- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-26
- Bylos Nr.
- e2A-416-544/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00126-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. U.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-416-544/2022
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3429-762/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui A. U. dėl skolos, netesybų pagal sutartį priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo A. U. 300,35 Eur skolą, 270 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 18 Eur žyminį mokestį, 242 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas, nes atsakovas 2020 m. lapkričio 27 d. išperkamosios nuomos sutartyje numatytais terminais ir tvarka tinkamai neįvykdė įsipareigojimų ieškovei. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2022 m. balandžio 21 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo A. U. ieškovės UAB „Legal Balance“ naudai 300,35 Eur skolą (nesumokėtas nuomos įmokas), 27,03 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas darė išvadą, jog yra pagrindas priimti sprendimą už akių.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas su pradine kreditore UAB „Be kredito“ 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo perduotas (išnuomotas) kilnojamasis daiktas – telefonas (duomenys neskelbtini) 12 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 29,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsižvelgiant į tai, kad pradinei kreditorei iš atsakovo nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei paties nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. siuntė atsakovui pranešimą apie kreditoriaus pasikeitimą po reikalavimo perleidimo.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovas savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, laiku nustatytų nuomos mokesčių nemokėjo, į ieškovės siųstą raginimą atsiskaityti nereagavo, prieštaravimų per nustatytą terminą dėl ieškovės reikalavimų ar jų dydžio nereiškė, dėl to tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 300,35 Eur dydžio skolą.
6. Vertindamas delspinigių dydį teismas atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovas yra vartotojas (išperkamosios nuomos būdu įsigijo telefoną asmeniniams poreikiams iš juridinio asmens, veikiančio verslo tikslais), įvertino tai, jog šiuo atveju metinė delspinigių norma yra itin didelė – 182,50 procentai, prašomi priteisti delspinigiai nežymiai skiriasi nuo pagrindinės atsakovo skolos, o ieškovė nepateikė jokių duomenų apie savo patirtus nuostolius (ar pradinės kreditorės patirtus nuostolius) ir apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad paskaičiuoti delspinigiai atitinka teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus. Konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra neproporcingai dideli vartotojui už sutarties pažeidimą, todėl jų dydį sumažino iki 0,05 procentų ir iš atsakovo ieškovei priteisė 27,03 Eur delspinigių (skaičiuojant už 180 dienų nuo 300,35 Eur nesumokėtų nuomos įmokų).
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimo už akių dalį ir iš atsakovo A. U. ieškovei priteistus delspinigius padidinti iki 270 Eur bei atitinkamai perskirstyti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Nurodo, kad teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymu (toliau – VKĮ) ir silpnesniosios sandorio šalies interesų apsaugos doktrina bei sąžiningumo ir protingumo principais, netinkamai vertino apeliantės prašomų priteisti delspinigių dydį, todėl nepagrįstai juos sumažino nuo prašomų priteisti 270 Eur iki 27,03 Eur. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos. Nagrinėjamu atveju teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią nustatyti atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
9. Teigia, jog teismas, nustatydamas priteistinų netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, kai ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už 180 dienų. Mano, jog teismas privalėjo įvertinti ir tai, kad ieškovė po reikalavimo perleidimo sutarties elektroniniu paštu atsakovui išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su ieškiniu dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo kreipėsi po protingo termino.
10. Tvirtina, jog ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), numatyta delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą, nėra neprotingai didelė, todėl nebuvo pagrindo mažinti iš atsakovo prašomų priteisti delspinigių dydžio. Pats atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl jis ir turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinis skundas atmetamas.
