- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-05
- Bylos Nr.
- e2A-488-430/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10940-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DS Smith Packaging Lithuania“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos kartonas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „DS Smith Packaging Lithuania“ (toliau UAB „DS Smith Packaging Lithuania“) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos kartonas“ (toliau UAB „Baltijos kartonas“) 60 783,34 Eur skolą, 5 470,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir dublike nurodė, kad:
1.1. 2020 m. lapkričio 27 d. tarp ieškovės (pardavėjos) ir atsakovės (pirkėjos) buvo sudaryta tiekimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti produkciją ir atsiskaityti su ieškove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d. ieškovė pardavė, o atsakovė įsigijo iš ieškovės prekių ir paslaugų iš viso už 61 531,21 Eur. Tai patvirtina 7 (septynios) ieškovės išrašytos ir atsakovei apmokėti pateiktos PVM sąskaitos - faktūros: Serija 22 Nr. 134724, Serija 22 Nr. 136210, Serija 22 Nr. 136899, Serija 22 Nr. 137574, Serija 22 Nr. 138400, Serija 22 Nr. 138464, Serija 22 Nr. 138614.
1.2. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad atsakovei taikomas apmokėjimo terminas - 30 (trisdešimt) dienų. Atsakovė savo piniginių įsipareigojimų neįvykdė ir yra skolinga 60783,34 Eur sumą. Be to, ieškovė, vadovaudamasi sutarties 12.2 punktu, paskaičiavo atsakovei 5 470,50 Eur dydžio delspinigius.
1.3. Ieškovė nurodė nesutinkanti, kad šalys susitarė, jog atsakovė apmokės sąskaitas iki 2023 m. gruodžio 31 d. Vadovaujantis sutarties 16.3 punktu, sutartis gali būti pakeista tik raštišku susitarimu; šalys sutarties pakeitimų nėra sudariusios.
1.4. Ieškovės vertinimu, byloje nesant jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių buvus žodinį šalių susitarimą dėl Sutarties pakeitimo, nustatant atsakovei ilgesnį terminą skolos sumokėjimui, o taip pat nesant jokių pagrįstų ir objektyvių duomenų apie šalių konkliudentinius veiksmus derinant Sutarties nuostatų pakeitimą (CPK 176, 177 straipsniai), nėra pagrindo daryti išvadą, jog šalys vykdydamos Sutartį, žodiniu susitarimu ar suderintais konkliudentiniais veiksmais pakeitė Sutarties nuostatas. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė byloje nenurodė visiškai jokių argumentų bei nepateikė jokių įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumu, ieškovės ieškinys turi būti tenkinamas visa apimtimi.
Atsiliepimas
2. Atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime ir triplike nurodė, kad:
2.1. Ieškovė suteikė prekių ir paslaugų, kurių pagrindu buvo išstatytos PVM sąskaitos faktūros 61 531,21 Eur sumai. Dėl sezoniškumo atsakovė laiku nepadengė susidariusio įsiskolinimo, tačiau gavusi ieškovės raginimus padengti įsiskolinimą nedelsiant kreipėsi į ieškovę ir susitarė, kad skola bus padengta iki 2023 m. gruodžio 31 d. Susitarimas tarp šalių atstovų įvyko žodžiu ir atskiras susitarimas, kaip sutartis dėl skolos išdėstymo nebuvo pasirašytas. Pagal susiklosčiusią praktiką šalys susitardavo žodžiu, todėl atsakovei nebuvo pagrindo nepasitikėti ieškovės atstovais.
2.2. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų. Toks šalių susitarimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, yra galimas ir privalomas šalims. Prievolės įvykdymo terminas pagal šalių pasiektą susitarimą yra nesuėjęs, todėl pagrindo tenkinti nepagrįstą ieškovės reikalavimą nebuvo.
