Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis (V. V.) 2024 m. liepos 24 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo minėtą automobilį būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ir tikrinimo metu alkotesteriu 2024 m. liepos 24 d., 21.43 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. V. parodė, kad supranta kuo yra kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, kaltę pripažįsta visiškai, dėl savo veiksmų labai gailisi, tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos detalizavo, kad važiavo į kaimą pas draugą S., kuris jį pavaišino, jie pasikalbėjo ir išgėrė 0,5 litro degtinės, užsikasti buvo obuoliai. S. pasakė, kad eis į namus miegoti. Jis pats jautėsi neblogai, buvo gryname ore, nejautė apsvaigimo nuo alkoholio, iki namų buvo 2 kilometrų atstumas, todėl manė, jog ramiai nuvažiuos į namus, nueis miegoti, be to, dar ir (buvusi) žmona sirgo. Tuo metu žmonai buvo įsisiurbusi erkė. Iš kaimo, kuriame jis vartojo alkoholį su S., išvažiavo ir stovėjo du policijos pareigūnai, kurie jį sustabdė. Tuo pačiu metu, kai jį sustabdė policijos pareigūnai bei priėjo prie jo vairuoto automobilio, ir žmona jam paskambino. Ji pokalbio metu pasakė, kad kažkas su juo ne taip, teigė, jog jis išgėręs, o jis jai pasakė, kad neišgėręs, nes niekada girtas nevairuoja transporto priemonės, be to, jis tada buvo be dantų, todėl niekas nesupranta ką jis tuomet kalba. Tada policijos pareigūnai patikrino jo neblaivumą. Dabar jau nebeatsimena, kiek pirmą kartą įpūtė, bet antrą kartą buvo 2,40 promilės. Jis atsiprašė policijos pareigūnų, kad taip įvyko, tai pirmas ir paskutinis kartas, policijos pareigūnai jį pavežė iki namų. Jis nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį „Honda“, kuris priklauso jam, šią transporto priemonę nusipirko pats, kitos transporto priemonės neturi. Nuo to momento, kai jis vartojo alkoholį, iki atsisėdimo į automobilį ir pradėjimo vairuoti transporto priemonę, gal buvo praėję 15 minučių. Jis pats yra pensininkas, gauna tik pensiją, o kartu su juo gyvenanti (buvusi) žmona dirba 0,5 etato. Jo mėnesinės pajamos yra 691 Eur, buvusi žmona gauna apie 800 Eur pensiją, nors to tiksliai nežino, jis kreditorinių įsipareigojimų neturi. Žmona yra geras žmogus, kurią jis gerbia, tariasi su ja ir be žmonos nieko nesprendžia, be to, jo žmoną myli vaikai, kaimynai. Kai policijos pareigūnai jį atvežė į namus ir žmona išėjo iš namų, tada ji ir sužinojo kas įvyko. Žmona negalvojo, kad jis vairuos transporto priemonę neblaivus. Ji sakė, kad kaltinamasis negerai padarė, nes vairavo automobilį išgėręs, galėjo avariją padaryti arba ką nors partrenkti. Jis turi sveikatos problemų dėl (duomenys neskelbtini), o po „Covid“ pandemijos jam ir su (duomenys neskelbtini) buvo blogai. Taip pat jis gulėjo sanatorijoje, pusmetį (duomenys neskelbtini), bet (duomenys neskelbtini). Jis turi vykti gydytis, jam yra paskirti masažai. Reikia vykti į (duomenys neskelbtini), jam daro masažus, (duomenys neskelbtini) mankštas reikia daryti, važiuoti į (duomenys neskelbtini). Taip pat serga (duomenys neskelbtini), yra įskaitoje, jį tikrina. Nukreipimas buvo į (duomenys neskelbtini), kur ir (duomenys neskelbtini), jam pradėjo tikrinti kraują, buvo paskyrimas. Jam kartą ar du per mėnesį tenka lankytis pas