- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- 1-179-966/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38348-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Vasiliauskienė
- Kaltinamasis
- L. L., R. A.
- Nukentėjusysis
- T. P.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Nerijus Strazdas, Vytautas Klimavicius
sekretoriaujant Dianai Vorvul-Krištapaitienei, Audronei Stulginskaitei-Puidienei, Editai Ugianskienei,
Žemesnės instancijos teismas
kaltinamajai L. L., jos gynėjai advokatei Linai Gervelienei,
kaltinamajam R. A., jo gynėjui advokatui Vytautui Klimavičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Žemesnės instancijos teismas
R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu vieneriems metams penkiems mėnesiams;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirta bausmė R. A. subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir R. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dešimčiai mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
kaltinamas pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 1 dalį;
Žemesnės instancijos teismas
L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, susituokusi, dirbanti VšĮ „(duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteista,
kaltinama pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės
R. A., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti jam turtą, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, taip pat grasindamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, o būtent:
- 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 11 val., pakvietęs nukentėjusįjį T. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., susitikti (duomenys neskelbtini) bei su juo susitikęs, pareiškė, kad jie abu turi bendrą problemą, kurios neįvardijo, ir kad tai problemai išspręsti reikia pinigų. Taip pat nurodė, kad daugiau apie problemos galimą sprendimą R. A. žinos pirmadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 21 d., kai susitiks su neįvardintu advokatu, po ko R. A. reikės susitikti su T. P. pokalbiui, taip duodamas suprasti, kad T. P. turės perduoti R. A. tuo metu neįvardintą pinigų sumą;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. A. 2020 m. rugsėjo 21 d., 9 val. 35 min. atėjo į T. P. darbo vietą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), ir pasikvietė jį parūkyti į lauką prie įėjimo į minėtas patalpas, kur pareikalavo iš T. P. 5000 eurų, neva reikalingų aukščiau minėtai problemai išspręsti, kuriuos nukentėjusysis turi surinkti ir iki penktadienio, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d., perduoti R. A.. T. P. atsakius, kad jis pinigų neturi, R. A. nueinančiam į patalpas nukentėjusiajam sudavė vieną kartą ranka į petį. Jiems sugrįžus į T. P. darbo vietą ir pastarajam sėdint prie stalo, R. A. kelis kartus paklausė T. P., ar šis jį suprato, tačiau negavęs atsakymo, nukentėjusiajam sudavė rankomis smūgius į veidą, galvą, krūtinę, juosmenį, po to ant darbo kėdės sėdintį nukentėjusįjį sugriebęs rankomis už kaklo, pargriovė ant grindų, kur toliau smaugė bei šratinuku dūrė T. P. į dešinį skruostą. Toliau R. A., laikydamas T. P. rankomis už kaklo, vėl iš T. P. reikalavo 5000 eurų, kuriuos pastarasis turi surinkti iki penktadienio, t. y. 2020 m. rugsėjo 25 d., pareikšdamas, kad priešingu atveju T. P. pats žino kas bus, taip duodamas suprasti, kad nukentėjusysis vėl patirs fizinę prievartą. T. P. patvirtinus, kad viską suprato, R. A. paleido nukentėjusįjį ir 10 val. 15 min. išėjo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų. Aukščiau aprašytais smurtiniais veiksmais R. A. sukėlė T. P. fizinį skausmą, padarė kraujosruvas odoje ir poodyje krūtinės srityje, odos nubrozdinimą juosmens dešinėje pusėje, linijinius odos nubrozdinimus kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, dešiniame skruoste ir krūtinkaulio lūžimą, kas visumoje kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat šiais veiksmais R. A. sugadino (sulaužė) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią darbo kėdę ir šratinuką;
tęsdamas savo nusikalstamą veiką, R. A. 2020 m. rugsėjo 25 d., 10 val. 44 min. susitikęs su T. P. prie įėjimo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, priminė jam, kad jau penktadienis bei pasiūlė „susitvarkyti reikalus, kad nebūtų problemų“, taip nukentėjusiajam duodamas suprasti, kad atėjo pasiimti anksčiau pareikalautų pinigų. T. P. atsakius, kad neturi penkių tūkstančių, tačiau žada pinigų gauti, R. A. ėmė kalbėti apie T. P. gyvenamąją vietą, moterį, darbo vietą, taip duodamas suprasti, kad jeigu nukentėjusysis „nesusitvarkys šio reikalo“ jam ir jo aplinkai gali būti nesaugu, taip pat pasiūlė T. P. pačiam susitikti su neįvardintais druskininkiečiais tvarkytis reikalų, o R. A. padės T. P. tai padaryti. Po to R. A., sakydamas „kiek?“, užmaskuotai paklausė T. P., kiek pinigų šis gali surinkti. T. P. atsakius, kad “pusantro tūkstančio ir dar kažkiek gaus”, R. A. pasiūlė suapvalinti bei gestu (parodydamas du pirštus) davė suprasti T. P., kad šis R. A. turi perduoti 2000 eurų. T. P. sutikus su minėta suma, R. A. pasakė, kad tuos pinigus pastarasis turi jam perduoti pirmadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d., 12 val.
Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat R. A., neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo ir gabeno psichotropines medžiagas:
Žemesnės instancijos teismas
- laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d., 11 val. 04 min. iki 2020 m. gruodžio 1 d., 11 val. 17 min. telefonu bendraudamas su L. L. paprašė jos gauti jam vaistų, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų tramadolio ir diazepamo. L. L. sutikus, abu susitarė, kad vaistų pasiimti R. A. 2020 m. gruodžio 1 d. atvyks į (duomenys neskelbtini). Atvykęs į (duomenys neskelbtini), R. A. prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pastato esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 11 val. 37 min. iki 11 val. 43 min. įvykusio susitikimo su L. L. metu, iš jos neteisėtai įgijo vaistų „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“ 20 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,1 g psichotropinės medžiagos diazepamo ir vaistų „Tramadol Lannacher 50 mg tabletės“ 30 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,5 g psichotropinės medžiagos tramadolio, bei dalį gautų vaistų suvartojo, o likusias 14 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 0,07 g psichotropinės medžiagos diazepamo ir 25 vnt. tablečių, savo sudėtyje turinčių 1,25 g psichotropinės medžiagos tramadolio, neteisėtai laikydamas savo drabužiuose, automobiliu neteisėtai gabeno iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) iki 2020-12-01, 14 val. 05 min., kai (duomenys neskelbtini) įvykusio sulaikymo metu policijos pareigūnai šias medžiagas pas R. A. surado ir paėmė.
Šiais veiksmais R. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje
L. L. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo:
- būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – dirbdama (duomenys neskelbtini) (licencijos Nr. (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. surašė ir pasirašė bei savo medicinos praktikos spaudu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino du popierinius receptus su Viešosios įstaigos „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitais, t. y. specialųjį receptą Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) vaistams „Tramadoli 50 mg“ N30 pacientei L. L. ir receptą vaistams „Diazepami 5 mg“ N20 pacientui V. L., ir šiuos du žinomai suklastotus tikrus dokumentus 2020 m. gruodžio 1 d., 11 val. 09 min. panaudojo „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), įsigydama vaistus „Tramadoli 50 mg“ N30 (trisdešimt tablečių) ir „Diazepami 5 mg“ N20 (dvidešimt tablečių).
Atlikdama šiuos veiksmus, gydytoja L. L. pažeidė:
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015 m. gegužės 11 d. pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka;
- Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 25 d. medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. IX-2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl tokių L. L. padarytų pažeidimų didelės neturtinės žalos patyrė juridinis asmuo Viešoji įstaiga „(duomenys neskelbtini)“, kadangi visuomenės akyse buvo diskredituotas šios įstaigos autoritetas bei apskritai sumenkintas Lietuvos gydytojo vardas.
Šiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.
Be to, ji padėjo asmeniui ne gydymo tikslais įgyti psichotropinių medžiagų:
- laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 30 d., 11 val. 04 min. iki 2020 m. gruodžio 1 d., 11 val. 17 min. telefonu bendraudama su R. A., susitarė pastarajam parūpinti vaistų, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų tramadolio ir diazepamo, kuriuos ji R. A. perduos pastarajam iš (duomenys neskelbtini) atvykus į (duomenys neskelbtini). Vykdydama šį susitarimą, ji 2020 m. gruodžio 1 d., 11 val. 09 min., panaudodama pačios suklastotus receptus, „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įsigijo vaistų „Tramadoli 50 mg“ N30 (trisdešimt tablečių) ir „Diazepami 5 mg“ N20 (dvidešimt tablečių), kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų (atitinkamai 1,5 g tramadolio ir 0,1 g diazepamo), ir 2020 m. gruodžio 1 d., laikotarpiu nuo 11 val. 37 min. iki 11 val. 43 min. prie pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šiuos vaistus R. A. perdavė.
Šiais veiksmais L. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.
II. Įrodymai
Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis)
Kaltinamasis R. A. kaltu neprisipažino. Parodė, kad jis pažįsta nukentėjusįjį T. P. apie penkis metus. Nenori paaiškinti, kokių reikalų turėjo su nukentėjusiuoju, tačiau sutarė gerai, lankydavo vienas pas kitą namuose. Jis T. P. apie 2-3 mėnesiai iki įvykio paskolino 2000 eurų. Paskolino jiems būnant jo namuose. Kitų asmenų nebuvo. Jis neklausė, kodėl T. P. reikia pinigų. Pasitikėjo, kad atiduos. Raštu paskolos sutarties nesudarė, kažkokių sąlygų, grąžinimo terminų nenumatė. Paskui jis tiesiog paprašė T. P., kad šis pasiskolintus pinigus atiduotų, nes skolino pinigus paėmęs iš kitų žmonių, o šie ėmė ieškoti savo pinigų. Dėl to ir buvo su T. P. susitikęs parke, kaip ir nurodyta kaltinime. Jis pasakė, kad T. P. turi atiduoti pinigus, kalbėjo apie advokatą, kurio negali įvardinti, tai buvo žmogus – tarpininkas. Tada susitarė su T. P. susitikti pastarojo biure, kad galutinai susitarti, kaip bus pradėti atidavinėti pinigai. Jis į susitikimą atėjo draugiškai nusiteikęs, tiesiog prašė pas T. P., kad šis atiduotų pinigus, bet šis tyčia nieko nesakė, nesutiko grąžinti, apsimetė, kad nieko nežino apie skolą, taip jį tyčia provokavo, tam buvo įsirengęs ir slaptą kamerą, kad užfiksuoti. Pripažįsta, kad galėjo suduoti nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius, tačiau dabar neatsimena, kaip ir kiek kartų sudavė. Galėjo nuversti T. P. nuo kėdės, durti šratinuku į skruostą, nuvertęs laikyti už kaklo, nors šios aplinkybės tiksliai neatsimena. Galėjo suduoti ir į veidą, bet kadangi yra profesionalus sportininkas, tai jei būtų sudavęs į veidą, tai būtų reikėję veido rekonstrukciją atlikti. Nesutinka, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo būti padaryti sužalojimai – krūtinkaulio lūžimas, tam reikėtų stipraus smūgio, o jis tokio nesudavė. Jis taip elgėsi, nes buvo išprovokuotas nukentėjusiojo elgesio ir dėl to, kad norėjo atgauti savo pinigus, t. y. 2000 eurų, nes buvo juos uždirbęs dirbdamas (duomenys neskelbtini). Jokių 5000 eurų jis nereikalavo. Dar buvo užėjęs į biurą pažįstamas, kuris buvo apklaustas (M. K.), bet šis nieko nematė, nes jis paprašė, kad išeitų iš kabineto. Paskui T. P. pažadėjo, kad pinigus atiduos, o jis susinervinęs išėjo. Tada jis pas nukentėjusįjį į biurą atėjo kitą dieną, kaip ir nurodyta kaltinime. Bet tada jau T. P. buvo su mikrofonu. Vėl kalbėjo apie pasiskolintų pinigų gražinimą, kalbėjo apie 2000 eurų sumą, jokių gestų nerodė. Nukentėjusysis yra nesąžiningas, kaltindamas jį ketina išvengti skolos grąžinimo. Mano, kad nukentėjusysis ir vaizdo kamerą buvo įsirengęs, nes buvo daug kam prisiskolinęs ir bijojo.
Pagarsinus vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolą (1 t., b. l. 56–65), kaltinamasis paaiškino, ką reiškia vaizdo ir garso įraše užfiksuoti konflikto metu jo pasakyti žodžiai dėl aiškinimosi su (duomenys neskelbtini), t. y. kad jam paskambino žmonės iš kito miesto, pasakė, kad T. P. skolingas kitiems asmenims pinigų, o jis tada nuėjo pas T. P. pasiimti paskolintus pinigus. Tų skambinusių ir skolinusių asmenų nenori įvardinti, nes nenori jų įtraukti į bylą. Jis sunaikinti turto negrasino, tik naudojo fizinį smurtą. Dėl užfiksuotos kalbos apie cigaretes nieko negali paaiškinti, skolino pinigus T. P. verslui daryti, tai galimai pokalbis ėjo apie tą verslą. T. P. daug kam yra prisiskolinęs, yra skolinęsis ir iš jo brolio, tai buvo prieš vienerius metus laiko. Jis pats iš nukentėjusiojo yra prieš metus laiko yra gavęs mobilaus ryšio telefoną. Jis prašė pas nukentėjusįjį, kad šis jam nupirktų savo vardu mobilaus ryšio telefoną „iPhone“, nes pats negalėjo to padaryti. T. P. nupirko išsimokėtinai už 1000 eurų, o jis atiduodavo pinigus nukentėjusiajam dalimis. Šiuo metu yra atidavęs nukentėjusiajam apie 550 eurų.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis dėl turto prievartavimo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis T. P. parodė, kad su kaltinamuoju R. A. yra bičiuliai. Nesutarimų iki įvykio neturėjo. Prieš įvykį R. A. jam paskambino ar parašė žinutę, kad nori susitikti. Tai buvo šeštadienį, jie susitiko (duomenys neskelbtini). R. A. pasakė, kad jie kartu turi problemą ir reikia ją spręsti, kad sužinos, kas tai per problema ir kaip ją spręsti. Jis nieko nesuprato, ko iš jo norėjo R. A.. Pirmadienį R. A. apie 10-11 val. atėjo pas jį darbą. Jie stovėjo lauke, rūkė ir R. A. pasakė, kad problemai išspręsti reikia 5000 eurų. Jis į tokius pasakymus nereagavo, nuėjo pas save į biurą, R. A. pradėjo nervuotis, atėjo jam iš paskos. R. A. klausinėjo jo, ar jis suprato. Sakė, kad problema yra ta, kad yra parašytas pareiškimas, ir kad pareiškimą atsiimtų, reikia pinigų, kad pareiškime ir jis minimas, kad reikia 10 000 eurų bendroje sumoje, o iš jo – 5000 eurų. Kadangi jis nekreipė į tai dėmesio, tai R. A. pradėjo jį smaugti, nuvertė nuo kėdės, dūrė šratinuku į skruostą, gąsdino susidoroti įvairiais būdais, grasino jo šeimai, tik dabar neatsimena, kokiais žodžiais, sudavė į krūtinę, ko pasekoje lūžo krūtinkaulis. Besistumdant jam buvo sužalotas skruostas, sutino, priekinis dantis pasidarė paslankus, dėl ko paskui jį reikėjo šalinti. Atsimena, kad buvo smaugiamas du kartus, kelis kartus jam buvo suduota ranka. Visa tai truko apie pusę valandos. Suprasdamas, kad R. A. neatstos, pasakė, kad suprato, R. A. davė jam terminą iki penktadienio surinkti pinigus ir išėjo. Jis savo kabinete buvo įsirengęs vaizdo kamerą, nes bijojo R. A.. Po R. A. grasinimų bijojo iš karto kreiptis į policiją, bet po kelių dienų kreipėsi, pasitarė su advokatu, parašė policijai pareiškimą ir paskutinis susitikimas su R. A. jau buvo fiksuotas su policijos pagalba. Jis nežino, kad prieš jį būtų buvęs parašytas koks nors pareiškimas policijai, R. A. nebuvo skolingas. Anksčiau yra gavęs pinigų iš R. A. brolio, tačiau nedelsiant tuos pinigus atidavė. Mano, kad R. A. veiksmus lėmė tai, kad būtent R. A. yra jam skolingas už mobilaus ryšio telefoną, tačiau delsė mokėti pinigus. Kadangi jis vis primindavo, kad greičiau grąžintų, todėl tikriausiai kaltinamasis ir sugalvojo reikalauti iš jo pinigų, kad pačiam nereikėtų grąžinti. Jis mobilaus ryšio telefoną iPhone pirko R. A. prašymu įmonės vardu iš salono „(duomenys neskelbtini)“ už daugiau nei 1000 eurų išsimokėtinai, tiksliai neatsimena, už kiek. Atidavė telefoną kaltinamajam, nes pasitikėjo juo, šis turėjo jam kas mėnesį atiduoti pinigus dalimis. Kaltinamasis kelis mėnesius grąžino pinigus, o paskui nustojo atidavinėti, todėl jis ėmė vis priminėti apie skolą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 46–59) (4 t., b. l. 69–71). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad R. A. pažįsta daug metų, tačiau bendrauja apie 4 metus laiko. Bendravo draugiškai. R. A. jam skolingas 900 eurų. Apie 2018 m. R. A. įmonės vardu nupirko telefoną iPhone už 2000 eurų, su sąlyga, kad R. A. jam už telefoną mokės dalimis, tačiau apie pusę sumos R. A. sumokėjo, o likusios nemokėjo. Jis primindavo R. A. apie pinigus, kuriuos R. A. turi jam grąžinti. 2020-09-19 apie 11 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) parke susitiko su R. A., kur R. A. pasakė, kad yra problema bendra, kad tą problemą išspręsti reikia pinigų. Jis paklausė, kas per problema, tačiau R. A. nieko konkrečiau nepaaiškino, tik įvardijo, kad ta problema liečia juos abu. Nesuprato nieko apie jo iškeltą problemą. R. A. sakė, kad eis pas kažkokį advokatą ir pirmadienį turės daugiau žinių. R. A. daugiau neįvardijo nei problemos, nei kaip ją spręsti. Tik sakė, kad kreipsis pas advokatą. Pokalbis truko apie 5 min. laiko. R. A. neįvardijo nieko tuo metu apie pinigus ar kažkokius problemos sprendimo būdus. R. A. sakė žinos daugiau informacijos ir susitiks su juo pasikalbėti. 2020-09-21 apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojamose patalpose, pagrindiniame kabinete (ofise), atėjo R. A.. Jo darbo vieta yra filmuojama, nes paskutiniu metu bendraudamas su R. A. nesijautė saugus, jam su R. A. nebuvo jauku bendrauti, taip pat žinojo jo praeitį. Darbo vieta yra fiksuojama vaizdo kamera su garsu. Atėjęs R. A. pasisveikino bei išėjo parūkyti. Rūkant kieme R. A. pasakė, kad yra problema, reikia pinigų – 10 000 eurų iki penktadienio ryto. 5 000 eurų būtų iš R. A., o 5 000 eurų iš jo. Jis pasakė R. A., kad neturi pinigų. Jis nenorėjo tęsti pokalbio apie pinigus su R. A., baiginėjo rūkyti savo cigaretę, o R. A. paprašė dar cigaretės. Jis davė cigaretę R. A., o pats nuėjo į ofisą, nes nenorėjo girdėti, ką R. A. kalba apie problemą ir pinigus, nenorėjo tęsti pokalbio apie tai. Jis nueidinėjo, nusisuko nuo R. A. eiti bei iš nugaros pusės pajautė stuktelėjimą į petį. Tai nebuvo stiprus smūgis, bet R. A. jam stuktelėjo į petį. Jis nuėjo nekreipdamas dėmesio, o R. A. liko rūkymo vietoje. Jam grįžus į ofisą, sėdo į darbo vietą prie stalo ir dirbo savo darbus prie kompiuterio ir dokumentų. R. A. grįžo po maždaug 1 min. laiko ir vėl atėjo į ofisą. Jis tuo metu dirbo savo darbo vietoje, o R. A. priešais jį atsistojo ir stovėjo atsirėmęs rankomis į stalo paaukštinimą, kuris jį skyrė nuo į jį piktai žiūrinčio R. A.. Suprato, kad R. A. nepatiko, kad netęsė su juo pokalbio kieme ir nuėjo palikdamas vieną. Tada po kažkokios pauzės, R. A. paklausė ar jis jį (R. A.) suprato. Jis stengėsi tylėti ir netęsti pokalbio ta tema. R. A. vis klausė ar jį suprato. Jis nesakė nei kad suprato, nei kad nesuprato. Tada R. A. atėjo aplink stalą ir griebė jį, smaugė, sudavė smūgius. Jis tiksliai eiliškumo nepasakys, nes buvo šokas ir išgąstis dėl smurtinių veiksmų. R. A. jam sudavė rankoms smūgius ne mažiau du kartus kumščiais į veidą. Galėjo būti ir daugiau kartų. Smurto metu R. A. vis klausė ar jis jį (R. A.) suprato. Jis iš pradžių sakė, kad girdėjo ką R. A. jam sakė, bet R. A. vėl jo klausė: „Ar tu mane supratai?“. Jis žinojo, kad jis nori išgirsti iš jo patvirtinimą, kad suprato tai, ko R. A. iš jo reikalavo. O būtent R. A. kieme iš jo reikalavo 5 000 eurų iki penktadienio. R. A. smurto metu norėjo išgirsti jo patvirtinimą ir pažadą surinkti 5 000 eurus. Dar R. A. klausė: „Ar reiks dar atvažiuoti?“. R. A. sudavė du smūgius kumščiu į krūtinę, vienas buvo ypač stiprus. Jis po smūgių pasakė R. A.: „Supratau“. Pamena, kad vienu metu buvo parverstas ant grindų ir buvo smaugiamas R. A.. Nuo smūgių ir smaugimo buvo kažkiek apsvaigintas. Jis buvau šoke, išgąsdintas, todėl smurto eiliškumo detaliau neprisimena. Smaugimo metu R. A. jam šratinuku dūrė – įrėmė į skruostą. Dar R. A. sakė, kad žmoniškai kalba, o jis atsakė, kad nelabai žmoniškai. Kažkuriuo smurto prieš jį metu R. A. pasakė, kad turi jam surinkti 5 000 eurų, nes bus daug bėdų. Sakė, kad turės surasti pinigus. Šių pinigų reikalavimas buvo smurto metu, smurto panaudojimo viduryje. R. A. smurtavo prieš jį tik jo darbo vietoje, kabinete. Jis nesipriešino R. A., tik bandė atitraukti R. A. rankas nuo savo kaklo, kai R. A. jį smaugė. Mano, kad R. A. prieš jį smurtavo iki kol išgirdo jo atsakymą – „supratau“ ir nežino, kas būtų buvę toliau jei to nebūtų pasakęs. Po smurto atsikėlė nuo grindų, pakėlė savo kėdę ir atsisėdo. Kėdėje sėdėdamas pasakė, kad jį suprato. R. A. dar kartojo, kad yra problema ir reikia ją spręsti, klausė ar supranta, kas bus. Suprato, kad R. A. grasina ateityje panaudoti smurtą prieš jį, jei nesurinks R. A. 5 000 eurų. Suprato, kad R. A. toliau smurtaus, jei nevykdys reikalavimų. Tuo metu atrodo, kad kažkas skambino ar į vidų įėjo klientė, tai R. A. aprimo ir nesmurtavo. Su kažkuo dar kalbėjo telefonu, kažką užsirašinėjo. Po to dar atvyko klientas. Jis tuo metu nuėjo į tualetą nusiprausti. R. A. toliau stovėjo prie jo darbo stalo. Grįžęs pabendravo su klientu, kuris klausė, kas jam atsitiko. Jis neprisimena, ką atsakė. R. A. buvo kažkur netoliese, jis stengėsi žiūrėti į priekį, kad nežiūrėti į R. A.. Jis bijojo žiūrėti į R. A., todėl nežiūrėjo. Kai klientas išėjo, kiek pamena, R. A. jo primygtinai vėl klausė, ar suprato, o jis R. A. atsakė, kad suprato. Po to R. A. paprašė cigaretės, kai ją padavė, R. A. išėjo. R. A. nuo atėjimo iki išėjimo užtruko apie pusvalandį. Po smurto panaudojimo buvo išsigandęs, nežinojo ką daryti, bijojo kreiptis į policiją, kad su juo nesusidorotų R. A.. Žinojo R. A. praeitį iš žiniasklaidos. Kadangi baigiasi terminas iki kada R. A. turi surinkti 5 000 eurų, pinigų neturi, suvokė, kad jam niekas negali padėti, tik policija, todėl nusprendė kreiptis į policiją. Jis R. A. neskolingas pinigų. R. A. jam skolingas pinigų. R. A. pinigų iš jo reikalauja be jokio pagrindo ir dar naudoja smurtą. Dėl smurto panaudojimo sukeltas fizinis skausmas, iki šiol skauda sumuštas vietas. Kreipėsi pas medikus. Pateiks vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas R. A. naudojantis smurtą prieš jį darbo vietoje. Jis peržiūrėjęs vaizdo įrašą pamatė, kad smurtavimo laiku, smurtautoją matė grožio salono savininkė, kurios darbo vieta šalia. Smurtavimo metu buvo sugadinta biuro kėdė, t. y., sulaužytas ranktūris. Jį pakeitė į kitą. Sulaužytą ranktūrį turi, pateiks pareigūnams (4 t., b. l. 56–59).
2020 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. vasario 17 d. papildomų apklausų metu nukentėjusysis T. P. paaiškino, kad kėdė yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateiks kėdės įsigijimo sąskaitą faktūrą. Kėdė sąskaitoje pažymėta pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ oranžiniu atlošu. R. A. smurto prieš jį metu panaudojo šratinuką, kuriuo jam dūrė į dešinį skruostą. Peržiūrėjęs vaizdo įrašą matė, kad šratinuku R. A. badė ir baksnojo jam keletą kartų į dešinę šlaunį. Įvykio metu nejautė to, mano dėl to, kad R. A. sudavinėjo smūgius į veidą, galvą ir krūtinę bei smaugė rankomis jo kaklą. Nuo smūgių buvo apsvaigintas. Sąmonės nebuvo praradęs. Kad šratinuku jam badė į dešinį skruostą, jis gerai atsimena, nes R. A. jam viena ranka buvo sugriebęs už kaklo, smaugė, o kita ranka laikydamas šratinuku, jam bedė į skruostą ir buvo juo įrėmęs į dešinį skruostą, taip jį laikė ir vis klausė ar jį (R. A.) suprato, jį keikė ir grasino klausdamas, ar žino kas jam bus. Suprato, kad susidoros su juo fiziškai. Kai sakė, kad neturi pinigų, R. A. sakė maždaug taip: „man pochui, gimdyk iš kur nori, ieškok, skolinkis iš draugų ar giminių“. R. A. vis klausė, ar jis suprato. Jam buvo grėsmė sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, buvo labai išsigandęs, todėl R. A. pasakė, kad suprato. Po ko R. A. nustojo smurtauti ir jam grasinti. R. A. smurtą naudojo prieš jį šratinuku, kuris buvo ant jo darbo stalo. Po įvykio rado šratinuką sulaužytą. Dėl šratinuko jam žala nepadaryta, nes šratinuko nevertina. Šratinuką gali pateikti. Prieš R. A. atėjimą pas jį į ofisą buvo atėjęs draugas M. K., kuriam 2020 m. rugsėjo 21 d. būnant jo ofise, atėjo R. A.. R. A. jį pasikvietė rūkyti į lauką, kai jis su R. A. išėjo rūkyti, M. K. liko ofise. Kai jis grįžo į ofisą, palikdamas R. A. rūkyti antros cigaretės, ofise rado M. K.. Nors gerai neprisimena, nes kažkuriuo metu M. K. išėjo į lauką, kur kalbėjo su R. A.. Ar M. K. matė R. A. smurtą prieš jį, nežino. Po įvykio M. K. klausė, kas buvo. Jis pasakė, kad gavo į krūtinę, galvą, viskas dėl pinigų. Ką tiksliai M. K. pasakojo neprisimena, nes nebuvo atsigavęs po smurto, jam buvo šokas. 2020 m. rugsėjo 25 d. antroje dienos pusėje, jam būnant darbo vietoje (duomenys neskelbtini), pastebėjo R. A. praeinantį pro jo ofisą nuo „(duomenys neskelbtini)“, po to R. A. priėjo prie įėjimo į jo ofisą nuo neįgaliesiems su vežimėliais skirto takelio. R. A. į ofisą neužėjo, o pro langą jam pamojo ranka, kad jis ateitų. Jis priėjo prie R. A., abu stovėjo prie turėklo, pastovioje jų rūkymo vietoje, pasisveikino, paspaudė rankomis. R. A. pasiūlė rūkyti, jis atsisakė. Kalbėjosi. R. A. klausė, kaip jis jaučiasi. Pasakė, kad blogai su sveikata po jų praeito susitikimo, buvo pas gydytojus. Pokalbio metu buvo kalba apie pinigus, bet R. A. įtarinėjo, kad jis gali įrašinėti pokalbį, todėl sakė pasidėti telefoną, nors jo neturėjo su savimi. Po to pasakė pasidėti įrašymo techniką, tada galės pakalbėti normaliai. Kai jis užsiminė, kad jam turėjo iki šiandien perduoti 5000 eurų, R. A. pradėjo kartoti, ką jis čia meluoja, ką kalba, nieko jam neturėjo perduoti. Pokalbio metu jis sakė, kad neturi ir negali surinkti tokios sumos. Sakė, kad šeštadienį kažkiek gali gauti, 1000 eurų, nes žadėjo vienas žmogus paskolinti. Tada R. A. pasakė, kad galima suapvalinti sumą ir parodė savo du pirštus. Tai buvo ženklas ir jo prasmė, kad 2000 eurų. Jis pasakė, kad gerai. Tada tarėsi dėl tolimesnio susitikimo bei sutarė, kad susitiks ateinantį pirmadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 28 d. R. A., kiek pamena, užsiminė ir pasakė, kad čia niekur nieko, ta prasme dėl bereikalingų skambučių ir kontaktavimų susitiks pirmadienį apie 12 val. Po to atsisveikino ir išsiskyrė. 2020 m. rugsėjo 28 d. R. A. su juo nesusisiekė ir susitikęs nebuvo. 2020 m. rugsėjo 29 d., apie 16:20 val., jam būnant darbo vietoje, rūkant prie turėklo, pro šalį ėjo R. A., kuris per kokį 1 ar 1,5 metro sustojo prie jo, nepasisveikino, ko anksčiau nebūdavo. R. A. paklausė, ar buvo susitikęs. Neįvardino kur, bet iš ankstesnio pokalbio suprato, kad klausia ar buvo pasiskolinti pinigų. Jis pasakė, kad nebuvo. Sakė, kad savaitgalį laidojo tetą. Tada R. A. paklausė, kaip draugai šeštokai. Jis atsakė apie ką kalba, po to R. A. paklausė ar eis susitikt. Jis atsakė, kad neis su niekuo susitikt. Tada R. A. pasakė, kad linki sėkmės. Po to jau nueidinėjo nuo jo link kirpyklos ir paėjęs kelis metrus dar pasakė, kad linki didelės sėkmės. Po to R. A. nuėjo į kirpyklą.
Nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus kaip teisingus. Paaiškino, kad dabar teisme pamiršo aplinkybes apie auksą, kurias buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dar buvo streso paveiktas, todėl nenurodė, kad kaltinamasis reikalaudamas pinigų kalbėjo apie kažkokį pareiškimą, už kurio atsiėmimą ir reikia pinigų. Ką R. A. norėjo pasakyti tais žodžiais, kurie yra užfiksuoti dėl cigarečių, nežino. Jis gal ir yra kažkada anksčiau skolinęsis pinigų iš kitų asmenų, bet apie tai su R. A. niekada nekalbėjo.
Liudytoja V. P. parodė, kad jos darbo kabinetas yra šalia nukentėjusiojo T. P. biuro. Kaltinamojo R. A. nepažįsta. Datos neatsimena, buvo apie 11-12 val., bedirbdama už sienos išgirdo didelį triukšmą, bildesį, siena pas ją pradėjo drebėti. Ji išsigando, išbėgo į lauką, atsidarė duris pas T. P. ir pamatė, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vyksta kažkoks konfliktas. Jis jiems pasakė baigti, nes pas ją sienos dreba, tarp vyrų lyg kažkoks barnis vyko, tačiau jai atidarius duris apsiramino. Daugiau nieko nematė, nepastebėjo. Ji tik buvo išsigandusi, nes pagalvojo, kad kažkas vyksta negerai. Ji suprato, kad bildesys sklinda iš T. P. kabineto, nes jų kabinetus skiria tik siena, o ta siena pradėjo virpėti. Jokių grumtynių, muštynių požymių, sumuštų žmonių nematė, ar neatsimena, nes įvykis buvo seniai. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos V. P. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo meti (4 t., b. l. 118–119), kad ji dirba (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), kur yra jos iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Šalia jos darbo vietos yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, kur dirba jos iš matymo pažįstamas vyras vardu T. Jos ir T. darbo patalpas skiria plona gipso kartono siena. Ji dienos neprisimena, gal rugsėjo mėnesį, dirbo darbo vietoje, tuo metu galėjo būti apie 11 val., kai iš (duomenys neskelbtini) patalpų sklido garsai ir trenksmai. Iš pradžių galvojo, kad vyksta kraustymosi darbai, bet trenksmai nesiliovė. Ant sienos, kuri skiria jos ir T. darbo patalpas, net paveikslai ir veidrodis pradėjo siūbuoti, pagarsėjo trenksmai. Ji tada priėjo prie sienos ir išgirdo, kad kažkas pasakė grasinančius žodžius „Sutrypsiu“ ar kažką panašaus padarys. Suprato, kad vyksta kažkoks konfliktas. Kadangi trenksmai nesiliovė ji ėjo perspėti ir pažiūrėti, kas vyksta. Eidama link įėjimo į (duomenys neskelbtini) patalpas, prie jų stovėjo jai iš matymo pažįstamas vyras, kurį pažinojo kaip T. draugą, kurio paklausė kas ten vyksta. Jis jai nieko neatsakė, o atidarė duris į (duomenys neskelbtini) patalpas, po ko ji įėjo į vidų. Tas vyras lyg tai buvo tarpduryje. Ji pamatė, kad T. sėdi kėdėje, jo veidas apdraskytas ir kraujuotas. Suprato, kad T. sumuštas ir ji girdėjo muštynių trenksmus. Prie T. stovėjo jai iš matymo žinomas vyras tamsaus gymio, kaip čigonas, kurį prieš tai matė, kai pastarasis bendravo kelis kartus su T. Ji jiems garsiai pasakė: „Kas vyksta, baikit trankytis, nes sienas išversit, negaliu dirbti“. Ji neprisimena, ar jie ką atsakė, nes ji buvo išsigandusi trenksmų ir pamatyto sumušto T. Ji, pasakiusi, iš karto išėjo į savo darbo vietą. (duomenys neskelbtini) patalpose liko T. su tuo tamsiu vyru. Po to jos įsikišimo, trenksmų daugiau negirdėjo. Po kurio laiko matė, kad išėjo tas tamsus vyras. Tamsų vyrą ji apibūdins kaip 170 cm ūgio, sportiško stamboko sudėjimo, trumpai kirptų tamsių plaukų, tamsesnio gymio, neprisimena veido ir jo neįsidėmėjo.
Liudytoja V. P., išklausiusi parodymus, patvirtino juos kaip teisingus, tuomet duodama parodymus atsiminė geriau. Atsimena, kad atidariusi duris pamatė, kad T. P. sėdėjo savo kėdėje, prie akies buvo įdrėskimas, buvo be akinių, nors visada akinius nešioja.
Liudytojas M. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau iš matymo, o nukentėjusysis T. P. yra jo draugas. Įvykio dieną jis buvo pas T. P. biure. Atėjo R. A. ir kalbėjosi su T. P.. R. A. jam pasakė eiti iš kabineto, jis išėjo ir rūkė lauke ant laiptų. Būdamas lauke girdėjo grubų pokalbį, jis paklausė, kas vyksta, R. A. vėl jam pasakė išeiti. Jis išėjo. Girdėjo bildesį, sienos drebėjo. Iš gretimo kabineto išėjo moteris, nuėjo pas T. P. į biurą ir pasakė jiems liautis, klausė, kas vyksta, šie atsakė, kad viskas gerai. Nelabai atsimena, kas toliau vyko. R. A. išėjo, jis užėjo pas T. P.. T. P. buvo šoke, išsigandęs, nelabai noriai kalbėjo, tik sakė, kad R. A. jam grasino dėl kažkokių pinigų, sakė, kad sumušė jį, bijojo, kas bus toliau. Sumušimo požymių nematė. Nežino, ar nukentėjusysis kreipėsi pagalbos į medikus ar policiją. Jis nesikišo į konfliktą, nes bijojo pats būti sumuštas R. A.. Ikiteisminio tyrimo metu ką atsiminiau tą papasakojau.
Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo M. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 114–115), kad jis buvo įvykio liudytoju, kai T. P. nukentėjo nuo R. A.. Datos neprisimena, apie rugsėjo mėnesį, jis buvo pas T. P. darbo vietoje, kai į T. P. darbo vietą atėjo R. A.. Valandų neprisimena, kada R. A. atėjo, bet buvo dienos metas. R. A. su juo pasisveikino. R. A. atėjo pas T. pakalbėti. R. A. jam pasakė eiti į lauką, kad jis paliktų R. A. ir T. vienus. Suprato, kad R. nenori, kad jis būtų, kol R. su T. kalbėsis. Jis išėjo į lauką, kur stoviniavo prie laiptų, rūkė ir laukė kol R. su T. pakalbės. Belaukiant išgirdo trenksmus, kurie sklido iš „(duomenys neskelbtini)“ patalpų, kur buvo T. su R. Jis nematė kas dėjosi viduje, nėjo į vidų, nes bijojo kištis. Be to, jis iš žiniasklaidos žinojo, kas per žmogus yra R. A., todėl bijojo jam ką ir pasakyti. (duomenys neskelbtini) patalpose nebuvo daugiau žmonių, tik T. ir R. Po trenksmų iš (duomenys neskelbtini) ofiso, iš gretimai esančio grožio salono atėjo moteris, kuri užėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas. Jis suprato, kad ėjo aiškintis dėl triukšmo, nes ten sienos labai plonos, viskas girdisi, net kalbantis garsiau kartais girdisi, kas yra kalbama. Jis pasinaudojęs proga irgi užėjo su ta moterimi į (duomenys neskelbtini) patalpas. Girdėjo, kaip moteris, dirbanti grožio salone, reiškė pretenzijas, kad jai neįmanoma dirbti, prašė ramiau, klausė kas vyksta. Jis užėjęs nieko nesakė. T. su R. kažką atsakė, kad viskas gerai. R. kažką lyg sakė, kad jie čia sportuoja ar kažką panašaus. Jis matė, kad tuo metu T. sėdėjo savo kėdėje prie kompiuterio, o R. buvo kažkur netoli T. Matė, kad T. įsitempęs, pasimetęs ar kaip šoko būsenoje. Atrodė nenatūraliai. Moteris greitai išėjo. Tuo metu R. jam lyg pasakė irgi išeiti. Jis išėjo ir toliau laukė, kada R. išeis. Po maždaug 5 minučių laiko R. išėjo iš (duomenys neskelbtini) patalpų į lauką, priėjo prie jo paprašė, kad jį pavežtų. Jis pasakė, kad gėręs alaus ir jo vežti negali, po ko R. nuėjo link pagrindinės (duomenys neskelbtini) gatvės. Tada jis įėjo į (duomenys neskelbtini) patalpas, kur T. atėjo iš tualeto. Jis pamatė, kad ant T. veido buvo nubrozdinimų ar apdraskymų žymės. T. laikė ranką prie krūtinės ir sakė, kad jam sunku kvėpuoti. Jis paklausė, kas čia įvyko ir dėl ko. T. jam pasakė, kad jį sumušė R. A. ir reikalavo pinigų. Smulkiau nepasakojo, o jis neklausinėjo. Kalbėjosi, kad T. gal turi kreiptis pas medikus. T. buvo pasimetęs ir išsigandęs. Jis dar kažkiek laiko pabuvo su T., parūkė ir išėjo. Kiek T. jam vėliau pasakojo, tai jis kreipėsi pas gydytojus, nes jautėsi prastai dėl sumušimų, kuriuos padarė R. A.. R. A. (duomenys neskelbtini) ofise tą dieną užtruko apie 30-45 minutes. Neprisimena, ar dar kas buvo užėjęs laikotarpiu, kol T. su R. buvo (duomenys neskelbtini) patalpose. Po įvykio nepastebėjo, ar kokie nors daiktai, baldai buvo sugadinti (duomenys neskelbtini) patalpose.
Išklausęs parodymus, liudytojas M. K. juos patvirtino, kaip teisingus. Papildomai paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu atsiminė geriau. Ar T. P. kažką minėjo apie odontologus, jis neatsimena tiksliai. Atsimena, kad T. P. buvo susiėmęs už šono, sakė, kad jam sunku kvėpuoti, skaudėjo šoną. Jis tą dieną buvo išgėręs vieną skardinę alaus.
Liudytoja D. J. parodė, kad nukentėjusysis vieną kartą buvo jos pacientas. Ji dirba (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“. T. P. kreipėsi skubos tvarka, nes administracija ją informavo, kad reikia priimti klientą. Prieš vykdama į teismą pasitikrino išrašus ir matė, kad pacientas norėjo pricementuoti vainikėlį, bet to padaryti buvo negalima, nes šaknis buvo nugedusi ar nuskilusi. Pacientui anksčiau buvo protezuotas priekinis dantis su kaiščiu. Ji dabar tiksliai neatsimena, kaip atrodė, tas dantis, bet pagal išrašus atsimena, kad to paties danties pricementuoti nebuvo galima ir ji parekomendavo dantį šalinti ir implantuoti, ar daryti tiltą. Ji tik laikinai vainikėlį pricementavo. Negalima buvo nustatyti, dėl ko danties vainikėlis buvo nukritęs, nes pacientas atėjo su vainikėliu rankose. Nuotrauka buvo padaryta ir iš jos matosi, kad šaknis buvo pažeista, lūžusi, o ar tai tiesiog irimas, kariesas, ar buvusi trauma, negalima nustatyti tiksliai. Pacientas neaiškino, kas su tuo dantimi atsitiko.
Pagarsinus medicinos dokumentų išrašą (t. 6, 122–123) liudytoja patvirtino, kad tai jos rašytas išrašas. Išraše informacija nurodyta iš paciento žodžių. Papildomai paaiškino, kad danties vainikėlis tai dirbtinis dantis, pacientas atėjo rankose atsinešdamas ir sakė, kad nukrito, prašė priklijuoti. Nuo stipraus poveikio, danties šaknis gali lūžti, gali pradėti klibėti, gali ir neklibėti. Teismo medicinos ekspertas atskirtų ar tai vainikėlis, nes matosi pagal struktūrą, skiriasi ir spalviškai, būna ir forma kitokia, danties audinys ir keramikos audinys skiriasi, visą tai atskiria odontologai, tai gali pamatyti ir kitas medikas, priklausomai kaip artimas tikslumu tas padarytas laboratorijoje vainikėlis.
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2020 m. rugsėjo 24 d. T. P. protokolo-pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policiją ir nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 10 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), esančiose UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, R. A. iš jo pareikalavo 5000 eurų, kuriuos turi surinkti iki penktadienio t. y., 2020 m. rugsėjo 25 d. ir šiuos pinigus R. A. perduoti. Jam atsisakius tai daryti, R. A. pagrasino susidoroti fiziškai bei sumušė, suduodamas rankomis į krūtinę, veidą, smaugė, šratinuku dūrė į žandą, pargriovęs gulintį smaugė. Smurto naudojimo metu R. A. klausinėjo, ar jį suprato. Kai pasakė, kad suprato, R. A. nutraukė smurtą. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) polikliniką ir (duomenys neskelbtini) gydymo įstaigą. Jam sužalotas veidas, krūtinė, kaklas, galva, nugara. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis R. A. pinigų neskolingas (t. 1, b. l. 1–5).
Iš 2021-02-17 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis T. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 72–82).
Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų, 2020 m. rugsėjo 30 d. T. P. pateikė kėdės ranktūrį (porankį) su apgadinimo žymėmis, PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją ir šratinuką. Faktūros kopijoje užfiksuota, kad ją 2015-06-26 išrašė IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, prekių sąraše yra pažymėta, kad kėdės pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ kaina be PVM yra 157,02 EUR (kaina su PVM 189,99 EUR) (t. 1, b. l. 38–39).
Šie pateikti daiktai apžiūrėti ir 2020 m. spalio 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuoti ir aprašyti jų apgadinimai, matyti, kad porankis ir šratinukas sulūžę (t. 1, b. l. 41–49).
Iš 2021 m. vasario 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpos, prieigos prie įėjimo ir pastato, vietovė prie pastato (4 t., b. l. 83–99).
2020 m. rugsėjo 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. T. P. pateikė USB laikmeną (t. 1, b. l. 53–55, 56).
Iš 2020-09-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 30 d. T. P. pateikė USB laikmeną „COO8/8GB“, kurioje kataloge „PK“ yra įrašai, viso 54 failai, kurie nukopijuoti ir perkelti į laikmeną „esperanza CD-R“. T. P. paaiškino, kad įrašuose matomas laikas yra 1 valanda daugiau nei realus laikas (t. t, b. l. 57–58).
2020 m. rugsėjo 28 d. – 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti T. P. pateikti vaizdo įrašai. Nustatyta, kad vaizdo įrašuose užfiksuota 2020 m. rugsėjo 21 d., laikas nuo 09 val. 00 min. 52 s. iki 11 val. 44 min. 52 s.
Kataloge įrašai prasideda failu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“ ir baigiasi failu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti dešiniu šonu į vaizdo įrašymo kameros pusę ant kėdės sėdintis asmuo, kuris dėvi tamsius drabužius: kelnes, liemenę, kepurę, ir šviesius marškinėlius ilgomis rankovėmis. Asmuo dėvi baltos spalvos batus ant kurių išorinės pusės yra ženklas „Nike“. Asmuo yra su barzdele, su regėjimo akiniais. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai T. P. (Foto Nr. 1). Priešais T. P. yra stalas ant kurio stovi monitorius, už monitoriaus pertvara. Už pertvaros matyti patalpos dalis, stiklinės durys, vedančios į lauką. Kėdėje sėdintis T. P. kalbasi su asmeniu, kurio nematyti. Pokalbio turinys neaiškus. 09 val. 07 min. 59 s. į patalpų vidų užeina asmuo (galimai klientas), paduoda spausdintuvą ir 09 val. 08 min. 05 s. išeina. T. P. vaikšto po patalpas, kalbasi su asmeniu, kurio nematyti. 09 val. 11 min. 36 s. vaizdo kameros matymo zonoje matyti asmuo su kuriuo T. P. kalbasi. Asmuo apsirengęs baltu džemperiu su gobtuvu, dėvi akinius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai M. K. (Foto Nr. 2). 09 val. 12 min. 00 s. T. P. išeina į lauką, 09 min. 26 s. 43 s. – grįžta. 09 val. 27 min. 58 s. – išeina į lauką, 09 val. 35 min. 06 s. – grįžta, atsisėda ant kėdės prie stalo. T. P. kalbasi su M. K.. 09 val. 45 min. 35 s. abu išeina į lauką, 09 val. 55 min. 13 s. – grįžta, kalbasi. Vaizdo įrašas kataloge „(duomenys neskelbtini)“ baigiasi 10 val. 00 min. 51 s.
Kataloge „(duomenys neskelbtini)“ įrašai prasideda failu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini) " ir baigiasi failu, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)". Vaizdo įraše matyti, kad T. P. sėdi ant kėdės, kalbasi su M. K.. Pokalbio turinys neaiškus. Toliau T. P. vaikšto po patalpą, rankoje laiko puodelį, kažką geria. 10 val. 05 min. 31 s. prie jo iš patalpos kampo, kurio vaizdo kamera nefilmuoja, prieina M. K., matyti, kad jis dėvi tamsios spalvos kelnes. 10 val. 05 min. 43 s. M. K. lieka patalpoje, dešinėje pusėje nuo T. P.. 10 val. 05 min. 56 s. M. K. išeina į lauką, 10 val. 08 min. 03 s. pastarasis grįžta į biurą nešinas kuprine. Minėtas asmuo lieka patalpoje, kurioje vietoje nesimato. T. P. toliau sėdi prie stalo, kažką žiūri monitoriuje, bendrauja su M. K., su juo kažką kalbasi (pokalbio turinys neaiškus). 10 val. 17 min. 40 s. T. P. išeina į lauką. 10 val. 23 min. 36 s. – grįžta iš lauko, atsisėda ant kėdės, toliau kalbasi su M. K. (turinys neaiškus). 10 val. 35 min. 16 s. atsidaro patalpos lauko durys, į vidų įeina asmuo, kuris ant galvos užsidėjęs juodos spalvos sportinę kepuraitę, dėvi ilgomis rankovėmis juodos spalvos džemperį su gobtuvu. Asmens veidas yra su barzda ir ūsais. Dėvi akinius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai R. A. (Foto Nr. 3). R. A. pasisveikina su T. P. paduodamas jam ranką ir kažką kalba su M. K. (turinys neaiškus). 10 val. 35 min. 51 s. R. A. pasako „prieik T.(neaiškus tekstas)“. 10 val. 35 min. 52 s. T. P. atsistoja nuo kėdės, pasako žodžius „nu einu“. 10 val. 36 min. 00 s. T. P. išeina į lauką kartu su R. A.. Laikotarpiu nuo 10 val. 42 min. 26 s. iki 10 val. 42 min. 36 s. matyti biuro patalpose vaikščiojantis M. K., kuris dešinėje rankoje kažką laiko (galimai skardinę gėrimo). Toliau vaizdo įrašuose fiksuojama patalpos dalis, jokio veiksmo nevyksta.
Kataloge „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašas baigiasi 10 val. 48 min. 52 s. Kataloge „(duomenys neskelbtini)“ taip pat yra failai pavadinti skaičiais „1“, „2“, „3“, „4“, kuriuose užfiksuotas tos pačios dienos laikas nuo 10 val. 50 min. 52 s. iki 10 val. 54 min. 52 s., ir failas pavadinimu „10“, kuriame užfiksuotas tos pačios dienos laikas nuo 10 val. 59 min. 52 s. iki 11 val. 00 min. 52 s. Kadangi šiuose numeruotuose įrašuose užfiksuotas laikas nėra ištisinis, kai kurio laiko atkarpų trūksta, o įrašai užfiksuoti nuo 10 val. 48 min. 52 s. iki 11 val. 00 min. 52 s., yra kompaktiniame diske „Esperanza CD-R“, todėl įrašų tęsinys peržiūrimas kompaktiniame diske „Esperanza CD-R“. Kompaktiniame diske „Esperanza CD-R“ rastas katalogas pavadinimu „PK“, kuriame yra vaizdo įrašo failai pavadinimais nuo „(duomenys neskelbtini) ” iki „(duomenys neskelbtini) ”, kurių turinys aprašytas aukščiau apžiūrint USB laikmenoje katalogą „2020092110“, todėl jie pakartotinai neaprašomi.
Kataloge „PK“ vaizdo įrašų peržiūra tęsiama nuo failo pavadinimu „(duomenys neskelbtini) ”, kuriame įrašo pradžia 10 val. 48 min. 53 s. Įraše 10 val. 48 min. 56 s. atsidaro lauko durys pro kurias įeina T. P., R. A. lieka tarpduryje ir patalpoje esančiam M. K. pasako „ateik čia, pakalbėsim biškį“. 10 val. 49 min. 04 s. R. A. uždaro patalpos lauko duris pats likdamas lauke. M. K. išeina į lauką, T. P. patalpoje lieka vienas ir 10 val. 49 min. 15 s. atsisėda ant kėdės prie darbo stalo. Vaizdo įrašo pabaiga 10 val. 49 min. 51 s.
