- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-10
- Bylos Nr.
- 2K-87/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00317-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Piesliakas (pirm.), Gintaras Goda, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- E. J., A. M., R. S.
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Gintaro Godos ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. J. gynėjo advokato Mindaugo Repšo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendis: E. J. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 259 straipsnio 1 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistajam paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. J. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius dvi paras sulaikyme išbūto laiko, nustatyta 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda.
Nuspręsta grąžinti E. J. priklausančius 20 Lt, rastus automobilyje apžiūros metu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. M. ir R. S., tačiau dėl jų priimti teismų sprendimai kasacine tvarka neskundžiami.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu apeliacinės instancijos (Klaipėdos apygardos) teismo nuosprendžiu E. J. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis poilsio parke, esančiame Klaipėdoje, Liepų gatvėje, neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 500 litų įgijo apie 20 gramų medžiagos, kurios sudėtyje buvo 16,463 gramo narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, ją neteisėtai laikė su savimi ir 2010 m. gegužės 10 d., apie 18.30 val., neteisėtai gabeno Klaipėdos mieste automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) po to tęsė neteisėtą gabenimą A. M. priklausančiu automobiliu „BMW 525“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iki Verslo ir technologijų kolegijos, esančios Klaipėdoje, Jaunystės g. 1, kur apie 21.30 val. 0,866 gramo kanapių ir jų dalių pardavė R. S., o iš karto po to likusią dalį narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 15,597 gramo kanapių ir jų dalių, kratos metu A. M. automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Pirmosios instancijos (Klaipėdos miesto apylinkės) teismo nuosprendžiu E. J. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno 20 gramų narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 15,597 gramo kanapių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Šias narkotines medžiagas – 15,597 gramo kanapių ir jų dalių, gabenant 2010 m. gegužės 10 d. apie 18.30 val. Klaipėdos mieste A. M. priklausančiu automobiliu, prie Verslo ir technologijų kolegijos, esančios Jaunystės g. 1, kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 3 punktais, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį konstatavęs, kad jame padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių ir šis teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. E. J. nusikalstamą veiką nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistojo E. J. gynėjas advokatas M. Repšas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad E. J. veika nepagrįstai perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, teismui neteisingai konstatavus, jog nuteistasis sąmoningai siekė už atlygį perduoti narkotines medžiagas kitam asmeniui. Kasatoriaus nuomone, teismo išvados, kad E. J. pardavė (platino) narkotines medžiagas ar laikė jas turėdamas tikslą platinti, grįstos spėjimais ir prielaidomis, o tai iš esmės prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytiems reikalavimams.
Nesutikdamas su teismo išvadomis dėl veikos padarymo aplinkybių, kasatorius nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog R. S. būtų pirkęs narkotines medžiagas iš E. J.; šį faktą jie abu neigė, be to, R. S. nebuvo nuteistas už narkotinių medžiagų įgijimą iš E. J.. Taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. J. kam nors būtų pardavęs narkotines medžiagas. Tai, kad kratos metu pas nuteistąjį rasta ir paimta 15,597 gramo kanapių ir jų dalių, dar nereiškia, kad šis jas laikė turėdamas tikslą platinti. E. J. paaiškino, kad narkotines medžiagas įgijo ir laikė sau vartoti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad vienai cigaretei reikalingas 1 gramas šios narkotinės medžiagos, taigi iš paimtų pas nuteistąjį buvusių kanapių galima pagaminti 15-16 cigarečių, todėl visiškai nelogiškas ir nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad „atrastų narkotinių medžiagų kiekis (15,597 g) yra per didelis asmeniniam vartojimui“. Pasak kasatoriaus, taip pat nepagrįsti ir kiti apeliacinės instancijos teismo argumentai dėl narkotinių medžiagų platinimo fakto įrodytumo. Surastos priemonės – svarstyklės, trintuvė – nėra susijusios su platinimu, o reikalingos vartojant narkotines medžiagas. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje ir konstatavo, jog pinigai, rasti A. M. automobilio apžiūros metu, yra gauti pardavus narkotines medžiagas, tačiau nusprendė šiuos pinigus grąžinti E. J., t. y. nekonfiskuoti neįrodžius, kad 20 Lt gauti iš nusikalstamos veikos. Tokie prieštaringi motyvai, kasatoriaus nuomone, pagrįstai verčia abejoti ne tik nuosprendžio teisėtumu, bet ir teisėjų nešališkumu. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu surašytu nuteistojo „atviru prisipažinimu“, nes jis ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo išgautas neteisėtomis priemonėmis, pažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatas dėl įrodymų leistinumo. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad E. J. yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, jokių nusikaltimų padaręs nebuvo. 2010 m. gegužės 10 d. sulaikytas (pirmą kartą savo gyvenime) ir uždarytas į areštinę, kur patyrė didelį psichologinį smurtą ir stresą. Policijos pareigūnai, grasindami „uždaryti ilgam“, nesuteikdami galimybių pasimatyti su gynėju, privertė E. J. parašyti „atvirą prisipažinimą“, patys nurodę šio teksto turinį. Kasatorius teigia, kad šiomis aplinkybėmis E. J. negalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Baudžiamojo proceso kodekso 21 straipsnyje įtvirtinta teise žinoti, kuo įtariamas, bei teise turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento.
BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą ir, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio nuostatomis, privalo ištirti visus duomenis, kurie patvirtina ar paneigia aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti, tačiau, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą, apeliacinį skundą nagrinėjęs teismas šių BPK reikalavimų nesilaikė. Pasak kasatoriaus, byloje kaip liudytojo apklausto policijos pareigūno L. B. parodymai kelia pagrįstų abejonių dėl to, kad, būdamas nuo nusikaltimo padarymo vietos už šimto metrų, be specialių prietaisų jis aiškiai matė narkotinių medžiagų pardavimą. Tuo tarpu liudytojas (policijos pareigūnas) R. V. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad iš tos vietos, kur stebėjo teritoriją, nebuvo galimybės įžiūrėti kas vyksta, tačiau teismas šių parodymų netikrino ir kritiškai nevertino. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo pateiktos nuotraukos tos vietos, kur 2010 m. gegužės 10 d. policijos pareigūnai sulaikė E. J., R. S., A. M.. Šios nuotraukos, pasak kasatoriaus, patvirtina faktą, jog policijos pareigūnai negalėjo matyti nusikaltimo dėl per didelio atstumo. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nemotyvuotai ir nepagrįstai nepridėjo jų prie bylos, nevertino, nelygino su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, apklaustų liudytojų parodymais. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė ir nepatikrino visų byloje esančių duomenų, kaip to reikalauja BPK 242 straipsnis, todėl padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nuteistojo E. J. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė prašo šį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Prokurorė nurodo, kad kasatoriaus argumentai nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo E. J. nusikalstamą veiką pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime nesutinkama su kasatoriaus teiginiu, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi tik nuteistojo „atviru prisipažinimu“. Iš tiesų teismas vertino E. J. sulaikymo dieną surašytą atvirą prisipažinimą, tačiau pagrindė, kodėl ir kokiame kontekste vertina šiuos bylos duomenis (BPK 96 straipsnis). Be to, apeliacinės instancijos teisme apklausus policijos pareigūnus, paneigta kasatoriaus versija, kad pirminiai E. J. parodymai buvo išgauti prievarta ar kitokiu neteisėtu būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. ir E. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklūs. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad pirmosios instancijos teismas neperskaitė (netyrė) pirminių E. J. ir kitų nuteistųjų paaiškinimų, nesiaiškino vėlesnių jų parodymų keitimo priežasčių. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant E. J. veikos kvalifikavimo klausimą, labai svarbūs nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. gegužės 10 d., t. y. iš karto po sulaikymo duoti parodymai apie tai, kad E. J. „pardavė R. S žolę“. Prokurorė pabrėžia, kad dažniausiai (ir šiuo konkrečiu atveju) asmenų pirminių parodymų svarba yra didesnė, nes iš pradžių jie neturi galimybės suderinti savo parodymų su kitais asmenimis, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos.
