Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio, Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme bei suėmime nuo 2021 m. sausio 14 d. iki 2021 m. sausio 15 d. (dvi paros).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. S. pripažintas kaltu ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas bendrą tikslą, dalį narkotinių medžiagų parduoti ar kitaip platinti, o kitą dalį ketindamas suvartoti pats, ne vėliau kaip iki 2021 m. sausio 14 d., tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo ir laikė ne mažiau kaip – 35,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 6,9 proc. iki 17,8 proc., 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio bendra masė 2,387 g ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 24,59 g. Dalį psichotropinių medžiagų, o būtent: 2,457 g psichotropinės medžiagos – MDMA jis (R. S.) laikė su savimi iki 2021 m. sausio 14 d. 16.05 val., kai jį važiuojantį automobiliu ,,Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sulaikė policijos pareigūnai, kurie jo asmens apžiūros metu rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos. Dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o būtent: 35,606 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,742 g, gabeno minėtu automobiliu ,,Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. sausio 14 d. 16.24 val., kai (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai minėto automobilio apžiūros metu rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų medžiagų. Dalį narkotinių medžiagų, o būtent: 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino laikė bute adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 14 d. 22.00 val., kai atliktos kratos, minėtame bute, metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Dalį psichotropinių medžiagų, o būtent: labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 1,645 g ir didelį kiekį psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios bendra masė 22,133 g laikė savo darbo vietoje – UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 15 d. 00.20 val. kai atliktos kratos minėtose patalpose metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų psichotropinių medžiagų. Likusią dalį narkotinių medžiagų tai yra nedidelį kiekį narkotinės – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,350 g ir 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino laikė sodo pastate, adresu (duomenys neskelbtini), iki 2021 m. sausio 15 d. 02.30 val. kai atliktos kratos minėtame sodo name metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus kiekius minėtų narkotinių medžiagų.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2.3. Skunde nuteistasis nurodo, kad jis nuo pat pirmos apklausos prisipažino dėl visų pas jį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų, kurios buvo skirtos asmeniniam naudojimui, laikymo, ir nuoširdžiai gailėjosi. Nuteistasis teigia, jog iš teismo ištirtų įrodymų matyti, kad aplinkybė, jog jis turėjo tikslą dalį laikytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinti, nebuvo nustatyta. Apeliantas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 259 ir 260 straipsnių dispozicijose nurodytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos „išvedamos“ iš kitų veikų. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnyje nurodytų veikų padarymą, turi nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų, t. y. mažesnių ar didesnių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis byloje Nr. 2K-P-218/2009 ir kt.). Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), taip pat ar kaltininkas anksčiau yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-36/2009, Nr. 2K-4/2009, Nr. 2K-350/2009, Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-119-2011, Nr. 2K-159/2011, Nr. 2K-664/2011, Nr. 2K-2/2011, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-75/2012, Nr. 2K-87/2012, Nr. 2K-473/2012, Nr. 2K-574/2013, Nr. 2K-117/2014). Nustatant, kad narkotinės/psichotropinės medžiagos įsigytos ne asmeniniams poreikiams, o platinimo tikslu, teismų praktikoje atsižvelgiama į tokias aplinkybes, jog medžiagų kiekis akivaizdžiai viršija narkotines ar psichotropines medžiagas vartojančio žmogaus poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36/2009), turima nevienkartinė policijos informacija, kad asmuo platina narkotines medžiagas (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-482/2011).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad apygardos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus konstatuodamas, kad jis turėjo tikslą platinti dalį pas jį rastų narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Šioje dalyje nesutikdamas su apkaltinamuoju nuosprendžiu apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo Ž. Ž. parodymais, kadangi jie ne tik nenuoseklūs, nelogiški, bet ir prieštarauja kitų byloje apklaustų liudytojų D. A., S. B. nurodytoms aplinkybėms. Byloje nebuvo paneigti jo paties (apelianto) parodymai, kad pas jį rastas psichotropines medžiagas jis įgijo tik asmeniniam vartojimui. Be to, apelianto teigimu, pas jį rastas delta 9-tetrahidrokanabinolio kiekis nepagrįstai pripažintas labai dideliu, kadangi vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, toks kiekis laikomas nedideliu. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie apelianto argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

8. BK 260 straipsnio 3 dalis užtraukia baudžiamąją atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Taigi, tikslas platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reikšmės veikos kvalifikavimui pagal BK 260 straipsnio 3 dalį neturi. Tačiau šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis neteisėtų veikų – narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimo, perdirbimo, įgijimo, laikymo, gabenimo ar siuntimo – požymis, todėl jis turi būti įrodytas.

10. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius R. S. parodymus, o būtent, kad jis neturėjo tikslo įgytų psichotropinių medžiagų platinti, vertino kaip jo pasirinktą gynybinę taktiką siekiant sušvelninti jam gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma patvirtina, kad R. S. jam inkriminuotas narkotines ir psichotropines medžiagas įsigijo ne tik savo poreikiams, tačiau ir turėdamas tikslą dalį šių medžiagų išplatinti.

11. Iš tiesų, byloje esantys duomenys – paties nuteistojo R. S., liudytojų Ž. Ž., R. Ž., S. B. parodymai, taip pat specialisto išvada Nr. T-N 52/2021(01), nuteistojo pateikti medicinos įstaigų duomenys, jo namuose rasti draudžiamų medžiagų rūkymo prietaisai patvirtina apelianto teiginius, kad jis turi priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Tačiau vien ta aplinkybė, kad kaltininkas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015). Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi kaltininko atlikti veiksmai, jų pobūdis, intensyvumas, būdas, pastangos juos padarant, šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, rastos priemonės, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas (kokias, ar organizme rastos medžiagos sutampa su medžiagomis, rastomis kaltininko namuose, ir pan.), taip pat ar kaltininkas anksčiau yra jas platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kitos faktinės bylos aplinkybės. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-473/2012, Nr. 2K-574/2013, Nr. 2K-117/2014). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybę, kad R. S. dalį turimų psichotropinių medžiagų ketino išplatinti patvirtina nuteistojo turimų draudžiamų medžiagų kiekis, jų rūšys bei laikymo aplinkybės. Byloje nustatyta, kad R. S. buvo sulaikytas važiuojantis automobiliu „Škoda Yeti“, šio automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta 35,606 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 0,742 g, be to, paties R. S. apžiūros metu pas jį buvo rasta 13 tablečių, kurių sudėtyje 2,457 g psichotropinės medžiagos – MDMA (t. 1, b. l. 1–3, 23, 24–35, 69–78). Netrukus po R. S. sulaikymo buvo atliktos kratos jo namuose, darbo vietoje bei jam nuosavybės teise priklausančiame sodo pastate ir visose šiose vietose buvo rasta narkotinių bei psichotropinių medžiagų. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, UAB „duomenys neskelbtini“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta dviejų rūšių draudžiamų medžiagų: psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio masė 1,645 g, bei psichotropinės medžiagos – MDMA, kurio bendra masė 22,133 g, sodo pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo rasta taip pat dviejų rūšių narkotinės medžiagos: kanapių (antžeminių dalių), kurių masė 0,350 g, ir 0,230 morfino (t. 1, b. l. 83–93, 104–113, 131–139, 174–183). Taigi, įvykio metu R. S. disponavo iš viso penkių rūšių psichiką veikiančiomis medžiagomis: 35,956 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose nuo 6,9 proc. iki 17,8 proc., 2,353 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino, psichotropine medžiaga – ? 9-tetrahidrokanabinoliu, kurio bendra masė 2,387 g ir psichotropine medžiaga – MDMA, kurios bendra masė 24,59 g. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje tinkamai nustatyti ir pas nuteistąjį rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai. Vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 tik 0,230 g narkotinės medžiagos – morfino laikytinas nedideliu kiekiu, 35,956 g kanapių (antžeminių dalių), 2,353 g kokaino, MDMA, kurios bendra masė 24,59 g atitinka rekomendacijose nurodytą didelį šių medžiagų kiekį, tuo tarpu rastos psichotropinės medžiagos – ? 9-tetrahidrokanabinolio, kurio bendra masė 2,387 g, kiekis net kelis kartus viršija rekomendacijose nustatytą labai didelio kiekio ribą (0,6 g). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks didelis net penkių skirtingų rūšių narkotinių medžiagų kiekis, be to, laikomas skirtingose vietose negali būti paaiškinamas tik asmeniniais nuteistojo vartojimo įpročiais.

12. Nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad apygardos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog pas R. S. rastos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paruoštos dozėmis. Bylos duomenimis nustatyta, kad pas nuteistąjį kratų bei apžiūrų metu iš viso buvo rasta 128 tabletės su MDMA, 3 plastikiniai maišeliai su kokainu, kuriuose kokaino miltelių masė beveik identiška – apie 0,900 g, didelis kiekis supresuotų „sausainių“, kurių sudėtyje – ? 9-tetrahidrokanabinolis, 15 identiškų popierinių paketų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis) bei 23 vnt. ampulių su morfinu (t. 1, b. l. 174–180). Apklaustas teisme nuteistasis tvirtino, kad įsigijęs didesnius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius jis narkotinę medžiagą kanapes savo namuose susipakavo į maišelius ir vežė juos į sodą, tuo tarpu kitos pas jį rastos draudžiamos medžiagos buvo supakuotos taip, kaip jis buvo jas įsigijęs. Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kaip R. S. supakavo gabentas kanapes (antžemines dalis). Kaip jau minėta, automobilyje buvo rasta 15 vienetų popierinių pakuočių su kanapėmis (antžeminėmis dalimis), iš kurių 12 buvo sudėtos į vieną plastikinę dėžutę ir kiekviename pakete šios augalinės kilmės narkotinių medžiagų svoris buvo apie 1,700 g, o kitoje plastikinėje dėžutėje buvo laikomos dar 3 pakuotės, iš kurių kiekvienoje buvo apytiksliai po 4,700 g šios narkotinės medžiagos. Argumentų, kodėl turimas narkotines medžiagas pakavo į dviejų skirtingo svorio atskiras pakuotes, nuteistasis R. S. nepateikė. Apelianto teiginius, kad psichiką veikiančias medžiagas jis įsigijo tik savo vartojimui, paneigia ir tai, kad pas jį buvo rastos ir draudžiamų medžiagų svėrimui bei pakavimui reikalingos priemonės – svarstyklės, metaliniai smulkintuvai, pakavimui skirti maišeliai. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad vienos svarstyklės bei metalinis smulkintuvas buvo rasti nuteistojo gyvenamojoje vietoje, kur anot jo, jis pakavo didesnius kiekius įgytos narkotinės medžiagos, o kitos svarstyklės ir smulkintuvas – jo sodo namelyje (t. 1, b. l. 92–92, 131–134). Ant visų šių priemonių paviršių buvo rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai (t. 1, b. l. 174–180). Taigi, šių aptartų aplinkybių visuma pagrįstai leidžia spręsti, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo paruoštos dozėmis tikslingai jas siekiant išplatinti.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus įvertino liudytojo Ž. Ž. parodymus, tuo tarpu šio liudytojo nurodytas aplinkybes paneigiančius įrodymus be pagrindo sumenkino. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Teismo posėdyje apklaustas liudytojas Ž. Ž. parodė, kad jis dirbo R. S. vadovaujamoje įmonėje. Anot liudytojo, būdavo situacijų, kai atėjus į biurą žmonėms, nuteistasis prašydavo jo išeiti. Jis įtarė, kad nuteistasis su jais bendraudavo ne darbo reikalais. Paskui šie žmonės kažką išsinešdavo įvairaus dydžio maišeliuose, tačiau, kas tiksliai juose buvo, nematė. Kartą girdėjo, kaip R. S. su vienu iš tokių žmonių pašnibždomis diskutavo apie kokybę, sakė „veža, neveža“, kalbėjo apie spalvas, stiprumą „čia stipresni, čia silpnesni“. Iš tokio pokalbio jis suprato, kad jie kalbėjo apie narkotines medžiagas. Be to, R. S. dažnai telefonu kalbėdavo užšifruotai. R. S. jam pokalbio metu yra minėjęs, kad „nuo tokių dalykų“ jis uždirba apie 600 Eur per mėnesį (t. 3, b. l. 92–95). Sutiktina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju Ž. Ž. parodė kiek kitokias aplinkybes, susijusias su R. S. veiksmais platinant draudžiamas medžiagas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tvirtino, kad R. S. neslėpė nuo jo užsiimantis narkotinių medžiagų prekyba, liudytojas tvirtino matęs, kaip nuteistasis atėjusiems į biurą asmenims parduodavo maišelius su tabletėmis, „žole“, kartais ir buteliukus su kažkokiu skysčiu. Nurodė ir tai, kad R. S. jam sakydavo, kad važiuoja į kitą miestą pasiimti narkotikų (t. 2, b. l. 44–45). Nors apklaustas teisme Ž. Ž. šių aplinkybių teisme nepatvirtino, nurodė tiksliai nematęs, kas buvo R. S. perduotuose maišeliuose, apie tai, kad nuteistasis užsiima draudžiamų medžiagų prekyba tik įtarė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tai nėra pagrindas jo parodymus atmesti kaip nepatikimus ir jais apskritai nesivadovauti. Visų pirmiausia, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytojas nuosekliai nurodė, koks nuteistojo elgesys jam leido spręsti, kad R. S. darbo vietoje užsiima nelegalia draudžiamų medžiagų prekyba, o būtent tai, kad į biurą ateidavo pašaliniai asmenys, kurie su nuteistuoju bendraudavo pašnibždomis, o po to šie asmenys kažką išsinešdavo plastikiniuose maišeliuose; kartais R. S. paprašydavo jo išeiti tuo metu iš biuro; girdėjo R. S. pokalbį su vienu iš tokių žmonių apie tai, kas „veža“, „neveža“, „stiprumą“, spalvas; R. S. pripažino jam „iš tokių dalykų“ per mėnesį uždirbantis apie 600 Eur. Nors apklaustas teisme liudytojas ir nebuvo toks kategoriškas dėl jam žinomos neteisėtos R. S. veiklos, tačiau jo nurodytas aplinkybes apie tai, kad nuteistasis platino narkotines ir psichotropines medžiagas ir darbo vietoje patvirtina tai, kad didelė dalis R. S. turimų draudžiamų medžiagų: 115 tablečių MDMA bei stiklainis su „sausainiais“, kurių sudėtyje buvo ? 9-tetrahidrokanabinolio (bendra masė 1,645 g), buvo rasti nuteistojo darbo vietoje – jo darbo stalo apatiniame stalčiuje bei spintos apatinėje lentynoje (t. 1, b. l. 106). Ši aplinkybė neabejotinai paneigia ir nuteistojo teiginius, kad draudžiamas medžiagas jis laikydavo tik namuose, o būdamas darbe psichiką veikiančių medžiagų jis nevartodavo. Atkreiptinas dėmesys, jog nei vienoje savo apklausoje nuteistasis R. S. taip ir nepateikė jokios aiškios priežasties, kokiu tikslu tokį didelį kiekį draudžiamų medžiagų jis laikė darbe lengvai prieinamose vietose. Tik apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, neva savo darbovietėje psichotropines medžiagas laikė norėdamas jas nuslėpti nuo sugyventinės S. B..

