Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-861-618/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-10-26
Bylos Nr.: e2A-861-618/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05131-2021-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Vilija Valantienė
Ieškovas: J. N.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“

Kategorijos

2.6.8.4Preliminarioji sutartis
2.6.11.6Nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. e2A-861-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05131-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.4; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės ir Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“ dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia nuo jos sudarymo momento bei nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama: 1) pripažinti 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 20171020 negaliojančia nuo jos sudarymo momento – nuo 2017 spalio 20 d.; 2) patvirtinti ieškovės ir atsakovės 2014 m. spalio 23 d. sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė sumokėjo 2 000 Lt (579,24 Eur) avansą, o atsakovas už 120 000 Lt ( 34 754,40 Eur) pardavė ieškovei 2 kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti, kad jos pagrindu ieškovei nuo 2010 m. spalio 23 d. perėjo nuosavybės teisė į minėtą butą ir priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 20 d nutartimi iškėlė bankroto bylą J. N. individualiai įmonei (toliau – ir II) „Gevorgas“, o 2014 m. spalio mėn. jos asmeninis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo parduotas iš varžytynių kreditinių reikalavimų tenkinimui. Varžytynes laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Admanta“, kuri tapo šio turto savininku. Po įvykusių varžytynių UAB „Admanta“ atstovas, direktorius S. V. V. kreipėsi į J. N. su pasiūlymu įsigyti iš UAB „Admanta“ jos buvusi turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, jog UAB „Admanta“ įsipareigoja parduoti J. N. 2 kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), o J. N. įsipareigojo nupirkti nurodytą turtą ir iki 2014 m. lapkričio 20 d. sumokėti turto kainą – 120 000 Lt – ir ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 20 d. pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Vykdant pasiektą susitarimą, būsimas pirkėjas (ieškovė) sumokėjo 2 000 Lt avanso. Šis šalių susitarimas 2014 m. spalio 23 d. buvo įformintas rašytiniu dokumentu, kurio pavadinimas „Avanso sutartis“.

1.2. Nurodė, kad iki „Avanso sutartyje“ nurodytos datos J. N. neturėjo 120 000 Lt. Ieškovė ir atsakovė, atstovaujama direktoriaus V. V., susitarė 2021 m. spalio 23 d. „Avanso sutarties“ sąlygą dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo termino pratęsti neribotam laikui, o ieškovė įsipareigojo mokėti kiekvieną mėnesi po 1,2 proc. palūkanų nuo turto kainos – 1 440 Lt (2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn.), nuo 2015 m. sausio 1 d. mokėti po 420 Eur palūkanų iki tol, kol ieškovė nesumokės likusios 118 000 Lt turto kainos. Šalių susitarimas dėl palūkanų įformintas nebuvo, jis buvo sudarytas žodine forma. Iš pradžių J. N. palūkanas mokėjo V. V., o vėliau jo sūnui M. V., kuris tapo įmonės direktoriumi.

1.3. Nurodė, kad ieškovė nurodytą turtą valdo nepertraukiamai nuo 1997 m. birželio 7 d. (nuo dovanojimo sutarties sudarymo) iki šios dienos. Po 2021 m. spalio 23 d. „Avanso sutarties“ sudarymo mokėjo komunalinius mokesčius, darė buto remontą, bendravo su komunalinėmis bendrovėmis. Toks šalių susitarimas buvo vykdomas iki 2021 liepos mėn., kol ieškovė kreipėsi į atsakovės direktorių M. V. informuodama, kad yra pasiruošusi sumokėti likusią 34 175,16 Eur (118 000 Lt) turto kainą, ir prašydama sudaryti buto pirkimo– pardavimo sutartį, tokiu būdu įvykdyti šalių 2014 m. spalio 23 d. „Avanso sutarties“ sąlygas. Atsakovės direktorius M. V. su J. N. prašymu sutiko iš dalies. Jis sutiko sudaryti notarinės formos buto pirkimo–pardavimo sutartį tiktai su nauja turto kaina – 60 000 Eur. Ieškovės manymu, kad kainos pakeitimas ir atsisakymas sudaryti notarinės formos buto pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstas, nes neatitinka šalių susitarimo. Ieškovės manymu, kad nors šalių susitarimas dėl buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo buvo įformintas „Avanso sutartimi“, tačiau de jure ir de facto tarp šalių buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurio dalykas yra butas, adresu (duomenys neskelbtini), o sutarties kaina – 34 754,40 Eur (120 000 Lt).

1.4. Ieškovė taip pat ginčija atsakovės pateiktą 2017 m. spalio 20 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovės, pagal kurios sąlygas ieškovei neterminuotai buvo suteikta teisė naudotis butu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiu atsakovei, o pastaroji įsipareigojo mokėti 440 Eur nuomos mokestį ir apmokėti komunalinius mokesčius. Ieškovė nurodė, jog minėta sutartis buvo sudaryta atsakovės prašymu, nes reikėjo formaliai, dėl akių, užfiksuoti šalių santykius. Toks būtinumas kilo dėl to, kad ieškovė bei jos šeimos nariai apmokėdavo komunalinius mokesčius ir gyveno ginčo bute, kuris de jure priklauso juridiniam asmeniui – atsakovei, nemokėjo nuomos mokesčių. Ieškovės teigimu, 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra negaliojanti nuo jos sudarymo ir turi būti panaikinta, nepaisant tuo, kad ji 2019 m. kovo 13 d. vienašališkai nutraukta.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka, teigė, jog atsakovė ginčo buto niekada neperdavė ieškovei avanso sutarties pagrindu, ieškovė nesumokėjo sutartyje nurodytos pinigų sumos, avanso sutartis nebuvo įvykdyta per nustatytą terminą, jos terminas pasibaigė, o ieškovė apie tai buvo informuota raštu dar 2019 metais, o ginčo butas (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo tik išnuomotas 2017 m. spalio 20 d. sutarties pagrindu. Nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį tenkinti. Prašo ieškovės ieškinį atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į ieškinį argumentai:

2.2. Nurodė, jog pati ieškovė kreipėsi į atsakovę prašydama jai leisti pagyventi bute (duomenys neskelbtini), kol ieškovė susiras kur išsikelti. Atsakovė sutiko. Atsakovė pati niekada nesiūlė šio buto pirkti ieškovei. Ieškovė klaidingai teigia, kad buvo pasiektas susitarimas, jog ieškovė įsigis butą iki 2014 m. lapkričio 20 d. Ieškovė klaidingai teigia, kad 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartis šalių sutarimu buvo pratęsta neribotam laikui, o ieškovė įsipareigojo mokėti 440 Lt palūkanų. Jokių palūkanų ieškovė nežadėjo mokėti ir nemokėjo. Ieškovei butas nebuvo perduotas naudoti ir valdyti priėmimo–perdavimo aktu. 2015 m. kovo 14 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo pasirašytas turto priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė, išsikraustydama iš buto, priėmimo–perdavimo aktu pati perdavė šį butą jo teisėtai savininkei atsakovei.

2.3. Tarp šalių 2017 m. spalio 20 d. sudaryta patalpų nuomos sutartis bei priėmimo–pardavimo aktas, kuriuo nuomos sutarties pagrindu šis butas perduotas ieškovei. Ieškovei nevykdant nuomos sutarties, sutartis buvo nutraukta ir ieškovei pasiūlyta išsikraustyti iš buto. Ieškovei neįvykdžius atsakovės prašymo, teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė sprendimą ieškovę ir kitus asmenis iškeldinti iš atsakovei priklausančio buto 2019 m. spalio 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai išdavė vykdomąjį raštą dėl atsakovės ir kitų asmenų iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini).