gydytojus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Jo žmonai taip pat reikia į polikliniką, į ligoninę ją nuvežti, o kadangi pats važiuoja, tai nuveža, nes žmona neturi specialiosios teisės vairuoti transporto priemones. Be to, jis važiuoja ir į (duomenys neskelbtini) aplankyti tėvų kapų. R. P. yra jo kaimynė, kuri yra neįgali, jis veža ją į polikliniką, ligoninę, jie susiskambina, jeigu reikia, kartu į vaistinę nueina, be to, produktus jai reikia atvežti, jis rūpinasi R. P.. Lipant laiptais, reikia pastarąją prilaikyti, vežti į polikliniką, vaistus pirkti. R. P. gyvena viena, jos niekas nelanko, kažkur yra jos tėvai, bet jis nežino, kur jie gyvena (b. l. 170-173).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta laiduotoja T. V. parodė, kad ji ir kaltinamasis yra išsiskyrę, bet gyvena kartu. Dėl byloje nagrinėjamo įvykio parodė, kad jie ruošėsi 2024 m. liepos 25 d. važiuoti į (duomenys neskelbtini). V. V. jai paskambino, kad atvyks, bet jo kaip nebuvo, taip nebuvo, pamatė, jog nėra automobilio. Ji vėl paskambino V. V., kuris pasakė, kad yra su policija. Pamatė, kad atvažiavo policijos pareigūnai, ji išbėgo iš namų paklausti ar viskas gerai. Ji yra dėkinga policijos pareigūnams, kad jie V. V. atvežė į namus. Įvykio dieną ji su V. V. nekalbėjo, kadangi buvo labai pikta. Ji labai blogai vertina kaltinamojo elgesį, viską išsakė kaip blogiausiam mokiniui. Jie buvo nuvažiavę ir į policijos komisariatą, V. V. gailėjosi. Jis sakė, kad tai didžiausia klaida gyvenime. Praeityje nebuvo tokių situacijų, o jeigu ir būdavo kokia šventė, tai išgerdavo 100 gramų ir viskas, problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Ji šiuo metu stengiasi daryti įtaką V. V., su juo buvo pokalbis, auklėjimas, pastarasis supranta, kad blogai padarė ir yra kaltas, gailisi dėl savo veiksmų. Ji, kaip (duomenys neskelbtini), negali jam nepadėti. Kaip minėjo, jie pakalbėjo, kad V. V. gyvens kitaip, visada jos klausys, jie kartu spręs visus klausimus, dažniau praleis kartu laisvalaikį, nors jie kartu ir važiuodavo į sanatorijas. Tenka dažnai pas gydytojus lankytis. (duomenys neskelbtini) reikėjo kas pusmetį važiuoti, su (duomenys neskelbtini) buvo problema, po traumos, tai 3 mėnesiai praeis ir vėl reikės į reabilitaciją važiuoti. Taip pat V. V. turi vaikų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), draugai užimti, todėl ten reikėtų važiuoti su autobusu arba taksi. Jos vyro V. V. įvykio metu vairuotas automobilis priklauso jam, jie kitų transporto priemonių neturi. Ji pati nevairuoja transporto priemonių, kadangi bijo. Ji dirba pagal sutartį, gauna ir pensiją, jos mėnesinės pajamos – 906 Eur. Išlaidas sudaro mokesčiai už butą, be to, norisi nuvažiuoti ir į sanatoriją, tai jiems lieka apie 500-600 Eur, įsiskolinimų neturi (b. l. 170-173).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti byloje esantys įrodymai nebūtų tiriami ir būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Prokurorė ir kaltinamojo gynėjas taip pat sutiko su tokia baudžiamojo proceso eiga.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos teisinio kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šio aptarto nusikaltimo objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų padarymo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šią baudžiamojo įstatymo normą.

