Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (atsakovų) J. N., H. H., S. H., D. H. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išnagrinėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H., D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H., D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, užbaigtoje įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu. Pareiškėjai (atsakovai) prašo:

1.1. Atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H., D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos.

1.3. Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Prašyme nurodė, kad procesas minėtoje civilinėje byloje turi būti atnaujintas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu, kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys tenkintas visiškai bei nuspręsta iškeldinti atsakovus J. N., H. H., S. H., D. H. su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, buvo priimtas, padarius teisės normų taikymo klaidų, kurios turėjo lemiamą įtaką teismui priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas apeliacine tvarka peržiūrėtas nebuvo. Prašymas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

2.1. Tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią sutarties šalys susitarė dėl buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sąlygų, sutarties termino bei nutraukimo tvarkos ir kurios pagrindu nuomininkas (J. N.) įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 440 Eur nuomos mokestį, o pati gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis - neterminuota. 2019 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pareiškėjams (atsakovams) pranešimą apie Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, kaltinant nuomininkus sutarties sąlygų nevykdymu, o 2019 m. kovo 13 d. išsiuntė nuomininkams pranešimą dėl iškeldinimo. Tokiu būdu tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjų (atsakovų) nuo 2017 m. spalio 20 d. egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6 knygos normos, tačiau civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo reikalavimą grindė CK 4 knygos normomis, ginant savo kaip turto savininko, o ne kaip sutarties dalyvio teises nuo pažeidimo. Tokiu būdu prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 123 straipsnio („Įteikimo tvarka“) netinkamu taikymu, CK 6.480 straipsnio („Neterminuotos nuomos sutarties pasekmės“) netaikymu, dėl ko teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir priėmė neteisėtą sprendimą.

2.2. Procesiniai dokumentai pareiškėjams (atsakovams) išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu, tačiau buvo neįteikti ir grąžinti teismui. Duomenų, kad procesiniai dokumentai pareiškėjams buvo siųsti kitais adresais ar būdais, byloje nėra. Pažymėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 18 d. prašymo pagrindu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 18 d. sprendimu buvo panaikinti pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjas S. H. savo gyvenamąją vietą nuo 2018 m. lapkričio 14 d. deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), todėl jei teismas būtų ėmęsis veiksmų jam prieinamomis priemonėmis nustatyti pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos deklaravimą, teismas turėjo galimybę per S. H. įteikti pareiškėjams (atsakovams) procesinius dokumentus. Nurodė ir tai, kad teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 4 d. 13.30 val., šalių dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, apie ką pareiškėjams (atsakovams) teismas pranešė 2019 m. rugpjūčio 8 d. teismo pranešimu (išsiųstas 2019 m. rugpjūčio 10 d.). Bylą teismas išnagrinėjo nesuėjus 30 dienų terminui nuo pranešimo išsiuntimo.

2.3. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“, elgdamasi nesąžiningai, nagrinėjant civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudama procesinėmis teisėmis, nuslėpė faktinę aplinkybę, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. N. (duomenys neskelbtini) sudarytos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu egzistavo sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6 knygos normos. Jeigu teismas būtų žinojęs apie tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, būtų negalėjęs taikyti CK 4 knygos normų.

2.4. Pagal CK 6.480 straipsnį, jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Kadangi šalys į (duomenys neskelbtini) patalpų, t. y. nekilnojamojo daikto, nuomos sutartį įrašė tik vieno mėnesio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo terminą, tokia sutarties sąlyga prieštaravo imperatyviai įstatymo normai, todėl pritaikius CK 6.480 straipsnyje nurodytą trijų mėnesių įspėjimo terminą, neterminuota sutartis turėjo pasibaigti tik 2019 m. gegužės 13 d. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 13 d. pranešimo turinys neatitinka nuomos sutarties reikalavimų ir negalėjo būti įgyvendintas, o sutartis atitinkamai nutraukta. Pareiškėjai (atsakovai) iki šiol gyvena adresu (duomenys neskelbtini), moka komunalinius mokesčius ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui po 440 Eur nuomos mokestį.

