- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-1596-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27838-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė, Rita Kisielienė
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. D.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tatjanos Žukauskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. (A. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal atsakovės A. D. priešieškinį ieškovui A. D. (A. D.) dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo bei išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. D. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų A. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės A. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 125,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki kol vaikai sulauks pilnametystės, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. 2020 m. rugsėjo 30 d. pareiškimu ieškovas atsisakė ieškinio ir patikslinto ieškinio, prašydamas civilinę bylą Nr. e2-1566-1090/2020 dalyje pagal ieškovo ieškinį bei patikslintą ieškinį atsakovei nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-379-1090/2021 ieškovo atsisakymas nuo ieškinio priimtas ir civilinė byla Nr. e2-379-1090/2021 dalyje pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo nutraukta, kitoje dalyje civilinės bylos nagrinėjimą tęsiant.
3. Atsakovė pateikė priešieškinį, kurį patikslinusi, prašė: 1) nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove; 2) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės; 3) priteisti iš ieškovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą – 5 115,72 Eur; 4) nustatyti atsakovės siūlomą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; 5) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad santuokos metu šalims gimė du vaikai – A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Šalys kartu su vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje, tačiau nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pradėjo gyventi atskirai. Nuo 2019 m. birželio 23 d. atsakovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką ir vaikai faktiškai nuo to laiko gyvena su atsakove, kuri kasdien rūpinasi vaikais, tenkina visus jų poreikius, ryšys tarp atsakovės ir vaikų yra itin glaudus ir nepertraukiamas, o ieškovas, kai atsakovė su vaikais grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką, per visą vasarą buvo tik vieną kartą atvykęs aplankyti vaikų. Atsakovė turi galimybes ir norą rūpintis vaikais, yra pasirengusi ir toliau užtikrinti visas reikiamas gyvenimo sąlygas, taigi, geriausiai vaikų interesus atitiktų jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina.
5. Sūnaus A. D. išlaikymui yra reikalinga skirti apie 842,00 Eur per mėnesį, o sūnaus A. D. poreikiams – apie 627,00 Eur per mėnesį, taigi, iš ieškovo turėtų būti priteistas 300,00 Eur dydžio išlaikymas per mėnesį kiekvienam vaikui. Atsakovės mėnesinis atlyginimas sudaro apie 555,00 Eur (neatskaičius mokesčių), ji neturi jokio nekilnojamojo turto, finansiškai padeda sesuo, mama. Ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, nes jis Jungtinėje Karalystėje turi bendrovę, lengvąjį automobilį BMW, taip pat šalys kartu turi gyvenamąjį namą Jungtinėje Karalystėje, kurio tarpusavyje dar nėra pasidalinusios. Tikslios ieškovo pajamos atsakovei nėra žinomos, tačiau, jos manymu, prašomas priteisti išlaikymas vaikams yra proporcingas ieškovo turtinei padėčiai.
6. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neteikė nuolatinio materialinio išlaikymo nuo tada, kai šalys apsigyveno skyriumi (nuo 2018 m. gruodžio 18 d.), atsakovė prašo priteisti iš atsakovo ir 5 115,72 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kurį sudaro: 1 066,53 Eur suma (116,74 Eur per mėn. x 6 mėn. ir 4 dienos x 2 vaikai – 2019 m. sausio 19 d. ir 2019 m. gegužės 1 d. ieškovo sumokėtos sumos 111,00 svarų (130,08 Eur) + 200,00 svarų (234,38 Eur) už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. (gyvenant Jungtinėje Karalystėje); 2 415,11 Eur suma (300,00 Eur per mėn. x 4 mėn. ir 25 dienos x 2 vaikai – 2019 m. spalio ir lapkričio mėn. ieškovo sumokėta 400,00 svarų (468,77 Eur) suma) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d.; 1 634,08 Eur suma (1 469,08 Eur faktinės atsakovės išlaidos už A. D. darželio lankymą + 165,00 Eur už A. D. teiktas logopedo paslaugas) už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo mėn. iki 2020 m. gegužės mėn.
Atsiliepimas
7. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodė, jog nesutinka su priešieškinio reikalavimu dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove, o su kitais priešieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Atsakovės nurodytos sumos vaikų išlaikymui (apie 600,00 Eur vienam vaikui) yra neadekvačios ir dirbtinai padidintos. Ieškovo pajamos yra apie 1 180,00 Eur per mėnesį, iš kurių jis turi pats pragyventi ir mokėti paskolą, todėl negali teikti tokio dydžio išlaikymo. Vaikų išlaikymui per 2019 metus yra skyręs 4 928,00 Eur sumą, todėl reikalavimas dėl įsiskolinimo atmestinas. Tikėtina, jog atsakovė gauna išmokas vaikams iš Jungtinės Karalystės, be to, pati atsakovė priėmė sprendimą persikelti gyventi į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės, kur vaikams visos paslaugos buvo teikiamos nemokamai, todėl turi prisiimti pasekmes dėl išaugusių vaikų išlaikymo išlaidų. Šalys dar Jungtinėje Karalystėje buvo susitarusios dėl 200,00 svarų sterlingų sumos abiem vaikams mokėjimo nuo vaikų persikėlimo gyventi į Lietuvos Respubliką momento, todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą už tą laikotarpį – nepagrįstas.
8. Byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir tarnyba, skyrius), pateikė išvadas, kuriose nurodė, kad nepilnamečiai vaikai A. D. ir A. D. kartu su atsakove, teta J. O. (mamos seserimi) ir jos nepilnamečiu sūnumi M. O. gyvena privačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Namas priklauso atsakovės seseriai J. O., švarus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos, būste yra penki kambariai, visi patogumai, reikiami baldai bei buitinė technika. A. dalinasi kambariu su pusbroliu M., A. dalinasi kambariu su mama. A. D. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo pajamos – 550,00 Eur / mėn. Atsakovės teigimu, su ieškovu atskirai gyvena nuo 2018 metų, į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės grįžo prieš tris mėnesius. Pasak atsakovės, ieškovas bendrauja su vaikais tris kartus per savaitę po 30 min., kai buvo grįžęs į Lietuvos Respubliką, sūnus buvo pasiėmęs kelioms dienoms, ji visada sudaro galimybes vaikams bendrauti su tėvu. Nepilnametis vaikas A. D. tarnybos atstovei nurodė, kad jam patinka gyventi su mama Lietuvos Respublikoje, o su tėčiu jis gerai sutaria, kai gyveno Jungtinėje Karalystėje, jam patikdavo su tėčiu vaikščioti, jie eidavo į parką, dažnai matydavosi, kai grįžo į Lietuvos Respubliką, tėtis dažnai skambina, jie bendrauja vaizdo skambučių dėka. Berniukas teigė, kad tėtis buvo atvažiavęs į Lietuvos Respubliką jo aplankyti, jie kartu leido laiką, ėjo į parduotuves, tėtis nupirko jam žaislų. Pasak A. D., juo daugiausiai rūpinasi mama, jis pasiilgsta tėčio, tačiau jam užtenka su tėčiu bendrauti tiek, kiek dabar bendrauja. Duomenų apie ieškovo netinkamą tėvo pareigų vykdymą ar daromą žalą sūnums nėra. Tarnyba neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina Lietuvos Respublikoje. Abu vaikų tėvai turėtų susitarti dėl labiausiai nepilnamečių interesus atitinkančios bendravimo tvarkos (atsižvelgti į vaikų dienotvarkę, jų užimtumą, dienos režimą ir pan.), kuri būtų realiai vykdoma, nes konkreti ir aiški vykdymui bendravimo tvarka leistų išvengti galimų nesutarimų bei užtikrintų vaikų teisę būti auklėjamiems abiejų tėvų, vaikų teisę nuolat bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tarnybos nuomone, motinos siūloma bendravimo su vaikais tvarka labiau atitinka nepilnamečių interesus, nes joje atsižvelgta į vaikų dienotvarkę. Reikalavimai dėl išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo atitinka vaikų interesus, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-379-1090/2021 priešieškinį tenkino iš dalies; nustatė nepilnamečių vaikų A. D. ir A. D. gyvenamąją vietą su atsakove; nustatė ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais A. D. ir A. D. tvarką; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 270,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės; nustatė priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 1 377,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 2 343,07 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; paskyrė atsakovę nepilnamečiams vaikams A. D. ir A. D. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; priteisė iš ieškovo atsakovės naudai 1 423,44 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš ieškovo į valstybės biudžetą 217,00 Eur žyminio mokesčio, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, mokėjimo kvitą pateikiant teismui; sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo nukreipė vykdyti skubiai; nurodė sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 3 d. ir 2020 m. birželio 2 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
10. Teismas nurodė, jog, nesant tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaikų interesus.
11. Teismas, įvertinęs atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, taip pat tarnybos poziciją, sprendė, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka yra pakankamai užtikrinanti pilnavertišką vaikų bendravimą su tėvu, ypač įvertinus aplinkybę, jog vaikai ir tėvas gyvena skirtingose valstybėse, todėl atitinka šalių nepilnamečių vaikų interesus.
