenų analizę, teisėjų kolegija pažymi, kad didžioji dalis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktų argumentų yra skirta pagrįsti išvadai, kad visose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir medžiagos buvo skirtos namo (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio nuteistojo dukrai R. Š., renovavimui ir įrengimui, nors tai nebuvo susiję su bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Nuteistojo Ž. Š. parodymai apie tai, kad dalis prekių buvo panaudotos kitose bendrovės veikloje naudojamose patalpose, o būtent (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat kiti su šiomis aplinkybėmis sietini duomenys plačiau netirti ir nuosprendyje neįvertinti, tokiu būdu nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Ši klaida taisytina apeliacinės instancijos teisme.

20. Kaip matyti iš bylos medžiagos, siekiant pagrįsti Ž. Š. teiginius apie tai, kur konkrečiai buvo panaudos prekės, įgytos pagal kaltinime nurodytas PVM sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti darbų atlikimo aktai (atskiras segtuvas, pridėtas prie bylos medžiagos). Iš minėtų aktų matyti, kad juos pasirašė pats Ž. Š. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, R. Š. kaip bendrovės apskaitininkė, o atskirus aktus ir kiti asmenys, o būtent M. R. bei I. J.. Nuteistasis Ž. Š. patvirtino, kad šie aktai nebuvo surašyti darbų atlikimo metu ir nebuvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, nors, kaip patvirtina specialisto išvada bei ją surašiusios specialistės N. L. paaiškinimai, visos minėtos pagal PVM sąskaitas faktūras įgytos prekės buvo nurašytos. Iš minėtų aktų taip pat matyti, kad visi jie datuoti ta pačia 2022 m. gegužės 10 d. Keliuose aktuose nurodytos darbų atlikimo datos nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2021 m. vasario mėn., o keliuose aktuose darbų atlikimo data apskritai nėra nurodyta. Nuteistasis Ž. Š. taip pat patvirtino, kad aktus surašė pats, kiek pavyko prisiminti pačiam ir nustatyti apsiklausus įmonės darbuotojus. Dalį aktuose nurodytos informacijos jis tikslino apeliacinės instancijos teisme, kartu teigdamas, kad po ketverių metų tiek jam, tiek įmonės darbuotojams sunku atsiminti tiksliai, kur kas buvo panaudota. Dalį darbų atlikimo aktuose nurodytos informacijos patvirtino ir kiti bylos duomenys, o dalį – ne (apie tai plačiau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje). Tokioje situacijoje, įvertinus aptartus duomenis visumoje, nėra pagrindo vienareikšmei išvadai, kad aktuose buvo nurodyta žinomai melaginga informacija, dėl ko būtų tikslinga inicijuoti baudžiamąjį procesą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kaip siūlo prokuroras. Taip pat nėra pagrindo minėtus dokumentus vertinti kaip neatitinkančius įrodymams keliamų teisėtumo reikalavimų. Šie aktai, nors ir nebuvo surašyti laiku ir įtraukti į buhalterinę apskaitą, yra duomenys, dalis paties Ž. Š. ir kitų aktus pasirašiusių asmenų parodymų, konkretizuojantys prekių panaudojimo aplinkybes, kuriuos teismas privalėjo patikrinti bei įvertinti kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.

21. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant išsamiai ir nešališkai ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes, buvo atliktas įrodymų tyrimas ir papildomai apklaustas nuteistasis Ž. Š. (t. 17, b. l. 73–77; t. 18, b. l. 47–48, 87), taip pat liudytojai M. R. (t. 18, b. l. 14–17) ir I. J. (t. 18, b. l. 17–20), kurie pateikė informaciją apie tai, kur buvo panaudotos prekės ir paslaugos, nurodytos keliose PVM sąskaitose faktūrose, nurodytose nuosprendyje. Taip pat papildomai apklausta liudytoja J. G. (t. 17, b. l. 5–9), kuri davė parodymus apie bylai aktualių patalpų apžiūros eigą bei jos metu surinktus duomenis. Be to ištirtas teismui pateiktas 2024 m. sausio 19 d. UAB „duomenys neskelbtini“ tyrimo aktas (t. 16, b. l. 174–194), kuriame pateiktos išvados dėl prekių ir paslaugų panaudojimo patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarytos išanalizavus specialistų tyrimui pateiktas PVM sąskaitas faktūras (t. 16, b. l. 89–152) ir specialistų atliktos minėtų patalpų apžiūros duomenis. Apeliacinės instancijos teisme taip pat apklaustas tyrimo aktą surašęs specialistas A. K. (t. 17, b. l. 9–13, 68–71; t. 18, b. l. 45–48) bei ištirta jo pateikta papildoma tyrimo medžiaga (t. 17, b. l. 24–67, 92–145). Taip pat papildomai apklausta specialistė N. L. (t. 17, b. l. 71–73, 78), ištirti gynėjo pateikti dokumentai (t. 17, b. l. 145–179), prokuroro, vykdžiusio teismo pavedimus, surinkti duomenys dėl atskirų PVM sąskaitų faktūrų (t. 17, b. l. 180–205; t. 18, b. l. 75–84). Ištirti ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, iš kurių matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Ž. Š. (t. 18, b. l. 28–44). Šiuos naujai gautus duomenis teisėjų kolegija sugretino su kitais byloje surinktais bei ištirtais įrodymais bei pateikia savo išvadas dėl nuosprendyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų.

22. Pirmiausia teisėjų kolegija pasisakys dėl PVM sąskaitų faktūrų, dėl kurių tarp proceso dalyvių iš esmės ginčo nebėra.

22.1. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003523 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotas LED komplektas už 169 Eur (139,67 Eur + 29,33 Eur PVM). Pagal bendrovės pateiktus papildomus duomenis, surinktus vykdant teismo pavedimą, nustatyta, kad pagal šią sąskaitą faktūrą įgyta LED juosta (10 vnt.) ir maitinimo šaltinis (t. 17, b. l. 190). Kaip patvirtino Ž. Š. parodymai, tai fiksuota ir darbų atlikimo akte Nr. 14, šis LED apšvietimas buvo sumontuotas įmonės naudojamam automobiliui. Tokią informaciją jam pateikė įmonės darbuotojai. Šias aplinkybes patvirtino ir minėtą aktą pasirašęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas liudytojas I. J.. Jis nurodė teismui, kad naktimis tenka krauti mašinas į autovežius, aikštelės ne visuomet gerai apšviestos, todėl, vykdant užsakovų reikalavimus dėl apšvietimo, autovežiuose buvo sudėtas LED apšvietimas, kad vairuotojas geriau matytų. Toks apšvietimas gerai šviečia, montuojamas tiek autovežio išorėje, tiek viduje. Kada ir konkrečiai kokiame autovežyje buvo sumontuotas apšvietimas pagal minėtą aktą Nr. 14 dabar jis negali pasakyti, nes autovežių įmonėje buvo apie 25, LED apšvietimas įdėtas ne į vieną. Kadangi jis kasdien vyksta į (duomenys neskelbtini), jo paprašė iš parduotuvės atvežti tas prekes, ką jis ir padarė. Todėl ir pasirašė minėtą aktą. LED apšvietimą montavo ne jis, tai daro mechanikai. Kad darbai atlikti jis nustatė pagal sumontuotas juostas. Liudytojas M. R. nurodė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. dirba šaltkalviu. Autovežiams dėl vykdomų pasikrovimo darbų dėdavo papildomą apšvietimą – LED juostas, LED žibintus. Juos gaudavo iš I. J..

22.2. Pagal IĮ „duomenys neskelbtini“ 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą PA Nr. 2363 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas kondicionieriaus kompresorius, kondicionieriaus radiatorius, sausintuvas, suteiktos kondicionavimo sistemos remonto ir pildymo paslaugos, bendrai už 1 500 Eur (1 239,67 Eur + 260,33 Eur PVM). Nors darbų atlikimo akte Nr. 23 nurodyta, kad šios prekės ir paslaugos panaudotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas juo nesivadovauja, nes akto duomenys prieštarauja kitų įrodymų visumai. Kaip patvirtino UAB „duomenys neskelbtini“ specialistų 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktas bei specialisto A. K. paaiškinimai, pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. PA2363 įgytos ne statybinės prekės. Tai prekės ir paslaugos, skirtos sunkvežimiui „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Būtent tokia konkreti prekių paskirtis nurodyta ir minimoje PVM sąskaitoje faktūroje. Be to, IĮ „duomenys neskelbtini“ papildomai pateiktoje informacijoje taip pat nurodyta, kad prekės buvo skirtos transporto priemonei, buvo atliktas sunkvežimio oro kondicionavimo sistemos remontas (t. 17, b. l. 197–199). Nuteistasis Ž. Š. taip pat patvirtino teismui, kad šios prekės bei paslaugos buvo skirtos minėtam sunkvežimiui, jis buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje. Sugedo kondicionierius ir teko keisti visą sistemą. Šias aplinkybes nurodė ir apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai M. R. bei I. J.. Liudytojas M. R. patvirtino, kad minėtas sunkvežimis buvo naudojamas įmonės veikloje, šiuo metu yra parduotas. Jam yra tekę atlikti įvairius šio automobilio remonto darbus. „duomenys neskelbtini“ servise šiam automobiliui buvo keistas kondicionierius, sausintuvas, tačiau negali tiksliai nurodyti kada. Liudytojas I. J. nurodė teismui, kad sunkvežimis „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas įmonės veikloje prieš 3–5 metus (2019–2021 metai). Nežino, ar jame buvo keičiamas kondicionierius, tačiau vasarą kondicionierius reikia keisti vos ne kas antram autovežiui.

22.3. Pagal L. I. įmonės „duomenys neskelbtini“ 2020 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą GLI Nr. 00000511 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota dažų „Sadolin“, glaisto, skiediklio, lako, kietiklio už 828,02 Eur (684,31 Eur + 143,71 Eur PVM). Kaip patvirtino nuteistojo Ž. Š. parodymai, tai fiksuota ir darbų atlikimo akte Nr. 56, pagal šią PVM sąskaitą faktūrą buvo įgytos prekės automobilių dažymui. IĮ „duomenys neskelbtini“ prekiauja automobilių detalėmis, jie neprekiauja statybinėmis medžiagomis. Byloje pateiktame L. I. įmonės „duomenys neskelbtini“ 2023 m. gruodžio 13 d. rašte taip pat nurodyta, kad pagal minėtą 2020 m. rugpjūčio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą GLI Nr. 00000511 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduotos prekės, skirtos automobilių dažymui (t. 16, b. l. 103).

22.4. Pirmiau minėti įrodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, o tai yra pagrindas jais remtis ir pripažinti, kad aptariamų trijų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu įgytos prekės ir paslaugos buvo sunaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje tiesiogiai naudojamų transporto priemonių remontui ir eksploatavimui. Tokios pačios pozicijos apeliacinės instancijos teisme laikėsi ir prokuroras. Tokiu būdu už minėtas prekes ir paslaugas sumokėjus įmonės lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ žala nebuvo padaryta, šios pinigų sumos, bendrai 2 497,02 Eur (169 + 1 500 + 828,02 = 2 497,02), Ž. Š. nepasisavino. Ginčijamo nuosprendžio išvados neatitinka šių bylos įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl minėtos PVM sąskaitos faktūros iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalinamos, o 2 497,02 Eur suma atimama iš bendros Ž. Š. pasisavintų piniginių lėšų sumos.

23. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pagal dalį nuosprendyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų įgytos prekės buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

23.1. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. kovo 20 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 273802 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas pergamono ir kaštono spalvų glaistas ir silikonas už 24,99 Eur (20,64 Eur + 4,35 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 274756 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas kaštono spalvos glaistas plytelėms už 5,27 Eur (4,35 Eur + 0,92 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 20 d. PVM sąskaitą faktūrą VIN Nr. 200183 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti dažai, gruntas „Oikos“, „Valpaint“ už 1 188,30 Eur (982,07 Eur + 206,23 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. birželio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą VIN Nr. 200252 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti dažai „Celosilk“ už 40,58 Eur (33,54 Eur + 7,04 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. rugpjūčio 28 d. PVM sąskaitą faktūrą VIN Nr. 200353 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoti dažai, lakas „Valpaint“, gruntas „Primart“ už 695,19 Eur (574,51 Eur + 120,65 Eur PVM).

23.2. Kad pirmiau minėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos medžiagos buvo sunaudotos patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontui, savo parodymais patvirtino nuteistasis Ž. Š., tai fiksuota ir darbų atlikimo aktuose Nr. 26, 28, 36, 45, 57. Šiuos duomenis patvirtina ir kiti įrodymai. Kaip matyti iš UAB „duomenys neskelbtini“ specialistų 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto bei specialisto A. K. paaiškinimų teismui, visose apžiūrėtose patalpose, tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontas buvo atliktas prieš 3–6 metus (2018–2020 metais). Tai nustatyta remiantis specialistų darbine praktika, apžiūrėtų patalpų būkle, jų nusidėvėjimu. Kad remontas atliktas minėtu laiku, rodė ir tam panaudotos pakankamai naujos medžiagos, pavyzdžiui, dekoravimo tinkai. Plytelės buvo būdingos pastariesiems keliems metams, o ne ankstesniems. Specialistui A. K. buvo pateiktos ir nuotraukos, padarytos ikiteisminio tyrimo metu atlikus paminėtų patalpų apžiūrą. Jis savo išvados dėl remonto darbų atlikimo laiko nepakeitė, patvirtino, kad nuotraukose fiksuota patalpų būklė yra tokia pati, kokia buvo jo vizito metu. A. K. taip pat nurodė, kad tyrimo metu buvo išsamiai išnagrinėtas kiekvienos statybinės medžiagos kodas, suteiktas gamintojo arba prekybininko. Apie 90 proc. medžiagų pavyko rasti internete. Šie duomenys (nustatyta spalva, raštai) buvo gretinami su patalpų apžiūros metu surinkta informacija. Specialistas taip pat pateikė teismui ir kiekybinį panaudotų medžiagų vertinimą, atsižvelgęs į pateiktus patalpų kadastrinius planus. Tyrimo akte nurodyti duomenys apie tyrimo aktą sudariusių specialistų D. K. ir A. K. kvalifikaciją. Specialistas A. K. taip pat patvirtino teismui turintis 14 metų tiesioginio darbo pagal kvalifikaciją patirtį. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėto tyrimo akto duomenis bei specialisto A. K. paaiškinimus, kuriais jis, būdamas prisiekęs, patvirtino atlikto tyrimo rezultatus su korekcijomis, padarytomis gavus naujus duomenis, pagrindo abejoti atlikto tyrimo išsamumu, specialistų kompetencija ar objektyvumu neturi.

23.3. Pagrindo abejoti 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto duomenimis ir specialisto A. K. paaiškinimais dėl minėto remonto darbų atlikimo laiko nesuteikė ir liudytojos J. G. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme ji patvirtino atlikusi patalpų apžiūras, kurias vėliau tyrė specialistai. Liudytoja nurodė, kad jos vertinimu apžiūrų metu remonto darbai buvo atliekami (duomenys neskelbtini). Dėl kitų patalpų tokios išvados ji negali daryti. Ten remontas buvo atliktas, bet kuriais metais tai padaryta – neaišku. Remonto požymių, kvapo ar panašiai nebuvo. Patalpos (duomenys neskelbtini), buvo apdulkėję, aprūdiję, jos vertinimu pastarąjį pusmetį remontas ten nedarytas, kaip ir kitose patalpose. Objektuose tik baldai buvo atvežti ir pastatyti tai dienai. Liudytoja taip pat nurodė, kad atliekant tyrimą kitoje byloje 2018 m. lankėsi (duomenys neskelbtini), ten viskas atrodė panašiai taip, kaip apžiūros metu, tik apžiūros metu buvo pridėta papildomų daiktų. Negali pasakyti, ar matė 2018 m. daromą remontą. Liudytojai susipažinti buvo pateiktas ir 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktas su nuotraukomis. Ji nurodė, kad jos vertinimu nuotraukose fiksuoti objektai yra tik sutvarkyti ir išvalyti. Vertinant šiuos parodymus atsižvelgtina į tai, kad patalpų apžiūros buvo atliktos 2021 m. birželio 9 d. ir 18 d. (t. 9, b. l. 3–58), tai yra praėjus devyniems mėnesiams nuo paskutinės PVM sąskaitos faktūros, nurodytos nuosprendyje, išrašymo dienos. Toks laiko tarpas yra pakankamas tiek liudytojos nurodytam dulkių sluoksniui atsirasti, tiek ir su statybos darbais siejamiems kvapams ar panašiai išnykti. Liudytoja neįvardijo ir jokių naujų objektų ar atliktų darbų, fiksuotų tyrimo akte, nebuvusių jos atliktų apžiūrų metu. O jos teiginius apie tai, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini), jos vertinimu atrodė taip pat, kaip 2021 m. birželio mėn. atliktos apžiūros metu, paneigia specialių žinių turinčių pirmiau minėtų specialistų išvados, sutampančios su nuteistojo Ž. Š., liudytojų M. R., I. J. parodymais apie atliktų remonto darbų laiką (2018–2020 metai).

23.4. Kaip patvirtino aptariamas 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktas bei specialisto A. K. paaiškinimai, pagal pirmiau minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0273802 įgytas pergamono spalvos glaistas ir sanitarinis silikonas buvo panaudoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pirmo ir antro aukštų tualetų patalpose. Pagal minėtą sąskaitą faktūrą įgytas kaštono spalvos glaistas ir silikonas, taip pat pagal sąskaitą faktūrą Nr. 0274756 įgytas kaštono spalvos silikonas, pagal sąskaitas faktūras Nr. 200183, Nr. 200252, Nr. 200353 įgyti dažai, gruntas, lakas galėjo būti panaudoti dekoruojant ir dažant patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sienas bei lubas. Kaip nurodė specialistas A. K., darant šias išvadas (prie tyrimo akto pridėtos suvestinės lentelės pozicijos 1.6, 1.8, 1.9) buvo vertintas ir nustatytas dažų, grunto, lako kodas. Jie buvo šviesios spalvos. Lakas buvo panaudotas išgauti blizgų paviršių, kuris yra biuro patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

23.5. Be to, nors darbų atlikimo aktuose Nr. 34, 47, 49, 50, 51 nurodyta, kad atitinkamai tinkas, gruntas, pigmentas, vaškas, dažai ir transportavimo paslauga (pristatymo adresas sąskaitoje nenurodytas), parduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras: 2020 m. gegužės 8 d. VIN Nr. 200165 už 856,68 Eur (708,00 Eur + 148,68 Eur PVM); 2020 m. liepos 2 d. VIN Nr. 200259 už 379,81 Eur (313,89 Eur + 65,92 Eur PVM); 2020 m. rugpjūčio 4 d. VIN Nr. 200318 už 198,50 Eur (164,05 Eur + 34,45 Eur PVM); 2020 m. rugpjūčio 7 d. VIN Nr. 200324 už 106,20 Eur (87,77 Eur + 18,43 Eur PVM) ir VIN Nr. 200325 už 46,00 Eur (38,02 Eur + 7,98 Eur PVM); buvo panaudoti patalpose (duomenys neskelbtini), kiti bylos įrodymai tai paneigia ir kartu patvirtina, kad jie galėjo būti panaudoti patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tai nurodyta tiek pirmiau minėtame 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte, tiek ir specialisto A. K. paaiškinimuose teismui. Specialistas nurodė, kad šios medžiagos galėjo būti panaudotos dekoruojant patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sienas. Kadangi pirktas pigmentas, neaišku, kokiomis dalimis jis skiestas dažais, todėl kategoriškai dėl spalvos negalima pasakyti. Spalva neatitinka tos, kuri matoma internete įvedus kodą. Grunto atvežimui galėjo būti reikalinga transportavimo paslauga.