2.5. Nurodė, kad apie Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą sužinojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), iškeltoje pagal ieškovės J. N. ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų prašymu nesutinka, prašo pareiškėjų prašymą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

3.1. Pareiškėjai nepagrįstai teigia, kad apie 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą sužinojo kitoje civilinėje byloje 2021 m. lapkričio mėn. Apie teismo sprendimą pareiškėjai sužinojo 2019 m. rugsėjo mėn., nes teismo sprendimas jiems buvo išsiųstas paštu, be to, pareiškėjai apie galimą teismo procesą ir būsimą sprendimą žinojo, nes jiems buvo įteikti pranešimai apie raginimą išsikelti iš buto.

3.2. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) pateikta (duomenys neskelbtini) nuomos sutartis butui, adresu (duomenys neskelbtini), priešingai nei teigia pareiškėjai, yra terminuota ir sudaryta 5 metų terminui. Pagal šią sutartį nuomininkė buvo tik pareiškėja J. N., o ne visi keturi pareiškėjai. Pagal šią sutartį nuomininkė J. N. turėjo mokėti 440 Eur dydžio nuomos mokestį, tačiau ji šio nuomos mokesčio nemokėjo. 2019 m. vasario 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pareiškėjams pranešimą apie būsimą sutarties nutraukimą, nes nuomininkė nesilaikė sutarties sąlygų (nemokėjo nuomos ir kitų mokesčių, priėmė į butą gyventi kitus asmenis). 2019 m. kovo 13 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiuntė pranešimą su raginimu išsikelti ir tada kreipėsi su ieškiniu į teismą. Pareiškėjai šiuos laiškus gavo ir žinojo apie būsimą teismo procesą. Pareiškėjai teigia, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jų egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK 6 knygos normos, o ne CK 4 knygos normos. Kita vertus, pareiškėja J. N. teigia, kad jokios nuomos sutarties nebuvo, ji buvo sudaryta tik dėl akių arba visai nesudaryta. Kadangi jokio nuomos mokesčio pareiškėja nemokėjo, nėra ir jokių sutartinių teisinių santykių, nes sutarties pareiškėjai nesilaikė.

3.3. Pažymėjo, kad CK 6.480 straipsnis reglamentuoja neterminuotų nekilnojamo turto nuomos sutarčių nutraukimą, kurias nutraukti galima tik šalį įspėjus prieš tris mėnesius. Tačiau šiuo atveju nuomos sutartis yra terminuota ((duomenys neskelbtini)nuomos sutarties 8.1 punktas), todėl CK 6.480 straipsnis negali būti taikomas. Be to, nuomos sutarties 9.4 punktas įpareigoja nuomininką apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėti prieš vieną, o ne prieš tris mėnesius. Tad nuomininkui išsiųsti pranešimai atitinka sutartyje numatytus terminus.

3.4. Pareiškėjų argumentas, kad teismas netinkamai taikė CPK 123 straipsnį yra nepagrįstas. Pareiškėjams ne vieną kartą buvo bandoma įteikti procesinius dokumentus, tačiau nė vienas pareiškėjas nepriėmė teismo siųstų procesinių dokumentų bei šaukimų. Pareiškėjai visuose procesiniuose dokumentuose patys nurodo, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o pareiškėja J. N. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) teigia, kad šiame bute gyvena nepertraukiamai nuo 1997 metų. Pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenis pareiškėjai niekur nedirbo, tad nebuvo galimybės įteikti dokumentus per darbovietę. Laiko, kad teismas išnaudojo visas galimybes, siekdamas pareiškėjams įteikti procesinius dokumentus ir informuoti apie bylos nagrinėjimą. Pareiškėjai turėjo pagrindo savarankiškai domėtis bylos procesiniu rezultatu ir, atsižvelgiant į tai, jog jie nuomos mokesčio nemokėjo, turėjo tikėtis tokio proceso teisme, juolab, kad jiems buvo išsiųsti ir įteikti pranešimai apie nuomos sutarties nutraukimą bei raginimai išsikelti iš buto.

