- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-31
- Bylos Nr.
- 1-258-240/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-71371-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronislovas Liatukas
- Kaltinamasis
- L. T., S. L., L. V., M. M., G. Z.
- Civilinis ieškovas
- R. J., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Violeta Naujokienė, Tomas Liutauras Petk
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajam L. T., jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,
kaltinamajai S. L., jos gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,
kaltinamajam L. V., jo gynėjams advokatams Violetai Naujokienei, Ryčiui Šimkui,
kaltinamajam M. M., jo gynėjams advokatams Tomui Liutaurui Petkauskui, Jonui Kvaraciejui,
kaltinamajai G. Z., jos gynėjai advokatei Angelei Fominienei,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. J., jos įgaliotajam atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,
nedalyvaujant civilinių ieškovų - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ir Kauno teritorinės ligonių kasos - atstovams,
neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 1) 2015-01-15 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 64¹ str. 1 d., 1 m. 2 mėn. laisvės apribojimo bausme, 2) 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 64¹ str., 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., BK 65 str., bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, taikytas BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m., Šakių rajono apylinkės teismo 2016-02-17 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta vykdyti 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, nuo 2016-04-08 atliekantis šią bausmę pataisos namuose, 2017-03-31 neatliktoji bausmės dalis yra 6 mėn. 8 d. laisvės atėmimo, teistumai neišnykę,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p.;
S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, gyvenanti partnerystėje, auginantį mažametį vaiką, gyv. (duomenys neskelbtini), teista: 1) 2006-01-10 Visagino miesto apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 mėn., pritaikius 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos, pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos 10 metų sukaktį“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo paskirtos bausmės atleista, 2) 2007-10-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 222 str. 1 d. 20 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, 3) 2008-03-07 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 246 str. 2 d., 222 str. 1 d. – 80 MGL dydžio bauda, bauda sumokėta, 4) 2009-06-26 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 183 str. 1 d. 15 MGL dydžio bauda, 5) 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 203 str. 2 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., 6) 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. ir 222 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 7) 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str., bausmė subendrinta su 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 8 mėn., 8) 2014-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 3 d. laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn. 20 d., vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 m. 9 mėn., 9) 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2014-01-15 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 m., 10) 2014-07-21 Prienų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., bausmė subendrinta su 2014-05-20 Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 2 mėn., 11) 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 1 d., 182 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo ir 2014-07-21 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 5 m. 5 mėn. laisvės atėmimo, 2015-01-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi 2015-02-06 lygtinai paleista iš PN, neatlikus 2 m. 11 mėn. ir 17 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, 12) 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nuosprendžiu) pagal BK 182 str. 1 d. 1 m. 7 mėn. laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2014-09-12 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (2 m. 11 mėn. 17 d.) ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo, šios bausmės neatlikusi, visi teistumai neišnykę,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p.;
L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Prienuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) prekybos direktorius, nevedęs, gyvenantis partnerystėje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2006-01-10 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis 2006-04-11 pakeistas Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 322 str. 1 d. (1961 BK redakcija), 183 str. 1 d., 207 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 4 d., laisvės atėmimu 2 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m., 2) 2012-04-16 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2006-01-10 nuosprendžiu (pakeistu 2006-04-11 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu) paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, 3) 2013-07-17 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn., vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2012-04-16 nuosprendžiu paskirta 3 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 m. 9 mėn., 4) 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m., vadovaujantis BK 63 str. 9 d., bausmė subendrinta su 2013-07-17 Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 m. 11 mėn., 5) 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 63 str. 1, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2013-12-03 Kelmės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 m. 3 mėn.; Kauno apygardos teismo 2015-09-09 nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 2 m. 2 mėn. 13 d. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p.;
M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu 2005-02-21 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 180 str. 1 d. 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, pritaikius BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) 2005-11-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, 3) 2007-09-06 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, 4) 2008-02-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 9 d., 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 5) 2012-01-11 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (nuosprendis pakeistas 2012-05-22 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu) pagal BK 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2015-09-11 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikęs bausmę, visi teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p.;
Žemesnės instancijos teismas
G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Plungėje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamieji L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai atimti žmogui laisvę ir tuo tikslu M. M. bei S. L. 2015 m. gruodžio 28 d., apie 20.00 val., telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susitarus su R. J. susitikti Elektrėnuose, pažadėjus neva atiduoti skolą už išsimokėtinai iš R. J. įsigytą automobilį, L. T., kartu su L. V., M. M. ir G. Z., pastarosios vairuojamu automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 29 d., apie 03.00 val., atvyko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur L. T. bendrais veiksmais su L. V. ir M. M., panaudodami fizinį smurtą, jėga sugriebę R. J. už rankų ir kojų, prievarta įstūmė ją į automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo kaltinamosios G. Z., saloną, kur L. V., M. M. ir L. T. sudavė daugybę smūgių R. J. į įvairias kūno vietas ir taip atėmę galimybę R. J. laisvai pasirinkti savo buvimo vietą, prieš jos valią, G. Z. vairuojamu automobiliu nuvežė R. J. į gyvenamojo namo, esančio Kauno r., Garliavoje, Vyšnių g. 10, garažą, kuriame kaltinamieji L. T., S. L., L. V. ir M. M. jos atžvilgiu naudodami fizinį smurtą – suduodami daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, laikydami surištą, kaltinamajai G. Z. tiesiogiai stebint kitų bendrininkų veiksmus, pralaikė nukentėjusiąją R. J. iki 2015 m. gruodžio 29 d., 6.00 val. ryto, t. y. kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d.
Be to, kaltinamieji L. T., S. L., L. V. ir M. M., veikdami bendrininkų grupe, panaudodami fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę nukentėjusiajai R. J. ir ją automobiliu „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), garažą, tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia, bendrais veiksmais siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą - apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pagrobto automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) faktą, 2015 m. gruodžio 29 d., laikotarpiu nuo 03.55 val. iki 06.00 val., kankindami R. J. - surišę R. J. rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu R. J. į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, prievarta girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, šiais bendrais veiksmais padarė jai kraujosruvas, nubrozdinimus, apatinės lūpos žaizdas, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvas, nubrozdinimus, kairės šlaunies durtinę žaizdą, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat padarė dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, tuo siekė priversti nukentėjusiąją R. J. nerašyti pareiškimo dėl automobilio Audi A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvaldymo apgaulės būdu fakto, tokiu būdu kaltinamieji L. T., L. V., M. M. ir S. L., veikdami bendrai, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą ir kankindami, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios R. J. sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 6 ir 11 p.
