Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojant elektroninių ryšių priemones, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui A. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

14. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė yra susilaukę sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurie šiuo metu yra nepilnamečiai (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 11–16). Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Jungtinėje Karalystėje kompetentingos institucijos sprendimu (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 137–138; 2 t., b. l. 8–18, 36–42, 51–62, 151), tačiau minėtame teismo procese nebuvo nagrinėti klausimai, susiję su tėvų pareigomis, t. y. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo. Nustatyta, jog šalys gyvena atskirai nuo 2018 m. gruodžio 18 d., o nuo 2019 m. birželio 23 d. atsakovė su nepilnamečiais vaikais A. D. ir A. D. gyvena Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur yra deklaruota jos ir vaikų gyvenamoji vieta (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 61).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

18. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuo pat šalių gyvenimo skyriumi pradžios ir grįžimo gyventi į Lietuvą gyvena kartu su atsakove. Tarnyba nurodė, jog neturi duomenų, jog ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, todėl Tarnyba neturi pagrindo nesutikti, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove. Tarnybos specialistė lankydamasi atsakovės namuose išklausė nepilnamečio A. D. nuomonės, kuris paaiškino, jog norėtų gyventi su mama. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

19. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, teismas sprendžia, kad nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaikų interesus, todėl atsakovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečių vaikų A. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

20. CK 3.170 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 str. 2 d.). Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 str. 3 d.). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.).

23. Teismas įvertinęs atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat Tarnybos poziciją, sprendžia, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai užtikrinanti pilnavertišką vaikų bendravimą su tėvu, ypač įvertinus aplinkybę, jog vaikai ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, taigi, atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus.

24. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais ir teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, jog yra teisinis pagrindas patvirtinti šio sprendimo 21 punkte išdėstytą ieškovo A. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. D. ir A. D. tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

25. CK 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.).

26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

27. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 p.).

28. Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 p.).

29. Atsakovė nepilnamečio sūnaus A. D. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 170) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 842,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 1) kasmėnesinės išlaidos: būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 150,00 Eur; maitinimas namuose – 110,00 Eur; maitinimas mokykloje – 31,00 Eur; vaistai, vitaminai – 17,00 Eur; higienos, švaros prekės – 12,00 Eur; laisvalaikis – 10,00 Eur; žaislai, išskyrus dovanas – 10,00 Eur; būreliai (dziudo, baseinas) – 80,00 Eur; neformalusis ugdymas (lietuvių kalbos, matematikos pamokos) – 265,00 Eur; transporto išlaidos (darželis, būreliai) – 25,00 Eur; kirpyklos paslaugos – 10,00 Eur; apatinis trikotažas – 12,00 Eur; neplanuojamos (netikėtos) išlaidos – 15,00 Eur; 2) kasmetinės išlaidos: metinis mokestis mokyklai – 56,00 Eur; mokyklinė uniforma – 127,00 Eur; mokymosi reikmenys (įskaitant pratybų sąsiuvinius) – 131,00 Eur; dviratis/paspirtukas/slidės – 105,00 Eur; dziudo uniforma – 45,00 Eur; plaukimo reikmenys – 39,00 Eur; žieminė striukė – 39,00 Eur; pavasarinė striukė – 29,00 Eur; vasarinė striukė – 24,00 Eur; rudeninė striukė – 34,00 Eur; žieminiai batai – 68,00 Eur; pavasariniai batai – 32,00 Eur; vasarinė avalynė – 36,00 Eur; rudeniniai batai – 35,00 Eur; pižama – 6,00 Eur; kelnės/džinsai – 18,00 Eur; megztinis – 19,00 Eur; kepurė, šalikas, pirštinės – 22,00 Eur, kas sudaro vidutiniškai 72,00 Eur išlaidų per mėnesį (865,00 / 12 mėn.); 3) vienkartinės išlaidos (patiriamos kas 5 metai): lova su čiužiniu – 290,00 Eur; rašomasis stalas, metalinės kojos – 120,00 Eur; kėdė – 50,00 Eur; komoda – 60,00 Eur; kompiuteris, monitorius, kolonėlės, kamera – 250,00 Eur; ½ kambario kosmetinio remonto dalis – 300,00 Eur; ½ roletų ant lango išlaidų dalis – 50,00 Eur; ½ išlaidų dalis spintai įsigyti – 250,00 Eur, kas sudaro vidutiniškai 23,00 Eur išlaidų per mėnesį (1 370,00 / 5 m.) / 12 mėn.).