2.4. Atsakovės teigimu, sudaryta avanso sutartis negali būti prilyginta pirkimo–pardavimo sutarčiai ir nekilnojamojo daikto priėmimo–perdavimo aktui. Kadangi avanso sutarties terminas jau buvo pasibaigęs, nes ieškovė neįvykdė šios sutarties reikalavimų, tad sutartis automatiškai nutrūko. Jokio sutarties pratęsimo neterminuotam laikui, kaip klaidingai teigia ieškovė, nebuvo ir negalėjo būti. Nėra jokio pagrindo teigti ir pripažinti, kad 2014 m. spalio 23 d. sudaryta avanso sutartis ir yra buto pirkimo–pardavimo sutartis, kaip teigia ieškovė. Nei de jure, nei de facto tarp šalių nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios dalykas – butas (duomenys neskelbtini). Priešingai, ieškovė nesilaikė sutarties ir 2015 m. kovo 14 d. priėmimo– perdavimo aktu pati perdavė butą atsakovei. Ieškovės pateikti mokėjimai už komunalines paslaugas neįrodo jos teisių į ginčo butą. Ieškovė mokėjo tik keletą kartų, ir tai dengdama savo ankstesnius įsiskolinimus už naudojimąsi butu. Jos sumokėta suma sudaro tik 360 Eur, kuri mokėta 2016 metais balandžio–spalio mėnesiais. Šiuos mokesčius ieškovė mokėjo padengdama savo įsiskolinimus už butą, kai jame gyveno iki nuomos sutarties sudarymo. Nepadengusi šių įsiskolinimų atsakovė nebūtų sudariusi buto nuomos sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, 57 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, 22,76 Eur pašto išlaidų. Teismo sprendimo argumentai:

3.1. Nurodė, kad nėra pagrindo spręsti, jog atsakovei priklausantis butas buvo perduotas ieškovei vykdant 2014 m. spalio 23 d. sudarytą avanso sutartį. Teismas laikė avanso sutartį preliminaria buto pirkimo–pardavimo sutartimi. Pažymėjo, kad 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartimi ieškovė įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 20 d. sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį, kuri nurodytu laikotarpiu nebuvo sudaryta. Nurodė, kad 2015 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovė perdavė butą (duomenys neskelbtini), atsakovei, pavirtina aplinkybę, jog ieškovė perdavė turtą atsakovei ir neturėjo jokių teisių į turto valdymą ir disponavimą juo. Nuomos sutartis sudaryta tarp šalių 2017 spalio 20 d. ir tą pačią dieną sudarytas buto perdavimo aktas tik patvirtina aplinkybę, kad butas ieškovei perduotas nuomos sutarties pagrindu. Tai, kad ieškovė bute gyveno neteisėtai, patvirtina Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo iš ginčo buto.

3.2. Nurodė, kad šalių 2017 m. spalio 20 d. sudarytą nuomos sutartį ieškovė vertina taip, kaip patogu ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Mano, kad teismas netinkamai aiškino preliminariosios sutarties ir pirkimo–pardavimo požymius. Teismas rėmėsi tik atsakovės paaiškinimais bei sutarties tekstu. Teismas turėjo vertinti avanso sutarties sudarymo aplinkybes, šalių santykių esmę ir tikslą, jų tęstinumą ir kitas aplinkybes, susijusias su turto perdavimu. Tai, jog avanso sutartis yra pirkimo–pardavimo sutartis su atidėtu kainos sumokėjimo terminu, patvirtina faktas, kad po šios sutarties sudarymo ir po jos pasibaigimo ieškovė su šeimos nariais ir toliau gyveno bute. Po avanso sutarties pasibaigimo atsakovė nesiėmė jokių veiksmų dėl ieškovės iškeldinimo. Teismas neanalizavo prieštaringų atsakovės parodymų, nepalygino jų su kitais bylos įrodymais. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė bute gyveno iki 2022 m. lapkričio mėnesio.

4.2. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo sudaryta atsakovės prašymu formaliai dėl akių, kad įformintų ieškovės ir jos šeimos narių gyvenimą bute, komunalinių mokesčių mokėjimo pagrindą. Nuomos sutartis jokių teisinių pasekmių šalims nesukėlė, šalių teisinė padėtis po nuomos sutarties sudarymo nepasikeitė. Civilinėje byloje, kuriose buvo sprendžiamas ieškovės iškeldinimo klausimas, atsakovė neteikė jokių duomenų apie sudarytą nuomos sutartį. Skundžiamame sprendime teismas to nevertino ir netyrė. Nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuomos sutartis yra su valios trūkumais, t. y. šalių valios simuliacija.