Kaltinamasis L. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 2 d., padarymo kaltu prisipažino iš dalies, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 6, 11 p., padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki įvykio pažinojo S. L., dirbo pas ją ir L. V.. Taip pat pažinojo M. M. ir jo sugyventinę G. Z.. M. pradėjo skambinėti nukentėjusioji R. J.. Ji grasino susidorojimu jam ir jo šeimai, tėvui. L. T. viską girdėjo, nes buvo įjungtas telefono garsiakalbis. Jis po to nuėjo į tualetą ir vėlesnio pokalbio negirdėjo. Jie konfliktavo dėl kažkokio automobilio ir pinigų už jį. M. telefonu jai pasakė, kad atvažiuos ir jie pasikalbės. Jokio smurto nukentėjusiosios atžvilgiu vartoti niekas nesitarė. Visi kaltinamieji, išskyrus S., važiavo į Elektrėnus. Jie buvo blaivūs. S. liko namuose su dukra. Vairavo G.. Nukentėjusioji vis skambino ir klausė, kur jie yra. Važiavo maždaug valandą. Jiems atvykus juos pasitiko R. J.. Ji svyravo, buvo neblaivi. L. T. ir M. išlipo iš automobilio, padėjo jai įlipti pas juos į automobilį. Nukentėjusioji įvirto į jų automobilį ir iš karto užmigo. Atvažiavę į Garliavą ją pajudino, ji nubudo, bet negalėjo paeiti. Iš automobilio ją išnešė L. T. ir M.. S. juos įleido į garažą ir nuėjo namo. Kiemo vartai nebuvo uždaryti. Nukentėjusiąją pasodino ant kibiro. L. T. išėjo į kitą kambariuką, o po to važiavo su G. pirkti cigarečių. Po valandos jis vėl nuėjo į garažą. M., L. ir nukentėjusioji apie kažką kalbėjosi. S.s garaže nebuvo, ji su G. buvo visą laiką name, viršuje. Jokių riksmų garaže negirdėjo, lazdos nematė. Nukentėjusiajai atnešė į garažą stiklinę vandens. Po to kasė duobę supuvusiems obuoliams. Maišą ant galvos nukentėjusiajai uždėjo L. T., kad ji nematytų kelio. Maišą uždėti liepė M.. Negali pasakyti, kaip tada atrodė nukentėjusioji. Gali būti, kad ji buvo kažkiek šlapia. Nepamena, kas važiavo automobiliu, jis sėdėjo automobilio gale su R. J.. L. V. su jais nebuvo. Sustojus nukentėjusioji išlipo, o jie nuvažiavo. Nukentėjusioji sako netiesą, niekas neketino jos žaginti. L. T. jos nemušė. Garaže nukentėjusioji buvo apie šešias valandas. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Kaltinamoji S. L. dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kalta neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiosios nepažinojo. Įmonės darbuotoja iš jos išsimokėtinai pirko automobilį. Kaltinamoji su R. J. kalbėjo draugiškai, o ji ėjo į policiją, grasino jų šeimoms. Grasinti pradėjo, kai už automobilį pusę metų negrąžino pinigų. Po Šv. Kalėdų pas S. L. ir L. V. atvažiavo G. ir M.. Tą dieną S. L. vėl paskambino R. J.. Jos telefoną paėmė M.. Nukentėjusioji vėl plūdosi, negražiai kalbėjo M. M. tėvo atžvilgiu, dėl ko M. susinervavo. Kaltinamoji po kiek laiko nuėjo su dukra miegoti. Nepastebėjo, kada jie išvažiavo. Apie ketinimą važiuoti pas R. J. nieko nežinojo. Nubudo suskambus telefonui. S. L. (ar M.) ir pasakė, kad ji nemiegotų, nes jie tuoj grįš. Jiems grįžus matė Mindaugą ir Gitaną. Po to du kartus buvo nulipusi žemyn. Tik tada pamatė R. J.. Ji sėdėjo kampe prie virtuvės durų, ant minkšto pufo, su ja buvo L. ir M.. Ji liepė jiems netriukšmauti ir vėl nuėjo miegoti. Po poros valandų, apie 05.00 val., vėl nulipo į rūsį. Ten nieko nebebuvo. Ji vėl nuėjo miegoti. Kai nubudo, šalia jos jau miegojo L.. Netrukus atėjo policijos pareigūnai. S. L. su nukentėjusiąja telefonu nekalbėjo, jos nemušė, niekur nevažiavo, nieko apie tai nežinojo. M. M. ir G. taip pat negalėjo taip pasielgti. Mano, kad nukentėjusioji kerštauja, juos apkalbėdama, nes negavo pinigų už automobilį. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Kaltinamasis L. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 2 d., padarymo kaltu prisipažino iš dalies, o dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d. 6, 11 p., padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad iki įvykio pažinojo S. L.. L. T. pažinojo tik du mėnesius. M. M. dirbo jo įmonėje, o jo gyvenimo draugė buvo G.. R. J. nepažinojo. Nukentėjusioji išsimokėtinai jo įmonei pardavė savo automobilį. Ji sutiko laukti tris mėnesius, kol gaus pinigus. Kadangi įmokos vėlavo, L. V. surašė garantinį raštą. Nukentėjusioji telefonu nuolat užgauliojo L. V. ir jo šeimą, rašė SMS, prašė greičiau sumokėti už automobilį, nes jai reikia pinigų. Prašė jos dar palaukti, atsiprašė. Kadangi įmonė prekiauja baldais, siūlė baldų ir nukentėjusiajai, bet jos tai netenkino. L. V. su S.e rašė pareiškimą policijai dėl nuolatinių grasinimų juos nužudyti. Buvo išdaužyti jų namo langai. R. J. visaip bandė juos įbauginti, rašė straipsnius spaudoje, darė jiems spaudimą. Tuo metu įmonė turėjo finansinių problemų. Ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją. Policijoje fiksuoti trys pareiškimai. Skola buvo įtraukta į įmonės balansą. Kartą po švenčių į jų (L. V. ir S. L.) namus buvo atvykę M. M., jo draugė G. ir L. T.. Jie išgėrė alkoholio. Paskambino R. J. ir ėmė grasinti M. M. tėvui. Tą vakarą ji kvietė atvykti ir su ja susitikti, grasino, kad atvyks „zelionyje“. Po to L. V. nuėjo miegoti. Nepamena, kas jį pažadino, nežino, kas nutarė važiuoti į Elektrėnus. Važiavo L. V., L. T., M. M. ir G., kuri vairavo automobilį. S. liko namuose su dukra. R. jiems pastoviai įkyriai skambino, reikalavo susitikti, liepė atvažiuoti į Vievį. Atvykę matė, kad nukentėjusioji buvo akivaizdžiai neblaivi. Ji atėjo prie jų automobilio ir įgriuvo į jį. G. buvo blaivi ir suvokė, kad tuoj atvyks „bachūrai“, kažkokie „zelionyje“, nes jais grasino nukentėjusioji, todėl nutarė nieko nelaukti ir važiuoti. R. J. žinojo, kur jie gyvena Garliavoje. Važiuojant nukentėjusioji miegojo. Nesiruošė jos grobti. Grįžus namo R. atrodė dar girtesnė nei pirmiau, negalėjo kalbėti, vos ėjo, todėl L. ją laikė už parankės ir nuvedė į namą. Nukentėjusiosios niekas netempė ir nenešė. Ji rėkė, pyko, sudavė M. ir L. V.. Garaže kilo chaosas. Liepė nukentėjusiajai atsisėsti, nurimti, bet ji neklausė, toliau grasino M., jo tėvui, vadino jo tėvą „gaidžiu“, todėl M. jai sudavė. Niekas jos tyčia nekankino, ant jokio kablio nekabino. L. V., nors ir buvo kiek neblaivus, ją ramino, saugojo, dengė ją rankomis, taip vengdamas konflikto. Neneigia, jog per visą tą konfliktą nukentėjusiajai buvo suduoti smūgiai. S. buvo namuose, viršuje miegojo. Ji tik trumpam užsuko pažiūrėti, tačiau konflikte nedalyvavo. Jis irgi nuėjo miegoti. M. su G. išvažiavo namo. R. nuolat puolė M., bandė griebti jį aštriais nagais, o M. suduodavo jai atgal. Niekas jokio vandens ant nukentėjusiosios nepylė. Ji laikė bokalą su vandeniu, o ginčo metu apsipylė sau galvą. Šiuo metu nukentėjusiosios automobilis Audi A6 jai grąžintas. R. J., ko gero, yra primokinta taip kalbėti. L. V. neneigia to fakto, kad ji buvo atvežta į namą ir galbūt tai buvo neteisėta. R. žinojo, kad name yra mergaitė, nes tai jie patys išsikalbėjo telefonu. Konflikto metu G. buvo virtuvėje. Konfliktas truko 1-1,5 val., kol nukentėjusioji nurimo. Ji pyko ir barėsi prie automobilio, taip pat pyko ir barėsi važiuojant ir būnant namuose, kur vyko konfliktas. M. jai spyrė į sėdmenis, L. T. irgi ją ramino. Kraujosruvos galėjo atsirasti nuo sugriebimo, grumtynių metu. L. V., įsiutęs, kad nukentėjusioji nesiliauja, nuolat rėkia, spjaudosi, spardosi, sudavė jai kelis kartus. Gali būti, kad L. T. kasė duobę lapams. Su civiliniu ieškiniu nesutinka.
Kaltinamasis M. M. dėl abiejų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius. G. Z. yra jo sutuoktinė, su kuria jis susituokė Kauno tardymo izoliatoriuje. Pirmiausia iš nukentėjusiosios gavo SMS žinutę „sveikas, byb.., gaidy, kada atiduosi pinigus“. Po to jam skambino kažkoks vyras ir ėmė grasinti, dėl jo „sesutei“ negrąžintų pinigų. Taip jam buvo grasinama pastoviai. L. ir S. taip pat minėjo, kad nukentėjusioji grasina ir jiems. Gruodžio 26 d. nukentėjusioji rašė grasinančias SMS, grasino M. M. tėvui ir sutuoktinei. Po švenčių nuvyko pas S. ir L. Kartu su jais sėdėjo prie stalo, kai kažkam paskambino rusakalbiai vaikinai. Su jais kalbėjosi L., pokalbis buvo grėsmingas. Po to suskambo S. telefonas, vaikinai vėl grasino. Po to M. M. kalbėjosi jau su R. Ši pasakė, kad nuo Molotovo kokteilių išduš langai. M. M. dėl grasinimų jau buvo įspėjęs savo tėvą. Visi ruošėsi važiuoti į susitikimą, L. T. paprašė važiuoti kartu. Vairavo G., už jos sėdėjo L., M. M. ir L. T.. Važiavo į Vievį. Nukentėjusioji vėl paskambino ir liepė vykti į Elektrėnus. Važiuojant automobilis nuslydo nuo kelio, todėl išsikvietė techninę pagalbą. Nukentėjusioji skambino, klausė, kodėl jie vis dar neatvažiuoja. Vilkikui ištraukus automobilį jie nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Sustojo aikštelėje ir laukė, kas ateis. Suskambus telefonui pamatė ateinančią svyruojančią R. Jie su L. T. Renatą sugriebė, nes ji krito atbula. Nukentėjusiajai pasiūlius lipti į automobilį ji į jį įvirto. Ji buvo labai neblaivi, elgėsi neadekvačiai. Visi iš jos pasijuokė ir nutarė važiuoti namo, nelaukti, kol ateis „bachūrai“. Nukentėjusioji automobilyje miegojo. Paskambino S. ir kaltinamasis pasakė, kad atvažiuoja su ta „lachūdra“. S. juos įleido į namus, o nukentėjusioji liko miegoti automobilyje. Bandant ją kelti, ji sakė, kad nelips. Traukė ją už rankos. Ji lipo ir nukrito. M. M. su L. T. nunešė ją į namą, kur ji ėmė draskytis, daužytis, rėkti, plūstis, grasinti. Kažkuris įstūmė ją į garažą, bandė raminti. Nukentėjusioji pasakė „pydere, viskas baigsis tada, kai tavo tėvukas...“, todėl kaltinamasis jai du kartus sudavė į veidą, nuo ko ji krito į kampą. Kadangi nukentėjusioji vis nenurimo, mojavo rankomis, rėkė, plūdosi, grasino susidoroti su M. M. tėvu, todėl kaltinamasis beisbolo lazdos nuolauža jai sudavė per rankas ir kojas. Nukentėjusioji nurimo. Po to ji pasakė kažką negražiai apie M. M. žmoną, todėl jis jai vėl sudavė keletą smūgių į veidą. G. nuvažiavo nupirkti cigarečių nukentėjusiajai. L. T. atnešė nukentėjusiajai stiklinę vandens. R. išgėrė pusę stiklinės vandens ir vėl įžeidė M. M., todėl jis jai vėl sudavė į veidą, nuo ko ji nukrito nuo kibiro, ant kurio sėdėjo garaže. Po to R. nuėjo į tualetą ir ilgai negrįžo. Nuėjus pažiūrėti ji sakė, kad prausiasi. Jokio telefono tualete ji neturėjo, nes telefonas buvo garaže ant lentynos, išardytas. Jis buvo trenkęs nukentėjusiosios telefoną į žemę, kai ji buvo jį sunervinusi. Nuo smūgių buvo prakirsta nukentėjusiosios lūpa, buvo ir kraujosruvų. Paklausė, kur ją vežti. Ji paprašė vežti ją į Kauną, pati važiuoti atsisakė, kai pasiūlė jai pinigų. Pažadino G., R. jau sėdėjo automobilyje, į jį įsėdo L. T. ir M. M.. Važiuojant kelią rodė R., tačiau nesakė, kur ją tiksliai nuvežti, todėl liepė jai išlipti. M. M. atidarė jai duris, paėmė ją už rankos ir išlaipino. Nukentėjusioji jį išplūdo. Ji buvo šlapia, nes prausėsi tualete. Grįžę namo matė už durų kažkokius vyrus. Tada kaltinamasis pamatė, kad pas jį liko Renatos telefonas, todėl išmetė jį pro langą. Paaiškėjo, kad tie vyrai buvo policijos pareigūnai. Jie jam spyrė į pilvą, elgėsi kaip banditai, ginklu grasino jo sutuoktinei, apkaltino moters išprievartavimu, reikalavo peilio, apieškojo namus ir automobilį. Visus išvežė į policijos komisariatą. Nesuvokė neteisėtai atėmęs laisvę nukentėjusiajai, padarė jai keletą sužalojimų, negali atsakyti, ką padarė kiti. S. nieko nedarė, nes jos garaže nebuvo. S. ir G. buvo tik trumpam atbėgusios į garažą, po to jos buvo visą laiką viršuje. R. J. yra narkomanė, ji tada buvo apsvaigusi nuo kažkokių vaistų. Nesutinka su civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo, sutinka atlyginti dalį turtinės žalos.