2.3. Šalys turi gerbti sudarytus susitarimus ir jų laikytis, todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimas nesuėjus prievolės įvykdymo terminui yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Baltijos kartonas“ ieškovei UAB „DS Smith Packaging Lithuania“ 60 783,34 Eur skolą, 5 470,50 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (66 253,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. liepos 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 815 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikta tarp ieškovės (pardavėjos) ir atsakovės (pirkėjos) 2020 m. lapkričio 27 d. sudaryta teikimo sutartis patvirtina, kad šalis siejo pirkimo pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal minėtą pirkimo pardavimo sutartį atsakovė įsipareigojo apmokėti už patiektas prekes ieškovei ne vėliau kaip per 30 dienų (sutarties specialioji dalis). Ieškovės teigimu, pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. iki 2022 m. lapkričio 15 d., kurių bendra suma 61 531,51 Eur, atsakovė liko nesumokėjusi 60 783,34 Eur sumos. Nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu atsakovė neginčijo, kad ji šios sumos ieškovei nėra sumokėjusi, prekės už nurodytą sumą buvo pristatytos, pretenzijų dėl prekių kokybės atsakovė ieškovei neturi.
5. Nurodė, kad pagrindinis ir vienintelis atsakovės nesutikimo su ieškiniu argumentas yra tas, kad nesuėjęs terminas apmokėti nurodytas sąskaitas. Atsakovės teigimu, šalys žodiniu susitarimu nukėlė atsiskaitymo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d., todėl šiuo metu sąskaitų apmokėjimo terminas yra nesuėjęs. Ieškovei neigiant atsakovės nurodytą aplinkybę, kad šalys žodžiu susitarė atidėti ginčo sąskaitų apmokėjimą iki 2023 m. gruodžio 31 d., pareiga įrodyti šią aplinkybę tenka atsakovei (CPK 178 straipsnis). Nustatė, kad atsakovė be savo paaiškinimų jokių įrodymų, patvirtinančių egzistuojant tarp šalių tokį susitarimą, nepateikė.
6. Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties 16.3 punkte įtvirtinta, kad jei sutartyje nenumatyta kitaip, sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu. Sutarties specialiojoje dalyje yra įtvirtinta, kad pirkėjui (atsakovei) taikomas apmokėjimo limitas – 30 dienų. Sutartyje nėra numatyta, kad šią sąlygą būtų galima keisti žodžiu. Rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu (CK 6.183 straipsnio 1 dalis). Rašytinio susitarimo dėl apmokėjimo termino pratęsimo tarp šalių nebuvo sudaryta ir ginčo byloje dėl to nėra.
7. Sprendė, jog atsakovė neįrodė, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl ginčo sąskaitų apmokėjimo termino nukėlimo iki 2023 m. gruodžio 31 d. (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovės 60 783,34 Eur įsiskolinimą už parduotas prekes tenkintas (CK 6.305 straipsnio 1 dalis, 6.344 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnis).
8. Nurodė, kad Sutarties 12.2 punkte įtvirtinta, kad šalis, vėluojanti įvykdyti savo mokėjimo prievolę pagal sutartį, kitos šalies reikalavimu privalo mokėti kitai šaliai 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo vėluojamos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Konstatavus, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminus, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 470,50 Eur dydžio delspinigius.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė UAB „Baltijos kartonas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Atsakovės įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys negali susitarti dėl rašytinės sutarties pakeitimo žodiniu susitarimu, dėl ko priėmė nepagrįstą skundžiamą sprendimą.
9.2. Nagrinėjamu atveju 2020 m. lapkričio 27 d. sudarytai tiekimo sutarčiai galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė privalomos rašytinės formos, todėl šalys tiek tokią sutartį, tiek jos pakeitimus galėjo sudaryti pageidaujama forma, taip pat ir žodžiu. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl prievolės išdėstymo ir prievolės įvykdymo terminų. Toks šalių susitarimas neprieštarauja galiojančiam teisiniam reglamentavimui, yra galimas ir privalomas šalims. Prievolės įvykdymo terminas pagal šalių pasiektą susitarimą yra nesuėjęs, todėl pagrindo tenkinti nepagrįstą ieškovės reikalavimą nebuvo.