4.3. Ieškovės vertinimu, atsakovė pateikė galbūt suklastotą dokumentą – išrašą iš apskaitos registro, dėl ko ji kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą. Tokiu būdu galima konstatuoti, kad atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad egzistavo nuomos santykiai. Nurodė, kad iš viešai prieinamos informacijos apie atsakovės finansinę būklę matyti, kad atsakovės būklė 2015 m. – 2021 m. atitiko nemokumo būseną, tačiau ji nesiėmė jokių priemonių realizuoti ginčo turtą, o tai patvirtina faktą apie nuomos santykių nebuvimą, nuosavybės teisės ieškovei perleidimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nėra jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti apie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.309 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos egzistavimą. Buto nuomos sutartis patvirtina aplinkybę, atsakovės ketinimai buvo nekilnojamąjį turtą nuomoti, o ne jį parduoti. Sprendimas dėl ieškovės iškeldinimo iš atsakovei priklausančio ginčo buto įsiteisėjo dar 2019 m. spalio 25 d., iš buto ieškovė išsikėlė 2022 m.

5.2. Civilinėje byloje Nr. eA2-907-1149/2022 ieškovė pati pripažino aplinkybę, jog ginčo bute gyveno 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ir teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl nuomos sutarties negaliojimo.

5.3. Apeliaciniame skunde dėstomos tam tikros faktinės aplinkybės (kreipimasis dėl ikiteisminio tyrimo, atsakovės finansinė būklė ir kt.) yra teisiškai nereikšmingos byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui ir niekaip nepaneigia teisėtų ir pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

9. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos esminės faktinės aplinkybės ir ginčo apeliacinėje instancijoje esmė