14. Anot apelianto, liudytojo Ž. Ž. nurodytas aplinkybes apie jo (R. S.) elgesį pardavinėjant draudžiamas medžiagas darbovietėje paneigia liudytojų buvusių UAB „duomenys neskelbtini“ darbuotojų D. A. ir S. B. parodymai. Be to, apeliaciniame skunde nurodomos ir Ž. Ž. atleidimo iš darbo aplinkybės bei siekis atkeršyti už R. S. už pastarojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes apie morfijaus įsigijimą iš Ž. Ž.. Apklaustos teisme D. A. ir S. B. teigė, kad į biurą dažnai ateidavo klientai, kartais juos aptarnaudavo ir nuteistasis, nėra buvę atvejų, jog R. S. prašydavo jų išeiti iš įmonės patalpų, anot jų, nuteistojo elgesys nei dėl apsvaigimo, nei dėl bendravimo su klientais jokių įtarimų joms nėra sukėlęs. Anot liudytojos S. B., tarp Ž. Ž. ir R. S. buvo kilęs konfliktas dėl netinkamo pareigų vykdymo (t. 3, b. l. 96–98, 166–167). Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, kad tokie liudytojų parodymai nėra pagrindas iš esmės nesiremti liudytojo Ž. Ž. nurodytomis aplinkybėmis. Kaip pagrįstai nurodė apygardos teismas, liudytojos D. A. santykiai su tuomečiu savo darbdaviu buvo išimtinai darbiniai, tuo tarpu iš nuteistojo R. S. ir liudytojo Ž. Ž. parodymų matyti, kad juos siejo artimesnis ryšys – Ž. Ž. yra buvęs nuteistojo sodyboje, R. S. dalyvavo Ž. Ž. vestuvėse, kartais kartu leisdavo laisvalaikį, R. S. žinojo apie Ž. Ž. sutuoktinės tėvo ligą, o nuteistasis liudytojui yra pasiguodęs dėl priklausomybės narkotikams. Taigi, šios aplinkybės patvirtina liudytojo parodymus, kad nuteistasis juo pasitikėjo, todėl galėjo jam ir užsiminti apie neteisėtą savo veiklą. Liudytojas Ž. Ž. apklaustas teisme neneigė, kad jis išėjo iš darbo tarp R. S. kaip įmonės vadovo ir jo kilus nesutarimų, tačiau liudytojas nurodė visai kitas išėjimo iš darbo aplinkybes, nei nurodė nuteistasis. Tuo tarpu liudytoja S. B. yra nuteistojo sugyventinė, todėl akivaizdu, jog ji suinteresuota duoti nuteistajam palankius parodymus. Tai, kad liudytoja S. B. nebuvo pakankamai atvira apklausiama teisme leidžia spręsti ir tai, kad S. B. neigė žinojusi apie R. S. priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, anot jos, apie piktnaudžiavimą draudžiamomis medžiagomis ji sužinojo tik po nagrinėjamų įvykių. Tačiau tokie jos teiginiai neįtikinami ir nelogiški. Pats nuteistasis pripažino, kad narkotines medžiagas jis vartodavo kiekvieną vakarą, jis buvo apsvaigęs net ir sulaikymo metu kai kartu su liudytoja važiavo automobiliu, be to, S. B. ir R. S. namuose, spintoje, atvirai padėti buvo rasti įvairūs psichiką veikiančių medžiagų rūkymui skirti prietaisai, svarstyklės, kas leidžia spręsti, kad R. S. nesistengė slėpti savo priklausomybės nuo sugyventinės.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad Ž. Ž. byloje buvo apklaustas specialiuoju liudytoju tik po to, kai įtariamojo apklausos metu R. S. nurodė, kad jis morfijaus ampules įsigijo iš Ž. Ž.. Tačiau tiek Ž. Ž., tiek jo sutuoktinei R. Ž. nurodžius, kad R. S. negalėjo įgyti morfijaus iš Ž. Ž., šias aplinkybes paneigė ir pats apeliantas, nurodydamas, kad liudytoją apkalbėjo dėl to, kad buvo ant jo supykęs dėl netinkamo elgesio su klientais. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad tokiu būdu – apkalbėdamas R. S. – Ž. Ž. siekia jam atkeršyti. Tačiau teisėjų kolegija tokius nuteistojo apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Specialiuoju liudytoju Ž. Ž. byloje buvo apklaustas 2021 m. balandžio 6 d. (t. 2, b. l. 44–45), t. y. po to kai nuteistojo darbovietėje buvo atlikta krata ir jos metu spintoje bei nuteistojo stalo spintelės stalčiuje buvo rastos draudžiamos medžiagos. Apklausos metu Ž. Ž. šių aplinkybių akivaizdu negalėjo žinoti, tačiau jo parodymai atitiko byloje jau nustatytas aplinkybes, o būtent tai, kad R. S. darbo vietoje laikė psichiką veikiančias medžiagas, kurios buvo dozuotos ir tinkamos realizavimui. Be to, šios apklausos metu Ž. Ž. nurodė ir tai, kad R. S. jam pasisakydavo, jog išvyksta į kitą miestą pasiimti narkotikų. Ši aplinkybė atitinka paties nuteistojo parodymus, kad narkotines medžiagas kelis kartus pirko (duomenys neskelbtini).