9.3. Pažymėjo, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dieną šalių žodžiu sutartas įsipareigojimo įvykdymo terminas nebuvo suėjęs, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys tenkintinas pilnai. Šalys turi gerbti sudarytus susitarimus ir jų laikytis, todėl šiuo atveju ieškovės reikalavimas nesuėjus prievolės įvykdymo terminui yra nepagrįstas ir turėjo būti atmestas.
9.4. Nagrinėjamos bylos atveju aktualus yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
9.5. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybes, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl sutarties sąlygų pakeitimo ir tinkamai neištyrė visų įrodymų byloje, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti ir bylą iš naujo grąžinti nagrinėti į pirmą instanciją apklausiant asmenis, kurie dalyvavo sudarant žodinį sutarties pakeitimą.
Atsiliepimas
10. Ieškovė UAB „DS Smith Packaging Lithuania“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:
10.1. Atsakovė neginčijo skolos dydžio, tačiau teigė, kad šalys žodžiu susitarė dėl sutarties pakeitimo, t. y. pakeitė atsiskaitymo sąlygas pagal sutartį, nustatant, kad atsakovė skolą sumokės iki 2023 m. gruodžio 31d.
10.2. Pažymėjo, kad sutarties 16.3. punkte nurodyta, jog jeigu sutartyje nenumatyta kitaip, sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu. Taigi, vadovaujantis nurodyta sutarties nuostata, sutarties pakeitimai privalėjo būti sudaromi raštu, tačiau šalys sutarties pakeitimų nėra sudariusios, įskaitant ir nuostatų dėl atsiskaitymo termino. Atsakovė į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad šalys būtų susitarusios pakeisti sutarties nuostatas dėl atsiskaitymo termino.
10.3. Priešingai nei teigia atsakovė, CK 1.72 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, kad su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Šiuo atveju, Sutarties 16.3. punkte aiškiai buvo nurodyta, kad sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu, t. y. žodinis susitarimas pakeisti atsiskaitymo terminą prieštarautų sutarčiai. Tokios pačios nuostatos dėl sutarties pakeitimo nurodytos CK 6.192 straipsnio 4 dalyje - sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios yra sudaryta sutartis, išskyrus įstatymo ar sutarties nustatytus atvejus. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad šalys žodžiu susitarė dėl kitokio atsiskaitymo termino nei numatytas Sutartyje, ne tik, kad neatitinka tikrovės, bet ir prieštarauja aukščiau nurodytoms Sutarties ir CK nuostatoms.
10.4. Nors atsakovė byloje įrodinėjo, kad šalys žodžiu susitarė, jog atsakovė skolą ieškovei sumokės iki 2023 m. gruodžio 31 d., tačiau skolos nurodytu terminu atsakovė taip ir nesumokėjo. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė elgiasi nesąžiningai, nevykdo savo įsipareigojimų pagal Sutartį ir su ieškove nebendradarbiauja.
10.5. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo, kokių konkrečiai įrodymų pirmosios instancijos teismas neištyrė. Atsakovė teismui nepateikė nei vieno rašytinio įrodymo. Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių atsakovė neteikė pirmosios instancijos teismui prašymo šaukti ir apklausti byloje liudytojus.
10.6. Atsakovė buvo atstovaujama profesionalaus teisininko advokato ir turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises civiliniame procese, įskaitant ir teisę teikti įrodymus bei prašyti byloje apklausti liudytojus, tačiau šiomis teisėmis atsakovė nesinaudojo. Atsakovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų įrodymų ir reikalinga byloje apklausti liudytojus yra nepagrįsti ir neįrodyti.
10.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas bei tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes. Atsakovė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, nenurodė jokių motyvų ar kitų argumentų, kurie leistų suabejoti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-15889-1101/2023 teisėtumu ir pagrįstumu, todėl atsakovės apeliacinis skundas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.
