Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. T., S. L., M. M., G. Z., L. V. ir nuteistojo L. V. gynėjo advokato Ryčio Šimkaus apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

L. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir nuteistas:

pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu – 5 (penki) mėnesiai, ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 5 (penkiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

S. L. pripažinta kalta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir nuteista:

pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, prie 2016 m. spalio 24 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu) paskirtos bei neatliktos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės – 2 (dveji) metai, ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

L. V. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir nuteistas:

pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis 2014 m. rugsėjo 12 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. M. pripažintas kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus ir nuteistas:

pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6, 11 punktus – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

G. Z. pripažinta kalta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją:

viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;

viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. nukentėjusiajai R. J. 2164,94 Eur turtinės, 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 430,87 Eur žalos atlyginimo.

Priteista solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. Kauno teritorinei ligonių kasai 282,07 Eur žalos atlyginimo.

Iki ieškinio visiško atlyginimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas bendrai 22164,94 Eur sumai kaltinamosios G. Z. kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pagrindinės įrodymų vertinimo nuostatos ir principai įtvirtinti BPK 20 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Savo išvadas dėl įrodymų vertinimo teismas išdėsto nuosprendyje, kurį pagrindžia teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tuo pačiu nurodydamas, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, o kuriuos motyvuotai atmeta ir jais nesivadovauja (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, byloje esančius įrodymus, patikrinusi skundžiamą nuosprendį teisės taikymo aspektu, daro išvadą, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kokius skunduose mini nuteistieji, neturi, o nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamo vertinimo yra nepagrįstos.G. Z., M. M., L. V., S. L., L. T. (toliau – G. Z., M. M., L. V., S. L., L. T.) nuteisti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai atimti žmogui laisvę ir tuo tikslu M. M. bei S. L. 2015 m. gruodžio 28 d., apie 20.00 val., telefonu Nr. +(duomenys neskelbtini) susitarus su R. J. susitikti (duomenys neskelbtini), pažadėjus neva atiduoti skolą už išsimokėtinai iš R. J. įsigytą automobilį, L. T., kartu su L. V., M. M. ir G. Z., pastarosios vairuojamu automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 m. gruodžio 29 d., apie 03.00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur L. T. bendrais veiksmais su L. V. ir M. M., panaudodami fizinį smurtą, jėga sugriebę R. J. už rankų ir kojų, prievarta įstūmė ją į automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo G. Z., saloną, kur L. V., M. M. ir L. T. sudavė daugybę smūgių R. J. į įvairias kūno vietas ir taip atėmę galimybę R. J. laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jos valią, G. Z. vairuojamu automobiliu nuvežė R. J. į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, kuriame L. T., S. L., L. V. ir M. M. jos atžvilgiu naudodami fizinį smurtą – suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, laikydami surištą, G. Z. tiesiogiai stebint kitų bendrininkų veiksmus, pralaikė nukentėjusiąją R. J. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 6.00 val. ryto. Iš esmės skunduose visi nuteistieji teigia, kad pirmos instancijos teismas nuosprendį grindė iš esmės tik nukentėjusiosios parodymais, kurie nuteistųjų nuomone buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Apeliacinės instancijos teismas priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose konstatuoja, kad nukentėjusiosios R. J. parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tikslūs ir iš esmės nepakito nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir bylą nagrinėjant teisme. Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios parodymai tokio pobūdžio bylose yra itin reikšmingi, nes kaip tik šis asmuo daugiausiai žino apie jai laisvę apribojusius, ją sumušusius asmenis bei sužalojimo aplinkybes. Visi nuteistieji skunduose neigia, kad susitikę su R. J. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), kur L. T. bendrais veiksmais su L. V. ir M. M., panaudodami fizinį smurtą, jėga sugriebę R. J. už rankų ir kojų, prievarta įstūmė ją į S. Z. vairuojamo automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną. Apeliacinius skundus padavę asmenys tvirtina, kad R. J. buvo neblaivi, svirduliavo, į automobilį „Linkoln Navigator“ įvirto, o važiuojant miegojo. Tokią nuteistųjų gynybinę versiją paneigia nukentėjusiosios parodymai, kurių metu ji nurodė, jog 2015 m. gruodžio 28 d. su S. L. sutarė susitikti (duomenys neskelbtini) prie policijos komisariato, kuri pažadėjo atvežti pinigus už Audi automobilį, tačiau ji vis delsė ir sutartu laiku neatvyko. Nukentėjusioji suprato, kad ją apgavo. Internetu ėmė domėtis UAB „(duomenys neskelbtini)“, L. V. ir S. L., sužinojo, kad jie apgaudinėja žmones. Buvo jau beveik naktis, kai jos susitarė susitikti. Eiti buvo netoli, S. pasakė, kad ji jau laukia prie raudono VW Golf automobilio. Nukentėjusioji nespėjo sureaguoti, kai iš automobilio iššoko trys vyrai (nuteistieji L. T., L. V. ir M. M.), staiga ją griebė už kojų ir rankų, įgrūdo ją į automobilį tarp galinių sėdynių. Nukentėjusioji priešinosi ir šaukė. Tokiais nukentėjusiosios parodymais apeliacinės instancijos teismas abejoti neturi jokio pagrindo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015 m. sausio 13 d. iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gauti duomenys patvirtina, kad 2015 m. gruodžio 29 d., 05.18 val., Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pilietės pranešimas iš telefono numerio 8 602 88171 dėl pagrobimo. 2016 m. sausio 15 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas, kuriame fiksuotas R. J. pagalbos skambutis į BPC (1 t., b. l. 17-22). 2016 m. gegužės 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvadoje Nr. 140-(202)-IS1-2945 nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2016 m. sausio 12 d. papildomai apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu. Ant pateikto tirti krepšio, paimto 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta moters ir vyro susimaišiusių biologinių pėdsakų, ant krepšio mėginyje Nr. 2 nustatyto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su R. J. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su L. V. genotipu, mėginyje Nr. 3 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu (2 t., b. l. 156-159). Ant pateikto tirti pagalio, paimto 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. T. genotipu (2 t., b. l. 189-193). Nors L. T. apeliaciniame skunde teigia, kad minėti biologiniai pėdsakai galėjo likti, nes jis nukentėjusiajai padėjo įlipti į automobilį ir iš jo išlipti, o kiti nuteistieji teigia, kad nukentėjusioji neva automobilyje miegojo ar į (duomenys neskelbtini) važiavo savo noru, tačiau tokie skundų teiginiai paneigti nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilyje „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti R. J. kraujo pėdsakai, automobilyje rasti audeklų pluoštai, atitinkantys R. J. rūbų audeklus, kaip ir ant jos drabužių rastos beisbolo lazdos, nedažytų pagalių, metalo vamzdžio dalelės, teismo medicinos ekspertų išvados apie sužalojimų pobūdį (riešų sužalojimų vaizdas rodo, kad jie padaryti lanksčiu daiktu), t. y. buvo nukentėjusiosios riešai buvo surišti, patvirtina, kad automobilyje ir garaže nuteistieji panaudodami smurtą atėmė nukentėjusiajai laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad R. J. pagrobimo faktą patvirtina ir į jai priklausantį telefono abonentą buvo gaunamos SMS žinutės iš telefono numerių, pavadintų vardais „(duomenys neskelbtini) aferistas +(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aferistas +(duomenys neskelbtini)“, susirašinėjimas vyko nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. gruodžio 29 d. SMS žinutėse vyko žodinis (necenzūriniais žodžiais) pokalbis dėl skolos už automobilį grąžinimo, iš telefono Nr. „+(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)aferistas“ į minėtą telefoną buvo atsiųstos SMS žinutės su tekstais: 2015 m. gruodžio 28 d. 23:07:31 - „Jau atvežam pinigus, pasiimk“, 2015 m. gruodžio 28 d., 23:21:02 - „ruoškis, jau pakeliui, pakalbėsime kas gaidys ir mano tėvas“; 2015 m. gruodžio 29 d. 01:47:33 „tai dar pasižadinsime, iki“; 2015 m. gruodžio 29 d. 01:50:01- „laukiam, jei pirmi būsite, tai ok, bet reikia stipresnes auto, nes mes sunkūs, paduosime lt“ (1 t., b. l. 161-174). Šie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. J. prievarta buvo įstumta į automobilį ir L. V., M. M. ir L. T. naudojant smurtą, jai buvo atimta galimybė laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jos valią, G. Z. vairuojamu automobiliu nuvežta į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, kuriame nuteistieji M. M., L. V., S. L. ir L. T. jos atžvilgiu naudodami fizinį smurtą – suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, laikydami surištą, nuteistajai G. Z. tiesiogiai stebint kitų bendrininkų veiksmus, pralaikė nukentėjusiąją R. J. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 6.00 val. ryto. Nuteistoji S. L. skunde nurodo, kad su nukentėjusiąją ji anksčiau bendravo, tačiau tą dieną ji nieko nežinojo apie susitikimą su nukentėjusiąja, į (duomenys neskelbtini) ji nevyko ir jai apie tai nieko nebuvo žinoma. Tokie jos skundo teiginiai paneigti nuketėjusiosios parodymais, kurių metu ji nurodė, kad L. V. automobilyje su kažkuo vis bendravo, nukentėjusiosios nuomone su S. L.. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. L. buvo informuota ir laukė kol M. M., L. V., L. T. ir G. Z. atveš nukentėjusiąją į (duomenys neskelbtini) esantį garažą, nes garaže jau laukė S. L., kuri kažkuo trenkė nukentėjusiajai ir praskėlė lūpą. Atkreiptinas dėmesys, kad S. L. parodymai proceso metu buvo nenuoseklūs, jos parodymų nenuoseklumą ir skundo teiginius, kad ji tik atrakino nuteistiesiems namo duris ir nuėjo miegoti, paneigia nuteistųjų M. M., L. V. parodymai, kurių metu jie teigė, kad S. buvo trumpam atėjusi į garažą, nes visą laiką su G. buvo viršuje. Be to aplinkybę, kad S. L. su kitais nuteistaisiais turėjo bendrą tikslą R. J. atžvilgiu naudoti smurtą ir apriboti laisvę patvirtina ir įrodymai, kad R. J. aktyviai bendravo su S. L., skambučiais ir trumposiomis žinutėmis mobilaus ryšio telefonu abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso S. L.).Pagal BK 146 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę, panaudodamas smurtą. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.); fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.); žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Neteisėtas laisvės atėmimas gali būti padaromas tiek naudojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs, tačiau motyvai ir tikslai BK 146 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nenumatyti, taigi, jie nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir neturi įtakos veikos kvalifikavimui.Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo atimta laisvė, panaudojant fizinį smurtą. Nuteistieji M. M., L. V., L. T. ir G. Z. patys nurodė, kad nukentėjusiąją vežėsi su savimi į (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji nurodė, kad į automobilį ji buvo pasodinta jėga, naudojant fizinį smurtą, ką patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamieji, bendrai veikdami, suvokė, kad neteisėtai atima laisvę nukentėjusiajai, laikydami prieš jos valią automobilyje ir garaže, ir norėjo taip veikti, todėl nuteistųjų M. M., L. V., L. T., S. L., M. M. ir G. Z. veiksmai atitinka BK 146 straipsnio 2 dalies sudėtį.G. Z. apeliaciniame skunde prašo ją išteisinti, nes nepagrįstai ji buvo pripažinta nusikaltimo numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje bendravykdytoja, nurodo, kad nebuvo išankstinio susitarimo ir neigia savo kaltę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma - žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t.t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Neteisėto laisvės atėmimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad pagrobia žmogų ir prieš jo valią perkelia jį į kitą vietą arba laiko esamoje, ir to nori. Taigi šio nusikaltimo tyčios esmę sudaro tai, kad kaltininkas supranta, jog dėl jo veiksmų nukentėjusysis negali laisvai pasirinkti buvimo vietos, o konkrečioje vietoje yra laikomas prieš jo valią. G. Z. skunde nurodo, kad ji važiavo į (duomenys neskelbtini), nes jai buvo leista pavairuoti prabangų automobilį „Linkoln Navigator“, o aplinkybių, kaip nukentėjusioji įsėdo į automobilį ji nematė. Nuteistosios teigimu R. J. miegojo automobilyje, be to grojo muzika ir ji nieko negirdėjo, todėl nuteistoji nesuvokė, kad vairuodama automobilį, kuriuo vežė R. J. į Garliavą, ji daro nusikaltimą. Tokią nuteistosios gynybinę versiją paneigia nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai, kur ji nurodė, kad įgrūsta į automobilį ji priešinosi ir šaukė, automobilyje jai į galvą buvo suduota labai daug smūgių. Ją mušė M. M., L. V., kuris sėdėjo priekyje prie vairuotojos, suko ir laužė jos koją, nuo ko plyšo raiščiai. Važiuojant iš Elektrėnų ji buvo nuolat mušama. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, nuketėjusiosios parodymų, G. Z. klausė bendrininkų nurodymų, kur važiuoti ir net neketino savanoriškai pabaigti daromą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad G. Z. sėdėdama už automobilio vairo girdėjo, suvokė, kad R. J. prieš jos valią buvo įstumta į automobilį ir nuvežta į Garliavoje, Vyšnių g. 10, esančio namo garažą, kur R. J. buvo laikoma surišta, prieš ją smurtaujama.Dėl veiksmų, kurie vyko namo garaže (duomenys neskelbtini), apygardos teismas pažymi, kad apeliantė G. Z. taip pat puikiai žinojo ir suprato, kad nukentėjusioji laikoma garaže prieš jos valią ir prieš pastarąją smurtaujama. Tokias aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kurių metu ji nurodė, kad G. Z. ateidavo į garažo patalpą, kur kiti kaltinamieji vartojo alkoholį. G. Z. matė, kad nukentėjusioji guli kraujo kalne, tačiau į tai nereagavo, vežiojo nuteistiesiems alkoholį ir cigaretes. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir L. T., M. M. parodymai, kurie nurodė, kad G. Z. su L. T. važiavo pirkti cigarečių, be to, G. Z. nurodė, kad ji buvo nuėjusį „į apačią“ ir vairavo automobilį, kuriuo R. J. išvežė iš garažo ir, kaip nuteistoji teigia, išlaipino pakelėje. Tačiau byloje nustatyta, kad nukentėjusiąją iš automobilio išmetė pakelės griovyje. Tai, kad G. Z. žinojo ir suvokė daranti nusikalstamą veiką patvirtina ir aplinkybė, kad G. Z. bandė suklaidinti policijos pareigūnus dėl savo buvimo vietos. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo M. Č. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 29 d. telefoninio pokalbio metu G. Z. pareigūnui nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, t. y. telefonu G. Z. nurodė, kad po įvykio jos buvimo vieta yra (duomenys neskelbtini) ir kad į (duomenys neskelbtini) gali grįžti tik tos dienos vakare arba kitos dienos ryte, vėliau paaiškėjo, kad G. Z. su sugyventiniu (dabar – sutuoktiniu) M. M. buvo užsirakinusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34). Nurodytos aplinkybės ir aptarti įrodymai patvirtina, kad G. Z. bendrininkų grupe kartu su M. M., L. V., S. L., L. T., veikdama kaip bendravykdytoja realizavo dalį bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, t. y. panaudodami fizinį smurtą R. J. apribojo laisvę, todėl G. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį ir išteisinti G. Z. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. M. M., L. V., S. L., L. T. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktus už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai R. J. ir ją automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą - apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pagrobto automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, 2015 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 03.55 val. iki 06.00 val., kankindami R. J. - surišę R. J. rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu R. J. į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, prievarta girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, šiais bendrais veiksmais padarė jai kraujosruvas, nubrozdinimus, apatinės lūpos žaizdas, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvas, nubrozdinimus, kairės šlaunies durtinę žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padarė dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo siekė priversti nukentėjusiąją R. J. nerašyti pareiškimo dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo apgaulės būdu fakto, tokiu būdu nuteistieji M. M., L. V., S. L., L. T., veikdami bendrai, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą ir kankindami, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą.Nuteistieji M. M. ir L. V. pripažino, kad sudavė kelis smūgiu nukentėjusiajai, t. y. M.- 3-4 smūgius ranka ir 3-4 kartus beisbolo lazdos nuolauža, o L. V. neįvardino smūgių kiekio tačiau neneigė mušęs nukentėjusiąją. Nuteistieji teigia, kad jų elgesiui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys. Nurodo, kad ji susibarė su L. V., keikėsi, visus įžeidinėjo, grasino, kad sudegins M. M. namus, suluošins jo žmoną dėl ko jis labai susijaudino. Pažymėtina, byloje nėra ginčo, jog R. J. intensyviai bendravo M. M., L. V., S. L., siekdama gauti pinigus už parduotą automobilį „Audi A6“, tačiau konstatuoti, kad R. J. elgesys peržengė tokias ribas, kurios sudarė pagrindą ją kankinti ilgą laiko tarpą nėra jokio pagrindo. Papildomai šiuo klausimu teisėjų kolegija pasisakys vertindama nuteistiesiems paskirtas bausmes. Teisėjų kolegija atmeta ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, kad R. J. negalėjo adekvačiai vertinti situacijos, nesiorientavo aplinkoje, nes buvo vartojusi alkoholio ir psichotropinių vaistų. Atlikus tyrimus R. J. kraujyje rasta 0,51 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta ir 1,49‰ (promilės) etilo alkoholio. Aplinkybė, jog R. J. kraujyje rasta alkoholio, priešingai nei teigiama skunduose, ne paneigia jos parodymus, o patvirtina byloje nustatytą faktą, kad smurto prieš ją metu ji buvo priverstinai girdoma alkoholiu. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nedidelė alkoholio koncentracija kraujyje, nesutrukdė jai orientuotis ir suprasti visų, jos atžvilgiu vykdomų veiksmų esmę. Taip pat pastebėtina, kad ir po patirto kankinimo nukentėjusioji buvo adekvati sugebėjo orientuotis ir atsakyti į klausimus. Liudytoja I. P., atlikusi nukentėjusiosios medicininę apžiūrą, nurodė, kad R. J. buvo adekvati, atsakinėjo į klausimus, buvo labai susijaudinusi, galėjo būti paveikta streso. Nuo jos nesklido alkoholio kvapas. Taip pat aplinkybes, kad nukentėjusioji buvo orientuota, patvirtina ir liudytojai - degalinės darbuotojas R. G., pareigūnai R. G. ir E. S., kurie bendravo su nukentėjusiąja iš karto po įvykio ir nurodė, kad ji nebuvo nuo kažko apsvaigusi, kalbėjo normaliai, nuo jos nesklido alkoholio kvapas. Aplinkybė, kad nukentėjusiosios organizme rasta pėdsakų oksazepamo, nordazepamo, temazepamo, neturi reikšmės, nes šios medžiagos yra oficialiai gydytojo skiriamų vartoti receptinių vaistų sudėtinė dalis. Esant išvardytoms aplinkybėms teisėjų kolegija, dar kartą pažymi, kad nukentėjusiosios parodymai yra visiškai patikimi, todėl apylinkės teismas priimdamas nuosprendį jais pagrįstai vadovavosi bei apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas apeliacinius skundus, nukentėjusiosios parodymus laiko reikšmingais įrodymais. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad R. J. garaže nebuvo kabinama ant palubėje esančio kablio, nurodoma, kad jokie įrodymai nepatvirtina šios aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas neabejoja nukentėjusiosios duotais parodymais, be to, liudytojas V. Č., iš kurio nuteistieji nuomojo namą ir garažą, nurodė, kad nuo lubų nuleista 3-4 mm storio maždaug sprindžio ilgio cinkuota viela. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistieji smurtavo prieš nukentėjusiąja, būtent, tokiu būdu, kuris nurodytas kaltinime (buvo pakabinta ant palubėje esančio kablio) ir ši aplinkybė yra visiškai įrodyta. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybes, kad nuketėjusiąją garaže, esančiame (duomenys neskelbtini) kankino M. M., L. T., S. L., L. V., patvirtina garaže rasti R. J. kraujo pėdsakai, o būtent, 2016 m. gegužės 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. 140-(205)-IS1-2966, nustatyta, jog ant pateiktų tirti nuoskutų, paimtų apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo garažo grindų, rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; ant pateikto tirti grindjuostės fragmento, paimto 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; ant pateikto tirti tampono, su nuoplovomis nuo tualeto grindų ir tualeto sienos, padarytomis 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; ant pateikto tirti čiužinio užvalkalo, rasta moters kraujo, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; mėginyje Nr. 8a, taip pat rasta moters biologinių pėdsakų, kurių genotipas sutampa su R. J. genotipu. Pažymėtina, kad R. J. parodymus, apie tai kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis, daiktais ji buvo žalojama garaže (duomenys neskelbtini)patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G461/2016(02), kuria R. J., nustatyta galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai – galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti dėl keturiasdešimties (ar daugiau) trauminių poveikių į galvos (veidas – galvos dalis), liemens, viršutinių, apatinių galūnių sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, atspindi žalojusio (-ių) daikto (-ų) savybes, sužalojimų vaizdas, aprašymas medicinos dokumentuose rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, riešų sužalojimų vaizdas rodo, kad jie padaryti lankstu daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, t. y. suduodant daiktu (-ais), sužalojimai, neturintys taisyklingos formos, galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). S. L. skunde nurodo, kad ji smurto nenaudojo, byloje apie tai nėra jokių įrodymų. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje pakanka įrodymų, kuriais remiantis S. L. pripažinta kalta nesunkiai sutrikdžiusi nukentėjusios sveikatą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, bendrais veiksmais kartu su M. M., L. V., L. T.. Tai patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kurių metu ji nurodė, kad S. L. atsinešė du butelius degtinės ir paėmusi už nukentėjusiosios plaukų, užvertė jos galvą ir pylė jai į burną alkoholį. S. kažkuo jai sudavė į galvą, nuo smūgio tas daiktas sudužo, nes buvo stiklinis. Nurodė, kad ją kojomis į veidą ir kitas kūno vietas spardė S. L., M. M., L. V.. Aplinkybes, kad S. L. dalyvavo smurtaujant prieš nukentėjusiąja įrodo ir tai, kad R. J. ir S. L. intensyviai bendravo telefonų skambučiais ir žinutėmis, bendravo ir 2015 m. gruodžio 29 d. prieš ją pagrobiant. Iš bylos duomenų ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad L. T. R. J. nuvedė į tualetą, iš kur ji skambino Bendrosios pagalbos centrui. Byloje pateiktas pokalbio įrašas su Bendruoju pagalbos centru, kuriame girdėti moters balsas, raginantis atidaryti tualeto duris, kai nukentėjusioji, būdama užsirakinusi tualete, skambino bendruoju pagalbos numeriu. Sugretinus ir palyginus nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, rašytinius ir garso įrašus, teisėjų kolegija neabejoja, kad S. L. buvo garaže ir bendrai su M. M., L. V., L. T., kankindami R. J. padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas garso įrašas, nukentėjusiosios parodymai, byloje esantys garažo ir šalia esančios patalpos apžiūros protokolai paneigia M. M. apeliacinio skundo argumentus, kad tualeto durų niekas neišspyrė, neištempė nukentėjusiosios iš tualeto ir jos nemušė.Tuo tarpu L. T. skunde neigia buvęs garaže, nors surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jis, kaip bendravykdytojas, dalyvavo darant nusikaltimus numatytus BK 146 straipsnio 2 dalyje ir BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 11 punkte. Dėl nusikaltimo numatyto BK 146 straipsnio 2 dalyje L. T. kaltę dalinai pripažino. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, vietos apžiūros protokolai, kriminalinių tyrimų išvados patvirtina, kad L. T. ne tik buvo aktyvus smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją bendravykdytojas, bet ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme kasė duobę, kurioje nuteistieji grasino užkasti R. J.. Bendrininkų iškelta versija, kad namas didelis, o duobė buvo kasama lapams ar obuoliams supilti, yra nelogiška, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir visiškai paneigta. Automobilyje „Linkoln Navigator“ ir garaže rasti L. T. biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. T. genotipu. Nors apeliaciniame skunde jis kelia versiją, kad garaže rastas genotipas sutampa todėl, kad jis tą vakarą davė R. J. atsigerti vandens, tačiau šia versija teisėjų kolegija netiki, nes ji paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Be to, pačio L. T. parodymai proceso metu buvo itin nenuoseklūs ir kito. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neabejoja, kad L. T. bendrininkų grupe su M. M., S. L. ir L. V. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas kas nesunkiai sužalojo ar susargdino žmogų kankinant ar itin žiauriai. Pastaroji aplinkybė rodo, kad įstatymo leidėjas kankinimą laiko vienu iš itin žiauraus nusikalstamo elgesio būdų. Teismų praktikoje sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011). Nužudymas ar sveikatos sutrikdymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama ar sutrikdoma sveikata itin skausmingu būdu ir kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ar sveikatos sutrikdymo ypatumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje pakanka neginčijamų įrodymų, jog M. M., L. V.. S. L., L. T. 2017 m. gruodžio 29 d. laikotarpiu nuo 3.55 val. iki 6.00 val., gyvenamo namo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo R. J. atžvilgiu fizinį smurtą ir kankindami sužalojo nukentėjusiąją, padarydami jai nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad nurodytos teismų praktikos kontekste, sužalojimo kankinant pripažįstami tokie atvejai, kai nukentėjusiajam sukeliamos fizinės kančios jį deginant, mušant ilgą laiką ir suduodant daug smūgių. Nagrinėjamoje byloje surinktais, apylinkės teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais įrodymais nustatyta, kad M. M., L. V., S. L. ir L. T. ilgą laiką nukentėjusiąją mušė, spardė kojomis, mušė kumščiais, medine lazda., metaliniu strypu į įvairias kūno sritis, pylė ant nukentėjusios šaltą vandenį, prievarta girdė alkoholiu, tampė už plaukų, sudavė stikliniu indu, dūrė į kojos sritį. Tokiais smurtiniais veiksmais jie neabejotinai sukėlė R. J. stiprų fizinį skausmą ir dideles kančias. Visi bendrininkai taip elgdamiesi suprato, kad nukentėjusiąją jie kankina ir taip norėjo elgtis bei turėdami bendrą tyčią tokiais savo veiksmai siekė nuslėpti kitą nusikaltimą.BK 138 straipsnio 2 dalies 11 punktą atsako tas, kas nesunkai sužalojo žmogų siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Šis nusikaltimas kvalifikuojamas tuo atveju kai nustatomas tikslas kai iki sveikatos sutrikdymo teisėsaugos institucijai arba nėra, arba, kaltininko manymu, dar nėra žinoma apie kitą (baigtą, pasikėsintą padaryti bet kokį, o rengiamą - tik sunkų ar labai sunkų) nusikaltimą, kurį kaltininkas siekė nuslėpti. Kitas nusikaltimas, kurį kaltininkas siekė nuslėpti, gali būti padarytas jo paties ar kito asmens, taip pat tuo pačiu kaip sveikatos sutrikdymas ar skirtingu laiku. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji siekė priversti nukentėjusiąją R. J. nerašyti pareiškimo dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo apgaulės būdu fakto. Nuteistais L. V. skunde nurodo, kad tarp nukentėjusiosios ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuteistasis buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl automobilio „Audi A6“ pirkimo ir byloje nėra duomenų, kad L. V. dėl minėto automobilio pirkimo būtų nuteistas, todėl nebuvo siekio nuslėpti kitą nusikaltimą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2017 m. gruodžio 7 d. paskelbtas ir įsiteisėjo Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo L. V. ir S. L. veikdami bendrininkų grupe su J. S. – Andrejeva, be kita ko, pripažinti kaltais padarę tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, dėl automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio R. J. įgijimo ir pardavimo. Šio nuosprendžiu taip pat nuteisti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį L. T. ir M. M.. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų konstatuoja, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad M. M., L. V., S. L., L. T., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai R. J. ir ją automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą - apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pagrobto automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, 2015 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 3.55 val. iki 6.00 val., kankindami R. J. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 11 punktuose.

