- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-25
- Bylos Nr.
- 1A-165-616/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36321-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ernesta Montvidienė, Laisvydas Zederštremas
- Nuteistasis
- A. R.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu ir jam paskirtos bausmės:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 2 dalį (dėl (duomenys neskelbtini) turto sugadinimo) laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.
- pagal BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl valstybės turto sugadinimo) laisvės atėmimo bausmė 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos, jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė A. R. paskirta laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikotarpis nuo 2021 m. spalio 19 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę suėmimą A. R. nuspręsta palikti galioti ir panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.
Iš A. R. priteista (duomenys neskelbtini) 2880 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorės 2022 m. vasario 3 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui – piniginėms lėšoms AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 2880 Eur sumai paliktas galioti iki (duomenys neskelbtini) civilinio ieškinio atlyginimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veika tirti ir nagrinėti – kartono atraižą, skardinę ir du žiebtuvėlius, nuspręsta sunaikinti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. 2021 m. spalio 19 d. prieš 00.28 val. (duomenys neskelbtini) kieme, tyčia skardinėje talpoje žiebtuvėliu padegė popierių ir kitas degias atliekas, šią neužgesintą skardinę talpą įmetė į plastikinį atliekų konteinerį, dėl ko užsidegė jame buvusios atliekos ir sudegė 120 Eur vertės plastikinis atliekų konteineris, priklausantis (duomenys neskelbtini).
2. Taip pat A. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad tyčia sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, t. y. 2021 m. spalio 19 d. prieš 01.05 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kambaryje, tyčia ant grindų sudėjo ir žiebtuvėliu padegė name rastus beverčius daiktus, dėl ko kilo gaisras ir sudegė 2880 Eur vertės namas, priklausantis valstybei, atstovaujamai (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir skirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nurodo, kad teismas jam skyrė per griežtą bausmę ir neatsižvelgė į jo negalią.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Kelmė) prokurorė D. B. prašo nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
4.1. Teigia, kad A. R. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir tikslus, nėra per griežta. Pažymi, kad parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį teismas atsižvelgė į A. R. padarytų veikų pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į jo asmenybę, būtent į tai, kad jis yra vieną kartą teistas už analogišką ir kitokias veikas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba ir nėra registruotas kaip bedarbis, faktiškai neturi pastovios gyvenamosios vietos, į nusikaltimų aplinkybes (tyčia padegė du turto objektus, nebandė jų gesinti, gaisrą name net stebėjo, kt.), pasekmes ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atkreipia dėmesį, kad duomenys apie kaltinamojo psichinės sveikatos būklę ir jo paaiškinimas teismo posėdyje (pakankamai argumentuoti nurodymai, jog gal ir turi potraukį deginti, bet dėl to „ne jam spręsti“; nusikalto, nes „taip išėjo“, kt.) teismui leido prieiti išvadą, jog A. R. yra aiškiai pavojingas visuomenei, pats gali tai suvokti ir valdyti savo veiksmus (ką patvirtina ekspertizės išvados), tačiau visiška nesistengia to daryti. Prokurorės teigimu, teismas pagrįstai A. R. paskyrė trumpesnę nei vidutinės trukmės realią laisvės atėmimo bausmę.
4.2. Atkreipia dėmesį, kad A. R. yra vieną kartą teistas už kelias nusikalstamas veikas, įskaitant analogišką nusikaltimą – svetimo turto sunaikinimą padegant, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas ir vėliau atidėjimas panaikintas, iš bausmės atlikimo vietos jis paleistas 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pažymi, kad A. R. teistumas iki šių nusikaltimų padarymo buvo išnykęs visiškai neseniai – 2021 m. rugpjūčio 27 d. ir jis kaltinamas dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu. Prokurorės teigimu, šios aplinkybės leidžia pagrįstai tvirtinti, kad A. R. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, yra aiškiai pavojingas visuomenei, gali tai suvokti ir valdyti savo veiksmus, todėl trumpesnės trukmės laisvės atėmimo bausme nebus pasiekti bausmės tikslai. Teigia, kad A. R. iš naujo nusikalsta, yra pavojingas visuomenei, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas jo asmenybei ir daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo.