30. Taip pat atsakovė nepilnamečio sūnaus A. D. poreikių apskaičiavimo lentelėje (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 169) nurodo, kad vaiko poreikių patenkinimui vidutiniškai reikalinga 628,00 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: 1) kasmėnesinės išlaidos: būsto nuoma ir komunaliniai mokesčiai – 150,00 Eur; maitinimas namuose – 110,00 Eur; vaistai, vitaminai – 17,00 Eur; higienos, švaros prekės – 12,00 Eur; laisvalaikis – 30,00 Eur; žaislai, išskyrus dovanas – 30,00 Eur; darželio mokestis – 48,00 Eur; būreliai (dziudo, baseinas) – 80,00 Eur; transporto išlaidos (darželis, būreliai) – 25,00 Eur; kirpyklos paslaugos – 10,00 Eur; apatinis trikotažas – 12,00 Eur; neplanuojamos (netikėtos) išlaidos – 15,00 Eur; 2) kasmetinės išlaidos: dviratis/paspirtukas/slidės – 105,00 Eur; dziudo uniforma – 45,00 Eur; plaukimo reikmenys – 27,00 Eur; darželio (pakaitiniai) batai – 27,00 Eur; sportiniai drabužiai – 57,00 Eur; šortai – 18,00 Eur; marškinėliai (5 vnt.) – 25,00 Eur; žieminė striukė – 35,00 Eur; pavasarinė striukė – 25,00 Eur; vasarinė striukė – 20,00 Eur; rudeninė striukė – 30,00 Eur; žieminiai batai – 83,00 Eur; pavasariniai batai – 55,00 Eur; vasarinė avalynė – 28,00 Eur; rudeniniai batai – 35,00 Eur; pižama – 6,00 Eur; kelnės/džinsai – 45,00 Eur; megztiniai – 36,00 Eur; kepurė, šalikas, pirštinės – 26,00 Eur; metinis mokestis darželiui – 54,00 Eur, kas sudaro vidutiniškai 65,00 Eur išlaidų per mėnesį (782,00 / 12 mėn.); 3) vienkartinės išlaidos (patiriamos kas 5 metai): lova su čiužiniu – 290,00 Eur; rašomasis stalas, metalinės kojos – 120,00 Eur; kėdė – 50,00 Eur; komoda – 60,00 Eur; kompiuteris, monitorius, kolonėlės, kamera – 250,00 Eur; ½ kambario kosmetinio remonto dalis – 300,00 Eur; ½ roletų ant lango išlaidų dalis – 50,00 Eur; lentyna – 40,00 Eur; ½ išlaidų dalis spintai įsigyti – 250,00 Eur, kas sudaro vidutiniškai 24,00 Eur išlaidų per mėnesį (1 410,00 / 5 m.) / 12 mėn.).

31. Taigi, kaip matyti atsakovė įrodinėja didesnius nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaikų poreikius, todėl atsakovei tenka pareiga tokius vaikų poreikius pagrįsti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str.).

33. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismo, vadovaujantis tikėtinumo taisykle, padarytos išvados nėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2005). Teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str.).

34. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikams reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, poilsio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydį. Kita vertus suprantama, jog visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

36. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti A. D. kasdieniai poreikiai, susiję su išlaidomis maitinimui namuose ir mokykloje (110,00 + 31,00), vaistams ir vitaminams (17,00 Eur), higienos ir švaros prekėms (12,00) bei kirpimo paslaugoms (10,00) yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad protinga ir reali suma reikalinga nepilnamečio A. D. laisvalaikiui, transporto (kuro) išlaidoms bei lavinimo priemonėms (žaislams) yra 35,00 Eur (10,00 + 15,00 + 10,00) per mėnesį, kuri pripažintina įrodyta. Pažymėtina, kad išlaikymo vaikui dydis paprastai apskaičiuojamas vaiko poreikiams tenkinti reikalingas išlaidas per vienus metus padalijant į 12 mėnesių. Įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, susijusius su vaiko dziudo ir plaukiojimo būrelių lankymu, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai turi rūpintis ne tik bendruoju vaiko švietimu, tačiau taip pat lavinti vaiko talentus ir gebėjimus, teismas sprendžia, kad atsakovės prašoma priteisti 80,00 Eur suma vaiko būreliams apmokėti, iš esmės yra protingo dydžio ir įrodyta, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaikas minėtus būrelius lanko visus 12 mėnesių, minėtą sumą mažina iki 70,00 Eur, kuri, teismo vertinimu, užtikrins vaiko teisę lavinti savo gabumus ne tik minėtose srityse, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse. Atsakovė prašo priteisti 265,00 Eur sumą už neformalųjį ugdymą, t. y. papildomas lietuvių kalbos (180,00) ir matematikos (85,00) pamokas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė minėtų išlaidų pagrindimui pateikė teismui tik matematikos (mentalinės aritmetikos) papildomų pamokų (neformalaus ugdymo) sutartį bei matematikos pamokų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 138a–139, 139a; 2 t., b. l. 151a–152). Rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas bei, kad atsakovė yra mokėjusi už tokių paslaugų teikimą, byloje nepateikta. Nors, viena vertus, yra suprantama aplinkybė, jog moksleiviui gali prireikti papildomas ugdymas tam tikrų dalykų (disciplinų) srityje, ypač įvertinus aplinkybę, jog A. D. neseniai grįžo gyventi į Lietuvą iš Jungtinės Karalystės ir jo gimtoji kalba yra rusų, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas lietuvių kalbos lavinimo apmokėjimui, protingomis ir pagrįstomis pripažintinos 120,00 Eur dydžio išlaidos vaiko papildomam (neformaliajam) ugdymui apmokėti, kas per metus sudaro 1 440,00 Eur sumą, kurios tikėtina bus pakankamos ir užtikrins vaiko teisę lavinti ne tik minėtų disciplinų, bet ir kitų disciplinų gebėjimus, taip pat minėtos lėšos gali būti panaudotos ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės nurodomos išlaidos, susijusios su metinio mokesčio mokyklai mokėjimu (56,00), negali būti laikomos išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su vaiko poreikių tenkinimu, kadangi šis mokestis, viena vertus, yra savanoriško pobūdžio rinkliava, kuri mokama ne mokyklai, o labdaros ir paramos fondui, kita vertus, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks mokestis naudojamas konkretaus vaiko (šiuo atveju A. D.) poreikiams tenkinti, t. y. tokios lėšos gali būti naudojamos kitų vaikų ar net ugdymo įstaigos bendriesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės nurodomos išlaidos, susijusios su A. D. aprūpinimu apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, taip pat sporto inventoriumi, iš esmės yra realios ir atitinka protingumo kriterijus, tačiau apjungus ir suapvalinus mažintinos iki 70,00 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę, be kita ko, įtraukė netikėtas (nenumatytas) išlaidas (15,00), ir vienkartinio pobūdžio, tačiau periodiškai patiriamas išlaidas, susijusias su vaikams reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimu (23,00). Atsižvelgiant į tai, kad netikėtos (nenumatytos) išlaidos nėra detalizuojamos, teismo vertinimu, yra pagrindas apjungti šias išlaidas, bei vadovaujantis protingumo principu, suapvalinus sumažinti bendrą šių išlaidų sumą iki 35,00 Eur per mėnesį, kas per metus sudaro 420,00 Eur sumą.

37. Pažymėtina, kad būtinieji vaiko poreikiai neapima vaiko laisvalaikio, gabumų lavinimo ir pan. Tačiau visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikiui, bendravimui, kultūriniam ugdymui, pomėgiams ir kitiems poreikiams, pvz. atostogoms, stovykloms, kurioms taip pat reikalingos papildomos lėšos. Šventės, teatrai, koncertai, sportas ir kitos vaiko kultūrinio ugdymo priemonės būtinos siekiant, kad vaikas užaugtų pilnaverte, išsilavinusia asmenybe, todėl, tėvams turint galimybes, šis poreikis taip pat turėtų būti tenkinamas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. D. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 550,00 Eur (40 + 110 + 31 + 17 + 12 + 10 + 35 + 70 + 120 + 70 + 35).

38. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad jai Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija kas mėnesį moka 70,00 svarų, kas sudaro apie 82,00 Eur, dydžio išmoką A. D. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė iš Lietuvos Respublikos biudžeto jokių išmokų vaikams negauna (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 150a). Byloje nėra duomenų, kokius teisiniu pagrindu minėta Jungtinės Karalystės išmoka yra mokama bei ar minėta išmoka vaikui yra ilgalaikio pobūdžio, t. y. iki kada ji bus mokama. Kita vertus minėtos išmokos dydis koreliuoja su pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kurios dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70,00 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms vaiko išlaikymo suma mažintina Lietuvos Respublikoje mokamos išmokos suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164-687/2020, 57 p.). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko A. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 480,00 Eur (550,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

39. Įvertinęs šio sprendimo 30 punkte nurodytas A. D. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, vadovaudamasis šio sprendimo 35 punkte išdėstytais motyvais, teismas sumažina atsakovės nurodomą vaikui tenkančią išlaidų už būsto nuomos ir komunalinius mokesčius dalį iki 40,00 Eur sumos. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad atsakovės nurodyti A. D. kasdieniai poreikiai, susiję su išlaidomis maitinimui namuose (110,00), vaistams ir vitaminams (17,00 Eur), higienos ir švaros prekėms (12,00) bei kirpimo paslaugoms (10,00) yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jos atsakovė pagrindė išlaidų už ikimokyklinio ugdymo (darželio) įstaigos paslaugų teikimą (48,00) realumą, todėl šios išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Atsižvelgdamas į nepilnamečio A. D. amžių, teismas sprendžia, kad protinga ir reali suma reikalinga nepilnamečio laisvalaikiui, transporto (kuro) išlaidoms bei lavinimo priemonėms (žaislams) yra 55,00 Eur (20,00 + 15,00 + 20,00) per mėnesį, kuri pripažintina įrodyta. Vadovaudamasis šio sprendimo 36 punkte išdėstytais motyvais, atsakovės prašomą priteisti sumą už vaiko lankomus dziudo ir plaukiojimo būrelius, teismas taip pat sumažina iki 70,00 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, užtikrins vaiko teisę lavinti savo gabumus ne tik minėtose srityse, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse. Pažymėtina, kad analogiškais motyvais (sprendimo 36 p.), kaip ir A. D. poreikių vertinimo atveju, atsakovės reikalavimas įtraukti į vaiko poreikius išlaidas, susijusias su metinio mokesčio darželiui mokėjimu (54,00), atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovės nurodomos išlaidos, susijusios su A. D. aprūpinimu apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, sporto inventoriumi ir kt., taip pat pripažintinos realiomis ir atitinkančiomis protingumo kriterijus, tačiau šias išlaidas apjungus ir suapvalinus, jos mažintinos iki 63,00 Eur per mėnesį. Taip pat vadovaudamasis šio sprendimo 36 punkte išdėstytais motyvais, teismas atsakovės į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę įtrauktas netikėtas (nenumatytas) išlaidas (15,00) ir vienkartinio pobūdžio, tačiau periodiškai patiriamas išlaidas, susijusias su vaikams reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimu (24,00) apjungia bei suapvalinęs sumažina bendrą šių išlaidų sumą iki 35,00 Eur per mėnesį.

40. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. D. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 460,00 Eur (40 + 110 + 17 + 12 + 10 + 48 + 55 + 70 + 63 + 35).

41. Vadovaujantis šio sprendimo 38 punkte išdėstytais motyvais, A. D. išlaikymo suma mažintina 70,00 Eur suma. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko A. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 390,00 Eur (460,00 - 70,00), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu (CPK 178, 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

42. Pažymėtina, kad šalys Jungtinėje Karalystėje buvo sudariusios tarpusavio susitarimą (memorandumą), kurios pagrindu be kita ko buvo susitarusios dėl nepilnamečiams vaikams mokėtino išlaikymo dydžio (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 8–17, 51–60), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad minėtas susitarimas neįgijo teisinės galios, t. y. nebuvo patvirtintas Jungtinės Karalystės ar Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos, teismas šio susitarimo sąlygų nevertina ir dėl jų nepasisako.

43. Kiekvieną kartą sprendžiant dėl priteistino išlaikymo turi būti atsižvelgta į tai, ar tėvai turi galimybę tenkinti didesnius nei minimalius vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

44. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas dirba Jungtinėje Karalystėje savo įsteigtoje įmonėje (duomenys neskelbtini), jo pajamos per mėnesį sudaro apie 1 000,00 svarų, kas sudaro apie 1 167,00 Eur, per mėnesį atskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 98–103, 133, 203–210). Byloje duomenų apie ieškovo gaunamas pajamas iš kitų šaltinių nepateikta. Bylos duomenimis, šiuo metu ieškovas kas mėnesį bankui moka 570,00 svarų dydžio būsto kredito įmokas. Duomenų apie kitus ieškovo įsipareigojimus ar išlaidas byloje nepateikta. Ieškovui kartu su atsakove bendrosios nuosavybės teise Jungtinėje Karalystėje priklauso gyvenamasis namas, kuriame ieškovas ir gyvena. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog Jungtinėje Karalystėje buvo išnagrinėta šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje minėtas namas buvo padalintas, priteisiant ieškovui 53 proc., o atsakovei 47 proc. minėto namo dalių, bei nuspręsta, kad šis namas turi būti parduotas, o iš pardavimo gauti pinigai padalinti tarp šalių minėtomis proporcijomis. Duomenų, jog ieškovas turi kito nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto byloje nepateikta.

45. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal darbo sutartį nuo 2019 m. birželio 3 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), nustatant 555,00 Eur dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 76a–77, 146a–147). Nuo 2020 m. liepos 1 d. atsakovės atlyginimas buvo padidintas iki 750,00 Eur sumos neatskaičius mokesčius (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 35a). Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog jos pajamos atskaičius mokesčius sudaro apie 500,00 Eur. Taip pat nurodė, jog jai negalint save ir vaikus išlaikyti pačiai, jai finansinę paramą – iki 500,00 Eur per mėnesį teikia tėvai ir sesuo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki birželio mėn. dėl šalyje paskelbto karantino darbo užmokestis nebuvo mokamas (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 128–132). Taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo 2021 m. sausio 28 d. verčiasi individualia veikla – draudimo agentų ir brokerių veikla (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 193–194). Duomenų apie atsakovės gautas pajamas, verčiantis individualia draudimo agentų ir brokerių veikla, byloje nepateikta. Bylos duomenimis atsakovė nekilnojamojo turto neturi (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 192). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad iš atsakovės, kaip solidarios su ieškovu ir (duomenys neskelbtini) skolininkės, vykdomas priverstinis skolos išieškojimas (bendra skolos suma apie 20 000,00 Eur) kreditoriaus UAB „Intrum Lietuva“ naudai pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. priimtą sprendimą už akių (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 195–202). Atsakovės teigimu, pagal minėtą teismo sprendimą kas mėnesį iš jos yra išieškoma apie 150,00 Eur suma. Pažymėtina, jog byloje nepateikta duomenų nei apie ieškovo, nei apie atsakovės bankų sąskaitose esančias lėšas – santaupas.

46. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvui (motinai), su kuriuo lieka gyventi vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko priežiūros ir išlaikymo našta, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl kartu su vaiku negyvenantis tėvas (motina) turi daugiau prisidėti prie vaiko išlaikymo materialiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

47. Byloje nustatyta, kad vaikų poreikius atskaičius valstybės mokamas išmokas sudaro atitinkamai 480,00 ir 390,00 Eur sumos per mėnesį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Tačiau vertinant abiejų tėvų gaunamas pajamas, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas dirba jam priklausančioje įmonėje, taigi, pats nusistato savo atlyginimą. Nors iš byloje pateiktų įrodymų (el. b. apyrašo 2 t., b. l. 207–210), teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog ieškovo įmonėje yra reali finansinė galimybė padidinti atlyginimą ieškovui ir tokiu būdu pagerinti ieškovo finansinę situaciją, vis dėl to, įvertinus šalių duotus teisme paaiškinimus, susijusius su ieškovo turėtomis išlaidomis iki gyvenimo su atsakove skyrium pradžios ir po to, pavyzdžiui, jog šalims dar gyvenant kartu ieškovas apmokėdavo iki 1 000,00 svarų išlaidas už atsakovę, darytina prielaida, kad ieškovas galimai turi ir kitų pajamų šaltinių arba santaupų. Nustatyta, kad abi šalys turi bendrų įsipareigojimų, tačiau šiuos įsipareigojimus vykdo vienasmeniškai, t. y. ieškovas vykdo bendrą įsipareigojimą Jungtinėje Karalystėje, o atsakovė – Lietuvos Respublikoje. Tačiau byloje nustatyta, kad ieškovui pradavus Jungtinėje Karalystėje šalims priklausantį namą jis išmokės būsto kredito likutį ir nebeturės su tuo susijusių išlaidų. Iš esmės tą patį galės padaryti ir atsakovė, gavusi iš namo pardavimo gautus pinigus. Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog pardavus namą jo išlaidos būsto nuomai gali viršyti 600,00 svarų sumą, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančių įrodymų visetą bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju ieškovo turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą vaikams yra geresnės nei atsakovės. Savo ruožtu papildomai įvertinus aplinkybę, jog atsakovei tenka dar ir didesnė kasdienės vaikų priežiūros ir išlaikymo našta, darytina išvada, kad ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi nei atsakovė prie vaikų materialinio išlaikymo.

48. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 str. 3 d.), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.). Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

49. Remdamasis išdėstytu, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, pajamas ir įsipareigojimus bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 270,00 Eur A. D. ir po 225,00 Eur A. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 18 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

50. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikams dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas A. D. ir A. D. vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

51. Atsakovė skirtina jos vaikų naudai iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, atsakovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

52. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

53. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, ieškovas ir (ar) atsakovė turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

55. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

57. Atsižvelgdamas į šio sprendimo 35–41, 44–45, 47 ir 49 punktuose nustatytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo priešieškinio teismui pateikimo, todėl teismas, vadovaudamasis šalių dispozityvumo principu (CPK 13 str.), daro išvadą, kad ieškovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnums tokio dydžio išlaikymą: laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. – po 116,74 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. – po 270,00 Eur A. D. ir 225,00 Eur A. D., iš viso 495,00 Eur kas mėnesį. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikų išlaikymui iš viso turėjo sumokėti 3 907,00 Eur sumą, kurią sudaro 1 432,00 Eur (116,74 x 2) x 6 mėn. ir 4 d.) už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. ir 2 475,00 Eur (270,00 + 225,00) x 5 mėn.) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.

58. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio mėn. (įskaitytinai) ieškovas iš viso abiejų vaikų išlaikymui atsakovei pervedė 1 271,00 svarų sumą, t. y. apie 1 483,00 Eur (el. b. apyrašo 1 t., b. l. 95–97a). Pažymėtina, jog į minėtą sumą yra įskaičiuotos tik ieškovo iki 2019 m. gruodžio 1 d. vaikų išlaikymui sumokėtos sumos. Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad ieškovo įsiskolinimas teikiant vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudaro 2 424,00 Eur (3 907,00 - 1 483,00) sumą.

59. Atsakovė taip pat nurodo, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. balandžio mėn. ji patyrė 2 938,17 Eur išlaidų, susijusių su A. D. lankymu VŠĮ Nevalstybinį vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), kurios nėra įskaičiuotos į vaikui periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo sumą. Taip pat atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. patyrė 330,00 Eur išlaidų, susijusių su A. D. teiktomis logopedo paslaugomis, kurios taip pat nėra įskaičiuotos į vaikui periodinėmis išmokomis teiktino išlaikymo sumą. Atsižvelgdama į tai, kad minėtos išlaidos buvo susijusios su konkrečių vaikų poreikių tenkinimu ir nėra reguliaraus pobūdžio, t. y. nėra įtrauktos į periodinio išlaikymo sumą, atsakovė prašo ½ dalį minėtų išlaidų priteisti iš ieškovo.