Dėl M. M. veikos perkvalifikavimo iš BK 138 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

M. M. apeliaciniame skunde prašo jo veiką iš BK 138 straipsnio 2 dalies 6 ir 1 punktų perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Nurodo, kad jo smurtiniai veiksmai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas aplinkybes, nuteistojo M. M. veika kvalifikuota tinkamai. BK 138 straipsnio 2 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis – skirtingos pasekmės. Remiantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis. Kaip jau buvo minėta, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G461/2016(02), R. J., nustatyta galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai – galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti dėl keturiasdešimties (ar daugiau) trauminių poveikių į galvos (veidas – galvos dalis), liemens, viršutinių, apatinių galūnių sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, atspindi žalojusio (-ių) daikto (-ų) savybes, sužalojimų vaizdas, aprašymas medicinos dokumentuose rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, riešų sužalojimų vaizdas rodo, kad jie padaryti lankstu daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, t. y. suduodant daiktu (-ais), sužalojimai, neturintys taisyklingos formos, galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus kad M. M. suduoti smūgiai nesukėlė nukentėjusiajai nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat tai, jog byloje nėra įrodyta, kad būtent M. M. dūrė peiliu R. J. į šlaunį. Byloje nustatyta, kad M. M., L. V., L. T. ir S. L. veiksmai buvo vertinami, kaip padaryti bendrininkų grupe, veikiant bendravykdytojais, todėl šiuo atveju nėra atribojama, kurio konkrečiai veiksmais nukentėjusiajai R. J. buvo sukelti nustatyti sužalojimai. M. M. kyla atsakomybė už kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, kurie buvo tiesiogiai nulemti bendrais M. M., L. V., L. T. ir S. L. nusikalstamais veiksmais.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes M. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalį. Dėl nuskalstamą veiką kvalifikuojančių požymių (kankinimo ir tikslo nuslėpti kitą nusikaltimą) apygardos teismas šioje nutartyje jau pasisakė. Taigi, šiais motyvais atmetamas M. M. apeliacinio skundo reikalavimas jo veiką perkvalifikuoti iš BK 138 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad M. M. apeliaciniame skunde didelį dėmesį skiria G. Z. nusikalstamai veikai paneigti, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina, kadangi jo interesai byloje gali būti priešingi G. Z.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, konstatuoja, kad byloje nepasitvirtino nei viena apeliaciniuose skunduose keliama versija, visi skundu argumentai paneigti byloje surinktais, pirmos instancijos teismo ištirtais ir apeliacinės instancijos teismo patikrintais įrodymais. Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad G. Z., M. M., L. V., L. T., S. L. 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22.00 val. veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą R. J. jėga įstūmė į automobilį “Lincols Navigator“, taip atimdami nukentėjusiajai galimybę apsirinkti buvimo vietą, prieš jos valią nuvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) garažą, kur naudodami fizinį smurtą laikydami surištą pralaikė nukentėjusiąją R. J. iki 2015 m. gruodžio 29 d. 6.00 val. Nuteistieji, bendrai veikdami, suvokė, kad neteisėtai atima laisvę nukentėjusiajai, laikydami prieš jos valią automobilyje ir garaže, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl nuteistųjų M. M., L. V., S. L., L. T. ir G. Z. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 146 straipsnio 2 dalį. Taip pat byloje neabejotinai įrodyta, kad M. M., L. V., S. L., L. T., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą, t. y. apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pagrobto automobilio faktą, kankindami nukentėjusiąją - surišę jos rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, prievarta girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, taip padarė daugybinius kūno sužalojimus, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį skausmą ir kančias. Nuteistieji M. M., L. V., L. T., S. L. elgėsi itin žiauriai, kankindami padarė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą 11 punktą.

