Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. N., H. H. (H. H.), S. H. (S. H.), D. H. (D. H.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. N., H. H. (H. H.), S. H. (S. H.), D. H. (D. H.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019, išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Admanta“ ieškinį atsakovams J. N., H. H. (H. H.), S. H. (S. H.), D. H. (D. H.) dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Admanta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

13. Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar pagrįstai skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi netenkintas pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu (t. y. dėl padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos).

14. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019, iškeltoje pagal ieškovės UAB „Admanta“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H. ir D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys buvo patenkintas ir buvo nuspręsta iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, bei priteista ieškovei iš atsakovų po 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas apeliacine tvarka neapskųstas ir įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d. Ieškovei UAB „Admanta“ 2019 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjai (atsakovai) 2021 m. lapkričio 25 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

15. Proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).

16. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nagrinėdamas teismo posėdyje prašymą atnaujinti procesą, sprendžia dėl prašymo pagrįstumo, t. y. patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepažeidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais. Proceso atnaujinimo institutą galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis; bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi įstatyme nustatyta, kad skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą, atitinkamoje situacijoje veikdamas apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopijos pareiškėjams (atsakovams) išsiųstos 2019 m. rugsėjo 25 d. paprastąja pašto siunta pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą byloje pateikė 2021 m. lapkričio 25 d., teigdami, kad apie nurodytą teismo sprendimą sužinojo iš kitoje civilinėje byloje gautų procesinių dokumentų.

18. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai (atsakovai) dvejus metus, skaičiuojant nuo datos, kada būdami atidžiais, rūpestingais asmenimis objektyviai turėjo sužinoti apie dėl jų priimtą teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad byloje nėra jokių duomenų apie 2019 m. rugsėjo 24 d. priimto teismo sprendimo įteikimą pareiškėjams ir neaišku, kada ir kokiu būdų pareiškėjams buvo pranešta apie jiems skirtą siuntą. Apeliantai nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini) pirmame įėjime jau seniai nėra įrengtos pašto dėžutės, nes namo gyventojai nemato tam būtinybės.

19. Vertindamas apeliantų argumentus, susijusius su prašymo atnaujinti procesą termino praleidimu, apeliacinės instancijos teismas, pirma, įvertina tai, kad nors apeliantai teigia, jog adresu (duomenys neskelbtini) pirmame įėjime nėra įrengtos pašto dėžutės, nes, apeliantų teigimu, namo gyventojai nemato tam būtinybės, tačiau tokią aplinkybę apeliantai grindžia tik deklaratyviu teiginiu. Apeliantai nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų apeliantų nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo paprastąja pašto siunta buvo išsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopija, nėra ir 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje nebuvo pašto dėžutės (CPK 178 straipsnis). Suinteresuotas asmuo UAB „Admanta“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teigia, kad adresu (duomenys neskelbtini), pirmoje laiptinėje pašto dėžutės yra ir visada buvo įrengtos, ir kartu pateikė nuotraukas. Nors vien tik suinteresuoto asmens pateikti įrodymai (nuotraukos) vienareikšmiškai nepatvirtina, kad nurodomos pašto dėžutės buvo ir 2019 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, tačiau kartu vertinant civilinėje byloje Nr. e2‑5852‑323/2019 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo posėdyje ieškovės UAB ,,Admanta“ atstovo M. V. duotus paaiškinimus ir dėl nurodyto buto pašto dėžutės, šie duomenys sudaro pagrindą vertinti, kad ginčo buto pašto dėžutė teismo sprendimo išsiuntimo atsakovams metu buvo. Apeliantams nepateikus savo teiginius pagrindžiančių įrodymų, priešingų duomenų dėl pašto dėžučių buvimo byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai). Antra, pažymėtina ir tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo siuntimo pareiškėjams metu galiojusios redakcijos (redakcija, galiojusi 2016 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 23 d.) Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, buvo numatyta, kad gaunamųjų laiškų dėžutes įrengia gavėjai; gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti įrengtos lengvai prieinamoje vietoje: daugiabučių namų kiekvienoje laiptinėje ne aukščiau kaip antrame aukšte, sudarant galimybes pašto paslaugos teikėjams netrukdomai prie jų prieiti, arba prie kiekvienos laiptinės įėjimo; gaunamųjų laiškų dėžutės turi būti rakinamos, aiškiai ir suprantamai sunumeruotos, ant įmonių, įstaigų ir organizacijų gaunamųjų laiškų dėžučių turi būti įskaitomai užrašytas įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad atsakomybė, elgiantis rūpestingai ir apdariai, įsirengti gaunamųjų laiškų pašto dėžutę tenka gavėjui. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo 10 straipsnio, reglamentuojančio pašto paslaugos teikėjų ir naudotojų teises ir pareigas, 7 dalis numatė, kad jeigu gavėjas neįsirengia gaunamųjų laiškų dėžutės arba ji neatitinka šio straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų ir dėl to neįmanoma pristatyti pašto siuntos, pašto paslaugos teikėjas informuoja gavėją apie gautą pašto siuntą ir nurodo, kur ir kokiu laiku gavėjas gali atvykti ir atsiimti pašto siuntą; jeigu informuoti gavėjo neįmanoma, pašto paslaugos teikėjas informuoja apie tai siuntėją. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, byloje nėra duomenų, kad pašto paslaugos teikėjas būtų informavęs Klaipėdos apylinkės teismą, kad pareiškėjų, kaip gavėjų, neįmanoma informuoti apie gautą pašto siuntą, t. y. pareiškėjams siųstą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančių žymų ant vokų, kuriuose nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)) pareiškėjams anksčiau byloje buvo siųsti procesiniai dokumentai, matyti, jog ant vokų ties pranešimų apie įteiktinus procesinius dokumentus pristatymo data buvo pažymėti užrašai – „2019 m. gegužės 29 d. 9:50“. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad buvo galimybė palikti pranešimus nurodytu adresu. Esant nurodytų duomenų ir aplinkybių visumai konstatuotina, kad apeliantai neįrodė, jog pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo išsiųsta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopija, nebuvo pašto dėžutės.

20. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 patvirtintų Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių 2 punktu, pagrįstai vertino, kad pašto darbuotojas teismo sprendimo kopijas pareiškėjams (atsakovams) paliko gaunamų laiškų dėžutėje, ir pagrįstai konstatavo, kad apie 2019 m. rugsėjo 24 d. priimtą teismo sprendimą ir proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes pareiškėjams, elgiantis rūpestingai ir apdariai, turėjo būti žinoma jau 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje, įteikus teismo sprendimą. Bylos duomenys ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas įvertino, kad pareiškėjai neprašė atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, be to, į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Apeliantai kitais argumentais šių išvadų neginčija. CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Kadangi pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl pareiškėjų nurodytų proceso atnaujinimo aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl pareiškėjų atskirojo skundo esminių argumentų ir dėl šios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies.

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo

22. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Įstatyme neatskleista, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto prasme, ši sąvoka yra vertinamoji. Pagrindas atnaujinti procesą gali būti teisės normos taikymo klaida, padaryta teismui netinkamai parenkant ir taikant tiek materialiosios, tiek proceso teisės normas, jei ši klaida yra esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai.

23. Pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodė, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo netinkamai taikyta CPK 123 straipsnio norma – pareiškėjai (atsakovai) nebuvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį teismo procesą ir atliekamus procesinius veiksmus, taip pat teismas netinkamai taikė CK 6.480 straipsnyje numatytas materialinės teisės normas dėl neterminuotos nuomos sutarties pasekmių, dėl to teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Dėl proceso teisės normų taikymo

24. Atskirajame skunde pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino CPK 123 straipsnio normos taikymą, taip netinkamai aiškino CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir padarė nepagrįstą išvadą, jog nagrinėjant civilinę bylą nebuvo pažeistos civilinio proceso normos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą.

25. Vadovaujantis CPK 123 straipsnio 1 dalimi, jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

26. Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjų informavimu apie pradėtą teismo procesą ir ieškinio įteikimu atsakovams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 123 straipsnio 3 dalis numato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir, be kita ko, nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos. CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymo leidėjo valia toks procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 26 punktą).

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019 ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovams (pareiškėjams) J. N., H. H., D. H. ir S. H. buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, su žymomis, kad adresatai neatsiėmė jų pašte per siuntų saugojimo terminą. Nustatyta, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis apie atsakovų darbovietes; nustatyta, kad atsakovai J. N. ir H. H. nedirba, o atsakovo D. H. darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas sutampa su ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, 2021 m. gegužės 23 d. procesiniai dokumentai pakartotinai siųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir laikyti įteiktais 2019 m. birželio 28 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2019 m. gegužės 29 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad teismas ėmėsi veiksmų nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo atsakovams galimybes ir pranešti apie vykstantį teismo procesą.

28. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad teismas nesiėmė veiksmų per VĮ Registrų centro duomenų bazę patikrinti duomenų apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą ir apsiribojo dokumentų siuntimu į atsakovų ieškinyje nurodytą gyvenamąją vietą. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytas aplinkybes, kad teismas informacinėje sistemoje tikrino Gyventojų registro duomenis dėl pareiškėjų J. N. (2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 4 d.), H. H. (2019 m. gegužės 7 d., 2019 m. rugsėjo 4 d.), D. H. (2019 m. liepos 19 d., 2019 m. rugsėjo 4 d.) deklaruotos gyvenamosios vietos. Akcentuotina, kad visų patikrinimų metu deklaruotų gyvenamųjų vietų adresai sutapo su ieškinyje nurodytu adresu. Pareiškėjai nenurodė tokių aplinkybių, kad paminėtų pareiškėjų gyvenamosios vietos buvo deklaruotos kitu adresu.

29. Apeliantai teigia, kad atsakovų (pareiškėjų) duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą teisės aktų numatyta tvarka buvo panaikinti ir išbraukti iš VĮ Registrų centro duomenų bazės, kadangi deklaravimo įstaiga, gavusi patalpų savininko prašymą, panaikino patalpų nuomininkų deklaravimo vietą, apie tai pranešė VĮ Registrų centrui. Šių apeliantų argumentų nepatvirtina tiek Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (33.7)-GVD10-405 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ duomenys, tiek anksčiau paminėti išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl pareiškėjų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ atlikti Gyventojų registro patikrinimų duomenys. Pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino nepagrįstu pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą teiginį, kad UAB „Admanta“ 2018 m. balandžio 18 d. prašymo pagrindu Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo panaikinti atsakovų (pareiškėjų) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys UAB „Admanta“ nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (33.7)-GVD10-405 „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (2018-8-SPR)-202, patenkinus UAB „Admanta“ 2018 m. balandžio 18 d. prašymą, yra panaikinti visų keturių pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys UAB „Admanta“ nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini). Iš šių duomenų matyti, kad panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys kitu adresu, o ne adresu (duomenys neskelbtini), kaip teigė pareiškėjai.

30. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad išnagrinėtoje byloje teismas neturėjo galimybės patikrinti viešųjų registrų pateikiamos informacijos apie atsakovą S. H., nes nebuvo žinomas jo asmens kodas, todėl jam procesiniai dokumentai buvo įteikiami per jo šeimos narius. Nors pareiškėjai prašyme dėl proceso atnaujinimo teigė, kad S. H. 2018 m. lapkričio 14 d. gyvenamąją vietą deklaravo kitu adresu ((duomenys neskelbtini)) ir pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, bei teigė, kad procesiniai dokumentai atsakovams galėjo būti įteikti per S. H. deklaruotą gyvenamąją vietą, tačiau svarbia aplinkybe pripažintina ir tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo patys pareiškėjai nurodo, jog J. N., H. H., D. H., o taip pat ir S. H., iki šiol faktiškai gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Procesinių dokumentų įteikimas vienam iš kartu gyvenančių ir priešingų interesų neturinčių šeimos narių suponuoja realią galimybę kitiems šeimos nariams sužinoti apie teismo procesą. Pareiškėjų dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodyti argumentai, kad namo laiptinėje nėra pašto dėžutės, pripažinti neįrodytais. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjų interesai dėl bylos baigties būtų priešingi. Procesinius dokumentus kitiems šeimos nariams laikant įteiktais tinkamai įstatymo pagrindu, kaip tai nustatyta anksčiau, ir procesinius dokumentus S. H. įteikus per šeimos narius atskirojo skundo argumentai dėl procesinių dokumentų įteikimo jam neužtikrinimo atmestini kaip nepagrįsti.

31. Apeliantai akcentuoja, kad pareiškėjas H. H. iš Lietuvos Respublikos išvyko 2019 m. birželio 11 d., dėl to negalėjo žinoti apie prasidėjusį procesą ir 2019 m. liepos 22 d. teismo priimtą nutartį. Vertinant nurodytus argumentus pažymėtina, kad byloje nustatyta, jog procesiniai dokumentai H. H. buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Procesiniai dokumentai buvo siųsti 2019 m. gegužės 8 d., taip pat siųsti pakartotinai – 2019 m. gegužės 25 d. gauti pašte, 2019 m. gegužės 29 d. adresatui paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas (atsakovas) turėjo pakankamai laiko iki išvykimo į užsienį teismo procesinius dokumentus atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą, tačiau to nepadarė. Be to, ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka laikyti įteiktais tinkamai deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir kartu gyvenančiai J. N., todėl apeliantai nepagrįstai teigia, kad nė vienam iš su H. H. gyvenančių asmenų procesiniai dokumentai neįteikti. Esant tokioms aplinkybėms atmestini kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad iki išvykimo H. H. negalėjo žinoti apie prasidėjusį teismo procesą.