Teismas, ištyręs šioje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis V. V. 2024 m. liepos 24 d., apie 21.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, asmens kaltė įrodyta visiškai.

Pabrėžtina, kad V. V. inkriminuotame kaltinime nėra detalizuota, kokiu tiksliu laiku jo iškvėptame ore buvo nustatyta inkriminuojama 2,40 promilių etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus šioje baudžiamojoje byloje surinktus duomenis ir įrodymus, nustatyta, kad minėta etilo alkoholio koncentracija buvo nustatyta 2024 m. liepos 24 d., 21.43 val. Atsižvelgiant į šias teismo nustatytas neginčijamas ir objektyvias aplinkybes, V. V. inkriminuotas kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog policijos pareigūnai 2024 m. liepos 24 d., 21.43 val. tikrinimo metu kaltinamojo V. V. iškvėptame ore nustatė 2,40 promilių etilo alkoholio koncentraciją. Papildomai akcentuotina, kad toks faktinių aplinkybių patikslinimas esminės reikšmės kaltinamojo teisinei padėčiai neturės ir jos neblogins.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu V. V. ir kaltinamojo (buvusi) žmona T. V. teismui pateikė rašytinius prašymus dėl kaltinamojo V. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą T. V. (b. l. 83-92, 93-94).

Teismas, išnagrinėjęs V. V. ir T. V. pateiktus prašymus, taip pat įvertinęs šiuos asmenis charakterizuojančius duomenis, nusikalstamos veikos padarymo ir kitas esminės reikšmės turinčiais aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamasis atitinka visas BK 40 straipsnyje numatyto laidavimo instituto sąlygas, o T. V., teismo vertinimu, yra tinkama laiduotoja bei galės kaltinamajam daryti realią teigiamą įtaką, kad V. V. ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Akcentuotina, kad BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui tik galimybę, tačiau ne privalomą pareigą byloje priimti tokį procesinį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad V. V. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), bei tai atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieną iš laidavimo taikymo sąlygų. Be kita ko, šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, kadangi V. V. iki šios bylos nebuvo teistas ir pastarojo atžvilgiu nebuvo pradėta kitų ikiteisminių tyrimų ir (ar) nagrinėta baudžiamųjų bylų teisme (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (b. l. 40). Svarbu ir tai, kad tiek šios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu V. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nesistengė to neigti ir (ar) klaidinti policijos pareigūnus, prokurorą ar teismą. Priešingai, nuoširdžiai gailėjosi ir kritiškai vertino savo veiksmus, todėl V. V. nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo ir prisipažinimas dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo laikytinas kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiamo klausimo (laidavimo instituto taikymo) kontekste aktualu ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjama nusikalstama veika reali turtinė žala nebuvo padaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai).

Aptariant kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis V. V. šiuo metu yra pensininkas (b. l. 113), tačiau iki pensijos – laikotarpiu (duomenys neskelbtini) nuolatos dirbo, išskyrus trumpalaikes pertraukas (b. l. 35-36). Buvusios darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojamas išimtinai tik teigiamai (b. l. 111), taip pat teigiamai charakterizuojamas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 112) bei (duomenys neskelbtini). Be kita ko, kaltinamasis turi ir tam tikrų sveikatos problemų, susijusių su (duomenys neskelbtini) (b. l. 114, 115, 116, 117, 118, 119, 168, 169), taip pat jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) (b. l. 165, 166-167). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nors kaltinamasis praeityje buvo du kartus baustas administracine tvarka, tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nėra šiurkštūs ir yra būdingi didžiajai daliai vairuojančių asmenų, o būtent – 2021 m. rugsėjo 26 d. už leistino važiavimo greičio viršijimą ir 2019 m. lapkričio 21 d. už transporto priemonės pastatymą stovėjimo vietoje, neturint specialaus leidimo, suteikiančio teisę statyti automobilį rezervuotoje stovėjimo vietoje, o paskirtos atitinkamai 6 Eur ir 15 Eur dydžio baudos (administracinės nuobaudos) yra apmokėtos (b. l. 38-39). Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nesunkaus nusikaltimo padarymo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką ar jo atžvilgiu būtų pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai. Patikrinus Lietuvos teismų informacinę sistemą „Liteko“, nustatyta, kad V. V. (pastaba. laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2024 m.) proceso dalyviu bet kurios kategorijos bylose yra pripažintas tik šioje baudžiamojoje byloje. Tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis V. V. nėra linkęs ne tik daryti nusikalstamų veikų ar šiurkščių administracinių nusižengimų, bet ir kitokios rūšies teisės pažeidimų.