61. Remdamasis išdėstytu, ieškovui nenuginčijus minėtų išlaidų būtinumo, t. y. nenuginčijus aplinkybės, jog A. D. buvo reikalingos logopedo paslaugos, taip pat nepateikus įrodymų, jog A. D. turėjo galimybę lankyti biudžetinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą ginčo laikotarpiu, teismas sprendžia, kad sprendimo 60 punkte nurodytos papildomos išlaidos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos nėra įtrauktos į periodinėmis išmokomis mokėtino išlaikymo sumą bei išlaikymo įsiskolinimo sumą, šios išlaidos iš ieškovo priteistinos kaip papildomos su vaikų poreikių tenkinimu susijusios vienkartinio pobūdžio išlaidos. Įvertinęs tai, kad minėtos išlaidos iš anksto nebuvo derinamos su ieškovu, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), teismas sprendžia, kad šioje dalyje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl iš ieškovo priteistina ½ dalis minėtų papildomų išlaidų.

62. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

63. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, iš ieškovo vaikų naudai priteistina po 1 212,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., taip pat iš ieškovo A. D. naudai priteistina 1 131,07 Eur (2 262,13 / 2) papildomų išlaidų, o A. D. naudai 165,00 Eur (330,00 /2) papildomų išlaidų.

64. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2019 m. spalio 3 d. ir 2020 m. birželio 2 d. nutartimis taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str., 150 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

65. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. (CPK 93 str. 1 d.).

66. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio. 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovui buvo grąžinta 75 proc., t. y. 56,25 Eur, jo sumokėto žyminio mokesčio. Taip pat ieškovas patyrė 1 210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudarė 484,00 Eur išlaidos už ieškinio parengimą, 484,00 Eur už atsiliepimo į priešieškinį parengimą ir 242,00 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir kitų procesinių veiksmų atlikimą (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 149).

67. Atsakovė už priešieškinį sumokėjo 150,00 Eur žyminio mokesčio (el. b. apyrašas 1 t., b. l. 81), taip pat atsakovė patyrė 1 210,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudarė 484,00 Eur išlaidos už atsiliepimo į ieškinį parengimą (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 119–121), 726,00 Eur už priešieškinio parengimą (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 126–127) ir 237,12 Eur išlaidos už dokumentų vertimo paslaugas (el. b. apyrašas 2 t., b. l. 122–124, 211–212). Taigi, ieškovė bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 1 597,12 Eur (150,00 + 1 210,00 + 237,12) bylinėjimosi išlaidų.

68. Nagrinėjamu atveju atsakovės priešieškinis patenkintas iš dalies – 92 proc. patenkintų reikalavimų (100 proc. neturtinių reikalavimų + 83 proc. turtinių reikalavimų / 2). Kadangi ieškovas ieškinio atsisakė, ieškovui su ieškinio parengimu susijusios išlaidos, taip pat negrąžinta žyminio mokesčio dalis neatlygintina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis pareikštų neturtinių reikalavimų dalyje patenkintas visiškai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 7 dalimi, atsakovei iš ieškovo priteistina 150,00 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už neturtinius reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės priešieškinis pareikštų turtinių reikalavimų dalyje patenkintas iš dalies, vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 ir 10 punktais, 93 straipsnio 2 dalimi, atsakovei proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistina 1 331,52 Eur (1 447,12 Eur x 0,92) bylinėjimosi išlaidų, o ieškovui proporcingai atmestų priešieškinio reikalavimų daliai iš atsakovės priteistina 58,08 Eur (726,00 Eur x 0,08) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus šalims priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumų įskaitymą, atsakovės naudai iš ieškovo priteistina 1 423,44 Eur (1 331,52 Eur + 150,00 - 58,08 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

69. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš ieškovo priteistina 217,00 Eur (270 + 225 x 12) + 3 720,07) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

70. Nagrinėjant civilinę bylą teismas patyrė 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, jog teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma neviršija 5,00 Eur dydžio (CPK 96 str., 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo), šios išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 376 straipsniais, teismas

nusprendžia:

priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su atsakove A. D., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią:

1. Ieškovas bendrauja su vaikais nuotolinių vaizdo ir garso ryšių priemonėmis pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 19.00 val. iki 19.20 val. Lietuvos laiku.