Toliau žiūrint kitą failą pavadinimu ,, (duomenys neskelbtini)“ matyti, kad vaizdo įrašo pradžia 10 val. 49 min. 52 s., pabaiga 10 val. 52 min. 52 s., įraše T. sėdi ant kėdės prie darbo stalo. Toliau apžiūrimi failai pavadinimais „1’’, „2’’, „3’’, „4’’, „5’’, „6’’, „7’’, „8’’, „9’’, „10“ kur vaizdo įrašo pradžia 10 val. 50 min. 53 s., pabaiga 11 val. 00 min. 51 s. Apžiūrint minėtus failus matyti, kad 10 val. 51 min. 18 s. už pertvaros patalpoje atsidaro lauko durys ir į patalpos vidų įeina R. A., kuris įėjęs atsiremia abejomis rankomis į stalo pertvarą (Foto Nr. 4). 10 val. 51 min. 45 s. R. A. pasako T. P. „Man reikės dar kartą atvažiuot į čia?“, po to neaiškiai kažką sakydamas, demonstratyviai nustumia popieriaus lapus nuo pertvaros viršaus ant T. P., bei toliau pasirėmęs rankomis į pertvarą sako „Ar man reikės dar kartą atvažiuot klausiu. Aš antrą kartą nekartosiu. Paskutinį kartą pas tave klausiu normaliai, kiek dar reikės kartų atvažiuot?“. 10 val. 52 min. 32 s. R. A. (matyti, kad dėvi tamsios spalvos džemperiu, kurio apačioje yra balta juosta, tamsiomis sportinėmis kelnėmis su išilgine šviesia juosta nuo kelnių apačios iki viršaus, tamsios spalvos sportbačiai) apeina pertvarą, prieina prie ant kėdės sėdinčio T. P. ir dešine ranka suduoda jam vieną smūgį į krūtinės sritį sakydamas „Ar tu girdi ?“, T. P. atsako „R., baik“. Toliau R. A. rankomis laikydamas T. P. už drabužių jį tampo bei stumdamas į sieną ir laikydamas prie jos sako „Ar tu girdi, mane? Ar tu mane girdi klausiu dar kartą?“. Toliau 10 val. 52 min. 56 s. R. A. stovėdamas šalia stovinčio T. P. sako „Ar man reikės iki penktadienio dar kartą pas tave atvažiuot aš klausiu?“. T. P. kažką neaiškiai pasako. 10 val. 53 min. 09 s. R. A. sako „aš jau pasakiau viską“. T. P. atsako „ko tu nori iš manęs klausiu, aš irgi pasakiau“. R. A.: ,,Sakei ką?“ T. P.: „nėra pinigų“ R. A.: ,,išgimdysi“. T. P.: ,,neišgimdysiu“ R. A.: neišgimdysi? T. P.: ,,neišgimdysiu“. 10 val. 53 min. 52 s. girdisi garsas (panašus į suduodamo smūgio), vaizdo nematyti. 10 val. 53 min. 56 s. R. A. pasilenkia prie ant kėdės sėdinčio T. P. ir dešine ranka suduoda jam vieną smūgį į dešinio šono sritį (Foto Nr. 5), po to paėmęs nuo T. P. stalo pailgą nedidelį daiktą (panašų į šratinuką) spaudžia jį į T. P. viršutinę kūno dalį sakydamas „Ar tu kūrva“, ir duria į dešinę koją. T. P. atsako „R., apsiramink, sakau“. R. A. ,,Aš tave nachui nupisiu nuo vaizdo, blet“. T. P. „ apsiramyk, R.“. R. A. ,,Tu mane supratai? Ar tu kūrva mane supratai ?“. Toliau 10 val. 54 min. 15 s. R. A. atsitraukia atgal ir stovintis šalia kėdėje sėdinčio T. P. sako ,,Ar tu mane supratai, asile tu kūrva? Ar tu supranti kūrva? Ar tu supranti kūrva kas bus? Ar tu suvoki, kūrva, kauše tu jobanas, blet nachui? Ar tu T. suvoki, ką? Aš tavęs klausiu, tu kūrva, kauše, jabanas, blet?“. T. P. atsako ,,R., apsiramyk.“. R. A. „ Pinigai bus. Jeigu reikės srėbt šitą šūdą, jeigu reikės. Aš (..neaiškiai pasako). Manęs „pastplavum“, nachui, taip nepaleisi. Tu mane supratai?“. 10 val. 55 min. 02 s. R. A. dešine ranka suduoda vieną smūgį į krūtinės sritį T. P. ir sako ,,Aš klausiu, kūrva, ar tu mane supratai?“. T. P. atsako ,,ar baigsi, R.?“. R. A. „Aš klausiu. Ar girdi tu? Tu skurdžius, kūrva, blet nemojuok nachui, nes aš tave nunešiu čia nachui. Tu mane supratai? Klausyk, ar girdi?“. 10 val. 55 min. 17 s. R. A. atsisėda ant stalo priešais T. P., kur yra monitorius ir sako ,,Klausyk tu, durneli? Ar tu mane supratai?“. 10 val. 55 min. 23 s. R. A. kaire ranka sugriebia T. P. už veido ir spausdamas (stumdamas) jį, atsistoja ir abejomis rankomis spausdamas T. P. prie sienos (Foto Nr. 6) sako ,,Ar tu mane supratai, kūrva?“. T. P. atsako „ar baigsi, R. Ar baigsi (...neaiškiai pasako)“. 10 val. 55 min. 35 s. R. A. atsitraukia nuo T. P. ir stovėdamas šalia jo sako ,,Ar tu mane, blet supratai? Aik, pochui, iš kur nori skolinkis per gimines, per dar ką nors. Kur nori, nachui, man kad išpistum puse pinigų, supratai? Aš klausiu ar supratai?“ T. P. ,,neturiu aš jų. Neturiu aš tų pinigų. Iš kur aš jų paimsiu“. R. A.: ,,Pasiskolink“. T. P.: ,,neturiu aš iš kur pasiskolint“. R. A.: ,,pasiskolink“. T. P.: ,,kur aš skolinsiu pinigų“. R. A.: ,,skolinkis pas bobą, skolinkis“. T. P.: ,,aš jau pasiskolinau“. R. A.: ,,skolinkis pas tėvus, pas gimines per visur per ten kur aš prisiskolinęs“ T. P.: (..neaiškiai pasako) ,,prisiskolinau broliui“. R. A.: ,,prisiskolinai?“ T. P.: ,,taip“. R. A.: ,,o kaip darėm šitą visą (..neaiškus žodis) nachui – visiems galvojom, kad gerai bus. Ar tu suvoki kūrva? Ar taip iki tavo kūrva kaušiškų smegenų nedaeina, kas bus viskas, baigsis, tavo šitie sėdėjimai prie kompiuterio, kūrva, durneli tu. Tu durnelis. Tu durnas esi. Aš galvojau, kad tu protingesnis. Tai tu kaušas. Aš tau sakau. Ar tu mane supratai? Pasiskolinęs (..neaiškiai pasako).“ 10 val. 56 min. 56 s. R. A. atsisėda ant stalo priešais T. P. ir kalba (Foto Nr. 7) ,,Tu nežinai ką reiškia pasiskolint pinigų, daune tu blet. Tu nežinai ką reiškia jų pasiskolint. Tu nežinai. Tu nežinai ką reiškia penkias štukas, tris, štuką, dar ten kažkiek pasiskolint. Kiek tu kam ten skolingas, ir kur pasiskolinsi, čia yra chuinia. Čia yra visiška chuinia. Aš tavo buhalterijos neskaičiuoju, senuk ir man ji neįdomi. Čia tavo reikalai. Kiek pasiskolinai ir kur pasiskolinai. Aš vienas šitos chuinios nepatempsiu. Duota laiko iki penktadienio. Aš net nežinau kaip man tas penkias štukas reiks išgimdyt pačiam, nežinau. Realiai, va dabar galvoju, realiai važiuosiu, nežinau. Apskambinau jau vakar, nachui gimines, visus nachui. Apskambinau net tokius, kuriems neskambinęs po metus laiko. Tu šitą suvoki? Reikės eit „žibint“, nachui. Reikės eit, kūrva žemintis, nachui. Reikės eit kūrva ranką ištiesus, nachui. Man jas reikės išpist iš kažkur tai. Aš irgi nežinau ką daryt, bet aš žinau, kad aš eisiu ir darysiu, nes reikės padaryt. Vienaip ar kitaip reikės tą padaryt. Reikės, nes kitaip nebus. Ar reikia su tavim iki tokio dialogo daeit? Ar reikia iki tokio dialogo daeit? Ar tu kūrva ant tiek, nachui, blet, kūrva tu? Ar tu ant tiek, kūrva durnas realiai, T.? Ar tu ant tiek durnas esi, kad natūraliai, kad nesupranti? Tu realiai sakyk, tu kūrva. Tu realiai sakyk? Realiai situaciją, kūrva suvoki ar tu durnas? Aš žinau, kad tu neturi pinigų, asile tu. Aš žinau, kad tu jų neturi, kūrva, kauše. Aš gi žinau, kad tu pardavinėjai garažus, kad tau reikėtų padengt kažkur tai kažkokias tai skolas. Aš žinau, kad pas tave sunku, kad tu atleidai darbuotojus ir tu vienas čia sėdi ir pisiesi (neaiškus žodis). Aš šito galvoji nesuvokiu ir nematau? Aš gi suprantu, kad tu nesėdi ant kapšo pinigų ir čia dūros nestumi. Jei taip būtų, tai aš išvis sakyčiau girdi, kūrva davai, denk tu, jeigu jau taip būtų. Aš gi su tavimi žmoniškai kalbu“. T. P. sako ,,žmoniškai?“ R. A. pasako „klausyk, ar girdi draugeli tu“ ir 10 val. 59 min. 12 s. R. A. atsistoja nuo stalo ir abejomis rankomis sugriebia T. P. kaklą ir su kėde parverčia jį į dešinę pusę ant grindų (Foto Nr. 8), po to vaizde matosi tik gulinti ant šono kėdė. R. A. (…tekstas neaiškus...) ,,Ar tu nori, kad aš su tavim pradėčiau nežmoniškai kalbėt? Ar tu nori, kad aš su tavim pradėčiau nežmoniškai kalbėt, kauše, ką? Ar su tavim pradėt nežmoniškai kalbėt, ką? Nežmoniškai pradėt kalbėt? Aš galiu kūrva, aš galiu sūka, blet, pradėt nežmoniškai kalbėt“. 10 val. 59 min. 52 s. matyti kojos su batu judesys panašus spyrį, tiksliau nesimato. 10 val. 59 min. 53 s. R. A. stovi šalia parvirtusios ant grindų kėdės, kurioje guli T. P.. R. A. nuo stalo dešine ranka pasiima kepurę ir sakydamas „Pradėsiu nežmoniškai kalbėt“ kaire ranka sugriebia T. P. už kaklo ir papurto sakydamas ,,ir tau nepatiks, kūrva labai“. 11 val. 00 min. 00 s. T. P. atsistoja, pakelia kėdę nuo grindų ir atsisėda ant jos. R. A. stovėdamas šalia T. P. sako ,,Penktadienį, kad būtų pinigai. Ar mes vienas kitą supratom?“ ir 11 val. 00 min. 10 s. atsisėda ant stalo priešais T. P.. 11 val. 00 min. 11s. T. P. sėdėdamas ant kėdės pasilenkia į priekį ir kažką bando paimti nuo grindų, tuo metu R. A. kaire ranka suduoda jam vieną smūgį į veido dešinę pusę sakydamas „Nerankiok, o čia žiūrėk“. Toliau R. A. sėdi ant stalo priešais T. P. ir sako ,,Ar mes supratom vienas kitą, a? Ar nori nežmoniškai? Čia viskas dar žmoniškai. Klausiu aš tavęs? Ar mes supratom vienas kitą? Seni, nenorėk pamatyt mano kitą pusę, nenorėk. Aš tau (..neaiškus žodis), ir nerodysiu“. Vaizdo įrašo pabaiga 11 val. 00 min. 51 s.
Kadangi kompaktiniame diske kataloge ,,PK“ esantys failai pavadinti skaičiais nuo 11 iki 27 yra tokie patys vaizdo įrašų turiniu, kaip USB laikmenoje kataloge ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl toliau įrašai peržiūrimi ir aprašomi iš USB laikmenoje esančio katalogo ,, (duomenys neskelbtini)“ nuo 11 val. 00 min. 52 s. iki 11 val. 44 min. 52 s. Kataloge ,, (duomenys neskelbtini)“ yra 88 elementai (failai), kurių dydis 210 megabaitų. Vaizdo įrašų failų yra 44 vienetai, jų formatas MP4. Kiti 44 failai yra JPEG formato nuotraukos, kuriose matyti analogišku pavadinimu esantys vaizdo failo pirmo kadro vaizdas. Vieno vaizdo įrašo failo trukmė yra viena minutė. Įrašas prasideda faile, kurio pavadinimas ,,11“ 11 val. 00 min. 52 s. ir baigiasi faile, kurio pavadinimas ,,23“ t. y., 11 val. 13 min. 52 s. Toliau įrašas tęsiasi failais kurių pavadinimai ,, (duomenys neskelbtini)““ nuo 11 val. 13 min. 53 s. ir baigiasi failu ,, (duomenys neskelbtini)“, kur įrašo pabaiga 11 val. 44 min. 52 s. Minėtuose failuose kiekvieno vaizdo failo pavadinime matyti skaičiai, kurie nurodo 2020-09-21 dienos 11 valandos minutę ir sekundę, kada prasidėjo įrašas.
Toliau žiūrint vaizdo įrašą matyti, kad 11 val. 00 min. 54 s. R. A. sėdint ant stalo, o T. P. ant kėdės atsidaro lauko durys ir į vidų įeina moteris (galimai klientė), R. A. pasitraukia į šalį. T. P. kalbasi su kliente, po pokalbio moteris išeina iš patalpos pro duris. 11 val. 02 min. 27 s. R. A. atsisėda ant stalo priešais kėdėje sėdintį T. P. ir sako „dabar dar kartą pas tave klausiu, ar tu mane supratai, ką?“. 11 val. 02 min. 41 s. R. A. sėdintis ant stalo pasiima nuo stalo į dešinę ranką tušinuką ir sako ,,paimsiu šitą tušinuką, tau įpisiu į galvą kiaurai, nachui pats. Bus skylė viduj. Už penkių sekundžių, jeigu tu man neatsakysi. Ar tu mane supratai? Ar supratai mane? Ar supratai, klausiu?“. 11 val. 03 min. 16 s. R. A. atsistoja ir abejomis rankomis spausdamas T. P. kaklą retkarčiais bando suduoti smūgius dešine ranka ir toliau rankomis laikydamas prispaustą T. P. kaklą sako ,,Ar supratai klausiu ?“. T. P. ,,apsiramink, R.“. R. A. „Ar supratai mane, klausiu?“, T. P. ,,apsiramink“. 11 val. 03 min. 39 s. iš lauko į vidų užeina M. K. ir nepažįstama moteris, tuo metu R. A. atsitraukia į šalį. Moteris kažką neaiškiai pasako „biškį ten atsargiai, ė.“ R. A. atsako ,,Durniuojam taigi mes“, moteris „ pastatas vos negriūna“, R. A. „viskas gerai“, moteris „būkit žmonės“. T. P. „viskas tvarkoj“. 11 val. 03 min. 53 s. moteris išeina iš patalpos. 11 val. 03 min. 59 s. R. A. pasako M. K. „Stovėk prie durų, sakau“, 11 val. 04 min. 00 s. M. K. iš patalpos išeina į lauką. 11 min. 04 min. 04 s. R. A. atsisėda ant stalo priešais kėdėje sėdintį T. P. ir sako „Supratai mane? Ar supratai mane klausiu?“. 11 val. 04 min. 27 s. suskamba T. P. mobilusis telefonas, šis atsiliepia ir kalbasi su klientu dėl prekių užsakymo. 11 val. 06 min. 06 s. baigia pokalbį telefonu. R. A. „supratai mane? Klausyk, asile (..neaiškiai pasako)? Tu durnas, tu gal? Tu mane supratai? Klausyk, ar girdi? (..neaiškiai pasako). Tu arba labai kvailas arba labai, labai labai kvailas. Šitą situaciją mes turim išspręst (...neaiškiai pasako). Cigaretes vežei tu. Pinigų irgi norėjai tu ir aš norėjau. Gavosi taip kaip gavosi (..neaiškiai sako, tyliai kalba). Jeigu taip galvoji, tai taip nedaryk, nes tada tada ant tavęs aš tiesiog uždėsiu skersą. O kai aš ant tavęs uždėsiu skersą, viską turėsi srėbti pats, o tu nepatempsi. Ne tavo pasaulis, šitaip nepatempsi. Nori sužlugdyt viską? Taip ar taip, ant kūšio plauko stovi. Pats pagalvok dar. Atsisuk į mane, į mane atsisuk. Aš klausiu, ar tu nori sužlugdyt viską šitą?“. T. P. neaiškiai pasako kažką. R. A.: „nori, kad vapšie nieko nebūtų? Nachui tu verti taip elgtis su tavimi, ką? Kam? Ir dėl ko? Negi tu toks kvailas? Negi? Aš suprantu, kad šitoj situacijoj, tai yra, blet, tai kūrva, vėl krūva nachui minusų. Aš šitą viską puikiai suprantu. Tu nori, nachui, dėl, dėl, ar tai yra tiek verta, kad susipist galutinai, kad ką galima ištaisyti ir galima pamiršt (..neaiškiai pasako). Man iš tavęs asmeniškai nieko nereikia. Man reikia, kad tu sutvarkytum, padėtum susitvarkyt tą reikalą kuriame esi ir tu, va. Aš nusiorinsiu taip pat kaip tu, jau sėdėdamas ant oro. Tu šitą suvoki? Į mane žiūrėk. Į mane sakau kūrva atsisuk. Tu mane labai erzini žinok. Labai labai stipriai. Ar tu suvoki šitą ką aš kalbu? Ar tu suvoki ką aš kalbu, aš pas tave klausiu?“ T. P.: „girdžiu“, R. A.: ,,Kad tu girdi man pochui. Aš klausiu ar tu suvoki šitą? Ką? Ar tu suvoki ką aš kalbu, klausiu?“, T. P.: „Suvokiu“. R. A. sako: „tai gerai, kad bent suvoki. Dėl viso šito kaltas tu, ne aš. Aš su tavim atėjau pakalbėt, išspręst problemą, bet kai jabanas, kūrva, asilas esi, tai su tavim kitokios kalbos nėra. Aš tau dar kartą pasakau, ketvirtadienį vakare mum būtų gerai susitikt prieš viską šitą. Tvarkyt šitą problemą, T., ir viskas bus normaliai. Susitvarkom šitą problemą ir viskas bus normaliai, seni. Man nemalonu daeit iki tokiu diskusijų, kad būtų kažkas atstovavo iš šono. Aš šito nenoriu, bet jeigu reikės. Pavaišink cigarete, prašau. Cigarete pavaišinsi?“. 11 val. 11 min. 18 s. T. P. paduoda R. A. cigarečių pakelį, R. A. išsiima vieną cigaretę ir pakelį numeta ant stalo sakydamas „Dėkui, tai kaip tarėmės vakare laukiu tavo skambučio. Apgalvok viską, jeigu tu nekvailas, tai įpisi į tokius vandenis, paskui gailėsiesi visko čia. Aš tavęs negąsdinu, T. Tu mano bičiulis, aš tavęs negąsdinu? Aš tau draugiškai sakau kas bus. Tu mane supranti? Ar tu mane supranti? Būk žmogus neversk manęs vėl psichuot. Aš tau normaliai sakau, ar mes dialogą galim vest? Tu mane supranti ar ne? Snukį susitvarkyk“. 11 val. 12 min. 10 s. T. P. atsistoja ir išeina į kitą patalpą, 11 val. 12 min. 25 s. į vidų užeina vyriškis, kuris vilki „kamufliažinį“ sportinį švarką. R. A. atsistoja nuo stalo, vyriškis kažką neaiškiai pasako R. A.. Toliau nepažįstamas vyriškis klausia „T. yra?“, R. A. „yra yra, va tuoj ateis, į tualetą nuėjo“. Nepažįstamas vyriškis R. A. „ką darai?“, R. A. atsako „nieko, lakstau va irgi čia, (neaiškus tekstas), nieko va sakau, pas T. eilinį kartą užsuksiu ant šarato dezinfekcinio skysčio yra pasiplaut rankutes ir viskas“. Toliau vyriškis kalbasi su R. A. (tekstas neaiškus, iš konteksto galima suprasti, kad kalbasi apie darbo problemas Lietuvoje ir užsienyje esant dabartiniam sergamumui). 11 val. 14 min. 03 s. T. P. ateina iš patalpos, atsiplėšia popieriaus iš rulono, kuris stovi ant stalo ir valydamasis rankas grįžta į patalpą. 11 val. 14 min. 33 s. T. P. ateina atgal į patalpą, kurioje yra R. A. ir vyras. Vyras sako T. P. „kas tau?“, T. P. atsako „nieko, nukritau“. R. A. „šitą einam T. perrūkysim dar kartą, gerai, karoče pašnekėsim“, vyras „jo“, R. A. išeina į lauką 11 val. 14 min. 45 s. vyras „T. va tonerukas, čia už (…neaiškus žodis) labai ačiū už pamačį, tai tu jei šiandien padarytai, nu tai nuo dešimt dirbi?“, T. P. „nuo dešimt“, vyras „anksčiau būni?“, T. P. „Nu“, vyras „Tai aš mažu prasukčiau ir paimčiau, nu gerai T., iki“ ir 11 val. 15 min. 25 s. vyras išeina pro lauko duris. T. P. atsako „Iki“. 11 val. 15 min. 32 s. R. A. nuo lauko pusės atidaro duris ir pasako „ateik perrūkysim ir aš einu“ ir 11 val. 15 min. 39 s. uždaro duris. 11 val. 15 min. 50 s. iš lauko į patalpą užeina M. K.. 11 val. 16 min. 04 s. T. P. išeina į lauką. M. K. vaikšto po biuro patalpas. 11 val 19 min. 35 s. T. P. grįžta iš lauko į biurą kartu su vyru (kitas nei buvo), visi kalbasi (turinys neaiškus). Toliau vyras kažką kalbasi su M. K. (turinys neaiškus), T. P. vaikšto po patalpą, užsiima biuro darbais. 11 val. 32 min. 48 s. ateina klientas, 11 val. 33 min. 20 s. klientas išeina. 11 val. 37 min. 10. T. P. užsideda kepurę ir išeina į lauką, 11 val. 38 min. 58 s. – grįžta. 11 val. 40 min, 20 s. – išeina parūkyt, 11 val. 43 min. 24 s. – grįžta. Vaizdo įrašo pabaiga 11 val. 44 min. 52 s. Vaizdo įrašų stop kadrai, kaip nuotraukos fotolentelėje sunumeruotos nuo 1 iki 8. Visa informacija su failais, kurie yra USB atmintinėje, nukopijuoti ir įrašyti DVD-R kompaktinį diską, kuris pridedama prie šio apžiūros protokolo.
Kompaktiniame diske „Esperanza CD-R“ kataloge „PK“ yra 11 failų – nuotraukų JPG formatu. Nuotraukose yra telefono ekrano vaizdai, t. y. susirašinėjimas tarp dviejų asmenų, kurių vieno profilio vardas „R.“ ir šalia piktograma, kurioje matoma liūto mėlyna galva su geltona karūna, o kito profilio vardo ar atvaizdo nematyti. Nuotraukose užfiksuotas bendravimas žinutėmis ir skambučiais laikotarpiu nuo 2020 metų liepos mėn. 22 dienos 23 val. 16 min. iki 2020 metų rugsėjo mėn. 18 dienos 19 val. 37 min. Bendravimo metu matosi, kad asmuo rašo R., kad jeigu jis nepaderins ko žadėjęs pastarasis užpyks, bei siūlo susitikti, kažkiek paderinti (galimai prašo pinigų). R. sutinka ir atrašo, kad kuomet galės užsuks pas T. ir prašo T. nebūti įkyriam, jis pats supranta situaciją. Iš nuotraukose matomo susirašinėjimo matyti, kad daug R. žinučių pašalintos (ištrintos). Visos susirašinėjimo nuotraukos fotolentelėje, kurių numeracija nuo 9–19. (t. 1, b. l. 59–77).
Iš 2020 m. rugsėjo 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos VTS vyriausiasis specialistas D. R. pateikė 2020-09-24/25 dienų vaizdo įrašus iš vaizdo stebėjimų kamerų (duomenys neskelbtini), kurie perkelti į kompaktinį diską. (t. 1, b. l. 80–83).
Iš 2020 m. lapkričio 18 d. daiktų ir kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vaizdo įrašuose, kuriuos pateikė D. R., užfiksuotas R. A. vaikščiojimas 2020 m. rugsėjo 24 d. ir 2020 m. rugsėjo 25 d. dienomis prie (duomenys neskelbtini) pastato (t. 1, b. l. 87–93).
Iš 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo užfiksuotas 2020 m. rugsėjo 25 d. nuo 10 val. 44 min. iki 11 val. 12 min. 80 sek. T. P. ir R. A. susitikimo metu prie įėjimo į pastatą esantį (duomenys neskelbtini), (prie laiptų) tarp jų vykęs pokalbis: R. A. domisi, kaip T. P. laikosi. T. P. atsakius, kad blogai, R. A. klausia ir stebisi kas nutiko. T. P. klausia R. A. ar nežino kas nutiko. R. A. atsako, kad nežino ir vėl domisi T. P. kas jam, prašo pasakyti, pasiūlo cigaretę T. P.. R. A. vis klausia T. P. kas nutiko ir teisinasi, kad jis šiaip pro šoną ėjo ir užėjo pas T. P. paklausti kaip sekasi, kad kartu parūkyti. T. P. sako nenori (rūkyti). R. A. siūlo pabūti kartu, kartu parūkyti, primygtinai siūlo imti iš jo cigaretę. T. P. atsako, kad nenori. R. A. vis klausia T. P. kas jam nutiko, kad pasakytų. Tada T. P. klausia, ar pirmadienį neatsimena kas buvo. R. A. tikslinasi kuria prasme, kas T. P. yra. T. P. atsako, kad vakar buvo nukritęs. R. A. klausia ar tikrai bei siūlo nesiparinti ir nesinervuoti, jie gi draugai, abu normaliai šneka gi, viskas tvarkoj, jis ėjo pro šalį paklausti kaip laikosi T. P.. R. A. klausia ar šnekėjo su druskininkiečiais savo. T. P. teigia nešnekėjęs, vakar poliklinikoj visą dieną buvo. R. A. dar domisi ir klausia ar T. P. bloga sveikata. T. P. atsako ir patvirtina, kad taip, po jų pirmadieninio susitikimo. (Pauzė). R. A. stebisi sakydamas prie ko čia jų susitikimas ir T. P. sveikata. T. P. klausia kas jam. R. A. sako, kad T. P. visai suskydęs. T. P. atsako, kad jo suskydęs. (Pauzė). Po pauzės R. A. pareiškia, kad šiandien jau penktadienis. T. P. atsako, kad žino jog penktadienis. R. A. siūlo įsidėti telefoną. T. P. atsako, kad neturi. R. A. pasitikslina klausdamas ar neturi. R. A. siūlo pasikalbėti normaliai, nes jis pro šoną ėjo. (Pauzė dėl pas T. P. atėjusio kliento). Po pauzės R. A. klausia ko T. P. parinasi, siūlo nesiparinti, viskas gerai, susitvarko viską normaliai ir viskas, kokios problemos. (Pauzė). R. A. siūlo T. P. pasidėti telefoną. T. P. atsako, kad neturi. R. A. klausia pasitikslindamas – neturi?, siūlo pasikalbėti. T. P. sako, kad jis nesurenka penkių tūkstančių. R. A. klausia kiek. T. P. atsako, kad jam žadėjo šeštadienį, tai nuvažiuos. R. A. siūlo T. P. nesiparinti, nusiraminti, nesinervuoti, neimti taip į galvą, visko būna. R. A. siūlo parūkyti. T. P. atsako, kad nenori. R. A. kalba T. P. ir siūlo suprasti, jie gerai sutarė ir atėjo pas T. P. ne jo paspausti (citata: „su naiezdu“), o atėjo pasakyti kokia ten situacija, o T. P. nesileidžia į diskusijas, tai nori pasakyti T. P. normaliai, kad ten yra problema su tais – M., G., kiti asmenys įsitraukę, kuriems irgi (reikia), T. P. gi viską pats supranta, nes (duomenys neskelbtini) gyvena su savo moterimi, o visokios problemos paskui, tai T. P. ten irgi reikia būti (gyventi), o dar (duomenys neskelbtini) dirba. (Užuominos, kad T. P. gali būti nesaugu). R. A. siūlo patikėti, kad T. P. blogo nenori. R. A. įtikinėja T. P., kad ne jam (R. A.) reikia, nes pačiam reikia sukti galvą. R. A. teigia, kad jam iš T. P. nieko nereikia, o reikia, kad T. P. susitvarkytų (šitą reikalą). T. P. klausia, kaip nereikia jei šiandien R. A. turėjo penkis tūkstačius paduot. R. A. atsako, kad nieko jam neturėjo paduoti ir stebisi ką jis kalba kokias nesąmones. Klausinėja kodėl tokius dalykus jis dabar kalba. R. A. klausia ar T. P. bando jį įrašinėti, vis klausia kam taip meluoja, kalba ko nėra. R. A. sako, kad jam T. P. nieko neturėjo paduot, nes T. P. tarėsi (duomenys neskelbtini) su M. T. P. klausia su kokiu M. R. A. atsako su tuo pačiu su kuriuo kalbėjo (T. P.), pas kurį važiavo, kuris pas T. P. atėjęs buvo. R. A. kartoja, kam jis taip sako, nes T. P. nieko jam neturėjo paduot, ar T. P. prieš jį. R. A. teigia nesuprantąs, sako, kad T. P. ne kvailas, jis atėjo pas T. P. eidamas pro šalį, galvojo parūkyti, pakalbėti, o mato, kad T. P. tą situaciją kažkaip, tai (kitaip supranta). R. A. klausia kodėl jį velia T. P., kodėl bando tuos žodžius pabrėžti „aš tau turėjau kažką tai“. R. A. kartoja, kad nieko T. P. jam neturėjo. T. P. turėjo susitikti su tuo žmogum, kurį paminėjo ir su juo susiderinti reikalus, su kuriuo kažką susitarė anksčiau kiek žino. R. A. T. P. liepia nueiti ir pasidėti savo visus - atributiką (įrašymo įrangą) ir tada pakalbės normaliai. T. P. klausia kokią atributiką. R. A. klausia ką T. P. prisidėjęs į kišenius. T. P. atsako, kad cigarai, piniginės, nieko jis neturi. R. A. siūlo paklausyti jo, šitą reikalą ir klausia kokia pas T. P. situacija. R. A. klausia T. P. - kiek. T. P. atsako pusantros štukos (tūkstančio) ir dar savo kažkiek. R. A. atsako, kad kažką jam reiks pasakyt (neįvardintam asmeniui). R. A. sako, žinai padarom taip, kad duos patarimą, jis galvoja, kaip supranta...aha. T. P. sako gal nepilnai. R. A. siūlo apvalinti, - taip. T. P. atsako, kad neturi. R. A. siūlo nesinervuoti, o T. P. atsako, kad jam nesveika. R. A. sako, kad jis supranta, bet siūlo nesinervuoti, nes tai neverta T. P. nervų. R. A. siūlo paklausyti, nes jie ilgai pažįstami, kai žmogus bando nusiplaut nuo problemos, tai kažkam pikta, bet jis viską supranta, jis ne gyvulys ir ne žvėris, siūlo padaryti taip, pataria iš šono. (Pauzė dėl atėjusio pašalinio asmens). R. A. pasako T. P., kad jis nesiparintų, supranta T. P., pasiūlo, kad jis (R. A.) pasikalbės su žmonėm iš (duomenys neskelbtini) su kuriais T. P. sutaręs susitikt, kaip geriau T. P.. T. P. atsako, kaip geriau. R. A. siūlo sakyti, ar ir ten turės T. P. - atiduot. T. P. atsako, kad ne, ir klausia kur ten. R. A. atsako (duomenys neskelbtini). T. P. teigia, kad buvo daugiau epizodų (atvejų), klaidų ir nori atvirai pasakyt, kad netiki ką R. A. kalba. R. A. tikina, kad advokatas parodys popierius ir nemeluoja T. P., kai susitvarkys šitus reikalus T. P., advokatas parodys popierius, tai bus tada gėda, ir T. P. bus gėda, jei taip T. P. galvoja. T. P. klausia kaip jam galvot. R. A. siūlo paklausyti, neišsiplėsti. T. P. klausia kaip jam galvoti, kai telefoną R. A. žadėjo, o pinigų nėra. R. A. sako palaukti kol paskambins. T. P. sako, kad visur tik pažadai. (Pauzė). Po pauzės R. A. sako nekelia, gal byloj. (Pauzė). R. A. siūlo padaryti. T. P. sako, kad nieko neturi, ką padarys. R. A. sako, kad gi T. P. sakė, kad dėl šitų vat... ir bandys spręsti toliau reikalus, viską imsis spręsti pats, nes tartasi susitikti ir reiks susitikt, nes kitaip bus negerai, nes pats gi ne su draugu kalbės, todėl važiuos žiūrėt, buvo pervažiavęs pusę Lietuvos. R. A. klausia T. P. kada važiuos į (duomenys neskelbtini), ar šiandien. T. P. atsako, kad šiandien nevažiuos. R. A. atsako, kad jis tada paskambins advokatui ir nueis, ir T. P. nurodo nuvykti iki jo (neaiškaus asmens) tvarkytis to reikalo ir viskas bus pamiršta. R. A. klausia T. P. ar gerai, ar nori? (Pauzė). R. A. žada, kad bus viskas sutvarkyta ir jis padės sutvarkyti. R. A. vis klausia ar gerai? T. P. sako, kad jis neturi dabar, jam žadėjo, gi sakė, pirmadienį, rytoj. R. A. pasitikslina, kad tada pirmadieniui atideda šitą reikalą. T. P. sako, kad šeštadienį žadėjo atvežt. R. A. dėl šeštadienio dvejoja, nes reikės tvarkyt reikalus keliom dienom pas kažką, gal kalbėtis, su Š. R. A. klausia T. P. tai rytoj ar kada. (Pauzė). T. P. sako rytoj turėtų pasiimt. R. A. sutinka ir siūlo T. P. nesinervuoti, nes jis su juo normaliai kalba, todėl R. A. nurodo T. P., kad susitvarkytų rytoj savo reikalus, kad rytoj nereiktų papildomai skambinėtis, siūlo čia susitikti ir teigia, kad advokatas privažiuos jei galės ir tegul T. P. pasako susitikimo laiką rytdienos, kad žinotų R. A.. R. A. vis siūlo T. P. nesinervuoti, normaliai abu pakalba. R. A. klausia dėl rytdienos susitikimo apie pietus ar po pietų susitaria, kad ir šitoj vietoj. R. A. kalba, kad jis tvarkys reikalus ir jam bus tai padaryti sunku, reiks išklausyti visko pats T. P. supranta. R. A. vėl klausia laiko, valandos (būsimo susitikimo). T. P. po pauzės atsako, kad gal pirmadienį. R. A. atsako, kad gerai, bet geriau pirmoje dienos pusėje, iki pietų. T. P. sutinka. R. A. patvirtina, kad gerai ir šitą reikalą susitvarkys, jis dadirbs (sutvarkys iki galo). R. A. sako, kad mato, jog T. P. negera, jis (R. A.) negyvulys, tiesiog atėjo su T. P. žmoniškai pakalbėt. R. A. sako, kad palieka viską iki pirmadienio, jis pasakys advokatui. R. A. klausia kada taria ar dvyliktą. T. P. atsako, kad prieš. R. A. tikslinasi ar dešimtą, bet pats (R. A.) nustato laiką, kad pirmadienį apie dvyliktą, kad kas nepasikeistų. T. P. sutinka, sako gerai, po ko abu atsisveikina (t. 2, b. l. 24–27).