12. Teismas pažymėjo, jog duomenų apie nepilnamečiam A. D. nustatytus specialiuosius poreikius į bylą nepateikta; A. D. Vaiko gerovės komisijos nustatyti tik specialieji ugdymosi poreikiai. Atsakovės pateikti įrodymai, patvirtinantys vaikams reikalingo maitinimo, higienos prekių, mokymosi priemonių, aprangos, laisvalaikio, poilsio, sveikatos palaikymo ir kitas išlaidas, savaime neįrodo šiems poreikiams kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio. Kita vertus, visuotinai žinoma, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., todėl šiems poreikiams tenkančių išlaidų įrodinėti nereikia, tačiau jos turi būti protingo ir realaus dydžio.
13. Teismas, įvertinęs A. D. išlaikymui reikalingas sumas, ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, taip pat rašytinių įrodymų turinį, darė išvadą, kad atsakovės nurodoma vaikui tenkanti suma būsto nuomos ir komunaliniams mokesčiams sumokėti yra pagrįsta tik iš dalies. Atsakovės pateikti paaiškinimai ir įrodymai – prieštaringi ir savaime neįrodantys minėtų išlaidų realumo. Teismas pažymėjo, jog atsakovė su vaikais butą nuomojasi iš savo sesers, be to, nuo buto nuomos sutarties sudarymo momento nėra nei karto sumokėjusi nuomos mokesčio. Atsakovės nurodoma aplinkybė, jog ji planuoja ateityje atsiskaityti su savo seserimi pagal minėtą sutartį, įvertinus atsakovės giminystės ryšį su nuomotoja bei atsakovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovės sesuo dar papildomai teikia atsakovei finansinę paramą pinigais, teismo vertinta kritiškai. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad minėta nuomos sutartis būtų įregistruota VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre, kas netiesiogiai patvirtintų sutarties šalių valią laikytis sutarties sąlygų dėl nuomos mokesčio mokėjimo. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog ji mokėjo už minėtam butui teikiamas komunalines paslaugas. Vis dėl to, teismas, vadovaudamasi tikimybių pusiausvyros principu, laikė jog labiau tikėtina, kad atsakovė moka arba mokės (turės mokėti) mokesčius už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas tiek nuomojantis, tiek ateityje galbūt įgijus asmeninį būstą, todėl šiuo vaikui tenkanti išlaidų už gyvenamajam būstui teikiamas komunalines paslaugas dalis sudaro 35,00 Eur sumą, kuri, teismo vertinimu, yra protinga ir pagrįsta. Teismas šioje dalyje sumažino vaikui tenkančią išlaidų už būsto nuomos ir komunalinius mokesčius dalį iki 40,00 Eur.
14. Teismo teigimu, atsakovės nurodyti A. D. kasdieniai poreikiai, susiję su išlaidomis maitinimui namuose ir mokykloje (110,00 Eur + 31,00 Eur), vaistams ir vitaminams (17,00 Eur), higienos ir švaros prekėms (12,00 Eur) bei kirpimo paslaugoms (10,00 Eur) yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais.
15. Teismo vertinimu, protinga ir reali suma, reikalinga nepilnamečio A. D. laisvalaikiui, transporto (kuro) išlaidoms bei lavinimo priemonėms (žaislams) yra 35,00 Eur (10,00 Eur + 15,00 Eur + 10,00 Eur) per mėnesį, kuri pripažinta įrodyta.
16. Teismas, įvertinęs atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, susijusius su vaiko dziudo ir plaukiojimo būrelių lankymu, atsižvelgdamas į tai, kad tėvai turi rūpintis ne tik bendruoju vaiko švietimu, tačiau taip pat lavinti vaiko talentus ir gebėjimus, sprendė, kad atsakovės prašoma priteisti 80,00 Eur suma vaiko būreliams apmokėti, iš esmės yra protingo dydžio ir įrodyta, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaikas minėtus būrelius lanko visus 12 mėnesių, minėtą sumą mažino iki 70,00 Eur, kuri, teismo vertinimu, užtikrins vaiko teisę lavinti savo gabumus ne tik minėtose srityse, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse.
17. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė, prašydama priteisti 265,00 Eur sumą už neformalųjį ugdymą, t. y. papildomas lietuvių kalbos (180,00 Eur) ir matematikos (85,00 Eur) pamokas, šių išlaidų pagrindimui pateikė tik matematikos (mentalinės aritmetikos) papildomų pamokų (neformalaus ugdymo) sutartį bei matematikos pamokų apmokėjimą patvirtinančius įrodymus; rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog A. D. lanko papildomas lietuvių kalbos pamokas bei, kad atsakovė yra mokėjusi už tokių paslaugų teikimą, byloje nėra. Teismas pažymėjo, jog, viena vertus, yra suprantama aplinkybė, kad moksleiviui gali prireikti papildomo ugdymo tam tikrų dalykų (disciplinų) srityje, ypač įvertinus aplinkybę, jog A. D. neseniai grįžo gyventi į Lietuvos Respubliką iš Jungtinės Karalystės ir jo gimtoji kalba yra rusų, kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų apie patirtas išlaidas lietuvių kalbos lavinimo apmokėjimui, protingomis ir pagrįstomis pripažintinos 120,00 Eur dydžio išlaidos vaiko papildomam (neformaliajam) ugdymui apmokėti, kas per metus sudaro 1 440,00 Eur sumą, kurios tikėtina bus pakankamos ir užtikrins vaiko teisę lavinti ne tik minėtų disciplinų, bet ir kitų disciplinų gebėjimus, taip pat minėtos lėšos gali būti panaudotos ir kitiems vaiko poreikiams tenkinti.
18. Teismas pažymėjo, jog atsakovės nurodomos išlaidos, susijusios su metinio mokesčio mokyklai mokėjimu (56,00 Eur), negali būti laikomos išlaidomis, tiesiogiai susijusiomis su vaiko poreikių tenkinimu, nes šis mokestis, viena vertus, yra savanoriško pobūdžio rinkliava, kuri mokama ne mokyklai, o labdaros ir paramos fondui, kita vertus, nėra įrodymų, patvirtinančių, jog toks mokestis naudojamas konkretaus vaiko (šiuo atveju A. D.) poreikiams tenkinti, t. y. tokios lėšos gali būti naudojamos kitų vaikų ar net ugdymo įstaigos bendriesiems poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės prašymą šias išlaidas įtraukti į vaiko poreikius atmetė kaip nepagrįstą.
19. Teismas nurodė, jog išlaidos, susijusios su A. D. aprūpinimu apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, taip pat sporto inventoriumi, iš esmės yra realios ir atitinka protingumo kriterijus, todėl jas apjungus ir suapvalinus mažintinos iki 70,00 Eur per mėnesį.
20. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė taip pat į vaiko poreikių apskaičiavimo lentelę įtraukė netikėtas (nenumatytas) išlaidas (15,00 Eur) ir vienkartinio pobūdžio, tačiau periodiškai patiriamas išlaidas, susijusias su vaikams reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimu (23,00 Eur). Kadangi netikėtos (nenumatytos) išlaidos nebuvo detalizuotos, teismas apjungė šias išlaidas, bei, vadovaudamasis protingumo principu, suapvalino sumažindamas bendrą šių išlaidų sumą iki 35,00 Eur per mėnesį, kas per metus sudaro 420,00 Eur.
21. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. D. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 550,00 Eur (40,00 Eur + 110,00 Eur + 31,00 Eur + 17,00 Eur + 12,00 Eur + 10,00 Eur + 35,00 Eur + 70,00 Eur + 120,00 Eur + 70,00 Eur + 35,00 Eur).