23.6. Vertindama minėtas specialistų pateiktas išvadas dėl medžiagų panaudojimo aptariamose patalpose, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad dalis jų nebuvo kategoriškos, nurodyta, kad šios medžiagos tik galėjo būti panaudotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arba nurodyta, kad jos galėjo būti panaudotos ir kitose apžiūrėtose įmonės naudojamose patalpose. Kaip matyti iš specialisto A. K. paaiškinimų, ne visas panaudotas statybines medžiagas buvo galima identifikuoti pagal kokius nors individualius požymius, gamintojo ar prekybininko suteiktą prekės kodą. Be to, kaip nurodyta tyrimo akto tiriamojoje dalyje bei patvirtino specialistas A. K. teisme, dalis medžiagų buvo panaudotos paslėptiems darbams vykyti. Tokios medžiagos buvo paslėptos vėliau atliktais darbais, tačiau tų medžiagų panaudojimas buvo technologiškai būtinas atliekant patalpų remonto darbus iki tokio baigtumo, kokį nustatė tyrimo metu. Išsamesnis tyrimas yra galimas tik ardant patalpų konstrukcijas. Savo ruožtu nuteistasis Ž. Š., komentuodamas neatitikimus tarp darbų atlikimo aktų ir 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto duomenų bei specialisto A. K. paaiškinimų, pripažino, kad darbų atlikimo aktuose galėjo suklysti. Jie buvo surašyti tik 2022 m. gegužės 10 d., iš atminties bei įmonės darbuotojų apklausos, atliktos praėjus ne vieneriems metams po darbų atlikimo. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausti darbų atlikimo aktus pasirašę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai liudytojai M. R. ir I. J., taip pat pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja R. Š.. Be to, liudytojai M. R. ir I. J. nors ir negalėjo tiksliai prisiminti ir įvardyti visų atliktų darbų ir panaudotų medžiagų, tačiau patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose buvo atlikti remonto darbai. Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas M. R. patvirtino, kad tuo metu, kai nebuvo darbo su autovežiu, dirbo ir statybos darbus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Už juos papildomai nemokėjo. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko išorės darbus, tinkavo. Buvo pažeista siena, ją apšildė su polistiroliu, armavo, tinkavo, dažė. Šių darbų atlikimo datos nepamena. Jam įsidarbinus 2019 m., įmonės patalpose jau buvo pradėti remonto darbai, jie buvo vykdomi iki 2020 ar 2021 m. Liudytojas I. J. taip pat patvirtino teismui, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamose patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas. Sutvarkytos sienos, šviestuvai, kondicionieriai, baldai, langai, lubos. Šie darbai pradėti 2018 m. ir baigti apie 2020 m. Liudytojų nurodytas remonto darbų atlikimo laikas atitinka byloje vertinamų PVM sąskaitų faktūrų datas ir specialistų išvadas. Liudytoja I. Ž. negalėjo nurodyti, kada buvo atliktas remontas įmonės biure (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau patvirtino, kad ten nemažos patalpos, virš 100 m², buvo perdažytos sienos, atsirado naujų baldų.

23.7. Vertindama pirmiau minėtus įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktas ir specialisto A. K. paaiškinimai buvo pagrįsti išsamios patalpų apžiūros duomenimis, o nuteistojo Ž. Š. ir liudytojų M. R. bei I. J. parodymai dėl aptariamų darbų atlikimo vietos nebuvo kategoriški, duoti juos tikslinant bei pripažįstant suklydimo galimybę. Todėl teisėjų kolegija visų pirma vadovaujasi būtent specialistų pateiktais duomenimis, kuriuos atitinka ir kiti aptarti įrodymai. Remdamasi šiais argumentais bei paminėtais įrodymais teisėjų kolegija pripažįsta, kad prekės, įgytos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0273802, Nr. 0274756, Nr. 200183, Nr. 200252, Nr. 200353, Nr. 200165, Nr. 200259, Nr. 200318, Nr. 200324 ir Nr. 200325, bendrai už 2 846,33 Eur sumą, buvo panaudotos patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remonto darbų metu.

23.8. Darbų atlikimo aktas Nr. 42 patvirtina, kad apšvietimo sistema, įgyta pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003585 už 3 692 Eur (3 051,24 Eur + 640,76 Eur PVM), buvo panaudota patalpose (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Šioje PVM sąskaitoje faktūroje konkrečiai įgytos prekės nebuvo detalizuotos, todėl specialistų išvados dėl jų buvo tik tikėtino pobūdžio. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu vykdant teismo pavedimą buvo surinkti papildomi duomenys apie tai, kokios konkrečiai prekės buvo įgytos pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą. Iš gautų duomenų nustatyta, kad kartu su kitomis prekėmis buvo įgytos ir šešios 45W LED panelės 60 x 60 100 Lm/W 4000K bendrai už 474 Eur (kaina su PVM) (t. 17, b. l. 180–188). Specialistas A. K., komentuodamas gautus duomenis, nurodė, kad patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo sumontuotos 60 x 60 cm LED panelės (penkios pagrindinėse pirmo aukšto biuro patalpose ir dar 2 gretimoje patalpoje, be to dar trys buvo antrame aukšte), tačiau neturint duomenų apie gamintoją nėra galimybės nustatyti, ar tai tos pačios LED panelės. Renkant papildomus duomenis, dalyvaujant UAB „duomenys neskelbtini“ atstovei A. M. ir Ž. Š., 2024 m. gegužės 7 d. buvo atlikta papildoma patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. 18, b. l. 56–85). Jos metu patalpose rastos septynios vizualiai identiškos LED panelės, sumontuotos administracinėse patalpose, ant kurių rasti lipdukai su užrašais „G.Lux GL-6060-45W Amstrong, 45W 4000K 230V-50HZ“. Apžiūroje dalyvavusi UAB „duomenys neskelbtini“ atstovė A. M. patvirtino, kad ši bendrovė prekiauja L. įmonės „duomenys neskelbtini“ LED panelėmis, sutapo ir kiti parduotų ir sumontuotų panelių parametrai. Didesnis nustatytas panaudotų panelių skaičius šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes yra galimas tiek panelių, įgytų anksčiau, montavimas, tiek ir vėlesnis jų įgijimas. Remdamasi šių įrodymų visuma teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003585 įgyta dalis prekių, o būtent šešios LED panelės, bendrai už 474 Eur, buvo panaudotos ne patalpose (duomenys neskelbtini), o patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl kitų pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įgytų prekių teisėjų kolegija pasisakys kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

23.9. Pagal UAB „duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 2934 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo prekių bendrai už 4 761,95 Eur (3 935,50 Eur + 826,45 Eur PVM), tarp jų ir penkis šviestuvus bei LED lempų komplektą, bendrai už 629,20 Eur (180 + 340 + 21 % (PVM) = 629,20). Darbų atlikimo akte Nr. 22 nurodyta, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įgytos prekės, taigi tarp jų ir šviestuvai bei LED lempos, buvo panaudoti patalpose (duomenys neskelbtini), visgi kiti bylos įrodymai tai paneigia ir kartu patvirtina, kad jie galėjo būti panaudoti patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini). Tai nurodyta tiek pirmiau minėtame 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte, tiek ir specialisto A. K. paaiškinimuose teismui. Specialistai akte nurodė, kad patalpose (duomenys neskelbtini), šviestuvai ir LED lempos nėra sumontuoti. Šviestuvai, taip pat su LED lempomis, yra įrengti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Nuteistasis Ž. Š. negalėjo nurodyti, konkrečiai kuriose patalpose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini)) buvo sumontuoti minėti šviestuvai ir lempos, tad nustatyti šių aplinkybių konkrečiai teisėjų kolegija, remdamasi bylos įrodymais, negali, todėl pripažįsta abi galimybes, kurios nėra paneigtos. Kartu pažymi, kad byloje neturi esminės reikšmės tai, kurioje iš minėtų patalpų jie buvo sumontuoti, nes abi patalpos buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir įgyjant minėtas prekes įmonei turtinė žala nepadaryta. Apie tai plačiau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

23.10.Kaip patvirtino UAB „duomenys neskelbtini“ specialistų 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktas bei specialisto A. K. paaiškinimai teismui, prekė, įgyta pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą CP1 Nr. 00018878, tai yra maišytuvo potinkinė dalis 3- jų funkcijų, nebuvo įrengta patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nes čia nėra įrengtas maišytuvas su potinkine dalimi. Pasak specialistų, minėtose patalpose nebuvo panaudoti ir karnizai, klijai, poliuretano dekoro detalės, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. kovo 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 271909 už 800,65 Eur (661,68 Eur + 138,97 Eur PVM), nes patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), interjere jų nėra. Taip pat nėra ir apdailos elementų, kurių siūles būtų reikėję klijuoti ar kuriuos būtų reikėję klijuoti prie paviršių. Taip pat patalpose nėra plytelių, įgytų pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 283464 (bendra suma su klijais – 978,27 Eur (808,49 Eur +169,78 Eur PVM)). Nors specialistai tyrimo akte nurodė, kad pagal tą pačią sąskaitą faktūrą kartu su plytelėmis įgyti klijai galėjo būti panaudoti plytelių klijavimui (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pats Ž. Š. teismui patikslino, kad šios kartu pirktos prekės buvo sunaudotos (duomenys neskelbtini). Nors teismui pateiktuose darbų atlikimo aktuose Nr. 18, 24, 37 nurodyta, kad šios medžiagos buvo sunaudotos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija jais nesivadovauja. Taip nuspręsta atsižvelgus į tai, kad specialistai, kaip minėta, savo išvadas grindė išsamios minėtų patalpų apžiūros duomenimis, o nuteistojo Ž. Š. parodymai dėl aptariamų darbų atlikimo vietos nebuvo kategoriški. Jis tikslino savo poziciją nurodydamas, kad darbai galėjo būti atlikti (duomenys neskelbtini). Specialistai neįvardijo, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras įgytos prekės buvo panaudotos kitose jų apžiūrėtose patalpose, o Ž. Š. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad visos medžiagos, kurios nebuvo sunaudotos patalpoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), buvo sunaudotos (duomenys neskelbtini). Remdamasi šiais įrodymais teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmiau minėtos prekės nebuvo panaudotos patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontui, jos panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini).

23.11.Apibendrindama pirmiau minėtus įrodymus ir argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remonto darbams buvo panaudotos visos prekės, įgytos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 0273802, Nr. 0274756, Nr. 200183, Nr. 200252, Nr. 200353, Nr. 200165, Nr. 200259, Nr. 200318, Nr. 200324 ir Nr. 200325, taip pat dalis prekių, įgytų pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 003585 ir Nr. 2934, bendrai už 3 949,53 Eur (2 846,33 + 474 + 629,20 = 3 949,53).

24. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, kad pagal dalį nuosprendyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų įgytos prekės buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini).

24.1. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. kovo 12 d. PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08305 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota statybinių medžiagų, elektros kabelio už 2 833,53 Eur (2 465,01 Eur + 491,77 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 2934 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas generatorius, vožtuvas, durys, lempos, audiogrotuvas su garso kolonėlėmis, ekstrudinis polistirolas, hidroizoliacija už 4 761,95 Eur (3 935,50 Eur + 826,45 Eur PVM). Pagal byloje pateiktus darbų atlikimo aktus Nr. 7 ir Nr. 22, šios medžiagos buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini), ir kiti bylos įrodymai dalį šių aplinkybių patvirtina, tačiau su tam tikromis išimtimis. Dėl šviestuvų ir LED lempų, įgytų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2934 už 629,20 Eur ir panaudotų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija jau pasisakė, o dėl kitų išimtis sudarančių prekių dar pasisakys atskirai.

24.2. UAB „duomenys neskelbtini“ specialistų 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto duomenys patvirtina, kad patalpose (duomenys neskelbtini), galėjo būti panaudotas pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08305 įgytas išlyginamasis mišinys lyginant patalpų grindis; gipsinis tinkas „Solaris Atlas“ – tinkuojant sienas ar gipso kartono siūles; remontinis tinkas „Rotband“ – lyginant sienų ir grindų paviršių, užtaisant nelygumus; gipsinis tinkas „Tempo“ – tinkuojant sienas; gipso kartono plokščių siūlių glaistas „FugenFuller“ – įrengiant gipso kartono pertvaras, sienas aptaisant gipso kartono plokštėmis; glaistas – glaistant sienas; betonas, cementas – užbetonuojant angas, nelygumus, remontuojant ir betonuojant laiptus ar atliekant panašius darbus; tinko mišinys – tinkuojant sienas; OSB plokštės – aptaisant sienas ar grindis (galėjo būti panaudotos ir aptaisant lubas automobilių remonto dirbtuvėse (duomenys neskelbtini)); montažinės putos „Makrofleks“ – atliekant įvairius darbus ir sandarinant plyšius bei angas; elektros kabeliai – įrengiant elektros instaliaciją. Pagal PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 2934 įgytas ekstrudinis polistirolas galėjo būti panaudotas grindų ar karkasinių sienų apšiltinimui; hidroizoliacija – po grindų plytelių danga. Kaip papildomai teismui paaiškino specialistas A. K., patalpose (duomenys neskelbtini), yra didelės erdvės, apie 300 m² grindų, naujai (prieš kelis metus) išklijuotos plytelėmis. Pagal sąskaitą faktūrą Nr. 08305 įgytas išlyginamasis mišinys (suvestinės lentelės pozicija Nr. 2.1) galėjo būti panaudotas po minėtomis grindų plytelėmis grindų išlyginimui. Pagal oficialius išeigos duomenis 1 mm storio 1 m² išlyginimui reikia 1,6 kg mišinio. Paprastai išlyginamasis grindų sluoksnis yra nuo 3 mm iki 5 mm, tad net mažiausiam 3 mm sluoksniui 1 m² reikia 4,8 kg mišinio. Visam 300 m² plotui reiktų virš pusantros tonos mišinio. Išeigos yra didelės, todėl galėjo būti sunaudotas sąskaitoje nurodytas kiekis. Dėl gipsinio tinko ir „Rotbando“ specialistas nurodė, kad pateiktoje kadastrinių matavimų byloje esančiame plane, sudarytame 2019 m. kovo 7 d. (t. 17, b. l. 129), patalpų išplanavimas buvo kitoks, nei apžiūros metu. Pagal planą buvo pertvaros pirmame aukšte, o dabar likę tik išorinės sienos, nes viduje įrengtos plastikinės pertvaros. Ardant pertvaras pasitaiko įvairių išlyginimų. Pertvaros buvusioje vietoje lieka išgraužtas pamatas. Jo išlyginimui galėjo būti panaudotas „Rotbandas“. Pagal 2019 m. kadastrinių matavimų bylos planą patalpoje laiptų nebuvo, tad jie atsirado vėliau. Naujų laiptų išliejimui galėjo būti naudotas betonas ir cementas. Laiptų 1 m³ išbetonavimui reikia 2 200 kg betono arba cemento. Į pastarąjį įdėjus užpildo, tai yra akmenų, jis tampa betonu. Cementas gali būti naudojamas ir be užpildo, tad šios medžiagos (betonas ir cementas) galėjo būti panaudotos kartu. „Rotbandas“ galėjo būti panaudotas ir išlyginant laiptų nelygumus, likusius po betonavimo. Kadangi patalpos didelės, sienų kvadratūra taip pat didelė. Išorinių sienų vidinių dalių (be vidinių pertvarų) bendras plotas yra 330 m². Nors neardant konstrukcijų tiksliai pasakyti sunku dėl paslėptų darbų, tačiau visos minėtos prekės, taip pat nurodyti jų kiekiai, galėjo būti panaudoti tiems darbams atlikti.

24.3. Nuteistasis Ž. Š. taip pat nurodė teismui, kad patalpų (duomenys neskelbtini0, sienas reikėjo užtaisyti „Rotbandu“, glaistyti. Šiose patalpose buvo padaryti visiškai nauji laiptai. Liudytojas M. R. apeliacinės instancijos teismui patvirtino atlikęs statybos darbus ir (duomenys neskelbtini), o būtent betonavo laiptus, klijavo plyteles, vedžiojo elektros instaliaciją, kabino šviestuvus. Kada vykdė šiuos darbus tiksliai nepamena, apie 2019 m. Laiptus mūrijo iš betono, vėliau dėjo tinką, po to laiptų konstrukciją apklijavo plytelėmis. Taip pat plytelėmis išklijavo antrame aukšte esančią salytę, išvedžiojo laidus abiejuose aukštuose. Per dieną išklodavo 3–4 m² plytelių, kartais daugiau. Medžiagas atveždavo I. J.. Darbų atlikimo aktus pasirašė pagal tai, kiek atsiminė. Direktorius Ž. Š. davė sąskaitas faktūras ir prašė pažiūrėti, ką jie darė, kokias medžiagas naudojo. Važiavo per objektus, kuriuos darė. Jis kiek atsiminė, tiek sužymėjo, bet ne viską pamena tiksliai, nes viskas buvo prieš ketverius metus. Liudytojas I. J. savo parodymais taip pat patvirtino, kad patalpose (duomenys neskelbtini), buvo atliktas remontas, antrame aukšte išklotos plytelės, sutvarkytos sienos.

24.4. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos įrodymus visumoje bei nekartodama tų pačių argumentų, kuriais remdamasi jau buvo įvertinusi tuos pačius įrodymų šaltinius, taip pat atsižvelgusi į tai, kad išsamesnis medžiagų panaudojimo tyrimas yra galimas tik ardant patalpų konstrukcijas (grindis, kurios padengtos plytelėmis, sienas, kurių dalis padengta OSB plokštėmis) ir tokiu būdu darant neproporcingai didelę turtinę žalą, o visos kilusios abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos traukiamo atsakomybėn asmens naudai, pripažįsta esant įrodyta, kad aptariamų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 08305 ir Nr. 2934 pagrindu įgytos paminėtos prekės ir paslaugos (išimtys bus aptartos toliau), buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini).

24.5. Darbų atlikimo akte Nr. 7 nurodyta, kad visos medžiagos, įgytos pagal jau minėtą UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08305, taigi ir armavimo mišinys, buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Specialisto A. K. apeliacinės instancijos teisme duoti paaiškinimai, tikslinantys 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto išvadas, patvirtina, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08305 įgytas armavimo mišinys 25 kg, viso 62 vnt., nebuvo panaudotas patalpose (duomenys neskelbtini). Specialistas nurodė, kad armavimo mišinys naudojamas atliekant fasado tinkavimo darbus, tai yra panardinamas sintetinis tinklelis ir tokiu būdu sustiprinamas fasadas. Tokio fasado (duomenys neskelbtini), nėra. Nuteistasis Ž. Š. apeliacinės instancijos teisme, tikslindamas darbų atlikimo akto Nr. 7 duomenis, pripažino, kad galėjo suklysti ir ne visos minėtoje sąskaitoje nurodytos medžiagos galėjo būti panaudotos (duomenys neskelbtini). Jos galėjo būti panaudotos ir (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini), arba (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Konkrečiai dėl armavimo mišinio panaudojimo jis iš pradžių nurodė neatsimenantis, kur jis buvo panaudotas, akte surašė tai, ką nurodė darbininkai (2024 m. kovo 4 d. teismo posėdis, t. 17, b. l. 76), o vėlesnių teismo posėdžių metu (2024 m. balandžio 10 d. t. 18, b. l. 47–48; 2024 m. gegužės 22 d. t. 18, b. l. 87) jau kategoriškai tvirtino, kad armavimo mišinys buvo panaudotas patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo teigimu, buvo didelis vėjas, nešė kaimynų šiferį ir apdaužė šio pastato pietinę sieną, tai yra kairės pusės šoninę sieną, žiūrint į pastato priekinį įėjimą. Jo prašymu ši siena užfiksuota 2014 m. gegužės 7 d. atliktos patalpų apžiūros metu darytose nuotraukose (t. 18, b. l. 83). Kadangi ši siena griuvo, buvo panaudotas armavimo mišinys, tačiau vis tiek nesilaikė, todėl po audros nuspręsta armavimo tinko jau nebedėti, o uždėti per visą sieną skardą. Ji uždėta apie 2022 m., o sienos apdaila buvo daryta 2019–2020 m. Šiuo metu ta skarda vėl yra apdaužyta, nes vėjai būna kiekvienais metais. Be reikalo jis tos skardos ant vienos sienos nebūtų dėjęs, jei siena negriūtų. Tai sienai tikriausiai sunaudojo visą sąskaitoje nurodytą armavimo mišinio kiekį, tačiau jis galėjo būti panaudotas ir (duomenys neskelbtini), nes ten taip pat mūrinė siena. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti panaudota, nes ten namas apmūrytas plytomis. Liudytojas M. R. teismui taip pat tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko išorės darbus, tinkavo. Buvo pažeista siena, ją apšildė su polistiroliu, armavo, tinkavo, dažė. 2021 m. birželio 9 d. atliktos apžiūros metu pastato (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), fasadas nefiksuotas (t. 9, b. l. 3–21). Specialistas A. K., komentuodamas pirmiau minėtus Ž. Š. parodymus, nurodė, kad pastato (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, fasadas apžiūros metu buvo prastos būklės, su įtrūkimais, viršutinėje dalyje nuplautas dekoras. Sąlyginai neseniai atliktų fasado tinkavimo darbų nematė. Jei kairė siena yra aptaisyta skarda, tai po ja paslėptų atliktų darbų nesimato. Jo vertinimu, tokiai sienai negalėjo būti panaudotas visas armavimo mišinys. Technologiškai tvarkingai daromas 3–4 mm sluoksnis, iš vieno maišo galima padengti 5 m², siena yra 50 m², tad iš viso reiktų 10 maišų. Jis apžiūrėjo visas patalpas. Nuotraukoje, kur yra įėjimas į pastatą, kampuose jis nemato, kad būtų įstorintas fasadas ir atlikti kitokie fasado darbai, nei atlikti toje dalyje, kur yra įėjimas. Pagal Ž. Š. parodymus daro prielaidą, kad trupėjo ta fasado dalis ir reikėjo jį sustiprinti. Ten, kur yra įėjimas, yra nemažai įtrūkimų, šiek tiek nesilaiko fasadas. Tokiu atveju stiprinant fasadą, armuojama sintetiniu tinkleliu ir tinkuojama armuojančiu mišiniu. Šie darbai tam ir daromi, kad sustiprintų paviršių ir jis jau neturėtų griūti, virsti ar skilinėti. Aptaisymas skarda yra apdaila, tai nėra stiprinantis sprendinys. Vertindama šiuos įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jais remdamasi negali padaryti patikimos išvados dėl to, ar pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08305 įgytas visas armavimo mišinys (62 maišai po 25 kg) iš tiesų buvo panaudotas patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Ž. Š. parodymus, tikslinančius darbų atlikimo aktą Nr. 7, iš dalies patvirtino liudytojo M. R. parodymai. Kita vertus, jų abiejų nurodytos aplinkybės prieštarauja specialisto A. K. išvadoms. Atlikti išsamesnį tyrimą neardant pastato konstrukcijos (šiuo atveju nuardant skardą nuo pastato pietinės sienos) ir tokiu būdu nedarant turtinės žalos nėra galimybės, todėl teisėjų kolegija, kilusias abejones vertindama Ž. Š. naudai, pripažįsta, kad specialisto A. K. nurodytas armavimo mišinio kiekis, kuris technologiškai galėjo būti panaudotas vienos sienos fasado stiprinimo darbams, o būtent 10 maišų armavimo mišinio, įgyto pagal pirmiau minėtą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08305 už 52,76 Eur (4,59 x 10 – 5 % (nuolaida) + 21% (PVM) = 52,76), buvo panaudotas patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl likusio šios medžiagos kiekio panaudojimo Ž. Š. parodymai nebuvo konkretūs. Specialistų tyrimo duomenys paneigia, kad patalpose (duomenys neskelbtini), buvo atlikti fasado darbai, o namas (duomenys neskelbtini), kaip matyti iš pastato apžiūros duomenų (t. 9, b. l. 59–90), yra apklijuotas klinkerio plytomis. Kaip nurodė ir pats nuteistasis Ž. Š., armavimo mišinys jame ir negalėjo būti panaudotas. Taigi, likusio armavimo mišinio kiekio, tai yra 52 maišų, kurių vertė yra 274,36 Eur (4,59 x 52 – 5 % (nuolaida) + 21% (PVM) = 274,36), panaudojimo vieta byloje nėra nustatyta, o tuo pačiu nėra nustatytas ir jo panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje.