2020 m. lapkričio 20 d. Apžiūros protokolo turinį patvirtina ir pateikta T. P. ir R. A. pokalbio suvestinė (t. 2, b. l. 28–32).
Iš 2020-11-26 veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo bei suvestinės matyti, kad užfiksuotas 2020-09-29 nuo 16 val. 28 min. 14 sek. iki 16 val. 29 min. 37 sek., vykęs T. P. ir R. A. susitikimo metu šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vykęs pokalbis. R. A. domisi, kaip T. P. sekasi. T. P. atsako, kad po biški. Toliau R. A. klausia kur T. P. pradingęs. T. P. atsako, kad nekur nepradingęs. Tada R. A. klausia, kaip šeštokai gyvena. T. P. atsako, kad nežino ir klausia prie ko čia šeštokai, kokie šestokai. Toliau R. A. klausia ar buvo T. P. susitikęs su kuo tarėsi susitikti. T. P. atsako, kad nebuvo, nes tetą laidojo. Vėliau R. A. vėl klausia ar T. P. susitiks, su kuo reikia. T. P. atsako, kad nesusitiks. R. A. dar kartą paklausia „nesusitiksi?“. T. P. atsako, kad ne. Tada R. A. atsako: „Gerai. Sėkmės. Didelės sėkmės“. Šiais žodžiais pokalbis tarp T. P. ir R. A. baigiasi (t. 2, b. l. 33–35).
2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad T. P. kvalifikuotas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kraujosruvų odoje ir poodyje krūtinės srityje, odos nubrozdinimo juosmens dešinėje pusėje, linijinių odos nubrozdinimų kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, dešiniame skruoste. Nustatyta, kad sužalojimai padaryti mažiausiai penkių trauminių poveikių pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusysis galėjo jausti skausmą (t. 1, b. l. 110–111).
2021 m. kovo 2 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad papildomai įvertinus T. P. pateiktus medicininius dokumentus, nustatyta, kad T. P. 2020 m. rugsėjo 21 d. padaryta kraujosruva odoje ir poodyje krūtinės srityje, odos nubrozdinimas juosmens dešinėje pusėje, linijiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje ir dešiniame skruoste, krūtinkaulio l9žimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl krūtinkaulio lūžimo. Nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Specialisto 2020 m. rugsėjo 25 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) akte duotos išvados 1 punkto dalį, aptariančią teismo medicininę diagnozę, bei išvados 5 punktą, aptariantį sveikatos sutrikdymo masto kvalifikaciją, nurodyta laikyti negaliojančiais, kadangi išvada buvo duota nesant duomenų apie nukentėjusiojo tolimesnį ištyrimą ir gydymą (t. 1, b. l. 130–131).
Specialistas L. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad specialistas, atlikęs nukentėjusiojo ir medicininių dokumentų tyrimą bei teikęs išvadas, nebedirba. Jis, susipažinęs su išvadomis, jas visiškai tvirtina. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110–111) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nežymiai paslankus viršutinio žandikaulio kairės pusės I dantis, dantenų pakraujavimo ir paburkimo nėra, tačiau danties sužalojimas nebuvo įrašytas iš išvados konstatuojamąją dalį, nes danties paslankumas tai subjektyvus dalykas – neaišku dėl ko dantis galėjo klibėti. Nebuvo jokių duomenų – odontologo rentgenograma, įrašas, kad lūžusi danties šaknis, jei būtų buvę, tuomet tai būtų įtraukta į sužalojimų sąrašą. Apžiūrėjęs T. P. pateiktus dokumentus prie civilinio ieškinio, specialistas paaiškino, kad tai gali būti tas pats dantis, kaip ir nurodytas specialisto išvadoje, tačiau kadangi tai protezuotas dantis, todėl yra netraukiamas į sužalojimų sąrašą. Be to, nebuvo nustatyta jokių aplinkinių audinių sužalojimų, t. y. nebuvo pakraujavę dantenos, nebuvo patinimo, todėl ir dabar pateiktas medicinos dokumentų išrašas nekeistų išvados. Jei toks išrašas būtų pateiktas prieš rašant išvadą, būtų nurodyta tiriamojoje dalyje, bet išvada taip pat nebūtų kitokia. Kadangi specialistas parašė, kad dantis paslankus, tai reiškia, kad pats tai matė. Dėl ko galėjo būti tas paslankumas, neaišku, gali būti ir paradantozė, nes nėra jokių duomenų dėl sužalojimo. Taip pat nurodė, kad tvirtina ir 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini). Pirminėje išvadoje buvo konstatuotas sužalojimas – kraujosruva krūtinkaulio srityje, gydymas buvo tęsiamas dėl skausmų krūtinkaulio srityje. Kadangi buvo atliktas rentgeno tyrimas ir nuotrauka neparodė lūžimo, buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Toliau tyrimui tęsiantis taip pat buvo atlikta kompiuterinė tomografija, tai yra tikslesnis tyrimas ir jo metu buvo nustatytas įstrižinis krūtinkaulio lūžimas, todėl buvo duota papildoma išvada. Iš medicininių duomenų matyti, kad buvo nustatytas lūžimas su tam tikrais gijimo požymiais – kaliusu, t. y. lūžis tyrimo metu nebuvo naujas.
Dėl R. A. disponavimo psichotropine medžiaga (BK 259 straipsnio 1 dalis), L. L. piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalis), dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas (BK 264 straipsnio 1 dalis).
Kaltinamasis R. A. kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad supranta atsakomybę dėl vaistų vartojimo ir gailisi, kad įvėlė į visą tai savo klasiokę. Kadangi jis yra stipriai sužeistas ir turi invalidumą, kojose yra metalo ir strypų, todėl keičiantis orui jam labai skauda. Jam ir anksčiau būdavo išrašomi vaistai – morfijus. Tiksliai aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad tuo metu jis vaistų neturėjo, ar jo gydytoja atostogavo, o gal negalėjo su ja susisiekti, todėl susisiekė su savo klasioke L. L.. Supranta, kad vaistai turi būti vartojami su receptu, bet jis kelias dienas jautė stiprius skausmus. Jis L. L. paklausė, kaip galima įsigyti vaistų, o ji jam atnešė vieną lapelį vaistų. Kaltinime aplinkybės yra nurodytos teisingai. Neprisimena, ar L. L. telefono numerį turėjo, bet socialiniuose tinkluose susirado ir prašė jos vaistų nuo skausmo. Pasakė, kad jam vaistas „Ketanov“ neveikia ir paprašė kažko stipresnio, kad išrašytų ar kaip kitaip gautų. Jis tik norėjo kažkokio vaisto, kuris nuimtų skausmą. Žinojo, kad jo prašomas vaistas yra receptinis, nežinojo, kad reikia specialaus recepto, nežinojo, kad vaistai turi psichotropinių medžiagų. Tokius vaistus jis yra anksčiau vartojęs pagal gydytojo paskyrimą. L. L. sutiko jam padėti, nes pažinojo jį nuo vaikystės, pasitikėjo juo. Jis pasakė L. L., kad vaistai reikalingi ne jam, o jo draugui, tačiau iš tiesų vaistų reikėjo jam pačiam. Jis su L. L. susitiko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, ir ši jam perdavė lapelį vaistų. Neatsimena, kad būtų gavęs iš L. L. „Relanium“ vaistą, atsimena tik „Tramadol“, bet jei ji sako, kad taip buvo, tuomet jos parodymai teisingi. Po perdavimo jis suvartojo kelias tabletes „Tramadol“ vaisto, neatsimena, ar vartojo „Relanium“ vaistą. Pats tiek tablečių suvartoti negalėjo, būtų užmigęs ar būtų negyvas. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas. Į (duomenys neskelbtini) susitikti su L. L. vyko kartu su draugu D. K., vairavo draugas, jis sėdėjo keleivio vietoje. Įsėdęs į automobilį vaistus padėjo kažkur automobilyje, negali pasakyti, ar galėjo ir draugas išgerti jam perduotų vaistų. Vaistus įgijo neatlygintinai. Jo gydytoja „Tramadolio“ paskutiniu metu nebuvo skyrusi, o „Relanium“ buvo skyrusi.
Kaltinamoji L. L. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai. Parodė, kad R. A. yra jos buvęs klasiokas. R. A. lapkričio 30 d. jai parašė žinutę programėlėje „Messenger“, nurodydamas savo telefoną, kad ji jam paskambintų, kada galės. Ji su R. A. intensyviai niekada nebendravo, tik tiek, kiek yra prisiregistravę „Facebook“ ir pasidalindavo kartas nuo karto komentarais po nuotraukomis. Jo asmeninio gyvenimo nežinojo, yra girdėjusi, kad seniau jis turėjo reikalų su teisėsauga, bet tiksliau nesigilino. Ji jam paskambino tą pačią dieną ir iš jo pasakojimo suprato, kad atsitiko bėda, kad tai susiję su kažkokia chirurgine intervencija, kad yra sužalotas draugas, kad kvietėsi chirurgą ir reikia padėti dėl to, kad yra dideli skausmai. R. A. klausė, ar ji galėtų gauti iš darbo vietos, kaip ji suprato, narkotinius analgetikus, nes yra dideli skausmai ir reikalingi stipresni vaistai negu įprasti nesteroidiniai uždegiminiai vaistai. Ji jam paaiškino, kad iš darbo vietos ji tokių vaistų negali paimti, nes tai neįmanoma ir neteisėta. Tada R. A. paklausė, ar ji galėtų parašyti, kaip ji suprato, narkotinius analgetikus. Ji paminėjo, kad yra vaistas, kuris turi pusę veikliosios dalies narkotinės medžiagos, o pusę dalies nesteroidinio priešuždegiminio vaisto. R. A. pasakė, kad toks vaistas tiks. Pasakė, kada jis galėtų atvažiuoti paimti. Po to ji dar gavo žinutę su R. A. prašymu parašyti dar ir „Relanium“ vaistą. Ji suprato, kad irgi dėl to paties. Ji sutiko išrašyti receptus tokiems vaistams tik dėl to, kad norėjo, kaip gydytoja, padėti žmogui, kuriam tuo metu buvo blogai, be jokio atlygio. Ji naiviai pasitikėjo R. A. nurodytomis aplinkybėmis, nes niekada jos nėra nieko prašęs dėl vaistų, tai buvo pirmas atvejis. Ji savo ir vyro vardu išrašė du receptus, vieną receptą „Tramadol“ vaistui, kitą – „Diazepam“. „Tramadol“ vaistą išrašė, nes R. A. kalbėjo būtent apie narkotinių medžiagų turintį nuskausminamąjį vaistą, o toks ir yra „Tramadol“ vaistas. Receptą „Tramadol“ vaistui išrašė savo vardu, o receptą „Diazepam“ vaistui – sutuoktinio V. L. vardu, nes negalima vieno žmogaus vardu rašyti daugiau nei 30 tablečių narkotinių medžiagų turinčių vaistų. Receptai buvo popieriniai. Ji pati nuėjo į šalia (duomenys neskelbtini) poliklinikos, kurioje dirba, vaistinę, nupirko vaistus ir atvykus R. A. prie poliklinikos įėjimo, vaistus perdavė. Perdavė dvi pilnas, nepraimtas vaistų dėžutes. Pripažįsta, kad savo veiksmais pažeidė Etikos kodekso ir Medicinos praktikos įstatymo reikalavimus ir kaltinime nurodytus jų punktus. Ji nebuvo svarstyta darbo vietoje, jai nepareikštos jokios pretenzijos ar priekaištai, nei žodinė, nei drausminė priemonė jai nebuvo taikyta. Jos licencija tuo metu mano buvo galiojanti ir ji dirbo. Darbovietė žinojo apie jos atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, tačiau konkrečiai jokių teisinių pasekmių bylos nagrinėjimas jai darbinėje veikloje nesukėlė. Kolektyve šis atvejis nebuvo išviešintas ir aptarinėjamas. Savo poelgį vertina blogai ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Ikiteisminio tyrimo metu ji kaltės nepripažino, buvo pasimetusi, gynėsi, bet dėl to blogai jautėsi, išgyveno, nutarė pasakyti tiesą. Sakyti tiesą patarė ir jos brolis K. Č., kuris jai yra autoritetas.
Teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo D. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad jo draugas R. A. 2020 m. gruodžio 1 d., apie 10 val., paskambino į jo mobilų tel. Nr. (duomenys neskelbtini) bei paklausė ar gali nuvežti į (duomenys neskelbtini), į sveikatos įstaigą, pavadinimo neatsimena, bet sakė ir pavadinimą. R. A. sakė, kad turi problemų su sveikata, todėl reikia vykti pas gydytojus. R. A. neaiškino, kokios jo sveikatos problemos ir pas kokius gydytojus specialistus reikia vykti. Gydytojų pavardžių neminėjo. Po pokalbio jis nuvyko prie R. A. namų, (duomenys neskelbtini), tiksliau nežino. R. A. atėjo į automobilį, atsisėdo į priekinę dešinę sėdynę. Vairavo automobilį jis. R. A. su savimi jokių daiktų neturėjo, bent jų nematė, jeigu ką turėjo drabužiuose, tai to nežino. Kelią, kur vykti, aiškino R. A.. Kai R. A. įlipo į automobilį, jie iš karto išvyko į (duomenys neskelbtini). Pakeliui iki R. A. nurodytos medicinos įstaigos (duomenys neskelbtini) sustoję nebuvo ir nieko nesutiko. Kelionės metu R. A. kalbėjo telefonu. Iš pokalbio suprato, kad kalba su medicinos darbuotoju, nes kreipėsi pokalbio metu sakydamas „daktare“. R. A. pasakė, kad jau tuoj atvyks. Sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje prie R. A. nurodytos medicinos įstaigos, adreso nežino ir įstaigos pavadinimo neįsidėmėjo. Tą vietą jam nurodė R. A.. R. A. išlipo iš automobilio, paprašė, kad jo lauktų. R. A. nuėjo medicinos įstaigos kryptimi, o jis laukė automobilyje. Nematė, ar R. A., kai išlipo iš automobilio, buvo ką sutikęs. Patikslina, kad jis matė, kad R. A. nuėjo medicinos įstaigos kryptimi, bet jam nebuvo matomos įėjimo durys į įstaigą, nes jos buvo ne toje pusėje kur stovėjo jo automobilis ir jis jame. R. A. sugrįžo po maždaug 20 minučių. R. A. rankose, matomose vietose, nieko neatsinešė. Įlipęs į automobilį, dešinę priekinę keleivio sėdynę, pasakė, kad važiuotų atgal į (duomenys neskelbtini). R. A. nieko nepasakojo su kuo buvo susitikęs, su kokiais gydytojais bendravo ir kokiu tikslu, o jis to neklausė. R. A. nesakė ar gydytojai paskyrė, ar nepaskyrė gydymą, vaistų. Vykdami iš (duomenys neskelbtini) niekur sustoję nebuvo, susitikimų su kitais asmenimis nebuvo. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur juos sustabdė ir sulaikė policija. Nežino, ar R. A. vartoja kokius nors vaistus, o jeigu ir vartoja ar vartojo kokius nors vaistus ar kitas medžiagas, tai nežino, kada galėjo jų gauti (t. 4, b. l. 122–125).
Iš 2021 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo ir pokalbio suvestinės matyti, kad užfiksuotas pokalbis nuo 2020 m. lapkričio 30 d., 11:04:54 iki 11:14:16 iš Nr. (duomenys neskelbtini) (R. A.) į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L.). Pokalbio metu R. A. prašo L. L. vaistų, pasako pavadinimą Dolsine, Dulsine arba Doloblok, kurie yra išrašomi pagal raudoną receptą. L. L. prašo nufotografuoti pavadinimą ir atsiųsti. R. A. pasako, kad gali nufotografuoti ir atsiųsti į „messenger“, pakartoja, kad tie vaistai yra pagal raudoną receptą. Taip pat pasako, kad nenori per telefoną išsiplėsti, kad jo draugas įsivėlė į konfliktą, susižalojo ir kad negali kreiptis į medikus. L. L. pasako, kad su raudonais receptais jau nebedirba, nes elektroninė sistema. R. A. toliau prašinėja. Pasako, kad buvo iškviestas chirurgas į namus, susiuvo ir kad negalėjo išrašyti vaistų ant raudono recepto. R. A. pasako, kad ne už ačiū prašo. L. L. pasako, kad R. A. prašo narkotinių analgetikų, kad negali išrašyti elektroninėj erdvėj. R. A. pasako, kad jeigu neišrašyti, o taip iš skyriaus paimti. L. L. sako, kad neprieina prie vaistų ir kad visi vaistai su raudonu receptu yra fiksuojami. Tada R. A. prašo per kokią nors draugę pabandyti gauti vaistų. L. L. pasako, kad neįmanoma, nes visi tokie vaistai yra seifuose ir fiksuojami. Tuomet R. A. prašo silpnesnių vaistų. L. L. pasako, kad yra tokie, kurie susideda iš dviejų dalių ir pusė jo yra narkotinio analgetiko. R. A. prašo šito vaisto pasižiūrėti. L. L. klausia, kaip receptą perduos R. A.. R. A. pasako, kad atvažiuos pats pasiimti. L. L. pasako, kad tokį gali paprastai išrašyti, kur įeina pusė narkotinio analgetiko. Pasako pavadinimą „Skudeksa“, kad į šį vaistą įeina tramadolis, kad jį skiria prie didelių skausmų. R. A. tinka ir klausia ar gali jis rytoj atvažiuoti, pasitikslina, ar tai L. L. telefono numeris, pasiklausia jos darbo laiko, susitaria, kad R. A. atvažiuos. L. L. prašo dėl visa ko, kad R. A. nufotografuotų tą vaistą. Bet, R. A. atsako, kad bus tas pats. Susitaria, kad kitą dieną R. A. atvažiuos, paskambins ir susitiks.
Pokalbis nuo 2020 m. gruodžio 1 d., 11:15:02 iki 11:15:32 iš Nr. (duomenys neskelbtini) (R. A.) į telefono numerį Nr. (duomenys neskelbtini) (L. L.): R. A. prašo, kad L. L. įmestų jam koordinates į „messenger“, kur prilėkti. L. L. klausia, kurioje vietoje yra R. A.. Šis atsako, kad įvažinėja į (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 58–59, 61–64).
Iš 2021 m. lapkričio 10 d. slapto sekimo protokolo bei 2020 m. gruodžio 2 d. pažymos dėl slapto sekimo matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. nuo 08.00 val. iki 14.00 val. buvo vykdomas R. A. slaptas sekimas. Slapto sekimo metu užfiksuota:
10.04 val. iš daugiabučio namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), išėjo R. A.. Jis atėjo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). Ten jis sėdo į keleivio vietą, juodos spalvos automobilyje „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo vyras, atpažintas kaip D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Vyrai išvažiavo minėtu automobiliu.
10.17 val. jie sustojo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Ten R. A. užėjo.
10.20 val. jis grįžo pas D. K. į automobilį ir jie išvažiavo iš degalinės.
11.16 val. jie sustojo „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini). Ten abu užėjo ir kažką nusipirko.
11.21 val. R. A. su D. K. grįžo į juodos spalvos automobilį „Toyota Land Cruiser“, v/n (duomenys neskelbtini) ir kartu išvažiavo, vairavo D. K..
11.33 val. jie atvažiavo prie VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini). R. A. nuėjo poliklinikos link, o D. K. liko savo automobilyje prie vairo.
11.37 val. R. A. susitiko su išėjusia iš poliklinikos moterimi, atpažinta kaip L. L., gim. (duomenys neskelbtini). L. L. perdavė R. A. nedidelę dėžutę (10x15x3 cm) ir jie bendravo (nufilmuota).
11.43 val. jie išsiskyrė. L. L. užėjo į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), ir toliau nebuvo sekama. R. A. grįžo pas D. K. į automobilį ir jie išvažiavo.
12.05 val. jie atvažiavo prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu: (duomenys neskelbtini). Ten R. A. nuėjo viešbučio link, o D. K. liko savo automobilyje prie vairo. Prie minėto viešbučio R. A. susitiko su vyru, atpažintu kaip M. P., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su juo užėjo į šį viešbutį ir ten nebuvo tiesiogiai stebimi.
12.23 val. jie išėjo iš viešbučio ir išsiskyrė (nufilmuota). M. P. sėdo prie vairo į juodos spalvos automobilį „Porshe Panamera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo nesekamas. R. A. grįžo pas D. K. į automobilį ir jie išvažiavo.
13.49 val. R. A. ir D. K. juodos spalvos automobiliu „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve (duomenys neskelbtini) gatvės link, (duomenys neskelbtini), ir buvo sulaikyti.
14.00 val. R. A. slaptas sekimas buvo baigtas (t. 2, b. l. 83–87).
Iš 2020 m. vasario 1 d. kratos protokolo matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. automobilyje „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu pas R. A. paimtas telefonas „iPhone“ su SIM kortele (t. 2, b. l. 107–111).
Iš 2020 m. gruodžio 23 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus 2020 m. gruodžio 1 d. automobilyje „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos metu pas R. A. paimtą telefoną „iPhone“ su SIM kortele, nustatyta, kad telefono IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), telefone yra „Tele2“ sim kortelė ICCID Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini)). Telefone rasti adresatai: T. E. +(duomenys neskelbtini); L. M. +(duomenys neskelbtini). Telefone įdiegta „Messenger“ programa, pajungtas vartotojas „R. A.“ (kirilicos raidėmis). Programoje rastas susirašinėjimas su vartotoju „L. M. L.“. 2020-11-30 09:21 iš apžiūrimo telefono parašyta žinutė vartotojui „L. M. L.“ su tekstu: „Labas rytas L. Na kaip tu? Kaip šeima? Nesergat? Dabar toks beprotiškas metas pas visus. Klausyk, aš noriu truputi su tavim pasikalbėti Tu kai galėsi paskambink ar parašyk man. Dėkui ir iki“. 2020-11-30 09:54 tekstinė žinutė iš „L. M. L.“: „Labas šiuo metu dirbu, pasuksiu Tau 11.00-11.30 val, OK? Parašyk man tel nr.“. Iš apžiūrimo telefono išsiųsta žinutė į „L. M. L.“ paskyrą: „Okiukas (ir veiduko paveiksliukas) (duomenys neskelbtini)“. 2020-12-01 09:46 iš apžiūrimo telefono į „L. M. L.“ paskyrą išsiųsta tekstinė žinutė: „Labutis L. (veiduko paveiksliukas) Aš apie kokią 11:30-12:00 busiu (duomenys neskelbtini). Tai pasuksiu tau. Ar gali dar prie to paties dar viena recepta padaryti va sitiems. Išsiunčiu foto. P. S dekui tau apskritai ir sorry, kad tokiais klausimais kreipiuosi, nesmagu truputi, bet dabar taip sau pas kažka nueit ir gaut, labai sunku“. Prie šios žinutės pridėta nuotrauka, kurioje vaistų „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas 20 tablečių“ vaizdas (nuotrauka Nr. 8 foto lentelėje). 2020-12-01 10:11 iš „L. M. L.“ gaunama tekstinė žinutė: „OK“. 2020-12-01 11:17 iš „L. M. L.“ gaunama paskutinė tekstinė žinutė „(duomenys neskelbtini)“. Skiltyje skambučių registrai rasta informacija: 2020-11-30 11:04 praleistas skambutis nuo L. M. +(duomenys neskelbtini); 2020-11-30 11:05 išeinantis skambutis L. M. +(duomenys neskelbtini) (9 min. trukmės). 2020-12-01 išeinantys skambučiai 11:15 (19 sekundžių trukmės) ir 11:31 (1 minutės trukmės) - L. M. +(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 117–125).
2020 m. gruodžio 1 d. asmens kratos protokolas patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 1 d., 14.05 val. (2020 m. gruodžio 3 d. tarnybinis pranešimas dėl klaidos laike surašant asmens kratos protokolą (t. 4, b. l. 144–145), atliekant įtariamojo R. A. kratą – sulaikant asmenį, pas R. A., dėvimo palto kišenėje, rasti ir paimti: lapelis „Relanium“ su 14 vnt. tablečių su kartonine dėžute; lapelis „Tramadol“ su 5 vnt. tablečių; dėžutė „Tramadol“ užklijuota lipnia juosta, kurioje du lapeliai su 20 tablečių, 15 EUR (10 ir 5 euro banknotai) (t. 4, b. l. 139–143).
Iš 2020 m. gruodžio 21 d. – 2020 m. gruodžio 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtos pakete Nr. (duomenys neskelbtini) esančios vaistų pakuotės, vaistai, kurie 2020 m. gruodžio 1 d. paimti asmens kratos protokolu pas R. A.. Nustatyta, kad ant vaistų pakuotės su užrašais „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Pakuotėje yra 14 vnt. geltonų tablečių lizdinėse vietose, 6 lizdinės vietos yra tuščios. Kartoninė dėžutė su užrašais „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“, „Registruotojas UAB “ (duomenys neskelbtini)“, ant dėžutės brūkšninis kodas (duomenys neskelbtini), taip pat užrašai, kurie „(duomenys neskelbtini)“, lipdukas su skaičiais (duomenys neskelbtini). Pakuotės lapelis: informacija vartotojui „Relanium 5 mg tabletės Diazepamas“, kuriame yra informacija apie vaistą, vartojimą, poveikį. Lapelio pabaigoje nurodytas vaisto gamintojas, atstovas UAB “ (duomenys neskelbtini)“. Ant lapelio nurodyta, kad jis paskutinį kartą peržiūrėtas 2019-04-09. Folguota, lizdinė, vaistų pakuotė su užrašais „Tramadol Lannacher 50mg tabletės“, ant kurio krašto įspausti užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Pakuotėje 5 vnt. baltų tablečių lizdinėse vietose bei 5 lizdinės vietos tuščios. Kartoninė dėžutė su užrašais „Tramadol Lannacher 50 mg plėvele dengtos tabletės“, „20 tablečių“, „Receptinis vaistas. (duomenys neskelbtini)“. Ant dėžutės užrašai „(duomenys neskelbtini)“, „PC: (duomenys neskelbtini) SN: (duomenys neskelbtini) Lot: (duomenys neskelbtini)“. Dėžutėje dvi lizdinės, vaistų pakuotės-lapeliai su užrašais „Tramadol Lannacher 50 mg tabletės“. Ant abiejų lapelių yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Viename lapelyje yra 10, o abiejuose viso 20 vnt. baltų tablečių. Dėžutėje lapelis -informacija vartotojui „Tramadol Lannacher 50 mg plėvele dengtos tabletės“, kuriame yra informacija apie vaistą, vartojimą, poveikį. Lapelio nurodytas vaisto gamintojas, atstovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskutinės peržiūros data 2019-05-28. Po apžiūros visi objektai patalpinti į tą patį paketą Nr. (duomenys neskelbtini), ir užantspauduota 3 plombomis, kurių numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 10–21).
