Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „Statresta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statresta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį faktinių ir teisinių argumentų.

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovei priteista 4 243 Eur nuostolių (1800 Eur už 20 vnt. langų perdažymą + 2 443 Eur už stogo dangos siūlių hermetizavimo darbus) iš atsakovės, pripažinus statybos darbų defektus, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

17. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo registro duomenys patvirtina, kad ieškovei UAB „Firma VITI“ nuosavybės teise priklauso administracinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

18. Ieškovė (statytoja) su atsakove UAB „STATRESTA“ (rangove) ir Kultūros infrastruktūros centru (užsakove) 2021 m. gegužės 10 d. pasirašė trišalę tvarkybos darbų sutartį, kuria rangovė įsipareigojo iki 2022 m. spalio 25 d. atlikti (duomenys neskelbtini), fasado tvarkybos (remonto) darbus (toliau – Rangos sutartis, Sutartis). Preliminarios darbų apimtys pateiktos techninėje specifikacijoje.

19. Rangovė, užsakovė ir statinio valdytoja 2021 m. rugpjūčio 25 d. pasirašė atliktų darbų aktą Nr. 2 ir pažymą apie atliktų darbų vertę Nr. 2 už 2021 m. rugpjūčio mėn. Atliktų darbų akte be kita ko fiksuotas 20 m² šlaitinių stogų skardos pakeitimas ir 450 m stogo siūlių hermetizavimas hermetikais, kai siūlės skerspjūvis 0,25 cm² (100 m. siūlės), 571,49 Eur be PVM. Pažymoje apie atliktų darbų vertę fiksuota bendra atliktų darbų vertė per ataskaitinį laikotarpį – 25 109,98 Eur (e. b. t. I, l. 30) (e. b. t. I, l. 54 – 56).

20. Atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. garantiniu raštu įsipareigojo kai vidutinė oro temperatūra ne žemesnė kaip 12 laipsnių Celsijaus šilumos bei sausoms klimato sąlygoms, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. birželio 22 d. atlikti statybos defektų šalinimo darbus objekte, tarp kurių: 1) perdažyti pirmo aukšto pažeistus dažais langų rėmus; 2) atlikti kontrolinį stogo siūlių hermetizavimo išmatavimą ir nustatyti faktinį atliktų darbų kiekį. Paaiškėjus, kad faktiniai darbų kiekiai neatitinka nurodytų žiniaraštyje, ištaisyti defektus ir darbus atlikti pilnai. Garantiniame rašte taip pat nurodyta, kad jis galioja tik tuo atveju, jeigu UAB „Firma VITI“ atsiskaito su UAB „STATRESTA“ už atliktus darbus pagal 2021 m. lapkričio 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. SR85, 13 998,67 Eur sumai be PVM, iki 2021 m. gruodžio 10 d. imtinai (e. b. t. I, l. 3).

21. Atsakovė 2022 m. gegužės 27 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktu perdavė pagal 2021 m. gruodžio 6 d. garantinį raštą atliktus darbus, tarp kurių: 1) perdažė pirmo aukšto pažeistus dažais langų rėmus; 2) atliko kontrolinį stogo siūlių hermetizavimo išmatavimą ir nustatė faktinį atliktų darbų kiekį. Paaiškėjo, kad atliktų darbų kiekis atitinka žiniaraštyje nurodytus kiekius. Aktą pasirašė atsakovės vadovas ir Kultūros infrastruktūros centro techninis prižiūrėtojas G. S. (e. b. t. I, l. 30).

22. Ieškovė 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu dėl vandens pratekėjimo pro stogo konstrukcijas pranešė, kad 2023 m. rugpjūčio 8 d. per stogo konstrukcijas į pastato vidų prabėgo vanduo. Paprašė užsakovą Kultūros infrastruktūros centrą, kuris taip pat atliko rangos darbų techninę priežiūrą, atvykti į objektą apžiūrėti stogo konstrukcijas, nustatyti vandens prabėgimo priežastis ir įvertinti, ar UAB „STATRESTA“ pagal projektą ir atliktų darbų aktus tinkamai ir pilna apimtimi yra atlikusi stogo siūlių hermetizavimo darbus bei ar vandens pratekėjimai yra tose vietose, kur rangovas vykdė hermetizavimo darbus. Nustačius rangos darbų defektus – įgyvendinti užsakovo pareigą kreiptis į rangovą su reikalavimu pašalinti darbų defektus (e. b. t. I, l. 52 – 53).

