Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui E. Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų ir atsikirtimų santrauka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

5.1. Atsakovas yra nepilnamečių vaikų – A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (e/b t. 1, b. l. 5, 6);

5.2. Ieškovė nuo 2025-05-01 gyvena nuomojamame būste, nuoma per mėnesį sudaro 600 Eur (e/b t. 1, b. l. 13-22);

6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė nurodė, kad ji su vaikų tėvu nuo 2025-03-20 gyvena skyrium. Kadangi vaikų tėvas neteikia vaikams išlaikymo, išlaikymą vaikams ieškovė prašo priteisti kartu tikslindama savo reikalavimą ir prašydama vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Teismas, įvertindamas aplinkybę, kad išvadą teikianti institucija įvertino ir šeimos gyvenimo ir buities sąlygas, tėvas į teismo siųstus pranešimus (paštu, e/paštu) nereagavo, sprendžia, kad patikslinti ieškovės reikalavimai reiškiami nepilnamečių vaikų interesais, todėl priimami nagrinėti ir sprendžiami kartu.

8. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Atsakovui nereaguojant į teismo siųstus procesinius dokumentus ir elgiantis pasyviai byloje sprendžiant klausimus, susijusius su šalių nepilnamečiais vaikais, teismas vertina, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimas yra aktualus ir turi būti sprendžiamas kartu su reikalavimu priteisti vaikams išlaikymą.

9. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais, atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus. Siekiant nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriausiai atitiktų jo interesus, būtina nustatyti reikšmingų aplinkybių visumą.

10. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2007; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

11. Pažymėtina, kad tiek nustatant vaiko gyvenamąją vietą, tiek sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, svarbu vertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas, nes vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).

12. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ieškovės paaiškinimai (žiūrėti teismo sprendimo 4, 5 punktus) patvirtina, kad (i) šalių nepilnamečiai vaikai nuo 2025 m. balandžio pradžios ir šiuo metu gyvena su mama, t. y. ieškove, kuri yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams augti, vystytis, mokyti ir ilsėtis; (ii) vaikų tėvas vaikais nesidomi, jais nesirūpina, neteikia išlaikymo, ką patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai posėdyje, bet ir fiksavo VVTAĮT savo išvadoje išklausiusi vaikų nuomonę ir bandydama susisiekti su vaikų tėvu; (iii) šeimai nuo 2023-12-14 iki 2025-01-29 buvo taikyta atvejo vadyba, vaikų tėvo atžvilgiu išdavus orderį dėl SAA; (iv) teismui bandant įteikti atsakovui procesinius (ieškovės ir teismo) dokumentus, jų įteikti nepavyko, ieškovės nurodytu telefonu susiekti taip pat nepavyko.

13. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad vaikų tėvams pradėjus gyventi skyrium ir vaikų tėvui nesidomint vaikais ir jų nelankant, ieškovės prašymas nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina vertinamas kaip pareikštas vaikų interesais, įvertinant, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, atliepia jų poreikius, užtikrina jų gyvenimo ir buities sąlygas, domisi vaikų mokslais, užklasine veikla, laisvalaikiu, vasaros sporto stovyklomis, plečia vaikų akiratį organizuodama keliones į užsienį, patys vaikai nurodė, kad su mama sutaria gerai, todėl reikalavimas dėl gyvenamosios vietos nustatymo su vaikų motina tenkinamas (CPK 178, 179, 185 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

15. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

16. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

17. Orientacinio kriterijaus nustatymas iš esmės reiškia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl išlaikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rūpinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko išlaikymo pareigą, neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis išleidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklą, gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti. Įrodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių išlaidos vaiko išlaikymui viršija teismų praktikoje nustatytą orientacinį būtino išlaikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta vaiko poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

18. Ginčo byloje ieškovė prašė vaikų, kurie yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išlaikymui iš atsakovo priteisti po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teisminio nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad prašo priteisti išlaikymą vienam vaikui orientuojantis į minimalią mėnesinę algą Lietuvoje. Nors byloje nėra pateikta vaikų poreikių lentelė, tačiau teismas vadovaujasi kasacinio teismo suformuota praktika (žiūrėti teismo sprendimo 16, 17 punktai), ir sprendžia, kad įvertinus aplinkybes, kad abu vaikai šiuo metu lanko pradinę mokyklą, neturi sveikatos problemų, aktyviai užsiima užklasine veikla, gyvena nuomojamame būste, kas objektyviai dar labiau didina išlaikymo išlaidas, teismo turimais duomenimis, nei vienas iš tėvų taip pat neturi sveikatos problemų, todėl teismo vertinimu, ieškovės prašymas priteisti išlaikymą, orientuotą į minimalią mėnesinę algą, yra vertinamas kaip pagrįstas ir tenkintinas.

19. Teismas pažymi, kad nuo 2026-01-01 minimali mėnesi alga Lietuvoje neatskaičius mokesčių sudaro 1153 Eur (LR Vyriausybės 2025-10-16 nutarimas Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“). Taip pat nuo 2026-01-01 keičiasi ir vaikams mokamų išmokų dydis, t. y. nuo 122,50 Eur išmoka vaikui didėja iki 129,50 Eur per mėnesį. Sprendžiant dėl vaikams priteistino išlaikymo klausimą orientuojantis į minimalią mėnesinę algą bei įvertinant vaikams mokamos išmokos sumą, teismas sprendžia, kad ginčo byloje vaikų išlaikymui iš atsakovo priteistina suma sudaro 360 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui ((847 (atskaičius mokesčius) – 129,50) / 2) (CPK 12, 178, 179, 185 straipsniai).

20. Teismas nurodo, kad priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

21. Nepilnamečiams vaikams išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė, kuri yra vaikų atstovė pagal įstatymą ir su kuria nustatyta nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

22. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Bylinėjimosi išlaidos atlyginamos tai šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, t. y. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad ieškinys pagal suformuluotus reikalavimus buvo patenkintas, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas už ieškinio reikalavimus skaičiuotinas žyminis mokestis, viso 308 Eur (114 Eur už vaikų gyvenamąją vietą ir 194 už išlaikymo priteisimą) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 82, 96 straipsniai).

24. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 25,21 Eur, ieškinį tenkinus, į valstybės biudžetą priteisiamos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 333,21 Eur (308+25,21) suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96, 93, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti pagal patikslintus reikalavimus.

Nepilnamečių vaikų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį po 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) iki kiekvieno vaiko pilnametystės.

Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nepilnamečių vaikų A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 333,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.