2021 m. kovo 8 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad aprašius ir ištyrus 2020 m. gruodžio 1 d. pas R. A. asmens kratos protokolu paimtus vaistus, nustatyta, kad:
1) 14 vnt. geltonos spalvos apvalių tablečių iš sidabrinės spalvos plastikinės vaistų pakuotės (lapelio) su užrašais „Relanium 5 mg“ (paketas Nr. 501165) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – diazepamo, jo masė yra 0,070 g;
2) 25 vnt. baltos spalvos apvalių tablečių iš trijų sidabrinės spalvos plastikinių vaistų pakuočių (lapelių) su užrašais „Tramadol Lannacher 50 mg“ (paketas Nr. (duomenys neskelbtini)) sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tramadolio, jo masė yra 1,250 g (t. 3, b. l. 27–31).???
Iš 2021 m. rugpjūčio 5 d. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
1) Relanium 5 mg tabletės N20 (registruotojas - (duomenys neskelbtini) serija (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 2020-01-15, į rinką išleista 2020-02-18. Šios serijos tinkamumo vartoti laikas 2024-12 (toks žymėjimas ant pakuotės numatytas teisės akte, vaistiniai preparatai tinkami vartoti. iki paskutinės nurodyto mėnesio dienos). Ši serija į Lietuvą buvo įvežta 2020-03-03 ir parduota didmeninio platinimo įmonėms 2020-03-05 – 2020-11-05 laikotarpyje. Relanium 5 mg tabletės N20 (registruotojas – (duomenys neskelbtini)), serija GU2V, pakuotė, kurios nuoseklusis numeris (SN) yra (duomenys neskelbtini), Lietuvos nacionalinės kaupyklos (toliau – kaupykla) duomenimis buvo deaktyvuota prieš išduodant gyventojui (-ai) 2020-12-01 09:06:10 UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija informavo Tarnybą, kad pardavimas įvyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale, (duomenys neskelbtini). Pagal popierinį receptą buvo išduota 1 pakuotė, recepto vaistinė negali pateikti, nes, vaistinės darbuotojų teigimu, jis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) policijai. Didmeninio platinimo įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri parduoda vaistinius preparatus UAB „(duomenys neskelbtini)“, Relanium 5 mg tabletės N20 (registruotojas - (duomenys neskelbtini)), serija (duomenys neskelbtini) prekiavo nuo 2020-06-17 iki 2021-06-22‘
2) Tramadol Lannacher 50 mg plėvele dengtos tabletės N20 (registruotojas - (duomenys neskelbtini)), serija (duomenys neskelbtini) buvo pagaminta 2020-04, į rinką išleista 2020-11-14. Šios serijos tinkamumo vartoti laikas 2025-03. Ši serija į Lietuvą buvo įvežta 2020-07-31 ir pardavinėjama didmeninio platinimo įmonėms iki šiol. Tramadol Lannacher 50 mg plėvele dengtos tabletės N20 (registruotojas - (duomenys neskelbtini)), serija (duomenys neskelbtini), pakuotė, kurios (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), kaupyklos duomenimis buvo deaktyvuota prieš išduodant gyventojui (-ai) 2020-12-01 09:06:12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale. UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija informavo Tarnybą, kad pardavimas įvyko tame pačiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ filiale, (duomenys neskelbtini), šį preparatą įsigijo tas pats asmuo. Pagal popierinį receptą buvo išduota 1,5 pakuotės, recepto vaistinė negali pateikti, nes, vaistinės darbuotojų teigimu, jis buvo perduotas (duomenys neskelbtini) policijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad Tramadol Lannacher 50 mg plėvele dengtos tabletės N20 (registruotojas - (duomenys neskelbtini)), serija (duomenys neskelbtini) prekiauja nuo 2020-08-31 iki dabar (t. 3, b. l. 39–41).
Iš 2021 m. balandžio 9 d. Valstybės įmonės Registrų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d., 12:35:15 val. pacientui L. L. specialistas L. L., kurios spaudas Nr. (duomenys neskelbtini), iš Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) išrašė elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini), vaistui – Tramadolio hidrochloridui. Recepto būklė – negalioja (t. 3, b. l. 44–49).
Iš 2021 m. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. L. nuo 2017 m. kovo 31 d. yra prisirašiusi VšĮ (duomenys neskelbtini). Informacijos apie teiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d., nėra (t. 3, b. l. 52–53).
Iš 2021 m. birželio 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad bankas pateikė informaciją su L. L. sąskaitų išrašais, iš kurių nustatyta, kad sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše yra atsiskaitymas kortele, kurio turinys „(duomenys neskelbtini) LTU (duomenys neskelbtini) 11:05 kortelė... (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dok. nr. (duomenys neskelbtini), operacijos nr. (duomenys neskelbtini)“, išlaidos už – 33,08 EUR (t. 3, b. l. 87–93).
Iš 2021 m. rugsėjo 10 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) parduoti vaistiniai preparatai:
1) Tramadol Lanacher 50mg N20, serija (duomenys neskelbtini);
2) Relanium 5mg N20, serija (duomenys neskelbtini);
Taip pat pateikta parduotų prekių detalizacija (t. 3, b. l. 126–128).
2021 m. liepos 15 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. (duomenys neskelbtini) vaistinė, atsakydama į paklausimą, atsiuntė skenuotus dokumentus – kasos kvitus ir receptus. Iš pateiktų kvitų ir receptų matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d., 11:05:32 ir 11:09:37 laiku, (duomenys neskelbtini) vaistinė, (duomenys neskelbtini), pardavė vaistus: „Tramadol Lannacher 50 mg film-coat. tab. 4,28 C 1.500x2,85“, dozuočių kiekis 30; „Relanium 5mg tab. N20 (GlaxoSmithKline) 2,32 C“, dozuočių kiekis 20, (pirkti ir kiti vaistai). Už vaistus mokėta „(duomenys neskelbtini)“ kortele, kurios paskutiniai numerio skaičiai (duomenys neskelbtini), atsiskaitymo suma už 33,08 eurus. Vaistus pardavė vaistininkas A. G. pagal: specialųjį receptą, kurio serija (duomenys neskelbtini), išrašytą 2020 m. gruodžio 1 d. gydytojos L. L. ligonei L. L., vaistams „Tramadoli 50mg N30 (trisdešimt) in tab.“; receptą išrašytą 2020 m. gruodžio (dienos nesimato) gydytojos L. L. pacientui V. L., vaistams „Diazepami 5 mg N20“ (t. 3, b. l. 101–106).
Iš 2021 m. liepos 16 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021 m. liepos 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš A. G. paimtas spec. receptas Nr. (duomenys neskelbtini) su apmokėjimo čekiu ir parduotų vaistų aprašu (duomenys neskelbtini) ir receptas V. L. su apmokėjimo čekiu, ir parduotų vaistų aprašu (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 109–111).
Iš 2021 m. liepos 16 d. – 2021 m. liepos 19 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti receptai ir kvitai paimti iš A. G.. Nustatyta, kad:
1) Receptas, popierinis, pagrindinė pusė rožinės spalvos, o kita baltos spalvos. Recepto pagrindinėje pusėje, viršutinėje dalyje, ties įrašu „ASPĮ pavadinimas“, neryškiai melsvai pilkos spalvos antspauduota antspaudu „Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) Kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), LT (neaiškūs skaičiai) (duomenys neskelbtini) Tel. +(duomenys neskelbtini), faks. +(duomenys neskelbtini) el. p. (duomenys neskelbtini)“. Viršuje matyti užrašai: „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija“, „SPECIALUSIS RECEPTAS Serija(duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)“. Ties grafa „Ligonis“, mėlynu rašikliu įrašyti rankraštiniai įrašai „L. L.“, ties grafa „adresas“ mėlynu rašikliu įrašyti rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“, ties grafa „Sveikatos priežiūros įstaigos kodas“ mėlynu rašikliu įrašyti rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“. Vidurinėje dalyje mėlynu rašikliu įrašyti rankraštiniai įrašai „Tramadoli 50mg N 30 (trisdešimt) in tab. S. po 1x2“. Ties grafa „Gydytojas“ yra antspauduota stačiakampio formos antspaudu „(duomenys neskelbtini).“, pasirašyta mėlynu rašikliu. Ties grafa „Išrašymo data“ mėlynu rašikliu įrašyti rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“, o ties „Išdavimo data“ rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“. Po datomis ties grafa „Gydytojo spaudas, parašas, telefonas“ yra antspauduota stačiakampio formos antspaudu „(duomenys neskelbtini).“, pasirašyta mėlynu rašikliu ir mėlynu rašikliu užrašyti skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Recepto apačioje yra užrašai „Ypatingos apskaitos dokumentas Taisyti draudžiama“. Recepto kitoje pusėje yra metaline kabe prisegtas kvitas, kuriame matyti: užrašai apie juridinį asmenį „UAB (duomenys neskelbtini) vaistinė (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini)“, vaistus, kainą ir vaistininką „Tramadol Lannacher 50mg film-coat. tab. N20 ((duomenys neskelbtini)) dozuočių kiekis - 30 Pardavimo suma - 4,28 Eur Pardavimo data - 2020.12.01 Vaistininkas (ė) (duomenys neskelbtini)“, datą ir laiką „2020-12-01 11:09:38“. Apačioje kvito yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant kvito matyti mėlynos spalvos antspauduota antspaudu „(duomenys neskelbtini) Vaist. A. G.“, dalis antspaudavimo matyti ir ant recepto ir ant kvito. Ant kvito ties vaistininko duomenimis ir antspaudavimo vieta yra parašas, pasirašyta mėlynu rašikliu;
2) Receptas, popierinis, baltos spalvos, kurio viršuje matyti atspausdinta įstaigos informacija „VšĮ (duomenys neskelbtini), įstaigos kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Tel. +(duomenys neskelbtini), faks. +(duomenys neskelbtini) El. p. (duomenys neskelbtini)“. Ties recepto viduriu yra užašas „RECEPTAS“. Recepte rankraštinis tekstas parašytas ir pasirašyta mėlynu rašikliu: ties grafa „Paciento duomenys“, yra rankraštinis tekstas „(duomenys neskelbtini)“, ties grafa „Rp“ yra rankraštinis tekstas „Diazapami 5 mg N20 s. po 1x1“, ties grafa „Kaina“ yra rankraštinis tekstas „2,32“, ties grafa „Išrašymo data“ yra rankraštinis tekstas „20201201“, ties grafa „Galioja iki“ yra rankraštinis tekstas „20201205“, ties grafa „Gydytojo spaudas, parašas, telefonas (su tarptautiniu kodu) ir el. paštas ar faksas (su tarptautiniu kodu)“ yra antspauduota stačiakampio formos antspaudu „(duomenys neskelbtini).“ ir pasirašyta mėlynu rašikliu. Ant recepto ties grafa „Vaistinės spaudas „Vaistai išduoti...vaistinėje vaistinės, jos filialo pavadinimas, duomenys apie faktiškai išduotą (parduotą) vaistą (vaisto prekinis pavadinimas, stiprumas bei dozuočių kiekis) vaistų išdavimo (pardavimo) data, vaistą išdavusio (pardavėjo) farmacijos specialisto spaudas ir parašas“, yra metaline kabe prisegtas kvitas, kuriame matyti: užrašai apie juridinį asmenį „UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini)“, vaistus, kainą ir vaistininką „Relanium 5mg tab. N20 (GlaxoSmithKline) dozuočių kiekis - 20 Pardavimo suma - 2,32 Eur Pardavimo data - 2020.12.01 Vaistininkas (ė) A. G. (duomenys neskelbtini)“, datą ir laiką „2020-12-01 11:09:39“. Apačioje kvito yra užrašai „(duomenys neskelbtini)“. Ant kvito su receptu matyti mėlynos spalvos antspauduota antspaudu „(duomenys neskelbtini) Vaist. A. G.“, t. y., dalis antspaudavimo matyti ir ant recepto ir ant kvito. Ant kvito ties vaistininko duomenimis ir antspaudavimo vieta yra parašas, pasirašyta mėlynu rašikliu (t. 3, b. l. 112–123).
Iš 2021 m. spalio 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad:
- direktoriaus įsakyme 2021-10-25 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pacientei L. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės direktorius nustatė, kad: „1.1. 2020-12-01 (duomenys neskelbtini) šeimos gydytoja L. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), išrašydama sau receptus narkotiniam vaistiniam preparatui, pažeidė teisės aktų reikalavimus: 1.1.1. 2020-12-01 šeimos gydytoja L. L. nepagrįstai išrašė sau 2 receptus (popierinį 2 formos specialųjį receptą ir elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini)) Tramadoliui 50 mg (30 tab.), kadangi tam nebuvo jokių medicininių indikacijų (L. L. Ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje nėra duomenų/įrašų, patvirtinančių, kad pacientę/gydytoją L. L. vargino vidutinio stiprumo ar stiprus skausmas po 2018 m. patirto dešinės lateralinės kulkšnies lūžio) bei formoje „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ nepažymėjo apie sau paskirtą ir išrašytą narkotinį vaistinį preparatą Tramadolį 50 mg, tuo pažeidė: 1.1.1.1. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą – gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 1.1.1.2. Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 10.11 papunktį - tvarkyti šeimos gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 1.1.1.3. Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo”, 9 punktą - vaistiniai preparatai recepte išrašomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais bei diagnostikos ir gydymo protokolais atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašą), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-28 įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – A sąrašas) nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas arba, jei nėra atitinkamo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo ar diagnostikos ir gydymo protokolo, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir A sąraše nustatytomis vaistinių preparatų kompensavimo sąlygomis, išskyrus atvejus, kai vaistas išrašomas retai ligai gydyti arba jei ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) priėmė teigiamą motyvuotą sprendimą leisti konkrečiam pacientui skirti vaistinį preparatą pagal vaistinio preparato santraukoje nenurodytas, tačiau moksliškai pagrįstas terapines indikacijas, farmakologines savybes, atsargumo priemones, dozavimą ir gydymo kursą, atsižvelgdama į A sąraše nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas; 39 punktą - elektroniniai receptai išrašomi tik po to, kai paciento elektroninėje sveikatos istorijoje (toliau – paciento ESI) atitinkamai įrašoma Taisyklių 85.12–85.16 papunkčiuose nustatyta informacija apie išrašomą vaistinį preparatą, kompensuojamąją MPP ar medicinos priemonę (medicinos prietaisą); 83 punktą – apie popieriniuose receptuose išrašytus vaistinius preparatus, kompensuojamąsias MPP ir medicinos priemones (medicinos prietaisus), sveikatos priežiūros specialistas privalo pažymėti paciento popieriniuose medicinos dokumentuose, nurodydamas išrašyto vaistinio preparato bendrinį ir (ar) konkretų pavadinimą (jei jis recepte nurodytas), stiprumą, farmacinę formą ir dozuočių kiekį arba pakuotę ir pakuočių kiekį, jei išrašytos daugiau nei viena pakuotė, vaistinio preparato vartojimo dažnumą, gydymo kurso trukmę, išrašytos kompensuojamosios MPP grupės ar prekės pavadinimą, kiekį, jos matmenis ir kitus duomenis, jei jų yra, naudojimo trukmę, 3 formos recepto ir 3 formos (išimties atvejams) blanko (-ų) seriją (-as) ir numerį (-ius), recepto įsigaliojimo datą, jei ji nurodoma. Jei išrašomi narkotiniai vaistiniai preparatai, papildomai turi būti nurodyta 2 formos specialiojo recepto blanko serija ir numeris; 1.1.1.4. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 37 punktą - nustačius paciento diagnozę ir nusprendus, kad pacientui turi būti skirtas vaistinis preparatas, medicinos priemonė (medicinos prietaisas) ar kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė, atitinkamai užpildomi visi elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) įrašo duomenys, įskaitant ir vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenis, arba užpildžius dalinius ESI įrašo duomenis atitinkamai užpildomi vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenys. ESI įrašas patvirtinamas elektroniniu parašu, o dalinis ESI įrašas – ESPBI IS priemonėmis. 1.2. Kiti patikrinimo metu Poliklinikoje nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, nesusiję su pacientei L. L. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis: 1.2.1. Direktoriaus 2010-10-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Skundų nagrinėjimo tvarkos 23 punkte numatyta, kad atskirais atvejais skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ilgesniam laikui, nors Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatose nenumatyta galimybė asmens sveikatos priežiūros įstaigai pratęsti paciento skundo nagrinėjimo termino, tuo VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį – asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. <...>. 2. Įspėju Polikliniką dėl šio įsakymo 1.1. - 1.2. papunkčiuose nurodytų teisės aktų pažeidimų ir įpareigoju Polikliniką pašalinti šio įsakymo 1.2.1. papunktyje nurodytą teisės akto pažeidimą bei iki 2021-11-20 pateikti VASPVT tai patvirtinančius dokumentus. 3. Rekomenduoju Poliklinikai: 3.1. Koreguoti direktoriaus 2017-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Medicinos dokumentų pildymo tvarką, nurodant kokias privalomas formas gydytojas turi užpildyti ir pateikti į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą bei patvirtinti savo elektroniniu parašu; 3.2. Supažindinti Poliklinikos gydytojus su vaistinių preparatų skyrimą ir jų išrašymą reglamentuojančiais teisės aktais, informuoti apie gresiančią drausminę, materialinę ir/ar baudžiamąją atsakomybę už netinkamai/neteisėtai išrašytus vaistinius preparatus bei priminti, kad gydytojas, atlikdamas profesines pareigas, privalo laikytis Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekse įtvirtintų etikos principų.“;
- direktoriaus įsakyme 2021-10-25 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pacientui V. L. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės direktorius nustatė, kad: „1.1. 2020-12-01 Poliklinikos šeimos gydytoja L. L. išrašė pacientui V. L., gim. (duomenys neskelbtini), receptą psichotropiniam vaistiniam preparatui, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: 1.1.1. 2020-12-01 šeimos gydytoja L. L. nepagrįstai išrašė pacientui V. L. popierinį 1 formos receptą Diazepamui 5 mg (20 tab.), kadangi nebuvo tam medicininių indikacijų (nuotolinės konsultacijos metu pacientas L. L. neišsakė nusiskundimų, susijusių su nemiga, nerimu) bei formoje „E025. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas“ nepažymėjo apie išrašytą Diazepamą 5 mg, tuo pažeidė: 1.1.1.1. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą – gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 1.1.1.2. Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 10.11 papunktį - tvarkyti šeimos gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 1.1.1.3. Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo”, 9 punktą - vaistiniai preparatai recepte išrašomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais bei diagnostikos ir gydymo protokolais atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santrauką ir Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašą), patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Kompensuojamųjų vaistų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – A sąrašas) nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas arba, jei nėra atitinkamo diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašo ar diagnostikos ir gydymo protokolo, vadovaujantis vaistinio preparato charakteristikų santrauka ir A sąraše nustatytomis vaistinių preparatų kompensavimo sąlygomis, išskyrus atvejus, kai vaistas išrašomas retai ligai gydyti arba jei ASPĮ gydytojų konsultacinė komisija (toliau – GKK) priėmė teigiamą motyvuotą sprendimą leisti konkrečiam pacientui skirti vaistinį preparatą pagal vaistinio preparato santraukoje nenurodytas, tačiau moksliškai pagrįstas terapines indikacijas, farmakologines savybes, atsargumo priemones, dozavimą ir gydymo kursą, atsižvelgdama į A sąraše nustatytas vaistinių preparatų kompensavimo sąlygas; 83 punktą - apie popieriniuose receptuose išrašytus vaistinius preparatus, kompensuojamąsias MPP ir medicinos priemones (medicinos prietaisus), sveikatos priežiūros specialistas privalo pažymėti paciento popieriniuose medicinos dokumentuose, nurodydamas išrašyto vaistinio preparato bendrinį ir (ar) konkretų pavadinimą (jei jis recepte nurodytas), stiprumą, farmacinę formą ir dozuočių kiekį arba pakuotę ir pakuočių kiekį, jei išrašytos daugiau nei viena pakuotė, vaistinio preparato vartojimo dažnumą, gydymo kurso trukmę, išrašytos kompensuojamosios MPP grupės ar prekės pavadinimą, kiekį, jos matmenis ir kitus duomenis, jei jų yra, naudojimo trukmę, 3 formos recepto ir 3 formos (išimties atvejams) blanko (-ų) seriją (-as) ir numerį (-ius), recepto įsigaliojimo datą, jei ji nurodoma. Jei išrašomi narkotiniai vaistiniai preparatai, papildomai turi būti nurodyta 2 formos specialiojo recepto blanko serija ir numeris; 1.1.1.4. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 37 punktą - nustačius paciento diagnozę ir nusprendus, kad pacientui turi būti skirtas vaistinis preparatas, medicinos priemonė (medicinos prietaisas) ar kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė, atitinkamai užpildomi visi elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) įrašo duomenys, įskaitant ir vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenis, arba užpildžius dalinius ESI įrašo duomenis atitinkamai užpildomi vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenys. ESI įrašas patvirtinamas elektroniniu parašu, o dalinis ESI įrašas – ESPBI IS priemonėmis; 1.1.1.5. Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020-11-03 įsakymu Nr. V-1610 „Dėl Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo“, 6 punktą - benzodiazepinai ir benzodiazepinų dariniams priskiriami bei panašaus veikimo mechanizmo vaistiniai preparatai (toliau – BZD) išrašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ bei atsižvelgiant į Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje www.vvkt.lt arba Europos Komisijos oficialiai skelbiamą informaciją apie BZD (konkretaus vaistinio preparato charakteristikų santrauką); 11 punktą - gydantis gydytojas medicinos dokumentuose nurodo išrašyto vaistinio preparato bendrinį ir (ar) konkretų pavadinimą (jei jis recepte nurodytas), stiprumą, farmacinę formą ir dozuočių kiekį arba pakuotę ir pakuočių kiekį, jei išrašytos daugiau nei viena pakuotė, vaistinio preparato vartojimo dažnumą, gydymo kurso trukmę, taip pat BZD dozių dydžio ir dažnumo pokyčius, jei tokių yra. <...>. 1.1.2. 2020-12-01 šeimos gydytoja L. L., išrašiusi pacientui V. L. popierinį 1 formos receptą Diazepamui 5 mg (20 tab.), neužpildė formos EREC01 „Elektroninis receptas“ ir nepateikė jos į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą, tuo pažeidė: 1.1.2.1. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 10 straipsnio 7 punktą – gydytojas privalo tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; 1.1.2.2. Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-22 įsakymu Nr. V-1013 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 14:2019 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 10.11 papunktį - tvarkyti šeimos gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka; 1.1.2.3. Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-05-26 įsakymu Nr. V-657 „Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 37 punktą - nustačius paciento diagnozę ir nusprendus, kad pacientui turi būti skirtas vaistinis preparatas, medicinos priemonė (medicinos prietaisas) ar kompensuojamoji medicinos pagalbos priemonė, atitinkamai užpildomi visi elektroninės sveikatos istorijos (toliau – ESI) įrašo duomenys, įskaitant ir vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenis, arba užpildžius dalinius ESI įrašo duomenis atitinkamai užpildomi vaistinio preparato, medicinos priemonės (medicinos prietaiso) ar kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės skyrimo duomenys. ESI įrašas patvirtinamas elektroniniu parašu, o dalinis ESI įrašas – ESPBI IS priemonėmis; priedo lentelės 11 eilutę - forma EREC01 „Elektroninis receptas“ atitinka Recepto 1, 2, 3 formas ir jos teikimas į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą yra privalomas; 1.1.2.4. Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002-03-08 įsakymu Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo”, 40 punktą - sveikatos priežiūros specialistas, Taisyklių 38.2–38.5 papunkčiuose nurodytais atvejais išrašęs popierinį receptą, privalo nedelsdamas ar po ASPĮ IS ar ESPBI IS veikimo atkūrimo ar gavęs prieigą prie ESPBI IS paciento elektroninėje sveikatos sistemoje (toliau – ESI) atitinkamai įrašyti Taisyklių 85.12–85.16 papunkčiuose nurodytą informaciją apie išrašomą vaistinį preparatą, kompensuojamąją MPP ar medicinos priemonę (medicinos prietaisą), priežastį, dėl kurios išrašė popierinį receptą, bei nurodyti popierinio recepto blanko seriją ir numerį (jei jie yra); 55 punktą - visos 1 formos recepto blanko skiltys turi būti užpildytos įskaitomai ir tiksliai: skiltyje „Paciento duomenys“ tam skirtoje vietoje nurodomi paciento vardas (-ai), pavardė (-ės), gimimo data, skiltyje „Adresas (gatvė, namo numeris, miestas, savivaldybė, valstybė) arba ambulatorinės kortelės numeris“ nurodomas paciento gyvenamosios vietos adresas (gatvė, namo numeris, miestas, savivaldybė, valstybė) arba paciento ambulatorinės asmens sveikatos istorijos numeris, išskyrus Taisyklių 56 punkte nustatytą atvejį, skiltyje „Išrašymo data“ nurodoma recepto išrašymo data (metai, mėnuo, diena), skiltyje „Galioja iki“ nurodoma data (metai, mėnuo, diena), iki kada galioja receptas. <...>. 1.2. Kiti patikrinimo metu Poliklinikoje nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai, nesusiję su pacientui V. L. teiktomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis: 1.2.1. Direktoriaus 2010-10-18 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Skundų nagrinėjimo tvarkos 23 punkte numatyta, kad atskirais atvejais skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas ilgesniam laikui, nors Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatose nenumatyta galimybė asmens sveikatos priežiūros įstaigai pratęsti paciento skundo nagrinėjimo termino, tuo VšĮ (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalį – asmens sveikatos priežiūros įstaiga paciento skundą turi išnagrinėti ir raštu pranešti pacientui arba, jeigu skundą pateikė paciento atstovas, – paciento atstovui nagrinėjimo rezultatus ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dienos. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytas trūkumų šalinimo laikas į šį terminą neįskaičiuojamas. <...>. 2. Įspėju Polikliniką dėl šio įsakymo 1.1. - 1.2. papunkčiuose nurodytų teisės aktų pažeidimų ir įpareigoju Polikliniką pašalinti šio įsakymo 1.2.1. papunktyje nurodytą teisės akto pažeidimą bei iki 2021-11-20 pateikti VASPVT tai patvirtinančius dokumentus. 3. Rekomenduoju Poliklinikai: 3.1. Koreguoti direktoriaus 2017-08-07 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą Medicinos dokumentų pildymo tvarką, nurodant kokias privalomas formas gydytojas turi užpildyti ir pateikti į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą bei patvirtinti savo elektroniniu parašu; 3.2. Supažindinti Poliklinikos gydytojus su vaistinių preparatų skyrimą ir jų išrašymą reglamentuojančiais teisės aktais, informuoti apie gresiančią drausminę, materialinę ir/ar baudžiamąją atsakomybę už netinkamai/neteisėtai išrašytus vaistinius preparatus bei priminti, kad gydytojas, atlikdamas profesines pareigas, privalo laikytis Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekse įtvirtintų etikos principų;
- direktoriaus įsakyme 2021-10-24 Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pacientui R. A. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės, direktorius nustatė, kad: 2020-12-01 pacientui R. A. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nebuvo (t. 3, b. l. 136–165).
Kaip matyti iš 2021 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. nuo 2015 m. liepos 20 d. yra prisirašęs VšĮ (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugas gavo tik VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 168–169).
Iš 2021 m. liepos 23 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad L. L. nuo 2017 m. kovo 31 d. iki 2021 m. vasario 5 d. gydėsi pas šeimos gydytoją G. J., o V. L. nuo 2015 m. liepos 20 d. gydosi pas šeimos gydytoją L. L. (t. 3, b. l. 172).
2021 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad V. L. asmens sveikatos istorijos lape Nr. 82 yra lapas „E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymas 2020-12-01“, kuris pasirašytas 2020-12-01 07:57:24 laiku. Taikytas gydymas – skirtas vaistas Rozuvastatinas. Daugiau 2020 m. gruodžio 1 d. įrašų istorijoje nėra. Istorijoje įrašo apie vaisto „Diazepami 5 mg“ skyrimą, nėra; L. L. sveikatos istorijoje, įrašo apie vaisto „Tramadoli 50 mg“ skyrimą, nėra (t. 3, b. l. 173–175).