4.3. Prokurorės įsitikinimu, nuteistojo A. R. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie jo neįgalumą nėra pakankama tam, kad būtų galima svarstyti apie paskirtos bausmės švelninimą, nes nuteistojo neįgalumas nesutrukdė jam daryti nusikalstamų veikų, be to, ši aplinkybė buvo žinoma bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme. Todėl, prokurorės manymu, nėra pagrindo skirti A. R. švelnesnę bausmės rūšį ar bausmės dydį.
5. Atsiliepimu į nuteistojo A. R. apeliacinį skundą gynėja advokatė N. L. prašo nuteistojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti.
5.1. Gynėjos teigimu, būtina atsižvelgti ne tik į nuteistojo sveikatos būklę, bet ir į tai, kad A. R. nusikalto dėl labai sunkios turtinės padėties – popierius metalinėje skardinėje uždegė norėdamas pasišildyti, o nepažįstamai moteriai liepus užgesinti, įmetė skardinę į šiukšlių konteinerį, taip pat negyvename name susikūrė laužą, norėdamas pasišildyti, užmigo ir pabudo pajutęs, kad ant kojų svyla batai, yra nedirbantis, neįgalus, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl šios aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir pagrindas švelninti skiriamą bausmę.
5.2. Pažymi, kad jos ginamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė išsamius ir nuoširdžius parodymus, nevengė atsakomybės, supranta, kad pasielgė blogai, neigiamai vertina savo elgesį, teistumas yra išnykęs, todėl prašo skirti alternatyvią švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
5.3. Gynėja taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad apeliacinės instancijos teisme gynyba yra būtina, jos ginamasis yra sergantis asmuo, neturintis turto ir pajamų, todėl valstybės patirtų išlaidų gynybai iš jo nepriteisti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
7. Nuteistasis A. R. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, jų juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam A. R. paskirtos bausmės
8. Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam už nusikalstamas veikas paskirta galutine laisvės atėmimo bausme, nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta ir prašo švelnesnės bausmės.
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra lemiama minėtų tikslų visumos ir ji yra teisinga tada, kai atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018, 2K-169-458/2020).
10. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
11. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamosios bylos medžiagą, nesutinka su nuteistojo A. R. apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas jam paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam A. R. galutinę bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 straipsnio reikalavimų.
12. BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. R. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). A. R. Kelmės rajono apylinkės teismo 1998 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį (pasikėsinimas įvykdyti vagystę, BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) ir jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir 187 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 1 metams, kurios vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams (1 t., b. l. 146-148). Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi A. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir jis pasiųstas atlikti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirtą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, kadangi per labai trumpą probacijos terminą (mažiau nei 2 mėnesius) padarė administracinį nusižengimą, dukart pažeidė teismo skirtą įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir nepradėjo vykdyti įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Paskirtą laisvės atėmimo bausmę A. R. atliko 2018 m. rugpjūčio 27 d. ir naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po išnykusio teistumo, taigi, išvadų dėl savo netinkamo elgesio jis nedaro, be to, yra linkęs daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Skiriant bausmę atsižvelgta ir į tai, kad A. R. turi galiojančių administracinių nuobaudų už dviračio vairavimo pažeidimus, smulkias vagystes, turto sugadinimus ir nei vienos iš paskirtų baudų nėra sumokėjęs (1 t., b. l. 158-169), oficialiai nėra dirbęs ir Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 171, 172), neįgalus, negyvena pastovioje gyvenamojoje vietoje. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad A. R. nusikaltimų padarymo metu sirgo organiniu asmenybės sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromu, paprastąja šizofrenija, kurie netrukdė suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 1-5). Ekspertizės akte nurodytos aplinkybės ir jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 105-106) patvirtina, kad nuteistasis turi potraukį deginti daiktus, objektus ir gali suvokti bei valdyti savo veiksmus, tačiau nesistengia to daryti, taigi, yra pavojingas visuomenei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nenustatė nuteistojo A. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-14 punktai) ir nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kadangi jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į visas jį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat ir jo neįgalumą. Dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę ir šiuo pagrindu švelninti A. R. paskirtą bausmę, nebėra pagrindo, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė egzistavo dar iki nusikalstamų veikų padarymo ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra nedirbantis ir jo atžvilgiu vykdoma eilė išieškojimų dėl paskirtų administracinių nuobaudų (Antstolių informacinės sistemos registro duomenys), taip pat nuosprendžiu iš jo priteista 2880 Eur turtinės žalos atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad baudos bausmė nuteistajam nebuvo skirta pagrįstai. Kadangi A. R. nėra linkęs gyventi pastovioje gyvenamojoje vietoje, jam pagrįstai neskirta ir laisvės apribojimo bausmė. Tuo tarpu arešto bausmės skyrimas už dvi apysunkes nusikalstamas veikas, padarytas nepraėjus nei dviem mėnesiams po išnykusio teistumo už keturias nusikalstamas veikas, įskaitant ir analogišką, šiuo atveju taip pat neatitiktų proporcingos bausmės principo. Pagal teismų praktiką, bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo A. R. veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio ar kitas nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Taigi, siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik realus laisvės atėmimas atitinka bausmės tikslus ir įgyvendina teisingumo principą.
14. Pirmosios instancijos teismas, nuteistajam A. R. pagrįstai paskyręs laisvės atėmimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 2 dalyje, jų dydį nustatė mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas A. R. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikė apeliantui palankesnį ir švelnesnį bausmių bendrinimo būdą, t. y. dalinį (BK 63 straipsnio 4 dalis), o ne visišką bausmių sudėjimo būdą ir prie griežtesnės bausmės pridėjo tik minimalų švelnesnės bausmės dydį. Pažymėtina ir tai, kad pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. R. paskirta subendrinta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Taip pat į paskirtą bausmę įskaitytas visas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, A. R. paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nacionalinę teismų praktiką, bei nėra aiškiai neteisinga ar per griežta, todėl jos švelninti ar skirti kitos rūšies bausmę, nėra jokio pagrindo.
16. Gynėja atsiliepime prašė atsižvelgti į tai, kad A. R. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties ir pripažinti jo veiksmuose esant BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliacinės instancijos teismas su tokia gynėjos išdėstyta pozicija nesutinka. Pagal teismų praktiką nusikalstama veika, padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-194-895/2015, Nr. 2K-138- 03/2017). Pažymėtina ir tai, kad beviltiška kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyvios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Taigi, įvertinus aplinkybių visumą, turi būti konstatuojama, kad kaltininkui buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012). Iš baudžiamosios bylos duomenų ir nuteistojo parodymų pirmosios instancijos teismo posėdyje matyti, kad A. R. turi nuolatinę gyvenamąją vietą pas motiną ir yra deklaruotas (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip pats nurodo, „mėgo valkiotis“. Todėl teigti, kad A. R. nusikalstamas veikas padarė dėl to, jog neturėjo gyvenamosios vietos ir buvo priverstas deginti daiktus, kad susišildytų, nėra jokio pagrindo.
Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo
17. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
18. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).
19. Skundžiamu nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 187 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis), jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau vien tik ši aplinkybė nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad A. R. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš ankstesnio nuteistojo A. R. teistumo matyti, kad jam buvo taikytas teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, nepraėjus nei trims probacijos mėnesiams, atidėjimas buvo panaikintas, kadangi teigiamo poveikio nepadarė – nuteistasis toliau pažeidinėjo įstatymus, nesilaikė probacijos sąlygų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. R. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tai yra, taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2022 m. gegužės 16 d. pažymą Nr. (12.35Mr) PT-3856, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. R. 140 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra už gynėjos advokatės N. L. nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).
22. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent nuteistajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.
23. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. R.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. R. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 9 d. nutartimi nuteistajam A. R. buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja N. L.
24. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis A. R. yra darbingo amžiaus, o išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. R. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Išieškoti iš A. R. 140 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, valstybės naudai.