2. Vaikų vasaros atostogų metu, Ieškovas turi teisę su jais praleisti ne mažiau kaip 2 kartus po 14 (keturiolika) dienų atostogų, įpareigojant Atsakovę iki kiekvienų metų vasario 1 d. informuoti Ieškovą apie vasaros atostogų laiką;

3. Vaikų Velykų atostogų metu, Ieškovas turi teisę su jais praleisti ne mažiau kaip 5 (penkias) dienas atostogų, įpareigojant Atsakovę iki kiekvienų metų vasario 1 d. informuoti Ieškovą apie Velykų atostogų laiką;

4. Atsižvelgiant į vaikų interesus, nepakenkiant vaikų dienos režimui, Ieškovas turi teisę atostogas su sūnumis praleisti savo nuožiūra. Jeigu Ieškovas atostogas su vaikais nori praleisti užsienyje, jis turi ne vėliau kaip prieš 14 dienų informuoti atsakovę apie kelionės laiką ir trukmę, pasirūpinti vaikų kelionės dokumentais, su kelione susijusių išlaidų padengimu. Už vaikų saugumą kelionės metu atsako tas tėvas, kurio iniciatyva vaikas keliauja;

5. Grįžęs į Lietuvą ilgesniam laikotarpiui, iš anksto informavęs Atsakovę ne mažiau kaip prieš 14 dienų, Ieškovas turi teisę su sūnumis bendrauti pasiimdamas juos iš motinos gyvenamosios vietos kas antrą mėnesio penktadienį po užsiėmimų ugdymo įstaigoje pabaigos arba 10 valandą ir sugrąžinant motinai to paties savaitgalio sekmadienį iki 19 valandos, bendravimo metu leidžiant ieškovui vaikus vežtis į kitus Lietuvos miestus.

6. Jeigu kuri nors iš šalių aptartu laiku dėl ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, ji turi pareigą apie tai, kaip įmanoma operatyviau informuoti kitą šalį;

7. Kuriam nors iš vaikų susirgus, Atsakovė turi informuoti Ieškovą apie tai ir sudaryti galimybes tėvui slaugyti, aplankyti vaikus jų buvimo vietoje ar gydymo įstaigoje. Dėl ligos neįvykę tėvo pasimatymai su vaikais nėra perkeliami į kitas datas.

8. Ieškovas turi teisę lankyti sūnus jų ugdymo įstaigoje. Atsakovė privalo pranešti Ieškovui apie vaikų lankomas ugdymo įstaigas, jų pakeitimą, jose vykstančias šventes ir užsiėmimus, kur kviečiami dalyvauti šeimos nariai iš anksto, bet ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) dienoms iki renginio. Tokių renginių ar švenčių metu turi būti sudarytos galimybės Ieškovui pabendrauti su sūnumis. Jei tokios galimybės nėra, tokiu atveju Ieškovui turi būti sudarytos sąlygos pabendrauti su sūnumis ta pačią dieną po renginio;

9. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo numatytos bendravimo tvarkos, suinteresuota šalis per protingą laiką praneša kitam iš tėvų telefonu, SMS žinute ir suderina bendravimo tvarkos su vaikais pakeitimus.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 270,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), mokamą po 225,00 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), 1 377,00 Eur (tūkstančio trijų šimtų septyniasdešimt septynių eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), 2 343,07 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 07 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti atsakovę A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D. (A. D.), gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 1 423,44 Eur (tūkstantį keturis šimtus dvidešimt tris eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 217,00 Eur (du šimtus septyniolika eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. ir 2020 m. birželio 2 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.