23. 2023 m. rugsėjo 22 d. defektiniame akte, kurį pasirašė ieškovės infrastruktūros priežiūros vadovas D. P. ir rinkodaros direktorius R. G., užfiksuota, kad buvo atlikta pastato langų apžiūra; apžiūros metu nustatyta, kad 20 vienetų pastato langų, esančių pirmame ir antrame pastato aukšte, yra su dažais ir statybinių lipnių plėvelių išpurvintais rėmais. Langų rėmai buvo sugadinti ir nesutvarkyti po atlikto pastato fasado perdažymo darbų, kuriuos vykdė UAB „STATRESTA“ (e. b. t. II, l. 4).

24. Į bylą pateiktas (duomenys neskelbtini), fasadų tvarkybos darbų (remonto) projektas. Jo sudedamąja dalimi esančio tvarkybos darbų organizavimo aiškinamajame rašte 1.1 papunktyje prie atliktinų remonto darbų numatyta, kad tvarkomi esamų skardinių latakų nuolydžiai, skardinių latakų ir lietvamzdžių jungtys, pakeičiama dalis susidėvėjusių stogo skardos lakštų, užhermetinamos stogo skardos lakštų siūlės. Medžiagų ir darbų kiekių žiniaraštyje numatytas 450 m. stogo skardos lakštų siūlių užhermetinimas. Aiškinamojo rašto dalyje projektiniai sprendiniai nurodyta, kad siekiant sustabdyti tolesnį pastato dėvėjimąsi numatomi fasadų tvarkybos darbai (remontas), tarp kurių ir: tvarkomi esamų skardinių latakų nuolydžiai, skardinių latakų ir lietvamzdžių jungtys, pakeičiama dalis susidėvėjusių stogo skardos lakštų, užhermetinamos stogo skardos lakštų siūlės. Medžiagų ir darbų kiekių žiniaraščio tvarkybos paveldosaugos darbai (remontas) lentelėje remonto darbai 10 punktu numatytas stogo skardos lakštų siūlių užhermetinimo kiekis 450 m (e. b. t. I, l. 115 – 183).

25. 2023 m. spalio 6 d. stogo apžiūros akte, kurį pasirašė ieškovės infrastruktūros priežiūros vadovas D. P. ir MB „AVStogai“ rinkodaros direktorius V. A., užfiksuota, kad buvo atlikta objekto stogo apžiūra, kurios metu nustatyta, kad įdėmiai apžiūrėjus visą stogą rastos 2 silikonu sandarintos stogo vietos, esančios pietinėje ir rytinėje stogo dalyje, kurių kiekvienos sandarinimo ilgiai sudaro tarp 5–10 cm (e. b. t. II, l. 5 – 60).

26. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad, ieškovės teigimu, atsakovė netinkamai atliko rangos sutartimi ir 2021 m. gruodžio 6 d. garantiniu raštu prisiimtus įsipareigojimus: nepašalino langų pažeidimų (ištepliojimų) po fasado dažymo darbų bei neužhermetizavo viso kiekio – 450 m, stogo siūlių. Ieškovė, atsižvelgusi į 2023 m. birželio 20 d. komerciniame pasiūlyme nurodytus darbų įkainius apskaičiavo ir prašė iš atsakovės priteisti 4 333 Eur (už 20 langų perdažymą – 1 890 Eur, už 349 m. stogo siūlių hermetizavimo darbus 2 443 Eur) defektų šalinimo išlaidų, kurios bus patirtos dėl atsakovės neįvykdytų įsipareigojimų. Nesutikdama su ieškiniu atsakovė tvirtino, kad darbai buvo atlikti ir perduoti Kultūros infrastruktūros centrui (užsakovui), o šis nenurodė jokių defektų, be to, ieškovė neįrodė darbų neatlikimo fakto.