16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad Ž. Ž. iškviestas liudyti į teismo posėdį vis dar turėjo specialiojo liudytojo statusą, todėl manydamas, kad jam gali būti pareikšti įtarimai dėl narkotinių medžiagų platinimo, jis turėjo gintis nuo šio įtarimo. Tačiau ir šie nuteistojo teiginiai nepagrįsti. Apelianto minimų Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu patvirtintų rekomendacijų „Dėl liudytojo apklausos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 80 straipsnio 1 punkte ir 82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka patvirtinimo“ 17 punkte nurodyta, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą ar bylos medžiagą perdavus teismui, kai byloje asmuo turėjo specialiojo liudytojo statusą, prokuroras apie tai raštu praneša tokiam asmeniui ir jo įgaliotam atstovui. Iš 2021 m. birželio 30 d. teismo posėdžio, kuriame buvo apklausiamas liudytojas Ž. Ž., protokolo matyti, kad liudytojui nebuvo pranešta, kad specialiojo liudytojo statusas jam yra panaikintas ir jam nebus pareikšti įtarimai, tačiau apie tai jis buvo informuotas teismo posėdžio metu, išaiškinta, kad tokiu atveju jis turi pareigą duoti parodymus. To pasėkoje Ž. Ž. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (t. 3, b. l. 92–93). Taigi, kaip pagrįstai nurodė ir apygardos teismas, formalus minėtų Generalinio prokuroro rekomendacijų pažeidimas nėra pagrindas teigti, kad liudytojo parodymai neatitinka leistinumo reikalavimų pagal BPK 20 straipsnį ir jais negalima vadovautis. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sprendžiant dėl nuteistojo R. S. tikslo platinti disponuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas liudytojo Ž. Ž. parodymais turi būti remiamasis ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

17. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad R. S. anksčiau būtų platinęs draudžiamas medžiagas arba būtų susitaręs su potencialiais klientais dėl šių medžiagų perdavimo. Iš tiesų byloje nėra objektyvių duomenų apie ankstesnę jo tokio pobūdžio neteisėtą veiklą, byloje nebuvo nustatytas ir nei vienas konkretus atvejis, kuomet R. S. būtų išplatinęs psichiką veikiančias medžiagas. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į automobilio „Škoda Yeti“, kuriame įvykio metu važiavo nuteistasis bei kuriame buvo rastos draudžiamos medžiagos, sulaikymo aplinkybes. Iš byloje esančio 2021 m. sausio 14 d. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdymo mobiliosios kuopos vyriausiojo patrulio S. S. (S. S.) tarnybinio pranešimo matyti, kad informaciją, jog reikia sustabdyti automobilį „Škoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie gavo iš Vilniaus AVPK 5 policijos komisariato pareigūnų, taip pat jiems buvo nurodyta vykti iš pradžių į (duomenys neskelbtini), o vėliau nuo (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajono pusę (t. 1, b. l. 23). Be to, kaip matyti iš liudytojos S. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai gana kryptingai atliko automobilyje buvusių daiktų apžiūrą (t. 2, b. l. 113–114). Bylos duomenys patvirtina, kad jokie kiti procesiniai veiksmai su R. S. atliekami nebuvo, taigi, galima spręsti, kad teisėsaugos institucijos visgi turėjo informacijos apie R. S. neteisėtai vykdomą psichiką veikiančių medžiagų platinimą. Be to, visų jau aptartų byloje esančių įrodymų kontekste vidiniam įsitikinimui patvirtinti reikšminga aplinkybe pripažintina ir tai, kad automobilio „Škoda Yeti“ apžiūros metu buvo rastas R. S. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone XS“, tačiau atlikus šio įrenginio apžiūrą nuskaityti jame esančių duomenų nebuvo galima, kadangi mobiliojo ryšio telefonas buvo apsaugotas saugos kodu, kiti nuskaitymo būdai jam atrakinti netiko (t. 1, b. l. 43–44). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis R. S. patvirtino, kad jis naudojasi šiuo mobiliojo ryšio telefonu, tačiau teigė, kad atrakinimo kodo neprisimena (t. 2, b. l. 155–156). Toks R. S. atsisakymas nurodyti prisijungimo prie jo paties kasdien naudojamo įrenginio duomenis leidžia spręsti, kad jis sąmoningai siekė nuslėpti mobiliojo ryšio telefone galimai esančią informaciją tiek apie narkotinių bei psichotropinių medžiagų tiekėjus, tiek ir šių medžiagų pirkėjus.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai patikrinusi byloje surinktus įrodymus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas pripažindamas įrodytomis faktines aplinkybes tai, kad R. S. įgijo, laikė bei gabeno labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą dalį šių draudžiamų medžiagų parduoti ar kitaip platinti. Šie apelianto nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

19. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažinimo padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai dėl jos gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atitinkamai sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę arba paskirti kitos rūšies bausmę. Tačiau ir šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

20. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad šis prašymas siejamas su ankstesniu prašymu pašalinti iš kaltinimo aplinkybę, jog apeliantas nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, įvykdė turėdamas tikslą dalį disponuojamų narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinti. Tačiau teisėjų kolegija jau anksčiau išdėstytais argumentais konstatavo, kad šis apelianto prašymas neturi pagrindo.

21. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatė nurodydamas, kad nuteistasis nors ir pripažino savo kaltę dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, dėl to gailėjosi, tačiau nepripažino kaltinime nurodytos aplinkybės, kad jis turėjo tikslą dalį šių medžiagų platinti.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinantį aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.).

23. R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje pripažino įgijęs, laikęs bei gabenęs labai didelį kiekį narkotinių bei psichotropinių medžiagų ir dėl to gailėjosi, tačiau viso proceso metu jis neigė turėjęs tikslą dalį šių medžiagų platinti. Kaip jau minėta anksčiau, tikslas platinti draudžiamas medžiagas nėra būtinas BK 260 straipsnio 3 dalies subjektyviosios pusės požymis ir kvalifikacijai reikšmės neturi. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika, pagal kurią prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020), tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad tikslas platinti draudžiamas medžiagas yra esminė įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kadangi ji neabejotinai atskleidžia tiek didesnį pačios nusikalstamos veikos, tiek ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Tokiu atveju pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nepripažindamas tikslo platinti draudžiamas medžiagas R. S. nebuvo nuoširdus, siekė sumenkinti savo padarytą nusikalstamą veiką bei jos pavojingumą visuomenei. Kita vertus, analizuojant jo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus nurodydamas skirtingas pas jį rastų psichiką veikiančių medžiagų įsigijimo aplinkybes, netgi melagingai apkaltino su nusikalstama veika niekuo nesusijusį asmenį (t. 2, b. l. 139–140). Be to, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis dėl disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų prisipažino tuomet, kai buvo sulaikytas gabenantis draudžiamas medžiagas, o jo namuose, darbe bei sodo pastate jau buvo atliktos kratos ir taip pat rasti dideli narkotinių bei psichotropinių medžiagų kiekiai. Taigi, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors apeliantas ir pripažino disponavimą dideliu draudžiamų medžiagų kiekiu, tačiau neigė esmine laikytiną aplinkybę – tikslo platinti narkotines ir psichotropines medžiagas turėjimą, todėl nėra pagrindo nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

24. Apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistajam R. S. paskirtos bausmės sušvelninimo iš esmės susiję su prašymu pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tačiau šis apelianto prašymas atmetamas, remiantis pirmiau išdėstytais motyvais.

25. BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Apygardos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, R. S. paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo įvertintas aplinkybes dėl bausmės skyrimo (padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, į jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes), mano, kad apeliantui pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, kurios dydis net penkis kartus mažesnis nei sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis nėra aiškiai per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir nustačius R. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dar labiau švelninti už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskirtą itin švelnią bausmę nebūtų pagrindo, todėl sprendžia, kad R. S. apygardos teismo skirta bausmė atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus, yra tinkamai individualizuota, todėl keisti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.