24.6. Jau minėtame darbų atlikimo akte Nr. 7 nurodyta, kad visos medžiagos, įgytos pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08305, taigi ir 24 vnt. OSB plokštės, buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo aptarta, Ž. Š. pripažino, kad šiame darbų atlikimo akte galėjo netiksliai nurodyti, kur buvo panaudotos pagal sąskaitą faktūrą Nr. 08305 įgytos medžiagos. 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte nurodyta, kad OSB plokštės galėjo būti panaudotos tiek aptaisant sienas ar grindis (duomenys neskelbtini), tiek ir automobilių remonto dirbtuvėse (duomenys neskelbtini). Specialistas A. K. teismui papildomai paaiškino, kad OSB plokščių storis, išmatavimai sąskaitose nebuvo nurodyti. Ž. Š. pats parodė, kur jos panaudotos. Plokštės nedažytos, jos užfiksuotos tyrimo akte esančiose patalpų (duomenys neskelbtini), nuotraukose 2.31 ir 2.32 (t. 16, b. l. 186 reversas), taip pat specialisto A. K. papildomai pateiktose spalvotose nuotraukose (t. 17, b. l. 93–94). Įvertinus patalpų dydį, turėjo būti sunaudota apie 60 m² plokščių, tad sąskaitoje faktūroje nurodytas kiekis galėjo būti panaudotas. Nustatyti konkrečiai kuriose iš minėtų patalpų buvo panaudotas pagal sąskaitą Nr. 08305 įgytos OSB plokštės teisėjų kolegija, remdamasi bylos įrodymais, negali, todėl pripažįsta abi galimybes. Kartu pažymi, kad byloje neturi esminės reikšmės tai, kurioje iš minėtų patalpų buvo sumontuotos šios medžiagos, nes abi patalpos buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir įgyjant minėtas prekes įmonei turtinė žala nepadaryta. Apie tai plačiau bus pasisakyta kitoje šio procesinio sprendimo dalyje.

24.7. Darbų atlikimo aktuose Nr. 22 ir Nr. 33 nurodyta, kad prekės, įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 2934, tai yra generatorius HGX90, automatinis valymo vožtuvas, pompa ZG-900G, grūdinto stiklo durys; taip pat plytelės, įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. balandžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. IRL4-0000643 už 705,00 Eur (582,64 Eur + 122,36 Eur PVM), buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagal 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktą ir specialisto A. K. paaiškinimus, minėtose patalpose šių prekių nėra ir aptariamos plytelės jose nebuvo suklijuotos. Nėra specialistų išvados ir dėl to, kad šios prekės buvo panaudotos kuriose nors kitose jų apžiūrėtose patalpose. Kaip minėta, specialistai savo išvadas grindė išsamios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų patalpų apžiūros duomenimis, o minėti darbų atlikimo aktai, kaip patvirtino ir pats nuteistasis Ž. Š. bei liudytojai M. R., I. J., buvo surašyti iš atminties bei įmonės darbuotojų apklausos, atliktos praėjus ne vieneriems metams po darbų atlikimo, todėl yra klaidos galimybė. Kartu paminėtina, kad Ž. Š. patvirtino apeliacinės instancijos teisme, kad visos medžiagos, kurios nebuvo sunaudotos patalpoms (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)), buvo sunaudotos (duomenys neskelbtini). Todėl, vertindama paminėtus įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodytomis faktines aplinkybes, kad minėtos medžiagos buvo panaudotos ne patalpose (duomenys neskelbtini), o patalpose (duomenys neskelbtini).

24.8. Darbų atlikimo aktai Nr. 35, 41 ir 42 patvirtina, kad atitinkamai profiliai, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 15 d. PVM sąskaitą faktūrą SSSF Nr. 20-1046 už 5 736,25 Eur (4 740,70 Eur + 995,55 Eur PVM); apšvietimo sistemos, įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003581 už 7 451,00 Eur (6 157,85 Eur + 1 293,15 Eur PVM) ir pagal 2020 m. birželio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003585 už 3 692 Eur (3 051,24 Eur + 640,76 Eur PVM); buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Dėl LED panelių, įgytų pagal PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003585, kurios buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija jau pasisakė. Dėl kitų prekių pažymėtina, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose nebuvo detalizuota, kokios konkrečiai prekės buvo įgytos, apsiribojant tik bendru pavadinimu, todėl specialistų išvados dėl jų buvo tik tikėtino pobūdžio. Ž. Š. taip pat negalėjo tiksliai prisiminti įgytų prekių. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu vykdant teismo pavedimą buvo surinkti papildomi duomenys apie tai, kokios konkrečiai prekės buvo įgytos pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras (t. 17, b. l. 180–191, 200–205). Jų pagrindu nustatyta, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą SSSF Nr. 20-1046 buvo parduoti ekstrūzinio plastiko profiliai tentinėms drobėms ir frezuotos faneros konstrukciniai profiliai. Pagal PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003585 buvo įgyti LED profiliai, LED dangteliai, LED maitinimo šaltiniai, lauko šviestuvai, LED lemputės ir stalo lempa. Pagal PVM sąskaitą faktūrą ARG Nr. 003581 įgyti apvalios LED panelės, pastatomas šviestuvas, sieniniai ir lauko šviestuvai, LED profiliai, LED profilių galai, LED juostos, LED paleidėjai. Specialistas A. K., įvertinęs šiuos naujai gautus duomenis, patikslino padarytas išvadas ir nurodė, kad jei ekstrūzinio plastiko profiliai yra pagaminti tentinėms drobėms, o ne plastikinėms dailylentėms (tokios buvo rastos patalpose (duomenys neskelbtini), specialisto darytos nuotraukos 2.13, 2.14, 2.15, 2.17, 2.18), tai jos nebuvo panaudotos nurodytais adresais. Frezuotų faneros profilių, taip pat kitų prekių, įgytų pagal PVM sąskaitas faktūras ARG Nr. 003581, ARG Nr. 003585 ir išvardytų naujai pateiktuose dokumentuose (išskyrus LED paneles, nurodytas sąskaitoje Nr. 003585), apžiūrėtose patalpose jie taip pat nerado, jos ten nepanaudotos. Vertindama šiuos įrodymus visumoje, taip pat atsižvelgusi į nuteistojo Ž. Š. parodymus, kad medžiagos, nepanaudotos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras įgytos aptartos prekės buvo panaudotos ne (duomenys neskelbtini), o patalpose (duomenys neskelbtini)

24.9. Darbų atlikimo aktas Nr. 43 patvirtina, kad prekės, o būtent akmens masės plytelės, glaistas plytelėms, plytelių klijai, transporto paslauga, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 288587 už 10 008,69 Eur (8 271,65 Eur + 1 737,04 Eur PVM), buvo panaudoti (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šio akto duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte nurodyta, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įgytos trijų rūšių akmens masės plytelės patalpose (duomenys neskelbtini), nebuvo suklijuotos. Nepateikta ir išvadų, kad jos galėjo būti panaudotos kitose apžiūrėtose patalpose. Akte taip pat nurodyta, kad įgytas plytelių tarpų glaistas buvo panaudotas glaistant tarpus tarp grindų plytelių (duomenys neskelbtini), plytelių klijai galėjo būti panaudoti klijuojant grindų plyteles minėtose patalpose, o plytelių klijų atvežimui galėjo būti reikalinga transportavimo paslauga. Specialistas A. K. paaiškino, kad suvestinės lentelės pozicijoje 2.8 nurodytas keraminis glaistas plytelėms buvo tamsus. Tamsus grindų plytelių tarpų glaistas užfiksuotas ir ne vienos patalpos (duomenys neskelbtini), nuotraukose (t. 9, b. l. 42–58; t. 17, b. l. 129–145). Visgi šiuos duomenis teisėjų kolegija vertina atsižvelgusi ir į tai, kad minėta PVM sąskaita faktūra Nr. 288587 buvo įsigyta ir transporto paslauga, joje nurodytas prekių pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini). Plytelės, plytelių klijai, plytelių tarpų glaistas yra prekės, paprastai naudojamos kartu. Specialistas plytelių tarpų glaistą patalpoms (duomenys neskelbtini), priskyrė tik pagal nustatytą tamsų atspalvį, o joms priskirti plytelių klijai nebuvo kaip nors individualizuoti. Be to, tiek klijai, tiek tarpų glaistas yra būtini plytelių klojimui, todėl nėra logiška, kad kartu su įgytomis plytelėmis į paskirties vietą būtų gabenami kitoms patalpoms skirti plytelių klijai ir plytelių tarpų glaistas. Tuo labiau, kad jų kiekis buvo nemažas (24 vnt. po 25 kg klijų pakuočių, 2 vnt. po 2 kg glaisto pakuočių). Ž. Š. apeliacinės instancijos teisme, kaip jau buvo nurodyta, pripažino, kad darbų atlikimo aktuose galėjo būti klaidų, kad kitose patalpose nepanaudotos medžiagos buvo panaudotos (duomenys neskelbtini). Remdamasi šiais argumentais bei paminėtais įrodymais visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 288587 įgytos prekės buvo panaudotos ne patalpose (duomenys neskelbtini), o patalpose (duomenys neskelbtini).

24.10.Apibendrindama pirmiau minėtus įrodymus ir argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad patalpų (duomenys neskelbtini), remonto darbams buvo panaudota dalis prekių, įgytų pagal PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08305, bendrai už 2 559,17 Eur (suma gauta iš bendros sąskaitoje nurodytos prekių vertės atėmus nepanaudotų 52 armavimo mišinių vertę (2 833,53 – 274,36 = 2 559,17)). Šiose patalpose panaudota ir dalis prekių, įgytų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2934 (ekstrudinis polistirolas, hidroizoliacija), kurių bendra vertė 1 819,23 Eur (833,10 + 670,40 + 21 % = 1 819,23). Dėl kitų pagal šią PVM sąskaitą faktūrą įgytų prekių apibendrinančios išvados buvo pateiktos šio procesinio sprendimo 22.11 punkte bei dar bus pateiktos ir kitoje šios procesinio sprendimo dalyje. Tokiu būdu bendrai patalpų (duomenys neskelbtini), remonto darbams buvo panaudota 4 378,40 Eur (2 559,17 + 1819,23 = 4 378,40) suma.

25. Teisėjų kolegija pripažįsta ir tai, kad pagal dalį nuosprendyje nurodytų PVM sąskaitų faktūrų įgytos prekės buvo sunaudotos patalpose (duomenys neskelbtini).

25.1. Pagal AB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SF-PS Nr. 060146 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduota „ Rocket Cement M 600“ už 251,40 Eur (207,77 Eur + 43,63 Eur PVM. Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. sausio 21 d. PVM sąskaitą faktūrą VAL Nr. 08625 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas betonas, metalo tinklas, polietileno plėvelė, gruntas, montavimo putos, varžtai, medvaržčiai, el. kabelis, el. laidų skabelės ir el. lemputės už 734,36 Eur (606,91 Eur + 127,45 Eur PVM). Pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. rugpjūčio 20 d. PVM sąskaitą faktūrą SVB Nr. 0192360 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotas dušo komplektas DX3010YSC ir danga plast. basein. 0,6M 0,96 m už 30,90 Eur (25,54 Eur + 5,36 Eur PVM ). Pagal byloje pateiktus darbų atlikimo aktus Nr. 1, 13, 55 šios medžiagos buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Kiti bylos įrodymai iš esmės šias aplinkybes patvirtina.

25.2. UAB „duomenys neskelbtini“ specialistų 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto duomenys patvirtina, kad pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060146 įgytas cementas galėjo būti panaudotas lyginant grindis, užbetonuojant angas, nelygumus ar atliekant panašius darbus (duomenys neskelbtini). Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 08625 įgytas betonas galėjo būti panaudotas lyginant grindis, užbetonuojant angas, nelygumus ar atliekant panašius darbus minėtose patalpose. (duomenys neskelbtini), patalpose metalo tinklas galėjo būti panaudotas betonuojant grindis; polietileno plėvelė – įrengiant pakabinamas lubas arba grindų konstrukcijoje; gruntas – pagrindo sukibimui prieš klojant plyteles arba prieš dekoratyvinę sienų apdailą; montavimo putos – atliekant įvairius darbus, sandarinant plyšius bei angas; varžtai – įrengiant pakabinamų lubų karkasą, atliekant kitus tvirtinimo darbus (grindjuosčių, staktų ir t. t.); medvarščiai – įrengiant pakabinamų lubų karkasą, tvirtinant lubų dailylentes, el. kabelis – įrengiant elektros instaliaciją; skabelės el. laidų – tiesiant el. kabelius lubomis ar sienomis; el. lemputės – šviestuvams (galėjo būti panaudotos ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0192360 įgyto dušo galvutė su žarna DX3010YSC yra sumontuoti dušo patalpose (duomenys neskelbtini). Šiose patalpose vonios grindų kilimėlio, įgyto pagal minėtą sąskaitą, nėra, tačiau dušo patalpose jis galėjo būti panaudotas ir per tris metus sunaudotas. Specialistas A. K., komentuodamas tyrimo akto suvestinės lentelės 3.3 poziciją, nurodė, kad (duomenys neskelbtini), kvadratūra nėra didelė, todėl negali atsakyti, ar visas betonas galėjo būti ten sunaudotas. Metalo tinklo buvo apie 42 m², minėtos patalpos yra panašaus dydžio, todėl išlyginant grindis, kad sutvirtinti paviršių, tas tinklelis galėjo būti panaudotas. Patalpose yra užbaigtas grindų paviršius, užklijuotas plytelėmis. Tam galėjo būti panaudotos lentelės 3.3 pozicijoje nurodytos medžiagos. Polietileno plėvelė dažniausiai naudojama betonavimo darbams. Ji dedama per visą plotą prieš betonavimą, tada dedamas tinklelis ir išlyginamasis sluoksnis. Ar šiuo atveju taip ir buvo padaryta, nėra galimybės atsakyti. Polietileno plėvelė būna 3 m ir 6 m pločio, tad kvadratūros negali pasakyti – 60 ar 90 m². (duomenys neskelbtini), yra mūrinės sienos, lubų perdanga matyt gelžbetoninė, kaip visų garažų, o lubos įrengtos su mediniu karkasu, apkaltu dailylentėmis. Karkasui galėjo būti naudojami varžtai ir medvarščiai. Dailylentės yra medžio pluošto. Tyrimo akto nuotraukose nuo 2.20 iki 2.24 (t. 16, b. l. 182–183 reversas) fiksuotos dailylentės, kurios įrengtos su karkasu. Nebuvo duomenų, iš ko padarytas karkasas, to netikrino. Darė prielaidą, kad tas medžiagas turėjo iš anksčiau. Dėl lentelės pozicijos 3.12 nurodė, kad ant dušo galvutės firmos pavadinimo nebuvo. Tikrino internete sąskaitoje nurodytą kodą, pagal surastą modelį, galvutės išvaizdą nustatė, kad sumontuotas būtent toks pigus ekonominės klasės modelis. Suvedus internete sąskaitoje nurodytus dangos plast. basein. 0691 duomenis buvo parodyti vonios kilimėliai vienetais. Tai nedidelis kilimėlis ir jo vertė nedidelė. Mano, kad sąskaitoje nurodytas kiekis 0,96 yra nelogiškas, tai klaida, nes nurodytas gaminio pavadinimas atitinka internete rastą kilimėlį. Tai ne kvadratai ar metrai, tai tiesiog vienetas.

25.3. Liudytojas M. R. taip pat patvirtino teismui, kad atliko statybos darbus ir (duomenys neskelbtini) Jis nurodė, kad ten pakabino dušą vairuotojams nusiprausti, įrengė tualetą. Kada buvo atlikti darbai (duomenys neskelbtini), jis nepamena. Liudytojas I. J. nurodė, kad patalpos (duomenys neskelbtini), buvo remontuojamos. Maždaug karantino metu, tiksliau sunku prisiminti, ten buvo griaunamos sienos, statomos durys. Iki tol ten viskas buvo labai sena, nebuvo jokių patogumų, tik sienos. Dabar viskas padaryta, yra dušai, tualetai, durys, sienos pertvarkytos, perdažytos.

25.4. Darbų atlikimo akte Nr. 22 nurodyta, kad pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą SS Nr. 2934 UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotos prekės, taigi ir audio grotuvas su kolonėlėmis, 266,20 Eur vertės (220 + 21 % (PVM) = 266,20), buvo panaudotas patalpose (duomenys neskelbtini), visgi kiti bylos įrodymai tai paneigia ir kartu patvirtina, kad šis grotuvas yra laikomas patalpose (duomenys neskelbtini). Tai nurodyta 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte bei fiksuota specialistų apžiūros metu atliktose nuotraukose (t. 17, b. l. 107–108). Vertindama šiuos duomenis teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikus šių patalpų apžiūrą jose grotuvas su garso kolonėlėmis nebuvo užfiksuotas (t. 9, b. l. 22–41), tačiau kartu atsižvelgia ir liudytojos J. G. parodymus. Ji patvirtino apžiūras atlikusi ieškodama patalpose prekių ne pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios vėliau buvo nurodytos kaltinime, o pagal turėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto registrą ar nurašymus. Fiksavo Ž. Š. rodytus objektus, neturėjusius identifikacinių numerių, ir tai, ką matė. Kaip minėta, darbų atlikimo aktas Nr. 22 buvo surašytas tik 2020 m. gegužės 10 d., tad apžiūros metu tyrėja jo neturėjo. Grotuvas su kolonėlėmis nebuvo įtrauktas ir į ilgalaikio turto sąrašą. Iš apžiūros protokolo duomenų matyti, kad apžiūros metu daugiausia darytos situacinės ir mazginės nuotraukos, jose stambiu planu fiksuojant patalpose rastus objektus. Apžvalginių nuotraukų, kuriose matytųsi bendras patalpų vaizdas, padaryta labai nedaug. Patalpų, kuriose vėliau rastas grotuvas su kolonėlėmis, bendro vaizdo nuotraukų nėra, tad grotuvo buvimas jose nėra paneigtas. Išvadoms, sietinoms su minėtu grotuvu ir kolonėlėmis, svarbu ir tai, kad šie daiktai yra buitinės paskirties ir tiesiogiai nėra siejami su UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdoma komercine transportavimo veikla. Visgi jie buvo laikomi gyvenamo pobūdžio patalpose, kuriose, pagal nuteistojo Ž. Š. parodymus, duotus patalpų apžiūros metu, apsistodavo ir miegodavo iš reisų grįžę ar jų laukiantys vairuotojai. Šias aplinkybes patvirtina ir specialistų padarytos nuotraukos, kuriose užfiksuota patalpose esanti virtuvėlė su įranga, sanitarinis mazgas, kambaryje, kuriame rastas grotuvas su kolonėlėmis, yra lova su patalyne (pagalvės), taip pat kėdės su rūbais, televizorius, svetainės minkštas kampas, stalas, virdulys, rankšluostis, daiktų pakuotės. Šių duomenų pagrindu teisėjų kolegija negali pripažinti, kad grotuvas su kolonėlėmis, naudotas įmonės darbuotojų gyvenamojoje vietoje, nebuvo naudotas įmonės veikloje ir jo įgijimas už įmonės lėšas padarė jai turtinės žalos. Kitoks nustatytų aplinkybių vertinimas prieštarautų tiek baudžiamosios atsakomybės kaip kraštutinės priemonės, tiek ir proporcingumo principo reikalavimams.