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.681 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Byloje nėra ginčo, kad šalių sutartiniai santykiai kvalifikuotini kaip statybos rangos teisiniai santykiai. Bendroji rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarka yra įtvirtinta CK 6.662 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo tvarką reglamentuojančiame CK 6.694 straipsnyje įtvirtinta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

29. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbų priėmimo ir perdavimo akto rangos teisiniuose santykiuose reikšmės yra išaiškinta, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės taip pat yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitikimą sutarties sąlygoms. Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatą su išlygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016).

31. Minėta, kad 2022 m. gegužės 27 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė atsakovės vadovas ir Kultūros infrastruktūros centro techninis prižiūrėtojas G. S.. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statybos rangos sutartiniuose santykiuose statybos techninis prižiūrėtojas veikia kaip užsakovo atstovas. Dėl to, sprendžiant statybos rangos sutarties šalių tarpusavio ginčą dėl sutarties vykdymo tinkamumo, statybos techninio prižiūrėtojo veiksmai ar neveikimas turi būti vertinami kaip atlikti užsakovo ir nekeičia statybos rangos sutarties šalių sutartyje ar įstatyme įtvirtintų prievolių ir atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024). Taigi, aptariamas aktas buvo pasirašytas atsakovės (rangovės) ir užsakovo. Sutarties 5.1.6, 5.1.10 punktais užsakovas įsipareigojo priimti iš rangovo tinkamai atliktus darbus bei kartu su Rangovu nustatyta tvarka organizuoti užbaigtų darbų priėmimą, tuo tarpu Sutarties 6.1.2 ieškovė (statytoja) įsipareigojo pasirašyti rangovo tinkamai atliktų darbų aktus. Pagal Sutarties 7.1.7 punktą, atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną (2021 m. gegužės mėn. iki 21 d., o lapkričio mėnesį – 25 dieną) pateikti užsakovui (statytojai tik vizuoti) atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę ir PVM sąskaitą faktūrą. Užsakovui pareikalavus, pateikti konkrečius darbus ir jų kiekius patvirtinančius apskaičiavimus ir dokumentus; taip pat, kartu su užsakovu ir statytoju nustatyta tvarka organizuoti užbaigtų darbų priėmimą.

32. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 6 d. garantinis raštas išduotas ieškovei, tačiau nėra aišku, kuo remiantis teismas padarė šią išvadą, kadangi minėtame garantiniame rašte nenurodoma, jog jis išduodamas būtent ieškovei. Taipogi, aptartos Sutarties nuostatos patvirtinta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atlikti darbai turėjo būti perduoti ieškovei, tačiau sutiktina, kad aktas turėjo būti vizuotas ieškovės, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, kodėl ieškovė aptariamo darbų perdavimo akto nepasirašė. Minėtos Sutarties nuostatos patvirtina, kad tiek užsakovas, tiek rangovė, turėjo organizuoti užbaigtų darbų priėmimą, tačiau nei rangovė, nei užsakovas nepateikė darbų akto vizuoti ieškovei. Šiame kontekste pažymėtina, kad byloje nustatyta ir neginčijama, kad ieškovė kaip statytoja iš esmės turi užsakovo teises ir pareigas. Kasacinis teismo praktikoje pažymima, kad įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifiką, specialiai yra aptaręs rangos sutarties šalių pareigą bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas šios pareigos įgyvendinimas yra priemonė, leidžianti išvengti galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009). Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra sąžiningumo principo išraiška. Šis principas reikalauja, kad rangos sutarties šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolėms įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolių įvykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolių įvykdymo kliūtis ir pan. Sąžiningumas reikalauja atidumo, rūpestingumo, atsižvelgimo į teisėtus ir pagrįstus kitos šalies interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023). Minėta, kad atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. garantiniu raštu įsipareigojo iki 2022 m. birželio 22 d. atlikti statybos defektų šalinimo darbus objekte, ieškovei buvo žinoma apie šį garantinį raštą. Ieškovė į atsakovę dėl defektų kreipėsi tik 2023 m. rugpjūčio 11 d., t. y. daugiau negu po metų, ir tik dėl to, jog pradėjo bėgti vanduo per stogą. Per visą šį laikotarpį ieškovė nesikreipė į atsakovę dėl atliktų darbų perdavimo, nors kaip pati ieškovė nurodė, jos buveinė yra Pastate, kuriame vyko rangos darbai, todėl abejotina, jog ieškovei nebuvo žinoma, kad darbai jau buvo baigti ir perduoti užsakovui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pati tinkamai nevykdė savo pareigos vizuoti darbų perdavimo – priėmimo aktą, nebendradarbiavo ir nesirūpino darbų užbaigimu bei savo neveikimu, turėdama žinoti apie baigtus darbus, sutiko su tokiu darbų perdavimu.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2022 m. gegužės 27 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu atsakovė tinkamai perdavė darbus. Paiminėtina, kad pagal aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką darbų priėmimo – perdavimo aktas yra dvišalis aktas ir nagrinėjamu atveju 2022 m. gegužės 27 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas būtent ir buvo pasirašytas dviejų šalių, kurios turėjo teisę aptariamą aktą pasirašyti.