10. Tarp šalių 2014 m. spalio mėn. 23 d. sudaryta avanso sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti butą (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo minėtą turtą nupirkti iki 2014 m. lapkričio mėn. 20 d. už 120 000 Lt (34 754 Eur). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. birželio 9 d. išrašas patvirtina, kad butas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Admanta“ nuo 2014 m. spalio 31 d. Turto varžytynių akto Nr. 2014/10/20-1 pagrindu. 2016 m. birželio 16 d. dokumentai patvirtina, jog bute (duomenys neskelbtini), įrengti skaitikliai, už kurių įrengimą sumokėjo atsakovė, o priėmė ieškovė. 2021 m. liepos 8 d. mokėjimo nurodymas „Swedbank“, AB, bankui, kurio pagrindu S. H. sumokėjo 60 Eur UAB „Ignitis“. 2015 m. spalio 7 d. atliktų darbų akte nurodyta, jog UAB „Solomonas“ atliko remonto darbus bute (duomenys neskelbtini), už 2 780 Eur. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Klaipėdos miesto 2 policijos komisariato (toliau – ir PK) 2014 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 14-PAZ-33-00101-e patvirtina, kad 2014 m. gegužės 14 d. buvo tikrinama, ar J. N., (duomenys neskelbtini), turimos šaunamųjų ginklų sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus. Klaipėdos AVPK 2019 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. 19-PAZ-30-03245-e patvirtina, kad buvo tikrinama, ar J. N. (duomenys neskelbtini), turimos šaunamųjų ginklų sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus. Ieškovė 2015 m. kovo 14 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė butą (duomenys neskelbtini), atsakovei. Šalys 2017 m. spalio 20 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuria šalys susitarė jog ieškovė mokės atsakovei 440 Eur nuomos mokestį ir apmokės komunalines paslaugas – dujų, elektros tiekimą, šiukšlių išvežimą. Ieškovė 2017 m. spalio 20 d. priedu Nr.1 prie 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu perėmė iš atsakovės patalpas (duomenys neskelbtini), nuomai. Atsakovė 2019 m. vasario 13 d. prašė išsikelti ieškovę su šeima ir visais jiems priklausančiais daiktais iš buto (duomenys neskelbtini). Atsakovė 2019 m. kovo 13 d. pakartotiniu prašymu prašė išsikelti ieškovę su šeima ir visais jiems priklausančiais daiktais iš buto (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. e2-5852-323/2019 ieškovė su šeima iškeldinta iš buto (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-5852-323/2019. Atsakovė 2019 m. lapkričio 4 d. informavo ieškovę, jog neįvykdžius įsipareigojimų, nustatytų 2014 m. spalio 23 d. sutartyje, sutartis nutraukiama. Atsakovė pateikė panaudotų nuomos sąskaitų faktūrų registracijos žurnalą laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2019 m. vasario 8 d., kur nurodyta, jog ieškovės atsakovei minėtu laikotarpiu mokėtinas nuomos mokestis sudaro 7 140 Eur. Ieškovė pateikė atsakovės metinius finansinės atskaitomybės dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m. Ieškovė pateikė 2022 m. kovo 8 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. S22-946, kuriame užfiksuotas ieškovės susirašinėjimas su R. V. dėl buto komunalinių paslaugų apmokėjimo. Ieškovė pateikė 2022 m. balandžio 21 d. AB „Klaipėdos energija“ raštą, kuriame nurodyta, jog už AB „Klaipėdos energija“ suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. už turtą, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 1 d. J. N. už suvartotą šilumos energiją buvo priskaityta 461,47 Eur, sumokėta nebuvo. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2022 m. kovo 31 d. už suvartotą šilumos energiją adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Admanta“ buvo priskaityta 2 751,12 Eur, apmokėta 2 599,89 Eur. 2016 m. lapkričio 30 d. AB Šiaulių bankui buvo sumokėta 41,79 Eur. Mokėtojas J. N.. Mokėjimo paskirtyje nurodyta: UAB „Admanta“. Ieškovė pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2022 m. gegužės 11 d. raštą, kuriame nurodyta, kad už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. sąskaitos už suteiktas paslaugas buvo išrašomos J. N.. Atsakovė pateikė 2022 m. gruodžio 7 d. pareiškimą Klaipėdos apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovei. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje priimtas 2023 m. sausio 2 d. nutarimas panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą atsakovei dėl galimo dokumentų klastojimo.

11. Nagrinėjamu atveju patikslinto ieškinio dalykas – 1) reikalavimas patvirtinti šalių sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį; 2) reikalavimas pripažinti, kad ieškovei nuo 2010 m. spalio 23 d. perėjo nuosavybės teisė į 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) ; 3 ) reikalavimas 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas atmetė patikslintą ieškinį ir nurodė, kad byloje nėra jokių dokumentų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad egzistuoja CK 6.309 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos; byloje Nr. eA2-907-1149/2022 ieškovė pripažino, kad ginčo bute gyveno 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu ir savo teises gynė remdamasi minėta sutartimi, teismas šį faktą laikė prejudiciniu atmesdamas ieškovės reikalavimą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia. Nesutikdama su priimtu sprendimu apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikytų procesinių ir materialinių teisės normų, reglamentuojančių pirkimo–pardavimo ir preliminarią pirkimo–pardavimo sutartį, netinkamo procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą vertinimo sprendžiant dėl 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Dėl teismo sprendimo teisėtumo

12. Apeliantė prašo tarp šalių 2014 m. spalio 23 d. sudarytą avanso sutartį pripažinti nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina ieškovės nurodomų aplinkybių dėl atsakovei priklausančio buto perdavimo ieškovei vykdant šalių pasirašytą 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartį, vertino, kad avanso sutartis yra preliminari ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis.

13. CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. CK 6.309 straipsnyje nustatyta, kad įsipareigojimas parduoti daiktą kartu perduodant daiktą būsimajam pirkėjui valdyti yra to daikto pirkimas–pardavimas (CK 6.309 straipsnio 1 dalis), o pinigų sumos sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip (CK 6.309 straipsnio 2 dalis). Kai pirkti ar parduoti daiktą įpareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį įstatymų nustatyta forma, kita šalis turi teisę teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą (CK 6.309 straipsnio 3 dalis). Tiek bendroji CK 1.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, tiek ir specialioji – pirkimui–pardavimui taikoma CK 6.309 straipsnyje įtvirtinta – teisės norma reglamentuoja pagrindinės sutarties šalių santykius. Daikto perdavimas pirkėjui valdyti ir kainos ar jos dalies sumokėjimas yra šalių veiksmai, kurie yra jau pirkimo–pardavimo sutarties elementai (CK 6.305 straipsnis). Nustačius, kad šalys atlieka pirkimo–pardavimo sutarčiai būdingus veiksmus, konstatuotina, kad jos būtent ją ir vykdo. Tokiu atveju teismo pripažinimas šalis sudarius pirkimo–pardavimo sutartį iš esmės reiškia ir reikalaujamą sutarties formą, kaip būtiną nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties elementą (CK 6.159 straipsnis, 6.309 straipsnio 3 dalis, 6.393 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2012; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

14. Teismas, pripažindamas pirkimo–pardavimo sandorį galiojančiu CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ar CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu pagrindu, pirmiausiai turi nustatyti sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011). Be to, CK 1.93 straipsnio 4 dalyje ir CK 6.309 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta galimybė teismo tvarka reikalauti patvirtinti sutarties sudarymą siejama su tuo, kad viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį.

15. Taigi turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri jį vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2007; 2008 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2008; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-421/2021). Taigi tam, kad teismas, vadovaudamasis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi ir 6.309 straipsnio 3 dalimi, patvirtintų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą, būtina nustatyti, kad buvo susitarta dėl konkretaus daikto pirkimo ir pardavimo, daiktas buvo perduotas pirkėjui valdyti, taip pat nustatyti, ar buvo sumokėta jo kaina ar jos dalis.

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis anksčiau nurodytomis teisės normomis bei jų aiškinimo ir taikymo praktika, nagrinėjamoje byloje nėra pakankamo pagrindo pripažinti apeliantės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, esantį šalių sudarytos 2014 m. spalio 23 d. sudarytos avanso sutarties CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi byloje teismo nustatytos ir apeliantės įrodinėtos tam būtinos toliau nurodomos faktinės aplinkybės ir sąlygos nepasitvirtino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, šalių sudarytą avansinį susitarimą vertinusiam preliminariąja nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimi.

17. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartimi atsakovė įsipareigojo parduoti butą (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo minėtą turtą nupirkti iki 2014 m. lapkričio mėn. 20 d. už 120 000 Lt (34 754 Eur). Ieškovė ir atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2014 m. lapkričio 20 d. pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi avanso sutartimi atsakovė įsipareigojo apeliantei parduoti ginčo butą, o apeliantė įsipareigojo jį nupirkti. Buvo susitarta dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo. Kadangi ginčo turtas nuosavybės teise priklausė atsakovei, ji galėjo su apeliante sudaryti ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį.

18. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalys susitarimą dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo ir pardavimo sudarė, tačiau susitarimas nebuvo įgyvendintas iki 2014 m. lapkričio 20 d., t. y. iki šios datos nebuvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo tik ikisutartiniai teisiniai santykiai, kurie, be kita ko, buvo įforminti 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pagal šalių sudaryto avansinio susitarimo nuostatas 1 ir 2 punktais buvo įtvirtinti susitarimai dėl pardavėjo įsipareigojimo parduoti butą iki 2014 m. lapkričio 20 d., pirkėjo ir pardavėjo įsipareigojimo pasirašyti buto pirkimo–pardavimo sutartį iki 2014 m. lapkričio 20 d. Sudaryta avanso sutartis pagrįstai pirmosios instancijos teismo laikyta preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi, kuria šalys susitarė dėl pagrindinės sutarties sudarymo ateityje. Šalių 2014 m. spalio 23 d. sudarytas susitarimas, priešingai nei įrodinėja apeliantė, neatitiko (negalėjo atitikti) pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