Šių teismo aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos svarbios aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų yra tai, kad pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių ir nurodytos teismų praktikos kontekste, daro išvadą, kad kaltinamajam V. V. nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba tinkamai laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, draudimų ir kitų teisės aktų bei normų, o šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neapgalvotai ir elgdamasis gana lengvabūdiškai, todėl ji laikytina atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo ir per ilgą laiką susiformavusio negatyvaus elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje kaltinamasis V. V. ne tik laikysis įstatymų, bet ir nedarys pavojingiausių teisės pažeidimų – naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas visas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, todėl V. V. atžvilgiu yra galimas šio teisinio instituto taikymas.

Be kita ko, BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai arba kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Baudžiamajame įstatyme plačiau nėra detalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, todėl, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje baudžiamojoje byloje, teismui palikta diskrecijos teisė spręsti, ar pasirinktas laiduotojas iš tiesų yra vertas realaus teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, yra laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Be to, teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, įvertinti jos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

Kaip jau minėta, iki šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje, buvo gauti kaltinamojo ir T. V. prašymai perduoti V. V. pastarosios atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir T. V. gyvena kartu tuo pačiu adresu (b. l. 99), o gyvenamoji vieta (butas) nuosavybės teise priklauso būtent jai (b. l. 100), be to, T. V. per 3 metų laikotarpį nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 96), nėra teista (b. l. 97), dabartinės darbovietės – (duomenys neskelbtini) charakterizuoja išimtinai tik teigiamai (b. l. 98), o už savo darbinę veiklą ((duomenys neskelbtini)) ne kartą gavo (duomenys neskelbtini) (b. l. 101, 102, 103, 104, 105, 106, 107, 108, 109, 110). Tiek teismui adresuotame prašyme būti kaltinamojo laiduotoja, tiek įvykusio teisiamojo posėdžio metu, V. V. ir T. V. patvirtino, kad nors jie ir yra išsiskyrę teisine prasme, tačiau kartu gyvena tuo pačiu adresu ir, kaip galima spręsti iš šių proceso dalyvių, kartu praleidžia laisvalaikį, veda bendrą ūkį bei faktiškai yra vyras ir žmona, t. y. iš esmės juos sieja geri, artimi santykiai. Sprendžiamo klausimo kontekste aktualu ir tai, kad T. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamojo elgesį vertina labai blogai, šiuo metu stengiasi daryti įtaką V. V., su juo buvo pokalbis, auklėjimas, pastarasis supranta, kad blogai padarė ir yra kaltas, gailisi dėl savo veiksmų, be to, jie pakalbėjo, jog kaltinamasis gyvens kitaip, visada jos klausys, jie kartu spręs visus klausimus, dažniau praleis kartu laisvalaikį. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo V. V. ir T. V. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų teismo aptartų, T. V. ir jos santykius su V. V. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad T. V. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam realią teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį T. V. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę ir asmenų realią finansinę padėtį, sprendžia, kad kaltinamajam laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio teisinio instituto tikrąją paskirtį, be kita ko, neprieštarautų ir teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jeigu tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės arba skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo gynėjas apeliavo į tai, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti specialiosios teisės atėmimą nustatant minimalų jos terminą – 1 metus, tačiau teismas pripažįsta, jog toks skiriamas terminas neatitiktų proporcingumo ir teisingumo principų padaryto pavojingiausio teisės pažeidimo (nusikaltimo) kontekste, kadangi V. V. nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialiąja teise – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad aptariamas nusikalstamos veikos kriminalizavimas siekia užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, jog alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje, todėl itin švelnių bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas gali sukelti nebaudžiamumo įspūdį bei iškraipyti baudžiamosios atsakomybės paskirtį.