22. Teismas pabrėžė, jog atsakovė teismo posėdyje patvirtinusi, kad jai Jungtinės Karalystės kompetentinga institucija kas mėnesį moka 70,00 svarų, kas sudaro apie 82,00 Eur, dydžio išmoką A. D.; atsakovė iš Lietuvos Respublikos biudžeto jokių išmokų vaikams negauna. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kokiu teisiniu pagrindu Jungtinės Karalystės išmoka yra mokama, ar ji ilgalaikio pobūdžio, t. y. iki kada bus mokama, tačiau, kita vertus, minėtos išmokos dydis koreliuoja su pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį iš valstybės biudžeto mokama išmoka, kurios dydis nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70,00 Eur. Taigi, teismas vaiko išlaikymo sumą mažino Lietuvos Respublikoje mokamos išmokos suma.
23. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog nepilnamečio vaiko A. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 480,00 Eur (550,00 Eur – 70,00 Eur), kuris pripažintinas pagrįstu ir įrodytu. Teismas pažymėjo, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
24. Teismas sumažino vaikui A. D. tenkančią išlaidų už būsto nuomos ir komunalinius mokesčius dalį iki 40,00 Eur sumos.
25. Teismas sprendė, kad atsakovės nurodyti A. D. kasdieniai poreikiai, susiję su išlaidomis maitinimui namuose (110,00 Eur), vaistams ir vitaminams (17,00 Eur), higienos ir švaros prekėms (12,00 Eur) bei kirpimo paslaugoms (10,00 Eur), yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažinti pagrįstais. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, jog atsakovė pagrindė išlaidų už ikimokyklinio ugdymo (darželio) įstaigos paslaugų teikimą (48,00 Eur) realumą, todėl šios išlaidos pripažintos pagrįstomis. Atsižvelgdamas į nepilnamečio A. D. amžių, teismas sprendė, kad protinga ir reali suma, reikalinga nepilnamečio laisvalaikiui, transporto (kuro) išlaidoms bei lavinimo priemonėms (žaislams) yra 55,00 Eur (20,00 Eur + 15,00 Eur + 20,00 Eur) per mėnesį, kuri pripažinta įrodyta.
26. Teismas atsakovės prašomą priteisti sumą už vaiko lankomus dziudo ir plaukiojimo būrelius sumažino iki 70,00 Eur sumos, jo vertinimu, užtikrinančios vaiko teisę lavinti savo gabumus ne tik minėtose srityse, tačiau pagal poreikį ir kitose srityse. Teismas atsakovės reikalavimą įtraukti į vaiko poreikius išlaidas, susijusias su metinio mokesčio darželiui mokėjimu (54,00 Eur), atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovės nurodytas išlaidas, susijusias su A. D. aprūpinimu apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, sporto inventoriumi ir kt., teismas taip pat pripažino realiomis ir atitinkančiomis protingumo kriterijų, todėl jas apjungus ir suapvalinus, mažino iki 63,00 Eur per mėnesį. Teismas taip pat netikėtas (nenumatytas) išlaidas (15,00 Eur) ir vienkartinio pobūdžio, tačiau periodiškai patiriamas išlaidas, susijusias su vaikams reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimu (24,00 Eur), apjungė bei suapvalino, sumažindamas bendrą šių išlaidų sumą iki 35,00 Eur per mėnesį.
27. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog šiuo metu pakankama ir atitinkanti šalių sūnaus A. D. amžių ir ne tik minimalius būtinuosius poreikius (maistas, apranga, būstas, higiena, sveikata, mokslas, poilsis, laisvalaikis, bendravimas, saviraiškos pomėgių ir gabumų lavinimas ar tobulinimas, kultūrinio ir kitokio ugdymo tenkinimas) išlaikymo suma yra 460,00 Eur (40,00 Eur + 110,00 Eur + 17,00 Eur + 12,00 Eur + 10,00 Eur + 48,00 Eur + 55,00 Eur + 70,00 Eur + 63,00 Eur + 35,00 Eur).
28. Teismas A. D. išlaikymo sumą mažino 70,00 Eur. Teismas darė išvadą, kad atsakovė pagrindė, o ieškovas nenuginčijo aplinkybių, jog pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko A. D. poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų dydis sudaro 390,00 Eur (460,00 Eur – 70,00 Eur), kuris pripažintas pagrįstu ir įrodytu. Teismas pažymėjo, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.
29. Teismas nurodė, jog vaikų poreikius, atskaičius valstybės mokamas išmokas, atitinkamai sudaro 480,00 Eur ir 390,00 Eur sumos per mėnesį. Teismas nustatė, kad abu tėvai yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie šalims nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Vertindamas abiejų tėvų gaunamas pajamas, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas dirba jam priklausančioje įmonėje, taigi, pats nusistato savo atlyginimą. Nors iš byloje pateiktų įrodymų teismas negalėjo padaryti pagrįstos išvados, jog ieškovo įmonėje yra reali finansinė galimybė padidinti atlyginimą ieškovui ir tokiu būdu pagerinti ieškovo finansinę situaciją, vis dėl to, įvertinęs šalių duotus teisme paaiškinimus, susijusius su ieškovo turėtomis išlaidomis iki gyvenimo su atsakove skyrium pradžios ir po to, pavyzdžiui, jog šalims dar gyvenant kartu ieškovas apmokėdavo iki 1 000,00 svarų išlaidas už atsakovę, darė prielaidą, kad ieškovas galimai turi ir kitų pajamų šaltinių arba santaupų. Teismas pažymėjo, jog abi šalys turi bendrų įsipareigojimų, tačiau šiuos įsipareigojimus vykdo vienasmeniškai, t. y. ieškovas vykdo bendrą įsipareigojimą Jungtinėje Karalystėje, o atsakovė – Lietuvos Respublikoje. Teismas nustatė, kad ieškovui pardavus Jungtinėje Karalystėje šalims priklausantį namą, jis išmokės būsto kredito likutį ir nebeturės su tuo susijusių išlaidų; iš esmės tą patį galės padaryti ir atsakovė, gavusi pinigus iš namo pardavimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog pardavus namą jo išlaidos būsto nuomai gali viršyti 600,00 svarų sumą, nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Teismas darė išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovo turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą vaikams yra geresnės nei atsakovės. Teismas, papildomai įvertinęs aplinkybę, jog atsakovei tenka dar ir didesnė kasdienės vaikų priežiūros ir išlaikymo našta, sprendė, kad ieškovas turėtų prisidėti didesne dalimi nei atsakovė prie vaikų materialinio išlaikymo.
30. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintas iš dalies, priteisiant iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 270,00 Eur A. D. ir po 225,00 Eur A. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2019 m. rugsėjo 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
31. Teismas pažymėjo, jog neturi pagrindo konstatuoti, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo priešieškinio teismui pateikimo, todėl teismas, vadovaudamasis šalių dispozityvumo principu, darė išvadą, kad ieškovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti sūnums tokio dydžio išlaikymą: laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. – po 116,74 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. – po 270,00 Eur A. D. ir 225,00 Eur A. D., iš viso 495,00 Eur kas mėnesį. Teismas konstatavo, kad ieškovas ginčo laikotarpiu vaikų išlaikymui iš viso turėjo sumokėti 3 907,00 Eur sumą, kurią sudaro 1 432,00 Eur (116,74 Eur x 2) x 6 mėn. ir 4 d.) už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. ir 2 475,00 Eur (270,00 Eur + 225,00 Eur) x 5 mėn.) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.
32. Teismas pažymėjo, jog laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 metų lapkričio mėnesio (įskaitytinai) ieškovas iš viso abiejų vaikų išlaikymui atsakovei pervedė 1 271,00 svarų sumą, t. y. apie 1 483,00 Eur, į kurią įskaičiuotos tik ieškovo iki 2019 m. gruodžio 1 d. vaikų išlaikymui sumokėtos sumos. Teismas konstatavo, kad ieškovo įsiskolinimas teikiant vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudaro 2 424,00 Eur (3 907,00 Eur – 1 483,00 Eur) sumą.