4. Pareiškėjai (atsakovai) pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad suinteresuoto asmens (ieškovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodyti argumentai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys:

4.1. Suinteresuoto asmens (ieškovės) argumentas, jog tik su pareiškėja J. N. buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, tačiau ne su kitais pareiškėjais, laikytinas nepagrįstu, kadangi CK 6.578 straipsnio 3 dalis numato, kad nuomininkas yra fizinis asmuo, kuris savo vardu ir dėl savo, savo šeimos bei buvusių šeimos narių interesų sudaro gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Nors suinteresuotas asmuo nurodė, kad kadangi jokio nuomos mokesčio pareiškėjai nemokėjo, nėra ir jokių sutartinių teisinių santykių, nes sutarties pareiškėjai nesilaikė, tačiau sutartinių santykių nesilaikymas nedaro sutarties negaliojančia, o sudaro pagrindą vienašališkai sutartį nutraukti. Pažymėjo, kad nuo sutarties sudarymo (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų pareiškėjams (atsakovams) nereiškė ir nėra jokių duomenų, kad 2019 m. vasario mėn. buvo įsiskolinimai už komunalines paslaugas.

4.2. Suinteresuotas asmuo teigia, kad nuomos sutartis, remiantis jos 8.1 punktu, buvo terminuota, t. y. nustatytas 5 metų nuomos terminas. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė nuomos sutarties kopiją, kurioje 8.1 punkto nėra. Sutarties 9.2 ir 9.3 punktuose numatyta nuomotojo teisė vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį, nutraukimo pagrindai bei tvarka, kurių suinteresuotas asmuo (ieškovė) nesilaikė.

4.3. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ teigia, kad pareiškėjai nuomos mokesčio nemokėjo, tačiau nepateikė nė vienos išrašytos sąskaitos-faktūros kopijos. Toks suinteresuoto asmens (ieškovės) elgesys rodo, kad nuomos sutartis buvo sudaryta dėl akių, pinigai buvo mokami grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, jie nebuvo įtraukiami į įmonės finansinę apskaitą. Sudarius nuomos sutartį su nustatyta nuomos kaina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė gauti pelną ir privalėjo išrašyti ne PVM sąskaitas-faktūras, ūkines operacijas turėjo įforminti įmonės apskaitoje, nepriklausomai nuo to, ar jie priskirti leidžiamiems atsiskaitymams ar ne.

4.4. 2019 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apskrities policijos komisariatas išdavė pareiškėjai J. N. pažymą dėl leidimo ginklui nešioti, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo tikrinama, ar J. N., adresu (duomenys neskelbtini), turimos šaunamųjų ginklų laikymo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Analogiška pažyma pareiškėjai išduota ir (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad tokio pobūdžio pažymos buto nuomininkui išduodamas, kai yra buto savininko pritarimas. Taigi, jeigu teismui būtų žinomos tikrosios šalių santykių aplinkybės, civilinėje byloje dėl pareiškėjų iškeldinimo būtų priimtas kitas sprendimas.

5. Prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims rašytinio proceso tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

6. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams J. N., H. H., S. H., D. H. dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovus su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė ieškovei iš atsakovų po 18,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimas pareiškėjų (atsakovų) apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d. Ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjai pateikė prašymą atnaujinti bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu.

7. CPK 365 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 370 straipsnio, reguliuojančio prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimą, 3 dalies nuostatas, išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Taigi remiantis šiomis nuostatomis, teismas pirmiausia turi patikrinti, ar pareiškėjų prašymas paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, taip pat ar pagrįstas vienu iš CPK 366 straipsnyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų.

8. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo, kaip civilinio proceso teisės instituto, esmė ir tikslai ne kartą buvo aiškinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas išaiškino, kad proceso atnaujinimo instituto taikymas pripažįstamas išimtiniu (ekstraordinariniu) būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių byloje priimtas teismo sprendimas gali būti neteisėtas. Tai pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau - EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą yra ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturi būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

9. CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

10. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (geras šeimos tėvas), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

11. Pažymėtina ir tai, kad paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas, kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai arba tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2011).