Atsiliepime nurodoma, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius ir kt. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl byloje surinktų duomenų vertinimo, nesilaikė sistemiškumo bei logiškumo kriterijų. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas rėmėsi faktais, kad rastų narkotinių medžiagų kiekis (15,597 g) yra per didelis asmeniniam vartojimui, kad jos buvo supakuotos į du paketus (rastus automobilyje), taip pat kad automobilyje surastos elektroninės svarstyklės, kuriomis sveriami maži medžiagų kiekiai, o ant jų paviršiaus buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių – pėdsakų. Be to, E. J. gyvenamojoje vietoje rasta medinė trintuvė, ant kurios paviršiaus taip pat aptikta kanapių ir jų dalių pėdsakų. Šie faktai patvirtina, kad nurodytos priemonės buvo reikalingos narkotinėms medžiagoms dozuoti siekiant jas parduoti.
Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad E. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimui svarbu ir tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu už neteisėtą įgijimą bei laikymą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos neturint tikslo jos platinti buvo nuteistas R. S.. Nors nuosprendyje nėra nurodyta, kad R. S. narkotines medžiagas įgijo būtent iš E. J., tačiau pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes aišku, kad būtent taip ir yra. Nesant apeliacinio skundo dėl R. S. nusikalstamos veikos aplinkybių patikslinimo, apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisės keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nustatomosios dalies.
Atsiliepimas
Prokurorės įsitikinimu, priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų, nuosprendį dėl E. J. kaltės grindė bylos įrodymų visuma, išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 242 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatas, šio teismo nuosprendis dėl E. J. veikos perkvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį grindžiamas prielaidomis, bet ne įrodymais. Šie kasatoriaus teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismo nuosprendžio turiniui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas (kurio nuosprendį kasatorius mano esant teisingu ir prašo palikti galioti) padarė išvadą, jog nepakanka įrodymų, patvirtinančių, kad E. J. įgijo narkotinių medžiagų (16,463 g kanapių ir jų dalių), turėdamas tikslą jas platinti, ir kad dalį jų (0,866 g) platino parduodamas R. S. (nuteistam už šių medžiagų įgijimą). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė nuteistųjų E. J., A. M. ir R. S. parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, ir nurodė, kad jokie kiti įrodymai minėtų kaltinimo aplinkybių nepatvirtina. Dėl to E. J. veiką šis teismas kvalifikavo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, o R. S. nors ir pripažino kaltu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl narkotinių medžiagų įgijimo, tačiau iš kaltinimo pašalino faktinę aplinkybę – įgijimą būtent iš E. J..
Apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą tikrindamas pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nuosprendžio pagrįstumą, atliko įrodymų tyrimą – dar kartą apklausė nuteistuosius E. J., A. M., o įrodymams patikrinti perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei apklausė tyrėją A. S. (atlikusią šių asmenų apklausas). Be to, tenkindamas E. J. gynėjo prašymą, teismas apklausė liudytoją R. V. – policijos pareigūną, stebėjusį įvykio vietą, kai su narkotinėmis medžiagomis buvo sulaikytas E. J. bei kiti nuteistieji. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė E. J. gynėjo prašymą (dėl nuotraukų pridėjimo prie bylos, dėl eksperimento atlikimo) nurodydamas, kad prašomi tirti duomenys užfiksuoti bylos dokumentuose ir tai yra vertinimo dalykas. Taigi apeliacinės instancijos teismas pagal BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas atliko įrodymų tyrimą tiek, kiek to reikėjo išsamiam reikšmingų bylos aplinkybių išsiaiškinimui, kiti bylos įrodymai, tarp jų – įvykio vietos apžiūros protokolas (su pridėta schema), buvo tiesiogiai ištirti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip tai ir numatyta BPK 242 straipsnyje, todėl kasacinio skundo argumentai dėl minėtos BPK normos pažeidimų neturi jokio pagrindo.