Dėl paskirtų bausmių.

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas skirdamas bausmes, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus; nusikalstamų veikų stadijas; kaltininkų asmenybes; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir visiems nuteistiesiems paskyrė teisingas bausmes.Apeliaciniame skunde M. M. ir, kaip suprantama iš skundo turinio, L. V. prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybę, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo nukentėjusiosios provokuojantis elgesys ir tai jog, veika padaryta iš didelio susijaudinimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, šioje nutartyje jau pasisakė, kad R. J. elgesys neperžengė ribų, leidžiančių jį vertinti, kaip provokuojantį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį. Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014, 2K-21-942/2016). Pažymėtina, kad jeigu ir būtų tokios aplinkybės, kurias nurodo nuteistieji, smurto vartojimas, o ypač kankinimas itin žiauriai, jokiu būdu nepateisinamas ir aukščiau paminėtos teismų praktikos kontekste, nesudaro pagrindo nuteistųjų veiksmus pateisinti ir, kaip prašo M. M. ir L. V., pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte 10 punkte. Tokiu būdu, pagrindo teigti, kad nukentėjusiosios elgesys nagrinėjamu atveju buvo provokuojantis ar rizikingas, ar buvo nukentėjusiosios smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę nuteistuosius nusikalsti prieš nukentėjusiąją, nėra, todėl nuteistųjų argumentai dėl provokuojančio R. J. elgesio atmestini kaip nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistieji veikdami bendrininkų grupe nusikaltimą planavo, todėl nėra jokio pagrindo teiginiams, kad nukentėjusios veiksmai M. M. ir kitiems bendrininkams sukėlė susijaudinimą. Skirdamas bausmę M. M. apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamos veikos yra apysunkės, padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į tai kad M. M. penkis kartus teistas, tame tarpe už smurtinius nusikaltimus, recidyvistas, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Dėl lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nebuvimo, teisėjų kolegija jau pasisakė. M. M. nusikaltimus padarė neišnykus teistumams, todėl švelnesnė bausmė neatitiktų jos paskirties, numatytos BK 41 straipsnyje.L. V. gynėjas ir L. V. skunduose prašo švelninti bausmę, nurodo kad L. V. augina mažametę dukrą, serga antro tipo sparčiai progresuojančiu diabetu. Apylinkės teismas skirdamas bausmę L. V. pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamos veikos yra apysunkės, padarytos tyčia, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į tai kad L. V. daug kartų teistas, recidyvistas, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat pastebėtina, kad dėl lengvinančios aplinkybės numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nebuvimo, teisėjų kolegija jau pasisakė. L. V. nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, todėl švelnesnė bausmė neatitiktų paskirties numatytos BK 41 straipsnyje. Skunde nurodomos aplinkybės, taip pat nesudaro pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę. Tėvystės pareigos nesulaikė L. V. nuo nusikaltimų darymo, taip pat pažymėtina, kad sveikatos būklė nėra pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pastebėtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam garantuojama sveikatos priežiūra tokio paties lygio kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Reikalinga specializuota būtinoji medicinos pagalba, kurią suteikti pataisos įstaigų gydymo įstaigose nėra galimybių, gali būti teikiama valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą.Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo bausmės skyrimo motyvais ir konstatuoja, jog teisingai įvertinta tai, kad nuteistojo L. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistosios S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupe. Nuteistojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe. Nuteistosios G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe. L. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau skunde nenurodo į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti teismas. Teisėjų kolegija, pažymi, kad apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra apysunkiai, baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į tai, kad du kartus teistas, nusikaltimai padaryti bausmės vykdymo atidėjimo metu, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo gynėja teismo posėdyje nurodė, kad teismas nepagrįstai nepripažino atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje ir nuoširdžiai gailisi. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo pripažinti tai lengvinančia aplinkybe, nes iš nuteistojo pozicijos nagrinėjant bylą, taip pat iš skundo argumentų matyti, kad savo kaltę dėl BK 146 straipsnio 2 dalies nuteistasis pripažįsta tik iš dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad L. T. nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl trumpesnė laisvės atėmimo bausmė neatitiks BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties.Nuteistoji S. L. skunde prašo švelninanti jai paskirtą bausmę, tačiau skunde taip pat nenurodo, į ką turėtų atsižvelgti apygardos teismas. Apylinkės teismas skirdamas bausmę S. L. pagrįstai įvertino tai, kad nusikalstamos veikos yra apysunkės, padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jos, kaip bendrininkės, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į tai kad S. L. ne kartą teista, recidyvistė, į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Aplinkybė, kad S. L. nusikaltimus padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, švelnesnė bausmė neatitiktų jos paskirties numatytos BK 41 straipsnyje.G. Z. skunde prašė ją išteisinti ir dėl bausmės skunde nepasisako. Teisėjų kolegija pripažinusi, kad G. Z. pripažinta kalta pagal BK 146 straipsnio 2 dalį pagrįstai, patikrino ir jai paskirtos bausmės pagrįstumą ir teisingumą. Apylinkės teismas G. Z. skyrė vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir jos atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas bei bausmės vykdymą atidėjo vieneriems metams įpareigojant ją viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Teisėjų kolegijos nuomone bausmė G. Z. paskirta pagrįstai ir egzistuoja visos sąlygos atidėti bausmės vykdymą, nes ji teisiama pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, dirba, todėl apygardos teismas mano, kad ji laikysis jai skirtų įpareigojimų.