Kaltinamoji G. Z. kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinamasis M. M. yra jos sutuoktinis, su kuriuo ji susituokė Kauno tardymo izoliatoriuje. Įvykio metu jie dar nebuvo susituokę, pažįsta ir kitus kaltinamuosius. Kartą M. M. jai pasakė, kad jį šantažuoja tik dėl to, kad jis draugauja su S. ir L. Po Kalėdų su M. važiavo pas L. V. ir S. L.. Ten gėrė šampaną, kalbėjosi apie šantažuotoją, kuri rašė labai baisias žinutes. Ji net nesuprato, su kuo jie susirašinėja, tačiau to asmens žargonas buvo labai baisus. Po to M. nutarė važiuoti į Vievį susitikti su tuo šantažuotoju. Kaltinamoji irgi norėjo važiuoti, nes labai norėjo vairuoti. Važiavo ji, sutuoktinis, L. ir L. T.. S. liko namuose su vaiku. Kaltinamajai niekas nesakė, kas yra tas šantažuotojas, liepė nieko neklausinėti, nesikišti. Iš pradžių vairavo M., o atvykus į vietą prie vairo sėdo ji. M. atsisėdo šalia jos, o galinėje automobilio sėdynėje sėdėjo L. ir L. T.. Per automobilio veidrodėlį pamatė ateinantį žmogų. M. išlipo ir nuėjo jo pasitikti. Į automobilį grįžo su kažkokia moterimi. Jie atsisėdo gale. Kaltinamoji nesidairė, nemanė, kad yra daromas nusikaltimas, nesekė, kas ir ką daro. Girdėjo, kad ta moteris plūdosi, po to ji nurimo. Kaltinamajai pasakė, kad ji užmigo. Kažkas jai liepė važiuoti, nes gali ateiti kažkokie „bachūrai“. Manė, kad jie vežasi nukentėjusiąją pasiaiškinti dėl tų žinučių. Kaltinamoji suprato, kad turės ją parvežti atgal į Elektrėnus. Atvykus į Garliavą visi išlipo. Renatą jie iškėlė, nes ji miegojo. Jie visi išėjo, o kaltinamoji viena įėjo į namą pro virtuvę. Jokių šauksmų, riksmų ji negirdėjo. Renatą nuvedė į garažą, laukė, kol kiti kaltinamieji ten bendravo su ja. Po kiek laiko M. atėjo pas kaltinamąją į viršų, paprašė nupirkti cigarečių nukentėjusiajai. Pirkti cigarečių važiavo su L. T.. Atvežusi cigaretes po kurio laiko nusileido į apačią ir pamatė išeinančią R., L. T.. M. buvo su G. Z.. Visi sulipo į automobilį, kaltinamoji sėdo už vairo. Nukentėjusioji nesakė, kur ją vežti. Renatą ji išleido kažkur prie viaduko M. nurodymu. Išlipdama nukentėjusioji neatsisveikino. M. jai atidarė dureles. Tik iš tyrėjos sužinojo, kad moteris tą vakarą garaže buvo sumušta, po to atsidūrė klinikose. Kaltinamoji G. Z. su nukentėjusiąja nebendravo, tarp jų nebuvo jokio kontakto. Nesutinka su civiliniu ieškiniu.
Kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. parodymai, kuriuos teismas laiko jų siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės už padarytas nusikalstamas veikas, visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios R. J., liudytojų A. E., R. G., R. G., E. S., I. P., R. V., V. A. ir V. Č. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, bei kitais įrodymais.
Nukentėjusioji R. J. parodė, kad 2015 m. liepos mėnesį interneto svetainėje „autogidas“ paskelbė apie parduodamą automobilį. Maždaug po savaitės gavo SMS žinutę - pirkėjas siūlė pirkti automobilį išsimokėtinai. Kitą dieną paskambino kažkoks vyras, kuriam ji pasakė, kad toks pasiūlymas ją domina. Vyras prisistatė L., įmonės „V.“ vadovu. Jis sakė, kad apžiūrėti automobilio atsiųs kažkokias merginas. Dėl automobilio pardavimo telefonu bendravo su L. V. Paskambino mergina vardu J., sutarė su ja susitikti Vievyje prie degalinės. Atvyko ir dar viena mergina, vardu Giedrė, kuri vairavo automobilį. Merginos, apžiūrėjusios automobilį, skambino Laimiui ir tarėsi dėl jo pirkimo. Sutarė, kad sumokės pirmą įmoką, po savaitės žadėjo sumokėti kitą įmoką, o po to - 700 eurų kas mėnesį tris mėnesius. Kaltinamajam L. V. davė savo banko sąskaitos numerį. Šis aiškino, kad automobilį perka sutuoktinei. Grynųjų pinigų ji negavo. Parduotas automobilis liko degalinėje, o jį apžiūrėjusios merginos nukentėjusiąją su sutuoktiniu parvežė namo. Nesulaukusi pinigų paskambino L. V., jo telefonas buvo išjungtas. Po to skambino J., ji sakė, kad pakalbės su vadovu, kad pinigus perves. Maždaug po mėnesio paskambino L. V. iš kito telefono numerio, sakė, kad jo telefonas buvo pavogtas, viskas bus gerai, pinigus atiduos. Po to ir ji, ir jos sutuoktinis ne kartą skambino L. V. ir Jurgitai, tačiau pinigų negavo. Nukentėjusioji buvo nuvykusi į policijos įstaigą, konsultavosi, ką jai daryti. Internete UAB „V.“ duomenyse buvo nurodytas ir kaltinamosios S. L. telefono numeris. Juo paskambinus atsiliepė S., kuri prisistatė UAB „V.“ akcininke. Kalbant telefonu su Laimiu, S.e ir Jurgita vis buvo žadama pervesti pinigus. Po kurio laiko Jurgita pasakė, kad įmonėje nebedirba. Praėjus trims mėnesiams ir negavus pinigų, nukentėjusioji Laimiui ir S.ei pasakė, jog kreipsis į policiją. Nukentėjusiajai buvo išsakyta daug negražių žodžių ir grasinimų. L. V. teigė žinantis, kur ji gyvena, dirba, kad turi mažą vaiką, kuris gali negrįžti namo. Nukentėjusioji sutiko palaukti iki Šv. Kalėdų. Gruodžio 28 d. su S. L. sutarė susitikti Elektrėnuose prie policijos komisariato. Ši pati pažadėjo atvežti pinigus, tačiau ji vis delsė ir sutartu laiku neatvyko. Nukentėjusioji suprato, kad ją apgavo. Internetu ėmė domėtis UAB „V.“, L. V. ir S. L., sužinojo, kad jie apgaudinėja žmones. Buvo jau beveik naktis, kai jos susitarė susitikti. Eidama į susitikimą kalbėjo telefonu. Buvo jau gerokai po vidurnakčio. Eiti buvo netoli, o nukentėjusiajai labai reikėjo pinigų. S. pasakė, kad ji jau laukia prie raudono VW Golf automobilio. Nukentėjusioji nespėjo sureaguoti, kai iš automobilio iššoko trys vyrai – visi kaltinamieji, staiga ją griebė už kojų ir rankų, įgrūdo ją į automobilį tarp galinių sėdynių. Nukentėjusioji priešinosi ir šaukė. Už automobilio vairo sėdėjo kaltinamoji G. Z., kuri, nukentėjusiosios kategorišku teigimu, puikiai suvokė, jog žmogui yra neteisėtai atimama laisvė – jis prievarta įtempiamas į automobilį. S. automobilyje tada nebuvo. L. V., tempdamas nukentėjusiąją, pasakė „tai ką, žiurke, pinigų atėjai...“. Automobilyje jai į galvą buvo suduota labai daug smūgių. Ją mušė M. M.. L. V., kuris sėdėjo priekyje prie vairuotojos, suko ir laužė jos koją, nuo ko plyšo raiščiai. G. vairuojant automobilį L. V. nuolat su kažkuo kalbėjo telefonu, girdėjo, kaip kažkam pasakė „vežam žertvą, ruoškis...“. Mano, kad jis bendravo su S.e. Važiuojant iš Elektrėnų ji buvo nuolat mušama. G. kaltinamiesiems nieko nesakė, ramiai vairavo, klausinėjo, kur važiuoti. Nukentėjusioji girdėjo, jog ją vežė link Marijampolės kelio, Garliavos. Jie plėšė jai kelnes, ji priešindamasi pasakė, kad serga ŽIV, bijodama, jog jos neišprievartautų. Atvyko prie didelio nuosavo namo su garažu. Iš automobilio nukentėjusioji buvo ištraukta už kojų. Traukiama ji trenkėsi pakaušiu į žemę. Buvo nutempta į garažą, kuris buvo po namu. Garaže jau buvo ir S. L.. Ji iš karto kažkuo trenkė nukentėjusiajai į veidą, praskeldama lūpą. Garaže nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smurtaujama, ji buvo mušama. Gulinčią ant betoninių grindų garaže ją spardė S. L., M. M., L. V., o L. T. laikė rankas. Aktyviausi iš jų buvo M. M. ir L. V.. L. T. darė tai, ką jam liepė daryti S.. Ji visiems vadovavo ir nurodinėjo, ką šie turi daryti. Liepė pakabinti nukentėjusiąją už rankų ant virvių. Nukentėjusiajai sudavė smūgius į veidą, beisbolo lazda daužė per nugarą ir kojas. M. M. ta lazda mušė visą kūną. S. L. atnešdavo po kibirą šalto vandens ir pildavo nukentėjusiajai ant galvos šaltą vandenį. Taip išpylė apie 5-6 kibirus. Vienu metu nukentėjusioji išsilaisvino iš virvių, kol kaltinamieji kitoje patalpoje vartojo alkoholį. Išsilaisvinusi ji gulėjo vandens ir kraujo baloje ir buvo spardoma. Ją kojomis į veidą ir kitas kūno vietas spardė S. L., M. M., L. V.. Buvo sužalota akiduobė. Kai ji priešindavosi, L. T. ją laikydavo. Prašė duoti atsigerti vandens. S. atsinešė du butelius degtinės, ir, paėmusi už nukentėjusiosios plaukų, užvertė jos galvą ir pylė jai į burną alkoholį. Nukentėjusioji buvo nusilpusi nuo mušimo, nes vos tik bandant pasipriešinti vis buvo mušama. S. kažkuo jai sudavė į galvą, nuo smūgio tas daiktas sudužo, nes buvo stiklinis. Nukentėjusioji buvo spardoma kojomis, daužoma strypu ar pagaliu. Buvo reikalaujama, kad nukentėjusioji nesikreiptų į ekonominę policiją, manydami, kad ji ten jau buvo. Nukentėjusioji žadėjo atsiimti iš policijos savo pareiškimą, nereikalauti iš jų jokių pinigų, tik prašė ją palikti gyvą. M. M. peiliu dūrė jai į kairę kojos šlaunį. Tą žaizdą pastebėjo tik ligoninėje, nes įvykio metu buvo šoko būsenoje. Kai buvo likusi su L. T., pasakė, kad jai labai bloga ir kad ji nori į tualetą. Kažkas leido L. T. nuvesti ją į tualetą. Eidama pamatė ant lentynos savo išardytą telefoną, jį paėmė ir paslėpė savo kelnaitėse. Būdama tualete paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Kaltinamieji išgirdo, kad ji kalba telefonu. M. M. išspyrė tualeto duris ir spyrė nukentėjusiajai į „saulės rezginį“, nuo smūgio ji trenkėsi į sieną. Visi puolė ją spardyti. Po to ją ištempė už kojų iš tualeto. M. M. norėjo ją išprievartauti. S. L. siūlė visiems vyriškiams nukentėjusiąją „perimti ratuku“, t. y. paeiliui žaginti. Kaltinamieji plėšė nuo jos kelnes, ji priešinosi, stverdama jiems už akių ir lytinių organų. S. L. kaltinamuosius skatino taip elgtis. Vairuotoja G. ateidavo tik į tą garažo patalpą, kur kiti kaltinamieji vartojo alkoholį. G. matė, kad nukentėjusioji guli kraujo kalne, tačiau į tai nereagavo. Ji vežiojo kaltinamiesiems alkoholį ir cigaretes. Į tą patalpą dar buvo užėjusi apie 10 metų mergaitė, kuri S. L. vadino motina, o ši liepė jai dingti iš garažo. Kai nukentėjusioji buvo iškankinta ir sumušta, S. L. pasiūlė ją užkasti. Ji liepė „vaikui“, t. y. L. T., iškasti duobę. L. T., paėmęs kastuvą, išėjo. S. L. į garažą atnešė balto brezento. S. L. sakė „geriau tą šliūchą sukapoti gabalais ir išmesti...