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, paneigdamas E. J. versiją ir taip pat jo parodymais patikėjusio pirmosios instancijos teismo išvadą, jog nuteistasis įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas savo reikmėms bei neperdavė dalies šių medžiagų R. S., apeliacinės instancijos teismas iš tiesų rėmėsi ne byloje esančiu rašytiniu E. J. prisipažinimu, o kitais bylos įrodymais. Vieni iš jų – įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, patvirtinantys aplinkybes apie turimas priemones, skirtas narkotinių medžiagų dozavimui ketinant jas realizuoti. Nustatyta, kad A. M. automobilyje rastos mažiems medžiagų kiekiams sverti skirtos elektroninės svarstyklės su aptiktais kanapių ir jų dalių pėdsakais bei narkotinės medžiagos, supakuotos į du paketus, taip pat E. J. namuose kratos metu rasta medinė trintuvė, ant kurios paviršiaus aptikta kanapių ir jų dalių pėdsakų. E. J. (ir kitų nuteistųjų) sulaikymo su narkotinėmis medžiagomis aplinkybės, užfiksuotos rašytiniuose bylos dokumentuose (įrodymuose), atitinka policijos pareigūnų L. B., R. V. parodymus apie šiuos faktus, taip pat apie R. S. elgesį (šis prieš sulaikant išmetė paketą su narkotinėmis medžiagomis) tiek, kiek šie asmenys galėjo apie jas paliudyti (kiek matė). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padarytos iš esmės tokios pat išvados dėl šių faktinių duomenų (tik jų vertinimas skiriasi). Kartu pažymėtina, kad minėtų liudytojų parodymai nelėmė apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl E. J. kaltės. Taigi, kasacinio skundo teiginiai dėl policijos pareigūnų (L. B., R. V.) parodymų vertinimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas kaip nenuoseklius ir nepatikimus įvertino A. M. parodymus, duotus bylą nagrinėjant teisme, nes šis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis (iš karto po sulaikymo), nurodė kitokias aplinkybes, susijusias su E. J. inkriminuotu narkotinių medžiagų platinimu R. S.. Pripažindamas įrodytomis E. J. kaltę patvirtinančias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pažymėjo, kad apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, priimto R. S., nebuvo paduotas, todėl, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir laikydamasis BPK 320 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatų, šios nuosprendžio dalies nepakeitė. Vadinasi, esant tokiai situacijai, kai R. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas už narkotinių medžiagų (0,866 g kanapių ir jų dalių) įgijimą 2010 m. gegužės 10 d. apie 21.30 val. prie Verslo ir technologijų kolegijos, esančios Klaipėdoje, Jaunystės g. 1, t. y. tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, kur su narkotinėmis medžiagomis, gabenant jas A. M. automobiliu, ir buvo sulaikytas E. J. (o kartu ir R. S.), pripažintos įrodytomis R. S. padarytos veikos laiko, vietos ir kitos faktinės aplinkybės sutampa su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis E. J. veikos (platinant narkotines medžiagas R. S.) aplinkybėmis. Šie svarbūs veikos padarymo faktai išdėstyti abiejų instancijų teismų sprendimų aprašomosiose dalyse. Taigi kasatorius neteisus teigdamas, kad tai, jog aprašant R. S. veiką nenurodytas narkotinių medžiagų įgijimo faktas iš E. J., rodo pastarojo kaltės nebuvimą.
Tai, kad A. M. automobilyje rasti pinigai (20 Lt) nebuvo konfiskuoti (šį sprendimą priėmė ir pirmosios instancijos teismas, išteisinęs A. M. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį dėl bendrininkavimo su E. J. disponuojant narkotinėmis medžiagomis), kasatorius be pagrindo sieja su E. J. veikos parduodant narkotines medžiagas R. S. neįrodytumu.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl E. J. kaltės padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką grindė įrodymais, įvertintais pagal savo vidinį įsitikinimą, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu, t. y. nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Šio teismo nuosprendis atitinka BPK 331 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, jame nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino byloje esančius įrodymus ir nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl E. J. veikos įrodytumo bei teisinio vertinimo neatitinka bylos aplinkybių.
Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, jis pripažintinas teisėtu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo E. J. gynėjo advokato Mindaugo Repšo kasacinį skundą.