12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
14. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad tarp ieškovės ir apeliantės (atsakovės) 2020 m. lapkričio 27 d. teikimo sutarties pagrindu susiklostė pirkimo pardavimo teisiniai santykiai. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad atsakovei taikomas apmokėjimo terminas - 30 (trisdešimt) dienų. Ieškovė pardavė atsakovei sutartimi sutartas prekes, atsakovė jas priėmė, pretenzijų nereiškė, todėl ieškovė pateikė atsakovei apmokėti septynias PVM sąskaitas faktūras, išrašytas 2022 m. rugpjūčio 31 d, 2022 m. rugsėjo 29 d. 2022 m. spalio 11 d., 2022 m. spalio 24 d., 2022 m. lapkričio 10 d., 2022 m. lapkričio 12 d., 2022 m. lapkričio 15 d., kurių bendra suma 61 531,51 Eur. Sąskaitų apmokėjimo terminai, numatyti šalių sudarytoje rašytinėje sutartyje, suėję. Atsakovė pateiktų sąskaitų visa apimtimi neapmokėjo ir liko nesumokėjusi 60 783,34 Eur sumos. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 12.2 punktu, paskaičiavo atsakovei 5 470,50 Eur dydžio delspinigius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai, atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismo sprendimas kvestionuojamas tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad šalys negali susitarti dėl rašytinės sutarties pakeitimo žodiniu susitarimu, galiojantis teisinis reglamentavimas nenumatė privalomos rašytinės formos, todėl šalys tiek tokią sutartį, tiek jos pakeitimus galėjo sudaryti pageidaujama forma.
16. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliantė tiek atsiliepime, tiek triplike, tiek teismo posėdžio metu sutiko su skolos dydžiu, skolos dydžio neginčija ir apeliaciniame skunde.
17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.311 straipsnį pirkimo-pardavimo sutarties formą nustato sandorių sudarymo formos taisyklės. Sandoriai, taigi ir sutartys, įskaitant pirkimo–pardavimo sutartis, sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.192 straipsnio 1 dalį sutarties formai yra taikomos šio kodekso 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. Pagal šio straipsnio 4 dalį sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus. CK 1.72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ir apeliantė sudarė rašytinę sutartį, todėl jų teisiniams santykiams taikomos šalių sutartos sutarties sąlygos. Šalių sudarytos 16.3 punkte įtvirtinta, kad jei sutartyje nenumatyta kitaip, sutartis gali būti pakeista tik raštišku šalių susitarimu. Esant tokiai sutarties sąlygai darytina išvada, jog šalys sutartimi susitarė, kad sutarties pakeitimai galimi tik raštu, t. y. numatė išlygą dėl sutarties keitimo formos. Vadovaujantis CK 6.183 straipsnio 1 dalimi rašytinė sutartis, kurioje yra išlyga, kad sutartį pakeisti ar papildyti arba ją nutraukti galima tik raštu, negali būti pakeista, papildyta ar nutraukta kitokiu būdu. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad viena sutarties šalis dėl savo elgesio gali prarasti teisę remtis šio straipsnio 1 dalyje numatyta sutarties išlyga, ribojančia rašytinės sutarties sąlygų keitimą ne rašytine forma, jeigu kita sutarties šalis atitinkamai veikė, remdamasi pirmosios elgesiu. Taigi CK 6.183 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata leidžia šalims nepaisyti sutarties sąlygos, reikalaujančios rašytinės formos, tais atvejais, kai iš šalių konkliudentinių veiksmų galima pagrįstai spręsti, kad tos sąlygos abi šalys yra atsisakiusios. Sprendžiant, ar konkretūs šalies elgesio faktai pripažintini pagrindu taikyti CK 6.183 straipsnio 2 dalį, yra būtina nustatyti tokias aplinkybes: 1) šalių elgesiu turi būti išreikštas abiejų sutarties šalių bendras ketinimas dėl sutarties keitimo ar nekeitimo, jų consensus ad idem (šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė), o ne tik vienai šalių priimtinas sutarties elgesio vertinimo variantas, nes priešingu atveju, kitai šaliai pažeidžiant sutarties laisvės principą, būtų primetamos sąlygos, dėl kurių ji nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2009; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2012); 2) šalių valia (veiksmai) pakeisti sutarties sąlygas turi būti aiški ir nedviprasmiška. Tokį teisiškai reikšmingą sutarties šalių elgesį gali patvirtinti įvairios sutarties vykdymo aplinkybės. Esant ginčui, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygas, teismai turi vertinti, ar šalys savo elgesiu pakeitė sutarties sąlygą ir kaip konkrečiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-414-706/2016, 27 punktas).