33. Teismas nurodė, jog atsakovė rašytiniais įrodymais pagrindė 2 592,13 Eur (2 262,13 Eur + 330,00 Eur) dydžio papildomas išlaidas, susijusias su vaikų poreikiu tenkinimu. Teismas atsakovės argumentą, kad ji neišsaugojo kasos pajamų orderių už ikimokyklinio ugdymo paslaugas 2019 metų gruodžio mėnesį ir 2020 metų balandžio mėnesį, todėl už minėtus mėnesius išlaidos turėtų būti apskaičiuotos imant išlaidų už kitus mėnesius vidurkį, pripažino nepagrįstu. Atsakovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog ji šių duomenų negalėjo gauti iš pačios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, teismas laikė, kad atsakovė neįrodė 687,04 Eur dalies patirtų išlaidų už ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Ieškovui nenuginčijus minėtų išlaidų būtinumo, t. y. nenuginčijus aplinkybės, jog A. D. buvo reikalingos logopedo paslaugos, taip pat nepateikus įrodymų, jog A. D. turėjo galimybę lankyti biudžetinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą ginčo laikotarpiu, teismas sprendė, kad papildomos išlaidos yra būtinos ir tiesiogiai susijusios su nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu. Kadangi šios išlaidos nėra įtrauktos į periodinėmis išmokomis mokėtino išlaikymo sumą bei išlaikymo įsiskolinimo sumą, teismas jas iš ieškovo priteisė kaip papildomas su vaikų poreikių tenkinimu susijusias vienkartinio pobūdžio išlaidas. Įvertinęs tai, kad minėtos išlaidos iš anksto nebuvo derinamos su ieškovu, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendė, kad šioje dalyje nėra teisinio pagrindo nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, todėl iš ieškovo priteisė 1/2 dalį papildomų išlaidų. Teismas iš ieškovo vaikų naudai priteisė po 1 212,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo kiekvienam vaikui už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d., taip pat 1 131,07 Eur (2 262,13 Eur / 2) papildomų išlaidų A. D. ir 165,00 Eur (330,00 /2) papildomų išlaidų A. D..
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
34. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-379-1090/2021 ir: 1) panaikinti dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 270,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės“ ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės; 2) panaikinti dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 225,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. D., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. iki vaiko pilnametystės; 3) panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 1 377,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti; 4) panaikinti dalį, kuria nuspręsta priteisti iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 2 343,07 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – šį atsakovės priešieškinio reikalavimą atmesti; 5) priteisti ieškovo naudai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
34.1. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikius, nepagrįstai nustatė, jog šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (be valstybės teikiamos finansinės paramos) yra reikalinga 870,00 Eur suma. Ieškovo skaičiavimais, abiejų šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (be valstybės teikiamos finansinės paramos) yra reikalinga ne didesnė nei 600,00 Eur suma. Įvertinus šalių nepilnamečių vaikų poreikius (išlaikymui reikalingų piniginių lėšų dydį), A. D. ir A. D. išlaikymui reikalinga suma yra po 370,00 Eur.
34.2. Šalys, iki atsakovės priimto vienasmeniško sprendimo išvežti nepilnamečius vaikus ir nuolatinai apsigyventi kitoje šalyje, su nepilnamečiais vaikais gyveno Jungtinėje Karalystėje. Išlaidos vaikų išlaikymui padidėjo būtent dėl atsakovės sprendimo išvežti vaikus į Lietuvos Respubliką, nes visi vaikų lankomi būreliai Jungtinėje Karalystėje buvo nemokami, jiems nereikėjo papildomų neformaliojo ugdymo paslaugų. Dėl šios priežasties, būtent atsakovė turi prisiimti vaikų išlaikymui patiriamas papildomas išlaidas neformaliam ugdymui ir vaikų būreliams.
34.3. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovės darbo užmokestis yra apie 500,00 Eur per mėnesį (atskaičius mokesčius), todėl atsižvelgiant į tai, jog pagal pirmosios instancijos teismo nustatytą vaikų išlaikymo dydį, kiekvienas iš tėvų prie vaikų išlaikymo turi prisidėti 435,00 Eur per mėnesį, atsakovei pragyvenimui lieka 65,00 Eur per mėnesį. Atsakovė yra nurodžiusi, kad jai padeda tėvai ir sesuo, kurie jai per mėnesį skiria apie 500,00 Eur, tačiau į bylą nepateikti tai patvirtinantys įrodymai. Taigi, atsakovės nurodyti paskaičiavimai dėl vaikų išlaikymui reikalingų piniginių lėšų yra dirbtinai padidinti, nes ji pati tokio dydžio išlaikymo neturi objektyvių galimybių teikti.
34.4. Ieškovas, įvertinęs savo turtinę padėtį bei realias galimybes teikti išlaikymą, vaikų išlaikymui gali skirti ne didesnę nei 300,00 Eur sumą per mėnesį.
34.5. Vaikai iš esmės panašaus amžiaus, gyvena ir leidžia laisvalaikį kartu, dalinasi vienu būstu bei kt. Taigi, vaikų poreikiai dubliuojasi, nes nereikia atskirai mokėti už nuomą, teikiamas komunalines paslaugas, dalinai laisvalaikį ir kita. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaikų išlaikymui 740,00 Eur suma per mėnesį užtikrintų ne tik būtinuosius, bet ir papildomus vaikų poreikius.
34.6. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, tokiu būdu ieškovui perkeliant didesnę šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą. Abiejų šalių finansinė padėtis iš esmės yra panaši. Ieškovo darbo užmokestis yra apie 1 000,00 svarų. Pardavus šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą, ieškovui teks nuomotis būstą, kurio nuoma gali siekti ir 600,00 svarų per mėnesį, todėl likusioms išlaidoms, be kita ko ir vaikų išlaikymui, liks 400,00 svarų. Sprendimą nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, pirmosios instancijos teismas grindė prielaidomis, nurodydamas, kad ieškovas galimai turi ir kitų pajamų šaltinių arba santaupų. Ieškovo teigimu, gaunamas darbo užmokesti yra vienintelės jo pajamos, todėl nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo vertinti, jog jo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Vien tik ta aplinkybė, kad ieškovas gyvena užsienyje, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog jo finansinė padėtis yra geresnė nei atsakovės. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nuo 2021 m. sausio 28 d. verčiasi individualia veikla – draudimo agentų ir brokerių veikla. Tikėtina, kad būtent iš šios veiklos atsakovė gauna papildomas pajamas, kurias neva teikia jos tėvai ir kurios sudaro apie 500,00 Eur per mėnesį. Kadangi abiejų šalių pajamas sudaro apie 1 000,00 Eur per mėnesį, darytina išvada, jog priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo nukrypo visiškai nepagrįstai.
Atsiliepimas
34.7. Ieškovas su 2019 m. gruodžio 23 d. atsiliepimu į priešieškinį pateikė duomenis ir juos pagrindžiančius įrodymus, iš kurių matyti, kad aktualiu laikotarpiu (nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d.), kai buvo skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, ieškovas į atsakovės banko sąskaitą vaikų išlaikymui iš viso pervedė 4 196,00 svarų (apie 4 928,00 Eur). Be to, atsakovė, persikeldama į Lietuvos Respubliką, pasiėmė ir sofą, kurios vertė 3 400,00 svarų. Šio daikto paskolos įmokas ieškovas mokėjo iki pat 2019 metų rugsėjo mėnesio, t. y. aktualiu laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, todėl darytina išvada, kad ieškovas aktualiu laikotarpiu vaikams išlaikymą teikė ir daiktais, kurių vertė (įvertinus nusidėvėjimą) 1 200,00 svarų (apie 1 390,00 Eur). Taip pat, bylos nagrinėjimo metu atsakovė pripažino ir ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, jog tarp šalių kilus konfliktui, ji, išvažiuodama į Lietuvos Respubliką, pasiėmė visas turėtas šalių santaupas – 8 000,00 Eur, todėl ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, reikalavo pusę šios sumos, t. y. 4 000,00 Eur įskaityti į išlaikymo įsiskolinimą. Taigi, ieškovas aktualiu laikotarpiu vaikų išlaikymui skyrė ne mažesnę nei 10 318,00 Eur (4 928,00 Eur + 1 390,00 Eur + 4 000,00 Eur) sumą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė minėtas sumas ir jas pagrindžiančius įrodymus vertinti kaip išlaikymo teikimą šalių nepilnamečiams vaikams, nepasisakydamas, kodėl juos atmetė. Padaryta byloje esantiems įrodymams prieštaraujanti išvada, neva yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Aplinkybė, jog pavedimo paskirtyje nėra įrašytas žodis „išlaikymas“, pati savaime nereiškia, jog atsakovei pervestos piniginės lėšos nėra skirtos vaikų išlaikymui. Atsakovei byloje nenuginčijus sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos, ieškovo argumentai dėl pusės už parduotą automobilį gautų lėšų, įmokų už sofą ir pusės atsakovės vienasmeniu sprendimu pasisavintų visų šalių santaupų skyrimo vaikų išlaikymui turi būti pripažinti kaip teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
34.8. Ieškovas visiškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir (ar) įsiskolinimas už kitas vaikų patirtas išlaidas (logopedo ir vaikų lopšelio-darželio teiktas paslaugas). Aktualiu laikotarpiu ieškovas vaikų išlaikymui skyrė ne mažesnę nei 10 318,00 Eur sumą. Dėl šios priežasties ieškovo vaikams skirtų piniginių lėšų užteko ne tik jų išlaikymui, bet ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms papildomoms išlaidoms padengti. Be to, nurodytos „kitos išlaidos“ logopedo ir lopšelio-darželio paslaugoms apmokėti, susidarė iš esmės po priešieškinio byloje pateikimo dienos, kai tuo tarpu išlaikymas periodinėmis išmokomis šalių nepilnamečiams vaikams priteistas būtent nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d. Taip pat pažymi, kad: 1) dėl itin nepalankios epidemiologinės koronaviruso (COVID-19) situacijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas.; 2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 karantinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas ir nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. Taigi, aktualiu laikotarpiu karantinas Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo įvestas viso 9 mėnesius. Tai reiškia, kad 9 mėnesius neveikė baseinai, nevyko vaikų dziudo treniruotės, nebuvo vykdoma kita vaikų popamokinė veikla, dėl ko atsakovė vaikų išlaikymui sutaupė ne mažesnę nei 2 000,00 Eur sumą.