34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog darbai buvo perduoti tinkamai, nereiškia, jog ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės atlyginti trūkumų (defektų) šalinimo išlaidas.

35. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų. Pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra. Paprastai (jeigu ko kita nenustatyta šalių susitarimu) užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau nurodyta taisyklė nėra absoliuti: pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jeigu tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Taigi tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2005; 2018 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018, 29 punktas; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

36. Be to, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

37. Kasacinio teismo išaiškinta, kad pagal CK 6.662 straipsnyje įtvirtintą reguliavimą užsakovas darbų priėmimo metu turi elgtis rūpestingai – apžiūrėti rangos darbų rezultatu esantį daiktą, kad įsitikintų, ar daiktas neturi akivaizdžių trūkumų; pagal įstatymą iš užsakovo nereikalaujama daugiau negu normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų, jis neįpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ginčo šalių sudarytos rangos sutarties nuostatos, reglamentuojančios šalių teises ir pareigas bei jų atsakomybę už sutarties sąlygų vykdymą, nenustatė užsakovei daugiau teisių, nei nurodyta CK 6.662 straipsnio 3 dalyje. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti, ar nėra faktinio pagrindo taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę.

39. Iš nagrinėjamos bylos duomenų nustatyta, kad galutinis darbų perdavimo–priėmimas pirmą kartą įvyko 2021 m. rugpjūčio 25 d., šios dienos akte nebuvo nurodoma jokių defektų, tačiau atsakovė 2021 m. gruodžio 6 d. garantiniu raštu pripažino, jog turi pašalinti, be kita ko, šiuos defektus: perdažyti pirmo aukšto pažeistus dažais langų rėmus ir atlikti kontrolinį stogo siūlių hermetizavimo išmatavimą ir nustatyti faktinį atliktų darbų kiekį, o paaiškėjus, kad faktiniai darbų kiekiai neatitinka kiekių nurodytų žiniaraštyje, ištaisyti defektus ir darbus atlikti pilnai. 2022 m. gegužės 27 d. darbų priėmimo – perdavimo aktu atsakovė perdavė atliktus darbus pagal garantinį raštą, kuriame nurodyta, kad buvo atlikti šie dabai: perdažė pirmo aukšto pažeistus langų rėmus; išlygino virš šilumos punkto esantį lango angokraištį; atliko kontrolinį stogo siūlių hermetizavimo išmatavimą ir nustatė faktinį atliktų darbų kiekį, paaiškėjo, kad faktiniai darbų kiekiai atitinka žiniaraštyje nurodytus kiekius. Akte techninis prižiūrėtojas nenurodė, jog atlikti ir užsakovo priimti darbai turi trūkumų, kuriuos reikalinga ištaisyti. Ieškovė 2023 m. rugsėjo 22 d. defektiniu aktu nustatė, kad 20 vnt. pastato langų, esančių pirmame ir antrame aukštuose, yra su dažais ir statybinių lipnių plėvelių išpurvintais rėmais. Taip pat, ieškovė stogo apžiūros aktu nustatė, kad apžiūrėjus stogą rastos dvi silikonu sandarintos stogo vietos, kurių kiekvienos sandarinimo ilgiai sudaro tarp 5-10 cm, daugiau silikono hermetizavimo vietų ant stogo nėra.