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius pagal išperkamosios nuomos sutartį ir bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ (nuomotoja) ir atsakovas A. U. (nuomininkas) 2020 m. lapkričio 27 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nuomotoja perdavė atsakovui laikinai valdyti ir naudotis nuomotojai nuosavybės teise priklausantį telefoną (duomenys neskelbtini), o atsakovas įsipareigojo mokėti nuomotojai nuomos mokestį. Sutartimi atsakovas įsipareigojo su pradine kreditore atsiskaityti dalimis per 12 mėnesių terminą, mokant kas mėnesį 29,99 Eur nuomos mokestį. Atsakovui savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdant, pradinė kreditorė 2021 m. kovo 14 d. sutartį vienašališkai nutraukė. Atsakovas pagal sutartį liko skolingas 300,35 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Tarp pradinės kreditorės UAB „Be kredito“ ir ieškovės 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2021 m. birželio 16 d. pranešimu.
15. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 270 Eur delspinigių, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra aiškiai per dideli, tik nežymiai skiriasi nuo pagrindinės skolos, o atsakovas yra vartotojas, sutartį sudarė prisijungimo būdu, be to, konstatavo, kad ieškovė tokio delspinigių dydžio nepagrindžia patirtais nuostoliais. Apeliantė teigia, kad teismas, spręsdamas delspinigių priteisimo pagal išperkamosios nuomos sutartį klausimą, nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, todėl nepagrįstai juos sumažino.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.
17. Pažymėtina, jog teismui suteikta teisė kontroliuoti netesybas, mažinti jas iki protingos ribos tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
18. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pavyzdžiui, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu – pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).
19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, nors šiuo atveju ieškovės reikalautas priteisti delspinigių dydis atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą 180 dienų maksimalią trukmę, tačiau VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodomas ir maksimalus delspinigių dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio ir fizinio asmens, kuris daiktą (telefoną) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Akivaizdu, kad apeliantė nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio reikalavimo dėl maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog apeliantės prašomas priteisti delspinigių dydis yra neprotingai didelis, nesąžiningas, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus. Apeliantė į bylą nepateikė įrodymų, jog būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteisti delspinigiai. Apeliantė taip pat neginčija, kad sutartis buvo sudaryta pagal pradinės kreditorės iš anksto paruoštas sąlygas ir atsakovas iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų sutarties sąlygų, taip pat ir dėl delspinigių dydžio. Įstatyme įtvirtinta teismo teisė mažinti delspinigių dydį savaime nepažeidžia sutarčių laivės principo, nors šalys yra laisvos susitarti dėl jų sudaromos sutarties nuostatų, tuo pačiu jų sudaromos sutarties nuostatos turi atitikti imperatyvias įstatymų nuostatas, teisingumo, protingumo, proporcingumo principus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų neteisinga priteisti apeliantei iš atsakovo 270 Eur dydžio delspinigius dar ir dėl to, kad jie sudaro beveik visą prašomos priteisti 300,35 Eur skolos dydį, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, bei viršija atsakovo įsigyto daikto vertę sutarties pasirašymo metu (265 Eur).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius tenkinimas prieštarautų pagrindiniams bei esminiams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo) ir būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui bei ieškovės nuostoliams.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo teisėtai ir pagrįstai buvo pripažintas aiškiai per dideliu, pažeidžiančiu vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus, pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine – komercine veikla, interesus, todėl pagrįstai sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienas. Toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo, atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria sumažintas apeliantės prašomų priteisti delspinigių dydis, paliekama nepakeista.
22. Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Šio kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017). Apeliaciniame skunde apeliantė mini Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1455-259/2021, kurioje nuspręsta, jog pirmosios instancijos teismas sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs esamą susiformavusią apygardos teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3026-661/2021; Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-704-425/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-720-372/2021; Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-99-254/2022 ir kt.), sprendžia, kad nėra pagrindo remtis apeliantės nurodoma nutartimi ir laikyti ją formuojančia vieningą teismų praktiką.
23. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat nėra tenkinamas apeliacinio skundo reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, apeliantei priteisiant visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip matyti, apeliantės pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai sumažintos proporcingai patenkintiems ieškinio reikalavimams, kaip tai ir numato įstatymas (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, o dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti, nes jie iš esmės neturi įtakos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Be to, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
25. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį tenkindamas iš dalies, pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančių įrodymų visumą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).
26. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. balandžio 21 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.