34.9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos „kitos išlaidos“ dubliuojasi su išlaidomis, kurias apima ir periodinės išmokos išlaikymui, todėl pakartotinis jų priteisimas iš ieškovo, suponuoja protingumo ir teisingumo principų pažeidimą, turint omenyje, kad visuotinė pandemija turėjo reikšmingos įtakos ir pačio ieškovo pajamoms.
Atsiliepimas
35. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
35.1. Ieškovas, reikalaudamas sumažinti vaikų išlaikymo dydį, nepateikė jokių įrodymų ir paaiškinimų, kuriais remiantis jis turėtų būti keistinas.
Šalies argumentai
35.2. Ieškovas teigia, kad vaikų išlaikymas Jungtinėje Karalystėje kainuotų pigiau negu Lietuvos Respublikoje, be to, neformalusis ugdymas būtų nemokamas, tačiau nepridėjo jokių minėtus argumentus pagrindžiančių įrodymų. Jungtinėje Karalystėje už vaikų pusryčius ir užklasinę veiklą 2019 metų birželio mėnesį atsakovė mokėjo 310,50 svarų sterlingų, už maitinimą nuo 2019 m. vasario 25 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. – 81,50 svarų sterlingų; už sūnaus A. D. darželio lankymą laikotarpiu nuo 2019 metų sausio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio – 513,00 Eur; už sūnaus A. D. darželio lankymą laikotarpiu nuo 2018 metų spalio mėnesio iki 2019 metų kovo mėnesio – 830,50 Eur. Pirmosios instancijos teismui atsakovė pateikė tik dalį mokėjimo dokumentų, iš kurių matyti, kad ir Jungtinėje Karalystėje vaikų išlaikymas taip pat kainuoja pakankamai daug.
35.3. Atsakovė į Lietuvos Respubliką išvyko tik iširus šalių santuokiniam gyvenimui (sutuoktiniai nebegyvena kartu maždaug nuo 2018 m. gruodžio 18 d.). Šalys gyveno bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, tačiau išėjęs ieškovas nemokėjo jokių mokesčių ir, išeidamas, atjungė internetą, televiziją, elektrą. Atsakovė dirbo ieškovo bendrovėje, tačiau, nutrūkus santykiams, ieškovas ją atleido ir atsakovė liko be pajamų. Jungtinėje Karalystėje atsakovė negalėjo ir dirbti, ir prižiūrėti dviejų mažamečių vaikų, neturėdama ten artimųjų. Ieškovas pas vaikus ateidavo jam patogiu metu, per atostogas vaikų neimdavo, į darželį jų neveždavo ir nepasiimdavo. Neturint tinkamų sąlygų gyvenimu Jungtinėje Karalystėje, atsakovė su vaikais 2019 m. birželio 23 d. grįžo į Lietuvos Respubliką ir apsigyveno pas seserį. Taigi, atsakovės sprendimas išvykti gyventi į Lietuvos Respubliką nebuvo priimtas vienasmeniškai, dėl ko jai turėtų tekti didesnės vaikų išlaikymo išlaidos.
35.4. Atsakovė visus savo reikalavimus pagrindė dokumentais, pirkimo-mokėjimo kvitais ir sąskaitomis. Taigi, vaikų išlaikymui nurodytos lėšos yra faktiškai patirtos. Be to, atsakovei padeda tėvai, sesuo, taip pat gyvenimo partneris.
Žemesnės instancijos teismas
35.5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos šalys abu yra pakankamai jauno ir darbingo amžiaus, todėl abi šalys turi stengtis ieškoti pajamų šaltinių ir darbo, kad išlaikytų vaikus ir pilnai patenkintų jų poreikius. Atsakovė, atvykusi gyventi į Lietuvos Respubliką, stengiasi įsitvirtinti, ieško būdų užsidirbti (be pagrindinio darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, išlaikė egzaminus ir tapo draudimo brokere, pradėjo papildomą veiklą). Tuo tarpu ieškovas jokių pastangų nededa arba apie tai neteikia įrodymų, slėpdamas tikrąsias pajamas. Ieškovas vengė pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis apie savo pajamas, nors ir buvo įpareigotas tą padaryti; duomenis apie ieškovo pajamas į bylą pateikė pati atsakovė. Atsakovei žinoma, kad ieškovas gyvena ne vien iš savo bendrovėje gaunamo darbo užmokesčio, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas faktas, kad ieškovas, kaip vienintelis bendrovės savininkas, turi galimybę mokėti sau ir didesnį atlyginimą, yra teisingas.
35.6. A. D. išlaikymui priteistas iš ieškovo 225,00 Eur kasmėnesinis periodinis mokėjimas neviršija šiuo metu pagal Lietuvos Respublikos teismų praktiką priteistino 230,00 Eur išlaikymo dydžio.
35.7. Teismo posėdžio metu atsakovė paaiškino, jog ieškovui palikus ją ir vaikus, į Jungtinę Karalystę atvyko atsakovės motina prižiūrėti vaikų, kad tuo metu atsakovė galėtų dirbti. Atsakovė dirbo nelegaliai ir užsidirbo 8 000,00 Eur. Šie pinigai niekada nebuvo šeimos santaupomis, ko negalėjo įrodyti ir ieškovas. Atsakovė taip pat niekada nepatvirtino, nei kad šeima turėjo santaupų, nei kad ji jas paėmė. Be to, turto pasidalinimo klausimas šioje byloje nebuvo nagrinėjimas, jį išsprendus Jungtinės Karalystės teisme, todėl atsakovė neturėjo pareigos ginčyti sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos. Dalinamas turtas taip pat negali būti priskiriamas prie vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų.
35.8. Išlaidos už logopedo ir lopšelio-darželio paslaugas susidarė jau po priešieškinio pateikimo, tuo tarpu išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikų išlaikymui priteistas nuo priešieškinio pateikimui teismo 2019 m. lapkričio 22 d. Į periodines vaikų išlaikymo išlaidas nėra įtrauktos logopedo ir lopšelio-darželio išlaidos, joms buvus momentinėms, todėl dėl šių išlaidų priteisimo pateiktas atskiras reikalavimas.
Šalies argumentai
35.9. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos kitos išlaidos dubliuojasi su išlaidomis, apimančiomis periodinės išmokas išlaikymui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
36. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo faktinių bei teisinių argumentų.
38. Remiantis bylos medžiaga, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai sudarė santuoką, kurioje susilaukė nepilnamečio vaiko A. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusio (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgytas pareiškėjams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis turtas – gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio nuo 2018 m. gruodžio 18 d. Atsakovė su nepilnamečiais vaikais A. ir A. D. nuo 2019 m. birželio 23 d. yra grįžusi gyventi į Lietuvos Respubliką; deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jungtinės Karalystės kompetentingos institucijos 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta (klausimai, susiję su tėvų pareigomis, t. y. dėl vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo nenagrinėti); Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 2020 m. lapkričio 4 d. išduotas santuokos nutraukimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).
39. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsakovės reikalavimą priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, tenkino iš dalies ir, nustatęs, kad: 1) vaikų poreikius, atskaičius valstybės mokamas išmokas, atitinkamai sudaro 480,00 Eur ir 390,00 Eur sumos per mėnesį; 2) ieškovo turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą vaikams yra geresnės nei atsakovės, be to, jai tenka dar ir didesnė kasdienės vaikų priežiūros ir išlaikymo našta, todėl priteisė iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą po 270,00 Eur A. D. ir po 225,00 Eur A. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui 2019 m. rugsėjo 18 d. iki vaikų pilnametystės.
40. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).
41. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas vaikų poreikius, nepagrįstai nustatė, kad šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (be valstybės teikiamos finansinės paramos) yra reikalinga 870,00 Eur suma.
42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog skiriasi ieškovo nurodyta suma, jo vertinimu, reikalinga šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (be valstybės teikiamos finansinės paramos). Viena vertus, teigiama, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalinga ne didesnė nei 600,00 Eur suma, kita vertus, jog nepilnamečių vaikų A. ir A. D. išlaikymui reikalinga suma yra po 370,00 Eur, kas sudaro 740,00 Eur. Nepaisant minėto ieškovo argumentų prieštaringumo, iš jo pateiktų nepilnamečių vaikų poreikių apskaičiavimo lentelių galima daryti išvadą, jog, ieškovo nuomone, faktiškai vaikų išlaikymui reikalinga suma sudaro 740,00 Eur. Pažymėtina, jog ieškovas, kaip galima spręsti iš pateiktose vaikų poreikių lentelėse nurodytų duomenų, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytų išlaidų dydžiu: 1) nepilnamečio vaiko A. D. atžvilgiu būsto nuomos ir komunalinių mokesčių daliai, maitinimui namuose, vaistams ir vitaminams, higienos ir švaros prekėms, laisvalaikiui, transportui (kurui), lavinimo priemonėms (žaislams), būreliams, papildomam (neformaliam) ugdymui, aprūpinimui apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, taip pat sporto inventoriumi, reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimui; 2) nepilnamečio vaiko A. D. atžvilgiu būsto nuomos ir komunalinių mokesčių daliai, maitinimui namuose, higienos ir švaros prekėms, laisvalaikiui, transportui (kurui), lavinimo priemonėms (žaislams), papildomam (neformaliam) ugdymui, aprūpinimui apatiniu trikotažu, drabužiais, avalyne, mokymosi priemonėmis, būreliams reikalingais reikmenimis, taip pat sporto inventoriumi, reikalingų baldų, remonto darbų ar kompiuterinės įrangos įsigijimui iš esmės nepateikė nei jokių argumentų, nei jokių įrodymų, kuriais remiantis jo kvestionuojamiems vaikų poreikiams tenkinti pirmosios instancijos teismo nustatyta kas mėnesį reikalinga suma turėtų būti sumažinta.
43. Tuo tarpu ieškovo deklaratyvus teiginių pobūdis, jog dėl to, kad atsakovė priėmė vienasmenišką sprendimą nuolatinai grįžti gyventi į Lietuvos Respubliką, būtent ji turėtų prisiimti vaikų išlaikymui patiriamas papildomas išlaidas neformaliam ugdymui ir vaikų būreliams, neįrodo pirmosios instancijos teismo nustatytos kas mėnesį vaikų poreikiams tenkinti reikalingos sumos nepagrįstumo. Pasisakant dėl šių argumentų išsamiau, reikėtų paminėti, jog, visų pirma, byloje nepaneigtos toliau nurodytos aplinkybės, jog šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir netvarko bendro ūkio nuo 2018 m. gruodžio 18 d.; pagal 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio supratimo memorandume ir finansinės informacijos ataskaitoje nurodytą informaciją: 1) ieškovas buvo pradėjęs gyventi su kita moterimi, 2) ieškovas ir atsakovė atvyko į Jungtinę Karalystę maždaug prieš 10 metų, tačiau yra itin glaudžiai susiję su Lietuvos Respublika; 3) po skyrybų atsakovei padeda jos mama ir sesuo; 4) atsakovė patvirtino, jog grįžo į registratorės pareigas nepilnai darbo dienai, tačiau neturi ilgalaikės paramos iš bet kokių artimų šeimos narių Jungtinėje Karalystėje; 5) jeigu grįžtų į Lietuvos Respubliką, atsakovė galėtų dirbti, jai padėtų jos šeima, galėtų įsigyti nekilnojamąjį turtą, už kurį nereikėtų mokėti paskolos, todėl vaikams būtų sudarytas stabilumas. Taigi, atsakovės apsisprendimas grįžti su vaikais gyventi į Lietuvos Respubliką buvo nulemtas susiklosčiusių šeimyninių aplinkybių, kada ieškovui nuo 2018 m. gruodžio 18 d. pradėjus gyventi su kita moterimi, ji nebeturėjo ilgalaikės paramos iš bet kokių artimų šeimos narių Jungtinėje Karalystėje, o su Lietuvos Respublika siejo itin glaudūs ryšiai, ten gyveno atsakovės šeima, kuri jai ir padėjo. Antra, nors ieškovas teigia, kad visi vaikų lankomi būreliai Jungtinėje Karalystėje buvo nemokami, jiems nereikėjo papildomų neformaliojo ugdymo paslaugų, todėl patiriamos papildomos išlaidos neformaliam ugdymui ir vaikų būreliams turi būti priskirtos atsakovei, nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių minėtą argumentą, susijusį su nemokamu minėtų paslaugų teikimu vaikams Jungtinėje Karalystėje. Tuo tarpu atsakovė prie atsiliepimo į patikslintą priešieškinį pridėjusi „Tinywoods“ ikimokyklinės įstaigos išrašytą 2019 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą 310,50 Eur svarų sumai už pusryčius ir užklasinę veiklą; banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog už nepilnamečio vaiko A. D. ikimokyklinės įstaigos lankymą laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 5 d. iki 2019 m. kovo 4 d. buvo sumokėta 830,50 Eur, o už A. D. ikimokyklinės įstaigos lankymą laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2019 m. kovo 4 d. – 513,00 svarų. Atsižvelgiant į „Tinywoods“ ikimokyklinės įstaigos 2019 m. gegužės 1 d. PVM sąskaitos-faktūros detalizaciją, galima daryti išvadą, jog priešingai negu nurodo ieškovas, vaikų neformaliojo ugdymo paslaugos (lankomi būreliai) Jungtinėje Karalystėje buvo mokamos, į kas mėnesį mokamą sumą įtraukiant atskirą užmokestį už užklasinę (popamokinę) veiklą.
44. Apeliaciniame skunde ieškovo pažymėta, jog nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir (ar) teisinio pagrindo nukrypti nuo tėvų lygių dalių teikiant išlaikymą principo, tokiu būdu ieškovui perkeliant didesnę šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo naštą. Atsakovė, nesutikdama su ieškovo pozicija, nurodo, jog ieškovas vengė pirmosios instancijos teismui pateikti duomenis apie savo pajamas, nors ir buvo įpareigotas tą padaryti, tačiau jai yra žinoma, kad ieškovas gyvena ne vien iš savo bendrovėje gaunamo darbo užmokesčio, be to, kaip vienintelis bendrovės savininkas, turi galimybę mokėti sau ir didesnį atlyginimą.
45. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
46. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovas dirba Jungtinėje Karalystėje savo įsteigtoje bendrovėje „AYS Contractors Limited“, mėnesinis darbo užmokestis sudaro 1 167,00 Eur (1 000,00 svarų) (atskaičius mokesčius); „TSB Bank plc“ atlieka 666,05 Eur (570,74 svarų) dydžio periodines įmokas už gautą paskolą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui – gyvenamajam namui adresu (duomenys neskelbtini) įsigyti. Remiantis šalių paaiškinimais, Jungtinėje Karalystėje išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą, ieškovui priteisti 53,00 procentai, o atsakovei – 47,00 procentai gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojus jį parduoti, o iš pardavimo gautus pinigus padalinti proporcingai priteistai daliai.