40. Priešingai nei tvirtina apeliantė, pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų, netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės. Užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009).

41. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, plėtojamoje įrodymų vertinimo aspektu, išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas). Atitinkamai faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 23 punktą).

42. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

43. Vertinant langų defektus, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. defektinis aktas nelaikytinas galiojančiu dokumentu. Nors apeliantė pagrįstai remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“ 106.1. punktu, kuriame nurodyta, kad statytojas, per garantinį laiką nustatęs statinio statybos defektų, pakviečia rangovo įgaliotą atstovą ir surašo dvišalį aktą, kuriame nurodo išryškėjusius statybos defektus ir su rangovu suderina jų padarinių pašalinimo terminą; jei rangovo įgaliotas atstovas neatvyksta arba atsisako pasirašyti dvišalį aktą, galioja statytojo surašytas vienašalis aktas, tačiau vien tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog kvietė atsakovę atvykti apžiūrėti defektus ir ši būtų atsisakiusi atvykti, savaime nereiškia, jog aktas yra negaliojantis, kadangi aktas gali būti surašytas vienašališkai. Tačiau pažymėtina, kad ieškovė šiuo atveju turėjo pagrįsti langų defektų faktą ir kitais įrodymais.

44. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, langų pažeidimo dažais faktą patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos ir G. J. 2023 m. birželio 20 d. komercinis pasiūlymas, kuriame nurodytas darbų kiekis taip pat 20 langų. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad 2023 m. rugsėjo 22 d. defektiniame akte nėra 20 vnt. apgadintų pastato langų fotofiksacijos, iš kurios būtų galima spręsti, kad buvo ir liko apgadinta būtent 20 vnt. pastato langų, ieškovė į bylą pateikė 8 nuotraukas, kuriose užfiksuoti Pastato langų (ar lango) fragmentai (e. b. t. I, l. 44 – 51). Ieškovės pateiktas G. J. 2023 m. birželio 20 d. komercinis pasiūlymas taipogi nepatvirtina, kad buvo apgadinta 20 langų. Komerciniame pasiūlyme nurodoma kiek kainuotų vieno lango perdažymas (paruošimas, apklijavimas, gruntavimas, dažymas) ir, kad numatomas darbų kiekis yra 20 vnt., tačiau komerciniame pasiūlyme nėra nurodoma, kad šie langai yra pažeisti ir koks jų pažeidimas, t. y. kad langų rėmai išpurvinti dažais ir statybinėmis lipniomis plėvelėmis, kaip tai nurodoma ieškovės defektiniame akte.

45. Nors atsakovė taipogi ginčija, kad pirmosios instancijos teismas netyrė, ar langai turėjo būti perdažomi ar nuvalyti/atstatyti į pradinę padėtį, tačiau tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė nurodė, kad jai nebuvo svarbu, kokiu būdų atsakovė tuos defektus būtų pašalinusi pati: valiusi juos ar perdažiusi, ieškovei buvo svarbus tik galutinis rezultatas – jog langų rėmai būtų sutvarkyti ir atstatyti į pradinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, jog kadangi atsakovė defektų pati nepašalino, ieškovė turėjo teisę savo iniciatyva pasirinkti, kokiomis priemonėmis šie defektai bus pašalinti. Be to, atsakovei tvirtinant, kad tokie ieškovės pasirinkti defektų šalinimo darbai yra netinkami ir/arba pertekliniai, ji turėjo teisę įrodyti priešingas aplinkybes, tačiau jokių įrodymų nepateikė.