Dėl civilinių ieškinių

Apeliaciniame skunde M. M. nesutinka su priteista turtinės žalos suma ir su priteistu neturtinės žalos dydžiu. Nurodo, kad turtinės žalos dydis sudaro 1059,97 eurų, nes telefonas 100 eurų vertės nuosprendžiu įsiteisėjus gražintinas, taip pat nesutinka su žala dėl rūbų ir batų, nes šie daiktai buvo dėvėti. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskaičiavo bendrą neturtinės žalos dydį, nes nepagrįstai priskaičiavo ir darbo užmokesčio skirtumą, kurio negavo nukentėjusioji ir vidutinį darbo užmokestį. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs priteisto civilinio ieškinio pagrįstumą iš dalies sutinka su apelianto M. M. skundo argumentu, kad teismas neteisingai paskaičiavo turtinės žalos dydį pagal nurodytas ieškovės sumas, o taip pat išsamiai nepatikrino ir nepagrindė nuosprendyje ieškovės negautų pajamų dydžio. Iš medžiagos matyti, kad R. J. patirta turtinę žalą sudaro: 90,89 eurų - vaistai, gydymo eigoje mokėta už medicininius tyrimus - 33,45 eurai; sugadinti rūbai, t. y. striukė 50 eurų vertės, džinsai 30 eurų vertės, palaidinė 20 eurų vertės, batai 70 eurų vertės, sidabriniai auskarai 50 eurų vertės, mobiliojo ryšio telefoną 100 eurų vertės; kelionės išlaidos 150,66 eurai; negautos pajamos 784,97 eurų. Teisėjų kolegija pažymi, kad negautos pajamos yra žalą patyrusio asmens numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurių jis negavo dėl neteisėtų kaltininko veiksmų, arba dėl tokių veiksmų prarasta nauda. Visais atvejais turi būti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, todėl šioms pajamoms nustatyti pateiktos pažymos laikytinos pakankamu įrodymu apie gaunamų pajamų stabilumą. Iš patikslinto civilinio ieškinio ir byloje esančių pažymų matyti, kad R. J. negautos pajamos sudaro 784,97 eurų, jei asmuo būtų nesužalotas ir dirbęs. Tačiau iš nukentėjusiosios ieškininio pareiškimo ir pateiktos pažymos apie darbo užmokestį (t. 9 b. l. 21) nėra aiškus šios sumos paskaičiavimas, pagrindimas. Minėtoje pažymoje nėra nurodyti duomenys apie ieškovės R. J. nedirbtą laiką dėl ligos (dienos, valandos), koks būtų jos darbo užmokestis atskaičius mokesčius, jei pastaroji būtų dirbusi visą darbo laiką ir kiek viso sumažėjo R. J. pajamos dėl nedirbto laiko dėl ligos. Pirmos instancijos teisiamajame posėdyje to nebuvo aiškintasi. Taip pat nėra išsamaus pagrindimo dėl 150,66 eurų kelionės išlaidų, tai yra, kada jos patirtos ir ar jos turi ryšį su bylos procesu. Taip pat nesiaiškinta dėl telefono Nokia 300 vertės, ar jis veikiantis ir tinkamas naudoti, kadangi jis grąžinamas nukentėjusiajai. Paskaičiavus ieškinyje nurodytą turtinę žalą pagal nurodytas ieškinyje sumas dėl nusikalstamų civilinių atsakovų veiksmų, nukentėjusioji nurodė patyrusi 2164,94 eurų žalą, tačiau patikrinus matyti, kad tai yra aritmetinė klaida, tačiau teismas šios klaidos neišteisė. Visą tai skundžia nuteistasis M. M..Pažymėtina, kad iš bylos duomenų akivaizdžiai matyti, kad R. J. rūbai buvo sugadinti, šlapi, nešvarūs, ant palaidinės, džinsinių kelnių, striukės matyti dirvožemio pėdsakai. Striukė akivaizdžiai suplėšyta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad nuketėjusioji dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų, dėl sugadintų rūbų, batų ir auskarų, patyrė materialinius nuotolius, kurie turi būti atlyginti. Todėl spręstina, kad 220 eurų turtinė žala už minėtus daiktus atitinkanti daiktų rinkos kainas ir yra proporcinga jų nusidėvėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios R. J. parodymus, pateiktus rašytinius duomenis, aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dėl turtinės žalos dydžio nėra galimybės, tam reikalingas išsamesnis tyrimas, galbūt pasitelkiant atitinkamos srities specialistą tam, kad galutinai pašalinti visas kilusias abejones dėl civilinio ieškinio dydžio ir pagrįstumo. Aukštesniojo teismo nuomone, nors nukentėjusiosios R. J. teisė reikalauti atlyginti jai padarytą turtinę žalą yra pagrįsta, tačiau iš byloje esančių duomenų neįmanoma tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio turtinės žalos dydžio, dėl to teismo nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu, R. J. pripažįstant teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio, susijusio su turtine žala, dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

