- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-26
- Bylos Nr.
- e2A-766-302/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Agnė Tikniūtė
- Atsakovas
- S. J.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Turtvalda“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo centras“ patikslintą ieškinį atsakovui S. J. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys bankrutavusi akcinė bendrovė Ūkio bankas, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, valstybės įmonė Turto bankas, mažoji bendrija „Skolpreka“, uždaroji akcinė bendrovė „Sandeta“, K. K., antstolis Saulius Užkuraitis.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Turtvalda“ bankroto administratorė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo S. J. BUAB „Turtvalda“ naudai 2 015 285,80 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. procesines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
2. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. kovo 5 d. nutartimi BUAB „Turtvalda“ iškėlė bankroto bylą. Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi BUAB „Turtvalda“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi Kauno apygardos teismo nutartį paliko nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Per atsakovo S. J. vadovavimo laikotarpį įmonei atsiradę ir iki šiol nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai kreditoriams, kurie yra patvirtinti įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo nutartimis BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje, yra: bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) Ūkio banko – 2 003 843,11 Eur, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) – 816,20 Eur, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Turto banko – 8 926,08 Eur, UAB „Sandeta“ – 525,66 Eur, antstolio Sauliaus Užkuraičio – 1 174,75 Eur.
4. Pripažinus BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, teismų konstatuota, kad BUAB „Turtvalda“ vadovas S. J. sudarė aiškiai neracionalius, rizikingus, ekonomiškai nenaudingus, sunkinančius įmonės turtinę padėtį ir pažeidžiančius kreditorių interesus sandorius (2013 m. gegužės 20 d. UAB „Kauno arena“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, 2013 m. gegužės 31 d. susitarimą dėl įskaitymo), kuriais buvo prarastos pelningai veikiančios UAB „Kauno arena“ akcijos. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad visas BUAB „Turtvalda“ turtas, įskaitant ir pačią įmonę, buvo įkeistas, o tokie veiksmai negali būti pripažįstami visų kreditorių interesų paisymu.
5. Ieškovės vertinimu, įmonės privedimas prie bankroto tyčia suponuoja civilinės atsakomybės kilimą ir būtinumą atlyginti žalą kreditoriams, nukentėjusiems dėl buvusio vadovo neteisėtų veiksmų.
6. Nurodė, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas įsiteisėjusioje Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje, todėl šioje byloje papildomai įrodinėti nėra teisinio būtinumo. Žalos dydis yra 2 015 285,80 Eur, kurį sudaro per atsakovo S. J. BUAB „Turtvalda“ vadovavimo laikotarpį susidarę ir iki šiol nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai. Nagrinėjamoje byloje konstatuotinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir dėl jų atsiradusios žalos. Teismui nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovė neturi įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei BUAB „Turtvalda“ iš atsakovo S. J. 2 003 843,11 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo, nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinį dėl žalos atlyginimo reiškia ne kreditoriai, bet bankroto administratorė, todėl ieškinio senaties skaičiavimo momentas sietinas ne su nutarties pripažinti BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo momentu, bet su bankroto administratorės sužinojimu apie galimą žalos padarymą.
9. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, kad bankroto administratorei nuo pat dokumentų perdavimo momento buvo žinoma apie bendrovės sudarytus sandorius. Taigi turėjo ir galėjo būti įvertintas poreikis inicijuoti bylą dėl žalos atlyginimo iš buvusio vadovo, tačiau nepaisant to, ieškinys teismui buvo pateiktas tik 2019 m. vasario 19 d. Teismas taip pat pastebėjo, kad ir po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo praėjo beveik treji metai.
10. Tačiau, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.131 straipsnio 2 dalimi bei kasacinio teismo praktika, įvertinęs šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, į ieškovės bankroto procedūrų vykdymą, į tai, jog bankroto administratorė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė įpareigota kreditorių, kuriems tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškėjo žalos padarymo aplinkybės, teismas konstatavo, kad ieškovės pareikšto ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą.
11. Pažymėjo, kad pripažinus bankrotą tyčiniu, įsigalioja prezumpcija, jog atsakovo, kaip vadovo, neteisėtais veiksmais padarytą žalą sudaro visi ieškovės bankroto procese patvirtinti ir nepatenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju tai sudaro – 2 015 285,80 Eur.
12. Nurodė, kad tiek Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 23 d. nutartimi, tiek Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi konstatavo atsakovo veiksmų neteisėtumą, t. y. jog jis sudarė aiškiai neracionalius, rizikingus, ekonomiškai nenaudingus, sunkinančius įmonės padėtį ir pažeidžiančius kreditorių interesus sandorius.
13. Nors atsakovas savo teiginiams, kad jis nėra atsakingas už bendrovei padarytą žalą, pagrįsti, teikė 2017 m. gegužės 23 d. Kauno apygardos prokuratūros nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pradėtas dėl BUAB „Turtvalda“ galimo nusikalstamo bankroto, tačiau, teismo vertinimu, ikiteisminiame tyrime nustatytos aplinkybės svarbios dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje vertintinos Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 23 d. nutartyje ir Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartyje nustatytos aplinkybės.
14. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė kitų argumentų, nenurodė kitų aplinkybių nei tos, kurios išnagrinėtos pripažįstant UAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu. Pažymėjo, kad atsakovas nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos tarp jau nustatytų jo, kaip buvusio UAB „Turtvalda“ vadovo, neteisėtų veiksmų ir to, jog įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.
15. Tačiau teismas sutiko su atsakovu, kad ne visi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai laikytini dėl atsakovo neteisėtų veiksmų įmonei padaryta žala. Teismas pritarė atsakovui, kad VSDFV Kauno skyriaus 816,20 Eur finansinis reikalavimas susidarė iš su darbo santykiais susijusių privalomų įmokų, kurių atsiradimo įmonei veikiant atsakovas negalėjo išvengti. Taip pat VĮ Turto banko 8 926,08 Eur finansinis reikalavimas atsirado jam perėmus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (toliau – VMI prie LR FM) reikalavimą, susidariusį 2012 m., 2014 m. ir 2015 m. Kadangi atsakovas ieškovės vadovo pareigas pradėjo eiti nuo 2013 m. vasario 28 d., teismas sutiko, kad jis negali būti atsakingas už 2012 m. prievoles.
16. Teismas taip pat pažymėjo, kad VĮ Turto bankas perėmė reikalavimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), kurio dalį sudaro į valstybės biudžetą priteistas žyminis mokestis, ieškovei pralaimėjus bylą, kurioje kita šalis buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Tai mokestis yra privalomas mokėti pagal teisės aktus, todėl atsakovas jo susidarymo išvengti negalėjo.
17. Antstolio Sauliaus Užkuraičio 1 174,75 Eur finansinį reikalavimą sudaro vykdymo išlaidos, susijusios su VMI prie LR FM reikalavimo, kuris perduotas VĮ Turto bankui, vykdymu. Dėl to, teismas sutiko su atsakovu, kad jis negalėjo išvengti minėtų išlaidų, nes jos priskaičiuojamos pagal teisės aktus. Iš bylos medžiagos teismas taip pat nustatė, kad UAB „Sandeta“ teikė BUAB „Turtvalda“ buhalterinės apskaitos paslaugas ir 525,66 Eur finansinis reikalavimas tai įsiskolinimas už teiktas buhalterines paslaugas, kurio mokėjimo atsakovas taip pat negalėjo išvengti. Dėl nurodytų aplinkybių, teismas žalos dydį sumažino 11 442,69 Eur suma.
18. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad BAB Ūkio banko reikalavimas nelaikytinas ieškovei padaryta žala, nes byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ (kreditorė) ir BUAB „Turtvalda“ (naujoji kreditorė) sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria kreditorė perleido BUAB „Turtvalda“ reikalavimo teises į 6 918 869,50 Lt UAB „Butvita“ skolą.
19. Pažymėjo, kad už perleistas reikalavimo teises BUAB „Turtvalda“ įsipareigojo sumokėti UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 4 000 000 Lt. Kadangi UAB „Asocijuoto turto valdymas“ skolos užtikrinimui buvo įkeitusi BAB Ūkio bankui reikalavimo teises į gautinas iš UAB „Butvita“ lėšas, kurias UAB „Asocijuoto turto valdymas“ perleido ieškovei, BAB Ūkio bankas kreipėsi į ieškovės bankroto administratorę dėl įtraukimo į kreditorių sąrašą su 2 003 843,11 Eur finansiniu reikalavimu, kuris buvo patvirtintas BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad iš šio sandorio ieškovė ne tik, kad negavo jokios naudos, nes negavo jokių lėšų, bet tik dar labiau padidino savo prievoles kreditoriams. Nurodė, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė, vadovaujama atsakovo, bandė išsiieškoti skolą iš UAB „Butvita“ pagal įgytą reikalavimo teisę.
20. Teismas taip pat pastebėjo, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2017 m. liepos 28 d. iškelta bankroto byla, 2017 m. spalio 12 d. įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nors, atsakovo manymu, bankroto administratorė turėjo pareigą Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka realizuoti turimą įkeistą reikalavimo teisę į UAB „Butvita“ skolą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su įkaito turėtoju BAB Ūkio banku, tačiau teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Butvita“ 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėtas neteisminis bankroto procesas. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartis buvo sudaryta esant sunkiai UAB „Butvita“ finansinei padėčiai, todėl konstatavo, jog šis sandoris ieškovei taip pat buvo nuostolingas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
21. Apeliaciniame skunde atsakovas S. J. prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:
21.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atnaujino ieškovės praleistą ieškinio senaties terminą, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nustatytais kriterijais ieškinio senaties atnaujinimui ir nevertino šios bylos individualių aplinkybių. Pažymi, kad ieškinio senaties termino atnaujinimą pirmosios instancijos teismas motyvavo vien tuo, jog byloje vyrauja viešasis interesas ir kad ieškinys pateiktas kreditoriams įpareigojus tai daryti administratorę.
21.2. Apelianto manymu, aplinkybė, kad kreditoriams žalos padarymo aplinkybės galėjo tapti žinomos tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, gali būti pripažįstama svarbia tik tada, kai ieškinį dėl žalos įmonės vadovui reiškia patys kreditoriai, tačiau tai negali pakeisti CK nustatyto ieškinio senaties termino skaičiavimo, kai ieškinį likviduojamos dėl bankroto įmonės vardu reiškia administratorius. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bankroto administratorė žinojo apie žalą anksčiau, nei įsiteisėjo teismo nutartis dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, todėl senaties terminas ieškiniui pareikšti atnaujintas nepagrįstai.
21.3. Bankroto administratorė, kaip savo srities profesionalė, galėjo ir turėjo pareigą informuoti kreditorius apie galimybę kreiptis į teismą dėl vadovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo nepraleidžiant ieškinio senaties termino. Be to, apeliantas pažymi, kad iš visų ieškovės kreditorių tik viena mažoji bendrija (toliau – MB) „Skolpreka“, turinti 23 proc. visų finansinių reikalavimų, išreiškė norą, jog būtų kreiptasi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. Apelianto įsitikinimu, vieno kreditoriaus noras yra nepakankamas, kad atspindėtų visų kreditorių valią ir interesus, todėl yra nepakankamas viešojo intereso motyvui pagrįsti. Be to, iš viešosios informacijos matyti, kad ši įmonė užsiima skolų išieškojimu ir yra profesionali šios rinkos dalyvė, aktyviai dalyvauja kituose teisminiuose procesuose, todėl turėjo visas galimybes ir pareigą domėtis ieškovės bankroto procesu, ir, matydama reikalingumą, inicijuoti administratorės kreipimąsi į teismą su ieškiniu kol nepasibaigęs senaties terminas, arba pati tiesiogiai kreiptis į teismą su ieškiniu. Apeliantas taip pat pažymi, kad ieškovės kreditoriai elgiasi pasyviai tiek šioje byloje, tiek per visą bankroto procesą.
21.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas ĮBĮ ir CK, reglamentuojančias kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka arba įkeitimu, t. y. hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus, teises, priteisdamas iš atsakovo ieškovės naudai 2 003 843,11 Eur žalos atlyginimą, atitinkantį įkeitimo kreditoriaus BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą.
21.5. Apelianto įsitikinimu, ieškovė nepagrįstai į priteistinos žalos dydį įskaičiavo BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą, nors pastarasis gali būti patenkintas tik iš BAB Ūkio banko naudai įkeisto turto (reikalavimo teisės į UAB „Butvita“ skolą), o ne iš kurio nors kito turto ar lėšų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ieškovė yra neskolinga BAB Ūkio bankui. Šis kreditorius atsirado sąraše tik dėl to, kad ieškovės įsigyta reikalavimo teisė į UAB „Butvita“ skolą buvo įkeista BAB Ūkio bankui už trečiojo asmens (UAB „Asocijuoto turto valdymas“) prievoles. Taigi, bankas yra tik įkeitimo kreditorius ir turi teisę gauti tik tas lėšas, kurias ieškovė gaus iš įkeisto turto, t. y. iš reikalavimo teisės į UAB „Butvita“ skolą realizavimo. Ieškovė, nebūdama BAB Ūkio banko skolininke, jam atsako tik konkrečiu įkeistu turtu.
21.6. Bankroto administratorė ĮBĮ nustatyta tvarka realizavusi įkeistą reikalavimo teisę turėjo pareigą tikslinti kreditorių sąrašą ir teikti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui prašymą išbraukti BAB Ūkio banką iš kreditorių sąrašo. Ieškovei iškėlus bankroto bylą, reikalavimo teisė į UAB „Butvita“ kaip turtas buvo apskaityta jos balanse, t. y. apeliantas šio turto neiššvaistė ir nepasisavino, o perdavė administratorei. Bankui įkeistas turtas – trečiojo asmens prievolė (t. y. UAB „Butvita“ turi pareigą sumokėti atitinkamą sumą ieškovei), todėl apelianto veiksmai ar neveikimas niekaip neįtakoja įkeisto turto vertės, nes tai ar UAB „Butvita“ buvo, ar tapo nemokia nepriklauso nuo jo valios. Dėl to, apeliantas negali būti laikomas atsakingu už BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą, kuris turėjo būti tenkinamas išimtinai tik iš įkeisto turto vertės.
21.7. Nors ieškovė ir turėjo prievolę reikalavimo teisės pardavėjui UAB „Asocijuoto turto valdymas“ sumokėti 4 000 000 Lt kainą, tačiau šios sumos ar jos dalies niekada nemokėjo. Taigi, dėl sandorio sudarymo ieškovės turimo turto apimtis nesumažėjo. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ nepareiškė finansinio reikalavimo BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje, todėl ieškovės finansinių įsipareigojimų apimtis nepadidėjo.
21.8. Apelianto manymu, teismui konstatavus, kad UAB „Butvita“ buvo nuostolinga įmonė ir jos galimas nemokumas turėtų įtakos ieškovės žalos padidėjimui, tuomet reikėtų vertinti, ar UAB „Butvita“ buvo nemoki reikalavimo teisės įsigijimo momentu – 2013 m. balandžio 2 d.
21.9. Pažymi, kad tiek iki apeliantui tampant BUAB „Turtvalda“ vadovu, tiek po to ieškovė jokios aktyvios veiklos nevykdė – buvo tik vertybinių popierių valdytoja. Ieškovė priklausė su V. R. siejamų įmonių grupei ir būtent iš grupės įmonių gaudavo finansavimą paskolų forma. Įvykus BAB Ūkio banko bankrotui ir jį sekusiems kitų su V. R. susijusių įmonių bankrotams, natūraliai nutrūko ir ieškovės pajamų šaltinis. Ieškovės turtas – kitų įmonių akcijos – nuvertėjo šioms įmonėms iškėlus bankroto bylas, todėl turtas buvo nurašytas. Apeliantas šių įvykių įtakoti neturėjo galimybių.
Atsiliepimas
22. Ieškovės BUAB „Turtvalda“ bankroto administratorė UAB „Verslo administravimo centras“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius atsikirtimus:
22.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje pasakyta, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis. Pastebi, kad apeliantas pats buvo BUAB „Turtvalda“ kreditorius, kuriam taip pat buvo privalomi kreditorių susirinkimo nutarimai. Apeliantas neskundė kreditorių susirinkimo nutarimo reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo, todėl jis yra galiojantis ir vykdytinas.
22.2. Pažymi, kad apeliantas, viena vertus, pripažįsta, jog jam sudarius reikalavimo perleidimo sandorį įmonė negavo jokios naudos, tačiau gavo itin didelius įsipareigojimus. Kita vertus, kreditoriaus BAB Ūkio banko reikalavimas yra patvirtintas BUAB „Turtvalda“ bankroto byloje teismo nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi ir ginčijama nebuvo.
22.3. Nurodo, kad bankroto proceso vienas iš ypatumų, reglamentuojamas ĮBĮ, yra tas, kad pardavus hipotekos kreditoriui ar įkaito turėtojui įkeistą turtą, iš gautų pajamų, pirmiausia tenkinami šio kreditoriaus reikalavimai. Nepakakus lėšų pilnai patenkinti hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimo pilna apimtimi, nepatenkinto reikalavimo dalis neišnyksta ir nesibaigia, o tik persikelia į bendrą ĮBĮ tvarka reguliuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, todėl apelianto motyvai apie neva pasibaigusią reikalavimo ir kreditorinio reikalavimo teisę yra nepagrįsti.
22.4. Ieškovės vertinimu, dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas pripažintas tyčiniu. Nagrinėjamu atveju apeliantas šios prezumpcijos nepaneigė.
23. Tretieji asmenys BAB Ūkio bankas, VSDFV Kauno skyrius, VĮ Turto bankas, MB „Skolpreka“, UAB „Sandeta“, K. K., antstolis Saulius Užkuraitis atsiliepimų į apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
24. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
25. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas bankroto administratorės ieškinys buvusiam įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl ieškinio senaties termino
26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju įstatyme nustatytas trejų metų senaties terminas ieškiniui dėl žalos atlyginimo iš buvusio įmonės vadovo pareikšti yra praleistas. Tačiau, vadovaudamasis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinęs byloje susiklosčiusias aplinkybes, t. y. tai, kad byloje vyrauja viešasis interesas, į ieškovės bankroto procedūrų vykdymą, į tai, jog bankroto administratorė ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškė įpareigota kreditorių, kuriems tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu paaiškėjo žalos padarymo aplinkybės, teismas konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės pareikšto ieškinio senaties termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir terminą atnaujinti (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliantas, skunde nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad aplinkybė, jog kreditoriams žalos padarymo aplinkybės galėjo tapti žinomos tik po įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, gali būti pripažįstama svarbia tik tada, kai ieškinį dėl žalos įmonės vadovui reiškia patys kreditoriai, tačiau tai negali pakeisti CK nustatyto ieškinio senaties termino skaičiavimo, kai ieškinį likviduojamos dėl bankroto įmonės vardu reiškia administratorius. Be to, apeliantas akcentuoja, kad iš visų ieškovės kreditorių tik vienas kreditorius, turintis 23 proc. visų finansinių reikalavimų ir užsiimantis skolų išieškojimu, pareiškė norą, jog ieškinys būtų pareikštas. Apeliantas taip pat pažymi, kad įmonės kreditoriai tiek šioje byloje, tiek per visą ieškovės bankroto procesą, elgiasi pasyviai, t. y. neteikė atsiliepimų, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir kt. Apelianto vertinimu, visuma aplinkybių patvirtina, kad nebuvo jokių objektyvių aplinkybių, kurios sąlygojo proceso dalyvių ieškinio senaties termino praleidimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.
28. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).
29. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (būtent toks ieškinys pareikštas nagrinėjamoje byloje). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie savo teisės pažeidimą.
30. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia sietina su įmonės dokumentų perdavimu įmonės bankroto administratoriui, todėl pagrįstai konstatavo, jog ieškinio senaties terminas buvo praleistas.
31. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK arba kituose įstatymuose neįtvirtintos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017). Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
32. Šiuo atveju ieškovė prašymą atnaujinti terminą grindė tuo pagrindu, kad ieškinys pareikštas siekiant apginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus, taip pat jog byloje vyrauja viešasis interesas.
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad iš esmės visos bankroto įstatymo nuostatos nukreiptos į tikslą kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras, patenkinti kreditorių reikalavimus ir kiek įmanoma išsaugoti skolininko turtą. Viena iš bankroto administratoriaus pareigų – pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Todėl būtent bankroto administratoriui, o ne teismui yra nustatyta pareiga dėti visas pastangas siekiant užtikrinti bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių interesus, o taip pat ir viešąjį interesą.
34. Byloje nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2015 m. kovo 16 d. Iš bankroto administratorės veiklos ataskaitos už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 15 d. iki 2015 m. birželio 15 d., apeliantas perdavė įmonės turtą bei dokumentus, o administratorė ėmėsi juos analizuoti ir vertinti. Byloje taip pat nustatyta, kad administratorė reiškė ieškinius dėl sudarytų, įmonei ydingų, prieštaraujančių jos veiklos tikslams bei pažeidžiančių įmonės kreditorių teisėtus interesus, nuginčijimo. Tik po to, kai Kauno apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi pripažino BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, o Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi paliko minėtą nutartį nepakeistą, BUAB „Turtvalda“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2019 m. vasario 14 d., įpareigojo bankroto administratorių pateikti ieškinį buvusiems įmonės vadovams dėl žalos atlyginimo visiems kreditoriams.
35. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šias aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju pagrindas atnaujinti senaties terminą ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti egzistuoja. Nors apeliantas skunde tvirtina, kad terminas iš esmės galėjo būti atnaujintas tik patiems kreditoriams reiškiant ieškinį, tačiau su tokiais jo argumentais nėra pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose viešojo intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes (lot. dėl visų, visiems) padarinius daugeliui kreditorių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2012; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479-687/2017). Kaip minėta, byloje nustatyta, kad administratorė bankroto procese aktyviai įgyvendino jai įstatymo nustatytas pareigas, nuo pat pradžių gynė kreditorių interesus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog egzistuoja pagrindas daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmenybė turi būti teikiama ne civilinių teisinių santykių stabilumui (taikant ieškinio senatį), bet bankrutuojančios įmonės bei jos kreditorių teisėms ir teisėtiems interesams, ypač atsižvelgiant į tai, jog teismai yra pripažinę apelianto veiksmus BUAB „Turtvalda“ atžvilgiu neteisėtais. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas buvo atnaujintas pagrįstai.
36. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad 2019 m. vasario 14 d. kreditorių susirinkime tik vienas kreditorius, kurio veikla yra susijusi su skolų išieškojimu, išreiškė norą teikti ieškinį dėl žalos atlyginimo, o kiti kreditoriai buvo pasyvūs, nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip. Bankroto administratorė veikia bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesais bei vardu, o nagrinėjamu atveju ir vykdydama kreditorių susirinkimo nutarimą. Tai, kad į šią bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai buvo pasyvūs (neteikė atsiliepimų ir nedalyvavo teismo posėdžiuose), neturi esminės reikšmės. Pažymėtina, kad trečiojo asmens statusas suteikia trečiajam asmeniui teisę, bet ne pareigą pateikti teismui atsiliepimą, teikti kokius nors dokumentus ir dalyvauti procese, todėl apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
37. Remdamasi aptartomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai konstatavo, jog trejų metų ieškinio senaties terminą, reikalavimams dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, ieškovė praleido, tačiau byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą jį atnaujinti.