“. Nukentėjusioji negali pasakyti, kiek laiko nebuvo L. T., tačiau jam grįžus jau buvo rytas. Garaže ji buvo laikoma apie 3-4 valandas. Nukentėjusioji jau nebesipriešino mušimui, gulėjo vandens ir kraujo klane, buvo sušalusi. Dar pradžioje nukentėjusioji maldavo ją paleisti ir nemušti, klūpodama ant kelių prieš L. V., kuris jai spyrė į galvą. Kaltinamieji nukentėjusiajai priekaištavo, kad ji kreipėsi į žurnalistę, taip pat minėjo, kad per nukentėjusiąją turėjo daug nuostolių ir ji už viską atsiims. Po to kažkas nukentėjusiajai ant galvos užmovė maišą, įtempė į tą patį automobilį. Už vairo vėl sėdėjo G.. M. M. sėdėjo automobilio gale, prie vairuotojos priekyje vėl sėdėjo L. V., o L. T. sėdėjo prie nukentėjusiosios. Iš pokalbio girdėjo, kad norima išvežti ją į mišką, sukapoti dalimis. Automobilyje nukentėjusioji ramiai gulėjo, nereagavo į kaltinamųjų baksnojimus. Kažkuris kaltinamųjų pasakė: „jai pizdec, stop“. Automobilis sustojo, kažkas atidarė galines automobilio duris ir M. M. ją išspyrė iš automobilio. Nukentėjusioji įkrito į griovį, o kaltinamieji nuvažiavo. Nežino, kiek laiko ji ten gulėjo, jai buvo labai šalta, nes ji buvo šlapia. Jautėsi tarsi prarastų sąmonę, tačiau iš paskutinių jėgų atsistojo, išlipo iš griovio. Kadangi buvo ankstyvas rytas, kelyje nebuvo daug automobilių. Sustabdžiusi automobilį paprašė pagalbos. Automobiliu ją nuvežė iki degalinės, kur ji paprašė pagalbos. Atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji viską papasakojo. M. M. pirkimo-pardavimo sandoryje nedalyvavo, su juo nebuvo susitikusi anksčiau. Su juo bendravo trumposiomis žinutėmis. Neigia grasinusi M. M. tėvui, mamai, sutuoktinei. Iš M. M. gaudavo negražias žinutes, į jas atsakydavo tuo pačiu. Mano, jog buvo pagrobta todėl, kad buvo vengiama jai sumokėti pinigus už automobilį. Prašo tenkinti civilinį ieškinį, teigia patyrusi didelę neturtinę žalą, neigiamus išgyvenimus, skausmą, iki šiol negali pamiršti įvykio – to, ką ji iškentėjo įvykio naktį.
Liudytojas A. E. parodė, kad nepažįsta kaltinamųjų, nukentėjusiąją yra matęs. Anksti ryte jam važiuojant į darbą nukentėjusioji sustabdė jo vairuojamą automobilį, pakeldama ranką. Lauke buvo tamsu. Nukentėjusioji paprašė ją pavėžėti. Sakė, kad neturi telefono. Pavežė ją iki degalinės, nes labai skubėjo. Nukentėjusioji buvo sumušta, jos veidas buvo kruvinas, ji buvo šlapia. Nukentėjusioji minėjo, kad ją sumušė, apliejo vandeniu ir išmetė iš automobilio. Ją vežė mažiau kaip 1 minutę. Liudytojas pats nusprendė ją pavežti iki degalinės, kur ji galėtų gauti pagalbą. Nukentėjusioji nesiorientavo, nežinojo, kur ji yra. Liudytojas matė, kad nukentėjusiajai reikalinga medicininė pagalba. Negali pasakyti, ar nuo jos sklido alkoholio kvapas.
Liudytojas R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta, nukentėjusiąją yra matęs anksčiau. Įvykio metu dirbo UAB „T.“ degalinėje vyresniuoju operatoriumi. 2015-12-29, apie 06.30, val. į degalinę – parduotuvę atėjo stipriai sumušta nukentėjusioji, kuri pasakė, kad ji buvo pagrobta, sumušta ir iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Paprašė iškviesti policijos pareigūnus, pasakė esanti R. J. Liudytojas nedelsiant paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Pastebėjo, kad moters plaukai buvo šlapi, ant veido matėsi nubrozdinimai, kraujosruvos, jos lūpos buvo prakirstos. Ji buvo pavargusi ir išsigandusi. Jos rūbai buvo purvini, šlapi, prie rūbų prilipę žemių, striukės kišenės buvo praplėštos. Ant rūbų matėsi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Kol laukė pagalbos, nukentėjusioji papasakojo, kad ją buvo pagrobę asmenys, kuriems prieš pusę metų buvo pardavusi savo automobilį, ir, atsivežę iš Elektrėnų, Garliavoje ją mušė. Minėjo, kad ją mušė vyrai ir moterys. Liudytojas nepamena, kokius asmenų, ją sumušusių, vardus sakė nukentėjusioji. Nukentėjusioji nesvirduliavo, kalbėjo normaliai. Atvykę medikai ją išvežė. Kaip ji atėjo iki degalinės - nežino, pastebėjo ją tik tada, kai ji įėjo pro duris į degalinės vidų.
Liudytojas R. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad 2015-12-29 dirbo su Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyriausiuoju patruliu E. S.. 2015-12-29, apie 06.38 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), į esančią degalinę „T.“ atėjo moteris, kuri prašo pareigūnų pagalbos. Apie įvykį pranešė degalinės operatorius. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko degalinės operatorius R. G. ir paaiškino, kad į degalinę atėjo moteris, kuri prašė pagalbos, nes buvo pagrobta ir sumušta. Ši moteris prisistatė R. J. Ji sėdėjo už prekystalio prie radiatoriaus. Jos veidas buvo sužalotas, nubrozdintas, patinęs, lūpos prakirstos. Ji buvo sumušta, matėsi kraujosruvos, skundėsi viso kūno skausmais, sunkiai galėjo vaikščioti. R. J. buvo šlapia, išsigandusi, sutrikusi, šoko būsenoje, kalbėjo drebančiu balsu. Akivaizdžiai matėsi, kad ji buvo sušalusi. Pamatęs ir įvertinęs nukentėjusiosios būklę, pranešė budėtojui, kad reikia iškviesti medikus. Kol laukė medikų, bendravo su nukentėjusiąja. Bendraujant išsiaiškino, kad ji pardavė savo automobilį asmeniui, kurio įvardinti negalėjo, per tarpininką L. V.. L. V. su R. J. susitarė, kad R. J. automobilį parduos jiems išsimokėtinai, tačiau L. V. maždaug pusę metų pinigų taip jai ir negrąžino. R. J. pasakė, kad ją pagrobė ir sumušė dėl to, kad ji maždaug pusę metų reikalavo grąžinti jai pinigus - 2 000 eurų. Nukentėjusioji 2015-12-28, apie 23.00 val., su L. V. susitarė susitikti Elektrėnuose, prie Elektrėnų policijos komisariato, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Minėtu adresu atvažiavo L. V. ir kiti asmenys. Jie atvyko baltos spalvos automobiliu „Lincoln“. Iš karto įsitempė ją į automobilį. Pokalbio metu R. J. minėjo, kad ją pagrobė 5 asmenys, t. y. „Lincoln“ automobilio vairuotoja, kurią kiti asmenys vadino G., L. V., M. M. ir S. L.. S. L. automobilyje nebuvo, ji laukė jų namo garaže, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš jos pokalbio suprato, kad ji pažinojo L. V., S. L. ir M. M., nes su jais bendravo dėl automobilio pirkimo – pardavimo ir dėl pinigų (skolos) grąžinimo. Taip pat R. J. minėjo, kad kai ji buvo vežama automobiliu, jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas, buvo mušama pagaliais. R. J. aiškino, kad ji buvo laikoma namo garaže, galimai (duomenys neskelbtini), kur jos atžvilgiu buvo naudojamas fizinis smurtas - kumščiais, lazdomis, metaliniu vamzdžiu suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas. Sakė, kad ją taip pat spardė, ant jos pylė šaltą vandenį. Ji bandė išsikviesti pagalbą, tačiau iš jos buvo atimtas mobiliojo ryšio telefonas. Po to ankščiau išvardinti asmenys uždėjo jai maišą ant galvos ir išvežė. Ji nesuprato, kur ją veža. Po kurio laiko automobilis sustojo, jie atrišo maišą ir išmetė ją į kelkraštį. Ta vieta galėjo būti netoli Akademijos esančio viaduko Via Baltica kelyje. Ji sustabdė pravažiuojantį automobilį ir paprašė, kad ją pavežtų iki artimiausios degalinės. Degalinės operatorius iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Medikai dėl stiprių viso kūno sumušimų ir sušalimo ją išvežė į Kauno klinikų skubios pagalbos skyrių. Vėliau pagal budėtojo nurodymą vyko į Mastaičius tikslu sustabdyti ir sulaikyti automobilį „Lincoln“, kuriuo galimai važiavo nusikalstamą veiką padarę asmenys, tačiau jų sulaikyti nepavyko.