32. Apeliantai teigia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas pradėjo bylą nagrinėti teismo posėdyje neįsitikinęs tuo, ar suėjo įstatymo nustatytas 30 dienų terminas, per kurį laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti. Vertinant šiuos argumentus, pirma, pažymėtina, kad teismo šaukimai į 2019 m. rugsėjo 4 d. paskirtą teismo posėdį atsakovams (pareiškėjams) buvo išsiųsti dar 2019 m. liepos 23 d. registruotomis pašto siuntomis jų faktinės gyvenamosios vietos ir su ja sutampančios trijų atsakovų (pareiškėjų) deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kuriuo jau anksčiau procesinių dokumentų įteikimas pareiškėjams pripažintas tinkamu. Antra, procesiniams dokumentams grįžus neįteiktiems, jų neatsiėmus pašte, teismas apie paskirtą teismo posėdį atsakovams (pareiškėjams) pakartotinai išsiuntė teismo pranešimus 2019 m. rugpjūčio 8 d. Įvertinus tai, kad apie pradėtą teismo procesą atsakovai (pareiškėjai) informuoti tinkamai ir jiems buvo kilusi procesinė pareiga aktyviai domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), taip pat tai, kad pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą paduotas žymiai (dvejais metais) praleidus įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą, jį atnaujinti pareiškėjai neprašė ir objektyvių aplinkybių terminui atnaujinti nenurodė, o tai yra savarankiškas pagrindas atmesti prašymą atnaujinti procesą, darytina išvada, kad apeliantų nurodomas argumentas neturi esmės reikšmės prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimui. Vertinant apeliantų argumentus, kad jų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, reikšminga pažymėti, kad nagrinėjamu atveju išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo priimtas teismo sprendimas, o ne teismo sprendimas už akių, tad atsakovai turėjo procesinę teisę paduoti apeliacinį skundą, dėl to nėra pagrindo vertinti, kad išnagrinėjus civilinę bylą buvo apribotos atsakovų procesinės teisės (CPK 246 straipsnio 5 dalis, 285 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

33. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog civilinėje byloje Nr. e2-5852-323/2019 teismas ėmėsi veiksmų nustatyti alternatyvias procesinių dokumentų įteikimo atsakovams galimybes, atsakovai apie pradėtą teismo procesą informuoti tinkamai. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl CPK 123 straipsnio nuostatų taikymo klaidos.

Dėl materialinės teisės normų taikymo

34. Pareiškėjai byloje teigia, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje dėl ieškovės nesąžiningumo teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi tarp UAB „Admanta“ ir J. N. 2017 m. spalio 20 d. buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Pareiškėjų teigimu, šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai ir turėjo būti taikyta ne CK 4.98 straipsnio nuostata, o ginčui dėl sutarties nutraukimo ir iškeldinimo turėjo būti taikyta CK 6.480 straipsnio nuostata. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2017 m. spalio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties turinį ir bylos faktinius duomenis apie sutarties nutraukimo aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį ir atsakovai buvo tinkamai informuoti apie nuomos sutarties nutraukimą. Apeliantai iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje teismas sprendimą priėmė vertindamas tuo metu byloje buvusius įrodymus. Tačiau apeliantai iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad ieškovė tinkamai nutraukė nuomos sutartį ir apie tai pranešė nuomininkams, neįvertino nuomos sutarties sąlygų dėl pranešimo tvarkos.

35. Bylos duomenimis, pareiškėjams registruotąja pašto siunta siųstu 2019 m. vasario 13 d. pranešimu UAB „Admanta“ informavo pareiškėjus, jog nevykdomos 2017 m. spalio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 20171020 sąlygos, todėl sutartis nutraukiama nuo 2019 m. kovo 13 d., ir pareiškėjų prašoma iki 2019 m. balandžio 13 d. išsikraustyti su jiems priklausančiais daiktais iš UAB „Admanta“ priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjams registruotąja pašto siunta siųstu 2019 m. kovo 13 d. pranešimu UAB „Admanta“ taip pat prašė pareiškėjų išsikraustyti iki 2019 m. balandžio 13 d. su jiems priklausančiais daiktais iš UAB „Admanta“ pagal 2014 m. spalio 20 d. varžytinių aktą Nr. 2014/10/20-1 nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini).

36. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai prašymą atnaujinti procesą grindė argumentais, kad nepagrįstai netaikytas CK 6.480 straipsnis ir teigė, kad 2017 m. spalio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis yra neterminuota. Dėl to, pareiškėjų teigimu, nuomos sutartyje įrašyta sąlyga dėl tik vieno mėnesio įspėjimo termino dėl sutarties nutraukimo prieštaravo imperatyviai įstatymo normai – CK 6.480 straipsnyje nurodytam 3 mėnesių įspėjimo terminui. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. spalio 20 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 20171020 buvo terminuota – sutarties terminas 5 metai, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 1 d., todėl konstatavo, kad CK 6.480 straipsnyje įtvirtintos neterminuotos nuomos sutarties pasekmės netaikytinos. Apeliantai šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų neginčija.

37. Apeliantai atskirajame skunde nurodo argumentus, kad nuomos sutarties 5 punkte sutarties šalys aptarė pranešimų siuntimo ir įteikimo tvarką ir, apeliantų teigimu, registruotu paštu siunčiami pranešimai turi būti kartojami, o byloje nėra duomenų, kad nuomotoja pranešimą dėl sutarties sąlygų pažeidimų būtų siuntusi pakartotinai. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šių argumentų, nes šios aplinkybės ir argumentai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai jais nesirėmė ir negrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo, o CPK 306 straipsnio 2 dalyje numatytas apribojimas, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taikytinas ir paduodant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Be to, kartu įvertintina tai, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjai pasisakė dėl UAB „Admanta“ 2019 m. vasario 13 d. jiems siųsto pranešimo ir, teigdami, kad pritaikius CK 6.480 straipsnyje nurodytą 3 mėnesių įspėjimo terminą neterminuota sutartis turėjo pasibaigti tik 2019 m. gegužės 13 d., šio pranešimo įteikimo tvarkos nekvestionavo, jos neginčijo ir su tuo susijusių argumentų nereiškė, minėtu pranešimu rėmėsi, tik nesutiko su jame nurodytu terminu.

38. Apeliantai nurodo, kad 2019 m. vasario 13 d. pranešimo turinys abstraktus, jame nenurodyta, kokių nuomos sutarties sąlygų nuomininkai nevykdo, dėl to, remdamiesi nuomos sutarties 9.3 papunkčiu, CK 6.497 straipsnio ir CK 6.611 straipsnio nuostatomis, teigia, kad UAB „Admanta“ neturėjo teisinio pagrindo nutraukti sutartį. Vertinant šiuos atskirojo skundo argumentus pažymėtina, kad vienašališkai nutraukti sutartį galima įstatyme nustatytais atvejais, siejamais su esminiu sutarties teisių pažeidimu (CK 6.217 straipsnio 1 dalis; 6.497, 6.498, 6.611 straipsniai; kt.), ar kitais sutartyje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju, kaip tai teisingai nustatė ir įvertino pirmosios instancijos teismas, 2017 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. 20171020 9.4 papunkčiu šalys susitarė, kad nuomotoja vienašališkai (be sutartyje numatyto pagrindo) gali nutraukti sutartį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai įspėjusi nuomininkę. Pareiškėjai 2019 m. vasario 13 d. pranešimu informuoti apie nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuo 2019 m. kovo 13 d., t. y. sutarties 9.4 papunktyje nustatytu terminu. Apeliantai, teigdami, kad sutarties nutraukimo dieną sutarties sąlygų pažeidimas neegzistavo ir nuomininkai tinkamai vykdė savo prievolę, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad tinkamai mokėjo sutartyje numatytą nuomos mokestį. Esant tokioms aplinkybėms ir nuomos sutarties sąlygoms darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį nuomos sutarties 9.4 punkto pagrindu (CK 6.217 straipsnio 5 dalis).

39. Pareiškėjai (atsakovai) buvo aiškiai informuoti apie UAB „Admanta“ sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį, tačiau nereagavo į UAB „Admanta“ 2019 m. vasario 13 d. ir 2019 m. kovo 13 d. raginimus, vienašališko nuomos sutarties nutraukimo neginčijo, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų neišsikėlė. Nors apeliantai akcentuoja, kad išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė UAB „Admanta“ nepateikė duomenų apie nuomos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė su ieškiniu 2019 m. balandžio 26 d. į teismą kreipėsi, kai šalis sieję gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai 2019 m. kovo 13 d. jau buvo pasibaigę ir buvo suėjęs pareiškėjams išsikelti nurodytas terminas. Byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ieškovės kreipimosi į teismą metu ginčo šalis siejo prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad priimant 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pagrįstai taikytos CK ketvirtojoje knygoje reglamentuotos daiktinės teisės normos dėl savininko teisių gynybos CK 4.98 straipsnio pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjų argumentus dėl materialinės teisės normų taikymo klaidos.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjai praleido terminą prašymui atnaujinti procesą pateikti ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atmesti pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.