12. Pareiškėjai teigia, kad apie 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą bei proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) gavę UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus procesinius dokumentus. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. lapkričio 9 d. atsiliepimas į ieškovės J. N. patikslintą ieškinį (teisme gautas 2021 m. lapkričio 10 d.) pareiškėjos J. N. atstovui advokatui V. Ž. per elektroninių paslaugų portalą išsiųstas 2021 m. lapkričio 15 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalis numato, jog įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Šiuo atveju atsiliepimo įteikimo pareiškėjų atstovui data laikytina 2021 m. lapkričio 16 d. Prašymas dėl proceso atnaujinimo teismui pateiktas 2021 m. lapkričio 25 d.

13. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) išnagrinėta viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka pareiškėjams (atsakovams) nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Šalims ir tretiesiems asmenims, nedalyvavusiems paskelbiant teismo sprendimą, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo sprendimo paskelbimo dienos išsiunčiamos teismo sprendimo patvirtintos kopijos (CPK 275 straipsnio 1 dalis). Teismas neįsiteisėjusią 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopiją pareiškėjams (atsakovams) 2019 m. rugsėjo 25 d. paštu išsiuntė ieškinyje nurodytu pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini).

14. Pareiškėjai (atsakovai) neginčija, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo metu gyveno ir iki šiol tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenimo minėtame bute faktui pagrįsti pareiškėjai pateikė mokėjimo pavedimus už dujas, už vandens suvartojimą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjai J. N. išduotą pažymą dėl leidimo ginklui nešioti, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo tikrinama, ar J. N., adresu (duomenys neskelbtini), turimos šaunamųjų ginklų laikymo sąlygos atitinka nustatytus reikalavimus, pažeidimų nenustatyta. Analogiška pažyma pareiškėjai (atsakovei) išduota ir (duomenys neskelbtini). Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) pareiškėja (atsakovė) J. N. 2021 m. rugpjūčio 2 d. patikslintame ieškinyje nurodo, kad nurodytą turtą ((duomenys neskelbtini)) valdo nepertraukiamai nuo 1997 m. birželio 7 d. (nuo dovanojimo sutarties sudarymo) iki šios dienos.

15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 3-259 patvirtintų Universaliosios pašto paslaugos teikimo taisyklių 2 straipsnio 3 dalis numato, kad paprastoji korespondencijos siunta – identifikavimo numerio neturinti korespondencijos siunta, kuri pristatoma į gavėjo gaunamųjų laiškų dėžutę. Pagal akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos paštas“ Pašto paslaugų teikimo taisykles gavėjui adresuotos paprastosios korespondencijos siuntos pristatomos į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę, nereikalaujant parašo.

16. Kaip minėta 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo kopijos pareiškėjams (atsakovams) paprastąja pašto siunta išsiųstos 2019 m. rugsėjo 25 d. jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į nutarties 15 punkte nurodytą reglamentavimą pašto darbuotojas sprendimo kopijas pareiškėjams (atsakovams) paliko gaunamų laiškų dėžutėje, todėl apie teismo priimtą sprendimą pareiškėjams (atsakovams) turėjo būti žinoma jau 2019 m. rugsėjo mėn. pabaigoje.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei nutarties 11 punkte pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškėjai apie 2019 m. rugsėjo 24 d. teismo sprendimą ir proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes galėjo sužinoti pareiškėjams (atsakovams) įteikus teismo sprendimą (teisme išsiųstas 2019 m. rugsėjo 25 d.) (CPK 275 straipsnio 1 dalis), priešingu atveju, jie nebuvo pakankamai apdairūs ir rūpestingi, kiek tai buvo būtina. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pareiškėjai (atsakovai) neįrodė, kad apie teismo sprendimą bei galimai padarytas aiškias teisės normos taikymo klaidas sužinojo tik gavus suinteresuoto asmens (ieškovės) atsiliepimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)), t. y. 2021 m. lapkričio 16 d., ir anksčiau tokios galimybės objektyviai neturėjo (CPK 178, 185 straipsniai).

18. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjai (atsakovai) dvejus metus, skaičiuojant nuo datos, kada būdami atidžiais, rūpestingais asmenimis objektyviai turėjo sužinoti apie jų atžvilgiu priimtą teismo sprendimą dėl iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos (2019 m. rugsėjo 25 d.), praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Pareiškėjai (atsakovai) neprašo atnaujinti CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino (CPK 78 straipsnio 1 dalis), bei į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų manyti, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) dienos prašymui atnaujinti procesą buvo praleistas dėl objektyvių, svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnis).