Iš 2021 m. spalio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pateikta tokia informacija: 1. VšĮ (duomenys neskelbtini) popieriniai receptai ir popieriniai specialieji receptų blankai išduodami ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais. 2016 m. specialieji receptų blankai buvo išduodami gydytojams pasirašytinai. Šiuo metu receptai yra išrašomi elektroniniu būdu, esant išimtiniams atvejams numatytiems teisės akte, gali būti išrašyti popieriniai receptai, tačiau gydytojas išrašęs popierinį receptą privalo nedelsdamas, po informacinės sistemos ar ESPBI IS veikimo atkūrimo, visą teisės akte nurodytą informaciją apie išrašytus vaistus pateikti informacinėje sistemoje. 2. Gydytojai L. L. buvo išduoti receptų blankai, kuriais ji disponavo ir 2020-12-01. 3. Specialiojo recepto blankas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas gydytojai L. L.. Gydytoja disponavo minėtu receptu ir 2020-12-01 imtinai. Gydytojos parašas apie recepto gavimą yra fiksuotas žurnale 2016-12-15 dieną (pridedama). 4. Medicininiose dokumentuose yra užfiksuotas 2020-12-01 paciento V. L. apsilankymas pas gydytoją, tačiau paciento medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie vaisto „Diazepami 5 mg N20 s. po 1x1” išrašymą. Duomenų apie pacientės L. L. apsilankymą 2020-12-01 pas savo šeimos gydytoją nėra, tačiau tą dieną pacientės, t. y., šeimos gydytojos L. L., medicininiuose dokumentuose išrašytas elektroninis receptas „Tramadoli 50 mg N 30 in tab. S. po 1x2”, kurį gydytoja išsirašė sau. 5. Atsakant dėl konkrečių įvardijamų atvejų – V. L. konsultacijos metu neišsakė medicininių indikacijų vaistams išrašyti, L. L. atveju nėra 2021-12-01 ambulatorinio apsilankymo aprašymo, tuo labiau, jog pacientė L. L. yra prisiregistravusi pas kitą šeimos gydytoją, todėl abiem atvejais vaistai išrašyti nepagrįstai. 6. VŠĮ (duomenys neskelbtini) receptai rašomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ reikalavimais. Su pasikeitusiais vidaus dokumentais ar teisės aktais gydytojai supažindinami susirinkimų metu bei darbiniais elektroniniais paštais. Gydytojas apie recepto pacientui išrašymą visais atvejais privalėjo pažymėti medicininiuose dokumentuose, o to nepadarius, - pažeidė LR SAM 2005 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-1013 patvirtintą Lietuvos medicinos normą MN 14:2019 Šeimos gydytojas 10.11 p. tvarkyti šeimos gydytojo praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 7. VšĮ (duomenys neskelbtini) popieriniai receptai gali būti išrašomi tik išimtiniais atvejais, numatytais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 kovo 8 d. įsakyme Nr. l 12 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“. 8. 2020-12-01 elektroninės sistemos sutrikimai nėra fiksuoti. 9. Prie rašto įstaiga pateikė dokumentus: gydytojos L. L. darbo sutartį, budinčio šeimos gydytojo ir šeimos gydytojo pareiginių instrukcijas, VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019 m. liepos 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbo reglamento patvirtinimo“, VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų etikos kodeksas“, VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2011 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) vidaus tvarkos taisyklės“; gydytojos L. L. darbo charakteristiką. Pridėtuose dokumentuose, kurie pasirašyti L. L.: 1. Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) darbo reglamento, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2019-07-30 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punkte numatyta „Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) (toliau - Poliklinika) yra iš (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės turto ir lėšų įsteigta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos viešoji sveikatos priežiūros pelno nesiekianti įstaiga, teikianti asmens sveikatos priežiūros paslaugas.“, VIII skyriaus „Darbuotojų atsakomybė“, 47 punkte numatyta, kad „Darbuotojai savo darbe laikosi ... vidaus tvarkos taisyklių, darbuotojų etikos kodekso...“.; 2. Darbo sutartyje 2018-06-29 tarp Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) (darbdavys) ir L. L. (darbuotojo), 1.1. punkte numatyta „Darbovietė, kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas - Viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika ir (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublika“, 1.2. punkte numatyta Pareigos ir etatinis darbo krūvis - Šeimos gydytojas 1.000 etatu“. 3. Šeimos gydytojo pareigų instrukcijos, patvirtintos VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2017-03-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), skyriuje „DARBUOTOJO PAREIGOS“, 1 punkte numatyta „Savo darbe taikyti Lietuvos medicinos normas MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ reikalavimus (Žin., 2006, Nr. 3-62, su vėlesniais pakeitimais)“, 7 punkte numatyta „Tinkamai pildyti ir tvarkyti medicininę dokumentaciją“. 4. VšĮ (duomenys neskelbtini) Darbuotojų etikos kodekso, patvirtinto VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2013-11-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais), II skyriaus „Pagrindiniai principai“, sekančiais punktais - 8. „Darbuotojų veikla grindžiama šiais etikos principais: 8.1. pagarbos. Darbuotojas privalo: 8.1.3. laikytis ... Tarptautinio medicinos etikos kodekso ...“, 8.1.6. „savo elgesiu ugdyti visuomenės pasitikėjimą poliklinika, asmens sveikatos priežiūros specialistais, sveikatos apsaugos sistema“, 8.1.7. „rūpestingai, atsakingai ir tinkamai atlikti pareigų instrukcijoje nustatytas funkcijas...“, 8.2. „teisingumo. Darbuotojas privalo: 8.2.1. laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų; 8.2.2. veikti taip, kad nebūtų pažeidžiami teisingumo, įstatymo viršenybės, teisėtumo, asmenų lygybės prieš įstatymą, viešumo ir konfidencialumo principai; 8.2.3. darbinėje veikloje ir viešajame gyvenime jokia forma ar būdu neskatinti asmenų nesilaikyti įstatymų bei kitų teisės aktų, juos pažeisti“, 8.3. „nesavanaudiškumo. Darbuotojas privalo: ... 8.3.3. nepiktnaudžiauti ir nesinaudoti savo tarnybine padėtimi, neužsiimti veikla, kuri galėtų sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą ar sudarytų sąlygas kilti korupcijos rizikai, trukdytų atlikti pareigas arba kenktų poliklinikos reputacijai ar ją diskredituotų. 8.4. padorumo. Darbuotojas privalo: 8.4.1. elgtis nepriekaištingai, būti nepaperkamas, nepriimti dovanų, pinigų ar neatlygintinų paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, galinčių daryti įtaką pareigų atlikimui; 8.4.2. elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą reputaciją... 8.5. nešališkumo. Darbuotojas privalo: 8.5.1. elgtis savarankiškai, sąžiningai, objektyviai, protingai, nesavanaudiškai, laikytis aukštų profesinės etikos standartų ir vengti situacijų, dėl kurių galėtų kilti interesų konfliktas“, 14.6. darbo ir nedarbo metu savo elgesiu nebloginti poliklinikos, asmens sveikatos priežiūros specialistų, sveikatos apsaugos sistemos reputacijos visuomenės akyse“, 16.7. „vykdydamas profesinę veiklą vadovaujasi ne tik norminiais bei lokaliais aktais bet ir Tarptautiniu medicinos etikos kodeksu, Hipokrato priesaika (kam taikoma), Psichikos sveikatos etikos kodeksu...“, V skyriaus „Baigiamosios nuostatos“, 26. „Darbuotojai privalo laikytis Kodekso reikalavimų.“, 31. „Už kodekse įtvirtintų nuostatų pažeidimą gali būti taikoma drausminė, administracinė ar baudžiamoji atsakomybė priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, sunkumo ir padarinių. 32. Etikos pažeidimai laikyti šiurkščiais darbo drausmės pažeidimais: 32.1. Netinkamas medicininės dokumentacijos pildymas ir/ar nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.“. (3 t., b. l. 181-200; 4 t., b. l. 1-27)
Iš 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. gruodžio 1 d. elektroninis receptas vaistui Tramadoli Vitabalans (Tramadolio hidrochloridas) kiekis 30, po 1x2 per dieną, išrašytas Poliklinikos elektroninėje sistemoje „(duomenys neskelbtini)“ ir integracinių sąsajų būdu perduotas į Elektroninę sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (toliau ESPBI IS), kaip ir visi kiti sveikatos specialistų sukuriami pacientų elektroniniai medicininiai dokumentai. Elektroninis receptas matomas ir Poliklinikos informacinėje sistemoje ir (duomenys neskelbtini). Iš pridėto 2020 m. gruodžio 1 d. recepto informacijos matyti, kad pacientei L. L. skirtas vaistas Tramadoli Vitabalans (Tramadolio hidrochloridas) kiekis 30. Receptas sukurtas 2020-12-01 10:35:15, perduotas ESPBI ir patvirtintas 10:39:23, patvirtintas el. parašu 2020-12-01 10:45, o atšaukinėjama ESPBI 2021-01-03 15:24:52 (t. 4, b. l. 30–31).
2021 m. lapkričio 10 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2009 m. birželio 29 d. L. L. yra išduota šeimos gydytojo licencija, kurios numeris (duomenys neskelbtini), licencija yra aktyvi. L. L. medicinos praktikos spaudo numeris (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 32–34).
Iš 2021 m. kovo 1 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad 2021 m. kovo 1 d. iš L. L. paimtas telefonas su SIM kortele (t. 4, b. l. 36–37), kurį apžiūrėjus 2021 m. kovo 1 d. daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad telefone adresų knygoje rasta informacija: „A. (duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 46–52).
2021 m. vasario 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad R. A. kraujyje, paimtame 2020 m. gruodžio 3 d. 12.40 val. rasta pėdsakų nordazepamo, pėdsakų kvetiapino. Šlapime, paimtame 2020 m. gruodžio 3 d. 12.40 val. rasta oksazepamo, nordazepamo, temazepamo, tramadolio, pėdsakų kvetiapino. (Pastaba. Informacija iš interneto: Diazepamo skilimo produktas - temazepamas) (t. 4, b. l. 149).
Iš 2020 m. gruodžio 11 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. išrašyti receptai vaistams, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų: 2019 m. kovo 14 d. Diazepamas, Kvetiapinas; 2019 m. rugsėjo 2 d. Lorazepamas; 2019 m. rugsėjo 16 d. Lorazepamas; 2019 m. lapkričio 14 d. Lorazepamas, Kvetiapinas (t. 5, b. l. 55–57).
Iš 2021 m. gruodžio 1 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. gruodžio 15 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. A. į VšĮ (duomenys neskelbtini) sveikatos centrą nesikreipė ir nesilankė; R. A. nebuvo teiktos medicininės paslaugos VšĮ (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 60, 61).
Iš 2020 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad nuo 2009 m. gegužės 6 d. R. A. prisirašęs VšĮ (duomenys neskelbtini), jam buvo teikiamos ambulatorinio gydymo paslaugos devyniolika kartų laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d., bei stacionarus gydymas 2020 m. rugpjūčio 18 d. – 2020 m. rugpjūčio 19 d. (t. 5, b. l. 64–66).
2020 m. gruodžio 10 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), rašto matyti, kad šios gydymo įstaigos priėmimo skyriuje R. A. buvo skirtas gydymas Diazepamu 2020 m. rugsėjo 8 d. ir 2020 m. gruodžio 17 d. (t. 5, b. l. 69–70).
Kaip matyti iš 2020 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo įstaigose laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. teikiant medicinos paslaugas R. A., jam nebuvo išrašyti receptai vaistams, kurių sudėtyje būtų psichotropinių medžiagų (t. 5, b. l. 78–80). ??
Kaip matyti iš VšĮ (duomenys neskelbtini) greitosios medicinos pagalbos stoties 2022 m. spalio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 47) R. A. laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. spalio 20 d. greitoji medicinos pagalba buvo teikta 9 kartus, skirti medikamentai – Diazepamas 5mg/ml injekcinis tirpalas, Ketorolakas 30 mg/ml injekcinis tirpalas, Ibuprofenas 400 mg tabletės.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad R. A. gydosi UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. liepos 25 d., gydymas tęsiamas iki šiol. Gydymui skiriami vaistai Sertralini 150 mg, Sulpiridi 100 mg, Quetiapini 50 mg, Diazepami 10 mg (t. 7, b. l. 55).
Iš R. A. pateiktos VšĮ (duomenys neskelbtini) asmens sveikatos istorijos (vokas prie bylos) matyti, kad jis įstaigoje buvo gydomas nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2013 m. gegužės 7 d. dėl patirtų traumų, ligų, jam buvo skiriami ir psichotropinių medžiagų turintys vaistai – Tramadolis, Xanax.
III. Motyvai dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Dėl turto prievartavimo (BK 181 straipsnio 2 dalis)
Pagal BK 181 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal šio BK straipsnio 2 dalį atsako tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės žalos. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui, panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (pvz., užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą; 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą; 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas; 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Psichinė prievarta – tai bauginimo procesas, siekiant sukelti aukai baimę ir palaužti jos valią. Be to, pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163/2012, 2K-433-507/2016).
Teismas apie kaltininko tyčios turinį sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, t. y. ne tik į kaltininko parodymus, bet ir į nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų (jei tokie padaryti) kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13-976/2018).
Teismas daro išvadą, kad byloje esančių faktinių duomenų ir įrodymų pakanka kaltinamojo R. A. kaltei pagrįsti, t. y. visetas byloje surinktų įrodymų patvirtina faktą, kad kaltinamasis panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, reikalavo perduoti pinigus, t. y. įvykdė turto prievartavimą. Anksčiau paminėti duomenys, kaip įrodymų šaltiniai, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas baudžiamojo proceso įstatymo numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu.
Nors kaltinamasis dėl turto prievartavimo neigia kaltę, tačiau nusikalstamos veikos aplinkybės patvirtinamos nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, vaizdo ir garso įrašais, jų apžiūrų protokolais, ir kitais rašytiniais įrodymais, esančiais baudžiamojoje byloje.
Pripažįstant kaltinamojo kaltę, teismas vadovaujasi nukentėjusiojo T. P. parodymais, duotais tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusiojo parodymai dėl turto prievartavimo aplinkybių, reikalaujamų perduoti sumų, susitikimų su kaltinamuoju vietų, naudoto jo atžvilgiu psichologinio ir fizinio smurto pobūdžio ir aplinkybių tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu iš esmės buvo nuoseklūs. Jis nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis R. A., visiškai nepagrįstai reikalavo perduoti jam 5 000 eurų, t. y. pusę kaltinamajam reikalingos 10 000 eurų sumos, vėliau nurodė, kad tiks ir 2000 eurų, naudojo prieš jį fizinį smurtą, gąsdino jį. Analogiški jo parodymai buvo duoti ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 56–59, 67–71, 100–101). Nukentėjusysis parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas prisiekė sakyti tiesą, o jokių konkrečių aplinkybių dėl kurių jis norėtų nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį byloje nėra nustatyta. Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis jam skolingas ir teikdamas tokius parodymus siekia išvengti skolos grąžinimo, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai, tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymai patvirtina, kad būtent kaltinamasis yra skolingas kelis šimtus eurų nukentėjusiajam už mobiliojo ryšio telefoną. Šią aplinkybę patvirtina ir nukentėjusiojo pateiktos susirašinėjimo su kaltinamuoju žinutės laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 18 d., iš kurių matyti, kad nukentėjusysis siūlo susitikti, prašo „paderinti 100 kitą“, t. y. kaip nurodė nukentėjusysis – grąžinti bent dalį pinigų už telefoną, kaltinamasis sutinka, sako, kad užsuks, prašo nebūti įkyriu (t. 1, b. l. 71–76).
Nukentėjusysis savo parodymus dėl turto prievartavimo aplinkybių patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 72–82). Nukentėjusiojo parodymus iš dalies patvirtina ir kiti įrodymai byloje – iš dalies ir kaltinamojo parodymai, liudytojų V. P., M. K. parodymai, vaizdo įrašų ir nuotraukų apžiūrų protokolai, specialisto išvados ir paaiškinimai, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad būtent nukentėjusiojo parodymais byloje yra pagrindas vadovautis.
Kaltinamasis R. A. faktines aplinkybes, kad buvo susitikęs su nukentėjusiuoju (duomenys neskelbtini), kad kalbėjo apie tai, kad T. P. turi duoti pinigus, kad atėjo pas nukentėjusįjį į biurą, kad čia taip pat reikalavo pinigų, kad naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, taip pat patvirtino. Tačiau kaltinamasis neigė, kad neturėjo teisėto teisėto pagrindo reikalauti pinigų iš nukentėjusiojo, kad reikalavo 5000 eurų, kad grasino nukentėjusiajam. Tačiau, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą, pažymėtina tai, kad kaltinamojo parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo nuoseklūs ir jo parodymų, toje dalyje, kur jie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais, neaptvirtina jokie kiti įrodymai byloje.
Kaltinamasis parodė, kad jis buvo paskolinęs nukentėjusiajam 2000 eurų, tai įvyko apie 2-3 mėnesiai iki nagrinėjamo įvykio, todėl jis iš nukentėjusiojo reikalavo atiduoti būtent šią skolą. Tačiau jokių duomenų byloje apie tai, kad nukentėjusysis būtų skolingas kaltinamajam, nėra. Nukentėjusysis šią aplinkybę paneigė. Kaltinamasis šią skolos versiją iškėlė tik teisiamojo posėdžio metu, jokių šią versiją patvirtinančių įrodymų nepateikė, kas rodo, kad ši įvykių versija buvo sugalvota tik tam, kad bent iš dalies pateisinti R. A. naudotą smurtą ir paneigti tikslą prievartauti turtą. Be to, kaltinamasis, duodamas parodymus, kad buvo paskolinęs nukentėjusiajam pinigų, nebuvo nuoseklus: iš pradžių jis paaiškino, kad paskolino pinigus prieš tai pats pasiskolinęs pas kitus asmenis, kurie ėmė iš jo reikalauti skolos grąžinimo, todėl ir jis ėmė reikalauti savo pinigų iš T. P.. Taip pat parodė, kad nežinojo ir neklausinėjo, kokiam tikslui T. P. skolinosi iš jo pinigus. Vėliau posėdžio metu jau teigė, kad T. P. skolino savo pinigus, kuriuos uždirbo dirbdamas trenerio darbą. Komentuodamas garso ir vaizdo įrašą, kaltinamasis nurodė, kad jam paskambino „(duomenys neskelbtini)“, pasakė, kad T. P. jiems skolingas, todėl jis atvažiavo pas T. P. reikalauti pinigų. Dar teigė, kad T. P. skolinosi iš jo pinigus verslui daryti, galimai dėl to jis konflikto metu kalbėjo su T. P. apie cigaretes, nors prieš tai teigė, kad nebuvo kalbama apie tai, dėl ko T. P. skolinosi pinigų. Taigi tokiais prieštaringais kaltinamojo parodymais teismas vadovautis neturi pagrindo.
Nors gynyba nurodė, kad nukentėjusysis nesupranta sąvokos „skola“, todėl neigia pinigų skolinimosi iš kaltinamojo faktą, tačiau teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo parodymai tokį gynybos argumentą paneigia. Nukentėjusysis, nors ir neįvardijo, kad turėjo sutartinius paskolinius santykius, tačiau patvirtino, kad yra skolinęsis iš kitų asmenų pinigus, anksčiau (prieš metus laiko iki įvykio) yra gavęs pinigų ir iš kaltinamojo brolio, tačiau šiuos pinigus nedelsdamas atidavė, taigi akivaizdu, kad nukentėjusysis supranta, kad paėmus, t. y. pasiskolinus, svetimus pinigus, skolą būtina atiduoti.
Kaltinamojo parodymų apie tai, kad jis reikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti skolą, nepatvirtina ir garso bei vaizdo įrašai, kurie buvo daryti tiek nukentėjusiojo biure, tiek atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus. Priešingai, šie garso ir vaizdo įrašai, nors ir iš dalies, bet patvirtina būtent nukentėjusiojo parodymus, kad iš jo buvo reikalaujama ne 2000 eurų skola, o 5000 eurų nukentėjusiajam nežinomai, kaltinamojo įvardintai „problemai“ išspręsti. Taigi teismas, nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo parodymais vadovaujasi tik ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, o likusius vertina kritiškai, kaip norą išvengti atsakomybės ar sušvelninti savo kaltę.
2020 m. rugsėjo 28 d. – 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuo buvo apžiūrėti nukentėjusiojo pateikti jo kabinete įmontuotos vaizdo kameros įrašai, patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 9 val. 36 min. pas jį į biurą atėjo R. A.. Nors vaizdo įrašo apžiūros protokole nėra užfiksuotas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbis išėjus į lauką, kuomet, vadovaujantis nukentėjusiojo parodymais, kaltinamasis reikalavo iki penktadienio perduoti jam pusę reikalingos sumos, t. y. 5 000 eurų, tačiau teismas tiki tokiais nukentėjusiojo parodymais, kadangi tolimesnis protokole aprašytas pokalbis patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes tiek apie iš jo reikalaujamą pinigų sumą, tiek grasinimus, tiek ir smurto panaudojimą. Kaip matyti iš apžiūros protokolo, kaltinamasis, grįžęs su nukentėjusiuoju į biurą po dvylikos minučių praleistų lauke, jau buvo nusiteikęs agresyviai, klausinėjo, ar reikės dar kartą atvažiuoti, klausė, ar nukentėjusysis jį suprato, kas patvirtina, kad jis savo reikalavimus dėl pinigų jam perdavimo nukentėjusiajam jau buvo išsakęs anksčiau. Iš pokalbio matyti, kad kaltinamasis reikalauja pinigų, o nukentėjusysis teigia, kad pinigų nėra, kaltinamasis nurodo, kad nukentėjusysis turi pinigus gauti, jei neturi, turi skolintis. Iš kaltinamojo žodžių „kad išpistum pusę pinigų, supratai“ (įrašo 10 val. 55 min. 35 s.), „aš net nežinau, kaip man tas penkias štukas reiks išgimdyt pačiam, nežinau“ (10 val. 56 min. 56 s.), matyti, kad iš tiesų jis reikalavo nukentėjusiojo pusės neva jam reikalingos sumos, t. y. 5000 eurų, ir pats nurodė, kad nežino, kaip pačiam reikės gauti kitą pusę, t. y. 5000 eurų, nurodė pinigus paruoši penktadieniui (11 val. 00 min.). Kaltinamasis viso pokalbio metu keikė nukentėjusįjį, klausinėjo, ar nukentėjusysis jį suprato, ar iki penktadienio reikės dar kartą atvažiuoti, klausinėjo, ar nukentėjusysis nori, kad pradėtų su juo kalbėtis nežmoniškai, grasino smurtu žodžiais „aš tave nupisiu nuo vaizdo“, „aš tave nunešiu“, „pradėsiu nežmoniškai kalbėti“, „nenorėk pamatyti kitą mano pusę, „paimsiu šitą tušinuką, tau įpisiu į galvą kiaurai. Bus skylė viduj“. Tokius kaltinamojo žodžius akivaizdžiai galima vertinti, kaip grasinančius ir bauginančius nukentėjusįjį, raginančius nukentėjusįjį patenkinti kaltinamojo reikalavimus. Nukentėjusysis patvirtino, kad išsigando, bijojo tokių R. A. grasinimų. Kad nukentėjusysis buvo išsigandęs po susitikimo su kaltinamuoju, patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai bei ta aplinkybė, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją pagalbos.
Vaizdo įrašo apžiūros protokolas patvirtina ir kaltinime nurodytą kaltinamajam inkriminuojamą fizinį smurtą – protokole aprašyta, kad iš vaizdo įrašo matyti, kad kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam smūgį į krūtinę, tampė už drabužių, stūmė į sieną, sudavė į dešinį šoną, vėl sudavė smūgį į krūtinę, spaudė viršutinę kūno dalį nukentėjusiajam pailgu nedideliu daiktu, panašiu į šratinuką, dūrė juo į dešinę koją, vėl sudavė į krūtinę, griebė už veido, spaudė jį, spaudė prie sienos, griebė už kaklo, su kėde parvertė ant grindų, sugriebė už kaklo, papurtė, vėl sugriebė už kaklo, spaudė jį. Kaltinamasis taip pat patvirtino, kad naudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, ir nors nurodė, kad dalies jam inkriminuojamų smūgių neatsimena, tačiau nepaneigė jų. Nors kaltinamasis nurodė, kad dėl jo suduotų smūgių negalėjo nukentėjusiajam būti padarytas specialisto išvadoje konstatuotas krūtinkaulio lūžimas, tačiau nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, mąstą, mechanizmą patvirtina ne tik nukentėjusiojo nuoseklūs parodymai dėl 2020 m. rugsėjo 21 d. patirto fizinio smurto, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, bet ir 2020 m. lapkričio 3 d. bei kovo 2 d. specialisto išvados, kuriose konstatuota, kad T. P., be kitų sužalojimų, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas būtent dėl krūtinkaulio lūžimo, sveikatos sutrikdymas padarytas mažiausiai penkių trauminių poveikių pasekoje ir jis galėjo būti padarytas būtent nukentėjusiojo nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. patvirtino 2020 m. kovo 2 d. išvados dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo teisingumą. Paaiškino, kad duomenys apie krūtinės sužalojimą nukentėjusiajam buvo gauti teikiant ir pirmąją išvadą, tačiau pirmasis tyrimas buvo atliktas darant rentgeno nuotrauką, kuri nėra tokia tiksli, kaip kompiuterinės tomografijos tyrimas, kuris buvo pateiktas vėliau. Vėliau, ištyrus kompiuterinės tomografijos nuotraukas, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam padaryta ne tik kraujosruva krūtinkaulio srityje, bet ir krūtinkaulio lūžis. Kadangi pateikus kompiuterinės tomografijos duomenis buvo matyti, kad lūžis jau gyjantis, todėl nekilo abejonių, kad lūžis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Abejoti specialisto išvadomis, bei specialisto paaiškinimu teismas neturi jokio teisinio pagrindo, tokių pagrindų nenurodė ir kaltinamasis. Nors specialisto išvadas teikė kitas specialistas, kuris jau nedirba ir jo apklausti teisme nebuvo galimybės, tačiau jo duotas išvadas teisiamojo posėdžio metu visiškai patvirtino toje pačioje įstaigoje dirbantis teismo medicinos ekspertas, turintis ilgametę analogiško darbo patirtį.
Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas būtent 2020 m. rugsėjo 21 d., kad buvo sužalotas būtent kaltinamojo R. A., iš dalies patvirtina ir liudytojos V. P. parodymai, kad ji girdėjo bildesį ir didelį triukšmą iš nukentėjusiojo biuro, išsigandusi nuėjo ir pamatė biure nukentėjusįjį ir kaltinamąjį. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja neprisiminė mačiusi fizinio smurto požymių, tačiau patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė nukentėjusiojo kraujuotą ir apdraskytą veidą, paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau.
Liudytojas M. K. patvirtino, kad po konflikto su kaltinamuoju, nukentėjusysis buvo šoke, sakė, kad kaltinamasis grasino, reikalavo pinigų. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas taip pat neprisiminė matęs fizinio smurto požymių, tačiau taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad matė ant nukentėjusiojo veido nubrozdinimų ar apdraskymų žymes, matė, kad T. P. laikė ranką ant krūtinės, skundėsi, kad sunku kvėpuoti, kad buvo išsigandęs ir pasimetęs. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu prisiminė geriau.
Akivaizdu, kad liudytojai V. P. ir M. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiami neužilgo po tiriamo įvykio, todėl jų matytas ar girdėtas aplinkybes prisiminė geriau, o teisme buvo apklausiami praėjus dviem metams po įvykio, todėl visų aplinkybių tiksliai galėjo ir neprisiminti. Jokių aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų suinteresuoti ir galėtų apkalbėti kaltinamąjį nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamasis. Nors liudytojas M. K. yra nukentėjusiojo draugas, tačiau ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu, šio liudytojo parodymai dėl įvykių eigos sutampa su 2020 m. rugsėjo 21 d. vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis.
Aplinkybę, kad dėl kaltinamojo smurtinių veiksmų buvo sugadintas turtas, t. y. sulaužyta kėdė bei šratinukas, taip pat patvirtina, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokole užfiksuota informacija, 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas ir jo priedai bei daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija (t. 1, b. l. 38–39, 41–49).