25.5. Darbų atlikimo akte Nr. 21 nurodyta, kad balintos lentelės, įgytos pagal AB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. vasario 14 d. PVM sąskaitą faktūrą MAU Nr. 19-0506 už 847,16 Eur (700,13 Eur + 147,03 Eur PVM), buvo sunaudotos (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akte nurodyta, kad balintos lentelės (52,96 m²) nėra sumontuotos, tačiau jos sandėliuojamos (duomenys neskelbtini) (garaže). Specialistas A. K. nurodė, kad tokių sumontuotų lentelių nepastebėjo niekur, tačiau tyrimo akto nuotraukoje 2.29 (t. 16, b. l. 186; t. 17, b. l. 95–96), šalia raudono dujų baliono, užfiksuotos gulinčios, nepanaudotos, supakuotos dailylentės. Jų dalis užkrauta, bet kiekis nemažas, tad jų gali būti 52 m². Liudytojas M. R., pasirašęs minėtą darbų atlikimo aktą Nr. 21, nurodė nepamenantis (duomenys neskelbtini), sandėliuojamų balintų plytelių. Komentuodamas darbų aktą darė prielaidą, kad kai pasirašinėjo, tikriausiais geriau prisiminė. Nuteistasis Ž. Š. nurodė, kad dalis balintų dailylenčių buvo skirtos ir panaudotos (duomenys neskelbtini), o dalis jų buvo pažeistos. Jos turėjo būti panaudotos luboms (duomenys neskelbtini). Specialistai, atlikę išsamią patalpų apžiūrą, nei (duomenys neskelbtini), nei kitose apžiūrėtose patalpose sumontuotų balintų lentelių nerado, tad ten jos nebuvo panaudotos. Vertindama šiuos įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta, kad dalis balintų lentelių buvo sumontuotos (duomenys neskelbtini), o likusi jų dalis buvo sandėliuojama (duomenys neskelbtini). Visgi to nepakanka išvadai apie jų panaudojimą būtent įmonės veiklai, nes šios lentelės nebuvo skirtos (duomenys neskelbtini), ir nebuvo ten sumontuotos nuo pat jų įgijimo 2020 m. vasario 14 d.

25.6. Darbų atlikimo akte Nr. 52 nurodyta, kad santechnikos įrangos komplektas, įgytas pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. rugpjūčio 13 d. PVM sąskaitą faktūrą CP1 Nr. 00021501 už 2 518,00 Eur (2 080,99 Eur + 437,01Eur PVM), buvo sumontuotas (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagal 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktą ir specialisto A. K. paaiškinimus, minėtoje sąskaitoje nebuvo detalizuotas įgyta įranga, tad specialistų išvados dėl jos buvo tik tikėtino pobūdžio. Konkrečios įgytos įrangos neatsiminė ir Ž. Š.. Apeliacinės instancijos teisme, vykdant teismo pavedimą, buvo surinkti papildomi duomenys (t. 17, b. l. 192–194), kurių pagrindu nustatyta, kad pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą įgyti kosmetinis veidrodėlis, kabliukai, rankšluosčio laikikliai, stiklinės su laikikliais, dušo lentynėlės, WC šepečio laikikliai ir šepečiai, WC popieriaus laikikliai su lentynėlėmis. Specialistas A. K., tikslindamas tyrimo akto duomenis, nurodė, kad visa įranga yra „Edition90“ tipo, jos apžiūrėtose patalpose nerado.

25.7. Darbų atlikimo aktuose Nr. 8, 16, 17, 31, 32, 40 ir 44 nurodyta, kad maišytuvas plautuvei ir plautuvė, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. liepos 12 d. PVM sąskaitą faktūrą CP1 Nr. 00015923 už 532,70 Eur (440,25 Eur + 92,45 Eur PVM); „Haro” parketlentės 76,25 m², įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004495 už 4 727,51 Eur (3 907,03 Eur + 820,48 Eur PVM); gruntas klijams, šukos klijams, klijai, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. sausio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004496 už 905,80 Eur (748,60 Eur +157,20 Eur PVM); karnizai ir klijai, įgyti pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 279678 už 1 412,50 Eur (1 167,35 Eur + 245,15 Eur PVM); grindjuostės (165 m), įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. balandžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004577 už 709,50 Eur (586,36 Eur +123,14 Eur PVM); “Haro clips“ grindjuosčių tvirtinimo detalės (360 vnt.), įgytos pagal UAB „duomenys neskelbtini“ 2020 m. gegužės 28 d. PVM sąskaitą faktūrą MFP Nr. 0004597 už 86,38 Eur (71,39 Eur +14,99 Eur PVM); medinis bagetas (rėmelis), įgytas pagal A. T. spalvų studijos 2020 m. birželio 25 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. RE002766 už 531,00 Eur (438,84 Eur + 92,16 Eur PVM); buvo panaudoti patalpose (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija šiais duomenimis nesivadovauja, nes jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams. Pagal 2024 m. sausio 19 d. tyrimo aktą ir specialisto A. K. paaiškinimus, minėtose patalpose šios prekės nėra sumontuotos ar panaudotos, patalpų interjere nėra tokių apdailos elementų. Nėra specialistų išvados ir dėl to, kad šios prekės buvo panaudotos kuriose nors kitose jų apžiūrėtose patalpose. Kaip minėta, specialistai savo išvadas grindė išsamios UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamų patalpų apžiūros duomenimis, o minėti darbų atlikimo aktai dėl jau ne kartą minėtų argumentų nėra vertinami kaip pakankamai patikimi įrodymai dėl klaidų galimybės. Paminėtina ir tai, kad nuteistasis Ž. Š., komentuodamas specialistų išvadų ir darbų atlikimo aktų neatitikimus, nurodė, kad patalpose (duomenys neskelbtini), yra sumontuoti kriauklė ir maišytuvas, todėl jis buvo įsitikinęs, kad tai tie patys PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti plautuvė ir maišytuvas. Specialistas sakė, kad pavadinimo ant kriauklės nėra. Ž. Š. taip pat pripažino, kad parketlentės buvo dėtos adresu (duomenys neskelbtini). Pastarosiose patalpose panaudotos ir medžiagos, nurodytos darbų atlikimo aktuose Nr. 16 ir 17, nes ten dėtos grindys. Jis taip pat nurodė, kad visos tyrimo akte nurodytos medžiagos, kurių nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos (duomenys neskelbtini), o jei ten ne – tada (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Liudytojas M. R. patvirtino mokantis dėti parketlentes, tačiau negalėjo atsiminti, ar dėjo jas kuriose nors UAB „(duomenys neskelbtini)” patalpose. Jis taip pat nurodė pakabinęs plautuvę ir maišytuvą (duomenys neskelbtini), kaip nurodyta darbų atlikimo akte Nr. 8. Patvirtino ir darbus, atliktus pagal darbų atlikimo aktus Nr. 13 ir Nr. 16, tačiau kartu tvirtino daug dirbęs ir (duomenys neskelbtini). Pagal aktus Nr. 17 ir Nr. 18 atliktų darbų jis tiksliai neprisiminė. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad liudytojas M. R. negalėjo tiksliai atsiminti visų įvairiose patalpose atliktų darbų, jo parodymai prieštarauja kitiems pirmiau minėtiems duomenims, tad šiuo aspektu nėra patikimi. Vertindama paminėtus įrodymus visumoje, teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodytomis faktines aplinkybes, kad minėtų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu įgytos prekės buvo panaudotos ne patalpose (duomenys neskelbtini), o patalpose (duomenys neskelbtini).

25.8. Apibendrindama pirmiau minėtų įrodymų visumą ir nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad patalpų (duomenys neskelbtini), remonto darbams buvo panaudotos visos prekės, įgytos pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. 060146, Nr. 08625 ir Nr. 0192360, taip pat dalis prekių (266,20 Eur vertės audio grotuvas su kolonėlėmis), įgytų pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 2934. Tokiu būdu bendrai patalpų (duomenys neskelbtini), remonto darbams buvo panaudota prekių už 1 282,86 Eur (251,40 + 734,36 + 30,90 + 266,20 = 1 282,86) sumą.

26. Byloje pateikti darbų atlikimo aktai dėl prekių, įgytų pagal PVM sąskaitas faktūras, kurios dar nebuvo aptartas šio procesinio sprendimo 21–24 punktuose, tačiau kurios yra nurodytos ginčijamame nuosprendyje (teisėjų kolegija jų iš naujo nevardins), atitinka ne kartą minėtus nuteistojo Ž. Š. parodymus, kad visos prekės, kurios nebuvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo panaudotos patalpose (duomenys neskelbtini). Kad pagal nuosprendyje nurodytas likusias PVM sąskaitas faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgytos prekės buvo sunaudotos remonto darbams, buvo sumontuotos patalpose arba buvo skirtos būtent šioms patalpoms iš dalies patvirtina ir patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenys (t. 9, b. l. 59–90), taip pat byloje surinkti duomenys apie kai kurių įgytų prekių pristatymą būtent šiuo adresu (t. 6, b. l. 69–89, 106–112; t. 7, b. l. 35–38; t. 13, b. l. 46–47), liudytojų J. G., R. Š., V. K. parodymai. Liudytojas M. R. nurodė tiksliai neatsimenantis savo paties pasirašytų darbų atlikimo aktų Nr. 10, 11, 12, tačiau patvirtino atlikęs darbus (duomenys neskelbtini), o būtent dėjęs baltas dailylentes stogo skliaute namo vidinėje pusėje, akmens masės plyteles, dušo detales, maišytuvą, bide, montavęs virtuvinę įrangą: mikrobangų krosnelę, orkaitę, šaldytuvą. Kada tai buvo nurodė nepamenantis. Liudytojas I. J. taip pat patvirtino, kad pastate (duomenys neskelbtini), gerų sąlygų nebuvo, tad 2018 m. jį pradėjo remontuoti. Tvarkė ilgai, po kambarį. Yra ten buvęs remonto metu 2018–2019 m. Kad patalpose (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. buvo atliekami remonto darbai patvirtino ir liudytojų S. Y., O. Z., D. H., S. Š. parodymai. Paminėti duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad jų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su ginčijamo nuosprendžio išvada, kad pagal likusias PVM sąskaitas faktūras įgytos prekės buvo panaudotos (duomenys neskelbtini).

27. Spręsdama, kiek pirmiau padarytos išvados dėl konkrečių prekių ir paslaugų, įgytų pagal nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, panaudojimo vietos yra reikšmingos nagrinėjamai bylai, teisėjų kolegija vertino ir šiuos duomenis. Kaip patvirtino nuteistasis Ž. Š., jis yra bylai aktualių patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savininkas. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad Ž. Š. yra patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (pastatas 2.3), savininkas nuo 2011 m. gruodžio 1 d.; patalpų (duomenys neskelbtini) (1/2 pastatų 2.2, 2.3, 2.4), savininkas nuo 2008 m. gruodžio 12 d.; ir patalpų (duomenys neskelbtini) (pastatai 2.2. 2.2, 2.3, 2.5, 2.6), savininkas (bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė su S. Š.) nuo 2004 m. birželio 16 d. (t. 8, b. l. 193–199; t. 18, b. l. 28–44). Jis taip pat nurodė, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas patalpos buvo remontuojamos įmonės veiklai, buvo gerinamos darbo vietos. Sąlygos žmonėms buvo prastos, todėl įmonė investavo, kad galėtų dirbti. Iš pradžių įmonėje dirbo 10 žmonių, o po to 78. Padaugėjo ir aptarnaujančio personalo, ir vairuotojų. Patalpose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra įsikūręs UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras, jis jas nuomoja įmonei, suma nedidelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš pradžių vykdė veiklą antrame aukšte, o patalpos pirmame aukšte buvo išnuomotos. 2020 m. kovo mėnesį nuomojusi įmonė išėjo, nes jiems patiems reikėjo patalpų. Tada pasidarė remontą ir persikėlė į šias patalpas dirbti. Ten įsikūrusi buhalterija, biuras, sėdi ekspeditoriai. Nuo 2020 m. padidėjus darbuotojų skaičiui, įmonė veiklai naudojo abu patalpų aukštus. Patalpos (duomenys neskelbtini), taip pat naudojamos įmonės veiklai nuo pat pradžių, sudaryta nuomos sutartis. Ten yra krovininis servisas, dirba 6 žmonės, remontuojamos krovininės mašinos nuo įmonės darbo pradžios. 2022 m. įsigaliojus Mobilumo paketui mašinos po 8 savaičių turi grįžti į Lietuvą ir tada jos yra remontuojamos. Mašinos grįždavo ir seniau, tačiau tada tai nebuvo privaloma. (duomenys neskelbtini) nėra krovininio serviso, todėl jie patys remontuoja. Tuo laiku dirbo 4 šaltkalviai. Buvo labai prastos sąlygos. Remonto darbai ten pradėti 2018 m. 2019 m. daryta inventorizacija, kad žinoti, kurios pagrindinės sienos, kad jų neišversti. Buvo padarytas remontas, tačiau nebaigtas. Po 2020 m. kratos ten viskas sustabdyta. Dar šiai dienai žmonės važiuoja į tualetą (duomenys neskelbtini). Akivaizdžiai matyti, kad remonto darbai ten atlikti neseniai. Medžiagos, plytelės neišdaužytos, tik per tiek laiko apdulkėjo. Kur darytas remontas, iki tol jokia veikla nebuvo vykdoma, ji buvo vykdoma angare. Patalpų antrame aukšte vairuotojai laiko savo daiktus. Patalpose (duomenys neskelbtini), yra vykdomas padangų montavimas, remontas. Tą dirba 2 žmonės, yra įrengtas kambariukas dirbantiems žmonėms. Per karantiną ten gyveno vairuotojai. Remontas kambarėlyje darytas 2019 m. Jo sąnaudos nedidelės. Dar nebaigtos lubos, reikia sudėti lentas. Po kratų viskas buvo užšaldyta, nieko neinvestavo. Iš pradžių šiuo adresu buvo registruota įmonė. Tik po to persikėlė į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

28. Liudytojas M. R. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), yra įrengta salė antrame aukšte vairuotojų daiktams pasidėti. Šiomis patalpomis naudojasi vairuotojai. Pirmas aukštas kol kas nenaudojamas, ten patalpos daiktams, detalėms susidėti. Liudytojas I. J. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ biuras, kuris užima visą pastatą. Bendrovė naudoja ir patalpas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra garažas, angaras, ten mechanikai remontuoja autovežius. Jis šiuo metu dirba ekspeditoriumi, bet 2017–2018 m. dirbo vairuotoju, yra ten ne kartą pats atvaręs autovežį remontui. Apsilankydavo apie 3 kartus per mėnesį. Šiuo metu ten lankosi rečiau, bet patalpos naudojamos tai pačiai veiklai. Šių patalpų antrame aukšte vairuotojai susineša daiktus. (duomenys neskelbtini) yra tvarkymo punktas. Ten montuojamos padangos. Vairuotojų yra daug ir jie ten pasideda savo daiktus, padarytoje aikštelėje palieka savo automobilius.

29. Kad patalpos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apžiūros metu buvo naudojamos UAB „(duomenys neskelbtini)” darbuotojų, nurodyta ir 2024 m. sausio 19 d. tyrimo akto tiriamojoje dalyje. Tai matyti ir iš tyrimo akte esančių bei specialisto A. K. papildomai pateiktų 2024 m. sausio 16 d. darytų nuotraukų (t. 16, b. l. 195; t. 17, b. l. 24–67, 92–145), taip pat ir iš ikiteisminio tyrimo metu atliktų patalpų apžiūros duomenų (t. 9, b. l. 3–58). Vizualiai įvertinus abiejų apžiūrų metu padarytas nuotraukas didelių skirtumų tarp jose fiksuotų patalpų būklės nenustatyta. Abiejų apžiūrų metu patalpose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, užfiksuotos įrengtos darbo vietos (kai kurios ir su jose dirbančiais darbuotojais), biuro aplinka, lentynos ir dėžės su dokumentais ir kitais daiktais. Iš patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenų ir nuotraukų matyti, kad remonto darbai jose nėra pilnai baigti (neįrengi šviestuvai, jungikliai, kiti elektros instaliacijos darbai), kas riboja pilnavertį patalpų naudojimą. Pirmame aukšte užfiksuotos laikomos lentynos ir dėžės su dokumentais, kiti įvairūs daiktai. Patalpų antrame aukšte esančioje didelėje patalpoje užfiksuota daug laikomų rankinių, lagaminų ir kitų ryšulių su asmeniniais daiktais, padanga. 2021 m. birželio 18 d. apžiūros protokole nurodyta, kad minėtų patalpų angare stovi autovežis ir kita technika, sudėtos automobilių dalys. 2024 m. sausio 16 d. apžiūros metu darytose nuotraukose angare užfiksuoti du autovežiai, kita lengvoji transporto priemonė, padangos, kiti įvairūs daiktai. Iš abiejų apžiūrų metu darytų patalpų (duomenys neskelbtini), nuotraukų matyti, kad garažo patalpose užfiksuota daug sandėliuojamų įvairių daiktų, o greta esančiose buitinio tipo patalpose – virtuvėlė su virtuvine įranga, sanitarinis mazgas, dušas. 2021 m. birželio 18 d. atliktos apžiūros metu patalpų išorėje, šalia garažo vartų, užfiksuota aikštelė su joje laikomu dideliu kiekiu padangų, ratlankis, pramoninis konteineris su įvairiais daiktais ir šiukšlėmis. 2024 m. sausio 16 d. apžiūros metu garažo patalpose užfiksuota daug statybinių atliekų, ratlankių, padangų, o buitinio tipo kambaryje – lova su patalyne (pagalvės), kėdės su rūbais, televizorius, svetainės minkštas kampas, stalas, grotuvas su kolonėlėmis, virdulys, rankšluostis, daiktų ryšuliai. Kad patalpose (duomenys neskelbtini), būdavo apgyvendinami vairuotojai, patvirtino ir liudytojos S. Š. parodymai. Kad yra nakvojęs minėtose patalpose, ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas A. F..

30. Iš pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. bendrovėje dirbusių darbuotojų skaičius nuosekliai augo nuo 32 iki 77 darbuotojų. (t. 17, b. l. 178). Byloje taip pat buvo pateiktos iš VĮ Registrų centro gautos patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuomos sutartys su priedais, sudarytos tarp Ž. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 17, b. l. 148–177), kurios buvo įregistruotos VĮ Registrų centre. Iš jų matyti, kad 2013 m. sausio 2 d. sutartimi patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuoma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta ir VĮ Registrų centre įregistruota nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2032 m. gruodžio 31 d. (pradinis nuomos terminas buvo pratęstas). Mėnesinis nuomos mokestis – 200 Lt, nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. – 200 Eur, nuo 2020 m. balandžio 1 d. – 300 Eur. 2016 m. sausio 2 d. sutartimi patalpų (duomenys neskelbtini), nuoma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. Mėnesinis nuomos mokestis – 500 Eur. 2012 m. lapkričio 16 d. sutartimi patalpų (duomenys neskelbtini), nuoma su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta nuo 2012 m. lapkričio 16 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. (pradinis nuomos terminas buvo pratęstas). Mėnesinis nuomos mokestis – 600 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgė į prokuroro akcentuotus duomenis, o būtent į tai, kad pagal 2013 m. sausio 2 d. nuomos sutarties 2.2 punktą nuomotojas nuomininkui perdavė suremontuotas ir tvarkingas patalpas. Visgi pirmiau aptarti duomenys patvirtina ir tai, kad po kelerių metų, plečiant bendrovės veiklą, buvo siekiama ne išlaikyti esamą patalpų būklę, o ją pagerinti, pritaikyti patalpas platesnei bendrovės veiklai. Paminėtos nuomos sutarties 2.4 punkte buvo numatyta, kad nuomininkas, prieš visiškai perkeldamas į išnuomotas patalpas savo įrangą, kitą turtą, darbo vietas, savo nuožiūra gali atlikti reikalingą remontą, kuris skirtas įrengti ir pritaikyti išnuomotas patalpas nuomininko poreikiams. Pagal sutarties 2.5 punktą, pasibaigus nuomos terminui pagal šią sutartį, nuomininko atliktu remontu sukurti išnuomotų patalpų ar pastato, kuriame yra išnuomotos patalpos, pagerinimai ar kiti pakeitimai neatlygintinai lieka išnuomotose patalpose ar pastate, jeigu jų negalima atskirti nuo išnuomojamų patalpų ar pastato be žalos jiems. Priešingu atveju nuomininkas turi teisę pasiimti visus tokius pagerinimus ar pakeitimus. Panašios nuostatos buvo numatytos ir 2016 m. sausio 2 d. nuomos sutarties 2.2, 3.4, 3.6 punktuose bei 2012 m. lapkričio 16 d. sutarties 2.2, 2.4, 2.5 punktuose. Specialistas A. K. patvirtino, kad didžiosios dalies pagerinimo darbams sunaudotų medžiagų nėra įmanoma atskirti be žalos konstrukcijoms, tačiau tai turi būti vertinama atsižvelgus ir į kitas aplinkybes. Kaip matyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ šiose patalpose vykdė veiklą ilgą laiką, nuomos sutartyse buvo numatytos galimybės jas pratęsti ir jos buvo tęsiamos, tad įmonės piniginių lėšų panaudojimas patalpų pagerinimo darbų medžiagoms, net ir negalint jų vėliau atskirti, yra logiškas, atitiko įmonės ketinimus vystyti ir plėsti vykdomą komercinę veiklą. Patalpų nuomos sutartyse buvo numatyta galimybė tarp šalių derinti pagerinimų vertės atlyginimo klausimą. Pagal CK 4.169 straipsnio 4 dalies nuostatas, pasibaigus ilgalaikei nuomai nuomininkui turi būti kompensuota ilgalaikės nuomos objekto pagerinimų vertė, jeigu pagerinta buvo nuomotojo sutikimu. Šiuo atveju toks sutikimas buvo, nes patalpų savininkas buvo pats Ž. Š..

31. Vertindama argumentus, kad panaudojus pinigines lėšas Ž. Š. priklausančių patalpų pagerinimui UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimanti komercine transportavimo veika, tiesiogiai ekonominės naudos negavo, jos pajamos nepadidėjo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo, kuriuo rėmėsi ir specialistė N. L., 17 straipsnio 1 dalies nuostatas leidžiami atskaitymai yra visos faktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai vieneto sąnaudos, būtinos vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, jeigu šis Įstatymas nenustato ko kita. Visgi nagrinėjamu atveju, vertinant BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, svarbu yra ne tai, ar pagal nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras panaudotos piniginės lėšos gali būti vertinamos kaip būtinos sąnaudos, kurių sumą leidžiama atskaityti iš pelno mokesčiu apmokestinamų pajamų. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar aptariamos sumos buvo pasisavintos, tai yra panaudotos ne įmonės interesais ir padarant jai turtinę žalą. Įstatymas nedraudžia nuomos ar panaudos pagrindais įmonės veiklai naudoti akcininkui priklausantį turtą. Jau minėto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 20 straipsnio 3 dalis netgi numato nuomojamo materialiojo ilgalaikio turto eksploatavimo, remonto arba rekonstravimo sąnaudų atskaitymo iš nuomininko pajamų galimybę. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad minėtose patalpose įmonė vykdė ir ketino toliau vykdyti veiklą. Taigi, aptariamos sąnaudos buvo skirtos būtent įmonės poreikiams tenkinti, siekiant plėstis ir pagerinti darbuotojų darbo sąlygas, tokiu būdu taip pat siekiant gauti pajamų iš vykdomos komercinės veiklos. Sąnaudos, patirtos siekiant gauti ekonominės naudos, negali būti vertinamos kaip patirta turtinė žala, o ji, kaip minėta, yra būtinasis BK 183 straipsnyje aprašyto nusikaltimo sudėties požymis.

32. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad už pirmiau aptartas prekes, sunaudotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams tenkinti, sumokėjus šios įmonės lėšomis, jai turtinė žala nebuvo padaryta, todėl šios pinigų sumos, bendrai 12 107,81 Eur (2 497,02 + 3 949,53 + 4 378,40 + 1 282,86 = 12 107,81), Ž. Š. nepasisavino. Ginčijamo nuosprendžio išvados neatitinka šių bylos įrodymų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių, todėl atitinkamai PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias įgytos visos prekės buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams tenkinti, šalinamos iš nuosprendžio aprašomosios dalies. PVM sąskaitose faktūrose Nr. 08305, Nr. 2934 ir Nr. 003585 nurodytos sumos mažinamos iki sumos, už kurias įgytos šiame nuosprendyje aptartos prekės nebuvo panaudotos bendrovėms poreikiams tenkinti, atitinkamai sąskaitoje Nr. 08305 – iki 274,36 Eur (2 833,53 – 2 559,17 = 274,36), sąskaitoje Nr. 2934 – iki 2 047,32 Eur (4 761,95 – 629,20 – 266,20 – 1 819,23 = 2 047,32), sąskaitoje Nr. 003585 – iki 3 218 Eur (3 692 – 474 = 3 218). Nuosprendyje nurodyta bendra Ž. Š. pasisavinta pinigų suma mažinama iki 103 488,60 Eur (115 596,41 – 12 107,81 = 103 488,60).

33. Vertinant ginčijamo nuosprendžio išvadas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, už kurias pagal PVM sąskaitas faktūras buvo įgytos likusios prekės, kurios, kaip nustatyta pirmiau, buvo panaudotos namo (duomenys neskelbtini), remonto darbams, buvo jame laikomos arba buvo jam skirtos, reikšmingi yra šie duomenys. Dėl šių patalpų naudojimo nuteistasis Ž. Š. laikėsi nuoseklios pozicijos. Iš esmės viso proceso metu jis tvirtino, kad šios patalpos buvo remontuojamos tam, kad jose galėtų gyventi bendrovėje dirbę vairuotojai. Apeliacinės instancijos teisme jis taip pat nurodė, kad patalpos buvo remontuojamos už įmonės lėšas todėl, kad įsigaliojus Mobilumo paketui, atsirado reikalavimas kas 4 savaites parvežti vairuotojus iš Europos į jų gyvenamąją vietą. Jie turi čia savaitę pagyventi, o tada jis juos turi išvežti atgal. Atsiradus Mobilumo paketui reikėjo darbuotojams gerinti darbo sąlygas. Vairuotojai tame name gyveno ir prieš tai, bet reikėjo remontuoti. Antras aukštas nebuvo įrengtas, jį įrengė ir ten gyveno vairuotojai. Per karantiną ten nakvodavo ir 20 žmonių. Jie būdavo 4–5 dienas. Dabar nakvoja 3–5 žmonės. Minėtam namui galėjo pirkti ir prastą orkaitę, bet buvo pirkta „duomenys neskelbtini“ firmos, nes ji gera, kokybiškesnė. Namo patalpose esantis prabangus šviestuvas pirktas ne už įmonės lėšas. Jis yra daug panaudojęs savo daiktų, kurių jam nereikia. (duomenys neskelbtini) kempingas oficialią veiklą pradėjo 2019 m., nakvynė kainuoja apie 20 Eur. Ten mediniai karkasiniai nameliai, skirti gyventi labiau vasarą. Ten gamina maistą, kurį vairuotojai užsisako. Daugiau (duomenys neskelbtini) nėra kur gyventi, reiktų vežioti į Biržus, Panevėžį.

34. Liudytojas M. R. apeliacinės instancijos teisme taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), esančiame name gyvena vairuotojai. Tai žino, nes ne kartą ten juos vežė. Būna, kad vairuotojai grįžta iš reiso, neturi kur nakvoti ir ten nakvoja, laukia, kol vėl vyks į reisą. Savo darbo pradžioje ten vairuotojų neveždavo, su jais bendro ir veždavo I. J., nes jis (M. R.) nemokėjo rusų kalbos. Vairuotojus pradėjo ten vežti maždaug po pusmečio ar metų ir veža iki šiol. Negali pasakyti vežtų vairuotojų vardų ir pavardžių. Nežino kiek naktų jie ten nakvodavo, kur miegodavo, nes išleisdavo vairuotojus prie durų. Jie sakydavo, kad važiuoja nakvoti. Liudytojas I. J. taip pat tvirtino, kad patalpos (duomenys neskelbtini), naudojamos įmonės veikloje, nes ten gyvena vairuotojai. Yra ne kartą ten vežęs O. V. (O. V.), S. Y., nes jie dažniausiai grįždavo iš kadencijos. Vežė vairuotojus ten nuolat nuo 2018 m. iki pat dabar. Anksčiau tame name nebuvo gerų sąlygų. Kai vyko remontas, vairuotojai miegodavo svetainėje pirmame aukšte ant paprastų lovų. Neatkreipė dėmesio, iki kada tos lovos stovėjo svetainėje. Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę vairuotojai kurį laiką gyvendavo (duomenys neskelbtini), patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. Š., S. Š., S. C., S. Y., O. Z., D. H., taip pat ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai A. F., Y. K.. Šie duomenys sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, pagrindo jais nesivadovauti teisėjų kolegija nenustatė, todėl remdamasi jų visuma pripažįsta, kad patalpose (duomenys neskelbtini), iki remonto darbų pabaigos buvo leidžiama periodiškai, kilus būtinybei nakvoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojams, grįžusiems iš reisų ir laukiantiems kitų. Tokia išvada padaryta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Visgi šios aplinkybės šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad minėtų patalpų pagerinimui sunaudotos įmonės piniginės lėšos nebuvo Ž. Š. pasisavintos.

35. Tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi ne tik jau aptartus duomenis. Ją pagrindžia ir byloje esantys patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenys (t. 9, b. l. 59–90), kuriais remiantis sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad namo paskirtį buvo siekiama pritaikyti gyventi šeimai. Apie tai galima spręsti iš įrenginėjamo namo išplanavimo. Ž. Š. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius akivaizdžiai žinojo, kad dauguma įmonės vairuotojų yra užsieniečiai, vyrai. Būtent jiems, pagal jo parodymus, ir buvo norima įrengti patalpas, kuriose kartais turėdavo nakvoti net iki 20 žmonių. Nežiūrint to, name (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte buvo įrenginėjama didelė svetainė ir tik vienas miegamasis, kuriame apžiūros metu aptikta tik viena dvigulė lova. Kitų lovų ar čiužinių, ant kurių, pasak liudytojų S. Y., O. Z., buvo miegama iki remonto darbų pradžios ir juos pradėjus, 2021 m. birželio 18 d. atliktos apžiūros metu, kai dauguma remonto darbų jau buvo padaryti, patalpose neberasta, nors būtent tokių daiktų vairuotojų poilsiui reikėjo pirmiausiai. Apeliaciniame skunde minima, kad įrengti ir savo darbuotojų apgyvendinimui pritaikyti nebaigtą statyti statinį negalima savavališkai, nesilaikant statinio projekto ir statybą reglamentuojančių teisės aktų, visgi, kaip patvirtino specialistas A. K. ir jo pateikti patalpų planai (t. 17, b. l. 109, 129), panašiu metu vykdyto kitų patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remonto metu, siekiant pritaikyti patalpas įmonės poreikiams, buvo pakeistas jų išplanavimas, išgriautos pertvaros (nelaikančiosios sienos), įrengti nauji plastikiniai atitvarai. Tai rodo, kad esant poreikiui nelaikančiųjų konstrukcijų perplanavimas, papildomų atitvarų sumontavimas yra galimas ir tai Ž. Š. buvo žinoma. Be to, nei statinio projektas, nei paminėti teisės aktai neįpareigojo pašalinti iš patalpų lovas ir čiužinius ar miegamajame pastatyti vieną dvigulę lovą, o ne dvi ar net daugiau viengulių lovų, kas labiausiai atitiktų čia nakvojančių vairuotojų vyrų interesus.

36. Be to, iš patalpų apžiūros duomenų ir aktualiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytų šioms patalpoms įgytų prekių kainos matyti, kad namas buvo įrenginėjamas prabangiai, su brangiais ne pirmo būtinumo daiktais bei objektais. Nustatyta, kad name buvo įrengta pirtis, kurios sienos padengtos mozaika, svetainėje įrengtas židinys „Schmid“ su marmuro apdaila, taip pat biožidinys, pagamintas pagal individualų projektą, pakabintas prabangus sietynas, įrengta dekoratyvinė stiklo siena, durys su dekoratyviu stiklu. Su svetaine sujungtoje virtuvėje pastatyti virtuvės baldai su įmontuota brangia buitine technika – įmontuojama orkaite ir mikrobangų krosnele „Miele“, įmontuojamu, dideliu, dviejų durų šaldytuvu „Liebher“ su dviejų stalčių šaldikliu. Tualetų patalpose pirmame ir antrame aukšte greta klozetų įrengti ir pisuarai. Visas namas dengtas klinkerio plytelėmis. Nuteistasis Ž. Š. tvirtino, kad židinys yra ne prabangos prekė, o vienintelis patalpų šilumos šaltinis (kartu su biožidiniu). Šie teiginiai neatitinka bylos duomenų. Jų pagrindu nustatyta, kad pagal 2019 m. vasario 26 d. PVM sąskaitą faktūrą AAA Nr. 19000847835 buvo įgytas katilas „Luna Duo-Tec MP“ už 1 627,35 Eur. Šis katilas patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros metu rastas sumontuotas ir veikiantis, tai fiksuota ir nuotraukose. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad name (duomenys neskelbtini), yra vietinis centrinis šildymas (t. 8, b. l. 187–188).

37. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad pinigų sumos, sunaudotos įmonės veikloje naudojamų patalpų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontui ir įrengimui (bendra suma visoms trims patalpoms – 12 107,81 Eur), labai skyrėsi nuo sumos, panaudos (duomenys neskelbtini) (103 488,60 Eur). Nors Ž. Š. tvirtino, kad tokiu būdu jis rūpinosi vairuotojų poilsiu, apgyvendinimo kokybe, visgi tai akivaizdžiai prieštarauja kitų patalpų, naudotų įmonės darbuotojų, remontui padarytoms sąnaudoms. Iš apžiūros duomenų (t. 9, b. l. 3–58) matyti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), kuriose, kaip apžiūros metu tvirtino pats Ž. Š., taip pat teismui nurodė liudytoja S. Š., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytojas A. F., taip pat periodiškai nakvodavo vairuotojai, įrengtos labai paprastai, naudojant nebrangias medžiagas. Tas pats pasakytina ir apie patalpas (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi vairuotojų daiktai. Kaip matyti tiek iš 2021 m. birželio 18 d. apžiūros metu, tiek ir 2024 m. sausio 19 d. specialisto A. K. darytų nuotraukų (t. 16, b. l. 174–194), nei 2021 m., nei vėliau 2024 m. nebuvo pasirūpinta netgi paprasčiausiu šių patalpų valymu, nes patalpoje abiejų apžiūrų metu buvo užfiksuotas purvas, išmėtytos šiukšlės ir netvarka. Nebuvo prabangos prekių ir įmonės biure (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo remontuotas ir kuriame nuolat, o ne periodiškai, būdavo įmonės darbuotojai. Visa tai paneigia minėtus Ž. Š. teiginius.

38. Kaip nurodė liudytoja J. G., patvirtinusi teismo posėdyje perskaityto savo 2021 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo duomenis (t. 2, b. l. 1–2), patalpų (duomenys neskelbtini), apžiūros metu minėtu adresu rasti du UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai O. V. ir A. D.. Ž. Š. paaiškino, kad jie laukia išvykimo į reisą ir nakvojo minėtu adresu. O. V. taip pat patvirtino, kad jis ir A. D. nakvojo (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šios minėtų asmenų nurodytos aplinkybės byloje nėra paneigtos, tačiau vertina jas kartu su kitais bylos duomenimis. Patalpų apžiūros metu miegamajame buvusi dvigulė lova (kaip nurodyta apžiūros protokole, minėti du asmenys buvo rasti sėdintys būtent šiame kambaryje) buvo be jokios patalynės, netgi pagalvių. Kaip nurodė liudytoja J. G., patalynės ir pagalvių nebuvo ir jokiose kitose šių patalpų vietose. Nebuvo ir spintų, kur tai galėtų būti laikoma. Nebuvo ir jokių asmeninių daiktų. Jos vertinimu, asmeninius daiktus vairuotojai laikė patalpose (duomenys neskelbtini). Po apžiūros čia atvykus jie sutiko tą patį O. V.. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina padarytą išvadą, kad vairuotojai patalpose (duomenys neskelbtini), apsistodavo tik periodiškai, kilus būtinybei, neturint kur kitur nakvoti, o jų poilsio kokybei nebuvo skiriamas didelis dėmesys ir sąnaudos. Tokias išvadas atitinka ir liudytojų M. B., A. F. ir Y. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 134–136, 166–168; t. 2, b. l. 24–25). Liudytojas M. B. nurodė, kad jam kaip vairuotojui UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokio gyvenamojo ploto nesuteikė, kai reikėdavo pernakvoti – jis miegodavo kempinge (duomenys neskelbtini) km., (duomenys neskelbtini) raj., ir mokėjo pats. Liudytojas A. F. patvirtino, kad yra nakvoję (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), nes kempinge nebuvo vietos. Už kempingą mokėdavo pats. To Ž. Š. nekompensuodavo. Liudytojas Y. K. nors ir patvirtino, kad yra nakvojęs pas Ž. Š. namuose (duomenys neskelbtini), tačiau neigė nakvojęs R. Š. priklausančiame name. Prieš reisą nakvodavo (duomenys neskelbtini) raj. esančiuose nameliuose. Už tai mokėjo pats, Ž. Š. nekompensuodavo.

39. Padarytas išvadas dėl patalpų (duomenys neskelbtini), remontui ir įrengimui sunaudotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšų pasisavinimo, o ne panaudojimo įmonės reikmėms, sustiprina ir tai, kad bendra minėtam tikslui panaudota pinigų suma (103 488,60 Eur) įmonei buvo labai didelė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaruoti finansiniai duomenys patvirtina, kad 2018 m. įmonės grynasis pelnas buvo 140 496 Eur, 2019 m. – 228 358 Eur, o 2020 m. įmonė patyrė 1 702 Eur grynojo nuostolio, nors bendros pardavimo pajamos (3 349 862 Eur) išliko panašios, kaip ir ankstesniais 2018 m. (3 709 864 Eur) (t. 11, b. l. 42–82). Šie duomenys vertintini atsižvelgus ir į tai, kad įmonė galėjo imtis kur kas mažesnių finansinių sąnaudų reikalaujančių veiksmų, kad laikinai apgyvendinti vairuotojus (duomenys neskelbtini), ar įrengti jiems laikinas miegojimo vietas (duomenys neskelbtini), kur buvo laikomi vairuotojų daiktai. Galiausiai vairuotojai galėjo būti apgyvendinti (duomenys neskelbtini) veikusiame kempinge arba, kaip nurodė Ž. Š., Biržuose ar Panevėžyje esančiose apgyvendinimo vietose. Tokiu atveju, net nežiūrint apie 30 km atstumo nuo (duomenys neskelbtini), įmonės patirtos sąnaudos periodiškai apgyvendinant vairuotojus trumpam laikotarpiui tarp reisų būtų kur kas mažesnės, nei namo (duomenys neskelbtini), įrengimas, kuriam panaudota mažiausiai 103 488,60 Eur. Todėl spręstina, kad pasirinktas priešingas variantas neatitiko UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinių interesų, tačiau atitiko būtent asmeninius Ž. Š. ir jo dukters R. Š. turtinius interesus.

40. Nuteistasis Ž. Š. nurodė, kad jo apsisprendimą dėl namo (duomenys neskelbtini), įrengimo ir panaudojimo lėmė priimtas Mobilumo paketas – bendros taisyklės Europos Sąjungos šalyse dirbantiems vežėjams. Vertindama šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą Europos Sąjungos Tarybos priimtą teisės normų rinkinį Europos Parlamentas patvirtino tik 2020 m. liepos 8 d., o jo nuostatų, aktualių šiai bylai, taikymo pradžia buvo numatyta nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. Tuo tarpu, kaip nustatyta byloje, PVM sąskaitos faktūros, kuriomis įgytos prekės šioms patalpoms, buvo išrašytos laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d., tai yra didžioji dalis prekių buvo įgytos iki minėto teisės normų rinkinio patvirtinimo ir įsigaliojimo, arba iš karto po to, bei dar 2018 m. pradėjus vykdyti remonto darbus. Be to, minėtame teisiniame reglamentavime buvo naujai numatyta, kad vairuotojai kartą per 4 savaites turės atlikti reguliarų kassavaitinį poilsį (mažiausiai 45 val.) grįžę į įmonės veiklos centrą įsisteigimo šalyje, į vairuotojo gyvenamąją vietą arba kitą vairuotojo pasirinktą vietą. Normaliais kassavaitinio poilsio laikotarpiais ir bet kokiu ilgiau nei 45 valandas trunkančiu kassavaitinio poilsio laikotarpiu, kuriuo kompensuojami ankstesni sutrumpinto kassavaitinio poilsio laikotarpiai, negali būti naudojamasi transporto priemonėje. Jie turi būti praleidžiami būste, kuriame yra tinkamos miegamosios bei sanitarinės patalpos. Visas būsto ne transporto priemonėje išlaidas padengia darbdavys. Taigi, šis naujas teisinis reguliavimas neįpareigojo darbdavio apgyvendinti vairuotojus paties valdomose, prabangiai įrengtose patalpose, numatė tik reikalavimą užtikrinti tinkamas miegojimo ir sanitarines sąlygas.