Liudytojas E. S. parodė, kad yra matęs kaltinamuosius L. V., S. L. ir nukentėjusiąją R. J.. Anksti ryte gavo pranešimą, kad degalinėje moteris prašo pagalbos. Nuvyko į nurodytą degalinę. Ten buvo degalinės operatorius ir moteris, kuri sėdėjo susispaudusi kamputyje. Ji buvo šoke, sutrikusi, drebėjo, nesuvokė, kur esanti, ji buvo šlapia, mažai apsirengusi. Sunkiai orientuodamasi aplinkoje ji sakė, kad ją pagrobė, išvežė, laikė kažkur Garliavoje, garaže. Iškvietė medikus ir jų laukiant toliau kalbėjosi su ta moterimi. Ji minėjo, kad pardavė savo automobilį, tačiau negavo pinigų, dėl jų turėjo susitikti Elektrėnuose prie policijos komisariato. Susitikti atvyko moteris, su ja buvo dar kažkas. Jie nukentėjusiąją įgrūdo į baltos spalvos visureigį. Automobilyje buvo dar du vyrai. Nukentėjusioji minėjo moters vardą „S.“, tiksliai nurodė vyrų pavardes ir vardus. Sakė, kad ją prievarta nuvežė į garažą, kur kankino visokiais būdais - pylė ant jos šaltą vandenį, kasė duobę. Už automobilį jai buvo skolingas vienas iš kaltinamųjų. Nukentėjusioji teigė, kad ją kankino visą naktį, o ryte pavežė ir išmetė prie kelio. Ji stabdė pravažiuojančius automobilius ir vienas žmogus ją pavežė iki degalinės. Minėjo, kad visureigį, kuriuo buvo vežama, vairavo moteris, o vyrai jai aiškino, kur važiuoti. Po kiek laiko į degalinę atvyko medikai ir išsivežė nukentėjusiąją. Liudytojas gavo vadovų nurodymą vykti į Garliavą, iki namo, kur buvo kankinama nukentėjusioji. Ten jau buvo atvykę kiti policijos pareigūnai. Nuvykęs matė, kad vidiniame namo kieme stovėjo baltas visureigis, vienas jo šonas buvo išpurvintas. Name rado peilį, atrodė, kad pirmame namo aukšte būtų vykęs vakarėlis. Garažas buvo netvarkingas, pilnas visokių daiktų. Po to atvyko ekspertas, o tyrėjai sulaikė tame name buvusius neblaivius kaltinamuosius L. V. ir S. L., kurie dėl neblaivumo vos pastovėjo ant kojų. Įvykio dieną liudytojas dirbo su kolega R. G.. Su nukentėjusiąja jie bendravo abu. E. S. su ja bendravo apie 10-15 minučių, ji nebuvo nuo kažko apsvaigusi, nuo jos nesklido alkoholio kvapas.
Liudytoja I. P. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. Nukentėjusiąją matė atlikdama savo darbo funkcijas. Liudytoja dirbo skubios pagalbos skyriuje Kauno klinikose, kur buvo atvežta nukentėjusioji. Nukentėjusioji buvo patyrusi daugybinius sužalojimus fizinio smurto metu. Liudytoja atliko jos apžiūrą. Nukentėjusiąją jau buvo apklausę pareigūnai. Ji buvo sąmoninga, adekvati, atsakinėjo į klausimus, minėjo, kad buvo sumušta. Ji buvo labai susijaudinusi, galėjo būti paveikta streso. Nuo jos nesklido alkoholio kvapas.
Liudytojas R. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąją G. Z.. Valydamas savo automobilio užšalusius stiklus, už nugaros išgirdo smūgio garsą. Atsisukęs pamatė sudaužytą mobilųjį telefoną. Matė, kad kažkas buvo antrame aukšte prie lango. Atėjo policijos pareigūnas ir paklausė liudytojo, ką šis matė. Liudytojas matė kažkokio žmogaus judesį už antro aukšto lango užuolaidų. Tik vėliau sužinojo, kad ten gyvena kaimynė G. Vėliau kaimynę ir dar kažkokį vyrą sulaikė policijos pareigūnai, sakė, kad jie padarė nusikaltimą. Sudaužytą telefoną paėmė policijos pareigūnas.
Liudytoja V. A. parodė, kad pažįsta nukentėjusiąją R. J.. Su R. jos anksčiau kartu dirbo. Kalėdinio vakarėlio metu pas liudytoją buvo svečių. Nukentėjusioji taip pat svečiavosi pas liudytoją. R. eidavo viena rūkyti į balkoną. Balkone ji su kažkuo kalbėdavo telefonu. Jos pokalbių negirdėjo. Kažkuriuo metu R. netikėtai kažkur išėjo, niekam nieko nepasakiusi. Nors vakarėlio metu vartojo alkoholinius gėrimus, R. nebuvo neblaivi. Tik vėliau, po kurio laiko darbe išgirdo kalbas, kad Renatą kažkas sumušė. Buvo kalbama, kad ją išvežė automobilio bagažinėje, po to ji gulėjo ligoninėje. Liudytojai su nukentėjusiąja kalbėtis neteko.
Liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamiesiems L. V. ir S. L. nuomojo namą. Su jais gyveno ir S.s dukra. Prie namo buvo prijungtas nešildomas garažas su dar viena patalpa. Kaltinamieji gyveno abiejuose namo aukštuose. Liudytojui sakė, kad jie abu yra verslininkai. Vieną kartą kaimynai liudytojui pasakė, kad jo namo kiemas pilnas policijos pareigūnų. Kitą dieną paskambino į Garliavos PN ir jam pasakė, kad name sulaikė įtariamus asmenis. S. ir L. prisiskambinti nepavyko, nes jų telefonai buvo atjungti. Apsilankė savo name, niekas nebuvo sugadinta, išskyrus tualetą. Garaže lubose nėra jokio kablio, tik nuo lubų nuleista 3-4 mm storio maždaug sprindžio ilgio cinkuota viela. Tyrėja kurį laiką neleido eiti į vonią.
Nukentėjusiosios R. J., liudytojų A. E., R. G., R. G., E. S., I. P., R. V., V. A. ir V. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. kaltė, padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be nukentėjusiosios R. J., liudytojų A. E., R. G., R. G., E. S., I. P., R. V., V. A., ir V. Č. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, taip pat įrodyta: 2015-01-13 iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautais duomenimis, kad 2015-12-29, 05.18 val., Centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pilietės pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) dėl pagrobimo (1 t., b. l. 16), 2016-01-15 apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus gautas garso įrašas, kuriame fiksuotas R. J. pagalbos skambutis į BPC (1 t., b. l. 17-22); 2016-01-04 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo buvo gautas vaizdo įrašas iš UAB „T.“, kuris apžiūrėtas 2016-01-05 apžiūros protokolu, matyti, kaip į degalinės teritoriją įvažiuoja automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to į degalinės parduotuvę įeina nukentėjusioji R. J. ir kalbasi su vyru, R. J. sėdėjo už prekystalio, iki kol atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 26-35); 2015-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas gyvenamas namas, (duomenys neskelbtini), apžiūrėjus buvo paimti daiktai (1 t., b. l. 38-56); 2016-06-20 objektų apžiūros protokolu, mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis, iš kurių matyti, kad iš nukentėjusiosios telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)vyko intensyvus žinučių siuntinėjimas dėl skolos jai grąžinimo (1 t., b. l. 59-61); 2015-12-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir teritorija aplink namą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo paimti daiktai (1 t., b. l. 79-96); 2016-01-04 papildomos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas gyvenamojo namo pirmame aukšte esančios durys į tualetą, garažas ir teritorija aplink namą (1 t., b. l. 119-122); papildomos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas automobilis „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovintis Kaune, Europos pr. 109, „Šančių autoservisas“ automobilių stovėjimo aikštelėje, 3-oje galinėje sėdynių eilėje, ant dešinės pusės sėdynės atlošo matėsi 1,5 cm skersmens raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują, padaryta nuoplova (1 t., b. l. 138-141), išpjautas 9x18 cm odos fragmentas (1 t., b. l. 145-147); 2015-12-29 apžiūros protokolu, kuriuo prie daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas išardytas dalimis mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 300“, be SIM kortelės (1 t., b. l. 157,158), į telefoną buvo gaunamos SMS žinutės iš telefono numerių, pavadintų vardais „Valinskas aferistas (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)aferistas (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas vyko nuo 2015-12-17 iki 2015-12-29. SMS žinutėse vyko žodinis (necenzūriniais žodžiais) pokalbis dėl skolos už automobilį grąžinimo, iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) aferistas“ į minėtą telefoną buvo atsiųstos SMS žinutės su tekstais: 2015-12-28 23:07:31 - „Jau atvezam pinigus, pasiimk“, 2015-12-28, 23:21:02 - „ruoškis, jau pakeliui, pakalbėsime kas gaidys ir mano tevas“; 2015-12-29 01:47:33 „tai dar pasižadinsime, iki“; 2015-12-29 01:50:01- „laukiam, jei pirmi būsite, tai ok, bet reikia stipresnes auto, nes mes sunkūs, paduosime lt“ (1 t., b. l. 161-174); Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo M. Č. tarnybiniu pranešimu, kad 2015-12-29 telefoninio pokalbio metu G. Z. pareigūnui nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją - telefonu G. Z. nurodė, kad po įvykio jos buvimo vieta yra Plungėje ir kad į Kauną gali grįžti tik tos dienos vakare arba kitos dienos ryte, vėliau paaiškėjo, kad G. Z. su sugyventiniu (dabar – sutuoktiniu) M. M. buvo užsirakinusi bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34); 2015-12-29 savanorišku daiktų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji R. J. pateikė rūbus: moterišką liemenėlę, juodos spalvos kelnaites, mėlynos spalvos džinsines kelnes, tamsiai mėlynos spalvos ir baltos spalvos dryželiais palaidinę, 1 porą juodos spalvos batų, 1 porą kojinių, atsegamą užtrauktuku striukę (3 t., b. l. 36), kurie apžiūrėti 2015-12-29 objektų apžiūros protokolu - visi aukščiau išvardinti rūbai buvo šlapi, dėvėti, nešvarūs, ant palaidinės, džinsinių kelnių, medžiaginės striukės matyti dirvožemio pėdsakai (3 t., b. l. 37-38); 2016-01-25 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusioji R. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną Sony Xperia Z2, IMEI: (duomenys neskelbtini) su įdėta SIM kortele (3 t., b. l. 89-90), kuris apžiūrėtas objektų apžiūros protokolu, gauti tyrimui reikšmingi duomenys (3 t., b. l. 91-165); nukentėjusiosios telefonu 2015-12-28 laikotarpiu nuo 00:00:59val. iki 23:27:17 val., skambučiais ir trumposiomis žinutėmis bendrauta su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso L. V.); 2015-12-28 laikotarpiu nuo 00:02:05val. iki 18:52:59 val., skambučiais ir trumposiomis žinutėmis bendrauta su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (priklauso S. L.); 2015-12-28 01:54:14val., 2015-12-29 03:11:32 val., 03:16:32 val., 03:46:32 val., jungiasi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 4336, kurio adresas (duomenys neskelbtini); 2015-12-29 laikotarpiu nuo 00:20:19val. iki 03:06:03 val. skambučiais ir trumposiomis žinutėmis bendrauja su MRT abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (L. V.); 2015-12-29 laikotarpiu nuo 01:19:47val. iki 02:58:21 val. skambučiais ir trumposiomis žinutėmis bendrauja su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. L.); 2015-12-29 04:46:32 val. jungiasi prie telekomunikacijos bokšto Nr. 4336, kurio adresas Vilniaus r., Elektrėnai, Sodų g. 11; 2015-12-29 05:18:55 val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, minėtu laiku prisijungta prie telekomunikacijos bokšto Nr. 8077, kurio adresas Kauno r., Mastaičiai, Garliavos gatvė; 2015-12-28 ir 2015-12-29 R. J. bendravo su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (L. V.) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (S. L.), 2015-12-29 05:18:55 val. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, po skambučio į pagalbos centrą R. J. su niekuo nebendravo, iš M. M. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2015-12-29 03:23:09 val., 03:23:47 val., 03:30:46 val., 03:41:36 val., 03:49:46 val., bendrauta su abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (S. L.), 2015-12-29 prisijungia prie telekomunikacijos bokštų, kurie yra Elektrėnų sav., Vievio sen.; iš L. V. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2015-12-29 prisijungta prie telekomunikacijos bokštų, kurie yra Elektrėnų sav., Vievio sen.; iš S. L. abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės matyti, kad 2015-12-29 buvo bandyta skambinti į abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (L. T.) (2 t., b. l. 137-146); R. J. mobiliojo ryšio telefono apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad telefono kontaktuose yra įvesti įtariamųjų telefono numeriai, 2015-12-27 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (R. J.) 13:24:31, 13:24:48 buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) „V. Akcininke S. L.“, tačiau neprisiskambinta, 2015-12-27 16:24:32 iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) „V. Akcininke S. L.“ buvo skambinta nukentėjusiajai R. J., pokalbis truko 1 min. 40 s, 2015-12-27 16:26:23 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (R. J.) buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) „V. Akcininke S. L.“, pokalbis truko 2 min. 50 s, vėliau iš R. J. telefono buvo skambinta į telefono numerį (duomenys neskelbtini) „V. Akcininke S. L.“, tačiau neprisiskambinta, išanalizavus telefone esančias SMS žinutes, matome susirašinėjimą tarp R. J. numerio (duomenys neskelbtini) ir telefono numerių, pavadintais vardais: (duomenys neskelbtini) L. V. UAB V.; (duomenys neskelbtini) J. S. Audi; (duomenys neskelbtini) Del Audines; (duomenys neskelbtini) Viktrunos Akcininke S. L., 2015-08-08, 17.30 val., į R. J. telefono numerį (duomenys neskelbtini) SMS gauta žinutė iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) „L. V. UAB V.“ su tekstu: „Sveiki. Ar jus sudomintu, pardavimas issimoketinai jusu automobilio, trumpam laiko intervalui 1, 5 – 3 men, pasirasant tarpusavio saliu sutarti, arba patvirtinant sandori notariskai, pageidaujant galime apdrausti automobili kasko draudimu, islaidos is musu puses, visam issimokejimo terminui.“, nukentėjusioji sutiko dėl pardavimo sąlygų, iš SMS žinučių matyti susirašinėjimas tarp aukščiau minėtų telefono numerių dėl automobilio pirkimo pardavimo, vėliau pinigų negrąžinimo ir nukentėjusiosios reikalavimas grąžinti jai skolą (3 t., b. l. 166-186); 2016-05-24 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. 140-(202)-IS1-2945, kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2016-01-12 papildomai apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti krepšio, paimto 2015-12-29 apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta moters ir vyro susimaišiusių biologinių pėdsakų, ant krepšio mėginyje Nr. 2 nustatyto mišraus DNR profilio dominuojantis genotipas sutampa su R. J. genotipu, šalutinis genotipas sutampa su L. V. genotipu, mėginyje Nr. 3 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu (2 t., b. l. 156-159); 2016-03-01 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadose Nr. 11-107(16), 11-306(16), 11-307(16), 11-308(16), 11-309(16), 11-310(16) konstatuota, kad ant tirti pateiktų lipnių juostų, kuriomis nurinktos mikrodalelės nuo automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės ir galinės kairės pusės sėdynių, rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su tirti pateiktų R. J. džinsinių kelnių audeklo pluoštais, ant tirti pateiktų lipnių juostų, kuriomis nurinktos mikrodalelės nuo automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės ir galinės kairės pusės sėdynių, rasta pavienių mėlynos spalvos viskozės pluoštų, ant tirti pateiktų lipnių juostų, kuriomis nurinktos mikrodalelės nuo automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinės sėdynės – baltos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su tirti pateiktos R. J. palaidinės trikotažo atitinkamais pluoštais, ant tirti pateiktų lipnių juostų, kuriomis nurinktos mikrodalelės nuo automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinių sėdynių, nėra pluoštų iš tirti pateiktų R. J. drabužių, ant tirti pateiktų beisbolo lazdos dalių, ant dviejų medinių pagalių ir ant metalinio vamzdžio rasta pavienių mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, vienodų su tirti pateiktų R. J. džinsinių kelnių, audeklo pluoštais, ant tirti pateiktų R. J. batų ir drabužių (striukės, džinsinių kelnių, palaidinės, kojinių) yra tos pačios rūšies spygliuočio medžio – paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) medienos dalelių kaip ir tirti pateiktų dviejų nedažytų pagalių mediena, ant tirti pateiktų beisbolo lazdos dalių rasta pavienių mėlynos spalvos viskozės pluoštų ir baltos spalvos poliesterinių pluoštų, vienodų su tirti pateiktos R. J. palaidinės trikotažo atitinkamais pluoštais, ant R. J. striukės, džinsinių kelnių, palaidinės, kojinių ir batų yra dalelių, vienodų su tirti pateiktos beisbolo lazdos dalių medžiagomis: atitinkamai beržo medienos, juodos spalvos dažų dalelių, beržo medienos dalelių su juodos spalvos dažais paviršiuje, ant R. J. drabužių (striukės, kelnių, palaidinės, kojinių) ir batų rastos metalų dalelės ir vamzdžio metalai yra vienodi, didelė tikimybė, kad R. J. drabužiai ir batai kontaktavo: su automobilio „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galine sėdyne (kurios mikrodalelės, nurinktos lipniomis juostomis, pateiktos tirti), su pateiktomis beisbolo lazdos dalimis, dviem mediniais pagaliais ir metaliniu vamzdžiu (2 t., b. l. 164-184); 2016-06-14 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. 140-(204)-IS1-3327, kuria nustatyta, jog ant pateikto tirti beisbolo lazdos fragmento, paimto 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą Vyšnių g. 10, Garliavoje, Kauno r., žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su M. M. genotipu, ant pateikto tirti pagalio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2015-12-29 apžiūrint automobilį „Lincoln Navigator“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vieno vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su L. T. genotipu (2 t., b. l. 189-193); 2016-05-25 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro išvada Nr. 140-(205)-IS1-2966, kuria nustatyta, jog ant pateiktų tirti nuoskutų, paimtų 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti tampono su nuoplova nuo garažo grindų, padaryta 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti grindjuostės fragmento, paimto 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova nuo tualeto grindų, padaryta 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 3, su nuoplova nuo tualeto sienos, padaryta 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu, ant pateikto tirti čiužinio užvalkalo, paimto 2015-12-29 apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini): mėg. Nr. 7 rasta moters kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su R. J. genotipu; mėg. Nr. 8a rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami vienos moters biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. J. genotipu (3 t., b. l. 18-23); 2016-01-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. T-N 21/2016(01) nustatyta, kad R. J. kraujyje rasta pėdsakų diazepamo, pėdsakų nordazepano ir 0,51 ‰ (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta pėdsakų oksazepamo, pėdsakų nordazepamo, pėdsakų temazepamo ir 1,49‰ (promilės) etilo alkoholio, kraujyje opijatų, amfetaminų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta, imuninės analizės duomenimis šlapime opijatų, kanabinoidų, kokaino ir kokaino metabolitų nerasta (3 t., b. l. 44); Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G461/2016(02), kuria R. J., gim. 1986 m., nustatyta galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu dešinio skruostikaulio, dešinės akiduobės išorinio krašto lūžiai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu kiti sužalojimai – galvos (veidas – galvos dalis) kraujosruvos, nubrozdinimai, apatinės lūpos žaizdos, kaklo, liemens, viršutinių, apatinių galūnių kraujosruvos, nubrozdinimai, kairės šlaunies durtinė žaizda – laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai galėjo būti padaryti dėl keturiasdešimties (ar daugiau) trauminių poveikių į galvos (veidas – galvos dalis), liemens, viršutinių, apatinių galūnių sritis, sužalojimai galėjo būti padaryti įvairias savybes turinčiu (-iais) daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, atspindi žalojusio (-ių) daikto (-ų) savybes, sužalojimų vaizdas, aprašymas medicinos dokumentuose rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, riešų sužalojimų vaizdas rodo, kad jie padaryti lankstu daiktu (-ais), sužalojimai, turintys taisyklingą formą, padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu, t. y. suduodant daiktu (-ais), sužalojimai, neturintys taisyklingos formos, galėjo buti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (3 t., b. l. 66-69); visa kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Neteisėtas laisvės atėmimas pagal BK 146 straipsnį gali būti smurtinis, atviras arba slaptas ar apgaulės būdu gyvo žmogaus pagrobimas kaip daikto, paimant jį ir perkeliant iš buvimo vietos ir laikant jį kitoje vietoje prieš jo valią, apribojant žmogaus laisvę judėti erdvėje, pasirinkti savo buvimo vietą. Tai gali būti padaroma tiek vartojant fizinę jėgą, grasinimus, tiek apgaulės būdu. Nusikaltimas laikomas baigtu faktiškai pagrobus žmogų perkeliant jį į kitą vietą, sulaikant jį esamoje vietoje prieš jo valią ir nukentėjusiajam tai suvokus. Neteisėtas laisvės atėmimas kvalifikuojamas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį esant bent vienam iš šių požymių: 1) jeigu buvo panaudotas smurtas; 2) jeigu buvo sukeltas pavojus nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai; 3) jeigu asmuo nelaisvėje laikytas ilgiau nei 48 valandas.