Nukentėjusiojo parodymai patvirtina, kad jis nebuvo skolingas kaltinamajam, kad pinigų šis reikalavo nukentėjusiajam nežinomai ir nesuprantamai problemai išspręsti, t. y. neturėdamas jokio teisėto pagrindo. Nukentėjusysis parodė, kad kaltinamasis dar susitikimo Jaunimo parke metu nurodė, kad jie turi bendrą problemą, kad policijoje yra parašytas pareiškimas, kuris liečia ir nukentėjusįjį, kad pinigų reikia tam, kad pareiškimas būtų atsiimtas, minėjo, kad reikia tartis su advokatais, tačiau nukentėjusysis patvirtino, kad jam nieko nežinoma apie šias kaltinamojo jam dėstytas aplinkybes. Jokių duomenų, patvirtinančių savo reikalavimų teisėtumą nepateikė ir kaltinamasis. Nukentėjusiojo pateikti vaizdo įrašo apžiūros protokole nėra užfiksuota jokių aplinkybių, kad kaltinamasis, turėdamas teisę į skolos grąžinimą, būtent šią teisę ir būtų norėjęs, nors ir neteisėtu būdu, įgyvendinti. Priešingai, protokole užfiksuota, kad kaltinamasis sako „man asmeniškai iš tavęs nieko nereikia, man reikia, kad padėtum sutvarkyti reikalą, kuriame esi ir tu“. 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas bei pokalbio suvestinė taip pat patvirtina nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad kaltinamasis iš jo reikalavo ne skolos grąžinimo. Iš šio protokolo bei pokalbio suvestinės matyti, kad kaltinamasis atėjęs į jo paties nurodytą susitikimą su nukentėjusiuoju, jau turėjo įtarimų, kad nukentėjusysis gali fiksuoti jų pokalbio turinį, liepia pasidėti telefoną, kitą fiksavimo įrangą, kad pokalbis nebūtų fiksuojamas, nors asmens, kuris turi teisėtą reikalavimą, pokalbio fiksavimas paprastai neturėtų trikdyti. Iš pokalbio turinio matyti, kad iš tiesų, kaltinamasis, į nukentėjusiojo pasakymą, kad nesurenka 5000 eurų, sureaguoja klausdamas, kiek šis gali surinkti, teigia, kad jam pačiam iš nukentėjusiojo nieko nereikia, sako, kad nukentėjusysis ne jam turi paduoti pinigus, o kažką tarėsi su Miškiniu ir kitais „tais žmonėmis“. Tęsdamas pokalbį, kaltinamasis iš tiesų nurodo nukentėjusiam galimą surinkti sumą „nepilnai du“, apvalinti, t. y. reikalauja 2000 eurų, kad pats bandys pakalbėti su tais asmenimis, su kuriais tarėsi nukentėjusysis, vėliau jau kalba, kad advokatai galės parodyti nukentėjusiajam popierius, kai šis susitvarkys reikalus, kai nukentėjusysis nurodo, kad netiki, kaltinamasis bando kažkam skambinti, teigdamas, kad skambina advokatui, kuris neatsiliepia. Taigi, jokių kaltinamojo iškeltą versiją, kad jis turėjo į nukentėjusįjį teisėtą reikalavimą, kad būtent 2000 eurų skolą siekė susigrąžinti iš nukentėjusiojo, patvirtinančių įrodymų nėra. Todėl teismas vadovaujasi ir tiki nukentėjusiojo parodymais, kadangi jie buvo nuoseklūs dėl esminių aplinkybių, didžiąją dalį jų kiti bylos įrodymai patvirtina, todėl spręsti, kad nukentėjusysis dalyje parodymų sako tiesą, o kitą dalį išsigalvoja, nėra pagrindo.
Gynybos argumentai, susiję su baudžiamojoje byloje esančio nukentėjusiojo pateikto vaizdo ir garso įrašo neleistinumu, atmestini kaip nepagrįsti. Pagal BPK 98 straipsnį nukentėjusysis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Privačių asmenų pateikti duomenys įrodymais nepripažįstami tik tais atvejais, kai jie gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, tačiau įstatymai nedraudžia asmeniui slaptai įrašinėti savo pokalbių su kitais asmenimis. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad privačiai padarytas įrašas, patvirtinantis ar paneigiantis reikšmingas bylos sprendimo aplinkybes, patikrinus jo atsiradimo aplinkybes ir įsitikinus jo patikimumu, gali būti pripažintas įrodymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-360/2004, 2K-122/2010, 2K-143/2011, 2K-562/2011, 2K-193/2014, 2K-274-788/2019). Jokių aplinkybių, kad nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas būtų neištisas, montuotas, t. y. nepatikimas, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir gynyba, vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes iš esmės patvirtino ir kaltinamasis, todėl tiek nukentėjusiojo pateiktas vaizdo įrašas, tiek 2020 m. rugsėjo 28 d. – 2020 m. spalio 22 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolas laikytini tinkamais įrodymais byloje ir vertinami kartu su kitais šiame nuosprendyje išdėstytais įrodymais.
Taigi, nukentėjusiojo T. P. parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų visuma, nustatyta, kad kaltinamasis kaltinime nurodytais laikais ir nurodytose vietose, panaudojęs smurtą bei grasinimus fiziniu smurtu nukentėjusiajam, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, reikalavo perduoti 5000 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytą, neginčijami nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą visuomenei ir norėdamas taip veikti, prievartavo iš nukentėjusiojo turtą, panaudodamas jo atžvilgiu fizinį bei psichologinį smurtą, todėl kaltinamojo R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 straipsnio 2 dalį.
Kaltinime buvo nurodyta, kad R. A. turtą prievartavo ne tik panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, bet ir grasindamas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusiajam artimą asmenį, grasindamas sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turtą. Tačiau jokių įrodymų byloje dėl to, kad buvo grasinama fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusiojo šeimos narį, ar kad buvo grasinama sunaikinti turtą byloje nėra. Grasinimus artimam asmeniui bei turto sunaikinimu kaltinamasis neigė, nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis grasino jo šeimai, tačiau kokiais žodžiais tai buvo daroma, neatsiminė. Vaizdo įrašų, kuriuos pateikė į bylą nukentėjusysis, apžiūros protokoluose konkrečių kaltinamojo žodžių, kuriais būtų išsakyti grasinimai nukentėjusiojo artimam asmeniui, šeimai ar turtui nėra. 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolas patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. susitikimo metu, kaltinamasis reikalaudamas pinigų, sako nukentėjusiajam, kad nieko blogo jam nenori, pamini, kad nukentėjusysis gyvena (duomenys neskelbtini), ten gyvena su moterimi, o ten yra „tie žmonės“, todėl gali kilti visokių „peripetijų“, tačiau šių žodžių vienareikšmiškai vertinti kaip grasinimo panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo šeimos nario atžvilgiu nėra pagrindo, todėl šios aplinkybės šalinamos iš kaltinimo, kaip neįrodytos. Šių aplinkybių pašalinimas įtakos veikos kvalifikacijai pagal BK 181 straipsnio 2 dalį neturi, kadangi yra nustatyti kiti BK 181 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – fizinio smurto panaudojimas ir grasinimas panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį.
Dėl disponavimo psichotropinėmis medžiagomis (BK 259 straipsnio 1 dalis), piktnaudžiavimo tarnyba (BK 228 straipsnio 1 dalis), dokumentų klastojimo ir disponavimo suklastotais dokumentais (BK 300 straipsnio 1 dalis), lenkimo vartoti psichotropines medžiagas (BK 264 straipsnio 1 dalis).
BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Veika kvalifikuojama pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, jei nustatomas bent vienas dispozicijoje išvardytų alternatyvių požymių ir nenustatytas tikslas medžiagas platinti. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnyje nustatyta veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. kaltininkas bent bendrais bruožais suvokia, kad gamina, perdirba, įgyja, laiko, gabena, siunčia narkotines ar psichotropines medžiagas ir nori tai daryti. Šis subjektyvusis aptarinėjamos nusikalstamos veikos sudėties požymis įrodinėjamas ne tik remiantis paties kaltininko parodymais, bet ir atsižvelgiant į visas objektyvias, byloje surinktais įrodymais pagrįstas bylos aplinkybes.
BK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Padėjimu įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikytini tie asmens veiksmai, kuriais jis sudaro ar palengvina sąlygas kitam asmeniui įsigyti šių medžiagų. Tai gali būti receptų klastojimas, patarimų ir nurodymų davimas, informacijos, kur gauti šių medžiagų, su kuo susisiekti, teikimas, supažindinimas su platintoju, pavežimas iki platinimo vietos ir pan. Nusikaltimo objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų.
Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Už šiame straipsnyje nurodytų veikų padarymą atsakomybė kyla už patį nusikalstamų veikų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl nusikalstamos veikos padarymo kilo kokie nors padariniai. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų – netikro dokumento pagaminimo ir tikro dokumento suklastojimo esmė gali būti apibūdinta kaip netikro ar suklastoto tikro dokumento sukūrimas. Dėl to netikro dokumento pagaminimas yra baigta nusikalstama veika tada, kai netikras ar suklastotas tikras dokumentas yra sukurtas, t. y. gali atlikti savo funkciją – būti tam tikrą teisinę reikšmę turinčios informacijos įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-140-495/2021). Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, Nr. 2K-7-35/2011, Nr. 2K-4-689/2019). Žinomai netikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui. Dokumento suklastojimas ir (ar) disponavimas suklastotu dokumentu yra tiesiogine tyčia padaromos veikos – kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas ir toks asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas BK 228 straipsnyje baudžiamąją atsakomybę už piktnaudžiavimą, siekia užtikrinti normalią, teisinės valstybės siekį atitinkančią, veiksmingą, autoritetingą, Konstitucijai, įstatymams ir kitiems teisės aktams neprieštaraujančią institucijų ar asmenų, turinčių atitinkamus administracinius įgaliojimus ar teikiančių viešąsias paslaugas, veiklą. Tarp tokių institucijų yra ir VšĮ (duomenys neskelbtini). Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs išdėstytų byloje ištirtų įrodymų visumą, sprendžia, jog kaltinamųjų R. A. ir L. L. kaltę pagrindžiančių įrodymų yra surinkta pakankamai pagal visus jiems inkriminuotus kaltinimus.
Faktinės kaltinimuose nurodytos aplinkybės dėl vaistų, turinčių savo sudėtyje psichotropinių medžiagų – tramadolio ir diazepamo padėjimo įsigyti, jų įsigijimo, gabenimo, receptų suklastojimo ir jų panaudojimo yra visiškai įrodytos nuosprendyje išdėstytais įrodymais – kaltinamųjų parodymais, liudytojo D. K. teisiamojo posėdžio metu pagarsintais parodymais, kad jis 2020 m. gruodžio 1 d. jis vežė R. A. į Vilnių, R. A. teigimu į medicinos įstaigą pas gydytoją (t. 4, b. l. 122–125), 2021 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, kuriame užfiksuoti R. A. prašymai L. L. dėl nuskausminamojo vaisto – narkotinio analgetiko gavimo ir L. L. sutikimas vaistą parūpinti (t. 2. b. l. 58–59, 61–64), 2021 m. lapkričio 10 d. slapto sekimo protokolas bei pažyma, kuriuose užfiksuotas R. A. vykimas į (duomenys neskelbtini), susitikimas su L. L. prie VšĮ (duomenys neskelbtini) bei vaistų perdavimas (t. 2, b. l. 83–87), 2020 m. gruodžio 1 d. kratos ir 2020 m. gruodžio 23 d. daiktų apžiūros protokolai, iš kurių matyti, kad kratos metu pas R. A. rastame telefone buvo nustatytas susirašinėjimas su L. L., SMS žinutė, kuria R. A. prašo dar išrašyti vieną receptą siunčia nuotrauką su vaisto Relanium 5 mg Diazepamas 20 tablečių vaizdu, L. L. atsakymas sutinkant su prašymu bei susitikimo vietos adresu (t. 2, b. l. 117–125), 2020 m. gruodžio 1 d. R. A. asmens kratos protokolas, kuris patvirtina, kad pas R. A. buvo rastos vaistų Relanium ir Tramadol dėžutės su 14 vnt. Relanium tablečių ir 25 vnt. Tramadol tablečių (t. 4, b. l. 139–143), 2021 m. kovo 8 d. specialisto išvada, kuria konstatuota, kad pas R. A. paimtuose vaistuose yra 0,070 g. psichotropinės medžiagos – diazepamo ir 1,250 g psichotropinės medžiagos – tramadolio (t. 3, b. l. 27–37).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas. Gabenimas yra narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas. Medžiagos gali būti gabenamos jas transportuojant, nešant su savimi ir pan. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad gabenimu laikomas tokių medžiagų perkėlimas didesniais nuotoliais, pavyzdžiui, iš gatvės į gatvę, į kitą miestą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-32/2006, Nr. 2K-624/2006, Nr. 2K-353/2007). Šiuo atveju objektyviai nustatyta, kad R. A. gavo iš L. L. vaistus, turinčius savo sudėtyje psichotropinių medžiagų, šiai šiuos vaistus perdavus, o jam priėmus. Aplinkybė, kad R. A. gavo šiuos vaistus neatlygintinai, reikšmės veikos kvalifikavimui neturi, kadangi psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, Nr. 2K-353/2007). Taip pat byloje objektyviai nustatyta, kad R. A. iš L. L. įgytus vaistus gabeno automobiliu iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kol 202 m. gruodžio 1 d. 14.05 val. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnų, taigi R. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip psichotropinių medžiagų gabenimas. Taip pat kaltinamajam buvo inkriminuotas minėtų psichotropinių medžiagų laikymas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose), tačiau nagrinėjamu atveju objektyviai nustatyta, kad R. A. psichotropines medžiagas laikė su savimi palto kišenėje gabendamas automobiliu į savo suplanuotą nuvykti vietą, todėl teismas sprendžia, kad laikymas, kaip alternatyvus nusikalstamos veikos požymis kaltinamajam inkriminuotas nepagrįstai, taigi šalinamas iš kaltinimo. Vienos iš alternatyvių veikų pašalinimas iš kaltinimo įtakos kaltinamojo veikos kvalifikavimui neturi, kadangi yra nustatyti kiti du BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicijoje išvardyti alternatyvieji požymiai.
Taip pat kaltinime L. L. išdėstytas aplinkybes dėl tikrų dokumentų – specialaus recepto ir recepto suklastojimo ir suklastotų receptų panaudojimo, be jos pačios parodymų, patvirtina ir 2021 m. liepos 16 d. – 2021 m. liepos 19 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2020 m. gruodžio 1 d. specialus receptas išrašytas ligoniui L. L., vaistui – „Tramadoli 50mg N 30 in tab. S. po 1x2“, receptas yra antspauduotas gydytojos L. L. spaudu ir pasirašytas, 2020 m. gruodžio 1 d. receptas išrašytas ligoniui V. L., vaistui – Diazepami 5 mg N20 s. po 1x1, receptas yra antspauduotas gydytojos L. L. spaudu ir pasirašytas; taip pat prie receptų prisegti vaistų pirkimo kvitai, patvirtinantys, kad receptai buvo panaudoti 2020 m. gruodžio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 11:09:38 val. ir 11:09:39 val. juos pateikiant vaistininkei A. G. ir nusiperkant receptuose nurodytus vaistus. Taip pat ir 2021 m. balandžio 9 d. Valstybės įmonės Registrų centro raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1.17 E) patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. 12.35.15 val. pacientui L. L. specialistas L. L. išrašė elektroninį receptą vaistui Tramadolio hidrochloridas (t. 3, b. l. 44–49), nors iš 2021 d. birželio 22 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad duomenų apie pacientei L. L. nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. teiktas asmens sveikatos paslaugas duomenų nėra (t. 3, b. l. 52–53). Nors 2021 m. liepos 23 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 168–169) ir 2021 m. liepos 19 d. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 172) patvirtina, kad V. L. buvo prisirašęs VšĮ (duomenys neskelbtini) pas gydytoją L. L., tačiau 2021 m. rugpjūčio 4 d. daiktų apžiūros protokole (t. 3, b. l. 173–175) užfiksuota informacija patvirtina, kad 2020 m. gruodžio 1 d. V. L. asmens sveikatos istorijoje įrašų apie vaisto Diazepami skyrimą nėra. Aplinkybes, kad kaltinime nurodyti receptų blankai buvo išduoti gydytojai L. L., tačiau juos panaudoti išrašant vaistus Tramadoli ir Diazepami ligoniams L. L. ir V. L. nebuvo jokių medicininių indikacijų, patvirtina ir 2021 m. spalio 28 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. spalio 27 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 136-165, 181–200, t. 4, b. l. 1–27). Taigi, akivaizdu, kad L. L. išduoti tikri receptų blankai buvo užpildyti pačios L. L. juose įrašant tikrovės neatitinkančią informaciją apie ligonio duomenis ir juos pasirašant, t. y. suklastoti.
2021 m. birželio 28 d. (duomenys neskelbtini) banko raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie L. L. banko sąskaitos išrašus (t. 3, b. l. 87–93) patvirtina, kad būtent L. L. pateikė savo pačios suklastotus receptus vaistininkei ir nusipirko receptuose nurodytus vaistus, t. y. suklastotus receptus panaudojo.
Visi šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamųjų kaltei pagrįsti.
Kaltinamasis R. A. faktines nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes pripažino, paaiškino, kad dėl nuolatinių skausmų turi vartoti nuskausminamuosius vaistus, todėl paprašė savo buvusios klasiokės L. L., kad ši jam tokių vaistų gautų, suprato, kad tai vaistai, kuriems reikalingi receptai, paskui šiuos vaistus paėmė iš L. L. ir dalį jų suvartojo. Ir nors kaltinamasis, pripažindamas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ginčijo subjektyvųjį nusikalstamos požymį – kaltę, t. y. tvirtino, kad nežinojo, kad vaistams įgyti reikalingi specialūs receptai, nežinojo, kad vaistai savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, tačiau teismas kaltinamojo R. A. tiesioginė tyčia įgyti būtent psichotropinių medžiagų turinčių vaistų sprendžia esant įrodyta kitais byloje ištirtais įrodymais.
Kaltinamosios L. L. parodymai patvirtina, kad pokalbio metu ji minėjo R. A. ir šis pats šią aplinkybę žinojo, kad jo prašomam vaistui reikia specialaus recepto, kalbėjo apie tai, kad jo prašomi vaistai yra narkotiniai analgetikai. 2021 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole taip pat užfiksuoti R. A. prašymai L. L. dėl nuskausminamojo vaisto – narkotinio analgetiko gavimo ir L. L. sutikimas vaistą parūpinti (t. 2. b. l. 58–59, 61–64). R. A. asmens sveikatos istorijos duomenimis (vokas prie bylos), 2020 m. gruodžio 11 d. bei 2022 m. spalio 20 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 55–57, t. 7, b. l. 47) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu (t. 7, b. l. 55), kuriais nustatyta, kad kaltinamasis jau daug metų yra ar buvo gydomas psichotropinių medžiagų turinčiais vaistais – taip pat ir Tramadoliu bei Diazepamu, taip pat ir tuo laikotarpiu, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, todėl akivaizdu, kad tiek vaistų sudėtis, tiek jų poveikis, taip pat ir griežta jų įsigijimo tvarka jam buvo žinomi, taigi yra pagrindas konstatuoti, kad kaltinamasis R. A., gal ir ne mediciniškai tiksliai, bet bendrais bruožais suvokė, kad prašo L. L. ir įgyja iš jos būtent tokių vaistų, kurie savo sudėtyje turi psichotropinių medžiagų, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji L. L. kaltę dėl padėjimo kaltinamajam R. A. įgyti psichotropinių medžiagų pripažino visiškai, nurodė nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Teismas netikėti jos parodymais neturi jokio pagrindo, parodymus patvirtina kiti šiame nuosprendyje jau aptarti įrodymai. Akivaizdu, kad kaltinamoji, būdama medikė, suprato jos atliekamų veiksmų neteisėtą pobūdį, suprato, kad išrašo receptus juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie ligonį, kad šiuos suklastotus receptus panaudoja nupirkdama vaistus, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, šiuos vaistus perduoda R. A., taip padėdama jam įgyti psichotropinių medžiagų turinčius vaistus, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Nors kaltinamosios gynėja kėlė versiją, kad kaltinamosios L. L. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 264 straipsnio 1 dalį, kadangi ji vaistus R. A. perdavė gydymo tikslais, tačiau teismas tokį gynybos argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Iš tiesų, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ diazepamas bei tramadolis yra įtraukti į sąrašus psichotropinių medžiagų, kurias leidžiama vartoti gydymo tikslais. Tačiau L. L. yra medikė, šeimos gydytoja, ne vienerius metus besiverčianti medicinos praktika (t. 4, b. l. 32–34), todėl jai tiek vaistų pobūdis, tiek jų skyrimo tvarka buvo akivaizdžiai žinoma. Vaistų skyrimas yra medicinos praktikos, kuri Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama kaip gydytojo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama sveikatos priežiūra, apimanti asmens sveikatos būklės tikrinimą, ligų profilaktiką, diagnozavimą ir ligonių gydymą, dalis. Receptas yra nustatytos formos dokumentas, kurį, vadovaudamasis jo pildymo taisyklėmis, išrašo gydytojas, skirdamas vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. 112 „Dėl Receptų rašymo ir vaistinių preparatų, medicinos priemonių (medicinos prietaisų) ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių išdavimo (pardavimo) vaistinėse gyventojams ir popierinių receptų saugojimo, išdavus (pardavus) vaistinius preparatus, medicinos priemones (medicinos prietaisus) ir kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones vaistinėje, taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 28-1013) 9 punktą, vaistiniai preparatai recepte išrašomi vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais, kitais sveikatos apsaugos ministro įsakymais, reglamentuojančiais vaistinių preparatų skyrimą, diagnostikos ir gydymo metodikomis, diagnostikos ir gydymo protokolais (jei jie yra), vaistinio preparato charakteristikų santraukų nurodymais. Gydytojas asmeniškai atsako už išrašytus receptus. Apie vaistų paskyrimą gydytojas privalo pažymėti ligonio ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir t.t. Iš šių norminių aktų nuostatų akivaizdu, kad recepto išrašymas yra dalis teikiamų medicininių paslaugų, kurį gydytojas išduoda tik atlikęs ligonio apžiūrą, nustatęs diagnozę ir tuomet skirdamas reikiamą gydymą. Byloje nustatyta, kad R. A. psichotropinio vaisto prašė ne sau, o nurodydamas, kad jo draugas po chirurginės operacijos kenčia didelius skausmus, tačiau akivaizdu, kad L. L. kaip gydytoja pati su asmeniu, kuriam jos manymu buvo skirti psichotropiniai vaistai nebendravo, jo ne tik kad neapžiūrėjo, bet ir neišklausė, nei ligos, nei skausmo lygio nediagnozavo, jokių medicininių indikacijų dėl vaisto skyrimo nenustatė. Vaistą Relanium L. L. perdavė R. A. iš viso be jokio paaiškinimo dėl vaisto reikalingumo gydymui, o tik vykdydama R. A. prašymą, išdėstytą telefoninėje žinutėje, nors vien R. A. prašymų turinys rodė akivaizdų jo nurodytų aplinkybių nelogiškumą (kad kviestas chirurgas į namus, „susiuvo“ jo draugą, bet kadangi su savimi neturėjo specialaus raudono recepto blanko, todėl neišrašė stiprių nuskausminamųjų vaistų) bei supratimą dėl tokio prašymo neteisėtumo. Pats R. A. žinutėje nurodė, kad prašydamas Relanium vaisto jaučiasi nesmagiai, nes šiaip nuėjus pas gydytoją gauti receptą tokiam vaistui nėra paprasta, nes akivaizdu, kad gydytojas turi apžiūrėti pacientą, įvertinti jo būklę, nustatyti objektyvius požymius ir medicinines indikacijas bet kokio, o juo labiau psichotropinio vaisto skyrimui. Taigi, teismas sprendžia, kad L. L. vaistus, savo sudėtyje turinčius psichotropinių medžiagų, R. A. perdavė ne gydymo tikslais, o tiesiog pildydama jo, kaip pažįstamo asmens, norą gauti šių vaistų ir tiksliai nežinodama, kur ir kaip jis šiuos vaistus panaudos. Tai, kad pats R. A. buvo suinteresuotas šiuos vaistus gauti sau vartojimui, kad iš tiesų jis yra anksčiau juos vartojęs, nesudaro pagrindo vertinti kaltinamosios L. L. veiksmus kaip teisėtus, nes ji šių aplinkybių kaltinamajam perduodama vaistus nežinojo.
Kadangi kaltinamojo R. A. įgytas psichotropinių medžiagų tramadolio ir diazepamo kiekis viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 228 ir 246 punktuose nurodytus nedidelius kiekius, t. y. buvo didesnis nei 0,4 g tramadolio ir 0,04 g diazepamo, bet nebuvo didesnis nei nurodyti dideli kiekai, nebuvo nustatytas tikslas platinti, todėl R. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl psichotropinių medžiagų – tramadolio ir diazepamo įgijimo ir gabenimo neturint tikslo jų platinti.
Nustačius tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų požymius, kaltinamosios L. L. veiksmai pagrįstai yra kvalifikuoti pagal BK 264 straipsnio 1 dalį dėl padėjimo įgyti psichotropines medžiagas ne gydymo tikslais, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl tikrų dokumentų suklastojimo ir šių žinomai suklastotų tikrų dokumentų panaudojimo.
Taip pat aukščiau aptarti įrodymai patvirtina L. L. kaltę dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.
Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.
Ištirti įrodymai – tiek kaltinamosios parodymai, tiek ir nuosprendyje nurodyti rašytiniai duomenys patvirtina, kad L. L. dirbo VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 193–200, t. 4, b. l. 1–4), ji buvo supažindinta su poliklinikos darbo reglamentu (t. 3, b. l. 183–192), (duomenys neskelbtini) pareiginėmis instrukcijomis (t. 4, b. l. 5–8), VšĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų etikos kodekso nuostatais (t. 4, b. l. 9–14), vidaus tvarkos taisyklėmis (4 t. b. l. 15–25). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad L. L., dirbdama Viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) licenzijuota (duomenys neskelbtini), t. y. būdama valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, suklastojo du tikrus dokumentus – receptus juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie ligonį, panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – receptus juos pateikdama vaistininkei ir nupirkdama receptuose išrašytus vaistus. Akivaizdu, kad dokumentų klastojimui ir jų panaudojimui L. L. naudojosi savo tarnybine (duomenys neskelbtini) padėtimi, taigi šiais savo veiksmais L. L. pažeidė ne tik 2021 m. spalio 25 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas Lietuvos medicinos normas, bet ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos gydytojų sąjungos prezidento 2015 m. gegužės 11 d. pasirašyto Lietuvos gydytojo profesinės etikos kodekso, kuris yra privalomas kiekvienam Lietuvos gydytojui, 1.1. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo laikytis, inter alia, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, įgyvendinamųjų teisės aktų, reglamentuojančių pacientų teises, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir medicinos praktiką, nuostatų, ir 1.4. punktą, nurodantį, kad atlikdamas profesines pareigas gydytojas privalo sąžiningai ir atidžiai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka; Lietuvos Respublikos 1996 m. rugsėjo 25 d. medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 (nauja redakcija, patvirtinta 2004 m. balandžio 20 d. įstatymu Nr. IX-2148) 10 straipsnio 6 punktą, įpareigojantį gydytoją laikytis gydytojo profesinės etikos principų, ir to paties straipsnio 7 punktą, įpareigojantį gydytoją tvarkyti medicinos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka.
Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju L. L. buvo inkriminuojamas didelės neturtinės žalos padarymas juridiniam asmeniui diskredituojant įstaigos autoritetą bei sumenkinant Lietuvos gydytojo vardą. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Didelės žalos požymis turi būti konstatuojamas paprastai tuomet, kai dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali juridinio asmens ar valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.
Byloje nustatyta, kad kaltinamoji, naudodamasi būtent gydytojos statusu, įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. suklastojo receptus bei juos panaudojo, tokiu būdu piktnaudžiavo tarnyba. Be to, tęsdama savo neteisėtus veiksmus, žinodama itin griežtą vaistų, savo sudėtyje turinčių psichotropinių medžiagų, apyvartos reglamentavimą, tyčia nesilaikė nustatytos tvarkos, savo veiksmais sudarė sąlygas kitam asmeniui įvykdyti nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, t. y. neteisėtai įgyti psichotropinių medžiagų, ir tuo pačiu įvykdė dar vieną apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalis – padėjo kitam asmeniui įgyti psichotropinių medžiagų ne gydymo tikslais. Nors kaltinamoji nurodė, kad drausminė atsakomybė jos atžvilgiu įstaigoje nebuvo taikyta, tačiau ji pripažino, kad gydymo įstaigoje darbuotojai žinojo apie jos atliktus neteisėtus veiksmus. Taip pat iš viešai prieinamos informacijos internete nustatyta, kad buvo pasirodęs straipsnis viename didžiausių naujienų portalų Lietuvoje (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) L. L. neteisėtus veiksmus, taigi atgarsis ne tik tarp įstaigos darbuotojų, bet ir visuomenėje buvo sukeltas. Be to, byloje nustatyta, kad buvo atliekamas gydymo įstaigos neplaninis patikrinimas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymais poliklinika buvo įspėta dėl nustatytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų, kurie buvo susiję su (duomenys neskelbtini) L. L. atliktais neteisėtais veiksmais (t. 3 b. l. 137–157). Įstatymų leidėjas griežtai reglamentuoja įvairių narkotinių, psichotropinių medžiagų apyvartą, taip pat ir tų, kurios yra leistinos vartoti medicininiais tikslais, tačiau L. L., veikdama tiesiogine tyčia, naudodamasi savo tarnybine padėtimi, klastojo dokumentus, juos panaudojo, tuo padarė nusikalstamą veiką, padėjo kitam asmeniui įgyti psichotropinių medžiagų, tuo pačiu sudarė sąlygas nusikalsti ir kitam asmeniui, t. y. disponuoti psichotropinėmis medžiagomis, todėl teismas sprendžia, kad tokiais veiksmais ji sumenkino Lietuvos gydytojo vardą, diskreditavo įstaigos, kurioje dirbdama nusikalto, autoritetą – tuo VšĮ (duomenys neskelbtini) padarė didelę žalą, todėl jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.
IV. Civiliniai ieškiniai
Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas.
Nukentėjusysis T. P. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 2738 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro patirto ortodontinio gydymo išlaidos – 285 Eur ir būsimos ortodontinio gydymo išlaidos – 2453 Eur, bei 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 6, b. l. 115–124).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta kaltinamojo R. A. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiojo T. P. atžvilgiu, sveikatos sužalojimo, todėl kaltinamasis turėtų atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą turtinę žalą, tačiau teismas sprendžia, kad nėra įrodyta, kad būtent dėl kaltinamojo neteistų veiksmų nukentėjusiajam yra padarytos konkrečios pasekmės sveikatai, dėl kurių nukentėjusysis ir patyrė išlaidas ir planuoja patirti išlaidas ateityje.
Nukentėjusysis nurodė, kad dantis jam ėmė darytis paslankus ir vėliau iškrito būtent dėl patirto kaltinamojo smurto, tačiau jokių objektyvių, abejonių nekeliančių įrodymų, kurie patvirtintų nukentėjusiojo parodymus, nėra. Nukentėjusysis kartu su ieškiniu pateikė odontologinio ir ortodontinio gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, patvirtinančius patirtas 285 eurų išlaidas (t. 6, b. l. 121, 123), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą dantų gydymo planą 2453 eurų sumai (t. 6, b. l. 120), 2021 m. liepos 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ medicinos dokumentų išrašą/siuntimą (t. 6, b. l. 122–123), iš kurio matyti, kad nukentėjusysis į gydymo įstaigą dėl danties traumos kreipėsi 2021 m. liepos 23 d., gydytojai odontologei D. J. nurodė, kad prieš metu konflikto metu patyrė 21 danties traumą, dantis buvęs protezuotas prieš 15 metų, nuskilo vainiko kandamas kraštas, pradėjo darytis paslankus, o vėliau atsicementavo 21 danties vainikas su kaiščiu. Gydytoja odontologė nustatė, kad atsicementavęs 21 danties metalo keramikos vainikėlis su metaliniu kaltiniu kaiščiu, tačiau dėl prastos sugijimo prognozės (danties šaknies kraštas 4 mm po dantenomis) rekomenduota dantį šalinti, implantuoti, protezuoti.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja gydytoja odontologė D. J. patvirtino, kad T. P. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ skubos tvarka. Prieš vykdama į teismą pasitikrino išrašus ir matė, kad pacientas norėjo pricementuoti vainikėlį, bet to padaryti buvo negalima, nes šaknis buvo nugedusi ar nuskilusi, ji parekomendavo dantį šalinti ir implantuoti, ar daryti tiltą. Ji tik laikinai vainikėlį pricementavo. Liudytoja paaiškino, kad negalima buvo nustatyti, dėl ko danties vainikėlis buvo nukritęs, iš padarytos nuotraukos buvo matyti, kad šaknis buvo pažeista, lūžusi, o ar tai įvyko dėl irimo, karieso, ar buvusios traumos, negalima nustatyti tiksliai. Papildomai paaiškino, kad danties vainikėlis tai dirbtinis dantis, pacientas atėjo rankose jį atsinešdamas ir sakė, kad nukrito, prašė priklijuoti. Nuo stipraus poveikio, danties šaknis gali lūžti, gali pradėti klibėti, gali ir neklibėti. Teismo medicinos ekspertas atskirtų ar tai vainikėlis, nes matosi pagal struktūrą, skiriasi ir spalviškai, būna ir forma kitokia, danties audinys ir keramikos audinys skiriasi, visą tai atskiria odontologai, tai gali pamatyti ir kitas medikas, priklausomai kaip artimas tikslumu tas padarytas laboratorijoje vainikėlis.
Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 25 d. bei 2021 m. kovo 2 d. specialisto išvadų, nukentėjusiajam danties sužalojimas nebuvo konstatuotas (t. 1, b. l. 110–111, 130–131). Iš 2020 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados turinio matyti, kad nukentėjusiojo apžiūros metu buvo nustatyta, kad nežymiai paslankus viršutinio žandikaulio kairės pusės I dantis, tačiau dantenų pakraujavimo ir paburkimo nėra (t. 1, b. l. 110–111). Iš specialisto išvadomis konstatuotų sužalojimų matyti, kad nukentėjusiajam buvo nustatyti tokie veido sužalojimai – linijiniai odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje, dešiniame antakyje, dešiniame skruoste, taigi sužalojimų veido kairėje pusėje iš tiesų nebuvo konstatuota. Taip pat specialisto išvados tiriamojoje dalyje nebuvo pažymėtas danties vainiko kandamojo krašto nuskilimas, kurs nurodytas nukentėjusiojo pateiktame medicinos dokumente išraše/siuntime, todėl kyla pagrįsta abejonė, kad danties netekimą galėjo sukelti ir vėlesnė trauma. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad nors 2020 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad nežymiai paslankus viršutinio žandikaulio kairės pusės I dantis, dantenų pakraujavimo ir paburkimo nėra, tačiau danties sužalojimas nebuvo įrašytas į išvados konstatuojamąją dalį, nes danties paslankumas tai subjektyvus dalykas – neaišku dėl ko dantis galėjo klibėti. Nebuvo jokių duomenų – odontologo rentgenogramos, įrašo, kad lūžusi danties šaknis. Taip pat specialistas, apžiūrėjęs T. P. pateiktus dokumentus prie civilinio ieškinio, paaiškino, kad 21 dantis gali būti tas pats dantis, kaip ir nurodytas specialisto išvadoje, tačiau kadangi tai protezuotas dantis, todėl yra netraukiamas į sužalojimų sąrašą. Be to, nebuvo nustatyta jokių aplinkinių audinių sužalojimų, t. y. nebuvo pakraujavę dantenos, nebuvo patinimo, todėl ir dabar pateiktas medicinos dokumentų išrašas nekeistų išvados. Jei toks išrašas būtų pateiktas prieš rašant išvadą, būtų nurodyta tiriamojoje dalyje, bet išvada taip pat nebūtų kitokia. Kadangi specialistas parašė, kad dantis paslankus, tai reiškia, kad pats tai matė. Dėl ko galėjo būti tas paslankumas, neaišku, gali būti ir paradantozė, nes nėra jokių duomenų dėl sužalojimo. Nukentėjusysis, teigdamas, kad danties traumą patyrė nagrinėjamos veikos apdarymo metu, tačiau į gydymo įstaigą dėl danties traumos nesikreipė beveik metus laiko, nors dėl kitų sužalojimų, t. y. krūtinės traumos kreipėsi, dėl ko buvo pateikta patikslinta specialisto išvada ir konstatuotas sunkesnis sužalojimo mastas, kreipėsi.
Taigi, byloje nėra jokių objektyvių, abejonių nekeliančių duomenų, kad būtent dėl kaltinamojo kaltų veiksmų, t. y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį, nukentėjusysis patyrė tokio pobūdžio danties traumą, kuri sąlygojo turtinės žalos atsiradimą, todėl jo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, atmetant jį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Taip pat nukentėjusysis T. P. prašo priteisti 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes iš jo buvo prievartaujamas turtas panaudojant smurtą, grasinant, sužalojant sveikatą. Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Neturtinės žalos atlyginimą reglamentuoja CK 6.250 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra pažymėjęs, kad piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos įvertinimu pinigais siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, patirtą skriaudą.
Dėl kaltinamojo nusikalstamų tyčinių veiksmų nukentėjusysis T. P. patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dėl daugybinių kūno sužalojimų, be kitų ir krūtinkaulio lūžimo, jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Be fizinių pasekmių, nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus – nusikaltimo metu jis patyrė išgąstį, stresą, baimę dėl savo sveikatos ir saugumo, po to bijojo eiti į darbą, nes bijojo, kad kaltinamasis vėl gali ateiti, sunkiai miegojo, buvo nedarbingas tris savaites dėl krūtinkaulio lūžimo ir jaučiamo skausmo. Visą patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, kaip neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 6 000 eurų suma, kas iš esmės neprieštarauja teismų praktikoje suformuotiems teisiškai reikšmingiems neturtinės žalos nustatymo kriterijams, nes kai neteisėtais kito asmens veiksmais yra padaroma žala asmens sveikatai, tai sudaro pakankamą pagrindą priteisti santykinai didesnes pinigų sumas nukentėjusiems asmenims, lyginant su kompensacijų dydžiais kitų kategorijų bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, to objektyviai reikalauja pažeistos vertybės pobūdis, jos vieta vertybių hierarchijoje (LAT 2010-04-13 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-167/2010; LAT 2010-05-03 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-196/2010 ). Tačiau įvertinus tai, kad jokių duomenų apie ilgalaikį fizinės bei dvasinės sveikatos pakenkimą, nėra, nukentėjusysis stacionare nesigydė, chirurginių intervencijų nepatyrė, jo nedarbingumas nebuvo ilgalaikis, įvertinus ir kaltinamojo sveikatos būklę ir darbingumo lygį, kuris iš dalies lemia kaltinamojo galimybes gauti pajamas, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, priteistinos neturtinės žalos suma mažintina iki 4000 Eur.
Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa, baudžiamojoje byloje pripažinta civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 109,07 eurų turtinės žalos, susijusios su T. P. gydymo išlaidomis, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas išrašu apie suteiktų paslaugų pobūdį ir kainą (t. 1, b. l. 136–141). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, baudžiamojoje byloje pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 235,52 eurų turtinės žalos, susijusios su T. P. priskaičiuota ligos išmoka, atlyginimo. Ieškinio dydis grindžiamas T. P. nedarbingumo laikotarpiu 2020 m. rugsėjo 24 d. – 2020 m. spalio 9 d., pažymėjimais, sprendimu skirti ligos išmoką, pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas (t. 1, b. l. 165–168). CK 6.283 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnyje numatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė, kadangi jis pripažintas kaltu dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tuo pačiu yra atsakingas ir dėl to atsiradusių gydymo išlaidų atlyginimo, ligos pašalpos jam išmokėjimo, todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, žalą priteisiant iš kaltinamojo.
V. Bausmių skyrimas
Dėl bausmės R. A.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų jo padarytų nusikaltimų. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis iš esmės pripažino, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį ir reikalavo iš jo pinigų, pripažino įgijęs vaistus, savo sudėtyje turinčius psichotropinių medžiagų iš L. L., tačiau jis neigė prievartavęs turtą iš nukentėjusiojo, neigė supratęs ir žinojęs, kad jo prašomi ir įgyjami vaistai yra psichotropiniai, dėl nusikaltimų nesigailėjo, teigdamas, kad buvo išprovokuotas nukentėjusiojo, gailėjosi tik dėl to, kad įtraukė į nusikaltimą savo klasiokę, todėl toks apgailestavimas, vertinant jį aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, nelaikytinas nuoširdžiu pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Nors kaltinamasis nurodė, kad smurtavo prieš nukentėjusįjį būdamas išprovokuotas, tačiau teismas nemato pagrindo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos aplinkybės (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys). Ši aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016, 2K-P-135-648/2016). Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusysis, tyčia įsimontavo slaptą vaizdo kamerą ir tyčia neatsakinėjo teigiamai į jo reikalavimus gauti pinigus, taip jį provokavo smurtauti, tačiau nukentėjusiojo atsisakymo paklusti neteisėtiems kaltinamojo reikalavimams negalima laikyti kaltinamojo provokavimu ir tuo lengvinti kaltinamojo atsakomybę.
Skiriant bausmę R. A. taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis įvykdė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama sunkių (BK 11 straipsnio 5 dalis, 181 straipsnio 2 dalis), kita – nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 259 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia, sunkus nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. R. A. nusikalto būdamas neteistas, tačiau buvo teistas vėlesniais nuosprendžiais už praeityje (2018 ir 2019 metais) padarytus nesunkius nusikaltimus, taip pat susijusius su smurto naudojimu, grasinimais, darė šioje byloje nagrinėjamas naujas nusikalstamas veikas jo atžvilgiu nagrinėjant kitas baudžiamąsias bylas, kas neigiamai jį charakterizuoja, rodo jo polinkį nusikalsti. Taip pat jis baustas ir administracine tvarka (t. 5, b. l. 46–49). Kaltinamasis iš dalies darbingas – nustatytas 45 proc. netektas darbingumas (t. 7, b. l. 48), verčiasi pagal verslo liudijimą, psichikos ar priklausomybės ligomis neserga (5 t., b. l. 52, 60). Byloje pateikta VšĮ (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugsėjo 6 d. charakteristika (t. 7, b. l. 45–46), iš kurios matyti, kad R. A. kreipėsi į šią įstaigą dėl socialinės – psichologinės krizės, nerimo dėl ateities, noro išsiaiškinti, ar yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų vartojimo, lankėsi konsultacijose, aktyviai dalyvavo pokalbiuose, atliko testus, jam buvo taikyti streso įveikos įgūdžiai, motyvavimo technikos, teikta psichologinė – emocinė pagalba. Nurodyta, kad atlikus testus dėl narkotikų vartojimo nustatyta, kad priklausomybės narkotikams neturi, nes patenka į mažai rizikingą vartojančių asmenų grupę. Taip pat nurodyta, kad paskutiniuose užsiėmimuose buvo stebima teigiama jo elgesio dinamika, teigiamai kintantys pokyčiai mąstymo bei elgesio srityje, padidėjusi vidinė motyvacija, konsultacijos bus tęsiamos ir toliau.
Pagrindų kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių nuostatas ir paskirti švelnesnes nei įstatymo nustatytos bausmės, byloje nenustatyta. BK 54 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Aukščiau nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad sankcijos ribose už inkriminuotą sunkią nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirta bausmė prieštarautų teisingumo principui, išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje nuostatas, nenustatyta, todėl kaltinamajam skirtina BK 181 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam skirtina arešto bausmė. Parenkant bausmės trukmę būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta, kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, tačiau jau būdamas įvykdęs tris kitas nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas vėlesniais nuosprendžiais, taigi jo nusikalstamo elgesio negalima vertinti kaip atsitiktinio, jo įvykdyta sunki nusikalstama veika sukėlė žalingas pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, todėl jam skirtina artima vidurkiui, tačiau mažesnė už jį, sankcijoje nustatyta laisvės atėmimo bausmė, o už nesunkų nusikaltimą – artima vidurkiui arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, kadangi, nusikaltimai, už kuriuos jos paskirtos, labai skiriasi pagal savo pavojingumo laipsnį ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta vienerių metų dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir R. A. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytina atlikta bausmės dalis pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 13 val. 49 min. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 13 val. 15 min. – dvi paros (t. 4, b. l. 133–134, 191–192).
R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimas (t. 4, b. l. 193–197) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos ir pagrindai R. A. taikyti dalinį bausmės vykdymo atidėjimą. Jis padarė vieną nesunkų, vieną sunkų nusikaltimus. Pastarasis numatytas BK XXVIII skyriuje, dėl kurio nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimo instituto. Kaltinamasis nusikaltimų padarymo dienai laikomas neteistu išnykus ankstesniam teistumui, ir nors jis teistas vėlesniais nuosprendžiais, tačiau paskutiniu nuosprendžiu jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Nors R. A. dėl sunkaus nusikaltimo padarymo kaltės nepripažino, tačiau jo pateikti duomenys patvirtina, kad jis yra motyvuotas keisti savo elgesį į teigiamą, kreipėsi pagalbos į vyrų krizių centrą, siekdamas išsiaiškinti savo netinkamo elgesio, korekcijos būdus. Kaltinamajam nusikalstamas veikas skirtina subendrinta galutinė bausmė neviršija penkerių metų laisvės atėmimo ir yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti asmeniui atlikus tik jos dalį. Įvertinus R. A. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. nedelsiant atliktina laisvės atėmimo bausmės dalis nustatytina didesnė nei vidurkis, o likusios neatliktos bausmės vykdymas atidėtinas vidutiniam laikotarpiui.
Dėl L. L. baudžiamosios atsakomybės
L. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nenustatyta.
L. L. padarė tris nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), kitos – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 228 straipsnio 1 dalis, 264 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Ji anksčiau neteista, jos veiksmais turtinė žala nėra padaryta. Nusikaltimai padaryti turint vieningą tikslą ir motyvą, t. y. padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.
Sprendžiant kaltinamosios L. L. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas jos prašymas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos brolio K. Č. prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jo atsakomybei be užstato (t. 6, b. l. 125).
Vadovaujantis BK 40 straipsniu, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyti visos baudžiamojo įstatymo nustatytos sąlygos L. L. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus kaltinamosios asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes, jos požiūrį į padarytus nusikaltimus – ji nusikalto pirmą kartą, prisipažino padariusi jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo, turtinė žala jos veiksmais nėra padaryta, ji nebuvo nusikaltimų iniciatorė, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje L. L. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi. Vis tai pagal suformuotą teismų praktiką sudaro prielaidas, esant kitoms sąlygoms, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.
Sprendžiant klausimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.
K. Č. prašyme bei apklaustas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad artimai bendrauja su seserimi, jų santykiai geri, bendrauja intensyviai, nes gyvena netoliese vienas nuo kito, jis neigiamai vertina sesers poelgį, kalbėjosi su ja dėl jos elgesio, ji suprato savo veiksmų neteisėtumą, gailisi. K. Č. įsitikinęs, kad L. L. daugiau nenusikals. Jis pats nėra teistas, turi nuolatinį darbą, dirba (duomenys neskelbtini), advokatas R. P. charakterizuoja K. Č. tik teigiamai (t. 6, b. l. 129–135). Bylos duomenys patvirtina, jog kaltinamosios brolis K. Č. yra tinkamas asmuo būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, turi nuolatinį darbą, charakterizuojama teigiamai, nurodo, kad gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, ja pasitiki ir tvirtina, kad ji ateityje nusikaltimų daugiau nebedarys. Tiek kaltinamoji, tiek ir K. Č. nurodė, kad būtent dėl K. Č. įtakos kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu visiškai suprato savo veiksmų neteisėtumą, dėl to visiškai pripažino kaltę, paaiškino ir nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes. Nurodytos K. Č. asmeninės savybės, jo padėtis, gyvenimiška patirtis ir bendravimo su L. L. pobūdis leidžia daryti išvadą, kad K. Č. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo ir jo teigiama įtaka L. L. elgesiui gali būti pakankamai svari, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant K. Č. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jos atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamoji atiduotina pagal laidavimą K. Č. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltinamosios bei laiduotojo asmenybes, turtinę padėtį (t. 6, b. l. 136–139), laidavimas skirtinas kiek trumpesniam nei vidutinio dydžio terminui be užstato.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Laiduotojui išaiškintina jo teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei jis atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, spręstų dėl L. L. baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis).
Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės L. L. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse – jai laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jai padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
VI. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo
Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu siekiant užtikrinti (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštą 109,07 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, susijusios su nukentėjusiojo T. P. gydymu, atlyginimo, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. A. turtui – piniginėms lėšoms, paimtoms asmens kratos metu – 15,00 Eur. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas Alytaus apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis ir tęsiamas iki šiol.
R. A. pripažintas kaltu padarę nusikaltimą, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai patenkinti, todėl procesinės prievartos priemonės taikymo terminas paliktinas galioti iki civilinių ieškinių įvykdymo, areštuotas sumas nukreipiant į civilinių ieškinių padengimą.
Dėl proceso išlaidų
Nukentėjusysis T. P. prašė priteisti jam iš kaltinamojo R. A. atstovavimo išlaidas iš viso – 1300 Eur, pateikė pinigų sumokėjimo kvitus (t. 6, b. l. 124, t. 7, b. l. 72), patvirtinančius, kad už jo interesų atstovavimą teisme advokatui Nerijui Strazdui jis sumokėjo nurodytą atlygį.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Šioje byloje nukentėjusysis teikė civilinį ieškinį, buvo atstovaujamas atstovo teisiamuosiuose posėdžiuose, taigi nukentėjusiojo patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti buvo pagrįstos būtinybe organizuoti savo teisių gynimą teisminiame procese. Atstovavimo išlaidos pagal bylos apimtį, atliktų atstovo veiksmų kiekį ir pobūdį, pripažintinos protingomis ir pagrįstomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiojo turėtos išlaidos – 1300 Eur advokato paslaugoms apmokėti priteistinos iš kaltinamojo.
Dėl daiktų
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu Jotvingių g. 8, Alytus, saugomi:
1) Kėdės porankis (pakete Nr. (duomenys neskelbtini) ir šratinukas „Naturally Citizen“ (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimti 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš T. P. ir saugomi pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 50–51, 52); 2) Po tyrimo likę objektai pakete Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. „Relanium 5 mg“ vaistų dėžute su informaciniu lapeliu ir „Tramadol Lannacher 50 mg“ vaistų dėžutė su informaciniu lapeliu, saugomi pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 33–34, 35) sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies, 4 punktas);
3) Telefonas „iPhone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini)), dėkliukas (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimti 2020 m. gruodžio 1 d. automobilyje „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos protokolu pas R. A. ir saugomi pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 144–145, 146), grąžintini R. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
4) Du receptai (su kvitais), išrašyti 2020 m. gruodžio 1 d. gydytojos L. L. – L. L. ir V. L., paimti 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistininkės A. G., reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, ir saugomi pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 144–145, 146), grąžintini jas pateikusiai įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
5) Pinigai (15 eurų) pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 99–100, 101), perduotini nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių vykdysiančiai institucijai.
2. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje adresu Liepyno g. 7, Vilnius, saugomi:
1) Po tyrimo likusi vaistų pakuotė (lapelis) „Relanium 5 mg“ su 13 vnt. tablečių ir likusios vaistų pakuotės (lapeliai) „Tramadol Lannacher 50 mg“ su 24 vnt. tablečių, saugomi pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2021 m. kovo 8 d. aktą Nr. 20100 (t. 3, b. l. 32), sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
1) Kompaktinis diskas, voke Nr. 1, su vaizdo įrašais prie 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolo, pateiktais T. P.; kompaktinis diskas, voke Nr. 2, su vaizdo įrašais, nuotraukomis prie 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pateiktais T. P.; 3) kompaktinis diskas, voke Nr. 3, su vaizdo įrašais prie 2020 m. rugsėjo 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su (duomenys neskelbtini) miesto kamerų įrašais; kompaktinis diskas, voke Nr. 4, su garso įrašais prie 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (slaptas pokalbis – veiksmai prieš R. A.); 5) kompaktinis diskas, voke Nr. 5, su garso įrašais prie 2020 m. lapkričio 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (slaptas pokalbis – veiksmai prieš R. A.); 6) kompaktinis diskas, voke Nr. 6, su garso įrašais prie 2021 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (tel. pokalbiai – veiksmai prieš R. A.), paliktini saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
7) kompaktinis diskas, voke Nr. 7 su vaizdo įrašais prie 2021 m. lapkričio 10 d. slapto sekimo protokolo, grąžintinas lydimąjį dokumentą surašiusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (duomenys neskelbtini) poskyrio vyr. tyrėjo A. G. 2012-12-03 nutarimo pagrindu iš R. A. paimtus dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 196–197, 198–199), perduotus į teismą tome su asmens duomenų pažymomis, grąžinti R. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5. R. A. asmens sveikatos istorijos kopija, pridėta prie bylos voke, paliktina saugoti prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 181 straipsnio 2 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmes:
-pagal BK 181 straipsnio 2 dalį – 3 (tris) metus laisvės atėmimo;
-pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę arešto bausmę, ir skirti R. A. subendrintą bausmę – 3 (tris) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. gegužės 30 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti R. A. galutinę subendrintą bausmę – 3 (tris) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, paskirtos galutinės subendrintos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti. Nustatyti po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, o likusios laisvės atėmimo bausmės dalies – 2 (dvejų) metų vykdymą atidėti dvejų metų laikotarpiui.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, pradėjus taikyti likusios neatliktos bausmės dalies vykdymo atidėjimą, R. A. įpareigoti:
- neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios;
- dirbti ar registruotis užimtumo tarnyboje;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo.
Nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. A. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu pagrindu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. gruodžio 1 d. 13 val. 49 min. iki 2020 m. gruodžio 3 d. 13 val. 15 min. – dvi paras.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės dalį pagal Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
L. L., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, 264 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti ją K. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato, 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui.
L. L. baudžiamąją bylą nutraukti.
Atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės L. L. ir laiduotojui K. Č. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalis:
– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;
– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;
– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
L. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo R. A. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 109,07 Eur turtinės žalos atlyginimui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus naudai 253,52 Eur turtinės žalos atlyginimui bei 4000 Eur T. P. naudai neturtinės žalos atlyginimui. Kitoje dalyje T. P. civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo R. A. 1300 Eur T. P. naudai atstovavimo išlaidų.
Pratęsti iki teismo sprendimo dalyje dėl priteistų civilinių ieškinių visiško įvykdymo dienos laikiną nuosavybės teisės apribojimą kaltinamajam R. A. nuosavybės teise priklausančiam turtui –15 Eur eurams, šias pinigines lėšas nukreipiant civilinių ieškinių padengimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:
1. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu Jotvingių g. 8, Alytus, saugomus:
1) Kėdės porankį (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)) ir šratinuką „Naturally Citizen“ (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtus 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš T. P. ir saugomus pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2) Po tyrimo likusius objektus pakete Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. „Relanium 5 mg“ vaistų dėžutę su informaciniu lapeliu ir „Tramadol Lannacher 50 mg“ vaistų dėžutę su informaciniu lapeliu, saugomus pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies, 4 punktas);
3) Telefoną „iPhone“ IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (abonentinis numeris +(duomenys neskelbtini)), dėkliuką (pakete Nr. (duomenys neskelbtini)), paimtus 2020 m. gruodžio 1 d. automobilyje „Toyota Land Cruizer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kratos protokolu pas R. A. ir saugomus pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti R. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
4) Du receptus (su kvitais), išrašytus 2020 m. gruodžio 1 d. gydytojos L. L. – L. L. ir V. L., paimtus 2021 m. liepos 16 d. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaistininkės A. G., reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, ir saugomus pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti jas pateikusiai įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);
5) Pinigus (15 eurų) pakete Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių vykdysiančiai institucijai.
2. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje-saugykloje, esančioje adresu Liepyno g. 7, Vilnius, saugomus:
1) Po tyrimo likusią vaistų pakuotę (lapelis) „Relanium 5 mg“ su 13 vnt. tablečių ir likusias vaistų pakuotes (lapeliai) „Tramadol Lannacher 50 mg“ su 24 vnt. tablečių, saugomus pagal Narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) perdavimo ir priėmimo laikinam saugojimui 2021 m. kovo 8 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
1) Kompaktinį diską, voke Nr. 1, su vaizdo įrašais prie 2020 m. spalio 22 d. daiktų apžiūros protokolo, pateiktais T. P.; kompaktinį diską, voke Nr. 2, su vaizdo įrašais, nuotraukomis prie 2020 m. rugsėjo 30 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo, pateiktais T. P.; 3) kompaktinį diską, voke Nr. 3, su vaizdo įrašais prie 2020 m. rugsėjo 29 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo su (duomenys neskelbtini) miesto kamerų įrašais; kompaktinį diską, voke Nr. 4, su garso įrašais prie 2020 m. lapkričio 20 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (slaptas pokalbis – veiksmai prieš R. A.); 5) kompaktinį diską, voke Nr. 5, su garso įrašais prie 2020 m. lapkričio 26 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės atlikimo protokolo (slaptas pokalbis – veiksmai prieš R. A.); 6) kompaktinį diską, voke Nr. 6, su garso įrašais prie 2021 m. sausio 8 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo (tel. pokalbiai – veiksmai prieš R. A.), palikti saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
7) kompaktinį diską, voke Nr. 7, su vaizdo įrašais prie 2021 m. lapkričio 10 d. slapto sekimo protokolo, grąžinti lydimąjį dokumentą surašiusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
4. R. A. dokumentus – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasą Nr. (duomenys neskelbtini), perduotus į teismą tome su asmens duomenų pažymomis, grąžinti R. A. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
5. R. A. asmens sveikatos istorijos kopiją, pridėtą prie bylos voke, palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.