19. Nors CPK 368 straipsnyje nustatyto termino praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą, tačiau teismas vertina ir aplinkybes, svarbias proceso atnaujinimui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo

20. Nagrinėjamu atveju prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu proceso atnaujino pagrindu, t. y. kai pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad terminas „aiški klaida“ yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018, nutarties 24 punktas).

21. Pareiškėjai (atsakovai) nurodo, kad buvo padaryti CPK 123 straipsnio, CK 6.480 straipsnio pažeidimai, t. y. pareiškėjai (atsakovai) nebuvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį teismo procesą ir atliekamus procesinius veiksmus (CPK 123 straipsnis); teismas netinkamai taikė CK 6.480 straipsnyje numatytas materialinės teisės normas dėl neterminuotos nuomos sutarties pasekmių, ko pasekoje, teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir priėmė neteisėtą sprendimą.

Dėl CPK 123 straipsnio

22. Pareiškėjai (atsakovai) teigia, kad nebuvo tinkamai informuoti apie prasidėjusį teismo procesą ir atliekamus procesinius veiksmus, dėl ko buvo pažeistos CPK 123 straipsnio nuostatos.

23. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus.

24. CPK 123 straipsnyje nustatytos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias procesiniai dokumentai, teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

25. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017, nutarties 30 punktas). Pareiga tinkamai įteikti procesinius dokumentus priklauso išimtinai teismui, tačiau byloje dalyvaujantys asmenys taip pat turi ne tik bendrąsias pareigas joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai – domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kt. (CPK 42 straipsnio 5 dalis), bet ir privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis).

26. CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti, tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017; 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021).

28. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina, jog procesiniai dokumentai (ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo) pareiškėjams (atsakovams) išsiųsti ieškinyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, pašto duomenimis nurodant, kad adresatai neatsiėmė jų pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas patikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, kad pareiškėjai (atsakovai) J. N., H. H., D. H. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), t. y. tokiu pačiu adresu, kuris buvo nurodytas ieškinyje. Teismas taip pat patikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateikiamus duomenis apie atsakovų darbovietes ir nustatė, kad atsakovai J. N., H. H. nedirba, o atsakovo D. H. darbovietės MB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas sutampa su ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Teismas viešųjų registrų pateikiamos informacijos apie atsakovą S. H. patikrinti neturėjo galimybės, nes nebuvo žinomas jo asmens kodas, todėl jam procesiniai dokumentai buvo įteikiami per jo šeimos narius. 2021 m. gegužės 23 d. procesiniai dokumentai pakartotinai išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini), ir laikyti įteiktais 2019 m. birželio 28 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo (2019 m. gegužės 29 d.) adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsakovams per teismo nustatytą 15 (penkiolikos) dienų terminą nepateikus atsiliepimų į ieškinį, teismo 2019 m. liepos 22 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka teismo posėdyje 2019 m. rugsėjo 4 d. 13.30 val. Teismo šaukimai į paskirtą teismo posėdį pareiškėjams (atsakovams) išsiųsti 2019 m. liepos 23 d. registruotąja pašto siunta jų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buvo grąžinti neįteikti, vėlgi pašto duomenimis nurodant, kad adresatai neatsiėmė jų pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas pranešimus apie 2019 m. rugsėjo 4 d. 13.30 val. paskirtą teismo posėdį atsakovams siuntė du kartus, t. y. 2019 m. liepos 23 d., bei 2019 m. rugpjūčio 8 d. Teismo pranešimai siunčiami paprastąja pašto siunta. Kaip nurodyta nutarties 15 punkte paprastosios korespondencijos siuntos pristatomos į gavėjo gaunamų laiškų dėžutę, nereikalaujant parašo. Neįsiteisėjęs 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas pareiškėjams (atsakovams) nedelsiant (2019 m. rugsėjo 25 d.) buvo išsiųstas paprastąja pašto siunta.