Nusikaltimas, numatytas BK 138 str. 2 d., gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
Nors kaltinamieji L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. savo kaltės dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino arba pripažino tik iš dalies, tačiau byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti priešingą išvadą. Kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu, nėra nuoseklūs, juose gausu esminių prieštaravimų, neatitikimų, logiškai nepaaiškinamų teiginių. Kaltinamųjų, ypač M. M., teigimu nukentėjusioji pati išprovokavo jos ir kaltinamųjų tarpusavio konfliktą, reikalaudama sumokėti už parduotą automobilį, juos gąsdino, jiems grasino, tačiau nukentėjusiosios aktyvus bendravimas su kaltinamaisiais L. V., M. M. ir S. L., siekiant teisėtai atgauti pinigus už parduotą automobilį, negali būti laikomi priežastimi kaltinamųjų padarytiems nusikalstamiems veiksmams. Kaltinamieji L. T., L. V., M. M. ir G. Z. vieningai teigia, jog nukentėjusioji buvo labai neblaivi, pati „įvirto“ į jų automobilį, niekas jos prievarta į automobilį nesodino, automobilyje ji visą laiką miegojo, tačiau skirtingai nurodo tolesnes įvykio aplinkybes – nukentėjusiosios buvimo garaže trukmę, tai, ant ko sėdėjo nukentėjusioji (kibiras arba minkštas pufas), priežastis, kodėl kaltinamoji buvo šlapia, L. T. kasamos duobės paskirtį (atsižvelgtina, kad duobė buvo kasama nakties metu, esant žemai oro temperatūrai), suduotų smūgių pobūdį ir kiekį bei kt. Nors kaltinamoji S. L. teigia nebuvusi garaže, kai buvo smurtaujama nukentėjusiosios atžvilgiu, šiuos jos parodymus paneigia ne tik nukentėjusiosios parodymai, bet ir BPC pateiktas pokalbio įrašas, kuriame girdėti moters balsas, raginantis atidaryti tualeto duris, kai nukentėjusioji, būdama užsirakinusi tualete, skambino bendruoju pagalbos numeriu. Kaltinamųjų parodymai visiškai paneigti nuosekliais ir argumentuotais nukentėjusiosios R. J. parodymais, jog ji buvo prievarta įsodinta į automobilį, prieš jos valią nuvežta ir jėga įtempta į garažą, kur jos atžvilgiu buvo smurtaujama, ji buvo kankinama, prievarta girdoma alkoholiu, mušama beisbolo lazda, pagaliais, vamzdžiu, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Šie nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra itin nuoseklūs, aiškūs ir nekeliantys teismui jokių abejonių. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina nuoseklūs liudytojų parodymai bei kiti aukščiau išvardinti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajai buvo atimta laisvė, panaudojant fizinį smurtą. Kaltinamieji L. T., L. V., M. M. ir G. Z. patys nurodė, kad nukentėjusiąją vežėsi su savimi į Garliavą, nors nukentėjusioji jos niekur nuvežti neprašė, apie tai, kad nukentėjusioji vežama į Garliavą, buvo informuota kaltinamoji S. L., nukentėjusioji nurodė, kad į automobilį ji buvo pasodinta jėga, naudojant fizinį smurtą. Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamieji, bendrai veikdami, suvokė, kad neteisėtai atima laisvę nukentėjusiajai, laikydami prieš jos valią automobilyje ir garaže, ir to norėjo, todėl kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 146 str. 2 d.
Kaltinamieji L. T., S. L., L. V., M. M. tyčia, bendrais veiksmais, siekdami nuslėpti kitą nusikaltimą - apgaulės būdu iš nukentėjusiosios R. J. pagrobto automobilio faktą, kankindami nukentėjusiąją - surišę jos rankas ir pakabinę ją ant garažo lubose įtvirtinto kablio, sudavė ne mažiau kaip 40 smūgių kojomis, rankų kumščiais, medine lazda bei metaliniu vamzdžiu į įvairias kūno sritis, apipildami nukentėjusiąją vandeniu, prievarta girdydami alkoholiu, tampydami ją už plaukų, suduodami stikliniu indu ne mažiau kaip vieną smūgį į galvos sritį, durdami ne mažiau kaip vieną kartą peiliu į kojos sritį, taip padarė daugybinius kūno sužalojimus, kas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajai didelį skausmą ir kančias. Kaltinamieji L. T., S. L., L. V. ir M. M. elgėsi itin žiauriai, padarydami nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal BK 138 str. 2 d. 6, 11 p.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo L. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamosios S. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios S. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas ji padarė veikdama bendrininkų grupe.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo L. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Kaltinamosios G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamosios G. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką ji padarė veikdama bendrininkų grupe.
Skiriant bausmę L. T. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į L. T. asmenybę (du kartus teistas už apysunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jie padaryti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, laiko tikslinga paskirti L. T., kaip recidyvistui, realią laisvės atėmimo bausmę. L. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2015-04-29 Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme.
Skiriant bausmę S. L. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jos, kaip bendrininkės, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į S. L. asmenybę (daug kartų teista už tyčinius, tame tarpe – sunkų, nusikaltimus, administracine tvarka nebausta), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jie padaryti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, laiko tikslinga paskirti S. L., kaip recidyvistei, realią laisvės atėmimo bausmę. S. L. šiuo nuosprendžiu skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo (pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nuosprendžiu) nuosprendžiu paskirta bausme.
Skiriant bausmę L. V. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į L. V. asmenybę (daug kartų teistas už tyčinius, tame tarpe – sunkų, nusikaltimus, baustas administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jie padaryti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, laiko tikslinga paskirti L. V., kaip recidyvistui, realią laisvės atėmimo bausmę. L. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė bendrintina su 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bei neatlikta laisvės atėmimo bausme.
Skiriant bausmę M. M. atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nusikaltimai yra baigtiniai, į jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, į M. M. asmenybę (penkis kartus teistas už tyčinius, jų tarpe – smurtinį ir sunkų, nusikaltimus, baustas administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad padaryti nusikaltimai yra apysunkiai, jie padaryti neišnykus teistumams už anksčiau padarytus tyčinius nusikaltimus, laiko tikslinga paskirti M. M., kaip recidyvistui, realią laisvės atėmimo bausmę.
Skiriant bausmę G. Z. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika padaryta tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtinis, į jos, kaip bendrininkės, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, į G. Z. asmenybę (neteista, bausta administracine tvarka), į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, į tai, kad padarytas nusikaltimas yra apysunkis, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, laiko tikslinga paskirti G. Z. laisvės atėmimo bausmę. Tuo pačiu teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, o būtent į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra sunkus, į tai, kad kaltinamoji neteista, dirba, laiko tikslinga, paskyrus jai laisvės atėmimo bausmę, taikyti jos atžvilgiu BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimą.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 430,87 Eur žalos atlyginimo (4 t., b. l. 3-10). Ieškinyje nurodė, jog R. J. už laikino nedarbingumo laikotarpį buvo paskirta 430,87 Eur ligos pašalpa.
Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 282,07 Eur žalos atlyginimo (4 t., b. l. 17-20). Ieškinyje nurodė, jog R. J. suteiktų gydymo paslaugų kaina yra 282,07 Eur.
Šie civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, įrodyti, todėl tenkintini ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų.
Nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2164,94 Eur turtinės, 20000 Eur neturtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo solidariai iš visų kaltinamųjų. Nukentėjusioji ieškinyje teigia, kad dėl sutrikdytos sveikatos atsirado būtinybė pirkti vaistus, mokėti už medicininius tyrimus, buvo sugadinti rūbai, mobiliojo ryšio telefonas, patyrė dideles kelionių ir gydymo išlaidas, negavo dalies pajamų, dėl padarytų nusikalstamų veiksmų ji patyrė didžiulį fizinį skausmą, dėl skausmų negalėjo miegoti, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo gyvenimo kokybė, buvo priversta kreiptis psichologinės pagalbos.
Skolininkų (pažeidėjų) daugetu deliktinėje atsakomybėje laikomi atvejai, kai už nukentėjusiojo patirtą žalą atsakyti privalo daugiau nei vienas asmuo. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintą taisyklę, esant skolininkų daugetui, jų pareiga kreditoriui yra dalinė (CK 6.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, pagrįstą suvokimu, kad kiekvienas privalo atlyginti tik tą žalą, kurią savo veiksmais sukėlė, solidariosios atsakomybės taikymui konkrečiu atveju būtinas teisinis pagrindas – teisės norma, nustatanti solidariąją asmenų pareigą susiklosčiusioje situacijoje. CK yra tik kelios nuostatos, reglamentuojančios solidariosios atsakomybės klausimus: CK 6.6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu, o CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Solidariąją atsakomybę įtvirtinančios CK 6.279 straipsnio 4 dalies, 6.265 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6.270 straipsnio 3 ir 4 dalių normos taikytinos specialiems atvejams. Solidarioji atsakomybė geriausiai atitinka nukentėjusiojo interesus, nes bendraskolių prievolės nevykdymo rizika perkeliama skolininkams. Solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai).
Realių gyvenimiškų situacijų, kuriose keli asmenys vienu ar kitu būdu dalyvauja sukeliant nukentėjusiajam žalą, yra įvairių, todėl labai svarbūs teisiniai instrumentai, padedantys nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, o kada – dalinė atsakomybė. Šie atvejai galėtų būti skirstomi pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį į dvi dideles grupes, t. y. bendrininkavimo atvejus siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejus nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.
Bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis.
Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju, priešingai nei nemažos dalies subjektyviojo bendrininkavimo atvejų, konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai šia priklausomybės prasme galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme.
Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės taikymą deliktiniams santykiams, yra konstatavęs, kad paprastai solidarioji atsakomybė tokiems santykiams taikoma tada, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. Š. v. antstolė L. D. , bylos Nr. 3K-3-59/2008).
Taigi ir šiuo atveju solidarioji atsakomybė turi būti taikoma todėl, kad žala atsirado tik kaip visų veikusiųjų asmenų veiksmų padarinys ir ji yra nedaloma.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų ir dėl to pradėtos baudžiamosios bylos, kurios tyrimas ir nagrinėjimas truko pakankamai ilgą laiką, patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą. Atsižvelgiant į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 str. 2 d., t.y. į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kad ji kurį laiką buvo nedarbinga, nukentėjusioji dėl ilgai trukusių smurtinių tyčinių veiksmų jautėsi pažeminta, patyrė didžiulį emocinį stresą, kančias, patyčias, į tai, kad dėl patirto fizinio, psichologinio smurto, sutriko jos emocinė sveikata, iki šiol nukentėjusioji jaučia pasekmes, taip pat, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai iš kaltinamųjų solidariai priteistina 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnius, nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, kitus nepatogumus.
Kadangi bendrais nusikalstamais veiksmais padaryta žala privalo būti priteista solidariai, nukentėjusiosios ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas, priteisiant solidariai iš kaltinamųjų nukentėjusiajai 2164,94 Eur turtinės nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.
BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamųjų nukentėjusiajai priteistina 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamiesiems L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z..
BPK 106 str. 1 d. numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016-07-15 nutartimi L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 str. 1 d. 4, 7 p. pagrindais buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatoriaus parinkti gynėjai. Taigi, šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014). Šiuo atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamųjų gali būti laikomas ribojančiu kaltinamųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamųjų nepriteistinos (BPK 106 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
3,22 Eur (trys eurai 22 ct), paimti iš S. L. asmens kratos metu, 15,11 Eur (penkiolika eurų 11 ct), paimti iš L. V. asmens kratos metu, saugomi Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaudotini civilinių ieškinių dengimui;geltonos spalvos grandinėlė, geltonos spalvos pakabukas su mėlynos spalvos akmenuku, 2 vnt. auskarų su baltos ir mėlynos spalvos akmenukais, paimti iš S. L. asmens kratos metu, saugomi Kauno AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini S. L.;sportiniai bateliai „Adidas“, megztinis, kelnės „Adidas“, striukė su gaubtuvu, paimti iš M. M. asmens kratos metu, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. M.;du juodos spalvos dėklai (rankinės), 1 rožinės spalvos krepšys su įvairiais dokumentais ir baldų katalogais, paimti iš automobilio „Lincoln Navigator“, paketas Nr. 161475 su dviem antspaudais: UAB „T.“, UAB „I.“, paketas Nr. 129595 su UAB „O.“ ir UAB „V.“ spaudais, paketas Nr. 258940 su dokumentų blankais, paketas Nr. 161481 su laiškais, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. V.;maišas, plėvelė, virvė, vokas su lyginamaisiais pavyzdžiais, du vokai su tyrimo objektais (tamponu, krepšiu ir kt.), nuoskutos, trys tamponai, grindjuostės fragmentas, čiužinio užvalkalas, semtuvas, 5 vokai su nuoplovomis nuo 5 peilių, 1 vokas su nuoplova nuo sportinių batelių, 1 vokas su nuoplova, paimta nuo semtuvo rankenos, plastikinis paketas su juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, ilgaauliais juodos spalvos batais, juodos spalvos bateliais, dryžuotais marškiniais; vokas su dviem skaidriomis daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su cigarečių nuorūkomis, vokas su cigarete, vokas su buteliu degtinės „Lituanica“, 5 stiklainiai su kvapų pėdsakais, vokas su pakuote nuo pomidorų sulčių, vokas, kuriame yra megzta kepurė, vokas, kuriame yra juodos spalvos polietileninė plėvelė, 2 vnt. dėžių su spaudu Nr. 6, kuriose yra 4 alaus taurės su rankų pėdsakais, 2 taurės su kojelėmis, 1 vnt. 0,5 l butelis su etikete „Grand Cavalier“, vokas, kuriame yra 5 vnt. peilių, dėžė, kurioje yra beisbolo lazda ir jos fragmentas, du pagaliai, vamzdis, R. J. DNR lyginamasis pavyzdys, vokas su mikro objektais, paketas su odinės sėdynės dalies dalimi, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;R. J. drabužiai ir batai, saugomi UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. J.;mobiliojo ryšio telefonai „Nokia X2-00, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, „Samsung SM-G531F“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, „Nokia 3109C“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su įdėta SIM kortele „Ežys“ ir „Samsung GT-83210“, IMEI: (duomenys neskelbtini) paimti kratos metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini L. V.;mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 300“, IMEI: (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas R. J.;CD su garso įrašu (1 t., b. l. 22), CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 35), paliktini saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);4 CD su nukentėjusiosios medicininių tyrimų vaizdų kopijomis (4 t., b. l. 27, 45-47) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini;CD su slapta informacija (1 t., b. l. 78), CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis (2 t., b. l. 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Kauno AVPK Specialiųjų užduočių valdybai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1, 2 d., 304, 305, 307, 308 str.,
nusprendžia:
L. T. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir nuteisti:
pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 6, 11 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-15 nuosprendžiu – 5 (penkis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 5 (penkis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
L. T. paskirtas kardomąsias priemones - dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - pakeisti į kardomąją priemonę – suėmimą, suimant L. T. teisiamojo posėdžio salėje. Šios kardomosios priemonės nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. T. bausmės pradžią skaičiuoti nuo suėmimo dienos, t. y. 2017-03-31.
S. L. pripažinti kalta pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir nuteisti:
pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 6, 11 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie 2016-10-24 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (pakeistu Kauno apygardos teismo 2017-03-09 nuosprendžiu) paskirtos bei neatliktos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės – 2 (dvejus) metus, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešerius) metus, bausmę atliekant pataisos namuose.
S. L. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo – nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
S. L. laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 str. S. L. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2015-12-29 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. V. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir nuteisti:
pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 6, 11 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 3 (tris) mėnesius.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2014-09-12 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketverius) metus 9 (devynis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
L. V. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo – nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
L. V. laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 str. L. V. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2015-12-29 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
M. M. pripažinti kaltu pagal BK 146 str. 2 d., 138 str. 2 d. 6, 11 p. ir nuteisti:
pagal BK 146 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;pagal BK 138 str. 2 d. 6, 11 p. laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmes (esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai) subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 (trejus) metus 6 (šešis) mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.
M. M. paskirtos kardomosios priemonės - suėmimo – nekeisti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
M. M. laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis BK 66 str. M. M. į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką – nuo 2015-12-29 iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
G. Z. pripažinti kalta pagal BK 146 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant ją:
- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką G. Z. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-12-29 iki 2015-12-31 (2 dienas).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą G. Z. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
G. Z. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. nukentėjusiajai R. J. 2164,94 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt keturis eurus 94 ct) turtinės, 10000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 430,87 Eur (keturis šimtus trisdešimt eurų 87 ct) žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, gavėjo kodas – 191630223, įmokos kodas 282.
Priteisti solidariai iš kaltinamųjų L. T., S. L., L. V., M. M. ir G. Z. Kauno teritorinei ligonių kasai 282,07 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 07 ct) žalos atlyginimo, šią sumą pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, gavėjo kodas – 191351679.
Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamųjų nepriteisti (BPK 106 str. 2 d.).
Iki ieškinio visiško atlyginimo palikti galioti laikiną nuosavybės teisių apribojimą bendrai 22164,94 Eur (dvidešimt dviejų tūkstančių vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų 94 ct) sumai kaltinamosios G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) kilnojamam ir nekilnojamam turtui bei piniginėms lėšoms.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:
3,22 Eur (tris eurus 22 ct), paimtus iš S. L. asmens kratos metu, 15,11 Eur (penkiolika eurų 11 ct), paimtus iš L. V. asmens kratos metu, saugomus Kauno AVPK depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaudoti civilinių ieškinių dengimui;geltonos spalvos grandinėlę, geltonos spalvos pakabuką su mėlynos spalvos akmenuku, 2 vnt. auskarų su baltos ir mėlynos spalvos akmenukais, paimtus iš S. L. asmens kratos metu, saugomus Kauno AVPK Finansų skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti S. L.;sportinius batelius „Adidas“, megztinį, kelnes „Adidas“, striukę su gaubtuvu, paimtus iš M. M. asmens kratos metu, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. M.;du juodos spalvos dėklus (rankines), 1 rožinės spalvos krepšį su įvairiais dokumentais ir baldų katalogais, paimtus iš automobilio „Lincoln Navigator“, paketą Nr. 161475 su dviem antspaudais: UAB „T.“, UAB „I.“, paketą Nr. 129595 su UAB „O.“ ir UAB „V.“ spaudais, paketą Nr. 258940 su dokumentų blankais, paketą Nr. 161481 su laiškais, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. V.;maišą, plėvelę, virvę, voką su lyginamaisiais pavyzdžiais, du vokus su tyrimo objektais (tamponu, krepšiu ir kt.), nuoskutas, tris tamponus, grindjuostės fragmentą, čiužinio užvalkalą, semtuvą, 5 vokus su nuoplovomis nuo 5 peilių, 1 voką su nuoplova nuo sportinių batelių, 1 voką su nuoplova, paimta nuo semtuvo rankenos, plastikinį paketą su juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, ilgaauliais juodos spalvos batais, juodos spalvos bateliais, dryžuotais marškiniais; voką su dviem skaidriomis daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su cigarečių nuorūkomis, voką su cigarete, voką su buteliu degtinės „Lituanica“, 5 stiklainius su kvapų pėdsakais, voką su pakuote nuo pomidorų sulčių, voką, kuriame yra megzta kepurė, voką, kuriame yra juodos spalvos polietileninė plėvelė, 2 vnt. dėžių su spaudu Nr. 6, kuriose yra 4 alaus taurės su rankų pėdsakais, 2 taurės su kojelėmis, 1 vnt. 0,5 l butelis su etikete „Grand Cavalier“, voką, kuriame yra 5 vnt. peilių, dėžę, kurioje yra beisbolo lazda ir jos fragmentas, du pagaliai, vamzdis, R. J. DNR lyginamasis pavyzdys, voką su mikro objektais, paketą su odinės sėdynės dalies dalimi, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;R. J. drabužius ir batus, saugomus UAB „Aleksoto prekyba“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. J.;mobiliojo ryšio telefonus „Nokia X2-00, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, „Samsung SM-G531F“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, „Nokia 3109C“, IMEI: (duomenys neskelbtini) su įdėta SIM kortele „Ežys“ ir „Samsung GT-83210“, IMEI: (duomenys neskelbtini), paimtus kratos metu iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti L. V.;mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 300“, IMEI: (duomenys neskelbtini) be SIM kortelės, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. J.;CD su garso įrašu (1 t., b. l. 22), CD su vaizdo įrašu (1 t., b. l. 35), palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);4 CD su nukentėjusiosios medicininių tyrimų vaizdų kopijomis (4 t., b. l. 27, 45-47) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti;CD su slapta informacija (1 t., b. l. 78), CD su mobiliojo ryšio telefonų išklotinėmis (2 t., b. l. 146), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Kauno AVPK Specialiųjų užduočių valdybai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems nuteistiesiems L. T., S. L., L. V. ir M. M. - nuo nuosprendžio nuorašų įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.