47. Tuo tarpu atsakovė ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 3 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 77, pagal kurią atsakovė nuo 2019 m. birželio 3 d. priimta dirbti muitinės tarpininko atstovo padėjėja, darbo užmokestis – 555,00 Eur (neatskaičius mokesčių); nuo 2020 m. liepos 1 d. numatyta atsakovei mokėti 750,00 Eur (neatskaičius mokesčių) mėnesinį darbo užmokestį (apie 500,00 Eur (neto) darbo užmokestį); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2020 metų kovo mėnesio iki 2020 metų birželio mėnesio dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje įvesto karantino darbo užmokestis nebuvo mokamas. Atsakovei iki 500,00 Eur dydžio finansinę paramą teikia tėvai ir sesuo; nuo 2021 m. sausio 28 d. ji vykdo draudimo agentų ir brokerių individualią veiklą (duomenys apie gautas pajamas iš nurodytos veiklos į bylą nepateikti). Atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto nėra. Vykdomojoje byloje Nr. 0004/10/02355 atsakovės atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas pagal UAB „Intrum Lietuva“ pateiktą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1681-793/2010 išieškoti solidariai iš UAB ,,Sit“, ieškovo ir atsakovės 27 406,83 Lt negrąžinto kredito, 1 317,72 Lt palūkanų, 33,68 Lt delspinigių, 13,29 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 28 758,23 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. gegužės 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 1 597,26 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas mėnesį iš darbo užmokesčio išskaitant apie 150,00 Eur.
48. Teisėjų kolegija išdėstytų aplinkybių kontekste, sutikdama su pirmosios instancijos teismu, sprendžia, jog nors ir galima būtų teigti, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis – iš esmės panaši, tačiau papildomai įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, kad ieškovas, kaip „AYS Contractors Limited“ steigėjas, pats nustato savo darbo užmokesčio dydį; duomenų, jog „AYS Contractors Limited“ finansinė padėtis būtų bloga, atitinkamai negalint mokėti ieškovui ir didesnio darbo užmokesčio, nėra; remiantis šalių paaiškinimais, jiems gyvenant kartu, ieškovas už atsakovę apmokėdavo iki 1 000,00 svarų išlaidų; į bylą nepateikti atsakovo banko sąskaitos (-ų), iš kurių būtų galima spręsti apie jo turimas santaupas ir jų dydį; pardavus gyvenamąjį namą adresu (duomenys neskelbtini), bus grąžinta paskola „TSB Bank plc“; duomenų, jog būsto nuomos išlaidos, ieškovui išsikrausčius iš parduoto gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), sudarys apie / virš 600,00 Eur svarų, darytina išvada, jog ieškovo turtinė padėtis bei galimybės prisidėti didesne dalimi prie vaikų materialinio išlaikymo – geresnės.
49. Ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas ir (ar) įsiskolinimas už kitas vaikų patirtas išlaidas (logopedo ir vaikų lopšelio-darželio teiktas paslaugas). Nurodo, jog vaikams skirtų piniginių lėšų užteko ne tik jų išlaikymui, bet ir pirmosios instancijos teismo nustatytoms papildomoms išlaidoms padengti. Be to, nurodytos „kitos išlaidos“ logopedo ir lopšelio-darželio paslaugoms apmokėti susidarė iš esmės po priešieškinio byloje pateikimo dienos, todėl dubliuojasi su išlaidomis, kurias apima ir periodinės išmokos išlaikymui, šalių nepilnamečiams vaikams priteistos būtent nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d.
50. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog tinkamai išlaikymą nepilnamečiam vaikui teikiant vieno iš tėvų sąskaita, kreditoriaus nepilnamečio vaiko interesas gauti išlaikymą nepažeidžiamas, bet kartu tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnis). Tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu ir neteikiančiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį. Reikalavimo teisių prisiteisti už kitą iš tėvų teiktą išlaikymą įgijimui netrukdo asmeninis išlaikymo prievolės pobūdis, nes abu tėvai turi tapačią bendrą prievolę išlaikyti vaiką ir šios prievolės asmeniškumas nepaneigiamas vienam iš tėvų bendros prievolės kontekste įgyjant kompensacinės paskirties atgręžtinį reikalavimą į įsiskolinusį vieną iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).
51. Taigi tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia.
52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Jeigu tėvas (motina) teikia dalį išlaikymo iki ieškinio teisme dėl išlaikymo skolos priteisimo pareiškimo, tai teikto išlaikymo suma turėtų būti įskaičiuojama į bendrą išlaikymo skolos sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).
53. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpiu sąlygos iš esmės buvo tapačios kaip ir sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo priešieškinio teismui pateikimo, konstatavo, jog ieškovas turėjo ir galėjo teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymą: 1) laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. – po 116,74 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui; 2) laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. – po 270,00 Eur A. D. ir 225,00 Eur A. D. kas mėnesį, iš viso sumokėdamas 3 907,00 Eur sumą, kurią sudaro 1 432,00 Eur (116,74 Eur x 2) x 6 mėn. ir 4 d.) už laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. birželio 22 d. ir 2 475,00 Eur (270,00 Eur + 225,00 Eur) x 5 mėn.) už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. lapkričio 22 d. Kadangi ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 metų lapkričio mėnesio (imtinai) vaikų išlaikymui atsakovei pervedė 1 271,00 svarų (1 483,00 Eur) sumą, ieškovo įsiskolinimas teikiant vaikams išlaikymą laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki 2019 m. lapkričio 30 d. sudaro 2 424,00 Eur (3 907,00 Eur – 1 483,00 Eur).
54. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, jog: 1) aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 18 d. (kai šalys pradėjo gyventi skyrium) iki 2019 m. lapkričio 22 d. (priešieškinio byloje pateikimo dienos) į atsakovės banko sąskaitą vaikų išlaikymui pervedė: 2019 m. sausio 10 d. – 111,00 svarų, mokėjimo paskirtis „3 sav. vaiko pinigai“; 2019 m. sausio 18 d. – 160,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas kas mėnesį“; 2019 m. gegužės 1 d. – 200,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas“; 2019 m. gegužės 28 d. – 200,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas kas mėnesį“; 2019 m. spalio 1 d. – 200,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas spalis“; 2019 m. spalio 30 d. – 200,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Lapkritis išlaikymas“; 2019 m. lapkričio 30 d. – 200,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Vaiko išlaikymas gruodis“; 2019 m. birželio 1 d. – 5 850,00 svarų, mokėjimo paskirtis „Automobilio pardavimas – garažas“; 2) atsakovė, persikeldama į Lietuvos Respubliką, pasiėmė ir sofą, kurios vertė 3 400,00 svarų, šio daikto paskolos įmokas ieškovas mokėjo iki 2019 metų rugsėjo mėnesio, t. y. laikotarpiu, už kurį buvo skaičiuojamas išlaikymo įsiskolinimas, taigi, vaikams išlaikymą teikė ir daiktais, kurių vertė (įvertinus nusidėvėjimą) – 1 200,00 svarų (apie 1 390,00 Eur); 3) atsakovė pripažino, jog tarp šalių kilus konfliktui, ji, išvažiuodama į Lietuvos Respubliką, pasiėmė visas turėtas šalių santaupas – 8 000,00 Eur, todėl pusė šios sumos, t. y. 4.000,00 Eur turėjo būti įskaityta į išlaikymo įsiskolinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dalies ieškovo nurodytų sumų nevertino kaip išlaikymo teikimo šalių nepilnamečiams vaikams. Iš 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio supratimo memorandumo ir finansinės informacijos ataskaitos matyti, jog atsakovė sutiko, kad jos motorinės transporto priemonės vertė – apie 15 000,00 svarų, kurią pardavusi, ji sumokės finansavimą automobiliui ir taip padengs visus savo įsiskolinimus (14 630,00 svarų) prieš išsikraustydama; šalys susitarė pasidalinti šiuos namų ūkio daiktus: ieškovas pasiliks šeimos šunį Vestą, LG televizorių, visus daiktus, esančius sodo stoginėje ir kt., dėl ko jie susitarė tarpusavyje ir ką atsakovei būtų sudėtinga persivežti į Lietuvos Respubliką. Pagal byloje esančius duomenis, 2017 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas įsigijo transporto priemonę BMW 520DM Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), už 21 495,00 svarų; 2019 m. sausio 1 d. atsakovei pervesta 5 850,00 svarų suma, mokėjimo paskirtis „automobilio pardavimas – garažas“. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį, jog byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie 5 850,00 svarų sumos pervedimo pagrindą. 2019 m. gruodžio 23 d. atsiliepime į priešieškinį atsakovas tik paaiškinęs, jog pardavė šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį automobilį už 5 850,00 svarų ir visą šią sumą pervedė atsakovei, nepaisant to, kad pusė šios sumos yra ieškovo, tokiu būdu teikdamas išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Remiantis 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio supratimo memorandumu ir finansinės informacijos ataskaita, į turto sąrašą įtrauktos ieškovui ir atsakovei priklausiusios transporto priemonės; nuspręsta vienas į kito asmeninį turtą pretenzijų nereikšti. Nors abi transporto priemonės, tikėtina, įgytos santuokos metu, taigi, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, šalių susitarimo sąlygos, numatytos 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio supratimo memorandume ir finansinės informacijos ataskaitoje, leidžia spręsti, jog jomis nutarta disponuoti kaip asmeniniu turtu, pavyzdžiui, atsakovei sutikus parduoti savo transporto priemonę, sumokėti už jos finansavimą ir padengti asmeninius įsipareigojimus. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ankstesnių mokėjimų, kaip matyti iš ieškovo banko sąskaitos išrašų, paskirtyse ieškovas aiškiai nurodydavo, kad atitinkamos sumos yra skiriamos vaikų išlaikymui, kyla pagrįstų abejonių dėl 5 850,00 svarų sumos priskyrimo šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui, įvertinus tai, jog, kaip minėta, transporto priemones šalys nusprendė laikyti asmeniniu turtu ir nereikšti į jas pretenzijų, o parduota tikėtinai buvo ieškovui priklausiusi transporto priemonė BMW 520DM Sport, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurios pirkimo-pardavimo dokumentai buvo pateikti į bylą. Tokiu atveju minėta suma galėjusi būti pervesta atsakovei vykdant tarpusavio susitarimą dėl skolos Lietuvos Respublikoje padengimo, mokant kompensaciją ar kt.