29. Nepagrįstas pareiškėjų (atsakovų) tvirtinimas, kad byloje nebuvo duomenų apie atsakovų deklaruotą gyvenamąją vietą, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu buvo priimtas sprendimas panaikinti atsakovų gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis adresu (duomenys neskelbtini). Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų naikinimo“ matyti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registravimo skyriaus 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), patenkinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. balandžio 18 d. prašymą, panaikinti pareiškėjų (atsakovų) gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini), o ne adresu (duomenys neskelbtini), kaip teigia pareiškėjai (atsakovai). Be to, nors pareiškėjo (atsakovo) H. H. teismui pateiktos paso kopijos atžymose nurodyta, kad pareiškėjas (atsakovas) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių duomenų teismo procesiniai dokumentai apie priimtą ieškinį ir nustatytą terminą atsiliepimui pateikti atsakovui buvo siunčiami 2019 m. gegužės 8 d., bei pakartotinai 2019 m. gegužės 25 d., todėl, teismo manymu, pareiškėjas (atsakovas) turėjo pakankamai laiko iki išvykimo į užsienį teismo procesinius dokumentus atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą, tačiau to nepadarė.

30. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) procesinius dokumentus, skirtus atsakovams, įteikė tinkamai, išnaudojo visas prieinamas protingas priemones ne tik formaliai, tačiau ir realiai įteikti atsakovams procesinius dokumentus bei pranešti apie vykstantį teisminį procesą. Pareiškėjai neginčija, kad civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimo metu gyveno ir iki šiol tebegyvena adresu (duomenys neskelbtini), todėl turėjo visas galimybes gauti jiems skirtą korespondenciją ir pateikti savo nesutikimo su ieškovės reikalavimu motyvus bylos nagrinėjimo metu, tačiau šią teisę ignoravo ir ja nepasinaudojo. Todėl laikytini nepagrįstais pareiškėjų (atsakovų) argumentai, jog teismas padarė aiškią proceso teisės normos taikymo klaidą, taikant CPK 123 straipsnio nuostatas. Todėl nėra pagrindo ir teigti, kad egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje.

Dėl CK 6.480 straipsnio

31. Pareiškėjai (atsakovai) nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir 2019 m. rugsėjo 24 d. priėmė neteisėtą sprendimą. Kadangi tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. N. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, kurios pagrindu J. N. neterminuotai buvo suteikta teisė naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančiu butu, adresu (duomenys neskelbtini), tarp šalių ieškinio pateikimo dieną egzistavo sutartiniai gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai, kurių nutraukimą reglamentuoja CK 6 knygos normos (CK 6.480 straipsnis) ir CK 4 knygos normos (CK 4.98 straipsnis) negalėjo būti taikomos.

32. Pirmiausia, su pareiškėjų argumentais dėl teismo padarytos aiškios CK 6.480 straipsnio taikymo klaidos nėra pagrindo sutikti, kadangi teismas sprendimą priėmė vertindamas tuo metu byloje buvusius įrodymus, o duomenų apie galimai sudarytą pareiškėjų nurodomą (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį byloje pateikta nebuvo.

