Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. N. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Admanta“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Dėl atskirojo skundo argumentų

6. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria nutarta apeliantės ieškinį laikyti nepaduotu nurodo, kad pirmiausia pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, jog apeliantė turi susimokėti žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus ir antra, skundžiamą nutartį priėmė nepasibaigus 7 dienų terminui trūkumams pašalinti.

7. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Kreipimosi į teismą, bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir jų vykdymo tvarka, kurios kreipdamasis į teismą, privaloma laikytis, numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

8. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinimą žyminiu mokesčiu, o tinkamas šių klausimų išsprendimas lemia ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą.

9. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ginčuose dėl sutarčių modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) mokamas 200 EUR, išskyrus ginčus dėl sutarčių turtinio pobūdžio nuostatų modifikavimo, žyminis mokestis. Turtiniai ginčai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o neturtinio pobūdžio ieškiniai – žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia (fiksuota) pinigų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2–5 punktai). CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai.

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčų dėl sutarties modifikavimo (pakeitimo, nutraukimo ir kt.) priskyrimą turtinio pobūdžio ginčams nulemia gramatinis ir sisteminis teisės aiškinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad ginčo pripažinimas turtiniu priklauso nuo formuluojamo reikalavimo teisinio turinio ir šalies siekiamo sprendimo padarinių. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014; 2015 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583-421/2015).

11. Neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2009; 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019).

12. Kaip matyti, apeliantė šalindama ieškinio trūkumus 2021 m. rugpjūčio 22 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame ieškinio reikalavimą patikslino, be kita ko prašydama - pripažinti, kad jos pagrindu ieškovei nuo 2010 m. spalio 23 d. perėjo nuosavybės teisė į 2 kambarių butą su rūsiu, buto bendras plotas (duomenys neskelbtini) kv. m, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta laikyti apeliantės ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, o ne nutartis, kuria nustatytas terminas trūkumams šalinti, tačiau teismas sutinka su ginčijamos nutarties motyvais, jog šiuo atveju visi ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti. Kaip matyti apeliantė reiškiamo ieškinio reikalavimus suformulavo kitaip, tačiau ir patikslintu ieškiniu apeliantė be kita ko prašo, pripažinti nuosavybės teisę į daiktą - butą. Kaip minėta nutarties 10-11 punktuose, ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai, šiuo atveju - pripažįstama teisė į konkretų nekilnojamąjį daiktą (turtą). Apeliantė nei teikdama ieškinį, nei patikslintą ieškinį ir atskirąjį skundą neneigia fakto, jog butas yra atsakovės nuosavybė, o pareikštais reikalavimais siekia įrodyti, kad butas turėtų būti pripažintas jos nuosavybe, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog apeliantė visų ieškinio trūkumų nepašalino, o sumokėjo tik dalį žyminio mokesčio.

13. Antra, apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutartį galėjo priimti tik 2021 m. rugpjūčio 4 d., nes būtent nurodytą dieną įsiteisėjo teismo 2021 m. liepos 26 d. nutartis. Nagrinėjamu atveju, teismas priėmė ginčijamą nutartį nepasibaigus 7 dienų terminui trūkumams pašalinti.

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus yra priimta 2021 m. liepos 26 d.. Ši nutartis išsiųsta apeliantės atstovui per Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO VEP posistemį 2021 m. liepos 26 d. 14:03.

15. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad CPK nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, todėl nutartis, kurią nustatytas terminas trūkumams pašalinti laikytina tinkamai įteikta 2021 m. liepos 27 d.. Dienomis skaičiuojama procesinio termino eiga prasideda rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių po tos kalendorinės datos arba to įvykio, kuriais apibrėžta termino pradžia, jeigu įstatymų nenumatyta ko kita (CPK 73 straipsnio 3 dalis). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog ieškovei nustatomas 7 dienų terminas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantei nutartis įteikta 2021 m. liepos 27 d., terminas prasidėjo rytojaus dieną nuo nulis valandų nulis minučių (2021 m. liepos 28 d.), kuris baigėsi 2021 m. rugpjūčio 4 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-252-701/2018, 18-22 punktai), todėl sutiktina su apeliante, dėl proceso teisės normų pažeidimo priimant ginčijamą nutartį.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, tačiau teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina ieškovo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010). Taigi, remiantis minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl ginčijamos nutarties priėmimo ir proceso teisės normų pažeidimo ( nutarties 15 punktas), priimant ginčijamą nutartį nesulaukus jos apskundimo termino pabaigos, teismo vertinimu, sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti (patikslino) ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

18. Esant nustatytoms 6-16 punkte nurodytoms aplinkybėms, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiama teismo nutartis naikintina, perduodant (patikslino) ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti (patikslinto) ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo