- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-20
- Bylos Nr.
- e2A-529-650/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-00622-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Jurgelienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Almos Jurgelienės (pirmininkės ir pranešėjos), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) bankrutuojančios mažosios bendrijos „Mėmelio trinkelės“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios mažosios bendrijos „Mėmelio trinkelės“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Emilika“ dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų bei dėl to nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė bankrutuojanti mažoji bendrija (toliau - BMB) „Mėmelio trinkelės“ prašė pripažinti, kad atsakovė be pagrindo įgijo ir disponuoja ieškovės piniginėmis lėšomis 30200 Eur sumoje, priteisti iš atsakovės 30200 Eur be pagrindo įgytą disponuojamą sumą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-613/2022 iškėlė ieškovės bankroto bylą. Nemokumo administratorė, atlikdama bankroto administravimo procedūras nustatė, kad 2021 m. iš ieškovės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, į atsakovės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, pervesta 30200 Eur suma. Tarp ieškovės turimų buhalterinės apskaitos dokumentų nėra dokumentų, kurie pagrįstų 30200 Eur sumos pervedimą atsakovei. Ieškovės nemokumo administratorė 2023 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į atsakovės bankrotą administruojantį nemokumo administratorę mažąją bendriją „Nemokumo grupė“ su prašymu pateikti dokumentus, kurie pagrįstų 30200 Eur sumos pervedimą atsakovei. 2023 m. kovo 23 d. atsakovės nemokumo administratorius atsakė, jog tokių duomenų negali pateikti, nes nedisponuoja bankrutuojančios įmonės dokumentais. Ieškovės nemokumo administratorė pakartotinai kreipėsi į atsakovę, 2023 m. balandžio 3 d. atsakovės nemokumo administratorius atsakė, jog atsakovės veikla bei buhalteriniai dokumentai nepasikeitė.
2. Atsakovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau tekste -BUAB) „Emilika“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš BUAB „Emilika“ SEB banko išrašo matyti, kad buvo atlikti ne tik minėti pavedimai į atsakovės sąskaitą, tačiau buvo atlikti ir grąžinimai į ieškovės „Swedbank“ banko sąskaitą. Atsakovė teikė paslaugas/prekes ieškovei, o ieškovė už suteiktas paslaugas/prekės atsiskaitė pervedant piniginės lėšas atsakovei, todėl ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovė minėtas pinigines lėšas gavo be pagrindo ir taip nepagrįstai praturtėjo.
3. Taip pat atsakovė nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi BUAB „Emilika“ vadovui M. K. paskirta bauda už pareigų nevykdymą, t. y. pareigą perduoti nemokumo administratoriui turtą ir dokumentus. BUAB „Emilika“ 2023 m. gegužės 4 d. kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl buvusio BUAB „Emilika“ vadovo M. K. veiksmų. Ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, tačiau jokių duomenų apie tyrimo eigą nėra turima. Pats M. K. su nemokumu administratoriumi nebendradarbiauja, nėra perdavęs visiškai jokių įmonės dokumentų. Tarp šalių buvo susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, atsakovė teikė ieškovei paslaugas (krovinių pervežimo), už kurias buvo atsiskaityta bankiniais pavedimais. Žinomos faktinės aplinkybės, kad buvo suteikiamos krovinio pervežimo paslaugos, todėl 30200 Eur gauta suma yra pagrįsta, tačiau dokumentų, sąskaitų neturi dėl buvusio vadovo M. K. veiksmų, t. y. jis nemokumo administratoriui nėra pateikęs jokių reikalaujamų dokumentų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2023 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas vertino byloje esančius duomenis apie pavedimų vykdymo eigą, pavedimų paskirtyse nurodytus duomenis ir sprendė, jog tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių pagrindu (galimai vykdomų krovinių pervežimų, nes šia veikla užsiėmė atsakovė) atsakovei buvo pervedamos piniginės lėšos, atsiskaitant už suteiktas paslaugas. Tai, jog atsakovė atliko grąžinimus ieškovei rodo, kad atsakovė, nustačiusi tam tikrų atsiskaitymų sumų viršijimą, grąžino jas ieškovei, nepasilikdama sau, kaip be pagrindo įgytą turtą.
6. Teismas kritiškai vertino ieškovės teiginius, kad 30200 Eur sumos pervedimas grindžiamas turimais buhalteriniais duomenimis, nes suabejojo, ar nemokumo administratorė iš BMB „Mėmelio trinkelės“ yra perėmusi absoliučiai visus finansinės atskaitomybės dokumentus, nes nėra pateikta duomenų, kad BMB „Mėmelio trinkelės“ buvęs vadovas perdavė nemokumo administratorei tvarkingą ir visos apimties buhalterinę apskaitą. Teismas konstatavo, kad atsakovė yra sudėtingesnėje įrodinėjimo situacijoje, nes atsakovės nemokumo administratorius iš buvusio BUAB „Emilika“ vadovo M. K. apskritai negavo jokių finansinės atskaitomybės dokumentų.
7. Atsakovės atstovei apskritai neturint jokių BUAB „Emilika“ finansinės atskaitomybės dokumentų, vienareikšmiškai įrodyti, kad ji minėtas pinigines lėšas 30200 Eur (iš jų 250 Eur yra grąžinti 2021 m. liepos 16 d.) gavo esant teisėtam pagrindui, nėra galimybių. Teismas darė išvadą, kad į bylą pateikti šalių sąskaitų išrašai nesuteikia pagrindo teigti, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, ir tai vertino kaip pagrindą ieškinį atmesti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovė BMB „Mėmelio trinkelės“ prašo skundžiamą pirmosios dienos teismo sprendimą panaikinti, perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo išreikalaujant iš VMI prie LR FM duomenis iš i.SAF registro apie BUAB „Emilika“ 2021 m. liepos-rugsėjo mėnesiais išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:
8.1. Apeliantė nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada dėl to, kad atsakovė suteikė ieškovei paslaugas ir net teismo tiksliai nustatytas būtent krovinių pervežimo paslaugas. Konstatuoti, kad atsakovė suteikė ieškovei paslaugas ir būtent už tai teisėtai gavo iš ieškovės pinigines lėšas, galima būtų tik tuomet, jeigu į bylą būtų pateikti rašytiniai įrodymai apie suteiktas paslaugas, jų suteikimo datą, laiką, mastą, įkainius. Sąskaitų išrašų duomenys patvirtina pinigų pervedimo bankiniu pervedimu faktą, bet ne pinigų gavimo teisinį pagrindą. Bankinių pervedimų paskirtyse nėra įrašo apie tai, kad pinigai buvo pervedami už paslaugas ir nėra įrašų, kad pinigai buvo pervedami būtent už krovinių pervežimo paslaugas. Vien tik atsakovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu apie atsakovės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytą veiklą („galimai vykdomų krovinių pervežimų“) neįrodo, kad šias paslaugas atsakovė suteikė Ieškovei.
8.2. Ieškovės formuluotė apie turimus buhalterinės apskaitos dokumentus tik patvirtina, kad ieškovė disponuoja buhalterinės apskaitos duomenimis. Finansinės atskaitomybės dokumentai, kurias sudaro balansas, pelno (nuostolio) ataskaita ir kitos finansinės atskaitomybės ataskaitos, nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl atskirų ūkinių operacijų pagrįstumo, nes vertinami ne ieškovės veiklos finansiniai rezultatai, užfiksuoti finansinės atskaitomybės ataskaitose (balanse, pelno (nuostolio) ir kt.). Atsakovė, teigdama jog turėjo pagrindą įgyti ieškovės pinigines lėšas, turėjo pateikti tokius teiginius pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų į bylą nepateikė.
8.3. Apeliantės teigimu, teismas, abejodamas ieškovės turimais duomenimis ir pateisindamas atsakovės negalėjimą pateikti jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų pinigų gavimą, nesiėmė aktyvių veiksmų gauti bylai reikšmingus duomenis iš valstybinių registrų. Bylose, kuomet viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė, egzistuoja viešas interesas tad teismai nagrinėjant tokias bylas turi būti aktyvūs.
8.4. Ieškovės nuomone, siekiant teisingo šios bylos išnagrinėjamo, būtina į bylą prijungti PVM sąskaitų faktūrų registro i.SAF duomenis. Pinigų pervedimai atsakovei atlikti 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais. Ieškovės i.SAF registro paskyros duomenimis, 2021-09-20 ir 2021-10-27 Ieškovė pateikė 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais gautų PVM sąskaitų faktūrų registrus (priedas Nr. 1). 2021 m. liepos mėnesį ieškovė gavo tris PVM sąskaitas faktūras, rugpjūčio mėnesį PVM sąskaitų faktūrų negavo, rugsėjo mėnesį gavo vieną PVM sąskaitą faktūrą. Tiek 2021 m. liepos mėnesį, tiek rugsėjo mėnesį Ieškovė gavo PVM sąskaitas faktūras iš UAB „Statpala“ ir nėra duomenų apie Ieškovės gautas PVM sąskaitas faktūras iš Atsakovės UAB „Emilika“. Nesant nagrinėjamoje byloje PVM sąskaitų faktūrų ir kitų dokumentų (avansiniam mokėjimui), kurių turinys galėtų patvirtinti ūkinių operacijų atlikimą, suteiktų paslaugų pobūdį, kiekį, įkainius ir pan., t.y. atskleistų ieškovės ir atsakovės suderintą valią suteikti atlygintines paslaugas, negalima konstatuoti, kad atsakovė gavo iš ieškovės pinigines lėšas turėdama tam teisinį pagrindą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė BUAB „Emilika“ prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Atsakovė teikė prekes/paslaugas ieškovei, o ieškovė už suteiktas prekes/paslaugas atsiskaitė pervedant pinigines lėšas į atsakovės banko sąskaitą, mokėjimo paskirtyje nurodant tikslią sąskaitą, pagal kurią yra mokama - tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. 2023 m. gegužės 2 d. atsakovė atsiliepime į ieškovės ieškinį dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų bei dėl to nepagrįsto praturtėjimo civilinėje byloje Nr. e2-2514-1117/2023, nurodė, jog ,,<...> iš ieškovės į šią bylą pateikto banko sąskaitos išrašo, matyti, jog yra raštu išreikštas vienos sutarties šalies – ieškovės - suderintos valios perduoti pinigines lėšas atsakovei egzistavimas. Ieškovas periodiškai pervedė lėšas į atsakovės banko sąskaitą t. y. mokėjimai buvo pervesti ne vieną kartą, o buvo mokama pagal sąskaitas, kurios yra nurodytos bankinių pavedimo kopijų mokėjimo paskirtyje. Mokėjimo pavedimo paskirtis įrodo sandorio sudarymo faktą ir patvirtina, kad šie pinigai nebuvo įgyjami be pagrindo. Atsižvelgus į šioje byloje pateiktus banko sąskaitos išrašus, matyti, jog atsiskaitymas yra pagrįstas ir paslaugos/prekės buvo suteiktos – tai įrodo pervesti avansiniai mokėjimai, t. y. dalinis atsiskaitymas iki paslaugų suteikimo momento, o vėliau galutinis atsiskaitymas pagal išrašytas sąskaitas“. Tai, jog atsakovė atliko grąžinimus ieškovei rodo, kad atsakovė, nustačiusi tam tikrų atsiskaitymų sumų viršijimą, grąžino jas ieškovei, nepasilikdama sau, kaip be pagrindo įgytą turtą.“
9.2. Atsakovė, neturėdama įmonės UAB „Emilika“ dokumentų, negali teismui pateikti įrodymų t. y. sąskaitų, sutarčių ir kitų dokumentų, kurie dar labiau pagrįstų gautų piniginių lėšų teisėtumą ir tarp šalių esančius teisinius prievolinius santykius. Skunde apeliantė taip pat nepasisakė ar jo žinioje yra visi įmonės BMB ,,Mėmelio trinkelės“ buhalteriniai dokumentai.
9.3. Ieškovo atstovė net nebandė bendradarbiauti su administruojamos įmonės buvusiais valdymo organais ir išsiaiškinti realią situaciją dėl atsakovei pervestų lėšų teisėtumo, o taip pat turint tik ,,Swedbank“ banko sąskaitos išrašo kopiją teiktą teismui bando įrodyti, jog atsakovė neteisėtai praturtėjo ieškovės sąskaita.
9.4. Tai, jog atsakovė yra skolinga, ieškovė įrodinėja naujomis aplinkybėmis ir naujais įrodymais, t. y. teigia, jog atsakovė nepagrįstai gavo pervestas lėšas ir dėl to yra skolinga ieškovei remdamasis i.SAF registro paskyros duomenimis. Ieškovė pirmosios instancijos teisme nesirėmė šiais naujai pateikiamais įrodymais, nepateikė jų nei kartu su ieškiniu, nei kartu su 2023 m. gegužės 22 d. teiktu atsiliepimu į prieštaravimus, nors turėjo ir galėjo šiuos naujai teikiamus įrodymus į bylą pateikti anksčiau, tačiau to nepadarė bei skunde nenurodė priežasčių, kodėl negalėjo naujų įrodymų pateikti anksčiau.
9.5. Į pirmosios instancijos teismo paskirtą posėdį, kuris vyko žodinio proceso tvarka 2023 m. birželio 7 d. 9.30 val. ieškovės atstovė neatvyko, nors jau teismo posėdžio metu ieškovės atstovė taip pat galėjo pateikti dabar naujai teikiamus įrodymus, tačiau ieškovės atstovė, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio vietą ir laiką, į teismo posėdį, neatvyko, bylos nagrinėjimo atidėti neprašė, neatvykimo priežasčių teismui nepranešė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti 30200 Eur kaip be pagrindo įgytą sumą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-415-613/2022 ieškovei iškėlė bankroto bylą (e. b. l. 3-4). 2021 m. iš ieškovės „Swedbank“ AB sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į atsakovės AB SEB banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta: 1) 2 000 Eur – 2021 m. liepos 9 d. dalinis apmokėjimas pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2) 7 600 Eur – 2021 m. liepos 12 d. pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) 3) 8 300 Eur – 2021 m. liepos 20 d. pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) 4) 9 300 Eur – 2021 m. rugpjūčio 6 d. avansinis mokėjimas; 5) 3 000 Eur – 2021 m. rugsėjo 15 d. pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 5), iš viso buvo pervesta 30200 Eur suma. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-214-569/2023 atsakovei iškelta bankroto byla; nemokumo administratoriumi paskirta MB „Nemokumo grupė“. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, kad ši pateiktų dokumentus, pagrindžiančius sumų pervedimą, tačiau atsakovės nemokumo administratorius nurodė, jog tokių duomenų negali pateikti, nes nedisponuoja įmonės dokumentais (e. b. l. 6). Pakartotinai pasikreipus į atsakovę, buvo gautas atsakymas, jog atsakovės veikla bei buhalteriniai dokumentai nepasikeitė (e. b. l. 7). 2023 m. kovo 14 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilika“ nemokumo administratorius įpareigojo šios įmonės direktorių ir akcininką M. K. pateikti visus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus (e. b. l. 21-24). Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilika“ nemokumo administratorius pakartotinai kreipėsi į M. K., reikalaudamas įvykdyti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nutartį, t. y. pateikti nemokumo administratoriui reikalaujamus dokumentus (e. b. l. 25-26). M. K., nevykdant įpareigojimų, nemokumo administratorius 2023 m. balandžio 3 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu skirti baudą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilika“ buvusiam vadovui M. K. (e. b. l. 27-28). Šiaulių apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. nutartimi už įpareigojimų nevykdymą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilika“ vadovui M. K. skyrė baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną (e. b. l. 52-54). Taip pat bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Emilika“ 2023 m. gegužės 4 d. Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Pareiškime nurodė, kad M. K., buvęs bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Emilika“ vadovas, žinodamas savo pareigas, sąmoningai neperduoda ir iki šiol neperduoda nemokumo administratoriui dokumentų (e. b. l. 55-60). Iš atsakovės pateikto SEB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė iš ieškovės gavo lėšų pavedimus: 1) 2021 m. liepos 9 d. – 2 000 Eur, paskirtis – dalinis apmokėjimas pagal sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2) 2021 m. liepos 12 d. – 7 600 Eur, paskirtis – (duomenys neskelbtini) 3) 2021 m. liepos 20 d. – 8 300 Eur, paskirtis – (duomenys neskelbtini) 4) 2021 m. rugpjūčio 6 d. – 9 300 Eur, paskirtis – avansinis mokėjimas; 5) 2021 m. rugsėjo 15 d. – 3 000 Eur, paskirtis pagal (duomenys neskelbtini). Atsakovė į ieškovės sąskaitą atliko šiuos lėšų grąžinimus: 1) 2021 m. liepos 16 d. – 250 Eur, paskirtis – grąžinimas (duomenys neskelbtini) 2) 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 1 000 Eur, paskirtis – grąžinimas dok. Nr. 683; 3) 2021 m. rugpjūčio 10 d. – 1 000 Eur, paskirtis – grąžinimas dok. Nr. 684; 4) 2021 m. rugpjūčio 13 d. – 100 Eur, paskirtis – už žvyrą.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
13. Su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė ir prašo prijungti 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesiais jos vardu gautų PVM sąskaitų faktūrų registro duomenis, kuriais ieškovė grindžia savo argumentus dėl be pagrindo pervestų lėšų atsakovei, kadangi atsakovė nuo 2019-12-27 įregistruota PVM mokėtoja, todėl už suteiktas paslaugas privalėjo išrašyti ne sąskaitas, o PVM sąskaitas - faktūras. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą su naujų įrodymų priėmimu nesutinka, motyvuodama, kad ieškovė šiuo įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, be to apeliacinės instancijos teisme negalima remtis naujais argumentais.
14. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).
15. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).
16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinio teismo praktika, naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme galimybę, be kita ko, siejanti su teismo pareiga vykdyti teisingumą, t. y. ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą, neturi būti aiškinama kaip įpareigojanti apeliacinės instancijos teismą priimti naujus įrodymus visais atvejais, kai jais įrodinėjamos bylai teisiškai reikšmingos aplinkybės. Toks aiškinimas iš esmės paneigtų CPK 314 straipsnyje įtvirtintą ribojimą, jį prilygindamas bendrajai CPK 180 straipsnyje įtvirtintai įrodymų sasajumo taisyklei. Taip pat nebūtų pasiektas įstatymų leidėjo CPK 314 straipsnio norma siekiamas tikslas – panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
17. Pasisakydamas dėl CPK 314 normos santykio su teismo pareiga vykdyti teisingumą kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo atsisakymas priimti, kad ir vėliau pateikiamą, bet turintį tokią bylai svarbią įrodomąją reikšmę, nuo kurios priklausytų bylos išnagrinėjimo rezultatas, įrodymą būtų nepateisinamas protingumo, sąžiningumo ir teisingumo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/213). Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai neturėtų būti taikomi tais atvejais, kai naujai teikiamo įrodymo rodomoji vertė nagrinėjamam ginčui yra akivaizdžiai esminė. Kita vertus, klausimo dėl naujų įrodymų priėmimo sprendimo metu naujai pateiktų įrodymų įrodomoji vertė visų bylos įrodymų kontekste dažniausiai nėra akivaizdi. Aptariama kasacinio teismo praktika negali būti aiškinama kaip reikalaujanti iš apeliacinės instancijos teismo visais atvejais priimti naujai teikiamus įrodymus vien dėl to, kad jie galimai galėtų padaryti įtaką ginčo išsprendimo rezultatui, neatsižvelgiant į naujus įrodymus teikiančios šalies procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-823/2020).
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, į tai, kad ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai yra tiesiogiai susiję su byloje nagrinėjamais klausimais ir gali turėti reikšmės teisingam bylos išsprendimui, kad teikiami rašytiniai įrodymai neužvilkins civilinės bylos nagrinėjimo, sprendžia, jog ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertintini visų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų kontekste.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
19. Vienas iš pagrindinių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir neišreikalavo duomenų iš i.SAF sistemos apie atsakovės ieškovei išrašytas PVM sąskaitas-faktūras, kas leistų nustatyti, ar ieškovė atsakovei lėšas pervedė pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais sutinka.
20. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą.
21. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti klausimai, reglamentuojami CPK 265 straipsnyje. Teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas) pagal jo nustatytą teisinį reikalavimo pagrindą. Nors teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas privalo bendradarbiauti su bylos šalimis (CPK 8 straipsnis), o pirmiau nurodytų procesinių veiksmų, susijusių su įrodinėjimo procesu, ėmimasis būtent ir yra kooperacijos (bendradarbiavimo) principo išraiška, orientuota į bylos teisingą išsprendimą ir teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).
22. Nagrinėjamu atveju, esant ginčui dėl be pagrindo įgytų lėšų gražinimo, ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl be pagrindo įgyto turto grąžinimo, turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovė sąskaita, o pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021, 36 punktas). Tačiau pažymėtina, kad abi bylos šalys – bankrutuojantys juridiniai asmenys. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti kiekvienos bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, bankroto byloms nagrinėti yra nustatyta speciali procedūra, įtvirtinta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą ginčams, kylantiems bankroto procesuose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, JANĮ 3 straipsnio 4 punktas) .Šie įrodinėjimo ypatumai taikytini ir sprendžiant turtinius ginčus, kuriuose bent viena iš šalių yra bankrutuojanti įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019). Tokiose bylose teismas ne tik turi teisę, bet ir privalo savo iniciatyva rinkti įrodymus, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nepateikia įrodymų, taip pat tais atvejais, kai pateiktų įrodymų nepakanka reikšmingoms bylai aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015).
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus gali būti tinkamai įgyvendinta tik kai bankrutuojančios įmonės administratorius iš esmės įvykdo pareikštų reikalavimų pagrįstumo įrodinėjimo pareigą, bendra tvarka jam nustatytą CPK 178 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).
24. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovei tenkanti įrodinėjimo našta įrodyti teisėtą lėšų gavimo pagrindą iš esmės apsunkinta, nes nemokumo administratoriui buvęs įmonės vadovas nėra perdavęs visų finansinės atskaitomybės dokumentų. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismo išvados apie galimai tarp šalių susiklosčiusius paslaugų teikimo santykius, padarytos remiantis vien žodiniais atsakovės atstovės paaiškinimais teismo posėdžio metu ir banko sąskaitos išrašuose nurodytomis pavedimų paskirtimis. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teismo posėdžio garso įrašu, sprendžia, kad atsakovės atstovės paaiškinimai negali būti vertinami kaip pagrindžiantys tarp šalių egzistavusius paslaugų teikimo santykius, nes paaiškinimai teikti abstrakčiai apie atsakovės vykdytą krovinių pervežimo veiklą ir remiantis vien ieškovės mokėjimo pavedimų paskirtyse nurodytu turiniu bei aplinkybe, kad atsakovė taip pat yra atlikusi lėšų pervedimų ieškovei.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) būdamas atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą, nebuvo pakankamai aktyvus bankrutuojančių įmonių ginče siekdamas atskleisti bylos esmę, t.y. aiškindamasis ieškovės pervestų piniginių lėšų atsakovei. Atsakovei negalint pateikti mokėjimo pavedimuose byloje aptariamų sąskaitų faktūrų ir apskritai neturint duomenų apie jų buvimą, teismas turėjo teisę pareikalauti duomenų iš i.SAF sistemos apie atsakovės išrašytas ir VMI pateiktas PVM sąskaitas faktūras ginčo laikotarpiu. Apmokestinamieji asmenys, kurie yra registruoti PVM mokėtojais Lietuvos Respublikoje gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenis Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau - VMI) turi pateikti ir juos gali patikslinti išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų (i.SAF) posistemyje. Gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenų teikimas VMI per i.MAS sistemą yra privalomas (2004 m. balandžio 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. VA-55 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktas). Šis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovė, būdama PVM mokėtoja, turėjo pareigą registruoti savo išrašomas sąskaitas faktūras kitiems juridiniams asmenims, tad duomenys, gauti iš i.SAF sistemos apie išrašytas sąskaitas faktūras gali būti reikšmingi sprendžiant šalių ginčą.
26. Taip pat įvertinus tai, kad lėšų pervedimo metu, tiek ieškovei, tiek atsakovei vadovavo kiti asmenys, teismas turi teisę kviesti šiuos asmenis kaip liudytojus, siekiant išsiaiškinti kokiu pagrindu buvo vykdyti ginčo mokėjimai, ar tarp šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai. Atsakovės atstovei teismo posėdyje nurodžius, kad galimai teiktos krovinių pervežimo paslaugos, būtina aiškintis, ar tokias paslaugas atsakovė apskitai teikė, ar ieškovei tokios paslaugos buvo reikalingos ir jas gavo ( tikėjosi gauti) iš atsakovės. Teismui nusprendus, kad tuo klausimu byloje gali būti reikšmingi ir ieškovės atstovės (nemokumo administratorės) paaiškinimai, galima pripažinti ir ieškovės atstovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.
Dėl procesinės baigties
27. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas atskleisti bylos esmę ir išsiaiškinti teisinių santykių tarp ginčo šalių (bankrutuojančių įmonių) buvimą (nebuvimą), pareikalauti duomenų iš i.SAF sistemos apie atsakovės vardu 2021 metais išrašytas PVM sąskaitas faktūras, apklausti ieškovės ir atsakovės buvusius vadovus apie tarpusavyje vykdytų bankinių operacijų paskirtį; būtent tokių duomenų nerinkimas apeliacinio teismo vertinimu turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui.
28. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Įvertinusi ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių, bei vertintinų įrodymų apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama visa apimtimi iš naujo, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla dalyje perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šalių bylinėjimosi išlaidų, patirtų tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2023 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.