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo pareikšto ieškinio gynėsi bei įrodinėjo aplinkybę, kad nėra susijęs prievolės įvykdymo terminas, o tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas, nustatantis prievolės įvykdymo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d. Ieškovė nesutiko, jog buvo sudarytas žodinis susitarimas. Apeliantei teigiant, kad toks susitarimas buvo, jai teko pareiga įrodyti, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų ir nenurodė objektyvių aplinkybių patvirtinančių žodinio susitarimo sudarymą, o tik teigė, kad žodinis susitarimas buvo. Apeliantei nepateikus įrodymų, kad toks susitarimas buvo, toks apeliantės teiginys laikytinas deklaratyviu. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakydama į teismo klausimus apeliantė negalėjo įvardinti jokių faktinių aplinkybių dėl žodinio susitarimo, nežinojo tokio žodinio susitarimo sudarymo datos, aplinkybių, o taip pat negalėjo įvardinti asmenų, kurie tokį susitarimą sudarė, tokios aplinkybės nėra nurodytos ir apeliantės procesiniuose dokumentuose.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įrodinėjimo standartas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Kasacinis teismas ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 pastraipa; 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019 27 pastraipa).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimą, taip pat įvertinusi šalių teiktus paaiškinimus byloje bei pateiktus rašytinius įrodymus, apeliantei teigiant, kad žodinis susitarimas vis tik buvo, tačiau negalint nurodyti jokių faktinių aplinkybių dėl tokio susitarimo sudarymo, į bylą nepateikus absoliučiai jokių įrodymų konstatuoja, kad šioje byloje esanti įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina, kad toks susitarimas galimai nebuvo sudarytas.
21. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantė neįrodė, jog buvo sudarytas žodinis šalių susitarimas, esant šalių sutartyje nustatytam trisdešimt dienų apmokėjimo terminui, paskutinės sąskaitos išrašymo datai 2022 m. lapkričio 15 d., sprendžia, kad apeliantės argumentas, jog skundžiamo sprendimo priėmimo dieną šalių žodžiu sutartas įsipareigojimo įvykdymo terminas nebuvo suėjęs atmesta kaip nepagrįstą.
22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šiuo atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas bylos grąžinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo pagrindas, kai neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
23. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
24. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).
25. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad bylos grąžinimas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) proceso teisės institutas, privalantis koreliuoti su įstatymo leidėjo tikslu užtikrinti tinkamą instancinės sistemos funkcionavimą tam, kad apeliacinės instancijos teismas ištaisytų pirmosios instancijos teismo padarytas fakto ir teisės klaidas.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-403/2022, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 327 straipsnio nuostatas, pagal kurias byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, būdamas kompetentingas nuspręsti byloje tiek fakto, tiek teisės klausimus, turi pats ištaisyti pirmosios instancijos teisme bylos nagrinėjimo metu padarytus pažeidimus. (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-313/2022, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika). Nusprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos (neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme), turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-123-823/2022, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
27. Teisėjų kolegija pagrindo sutikti, jog nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusios CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, neturi. Apeliantė teigdama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė visų įrodymų byloje, nenurodo, kokie į bylą pateikti rašytiniai įrodymai nebuvo tirti ar netinkamai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais įrodymais nustatė, kad rašytinius įrodymus, kuriais grindė savo reikalavimus pateikė tik ieškovė, t. y. ieškovė pateikė šalių sudarytą sutartį, ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras atsakovei, teiktą pretenziją atsakovei, delspinigių apskaičiavimo lentelę. Pirmosios instancijos teismas dėl šių įrodymų pasisakė ir juos skundžiamu sprendimu tyrė. Atsakovė į bylą jokių rašytinių įrodymų neteikė, savo poziciją pateikė atsiliepime į ieškinį ir triplike bei papildė atstovės duotais paaiškinimais teismo posėdžio metu. Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės argumentų vertinimo, su kuriuo teisėjų kolegija sutinka, pasisakė skundžiamame teismo sprendime.
28. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, turėtų būti apklausiami asmenys, kurie dalyvavo sudarant žodinį sutarties pakeitimą. Teisėjų kolegija akcentuoja, nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad atsakovė į bylos nagrinėjimą prašys kviesti tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovus, kad jie paliudytų susitarimą dėl prievolės išdėstymo, tačiau tokio prašymo nei atsiliepime, nei triplike, nei nauju procesiniu dokumentu nepateikė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu proceso stadijoje, kurios metu turėjo būti sprendžiami šalių prašymai apeliantė tokio prašymo taip pat nepateikė, o nurodė, kad prašymų neturi. Pabrėžtina, kad apeliantė teismo posėdžio metu sutiko su bylos nagrinėjimo iš esmės pabaiga, nepateikė jokių prieštaravimų, taip pat neteikė prašymo dėl liudytojų šaukimo ir apklausos. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės atstovė teismo posėdžio metu sutiko su skolos dydžiu, jo neginčijo, sutiko, kad apeliantė ieškovei skolinga, tačiau teigė, kad šalys žodinio susitarimo metu pakeitė prievolės įvykdymo terminą. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atsakydama į teismo klausimus apeliantė negalėjo įvardinti asmenų, kurie nurodomą žodinį susitarimą sudarė. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią aplinkybę, pagrindo spręsti, kaip teigiama apeliaciniame skunde dėl jų apklausos, neturėjo teisinio pagrindo, kadangi apeliantė tokių asmenų bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neįvardijo. Remiantis CPK 12 straipsniu, civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Pažymėtina, kad nagrinėjama byla nėra susijusi su viešuoju interesu, nėra priskiriama vadinamųjų nedispozityviųjų bylų kategorijai, todėl teismas tokio pobūdžio bylose nėra įpareigotas būti aktyvus įrodinėjimo procese. Atsakovė byloje buvo atstovaujama profesionalaus teisininko (advokatės), kuriai žinomos civilinio proceso teisės normų nuostatos, dalyvaujančių byloje asmenų teisės ir pareigos, civilinių bylų nagrinėjimo tvarka. Atsakovė nenurodė apeliaciniame skunde jokių aplinkybių, kurios apribojo jos galimybę teikti papildomus įrodymus, kviesti liudytojus, o nesutikima su atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu teismo sprendimu, savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimus.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas civilinę bylą išnagrinėjo visapusiškai, ištyrė visus į bylą pateiktus įrodymus, jų vertinimą atliko nepažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių.
Dėl procesinės bylos baigties
30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
33. Ieškovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 541 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Spręsdama dėl atlygintinų advokato pagalbos išlaidų dydžio, teisęjų kolegija vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, taip pat atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015-03-20 galiojanti Rekomendacijų redakcija) nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, atstovo galimas darbo ir laiko sąnaudas, atsiliepimo į apelaicinį skundą pobūdį, turinį ir laiko, kad patirtos išlaidos yra pagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, ieškovei patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
34. Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 528 Eur išlaidas už žyminio mokesčio sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmestas, atsakovės išlaidos priteistinos.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltijos kartonas“, juridinio asmens kodas 303493900, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „DS Smith Packaging Lithuania“, juridinio asmens kodas 225774450, 2 541,00 Eur (du tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą 00 ct) bylinėjimosi išlaidais.