5.2.Apeliaciniuose skunduose M. M. ir L. V. gynėjas R. Šimkus nurodo, kad G. Z. priteista 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas yra akivaizdžiai per didelė suma ir neatitinka formuojamos teismų praktikos. O nuteistoji G. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad ji skundžiamu nuosprendžiu nepripažinta kalta pagal BK 138 straipsnio 2 dalį, todėl iš jos nepagrįstai solidariai su kitais nuteistaisiais priteista žala. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai grupe asmenų padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra išaiškinta, kad sveikata yra unikali vertybė, kuria naudodamasis žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-394/2006). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neabejoja, kad dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal byloje esančius duomenis nukentėjusiosios gyvenimo kokybė pablogėjo, sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad šios bylos tyrimas ir nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad ji kurį laiką buvo nedarbinga, nukentėjusioji dėl ilgai trukusių smurtinių tyčinių veiksmų jautėsi pažeminta, patyrė didžiulį emocinį stresą, kančias, patyčias, į tai, kad dėl patirto fizinio, psichologinio smurto, sutriko jos emocinė sveikata, iki šiol nukentėjusioji jaučia pasekmes. Nors, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios, tačiau nagrinėjamu atveju, bylos faktinės aplinkybės yra tokios, kad 10000 eurų neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajai pagal galiojančią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nėra per didelis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje bylose Nr. 2K-509-489/2015).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas spręsdamas solidariosios atsakomybės klausimą, pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju solidarioji atsakomybė turi būti taikoma todėl, kad žala atsirado tik kaip visų veikusiųjų asmenų veiksmų padarinys ir ji yra nedaloma, todėl pagrįstai žalą priteisė ir iš G. Z.. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką solidarioji atsakomybė galima, kai asmenis sieja bendri neteisėti veiksmai, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą. Iš šioje byloje nustatytų ir šioje nutartyje aptartų faktinių aplinkybių matyti, kad G. Z. nors ir neatliko smurtinių veiksmų R. J. atžvilgiu, tačiau ji žinojo apie vykdomus smurtinius veiksmus, ir ne tik kad nesiėmė jokių priemonių užkirsti kelią vykdomam nusikaltimui, tačiau bendrais veiksmai apribojo nukentėjusiajai laisvę, matė garaže mušamą R. J. ir vairavo automobilį, kuriuo buvo vežama nukentėjusioji, buvo išmesta iš automobilio ir palikta šalti. Taigi, nagrinėjamoje byloje, solidariosios atsakomybės taikymą pagrindžia tai, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta visų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip visų nuteistųjų veiksmų padarinys ir neįmanoma nustatyti, kokia apimtimi kiekvienas iš nuteistųjų prisidėjo prie žalos padarymo. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą solidariai yra pagrįstas.Taip pat pažymėtina, kad pagrįstai iš nuteistųjų solidariai priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 430,87 eurų žalos atlyginimo, ir Kauno teritorinei ligonių kasai 282,07 eurų žalos atlyginimo.

Dėl teismo šališkumo.

M. M., L. V. apeliaciniuose skunduose nurodo, kad teismas buvo šališkas, tačiau nenurodo kaip konkrečiai pirmos instancijos teismas pažeidė BPK 58 straipsnio nuostatas. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstino nusistatymo prieš proceso dalyvius. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, 58, 59 straipsniuose įtvirtintas nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-340/2008, 2K-414/2010, 2K-187/2011). Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar toks baiminimasis gali būti laikomas objektyviai pagrįstu, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017). <...> Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014 ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017).Vertindama subjektyviuosius ir objektyviuosius nešališkumo aspektus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kurie galėtų rodyti pirmos instancijos teismo teisėjo asmeninį tendencingumą ar keltų abejones dėl to, kad jis turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo ar t. y. buvo šališkas. Apeliantai skunduose nenurodo jokių kitų teismo šališkumo aplinkybių, išskyrus tai, kad jų nuomone, teismas neleido užduoti tam tikrų klausimų, todėl teisėjų kolegija apeliantų teiginius apie tai, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas laiko deklaratyviais ir nepagrįstais.

Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų.

Iš esmės visi apeliantai skunduose nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jiems buvo taikomas spaudimas, tyrimas buvo atliekamas pažeidžiant baudžiamojo proceso normas. Šių apeliantų nepatvirtina jokie faktiniai duomenys. Nuteistųjų (įtariamųjų) apklausose dalyvavo gynėjai advokatai, taikomos procesinės prievartos priemonės buvo sankcionuotos, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas laikantis šį procesą reglamentuojančių teisės normų. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamiesiems nebuvo ribojama teisė skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtus procesinius sprendimus ir, kaip matyti, jie tokia teise naudojosi. Byloje nėra duomenų, kad pareigūnų procesiniai veiksmai būtų pripažinti neteisėtais ar kitaip pažeidžiančiais nuteistųjų teises, ar tyrimą atlikusi tyrėja būtų taikiusi neleistus metodus siekdama išgauti iš asmenų parodymus. Todėl apeliaciniuose skunduose nuteistieji be pagrindo teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti BPK reikalavimai. Dėl G. Z. skundo reikalavimo panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nes ji negali naudotis savo gaunamu darbo užmokesčiu, pažymėtina, kad šis klausimas išspręstas Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartimi, kuria leista disponuoti 283 eurais gaunamo darbo užmokesčio. Ši nutartis palikta nepakeista 2017 m. liepos 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. Z. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliktinas galioti iki ieškinio visiško atlyginimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų, ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, G. Z., M. M., L. V., S. L. ir L. T. kaltė įrodyta padarius nusikaltimą numatytą BK 146 straipsnio 2 dalyje, o M. M., L. V., S. L. ir L. T. kaltė pilnai įrodyta padarius nusikaltimą numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 11 punkte, bausmės paskirtos teisingai nepažeidžiant bausmės skyrimo pagrindų, o civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala mažintina, todėl Kauno apylinkės 2017 m. kovo 31 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punktu.Nukentėjusiosios R. J. atstovas advokatas M. Vagonis teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą, kuris patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui už susipažinimą su apeliaciniais skundais, atsikirtimų surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1000 eurų (t. 12, b. l. 3-8). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011). Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų apeliacinius skundus ir nuteistųjų M. M., G. Z. ir S. L. skundai tenkinami iš dalies, todėl nukentėjusiosios prašoma priteisti suma, atsižvelgus į apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatus, mažinama iki 800 eurų.Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas, patvirtinančią išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo S. L. nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Antrinės teisinės pagalbos advokato užmokestis – 32,77 eurai. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistosios S. L. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nuteistųjų M. M., G. Z., S. L. skundus tenkinti iš dalies. Nuteistojo L. V. ir jo gynėjo advokato Ryčio Šimkaus, nuteistojo L. T. apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria priteista solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. nukentėjusiajai R. J. 2164,94 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiajai R. J. pripažinti teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės žalos patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis).

Priteisti iš nuteistųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. nukentėjusiosios R. J. naudai po 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) eurų nukentėjusiosios R. J. patirtoms išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.