41. Teisėjų kolegija vertino ir byloje pateiktą patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį (t. 13, b. l. 43–45), sudarytą tarp R. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“2018 m. kovo 26 d., tai yra kitą dieną po to, kai nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2018 m. kovo 15 d. patalpų dovanojimo sutartis (t. 8, b. l. 187–188). Nors ši sutartis, priešingai nei kitų patalpų nuomos sutartys, minėtame registre įregistruota nebuvo, ji taip pat nepateikta patalpų apžiūros metu, teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad ji buvo pasirašyta kitu metu. Minėtos sutarties 3.1.5 punkte, kaip akcentuota apeliaciniame skunde, buvo numatyta, kad nuomininkas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigojo sutarties galiojimo metu atlikti nuomojamo turto ar su jo pritaikymu apgyvendinimui susijusius įrengimo ir remonto darbus. Visgi šios sutarties, kurios vieną iš šalių atstovavo tas pats Ž. Š., nuostatos niekaip nekeičia pirmiau aptartų įrodymų visumos vertinimo dėl minimų patalpų remonto ir įrengimo tikrojo tikslo – ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o paties Ž. Š. bei jam artimo asmens turtinės naudos. Šių išvadų nekeičia ir bylos duomenys, kad minėtose patalpose UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai periodiškai gyvena iki pat dabar, tuo labiau, kad tolimesniems nuteistojo veiksmams dėl minėtų patalpų reikšmingas buvo ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. prasidėjęs ikiteisminis tyrimas.

42. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad nemažos dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojais dirbusių užsieniečių, tarp jų ir parodymus byloje davusių pirmiau minėtų liudytojų O. V., O. Z., S. Y., D. H., deklaruota gyvenamoji vieta atitinkamai nuo 2018, 2019 ar 2020 m. buvo (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 110–112), visgi akivaizdu, kad toks kiekis asmenų aptariamose patalpose negyveno ir negalėjo gyventi, tad minėti duomenys neatspindėjo realios padėties. Pats apeliantas tokį gyvenamosios vietos deklaravimą siejo su Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 26 straipsnio, reglamentuojančio leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygas, reikalavimais.

43. Byloje esantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad Ž. Š. jam priklausiusį namą (duomenys neskelbtini), 2018 m. kovo 15 d. padovanojo savo kartu gyvenančiai pilnametei dukrai R. Š. (t. 8, b. l. 187–188). Nežiūrint to, kaip patvirtino tiek jis pats, tiek ir liudytojos R. Š. parodymai, Ž. Š. ir toliau buvo tas asmuo, kuris ir po namo dovanojimo sprendė esminius su šiuo turtu susijusius klausimus. Būtent jis savo nuožiūra sprendė dėl konkrečių remonto ir įrengimo darbų, kurie bus atlikti minėtose patalpose, taip pat ir dėl to, kam ir kiek ilgai šios patalpos bus naudojamos (nuomojamos UAB „(duomenys neskelbtini)“). Paminėtina ir tai, kad dalis Ž. Š. sprendimu atliktų darbų ir panaudotos įrangos buvo ilgalaikio ir neatskiriamo nuo pastato konstrukcijos pobūdžio, tad net ir pasibaigus nuomai jie liktų ar galėtų likti patalpose (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. Š. patvirtino teismui, kad neplanavo ten gyventi (ji gyvena kartu su tėvais), kad patalpas remontavo Ž. Š., norėdamas apgyvendinti vairuotojus, kad pasibaigus nuomos sutarčiai dėl buitinės technikos ir kitų daiktų, kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybė, nuspręs Ž. Š., ar išmontuoti, ar parduoti, ar visą namą parduoti. Taigi, pasak liudytojos, Ž. Š. išliko ir asmeniu, kuris savo nuožiūra sprendė ir disponavimo namu klausimus. Visa tai leidžia pripažinti, kad ir po namo (duomenys neskelbtini), dovanojimo artimam, kartu gyvenančiam šeimos nariui Ž. Š. liko faktiniu šių patalpų savininku, priiminėjusiu visus esminius su šio turto naudojimu, valdymu ir disponavimu susijusius klausimus. Todėl pirmiau minėtas bendrovės lėšas panaudojęs pastato, kurio faktiniu savininku buvo, remontui ir įrengimui, jis jas pasisavino.

44. Pirmiau aptarti įrodymai ir argumentai leidžia pripažinti, kad Ž. Š. skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 183 straipsnio 2 dalį, nes pasisavintų piniginių lėšų suma viršijo tuo metu galiojusią didelės vertės ribą – 250 MGL (12 500 Eur). Tačiau 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo BK pataisos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925). Pagal naujos redakcijos BK 183 straipsnio 2 ir 3 dalis atsako tas, kas atitinkamai pasisavino didelės vertės ir labai didelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojančias nuo 2023 m. birželio 1 d., turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 400 MGL dydžio sumą, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos. Labai didelės vertės turtas pagal BK 190 straipsnio 1 dalies nuostatas, galiojančias nuo 2023 m. birželio 1 d., yra tuomet, kai turto vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Byloje nustatyta, kad Ž. Š. pasisavinta suma (103 488,60 Eur) viršija 900 MGL dydį (45 000 Eur), tad jo veika atitinka naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalyje nurodytus veikos požymius. Veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 183 straipsnio 2 dalies, pagal kurią Ž. Š. yra nuteistas ginčijamu nuosprendžiu, priimtu iki 2023 m. birželio 1 d., sankcijoje buvo numatyta vienintelė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmė. Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta nauja, laisvės atėmimui alternatyvi bausmė – bauda, taip pat sumažinta maksimali laisvės atėmimo bausmės trukmė – nuo 10 metų ik 8 metų. Taigi, šis baudžiamasis įstatymas yra bausmę švelninantis ir lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, Ž. Š. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 183 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį pagrįstumo

45. Ž. Š. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šių pareigų pagrindu, kaip ūkio subjekto vadovas, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą; pagal 14 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, veikdamas per I. Ž., nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, atlikdamas bendrovėje ir kasininko funkcijas, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nesurašydamas ūkines operacijas ar ūkinius įvykius pagrindžiančių dokumentų, kurie susiję su bendrovės gautomis pajamomis, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tai yra nevykdė Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 3 punkto ir 16 punkto reikalavimų, nes:

1) 2019–2020 metų bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė devyniais autovežių reisais iš Europos valstybių į Lietuvą atgabentų 72 naudotų automobilių pervežimo paslaugų ūkinių operacijų, tai yra į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė gautų 21 600 Eur grynųjų pinigų už parduotas automobilių pervežimo paslaugas, neįnešė į bendrovės kasą gautų pajamų bei piniginių lėšų gavimo operacijų nefiksavo apskaitoje, nesurašė apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų faktūrų ir kasos pajamų orderių;

2) 2018–2020 metais pateikė buhalterei I. Ž., kad ši įtrauktų į bendrovės apskaitą nuosprendyje nurodytą 61 PVM sąskaitą faktūrą dėl pirkimo ūkinių operacijų už 115 091,35 Eur, kurios nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, iš kurių 74 864 Eur vertės ūkinės operacijos nebuvo pagrįstos dokumentais – atliktų darbų aktais.

Dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

46. Nuteistasis Ž. Š. dėl neapskaitytų autovežių reisų savo kaltės taip pat nepripažino ir tvirtino, kad reisai gali būti neapskaityti, jei vairuotojai nepridavė CMR. Tai ne jo darbo sritis, reikia klausti darbuotojų. Jis nedavė nurodymo neįtraukti į apskaitą. Liudytojų, kurie davė parodymus, jis nėra matęs, jų parodymai neteisingi. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo šiais jo parodymais ir savo apkaltinančias išvadas dėl neapskaitytų devyniais autovežių reisais atgabentų 72 automobilių pervežimo paslaugų ūkinių operacijų ir neįtrauktų į apskaitą 21 600 Eur grynųjų pinigų grindė kitų bylos įrodymų visumos vertinimu, o būtent liudytojų D. O., K. J., A. L., A. S., B. Ž., A. K. parodymais, taip pat byloje ištirtiems įrodymams patikrinti perskaitytų liudytojų R. K., M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K., V. P., E. Č., A. V., L. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos duomenimis, specialistės N. L. išvada ir paaiškinimais, liudytojų J. G., Ž. Š. parodymais ir pastarojo savanoriškai pateiktais apžiūrai jo mobiliojo ryšio telefone esančiais susirašinėjimo „Viber“ programėlėje su vairuotoju A. A. (A. A.) duomenimis, liudytojos S. Š. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės fiksavimo ir kaupimo protokolų duomenimis. Teismas nuosprendyje pateikė išsamią šių duomenų analizę ir apeliacinės instancijos teismas su ja sutinka.

47. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, byloje iš tiesų nėra ginčijama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo automobilių pervežimus į Lietuvą. Tai patvirtino tiek pats Ž. Š., tiek ir skunde paminėtų liudytojų D. O., B. Ž., A. S. parodymai, taip pat ir pirmosios instancijos teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros (t. 15, b. l. 166–173). Visgi pirmiau minėtų liudytojų parodymai patvirtina ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

48. Liudytojas D. O., UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto vadybininkas, patvirtino, kad būdavo atvejų, kai bendrovės autovežiai grįždavo į Lietuvą ne tuščiomis, o pakrauti automobilių. Liudytojas taip pat nurodė, kad tuo rūpinosi direktorius (Ž. Š.). Šiuos jo teiginius patvirtino ir liudytojų A. S., K. J., A. L. parodymai (t. 2, b. l. 11–112, 114–117; t. 15, b. l. 45 reversas–46, 78–79 reversas). Pastarieji du liudytojai teismui pateikė duomenis ir apie konkrečius UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežiais atliktus automobilių pervežimus iš Europos į Lietuvą, dėl kurių, pasak liudytojų, jokie apskaitos dokumentai nebuvo surašyti, o grynieji pinigai už juos sumokėti vairuotojams. Kaip nurodo apeliantas, liudytojai K. J., A. L., apklausti pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, iš tiesų patvirtino, kad Ž. Š. nepažįsta, visgi jie kartu nurodė ir tai, kad su nuteistuoju bendravo ir tarėsi telefonu. To pilnai pakanka susitarimui dėl transporto priemonių pargabenimo į Lietuvą, apie kuriuos liudytojai davė parodymus.

49. Apeliantas akcentavo kai kuriuos netikslumus liudytojo K. J. parodymuose. Šis liudytojas teisme nurodė, jog autovežiu buvo gabenti 8 automobiliai. Kad vairavo rusakalbiai asmenys, lyg iš Ukrainos. Patys vairuotojai jam paskambino, viskas vyko (duomenys neskelbtini), „duomenys neskelbtini“ automobilių turguje (duomenys neskelbtini), atsiskaitė grynais pinigais, kiek pamena, sumokėjo vairuotojui 2 400 Eur. Tokia yra autovežio kaina. Tuo tarpu apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 116–117) liudytojas buvo nurodęs, kad buvo gabenti 7 automobiliai, kad sumokėjo vairuotojui 2 100 Eur, kad vieno automobilio kaina yra 300 Eur. Šie parodymai buvo perskaityti teisme ir liudytojas patvirtino, kad taip galėjo būti. Kartu teismui nurodė, kad tai buvo 2020 m. vasarą, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs 2020 m. rudenį. Apeliantas abejones šio liudytojo parodymais grindžia ir tuo, kad VĮ Regitroje jo vardu buvo registruoti tik du automobiliai 2020 m. sausio 14 d. (t. 15, b. l. 175–176), o pirmos apklausos ikiteisminio tyrimo metu liudytojas apskritai neigė naudojęsis UAB „(duomenys neskelbtini)“ paslaugomis. Teisėjų kolegija sutinka, kad liudytojo K. J. parodymuose iš tiesų yra neatitikimų. Ikiteisminiame tyrime pirmosios apklausos metu (t. 2, b. l. 114–115) liudytojas K. J. buvo nurodęs, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį telefonu tik tarėsi su Ž. Š. dėl dviejų automobilių pargabenimo, tačiau šis jų neatvežė, nes autovežyje nebuvo vietos. Vėlesnėje apklausoje (t. 2, b. l. 116–117) liudytojas šiuos parodymus patikslino. Perklausęs užfiksuotą pokalbį telefonu tarp savęs ir Ž. Š. jis nurodė, kad apie šį įvykį buvo pamiršęs, dabar prisiminė ir nurodė jau minėtas aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme. Tai vertintina atsižvelgus į tai, kad nuo įvykio buvo praėję metai, kuo ir yra paaiškinamas nežymiai nesutampantis liudytojo nurodytas įvykio laikas. Liudytojas K. J. buvo nurodęs teismui, kad užsiima automobilių prekyba, kad jų „Regitroje“ nedeklaruoja, tad apelianto paminėti jo vardu registruoti tik du automobiliai abejonių parodymų patikimumu nekelia. Liudytojo teisme nurodytas aplinkybes apie su Ž. Š. sutartą automobilių pervežimą, jų kiekį, taip pat tikslesnį pervežimo laiką patvirtina byloje fiksuotas jų abiejų pokalbis telefonu 2020 m. rugsėjo 12 d. Jo metu Ž. Š. teiravosi K. J., ar šis turės antradienį mašinas. Į tai K. J. atsakė, kad turės, kad dabar yra septynios ir dar vieną mano nupirks. Į tai Ž. Š. nurodo imti Dresdeną, kad nuims tralą ir parveš jam antradienį (t. 10, b. l. 55). Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija apelianto nurodytų netikslumų nevertina kaip pagrindo nesivadovauti liudytojo K. J. parodymais, nes juos patvirtina ir kiti bylos duomenys.

50. Be jau aptartų įrodymų teismo padarytas apkaltinančias išvadas patvirtina ir liudytojo B. Ž. parodymai. Jis nurodė teismui, kad užsiima individualia veikla – perka automobilius Olandijoje ir parduoda Lietuvoje. Yra turėjęs ir klientų iš Latvijos. Jie pirkdavo mašinas aukcione Olandijoje, vieną mašiną sunku parsivežti, todėl prašydavo jo. Jis transporto priemonės pervežimui neturi, todėl skambindavo Ž. Š.. Negali pasakyti kiek kartų yra bendravęs su juo telefonu dėl automobilių pargabenimo. Latvijos pilietis jo prašė patarpininkauti, todėl jis (B. Ž.) skambino Ž. Š.. Tai buvo prieš tris metus, nepamena, kur reikėjo pristatyti. (duomenys neskelbtini), yra jam priklausantis namas. Nepamena, ar buvo davęs adresą. Automobilis nuo tralo buvo nuimtas pas jį, jį iš ten ir pasiėmė. Apmokėjime jis nedalyvavo, nemokėjo. Z. Š., A. A. jis nepažįsta (t. 15, b. l. 80). Šie parodymai vertintini kartu su liudytojo Z. Š. parodymais. Jis nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, be kitų darbų rūpinasi ir automobilių pervežimais Europos teritorijoje, bendrauja su vairuotojais. Nėra buvę atvejų, kad Ž. Š. prašytų kontaktuoti su asmeniu, kuriam reikia parvežti automobilį. Numerį jis perduodavo vairuotojui. Kaip atsiskaitydavo užsakovas jis nežino. Yra davęs apžiūrai savo mobiliojo ryšio telefoną su „Viber“ programėle. Ten yra siuntęs kažkokį sąrašą, galimai automobilių pakrovimo, kurių gavėjas galimai buvo Latvijos firma. Kartais būdavo, kad gavėjo ir iškrovimo vietos skiriasi. Su klientu bendraudavo vairuotojai. Susirašinėjime nurodė kur išsikrauti (t. 15, b. l. 80). Mobiliojo ryšio telefone, kurį apklausos ikiteisminio tyrimo metu apžiūrai savanoriškai pateikė Z. Š., esančios ,,Viber“ programėlės pokalbiuose buvo rastas 2019 m. birželio mėn. iki 2019 m. birželio 12 d. vykęs Z. Š. susirašinėjimas su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju A. A.. Vairuotojas Z. Š. siuntė informaciją apie grįžimą, nurodė, kad yra tuščias, kad skambino klientas, sakė, kad bus 8 mašinos, bei nurodė skambinusiojo numerį (sutampa su B. Ž. naudojamu telefono numeriu), buvo siunčiamas automobilių sąrašas. Vairuotojas taip pat teiravosi kaip rašyti CMR, ar jie bus aštuoni, į ką Z. Š. patvirtino, kad bus 8 CMR, taip pat atsiuntė Latvijos įmonės SIA „duomenys neskelbtini” rekvizitus su prierašu, kad tai 2 grafa. Vairuotojas pateikė informaciją, kad iki iškrovimo liko 180 km, dabar ilsėsis, bus vakare, o Z. Š. atsiuntė vairuotojui informaciją apie vietą – (duomenys neskelbtini), kur jis turi iškrauti mašinas, persiuntė namo koordinates bei nuotrauką. Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemos duomenimis transporto priemonė Scania P420, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo-liepos mėn. į Latviją nevyko (t. 3, b. l. 2–3, 5–68, 69–77). Galimybės apklausti A. A. nėra, nes jis miręs (t. 3, b. l. 80).

51. 2021 m. birželio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole (t. 10, b. l. 41–78) užfiksuoti Ž. Š. pokalbiai dėl mašinų pargabenimo su A. S. (pokalbiai Nr. 464, 4198, 4203), su K. J. (pokalbis Nr. 2832), su B. Ž. (pokalbiai Nr. 4096, 4135, 4136), su Z. Š. (pokalbiai Nr. 4134, 4201, 5213, 5214, 5251, 7991), su A. L. (pokalbiai Nr. 4424, 4534); su R. Š., kurių metu kalbama apie tai, kad S. Y. jau išsikrovė, teiraujamasi, ar gali vairuotojui paduot, į ką Ž. Š. atsako, kad čia nauji klientai, būtinai R. Š. turi nuvažiuoti ir paimti 3200 mažiausiai, nurodoma, kad tuoj turi atvežt, po ko R. Š. patvirtina, kad viskas tvarkoje, susitvarkė, kad buvo iškrauta (duomenys neskelbtini), prie geležinkelio (pokalbiai Nr. 293, 295, 296, 297); su S. Y., kurių metu, pakalbėjęs su R. Š., Ž. Š. teiraujasi, ar S. Y. jau išsikrovė, o pastarasis teiraujasi, ar nereikia iš šių klientų paimti, į ką Ž. Š. atsako, kad būtinai reikia, kad jis šių klientų nežino, kad S. Y. palauktų, dukra turi atvažiuoti, sakė paims. Vėliau Ž. Š. teiraujasi, ar atidavė, į ką S. Y. nurodo, kad ji atvažiavo, stovi ir kalba, o jam sakė važiuoti (pokalbiai Nr. 294, 295) (t. 10, b. l. 42–44, 44–48, 55, 57–59, 59–65, 70, 72, 75–76). Jie papildo pirmiau minėtas teismo padarytas išvadas.

52. Apkaltinančias nuosprendžio išvadas patvirtina ir liudytojo S. C. parodymai. Jis nurodė teismui dirbęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežio vairuotoju, vežęs automobilius Europoje. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, kad yra buvę 2–3 atvejai, kai Ž. Š. nurodymu jis turėjo pakeisti tarptautinio krovinių pervežimo važtaraščio (toliau – CMR) duomenis, nurodant išsikrovimą vietą Latvijos Respublikos miestus, o faktiškai automobiliai būdavo iškraunami Lietuvoje, Panevėžio turguje. Jis pamena vieną atvejį. Ž. Š. buvo nurodęs pasikrauti Belgijoje, išsikrauti Jelgavoje, tačiau faktiškai išsikrovė Panevėžyje. Pasikrovus direktorius duodavo telefoną, kuriuo turėjo paskambinti dėl išsikrovimo vietos. Liudytojas taip pat patvirtino, kad imdavo iš užsakovų grynuosius pinigus ir perduodavo Ž. Š.. Toks faktas buvo gal vieną kartą. Jis taip pat nurodė bendravęs su kitais vairuotojais apie tai, M. P. yra nurodęs, kad jam irgi taip buvo (t. 2, b. l. 13–14; t. 15, b. l. 80 reversas–81 reversas). Apeliaciniame skunde abejonės liudytojo S. C. parodymais buvo grindžiamos tuo, kad liudytojo atsakymas dėl gautų pinigų perdavimo Ž. Š. buvo išgautas prokurorui uždavus menantį klausimą, be to liudytojas yra pralaimėjęs darbo ginčą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, perklausiusi teismo posėdžio garso įrašą, pažymi, kad liudytojo apklausa buvo vykdoma dalyvaujant vertėjui, dėl ko apklausą vykdžiusi teisėja ir prokurorė tikslinosi liudytojo nurodomas ir vertėjos verčiamas aplinkybes. Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad tarp S. C. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nagrinėjamas ginčas dėl žalos atlyginimo, kurį liudytojas pralaimėjo. Teisėjų kolegija vertino jo parodymus atsižvelgusi į šias aplinkybes, tačiau jos abejonių dėl S. C. parodymų, kuriuos jis davė prisiekęs sakyti tiesą, patikimumo nesukėlė, nes jie atitinka ir kitus pirmiau aptartus įrodymus.