Dėl atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygų
38. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.
39. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai bendrovės vadovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė, vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų (išskyrus kaltės, nes nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama) įrodinėjimo pareiga priklauso ieškovui.
40. Bylą išnagrinėjęs teismas, tenkindamas iš dalies ieškinio reikalavimus, nurodė, kad apeliantas nepateikė kitų argumentų, nenurodė kitų aplinkybių nei tos, kurios išnagrinėtos pripažįstant BUAB „Turtvalda“ bankrotą tyčiniu, apeliantas taip pat nepaneigė priežastinio ryšio prezumpcijos tarp jau nustatytų jo, kaip buvusio įmonės vadovo, neteisėtų veiksmų ir to, jog įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi, net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas priteisti iš apelianto 2 003 843,11 Eur, kylantį iš BAB Ūkio banko bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė iš sandorio, sudaryto tarp UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir BUAB „Turtvalda“, kuriuo buvo perleistas reikalavimas (įkeistas BAB Ūkio bankui) į UAB „Butvita, ne tik kad negavo jokios naudos, negavo lėšų, bet tik dar labiau padidino savo prievoles kreditoriams.
41. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, įtvirtintas ĮBĮ ir CK, reglamentuojančias kreditoriaus, kurio reikalavimai užtikrinti hipoteka arba įkeitimu. Apelianto vertinimu, ieškovė nepagrįstai į priteistinos žalos dydį įskaičiavo BAB Ūkio banko finansinį reikalavimą, nes šis reikalavimas gali būti patenkintas tik iš jo naudai įkeisto turto (reikalavimo teisės į UAB „Butvita“ skolą), o ne iš kurio nors kito turto ar lėšų. Pažymi, kad ieškovė yra neskolinga BAB Ūkio bankui, jis atsirado kreditorių sąraše tik dėl to, jog ieškovės įsigyta reikalavimo teisė į UAB „Butvita“ skolą buvo jam įkeista už trečiojo asmens (UAB „Asocijuoto turto valdymas“) prievoles. Bankui įkeistas turtas – trečiojo asmens prievolė (t. y. UAB „Butvita“ turi pareigą sumokėti atitinkamą sumą ieškovei), todėl apelianto veiksmai ar neveikimas niekaip neįtakoja įkeisto turto vertės, t. y. tai ar UAB „Butvita“ buvo ar tapo nemokia nepriklauso nuo jo valios.
42. Nustatyta, kad 2013 m. balandžio 2 d. UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir BUAB „Turtvalda“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria BUAB „Turtvalda“ įsigijo reikalavimo teisę į UAB „Butvita“ pagal 2011 m. gruodžio 31 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir UAB „Butvita“. 2012 m. lapkričio 16 d. sutartiniu įkeitimu UAB „Asocijuoto turto valdymas“ skolos pagal 2008 m. sausio 31 d. Kredito linijos sutartį 17 – 084 grąžinimo užtikrinimui kreditoriui BAB „Ūkio bankas“ įkeitė reikalavimo teisę į gautinas lėšas pagal 2011 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Asocijuoto turto valdymas“ ir UAB „Butvita“. 2012 m. lapkričio 16 d. susitarime Nr. 40 susitarta, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ įkeis iš UAB „Butvita“ gautinas sumas pagal 2011 m. gruodžio 30 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį.
43. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad BUAB „Turtvalda“ tiesiogiai nėra BAB Ūkio banko skolininkė, tačiau jai įsigijus turtą (reikalavimo teisę į gautinas lėšas), kuris yra įkeistas kreditoriui BAB Ūkio bankui, esant galiojančiam sutartiniam įkeitimui ir neįvykdytai šiuo įkeitimu užtikrintai prievolei, įkaito turėtojas (kreditorius) turėjo teisę pareikšti savo reikalavimus bankroto byloje. Pažymėtina ir tai, kad BAB Ūkio banko finansinis reikalavimas buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi. Šios nutarties apeliantas neginčijo, kas atitinkamai reiškia, kad jis pripažino, jog BAB Ūkio bankas į ieškovės kreditorių sąrašą įtrauktas pagrįstai. Nutartis yra galiojanti ir vykdytina.
44. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad BAB Ūkio banko reikalavimas gali būti patenkintas tik iš įkeisto turto. Pažymėtina, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai pardavus įkeistą turtą, lėšų nepakanka visiškai padengti įkeitimu (hipoteka) užtikrintą kreditoriaus reikalavimą, dėl likusios nepatenkinto reikalavimo dalies hipotekos kreditorius išsaugo savo reikalavimą į bankrutuojantį skolininką. Taigi likusi nepatenkinta kreditoriaus dalis tenkinama pagal ĮBĮ 35 straipsnio reglamentuojamą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, bylos Nr. 3K-P-537/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-166-823/2019).
45. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į bylą nebuvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad ieškovė, vadovaujama apelianto, bandė išsiieškoti skolą iš UAB „Butvita“. Pastebėtina ir tai, kad ieškovė reikalavimą į UAB „Butvita“ perėmė 2013 m. balandžio 2 d., o 2013 m. rugsėjo 26 d. buvo pradėtas jos neteisminis bankroto procesas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad BUAB „Turtvalda“ reikalavimą perėmė į praktiškai nemokią bendrovę. Nors apeliantas tvirtina, kad už šią reikalavimo teisę ieškovė UAB „Asocijuoto turto valdymas“ nesumokėjo 4 000 000 Lt kainos, taigi, dėl sandorio sudarymo ieškovės turimo turto apimtis nesumažėjo, tačiau pažymėtina, jog šios įkeistos reikalavimo teisės perėmimas neturėjo jokios teigiamos įtakos bendrovei, o tik padidino BUAB „Turtvalda“ kreditorinius įsipareigojimus. Apelianto argumentai, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ nereiškė finansinio reikalavimo bankroto byloje, atmetami, nes jie nepaneigia, byloje nustatytų aplinkybių, jog šis sandoris buvo nepalankus ieškovei, be to, byloje nustatyta, kad UAB „Asocijuoto turto valdymas“ 2017 m. spalio 12 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.
46. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl 2 003 843,11 Eur priteisimo iš apelianto.
47. Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, jog ieškovė nebūtų turėjusi galimybių atsiskaityti su kreditoriais nepriklausomai nuo jo veiksmų. Pažymi, kad tiek iki apeliantui tampant ieškovės vadovu, tiek po to ieškovė jokios aktyvios veiklos nevykdė – buvo tik vertybinių popierių valdytoja. Pažymėtina, kad šie apelianto argumentai taip pat nepaneigia apelianto pareigos tinkamai vykdyti jam įstatymo suteiktas teises ir pareigas bei vadovaujamos įmonės atžvilgiu elgtis apdairiai ir rūpestingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, perimdamas vadovavimą bendrovei, turėjo siekti įmonės veiklos pelningumo. Šiuo konkrečiu atveju apeliantas iš esmės pripažino, kad jis sutiko būti įmonės vadovu, kuri nebevykdė veiklos. Šios nustatytos aplinkybės, taip pat ir tai, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, o jos sudaryti sandoriai buvo jai nuostolingi, teisėjų kolegijos vertinimu, tik patvirtina apelianto nesąžiningus veiksmus ieškovės atžvilgiu.
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų
48. Kiti apelianto skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, plačiau dėl skunde pateiktų argumentų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
49. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes bei teisinius argumentus, patvirtinančius pirmosios instancijos teismo išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
50. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
51. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad apeliantui S. J. bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
52. Ieškovė BUAB „Turtvalda“ atsiliepime į apeliacinį skundą bylinėjimosi išlaidas priteisti neprašė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.