33. Be to, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. spalio 20 d. varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. kovo 14 d. perdavimo-priėmimo aktu pareiškėja (atsakovė) J. N. perdavė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), tinkamos kokybės ir patenkinamos būklės. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (naujas numeris (duomenys neskelbtini)) pateiktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. N. (duomenys neskelbtini) sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią J. N. perduota teisė valdyti ir naudoti butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtos sutarties 3.1, 3.4 punktus J. N. įsipareigojo kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos mokėti 440 Eur nuomos mokestį bei mokesčius už komunalinius patarnavimus. (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 8.1 punkte (pilnos apimties sutarties tekstas pateiktas su 2021 m. gruodžio 29 d. pateiktu atsiliepimu reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytas sutarties sudarymo laikotarpis – 5 metai, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2015 m. balandžio 1 d. Nurodytos sutarties 9.4 punktu šalys susitarė, jog nuomotojas vienašališkai (be sutartyje numatyto pagrindo) gali nutraukti sutartį, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai įspėjęs nuomininką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario 13 d. pranešimu kreipėsi į pareiškėjus (atsakovus), informuodama, jog nevykdant (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, sutartis nuo 2019 m. kovo 13 d. bus nutraukiama, bei prašydama iki 2019 m. balandžio 13 d. pareiškėjus (atsakovus) išsikeldinti iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais. Iš pateikto AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašo ir kvito matyti, kad pranešimas išsiųstas 2019 m. vasario 13 d. registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. kovo 13 d. pranešimu kreipėsi į pareiškėjus (atsakovus), prašydama pareiškėjus (atsakovus) išsikraustyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2014 m. spalio 20 d. varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais iki 2019 m. balandžio 13 d. Iš pateikto AB „Lietuvos paštas“ siuntų sąrašo ir kvito matyti, kad pranešimas išsiųstas 2019 m. kovo 13 d. registruotąja pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams (atsakovams) nevykdant 2019 m. kovo 13 d. pranešime nurodytų reikalavimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama teismo iškeldinti pareiškėjus (atsakovus) J. N., S. H., H. H., D. H. iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti pareiškėjus (atsakovus) J. N., S. H., H. H., D. H. su visais jiems priklausančiais daiktais iš suinteresuotam asmeniui (ieškovei) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismo sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2019 m. spalio 25 d.

34. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad nuosavybė yra neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. CK 4.37 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai, o atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008). Jei ginčo šalis sieja prievoliniai santykiai, reikalavimas dėl iškeldinimo sprendžiamas pagal specialiai šiuos materialinius teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2014).

35. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reiškė reikalavimą CK 4.98 straipsnio pagrindu, nurodydama, jog ginčo šalių nesiejo prievoliniai teisiniai santykiai, atsakovams 2019 m. kovo 13 d. buvo išsiųstas raginimas išsikraustyti iš gyvenamosios patalpos iki 2019 m. balandžio 13 d., tačiau pastarieji į šį raginimą nereagavo.

36. Pareiškėjai (atsakovai) teigia, jog šalis siejo prievoliniai nuomos teisiniai santykiai, dėl to priimant teismo sprendimą dėl pareiškėjų (atsakovų) iškeldinimo, teismas neturėjo vadovautis CK 4 knygos nuostatomis, o turėjo būti taikytos CK 6 knygos nuostatos, o konkrečiai turėjo būti taikytos CK 6.480 straipsnyje numatytos neterminuotos nuomos sutarties pasekmės, t. y. jiems turėjo būti suteiktas įstatyme numatytas terminas išsikelti, prieš tris mėnesius apie tai įspėjant. Suinteresuotas asmuo (ieškovė) neigia prievolinių nuomos teisinių santykių su atsakovais buvimą, kadangi (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su pareiškėjais (atsakovais) buvo nutraukta 2019 m. kovo 13 d. Be to, sutartis buvo sudaryta 5 metų laikotarpiui (sutarties 8.1 punktas), o ne neterminuotai, sutarties 9.4 punktas įpareigoja nuomininką apie vienašališką sutarties nutraukimą įspėti prieš vieną mėnesį, o ne prieš tris, kaip teigia pareiškėjai (atsakovai). Tokiu būdu, pareiškėjams (atsakovams) išsiųsti pranešimai dėl sutarties nutraukimo bei iškeldinimo atitiko (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje numatytus terminus.

37. CK 6.480 straipsnis numato, kad jeigu nuomos sutartis yra neterminuota, tai abi šalys turi teisę bet kada nutraukti sutartį įspėjusios apie tai viena kitą prieš vieną mėnesį iki nutraukimo, o kai nuomojami nekilnojamieji daiktai, – prieš tris mėnesius iki nutraukimo. Nuomos sutartyje gali būti nurodyti ir ilgesni įspėjimo terminai. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo terminuota (sutarties terminas 5 metai, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio 1 d.) (sutarties 8.1 punktas), todėl jos atžvilgiu netaikytinos CK 6.480 straipsnyje įtvirtintos neterminuotos nuomos sutarties pasekmės.