53. Pagal specialisto išvados priede Nr. 37 pateiktą lentelę (t. 12, b. l. 132) matyti, kad sugretinus valstybės sienos kirtimo duomenis ir komandiruočių dokumentus nustatyta, jog autovežį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvykusį į Lietuvą 2020 m. rugsėjo 23 d., vairavo D. H.. Šis liudytojas gynybos iniciatyva buvo apklaustas teisme ir nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. iki dabar vairuotoju. 2020 m. yra vežęs naudotus automobilius, kuriuos atiduodavo turguje. Tai daryti jam nurodydavo vadybininkas D.. Nežino, kaip atsiskaitydavo klientas už tokį pervežimą. Jis pats apmokėjimo iš kliento negaudavo. Grįžus dokumentus palikdavo biure arba atiduodavo žmogui, kuris eidavo į biurą ir atsiskaitydavo (t. 15, b. l. 118). Šie parodymai prieštarauja liudytojo K. J. parodymams bei specialisto išvados duomenims. Finansinės apskaitos dokumentų, patvirtinančių aptariamų automobilių pervežimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežiu iš Vokietijos į Lietuvą bei pervežimo paslaugos pardavimą K. J. įmonėje nėra, o tai atitinka būtent K. J., o ne D. H. teiginius. Kad ne visi automobilių pervežimai buvo įforminami apskaitos dokumentais patvirtina ir kiti bylos duomenys, tad apelianto nurodyti liudytojo D. H. parodymai padarytų apkaltinančių išvadų nepaneigia.

54. Byloje ištirtiems įrodymams patikrinti teisme buvo perskaityti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti liudytojų R. K., M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K., V. P., E. Č., A. V., L. V. parodymai (t. 1, b. l. 134–136, 166–168; 2, b. l. 18–21, 24–25, 40–43, 58–60, 80–81, 120, 135, 149, 154, 157). Jie patvirtino teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymus, kad vairuotojai iš reisų grįždami į Lietuvą važiuodavo pasikrovę naudotas transporto priemones (liudytojai M. B., A. F., Y. K., M. P., P. K., V. P., A. V.. A. K., R. K., L. V., E. Č.), nors pagal dokumentus autovežis grįždavo tuščias (liudytojas E. Č.). Nurodymus kur pasikrauti ir kur jas iškrauti, užsakovo telefono numerį duodavo Ž. Š. (liudytojai A. F., V. P., A. K., L. V., E. Č.). Krovinių važtaraščiuose CMR iškrovimo vieta būdavo nurodoma Latvija, Ryga, tačiau realiai automobilius iškraudavo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turgavietėse, (duomenys neskelbtini)(liudytojai A. F., Y. K., M. P., R. K., E. Č.). Taip daryti nurodydavo Ž. Š. (liudytojai A. F., Y. K., M. P., R. K., E. Č.). Iš klientų gaudavo grynuosius pinigus (Y. K., M. P., L. V.) ir juos perduodavo Ž. Š. (liudytojai M. P., L. V.) arba neapskaitytus pinigus už atgabentus automobilius Ž. Š. susirinkdavo pats (liudytojas E. Č.). Nors šie duomenys savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, jie patvirtina kitus byloje surinktus ir aptartus įrodymus.

55. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad ne visi esami arba buvę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojai nurodė netinkamai pildę krovinio važtaraščius, neteikę jų įmonės buhalterijai, ėmę iš klientų grynuosius pinigus ir perdavę juos Ž. Š., visgi tai padarytų apkaltinančių išvadų nepaneigia, nes pagal reiškiamus kaltinimus byloje Ž. Š. yra inkriminuoti tik devyni neapskaityti autovežių reisai.

56. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismo nustatyta 300 Eur dydžio vieno automobilio pargabenimo kaina yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija sutinka, kad pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta UAB “(duomenys neskelbtini)” vykdytos vienos transporto priemonės pervežimo iš Italijos į Lietuvą paslaugos kaina yra 140 Eur be PVM (t. 15, b. l. 166–173). Visgi šie duomenys patvirtina legaliai gabentų transporto priemonių pervežimo kainą, kurios nustatymui įtakos gali turėti daug faktorių, tokių kaip kliento lojalumas ar panašiai. Pažymėtina, kad byloje yra PVM sąskaita faktūra, iš kurios galima spręsti, kad tokio pobūdžio tinkamai apskaitytos paslaugos kaina kitam klientui buvo kur kas didesnė, tai yra 350 Eur be PVM (t. 147, b. l. 109). Šiuo atveju bylai yra aktuali konkrečių automobilių pervežimo kaina tinkamai neapskaičius už tai sumokėtų pinigų. Kadangi devyni autovežių reisai nebuvo tinkamai įforminti juridinę galią turinčiais dokumentais, o gauti pinigai neapskaityti, už pervežtus 72 automobilius gauta pinigų suma buvo nustatinėjama remiantis liudytojų parodymais, patvirtinančiais mokėtų neapskaitytų pinigų sumas. Liudytojas K. J. nurodė, kad už 8 automobilius sumokėjo 2 400 Eur, kad vieno automobilio kaina yra 300 Eur. Liudytojas A. L. teismui nurodė, kad kaina už pargabenimą yra 150–250 Eur. Apklausos pradžioje teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam parvežė 2–3, tačiau vėliau patikslino, kad sumokėjo apie 1 000 Eur už 4 automobilius. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į jau aptartus byloje fiksuotus telefoninius pokalbius tarp Ž. Š., R. Š. ir S. Y., iš kurių galima spręsti, kad naujiems klientams automobilių pervežimo autovežiu (jame, kaip nurodė ne vienas liudytojas ir pats Ž. Š. telefoninių pokalbių metu, maksimaliai telpa 8–9 automobiliai) mokant grynaisiais pinigais kaina buvo mažiausiai 3 200 Eur, tad vieno automobilio pervežimo kaina buvo 355–400 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. P. nurodė, kad už 8 automobilių atvežimą užsakovai yra jam davę nuo 2 500 iki 2 800 Eur. Liudytojas L. V. nurodė, kad už 8–9 automobilių atvežimą iš klientų yra gavęs ir perdavęs Ž. Š. 2 600–2 700 Eur už 8 automobilių atvežimą. R. K. nurodė, kad klientai jam pasakydavo, jog vienos mašinos atgabenimas į Lietuva kainuoja 300 Eur, kuriuos sumoka Ž. Š.. Apibendrinant šiuos duomenis spręstina, kad teismo nuosprendžio išvados, kad vidutinė 300 Eur kaina už vieno automobilio pervežimą bei atitinkamai 21 000 Eur neapskaitytos pajamos už 72 automobilių pervežimą yra pagrįstos ir teisingos. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jeigu nuslėptoji pajamų (atitinkamai vėliau – mokėtinų mokesčių) dalis nėra užfiksuota įmonės juodojoje buhalterijoje, nevedama jos slapta apskaita, tai ir reikalavimas besąlygiškai pagrįsti (įrodyti) tokią sumą būtų neproporcingas. Verslo subjektui nevykdžius savo buhalterinės apskaitos tvarkymo pareigos ar vykdžius veiklą be apskaitos dokumentų, byloje dalyvaujantys asmenys negali reikalauti, kad nusikalstamą veiką tiriantys pareigūnai surastų buhalterinės apskaitos dokumentus, ištirtų veiklos stadijas ar atliktų kitokius jų reikalaujamus veiksmus, tiksliai nustatydami visas nefiksuotas ūkines operacijas, veiklos sąlygas ar kitas jų sugalvotas aplinkybes. Tokia įrodinėjimo apimtis nekyla iš BK 222 straipsnio sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-101-654/2024).

57. Apelianto teiginiai, kad specialistės N. L. išvada dėl neapskaitytų autovežių reisų yra neišsami, netiksli ir nepatikima, kad liudytojo Z. Š. parodymai apie tai, kad ekspedicinė įmonė „duomenys neskelbtini“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už į Lietuvą atgabentus automobilius atsiskaitydavo ne už konkrečius reisus, o už nuvažiuotus kilometrus, o teismui pateiktos keturios PVM sąskaitos faktūros (t. 15, b. l. 162–165) patvirtina, kad keturi specialistės nurodyti reisai buvo apskaityti, yra nepagrįsti. Specialistė N. L. specialiųjų žinių reikalaujantį tyrimą atliko lygindama UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės apskaitos dokumentus ir registrus su pateiktais ikiteisminio tyrimo duomenimis – 2021 m. birželio 11 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotais Ž. Š. pokalbiais su automobilių perpardavinėtojais bei bendrovės darbuotojais, liudytojų parodymais. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Transporto priemonių valstybinių numerių ir konteinerių kodų atpažinimo sistemoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo įvesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonių valstybiniai numeriai. Tokiu būdu buvo nustatyta 10 iš Europos grįžtančių valstybinę sieną kertančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ autovežių, sienos kirtimo datos (t. 8, b. l. 169–180). Specialistės N. L. paaiškinimai (t. 13, b. l. 86–88) ir liudytojos J. G. parodymai patvirtina, kad iš minėto sąrašo buvo pašalintos dvi transporto priemonės, kirtusios sieną 2020 m. vasario 27 d. ir 2020 m. spalio 3 d., iš Ž. Š. gavus papildomus paaiškinimus ir duomenis. Kitų autovežių nuotraukose buvo aiškiai fiksuota, kad jie vyko pakrauti automobiliais. Papildomai buvo pridėtas autovežio reisas, nustatytas įvertinus liudytojo Z. Š. parodymus ir gautus duomenis iš jo telefone fiksuotų jau minėtų susirašinėjimų su vairuotoju A. A.. Vien tai, kad specialistės išvada buvo tikslinama gavus papildomus duomenis, teisėjų kolegijai abejonių dėl likusių reisų nesukėlė. Specialistė N. L. įvertino ir skunde minimas PVM sąskaitas faktūras (CMR važtaraščiai nepateikti), tačiau savo išvados nekeitė. Pagrindo ja netikėti ar abejoti nenustatyta, todėl savo išvadų nekeičia ir teisėjų kolegija. Jos pagrįstos visų pirmiau aptartų bylos įrodymų visuma, kuri neleidžia daryti išvados, kad neapskaitytų reisų užsakovas buvo įmonė „duomenys neskelbtini“.

58. Teisėjų kolegija jau nurodė savo argumentus, kuriais grindė išvadas, kad dalis prekių, bendrai 12 107,81 Eur sumai, įgytų pagal ankstesnėje šio procesinio sprendimo dalyje aptartas PVM sąskaitas faktūras, buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ poreikiams. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad darbų atlikimo aktai buvo surašyti tik 2022 m. gegužės 10 d., jie į buhalterinę apskaitą įtraukti nebuvo, be to dalies jų duomenys yra netikslūs. Tokiu būdu net ir panaudojus įmonės reikmėms prekes, įgytas pagal PVM sąskaitas faktūras, nebuvo laikytasi teisės aktų, nurodytų skundžiamame nuosprendyje, reikalavimų. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien paminėti pažeidimai ir tokių PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į apskaitą nepagrindžia būtinojo aptariamo nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios apgaulingai vesti įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl, nustatytoms faktinėms aplinkybėms neatitinkant bylos aplinkybių, pastarosios keistinos taip pat, kaip aptarta ankstesnėje šio procesinio sprendimo dalyje, iš teismo aprašomosios dalies šalinant atitinkamas PVM sąskaitas faktūras bei nustatant, kad įtraukimui į buhalterinę apskaitą buvo pateikta PVM sąskaitų faktūrų dėl pirkimo ūkinių operacijų už 103 488,60 Eur, kurios nesusijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu.

59. Ž. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kartu vykdydamas ir kasininko funkcijas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, sąmoningai nesurašydamas 72 automobilių pervežimo paslaugų teikimą pagrindžiančių apskaitos dokumentų ir į bendrovės kasą neįnešdamas iš šių ūkinių operacijų gautų bendrovės pajamų, taip pat teikdamas bendrovės buhalterei I. Ž. PVM sąskaitas faktūras, kuriomis įgytos prekės nebuvo susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, veikė tiesiogine tyčia ir ne aplaidžiai, o apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Jis sąmoningai nesilaikė skundžiamame nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimų, žinojo kilsiančius padarinius ir jų norėjo – dėl jo veikos iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018–2020 metų turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nustatytos faktinės aplinkybės atitiko veikos padarymo metu galiojusioje BK 222 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikaltimo sudėties požymius.

60. Pagal jau minėtas naujas BK pataisas (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.), nepaisant to, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo, bei nauji alternatyvūs padariniai – didelė žala, kartu buvo numatyta ir nauja švelnesnės rūšies bausmė – laisvės apribojimas. Todėl naujos redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra švelninantis bausmę ir taip lengvinantis nuteistojo teisinį padėtį įstatymas, kuris taikytinas vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi. Ž. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Dėl nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2 veikos) pagrįstumo

61. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. Š. taip pat nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią I. Ž., nežinančią apie daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2021 m. birželio 14 d., tyčia, siekdamas išvengti pelno mokesčio mokėjimo, į 2018, 2019 ir 2020 m. metines pelno mokesčio deklaracijas, pateiktas Panevėžio apskrities VMI, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, tai yra 2019–2020 metais į bendrovės apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas dėl tyrimo metu nustatytų 9 reisų, kurių metu iš Europos valstybių į Lietuvą buvo atgabentos 72 transporto priemonės, bei bendrovės 2018–2020 metų apskaitoje įtraukė iš viso 80 508 Eur sąnaudų, nors medžiagų nurašymai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 14 933 Eur pelno mokesčio sumokėjimo.

62. Ž. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką galima tik tada, kad neteisingi duomenys apie pelną pateikiami siekiant išvengti mokesčių. Šį tikslą paneigia aktualiu laikotarpiu buvęs nepanaudotas investicinis likutis, kurį patvirtina pateikta buhalterinė pažyma, bei Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio nuostatos.

63. Vertindama paminėtus argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pateiktoje 2022 m. lapkričio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje pažymoje (t. 15, b. l. 174) nurodyta, jog bendrovė 2015–2018 metams VMI yra pateikusi pranešimą apie investicinį projektą 1 386 440 Eur sumai. Nepanaudotos investicijos suma 1 066 375 Eur iš 2017 m. perkelta į 2018 m. ir panaudota 199 325 Eur, kuriais buvo mažinamas 2018 m. apmokestinamas pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnį. Iš 2018 m. investicinio projekto 1 119 050 Eur likutis perkeltas į 2019 m. ir panaudota 300 000 Eur, kuriais mažinamas apmokestinamas pelnas. Iš 2019 m. buvo perkelta 819 050 Eur į 2020 m., iš kurių panaudota 11 477 Eur, kuriais sumažintas 2020 m. apmokestinamas pelnas, o 807 573 Eur likutis iš 2020 m. keliamas į 2021–2023 m. mokestinius laikotarpius. Kartu su apeliaciniu skundu buvo pateiktas ir 2018 m. sausio 17 d. pranešimas mokesčių administratoriui apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą investicinį projektą 1 386 440 Eur sumai (t. 16, b. l. 35). Visgi šiuo atveju šių duomenų nepakanka išvadai apie galimą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio nuostatų taikymą. Kad minėti dokumentai nekeičia byloje pateiktos specialisto išvados, tarp jų ir nesumokėto pelno mokesčio dydžio, patvirtino specialistės N. L. apeliacinės instancijos teisme pateikti paaiškinimai. Ji nurodė, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose matė investicijas, tai buvo vertinta. Jei yra investicija – ja mažinamas apmokestinamas pelnas, tačiau šiuo atveju buvo nurodytos ne investicijos, o sąnaudos. Tai skirtingi dalykai. Specialistė taip pat nurodė, kad mokesčių administratorius turi teisę perskaičiuoti mokestį, jei tam yra pagrindas.

64. Pritardama nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad minėto Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 46¹ straipsnio 1 dalyje numatyta – vienetas, vykdantis investicinį projektą, apmokestinamąjį pelną gali sumažinti šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išlaidų suma yra didesnė negu už mokestinį laikotarpį apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma, šią sumą viršijančios išlaidos gali būti perkeliamos už vėlesnius keturis vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius apskaičiuotoms apmokestinamojo pelno sumoms sumažinti, atitinkamai mažinant perkeliamą tokių išlaidų sumą. Už kiekvieną mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas iki 100 procentų. Taigi, šios įstatymo nuostatos apie investicinio likučio panaudojimą pelno sumoms sumažinti gali būti taikomos tik tuomet, kai yra teisingai apskaičiuojamas mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas. Šiuo atveju taip nebuvo, nes, kaip patvirtina skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma, Ž. Š., veikdamas per I. Ž., įrašė į metines pelno mokesčio deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie gautas pajamas, o būtent 2019–2020 metais į bendrovės apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už 9 reisus, kuriais atgabentos 72 transporto priemonės. Be to, jis į bendrovės 2018–2020 metų apskaitą įtraukė 80 508 Eur sąnaudų (pagal skundžiamo nuosprendžio išvadas), nors medžiagų nurašymai nesusiję su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla. Sutiktina, kad remiantis pirmesnėje šio procesinio sprendimo dalyje pateiktais argumentais, kartu vertinant ir būtinumą vieneto pajamoms uždirbti ar vieneto ekonominei naudai gauti, būtų pagrindas manyti, kad dalis skundžiamame nuosprendyje nurodytų sąnaudų į apskaitą, o kartu ir į atitinkamą metinę pelno mokesčio deklaraciją, galėjo būti įtrauktos pagrįstai, nes bendrai už 12 107,81 Eur įgytos medžiagos buvo panaudotos įmonės veikloje, visgi dėl kitų nurašytų medžiagų ir jų priskyrimo sąnaudoms tokios išvados daryti negalima, nes jos nebuvo panaudotos bendrovės veikloje. Kadangi Ž. Š. neturėjo jokio teisinio pagrindo manyti, kad metinėse pelno mokesčio deklaracijose pateikus žinomai neteisingus duomenis, reikšmingus apskaičiuojant apmokestinamo pelno sumą, bus galimas ir jos sumažinimas investicinio likučio suma, perkelta į kitą mokestinį laikotarpį, nėra pagrindo ir išvadai, kad paminėtais veiksmais nebuvo siekiama nusikalstamo mokesčių išvengimo tikslo.

65. Tačiau 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo jau minėtos BK pataisos (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), pagal kurias pasikeitė minėtų skundžiamame nuosprendyje nurodytų nusikalstamų veikų teisinis vertinimas. BK 220 straipsnio 1 dalyje, galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu, baudžiamoji atsakomybė buvo numatyta tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Pagal naujos redakcijos baudžiamojo įstatymo nuostatas, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai, siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL. Šiuo atveju tai 20 000 Eur (400 x 50 = 20 000). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl neteisėtos Ž. Š. veikos buvo išvengta 14 399 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, tai yra mažesnės sumos nei 20 000 Eur. Kadangi šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už tokią veiką nėra numatyta, nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojantis naujos redakcijos baudžiamasis įstatymas vertintinas kaip lengvinantis nuteistojo teisinę padėtį.

66. Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, dėl nurodytų aplinkybių skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų pateikimo siekiant išvengti 14 933 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, naikinama ir dėl to priimamas naujas išteisinamasis nuosprendis – Ž. Š. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

67. Ž. Š. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį nuteistas ir už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusią I. Ž., nežinančią apie jo daromą nusikalstamą veiką, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 16 d. iki 2021 m. kovo 17 d., tyčia, siekdamas bendrovės naudai išvengti PVM sumokėjimo, nedeklaravo apmokestinamųjų tiekimų vertės, pardavimo PVM, padidino PVM atskaitą bei 23 811 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM, bendrovės buhalterinėje apskaitoje nepagrįstai fiksuodamas įsigytas prekes, medžiagas ir paslaugas, kurios nebuvo naudotos bendrovės veiklai vykdyti ir pajamoms uždirbti, bei į apskaitą neįtraukė 21 600 Eur gautų pajamų už parduotas paslaugas. Šiuos žinomai neteisingus duomenis, išsamiai aprašytus skundžiamame nuosprendyje, įrašė į PVM deklaracijas už 2018 m. kovo, balandžio, birželio, gruodžio mėn., 2019 m. vasario, kovo, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, gruodžio mėn., 2020 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ir elektroniniu būdu pateikė valstybės įgaliotai institucijai – VMI. Taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 23 811 Eur PVM mokesčio sumokėjimo.

68. Apeliaciniame skunde nuteistasis Ž. Š., ginčydamas šią nuosprendžio dalį, nurodė, kad didžiąją dalį nuosprendyje nurodytos išvengtos PVM sumos, tai yra 23 811 Eur, sudaro nepagrįstas įsigytų prekių, medžiagų ir paslaugų, kurios nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, fiksavimas apskaitoje. Kadangi jis išteisintinas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, atitinkamai turi būti išteisintas ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

69. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, kurios turinį sudaro tai, kad mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori. Baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-236-648/2020, Nr. 2K-70-719/2021).

70. Kaip jau buvo nurodyta šiame procesiniame sprendime, dalis nuosprendyje nurodytų prekių, medžiagų ir paslaugų, bendrai įgytų už 12 107,81 Eur (su PVM), iš tiesų buvo panaudotos bendrovės veikloje. Tuo pačiu spręstina, kad Ž. Š. turėjo objektyvų pagrindą jas sieti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu bei atitinkamai įtraukti jų pirkimo PVM į aktualių mokestinių laikotarpių atskaitomą PVM. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai buvo padaryta laiku ir tinkamai nesurašius darbų atlikimo ir medžiagų nurašymo aktų bei neįtraukus jų į buhalterinę apskaitą. Šie aktai surašyti tik 2022 m. gegužės 10 d., be to dalies jų duomenys yra netikslūs. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, vien paminėti pažeidimai nepagrindžia būtinųjų aptariamo nusikaltimo sudėties požymių – tiesioginės tyčios ir siekio išvengti šiuo atveju PVM mokesčio mokėjimo, bei aptariamoje situacijoje nėra pakankami baudžiamajai atsakomybei kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) kilti.

71. Dėl likusių prekių, medžiagų ir paslaugų, įgytų bendrai už 103 488,60 Eur (su PVM), kurios, kaip nustatyta, nebuvo panaudotos bendrovės veikloje, Ž. Š. pirmiau paminėtų išvadų padaryti negalėjo, todėl, veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, nepagrįstai atitinkamose VMI pateiktose patikslintose PVM deklaracijose šių ūkinių operacijų pirkimo PVM įtraukė į atskaitomą PVM ir nurodė didesnį grąžintiną iš biudžeto PVM. Tokiu būdu buvo pažeisti nuosprendyje nurodytų teisės aktų reikalavimai bei išvengta PVM mokėjimo. Nuteistasis, turintis ilgametę vadovavimo verslo subjektui patirtį, suprasdamas tikrąją įgytų prekių paskirtį, suvokė ir tai, kad paminėtais veiksmais bus išvengta PVM mokėjimo, padaryta žala valstybės biudžetui, ir norėjo taip veikti. Dėl tokios jo veikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo išvengta 17 960 Eur dydžio PVM mokėjimo (103 488,60 (įgytų prekių suma su PVM) x 21 (PVM tarifas) / 121 (procentai) = 17 960,83 (PVM suma)). Byloje taip pat pagrįstai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019–2020 m. atliko 72 automobilių (9 reisai) pervežimo paslaugas, tačiau Ž. Š., veikdamas per buhalterinę apskaitą tvarkiusį asmenį, šių ūkinių operacijų neįformino buhalterinės apskaitos dokumentais ir gautų 21 600 Eur pajamų neįtraukė į apskaitą, dėl ko taip pat pagrįstai konstatuota jo tiesioginė tyčia. Kaip nurodyta specialisto išvadoje ir specialistės N. L. paaiškinimuose, tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo išvengta 3 749 Eur dydžio PVM. Bendra išvengto mokėti PVM suma yra 21 709,83 Eur (17 960,83 + 3 749 = 21 709,83).

72. Tokiu būdu nustačius, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytos šios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, jos tikslintinos nustatant, kad VMI pateiktose nuosprendyje nurodytose patikslintose PVM deklaracijose buvo pateikti neteisingi duomenys, o būtent nedeklaruota apmokestinamųjų tiekimų vertė, pardavimo PVM, padidinta PVM atskaita bei 21 709,83 Eur sumažinta mokėtina į biudžetą PVM suma. Taip Ž. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 21 709,83 Eur PVM sumokėjimo.

73. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas dėl BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių Ž. Š. veikoje buvimo ir pagrįstai jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal jų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalį, kurioje buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė už siekimą išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL (5 000 Eur).

74. Kaip jau buvo minėta, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcijos, įsigaliojusios 2023 m. birželio 1 d., BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta didesnė mokesčių, kurių siekiama išvengti, suma (400 MGL arba 20 000 Eur), kuri šiuo atveju viršyta. Be to, naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje buvo numatytos naujos alternatyvios, švelnesnės rūšies nei laisvės atėmimas bausmės – laisvės apribojimas ir areštas. Šis baudžiamasis įstatymas yra bausmę švelninantis ir taip teisinę padėtį lengvinantis, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, taikytinas ir Ž. Š. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija), perkvalifikuojama pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

75. Prokuroras apeliacinės instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prašė perkvalifikuoti Ž. Š. inkriminuotus du nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje, į vieną tęstinį nusikaltimą, numatytą naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Tai argumentavo tuo, kad PVM išvengimo laikotarpis patenka į pelno mokesčio išvengimo laikotarpį, abi veikos susijusios su neapskaitytais 9 reisais, dėl kurių į apskaitą neįtraukta 21 600 Eur. Tokių veikų išskaidymas į dvi atskiras yra nepagrįstas, prieštarauja teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-594/2024). Pasak prokuroro, toks veikos kvalifikavimas neblogintų nuteistojo padėties, tačiau teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Ž. Š. buvo kaltintas ir nuteistas už dvi atskiras nusikalstamas veikas. Jau aptarti argumentai yra pagrindas jį išteisinti dėl vienos iš jų, tad šioje proceso stadijoje veikų kvalifikavimas kaip vienos, kartu nustatant didesnę išvengtų mokesčių sumą, akivaizdžiai blogintų nuteistojo teisinę padėtį. Tai daryti nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo draudžia BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatos.

Dėl bausmės

76. Ž. Š. išteisinus dėl vienos nusikalstamos veikos, taip pat likusias veikas perkvalifikavus pagal naują baudžiamojo įstatymo redakciją, turi būti naujai išspręstas ir bausmių, paskirtų tiek už šiuos atskirus nusikaltimus, tiek ir galutinės bausmės paskyrimo klausimas. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį. Kartu pažymėtina, kad skiriant bausmę apeliacinės instancijos teisme turi būti paisoma ir jau minėto draudimo nesant prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo apeliacinio skundo bloginti nuteistojo teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

77. Ž. Š. padarė tris nusikaltimus, kurių vienas ir pagal naują įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 183 straipsnio 3 dalis), o likę du – apysunkių (BK 220 straipsnio 1 dalis, 222 straipsnio 1 dalis). Visos nusikalstamos veikos baigtos, tyčinės. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į konkretų Ž. Š. pasisavinto turto, išvengtų mokesčių dydį, nustatytą apgaulingos apskaitos mastą. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Ž. Š. teisiamas pirmą kartą, vieną kartą baustas administracine tvarka, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turi tik 35 proc. darbingumo lygį (t. 14, b. l. 68–71, 182). Įvertinusi visumą šių aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytų nusikaltimų, tiek ir kaltininko pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. Š. skundžiamu nuosprendžiu parinktų bausmių rūšis ir dydis yra tinkami, todėl paskiria tokias pačias bausmes. Naujos redakcijos BK 183 straipsnio 3 dalies sankcijoje bauda numatyta kaip viena iš galimų bausmės rūšių, tad ji skirtina netaikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas visas Ž. Š. skirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą, tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju taiko apėmimo ir dalinio sudėjimo būdus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas buvo pasisavintas kartu apgaulingai tvarkant šios bendrovės apskaitą. Veikų padarymo laikotarpiai persidengia, veikas vienija bendra tyčia, todėl už šiuos nusikaltimus skirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu. Tuo tarpu su bausme, skirta pagal naujos redakcijos BK 220 straipsnio 1 dalį, subendrinta bausmė bendrintina taikant dalinį bausmių sudėjimą, pridedamą bausmės dalį (1/2) nustatant įvertinus visas jau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Ši veika taip pat siejasi su apgaulingu apskaitos tvarkymu, tačiau už jį skirta bausmė jau yra subendrinta. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos naudos gavėjas skiriasi nei pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)” turtą, pagrindo išvadai, kad šias veikas sieja bendra tyčia, nėra. Pirmosios instancijos teismas nustatė 12 mėnesių paskirtos baudos savanoriško mokėjimo terminą, tad, siekiant nepabloginti nuteistojo padėties, toks terminas nustatytinas ir šiuo nuosprendžiu.

78. UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje civilinio ieškinio dėl Ž. Š. pasisavintų piniginių lėšų nepareiškė, todėl byloje turėjo būti sprendžiamas pasisavintos sumos kaip nusikalstamos veikos rezultato konfiskavimo klausimas. Skundžiamu nuosprendžiu ši baudžiamojo poveikio priemonė skirta nebuvo, tad jos negali skirti ir apeliacinės instancijos teismas.

Dėl Panevėžio apskrities VMI civilinio ieškinio

79. Šioje baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Panevėžio apskrities VMI pateikė civilinį ieškinį Ž. Š. dėl jo nusikalstamomis veikomis padarytos 4 218 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo (t. 1, b. l. 112–115). Ieškinyje nurodyta, kad žalą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėtas 2 672 Eur PVM mokestis ir 1 546 Eur pelno mokestis, apskaičiuotas už 2018 metus. Pasak ieškovo, VMI neturi galimybės apskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius mokėti mokesčius (suformuoti prievolę) už 2018 metus ne ginčo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu dėl senaties. Skundžiamu nuosprendžiu reikalauta suma priteista iš atsakovo Ž. Š.. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, civiliniu atsakovu buvo įtraukta UAB „(duomenys neskelbtini)“, o civilinis ieškovas Panevėžio apskrities VMI pateikė patikslintą civilinį ieškinį atsakovams Ž. Š. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriuo prašė priteisti 4 218 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš Ž. Š. (t. 16, b. l. 197–200). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įtraukus į bylą civiliniu atsakovu, jos interesus atstovavo direktorius Ž. Š., kuris buvo supažindintas su bylos medžiaga ir dalyvavo pirmosios instancijos teismo procese. Prašymų atlikti platesnį įrodymų tyrimą, nei buvo atliktas apeliacinės instancijos teisme, jis nepateikė, su civiliniu ieškiniu nesutiko iš esmės tai argumentuodamas tuo, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos. Panevėžio apskrities VMI patikslintas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

80. Ž. Š. išteisinus dėl išvengto 1 546 Eur pelno mokesčio mokėjimo, šios sumos priteisimas baudžiamojoje byloje nėra galimas, tad šia suma mažintinas priteistos sumos dydis. Be to, teisėjų kolegija šiame nuosprendyje jau pateikė argumentus, kuriais pripažino, kad dėl Ž. Š. nusikalstamų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai buvo išvengta 21 709,83 Eur PVM mokėjimo, tad šis turtinės žalos, padarytos valstybei, dydis yra įrodytas, tai priežastiniu ryšiu siejant su kaltais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo veiksmais. Tačiau civilinis ieškovas reiškia reikalavimą priteisti tik PVM dydį, apskaičiuotą už 2018 metus, o būtent 2 672 Eur. Pagal šiuo atveju aktualų PVM įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuriuo vadovautasi ir specialistės N. L. išvadoje, jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama. Byloje nustatyta, kad 72 automobilių pervežimo paslaugos buvo suteiktos 2019–2020 metais, tad apskaičiuojant PVM 2018 metais šios ūkinės operacijos nėra aktualios. Byloje taip pat nustatyta, kad pagal 2018 m. kovo 14 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 060146 įgytos prekės buvo panaudotos bendrovės poreikiams, todėl bendrovės 2018 m. kovo mėn. deklaruotas atskaitomas PVM buvo nurodytas teisingai. Specialistės išvadoje nurodyta skirtumo suma (44 Eur) mažintinas išvengto ir ieškovui priteistino PVM dydis. Dėl kitų 2018 m. PVM sąskaitų faktūrų apeliacinės instancijos teismas koreguojančių išvadų nepadarė, tad jų pagrindu nustatytas išvengto PVM dydis yra 2 628 Eur (2 672 – 44 = 2 628).

81. Sprendžiant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė civilinės atsakomybės subjektą, reikšmingi yra šie duomenys ir argumentai. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bendrovės vadovo atsakomybė tretiesiems asmenims yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-202-303/2020). Vertinant neįvykdytą mokestinę prievolę civilinės atsakomybės aspektu – kaip dėl negautų pajamų valstybės patirtą žalą, aktualios CK nuostatos dėl juridinio asmens – mokesčių mokėtojo teisinio savarankiškumo ir atsakomybės pagal prievoles jam priklausančiu turtu (CK 2.33, 2.50 straipsniai), iš kurių išplaukia išvada, kad už neįvykdytą savo prievolę visais atvejais pirmiausia atsako pats juridinis asmuo, o kitų asmenų atsakomybė yra subsidiarioji ir galima tik esant išskirtinėms situacijoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-389/2014, Nr. 3K-7-328-248/2015, Nr. e3K-7-115-915/2017) juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas bei jo dalyvis juridinio asmens kreditoriui tiesiogiai atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens, t. y. kai: 1) juridinis asmuo (darbdavys), privalantis už darbuotoją atlyginti žalą, iki žalos atlyginimo išnyksta; 2) žala padaryta individualiam kreditoriui konkrečiai į jį nukreiptais neteisėtais veiksmais; 3) vadovas yra kaltas dėl tyčinio bankroto ir aišku, kad su kreditoriais bendrovė nebeatsiskaitys. Pagal kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018 pateiktą išaiškinimą, juridinio asmens vadovas ar kitas darbuotojas gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas ir tais atvejais, kai mokestinės prievolės negalima išieškoti iš juridinio asmens dėl jo nemokumo, kuris suprantamas kaip nepajėgumas vykdyti turtinio pobūdžio prievolių, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Visais minėtais atvejais juridinio asmens vadovas ir (arba) darbuotojas tiesiogiai kreditoriui atsako tik tada ir tik tokia apimtimi, kai kreditorius negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš juridinio asmens. Šioje nutartyje išaiškinta ir tai, kad teismas, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinęs visas bylos aplinkybes, turėtų spręsti, ar juridinio asmens nemokumas yra toks, kad nėra galimybių arba yra labai menkos galimybės išieškoti žalą iš paties mokesčių mokėtojo – juridinio asmens. Tokiu atveju tam, kad baudžiamojoje byloje būtų patenkintas žalos atlyginimo reikalavimas iš juridinio asmens vadovo ar kito darbuotojo, kuris nėra mokesčių mokėtojas, turi būti nustatyta: vadovo ar kito darbuotojo nusikalstama veika, dėl kurios valstybė patyrė žalą nesumokėtų mokesčių forma; žala, kurią sudaro dėl vadovo ar kito darbuotojo nusikalstamų veiksmų nesumokėta ir iš paties juridinio asmens dėl jo nemokumo negalima išieškoti mokesčių suma; priežastinis ryšys tarp vadovo ar kito darbuotojo veiksmų ir žalos; vadovo ar kito darbuotojo kaltė. Juridinio asmens – mokesčių mokėtojo – vadovo ar kito darbuotojo civilinės atsakomybės sąlygas turi įrodyti mokesčius administruojanti institucija. Tuo atveju, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Viena iš būtinųjų subsidiariosios atsakomybės sąlygų – juridinio asmens faktinis nemokumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-1073/2019).

82. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios naudai buvo išvengta PVM mokėjimo ir kuri yra išvengto PVM mokėtoja, nėra likviduota ar nemoki, ji vykdo veiklą ir gauna pajamų (t. 16, b. l. 84–87). Kaip matyti iš byloje pateikto tiek pirminio, tiek ir patikslinto civilinio ieškinio, Ž. Š. reiškiami reikalavimai buvo grindžiami CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, numatančia, kad kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad VMI neturi galimybės apskaičiuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius mokėti mokesčius (suformuoti prievolę) už 2018 metus ne ginčo tvarka vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu dėl senaties, tačiau tai neužkerta jai galimybės reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl žalos atlyginimo. Informacija apie valstybei galimai padarytą žalą išvengiant mokesčių VMI pateikta 2022 m. sausio 5 d. (t. 1, b. l. 110), tad sutrumpintas trejų metų ieškinio dėl žalos atlyginimo senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis) nebuvo ir nėra suėjęs. Duomenų, kodėl ieškovas tokiu būdu negali gauti savo reikalavimo patenkinimo iš vykdančio veiklą juridinio asmens, tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, nenurodyta. Tokių duomenų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 1 dalimi, juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pagal jau minėtos CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį, kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui. Remdamasi aptartais argumentais ir teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė netinkamai, šiuo atveju ieškovo reikalauta PVM suma turėjo būti priteista ne iš Ž. Š., o iš mokesčio mokėtojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš Ž. Š..

83. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įtraukta į procesą civilinio atsakovo statuse, nors civilinis ieškinys, kaip minėta, buvo grindžiamas CK 2.50 straipsnio 3 dalimi ir subsidiaria Ž. Š. atsakomybe, o byloje buvo duomenys, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tebevykdo veiklą. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad šioje byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokie kaltinimai nebuvo reiškiami, o civilinis ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo priteisti iš šios bendrovės nesumokėtą PVM, tačiau pripažįsta, kad tai negalėjo būti vertinama kaip kliūtis įtraukti juridinį asmenį civiliniu atsakovu paties teismo iniciatyva, kas ir buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Pagal teismų praktiką, tuo atveju, kai pagal įstatymą nusikalstama veika padarytą žalą turi atlyginti ne kaltinamasis ar ne tik jis, teismas tai privalo išaiškinti civiliniam ieškovui. Civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo statusui įgyti nepakanka vien tik asmens, kuriam nusikalstama veika padaryta turtinės ar neturtinės žalos, valios – tam reikia ir teismo procesinio sprendimo (BPK 110 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnio 1 dalis). Taigi net ir tuo atveju, kai civilinis ieškovas neišreiškia savo valios dėl pagal įstatymą materialiai už kaltinamojo veiksmus atsakingo asmens įtraukimo į bylą kaip civilinio atsakovo, tokį sprendimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, privalo priimti teismas. Tinkamo atsakovo įtraukimo į bylą klausimas gali būti sprendžiamas ir apeliacinio bylos nagrinėjimo stadijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-656/2007, Nr. 2K-141/2009, Nr. 2K-217-699/2015, Nr. 2K-7-134-511/2023).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 3 ir 4 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti pelno mokesčio), ir dėl to priimti naują nuosprendį – Ž. Š. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 14 d. nuosprendį:

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių pašalinti PVM sąskaitas faktūras Nr. 003523, Nr. 2363, Nr. 00000511, Nr. 0273802, Nr. 0274756, Nr. 200183, Nr. 200252, Nr. 200353, Nr. 200165, Nr. 200259, Nr. 200318, Nr. 200324, Nr. 200325, Nr. 060146, Nr. 08625, Nr. 0192360, sumažinti prekių sumas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose: Nr. 08305 – iki 274,36 Eur, Nr. 2934 – iki 2 047,32 Eur, Nr. 003585 – iki 3 218 Eur. Nustatyti, kad Ž. Š. pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 103 488,60 Eur.

Patikslinti nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 dalyje (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti PVM), aplinkybes ir nustatyti, kad Ž. Š. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė 21 709,83 Eur PVM.

Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų nustatytų nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių pašalinti PVM sąskaitas faktūras Nr. 003523, Nr. 2363, Nr. 00000511, Nr. 0273802, Nr. 0274756, Nr. 200183, Nr. 200252, Nr. 200353, Nr. 200165, Nr. 200259, Nr. 200318, Nr. 200324, Nr. 200325, Nr. 060146, Nr. 08625, Nr. 0192360, sumažinti prekių sumas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose: Nr. 08305 – iki 274,36 Eur, Nr. 2934 – iki 2 047,32 Eur, Nr. 003585 – iki 3 218 Eur. Nustatyti bendrą į apskaitą įtrauktų PVM sąskaitų faktūrų pirkimo ūkinių operacijų sumą – 103 488,60 Eur.

Ž. Š. nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakciją), perkvalifikuoti į BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją), ir paskirti bausmę – 300 MGL dydžio (15 000 Eur) baudą.

Ž. Š. nusikalstamą veiką iš BK 220 straipsnio 1 dalies (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo Nr. XIII-791 redakcija) (neteisingų duomenų pateikimas siekiant išvengti PVM) perkvalifikuoti į BK 220 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 120 MGL (6 000 Eur) baudą.

Ž. Š. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) perkvalifikuoti į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir paskirti bausmę – 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 360 MGL (18 000 Eur) baudą.

Baudos savanoriškam sumokėjimui nustatyti dvylikos mėnesių laikotarpį, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos naudai priteisti 2 628 (du tūkstančius šešis šimtus dvidešimt aštuonis) Eur turtinės žalos valstybės biudžetui atlyginimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš Ž. Š..

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.