55. Dėl ieškovo argumento, kad atsakovė, persikeldama gyventi į Lietuvos Respubliką, pasiėmė sofą, už kurią jis iki 2019 metų rugsėjo mėnesio mokėjo paskolos įmokas, pažymėtina, jog, kaip jau buvo nurodyta, 2019 m. balandžio 15 d. tarpusavio supratimo memorandumu ir finansinės informacijos ataskaita šalys nutarė pasidalinti namų ūkio (apyvokos) daiktus. Kadangi namų apyvokos daiktų sąrašas išsamiau nedetalizuotas, tikėtina, jog šalių tarpusavio susitarimu nutarta, kad atsakovė į Lietuvos Respubliką parsigabens sofą. Atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimas reiškia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigą, spręstina tokiu būdu pasidalinus bendro santuokinio turto aktyvą, t. y. kilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, jog tokiu atveju sprendžiant santuokos nutraukimo padarinius, sutuoktinių nustatytos bendro santuokinio turto padalijimo tvarkos vykdymą ieškovas nepagrįstai siejęs su nepilnamečiams vaikams teikiamu išlaikymu.
56. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl ieškovo teiginio, jog atsakovė, išvažiuodama į Lietuvos Respubliką, pasiėmė visas turėtas šalių santaupas – 8 000,00 Eur, pažymi, jog byloje nėra jokių įrodymų, visų pirma, pagrindžiančių aplinkybę, kad šalys turėjo nurodyto dydžio santaupas; antra, kad atsakovė pripažino, jog tokią sumą pasiėmė. Priešingai, atsakovė teigia, kad ieškovui ją palikus, 8 000,00 Eur užsidirbo nelegaliai; šie pinigai niekada nebuvo šeimos santaupomis. Taigi, byloje nesant jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kokiu laikotarpiu konkrečiai atsakovė uždirbo 8 000,00 Eur; ar šalys turėjo bendrų santaupų, jeigu taip, ar nurodyta suma buvo atsakovės įnešta, ieškovo argumentas dėl 1/2 dalies minėtos sumos įskaitymo į vaikų išlaikymo įsiskolinimą, t. y. 4 000,00 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.
57. Ieškovas kvestionuoja ir priteistą įsiskolinimo sumą už kitas vaikų patirtas išlaidas (logopedo ir vaikų lopšelio-darželio teiktas paslaugas), nurodydamas, kad jos susidarė po priešieškinio byloje pateikimo dienos, todėl dubliuojasi su išlaidomis, kurias apima ir periodinės išmokos išlaikymui, priteistos nuo priešieškinio pateikimo teismui 2019 m. lapkričio 22 d.
58. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovė laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų balandžio mėnesio patyrė 2 262,13 Eur išlaidų, susijusių su A. D. lankymu VšĮ Nevalstybinį vaikų lopšelį-darželį „Rudnosiukas“, ir 330,00 Eur išlaidų, susijusių su A. D. teiktomis logopedo paslaugomis, kurios nėra įskaičiuotos į vaikams periodinėmis išmokomis teiktiną išlaikymo sumą. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2 262,13 Eur išlaidos už ikimokyklinio ugdymo paslaugas pagal su VšĮ nevalstybiniu vaikų lopšeliu-darželiu „Rudnosiukas“ 2019 m. rugpjūčio 22 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei kasos pajamų orderius patirtos laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų balandžio mėnesio, o 330,00 Eur išlaidos už logopedo paslaugas pagal su specialiąja pedagoge, logopede Tatjana Timkaite 2020 m. sausio 12 d. sudarytą paslaugų teikimo sutartį bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitu – laikotarpiu nuo 2020 metų sausio mėnesio iki 2020 m. gegužės mėnesio.
59. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, jog minėtos išlaidos buvo būtinos, ieškovui neįrodžius, kad vaikui A. D. logopedo paslaugos nebuvo reikalingos, o vaikas A. D. galėjo būti leidžiamas į biudžetinę ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog vaikui A. D. kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteista išlaikymo suma, į kurią, sprendžiant iš vaiko poreikių lentelės, įtrauktas ir 48,00 Eur mokestis pagal 2020 m. gegužės 21 d. ikimokyklinio ugdymo paslaugų sutartį dalinai dubliuojasi su atsakovės laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo mėnesio iki 2020 metų balandžio mėnesio patirtomis 2 262,13 Eur išlaidos, susijusiomis su A. D. lankytu VšĮ nevalstybiniu vaikų lopšeliu-darželiu „Rudnosiukas“. Tokiu atveju, susiklosčiusi situacija, kai už tą patį laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 22 d. iki 2020 balandžio mėnesio iš ieškovo priteista išlaikymo (įsiskolinimo) suma už vaiko A. D. lankytas ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Dėl nurodytos priežasties mažintina ieškovui tenkanti papildomų išlaidų dalis už vaiko A. D. lankytą VšĮ nevalstybinį vaikų lopšelį-darželį „Rudnosiukas“ nuo 1 131,07 Eur iki 891,07 Eur (48,00 Eur x 5 mėn.), iš viso priteisiant iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 2 103,07 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Dėl procesinės bylos baigties
60. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinių skundų argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinių skundų motyvai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
61. Kadangi kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
62. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tikslintiną tik dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio, priteistą iš ieškovo nepilnamečiam vaikui A. D. 2 343,07 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą sumažinant iki 2 103,07 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
63. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, spręstinas atsakovės turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
64. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 605,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, grįsdama patirtas išlaidas 2021 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AD Nr. 1424 ir 2021 m. gegužės 7 d. pinigų priėmimo kvitu Serija LAT Nr. 688350. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 8.11 punkte nurodyta, jog nustatant maksimalią už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną sumą, taikytinas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Apskaičiuojant maksimalią atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, taikytinas 2020 metų IV ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur. Maksimali atsakovei už atsiliepimą į apeliacinį skundą priteistina suma – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Atsižvelgiant į tai, jog išlaidos už advokatės A. V. suteiktą teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio – 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3), yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
65. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrus, jų priteisimo klausimas nenagrinėjamas (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-379-1090/2021 iš esmės palikti nepakeistą ir patikslinti rezoliucinę dalį, nurodant priteisti iš ieškovo A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui A. D. (A. D.), gimusiam (duomenys neskelbtini), 2 103,07 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto trijų eurų ir septynių euro centų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti atsakovei A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovo A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 605,00 Eur (šešių šimtų penkių eurų ir nulio euro centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.