46. Apeliacinio teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad buvo apgadinti keturi langai, todėl pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti ne daugiau kaip už keturis langus ir tik tuo atveju, jei būtų nustatęs, kad trūkumai nebuvo akivaizdūs perduodant darbus, tačiau kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nevertino šių aplinkybių.

47. Vertinant įrodymus dėl pastato stogo dangos siūlių hermetizavimo defektų, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai interpretavo, jog 2021 m. rugpjūčio 25 d. pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 2, kuriame be kita ko fiksuotas 450 m stogo siūlių hermetizavimas hermetikais, kai siūlės skerspjūvis 0,25 cm2 (100 m. siūlės), 571,49 Eur be PVM. nepatvirtina šių darbų atlikimo, nes pati atsakovė vėliau – 2021 m. gruodžio 6 d. garantiniu raštu įsipareigojo atlikti kontrolinį stogo siūlių hermetizavimo išmatavimą ir nustatyti faktinį atliktų darbų kiekį; paaiškėjus, kad faktiniai darbų kiekiai neatitinka nurodytų žiniaraštyje, ištaisyti defektus ir darbus atlikti pilnai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo išvados, kad atsakovė pripažino, jog nors ir perduoti hermetizavimo darbai, bet darbai galimai atlikti ne visa apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei atsakovė būtų įsitikinusi, kad hermetizavimo darbai atlikti visa apimtimi – hermetizuota 450 m stogo siūlių, ji nebūtų įsipareigojusi atlikti perskaičiavimo.

48. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė ir apeliantė neginčija, kad stogo siūlės turėjo būti hermetizuotos bespalviu hermetiku. Teismas priėjo išvados, kad atlikti tik 2023 m. spalio 6 d. akte fiksuoti apie 100 m hermetizavimo izoliacine juosta darbai, o neatliktas hermetizavimo darbų kiekis sudaro 349 m. Apeliantės tvirtinimu, ieškovė į bylą nepateikė stogo dangos išklotinės, kurioje būtų atlikti skaičiavimai, nurodant kiek metrų iš viso yra stogo dangos siūlių, kuriose konkrečiose vietose tos siūlės yra hermetizuotos, o kuriose – nėra; ieškovė į bylą nepateikė jokio defektinio akto su fotofiksacija, iš kurio teismas būtų galėjęs spręsti, kad atsakovė nehermetizavo 349 m stogo dangos siūlių. Į bylą pateikto 2024 m. balandžio 10 d. apžiūros akto protokolo duomenimis, apžiūroje dalyvavo ieškovės infrastruktūros priežiūros vadovas D. P., advokatas D. B., MB „AVStogai“ administracijos vadovas V. A. ir atsakovės UAB „STATRESTA“ direktorius A. K., kuris V. A. užlipus ant pastato stogo po kelių minučių savo noru išvažiavo ir apžiūroje iki galo nedalyvavo. V. A. pakartotinai apžiūrėjo visą pastato stogą, atsižvelgęs į atsakovės išsakytas žodines pastabas apžiūrėti ne tik vertikalias, bet ir horizontalias pastato stogo siūles. Apžiūros metu buvo rasta stogo lakštų horizontalaus sujungimo vietose hermetizavimo vietų su juodos ir tamsiai rudos spalvos hermetikais. Išmatuota, kad vieno skardos lakšto horizontalus matmuo yra 0,6 m. Per visą stogą suskaičiuota apie 680 vnt. horizontaliai hermetizuotų stogo lakštų vietų su juodos ir tamsiai rudos spalvos hermetikais. Kadangi rasta dviejų spalvų hermetikų, V. A. pasiūlė UAB „Firma VITI“ pagal rangovo UAB „STATRESTA“ pateiktą naudoto hermetiko eksploatacinių savybių deklaraciją išsiaiškinti, kokios spalvos hermetiką naudojo UAB „STATRESTA“. Taip pat D. P. apžiūros dalyvius informavo, kad rangovas UAB „Monstatas“ 2016 m. vykdė stogo siūlių hermetizavimo darbus, todėl tikslinga išsiaiškinti, kurie darbai vykdyti UAB „Monstatas“, kurie – UAB „STATRESTA“. UAB „Firma VITI“ pagal statybos žurnale pateiktą informaciją nustatė, kad UAB „STATRESTA“ naudojo Penosil Rainstop Rubber, kodas H3718 hermetiką. Penosil gamintojas pateikė informaciją, kad šis hermetikas 2021 m. rinkai buvo tiekiamas tik skaidrus (bespalvis). Atsižvelgiant į gautą informaciją, patvirtinama, kad pakartotinai apžiūrėjus visą pastato stogą, skaidraus hermetiko rasta nebuvo.