19. Kasacinis teismas dėl CK 6.165 straipsnio taikymo yra išaiškinęs, kad preliminarioji sutartis vertinama kaip organizacinė sutartis, kuri priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje. Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra. Toks tvirtinimas prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai šalys susitaria dėl visos pardavimo kainos sumokėjimo, tai gali būti pagrindas pripažinti, kad ikisutartiniai santykiai modifikavosi į sutartinius pirkimo–pardavimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2011). Nustačius, kad šalys susitarimu siekė tik susitarti dėl tokios sutarties sudarymo ateityje, nėra pagrindo tokio susitarimo kvalifikuoti kaip pagrindinės sutarties ir reikalauti įvykdyti jį natūra, kadangi tai prieštarautų šalių valiai ir pažeistų sutarties laisvės principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-695/2018).

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalių ikisutartinių, o ne sutartinių santykių, kuriuos apeliantė prašo formalizuoti CK 6.309 straipsnio 1 dalies normų pagrindu, egzistavimą pagrindžia ir aplinkybės, jog dėl pagrindinės sutarties sudarymo buvo susitarta ateityje, o be to, apeliantė neįgyvendino ir 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartyje nustatytų įsipareigojimų. Nuosavybės teisių į ginčo turtą perleidimas apeliantei nebuvo įformintas 2014 m. spalio mėn. 23 d. avanso sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Apeliantė neįrodinėjo atsakovės nesąžiningų veiksmų. Nepaisant 2014 m. spalio mėn. 23 d. avanso sutartyje nurodyto termino, iki kada turi būti sudaroma pagrindinė ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis pasibaigimo, apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad buvo vedamos derybos dėl pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, taip pat derybos pratęsti šį terminą ar kad atsakovė vengė bendrauti su apeliante, neatvyko pas notarą ar kad nereagavo į raginimus sudaryti pagrindinę ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog ėmėsi kokių nors realių veiksmų, kad būtų sudaryta pagrindinė ginčo turto pirkimo– pardavimo sutartis. Pagrindinė sutartis nagrinėjamu atveju buvo nesudaryta tiek sutartu terminu, tiek vėliau ne dėl atsakovės veiksmų, nesąžiningo elgesio ar vengiant sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

21. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė faktiškai naudojosi ginčo turtu nuomos sutarties pagrindu ir valdė ginčo butą, iki iš jo buvo iškeldinta teismo sprendimu. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės pozicija, kad, šalims sudarius nuomos sutartį ir apeliantei tapus ginčo turto nuomininke, jų ikisutartiniai pirkimo–pardavimo santykiai vėlesniu ginčo laikotarpiu modifikavosi į sutartinius pirkimo–pardavimo teisinius santykius, kuriuos teismo sprendimu prašoma formalizuoti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad termino nustatymas, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis, patvirtino šalių valią dėl pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo ateityje. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, susijusius su šia skundžiamo sprendimo dalimi, kadangi apeliantės ginčo turto valdymas, iki kol ji iš jo buvo iškeldinta teismo sprendimu, mokesčių mokėjimas ir kt., nepatvirtina, kad buvo sudaryta pirkimo– pardavimo sutartis šalims pasirašius 2014 m. spalio 23 d. avanso sutartį.

22. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, jog, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir įvertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes spręsdamas dėl ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo. Ginčydama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, apeliantė iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantė kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumu.

23. Kita apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu dalis susijusi su tuo, kad apeliantė įrodinėja, kad šalių sudaryta numos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia. Apeliantė teigia, kad ginčo šalių 2017 m. spalio 20 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis turi būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šią ieškinio reikalavimo dalį pažymėjo, kad tarp šalių sudarytą nuomos sutartį ieškovė interpretuoja kaip jai patogiau, akcentavo civilinėje byloje Nr. eA2-907-1149/2022 nustatytą aplinkybę, kad ieškovė pati pripažino, kad ginčo bute gyveno nuomos sutarties pagrindu.

24. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatas, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti. Taigi teismo sprendimo prejudicinės galios būtina sąlyga – asmens buvimas dalyvaujančiu asmeniu byloje, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012).

26. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

27. Taigi viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje.

28. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2022 m. sausio 17 d. išnagrinėta civilinė byla Nr. eA2-907-1149/2022, kurioje pareiškėjų J. N., H. H. (H. H.), S. H. (S. H.), D. H. (D. H.) prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės UAB „Admanta“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H., D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, atmestas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-340-265/2022 Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Prejudiciniu faktu nagrinėjamai bylai pripažintinas faktas, kad prašymą atnaujinti procesą pareiškėjai grindė aplinkybe, kad tarp UAB „Admata“ ir J. N. 2017 m. spalio 20 d. sudaryta nuomos sutartis, tarp jų egzistavo nuomos teisiniai santykiai, savo teises gynė būtent šios nuomos sutarties pagrindu. Teismas konstatavo, kad tarp J. N. ir UAB „Admanta“ buvo nuomos teisiniai santykiai, ir padarė išvadą, kad pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo atitiko nuomos sutarties numatytus terminus. Nagrinėjamu atveju apeliantė teikia priešingą poziciją dėl šalių sudarytos nuomos sutarties ir teigia, kad sutartis buvo sudaryta dėl akių, kad nuomos sutartis buvo tik šalių valios simuliacija. Kolegijos vertinimu, tokios byloje nustatytos aplinkybės to nepatvirtina.

29. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad apeliantė kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus šioje byloje. Pirminiai apeliantės reikalavimai buvo susiję tik su ginčo turto pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimu. Atsakovei kartu su atsiliepimu teismui pateikus 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutartį ir 2019 m. lapkričio 24 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019, teigiant, kad tarp šalių buvo sudaryta ginčo turto nuomos sutartis, apeliantė tikslino ieškinio reikalavimus prašydama atsakovės pateiktą 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutartį pripažinti negaliojančia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudaryta 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutartis nebuvo šalių valios simuliacija, o atspindėjo realius šalis siejusius santykius. Nustatytas faktas, jog civilinėje byloje Nr. eA2-907-1149/2022 apeliantė gynė savo teises pateikdama 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutartį, taigi pripažino faktą, jog ginčo turte gyveno 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutarties pagrindu, šis faktas laikytinas prejudiciniu, kurio įrodinėti nebereikia. Apeliantės siekimas šioje byloje nuneigti nustatytą faktą laikytinas jos gynybos versija siekiant atsikirsti į atsakovės pateiktus nesutikimo su ieškiniu argumentus.

30. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat dėsto faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kad apeliantė kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo atsakovei, teikia argumentus dėl atsakovės finansinės būklės, analizuoja atsakovės finansinę būklę, konstatuodama, kad atsakovė nemoki.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovės finansinė būklė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, kad apeliantė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl, apeliantės vertinimu, atsakovės pateikto galbūt suklastoto dokumento, taip pat nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovės finansine būkle, su tuo, kad atsakovė, apeliantės vertinimu, buhalterinėje apskaitoje neatspindėjo tam tikrų apeliantės nurodomų duomenų, nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad šie apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismų praktikoje suformuotas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuris paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl, į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakęs, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

35. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, spręstinas klausimas dėl atsakovo bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė 2023 m. spalio 3 d. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese: 700 Eur už susipažinimą su procesiniais dokumentais, teisines konsultacijas, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2023 m. liepos 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. ADS 35, 2023 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas).

36. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

37. Atsižvelgiant į minėtas Rekomendacijas, į atsakovės pateikto procesinio dokumento turinį, analizuotus klausimus, į atsiliepimo apimtį, galbūt sugaištą laiką, darytina išvada, kad atsakovės prašoma priteisti suma yra pagrįsta, nėra per didelė, neprieštarauja protingumo bei sąžiningumo principams, todėl atsakovei iš ieškovės priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. N. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“ 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjos Larisa ŠimanskienėVilija ValantienėDanutė Žvinklytė