38. CK 6.611 straipsnis nustato, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad komercinėmis sąlygomis sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartys, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, gali būti nuomotojo nutraukiamos vienašališkai, nesikreipiant į teismą; tokiu atveju apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenustatytas, – prieš trisdešimt dienų (CK 6.218 straipsnis).

39. Šalys turi teisę savo susitarimu laisvai nusistatyti teises ir pareigas tarp šalių pasirašomoje sutartyje, taip pat ir šalių teisę vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais pagrindais. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 9.4 punktu šalys susitarė, jog nuomotojas vienašališkai (be sutartyje numatyto pagrindo) gali nutraukti sutartį, ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį apie tai įspėjęs nuomininką. Kadangi ieškovė ir atsakovė J. N. nuomos sutarties 9.4 punkte susitarė, kokiu atveju ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, ieškovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį atsakovei pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Ieškovė nurodo, kad atsakovė iš esmės netinkamai vykdė nuomos sutarties sąlygas ir nemokėjo nuomos mokesčio, visų komunalinių ir kitų mokesčių, kas iš esmės atitinka ne tik šalių sutarties nuostatas (9.4 punktas, CK 6.217 straipsnio 5 dalis), bet ir CK 6.611 straipsnio sąlygas. Suinteresuotas asmuo (ieškovė), vadovaudamasis šiuo nuomos sutarties 9.4 punktu, 2019 m. vasario 13 d. pranešimu informavo pareiškėjus (atsakovus) apie (duomenys neskelbtini) Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienašališką nutraukimą nuo 2019 m. kovo 13 d., pareiškėjams (atsakovams) 2019 m. vasario 13 d., 2019 m. kovo 13 d. pranešimais buvo nustatytas terminas iki 2019 m. balandžio 13 d. atlaisvinti suinteresuotam asmeniui (ieškovei) nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pareiškėjai (atsakovai) nereagavo į ieškovės raginimus, nors buvo aiškiai ir konkrečiai kelis kartus informuoti apie ieškovės sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį, registruotu laišku gavę pranešimą apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. kovo 13 d., neginčijo vienašališko nuomos sutarties nutraukimo, bet ir neatlaisvino ieškovei priklausančių gyvenamųjų patalpų.

40. Nesant byloje įrodymų, kad pareiškėjai (atsakovai) turėjo teisinį pagrindą naudotis ginčo patalpomis, kurios nuosavybės teise priklauso suinteresuotam asmeniui (ieškovei), teismas sprendė, kad tokie pareiškėjų (atsakovų) veiksmai (naudojantis svetimu butu be teisinio pagrindo) pažeidžia buto savininkės teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe, dėl to teismas pagrįstai ieškovės reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas ir iškeldino pareiškėjus (atsakovus) su jiems priklausančiais daiktais iš suinteresuotam asmeniui (ieškovei) nuosavybės teise priklausančio buto. Teismas vertino, kad suinteresuotas asmuo (ieškovė) įrodė abi CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygas, t. y. jog suinteresuotas asmuo (ieškovė) yra buto savininkė ir jos teisės yra pažeidžiamos. Teismo vertinimu, byloje nesant įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog ginčo šalis siejo teisiniai nuomos santykiai (pagal į nagrinėjamą bylą pateiktus duomenis šalis sieję gyvenamosios patalpos nuomos teisiniai santykiai buvo pasibaigę 2019 m. kovo 13 d., o ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 26 d.), teismas priimdamas 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pagrįstai taikė daiktinės teisės normas, numatytas CK ketvirtojoje knygoje, kuomet savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis).

41. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir motyvus, konstatuotina, kad tenkinti pareiškėjų (atsakovų) prašymą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pagrindo, nes pareiškėjai (atsakovai) praleido terminą tokiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir nenustatytas proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dėl šių priežasčių atmestinas pareiškėjų (atsakovų) prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 3dalis).

Dėl procesinių klausimų išsprendimo

42. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo (ieškovė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas. Prašymą atmetus, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjams nepriteistinos.

43. Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų J. N., H. H., S. H., D. H. prašymą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 6 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - vykdymo proceso antstolės R. V. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2019 m. spalio 29 d. išduotas vykdomasis raštas, sustabdymą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.