49. Nors prie akto nėra pridėtos fotonuotraukos, tačiau byloje buvo pateiktos ankstesnės stogo/stogo siūlių nuotraukos, kuriose nėra matyti skaidraus (bespalvio) hermetiko, taip pat jose matyti minėta hermetizavimo izoliacinė juosta, apklijuota aplink kai kuriuos langus, todėl nebuvo pagrindo teikti naujas, iš esmės tas pačias fotonuotraukas. Nors atsakovė kvestionuoja 2024 m. kovo 14 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytojų R. G., D. P. bei V. A. parodymus bei ankstesnės apžiūros prieštaravimus 2024 m. balandžio 8 d. apžiūrai, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismui, kad bylos nagrinėjimo metu vykusi 2024 m. balandžio 8 d. stogo apžiūra vykdyta pagal byloje teismo posėdžių metu iškeltas abejones dėl hermetizavimo darbų atlikimo apimties, atsižvelgus į surinktus duomenis apie naudotas medžiagas (skirtingais laikotarpiais naudotus (turėjusius būti panaudotais) skirtingų spalvų hermetikus, izoliacinę juostą), todėl joje užfiksuoti duomenys laikytini pagrindžiančiais ieškovės įrodinėjamas aplinkybes dėl atsakovės fiksuoto, bet neatlikto darbų kiekio. Juolab, kad atsakovės vadovas apžiūroje dalyvavo, bet pasišalino nesulaukęs jos pabaigos. Tuo tarpu atsakovė nepateikė šiuos duomenis pagrindžiančių įrodymų – fotonuotraukų, kuriose matytųsi stogo siūlės hermetizuotos skaidriu (bespalviu) hermetiku. O vien tai, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu ir juos vertina kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymų vertinimo taisyklės buvo pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-403/2023, 54 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024, 83 punktas).

50. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad liudytojo G. S. parodymai nepatvirtina, jog stogas buvo tinkamai hermetizuotas, kadangi kaip jis pats nurodė 2024 m. kovo 14 d. teismo posėdžio metu, jis ant stogo nelipo ir hermetizavimo kiekį tikrino tik iš atsakovės pateiktų panaudotų hermetiko tūbelių.

51. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė įrodė stogo siūlų hermetizavimo defektą, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas taipogi nevertino ir neanalizavo ar šie defektai (trūkumai) buvo akivaizdūs. O tuo atveju, jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, ar apie juos pranešta rangovui per protingą terminą po jų nustatymo (CK 6.662 straipsnio 4 dalis).

52. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantė taipogi ginčija defektų šalinimo išlaidų sumą, tvirtindama, kad pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tikrąjį šių išlaidų dydį, tačiau sutiktina su ieškove, kad pati atsakovė iš savo pusės į bylą nepateikė nei vieno įrodymo, kuris nuginčytų, kad komerciniame pasiūlyme paskaičiuota defektų pašalinimo darbų kaina yra objektyvi ir reali.

53. Šiame kontekste pažymėtina, kad jeigu teismas nustato, kad defektas nebuvo akivaizdus darbų perdavimo užsakovui metu, tuomet vertina, kam ir kokia apimtimi kyla atsakomybė dėl konkretaus paslėpto trūkumo – rangovui, projektuotojui, statinio projekto ekspertizės rangovui, statinio statybos techniniam prižiūrėtojui (CK 6.697 straipsnio 3 dalis). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo, kaip statytojo atstovo, teisės ir pareigos statybos procese yra atskleistos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 19 straipsnyje. Vadovaujantis šia nuostata, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, be kita ko, privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų; tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją (užsakovą) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas. Statinio statybos techninis prižiūrėtojas, veikdamas statybų procese užsakovo vardu, kontroliuoja, kad statyba būtų vykdoma tinkamai, nepažeidžiant teisės aktuose, statybos normatyviniuose dokumentuose, statinio projekte ir kt. nustatytų reikalavimų, o nustatęs galimus pažeidimus – informuoja apie tai užsakovą. Šalių Sutartyje taipogi buvo numatytos užsakovo pareigos: informuoti Rangovą įrašu statybos darbų žurnale, kas vykdys tvarkybos darbų projekto sprendinių įgyvendinimo priežiūrą ir tvarkybos darbų techninę priežiūrą (Sutarties 5.1.2 punktas); kontroliuoti darbų kokybę, naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka projekto, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimų, taip pat jei nepateikti statybos produktų kokybę patvirtinantys dokumentai (Sutarties 5.1.3 punktas); užtikrinti, kad atliktų darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų faktinius ir, jei reikia, organizuoti tų kiekių patikrinimą (Sutarties 5.1.4 punktas); nustačius atliktų darbų trūkumus ir (ar) defektus, apie tai pranešti Rangovui ir įpareigoti nedelsiant juos pašalinti, darbų trūkumai ir (ar) defektai įforminami rašytiniais aktais, įrašais statybos darbų žurnale (Sutarties 5.1.5 punktas); užtikrinti, kad darbai būtų atliekami pagal objekto statytojo patvirtintą projektą (Sutarties 5.1.8 punktas); kontroliuoti projekto įgyvendinimą (Sutarties 5.1.9 punktas); kartu su Rangovu nustatyta tvarka organizuoti užbaigtų darbų priėmimą (Sutarties 5.1.10 punktas); organizuoti garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų pašalinimą (Sutarties 5.1.11 punktas). Taipogi, ieškovė Sutarties 6.2.2. punktu įsipareigojo sutarties įgyvendinimo metu teikti pastabas dėl atliekamų darbų kokybės ir turinio.

54. Taigi, ne tik atsakovė kaip rangovė, tačiau tiek statytoja, tiek ir užsakovas šiuo atveju turėjo atitinkamas pareigas. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė apeliantė, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ar statytojos ir užsakovo pareigų (ne)atlikimas galėjo turėti reikšmės galutiniam darbų rezultatui, taip pat nesiaiškino šalių tarpusavio teisių ir pareigų atliekant rangos darbus. Pažymėtina, kad šiuo atveju užsakovas apskritai nebuvo įtrauktas į bylą jokiu procesiniu statusu, nors sutartiniai santykiai siejo tiek užsakovą, tiek statytoją (ieškovę), tiek ir rangovę (atsakovę).

Dėl bylos procesinės baigties

55. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovės (rangovės) atsakomybės už garantiniu laikotarpiu paaiškėjusius ginčo objekto statybos darbų defektus, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino, ar nustatyti defektai darbų perdavimo metu buvo akivaizdūs; neįtraukė į bylą užsakovo; nesiaiškino ir nevertino kaip ieškovės ir užsakovės pareigos buvo vykdomos ir ar jos galėjo prisidėti prie nustatytų darbų defektų.

56. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

57. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).

58. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią procesinę situaciją, konstatuoja, kad dėl tirtinų aplinkybių pobūdžio dali bylos apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama naujais aspektais. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Be to, asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, todėl apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas įtraukti į bylą joje dalyvaujančių asmenų, negali bylos išnagrinėti iš esmės. Dėl to, panaikinus nurodytą sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

59. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Panaikinus skundžiamą sprendimą nurodytais pagrindais ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimo, nes visos bylinėjimosi išlaidos, įskaitant ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidos, susijusias su šalių turėtomis atstovavimo išlaidomis, turės būti paskirstytos bylą išnagrinėjus iš naujo pirmosios instancijos teisme, atsižvelgiant į galutinį materialųjį teisinį ginčo išsprendimo rezultatą (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės „STATRESTA“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.