Spręsdamas klausimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino, teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Už BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo 1 (vienerių) iki 7 (septynerių) metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka buvo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Teismas sprendžia, kad uždraudimas naudotis specialia teise minimaliam, t. y. 1 (vienerių) metų terminui galėtų būti pateisinamas tik tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką naudodamasis jam suteikta teise padaro būdamas blaivus, pavyzdžiui, padaro nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, o tai atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis jam suteikta specialiąja teise, padaro būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausio – 1 (vienerių) metų šios teisės atėmimo terminas negali būti pateisinamas.

Akcentuotina, kad nagrinėjamu atveju padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės, pavartojęs alkoholio, neįsitikinęs savo galimybėmis vairuoti transporto priemonę, sėdo prie automobilio vairo ir tik atsakingo pranešėjo, kuris pranešė apie galimai neblaivų vairuotoją, dėka buvo sulaikytas policijos pareigūnų iš esmės vos pradėjęs važiuoti. Be kita ko, kaltinamasis V. V. už automobilio vairo sėdo praktiškai iš karto po to, kai pavartojo alkoholį, t. y. praėjus apie 15 minučių. Remiantis liudytojo R. V. ir neblaivumo nustatymo aktu, akivaizdu, kad įvykio metu V. V. būklė buvo absoliučiai netinkama vairuoti transporto priemonę, ką patvirtina ir policijos pareigūnų nustatytas asmens girtumas, kuris praktiškai buvo sunkus (atitinkamai nustatyti 2,45 ir 2,40 promilių neblaivumai), ir pastarasis kėlė padidintą pavojų eismo saugumui. Nepaneigtina, jog nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Kita vertus, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. V. V. ir iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad specialioji teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo, todėl asmeniniai kaltininko poreikiai (nagrinėjamu atveju vykimas į gydymo įstaigas) negali būti vertinami aukščiau valstybės ir visuomenės interesų.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. V. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi, turi sveikatos problemų, padeda neįgaliai moteriai. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. V. naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 55-56).

Dėl turto konfiskavimo

Kaip jau minėta šiame nuosprendyje, pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, o būtent – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-79-511/2018, Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-218-648/2018, Nr. 2K-182-303/2022).

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas.

Sprendžiant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog V. V. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – keleiviniu automobiliu „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė būtent kaltinamajam (b. l. 28).

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), netikslinga konfiskuoti, kadangi šis pastarajam yra reikalingas, jog galėtų vykti pas gydytojus. Savo prašyme atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą kaltinamasis taip pat nurodė, kad jo automobilio ir jo pagalbos vairuojant šį automobilį reikia su nusikaltimu nesusijusiems asmenims – jo sutuoktinei, taip pat vienišai kaimynei. Todėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės netikslinga skirti, nes tokiu būdu būtų pažeistas proporcingumo principas. Siekiant užtikrinti tinkamą poveikį kaltinamajam, tikslinga skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Minėtų kaltinamojo išsakytų argumentų kontekste teismas atkreipia dėmesį į šiuo klausimu formuojamą nuoseklią teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad automobilis, kurį vairuojant yra padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Taigi, tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos (šiuo atveju nusikaltimo) padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Kartu pažymėtina, kad kitaip nei nusikalstamos veikos rezultato atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo, vertinamas tokio konfiskavimo proporcingumas.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta BK 72 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Teismas, anksčiau aptartos teismų praktikos ir nurodyto teisinio reguliavimo kontekste įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje yra formalios automobilio konfiskavimo sąlygos – V. V. jam inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė panaudojęs automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo anksčiau aptartos nusikalstamos veikos (nusikaltimo) padarymo priemonė, automobilis nuosavybės teise priklauso kaltinamajam, duomenų apie šios transporto priemonės paslėpimą, priklausymą tretiesiems asmenims baudžiamojoje byloje taip pat negauta. Nenustatyta ir tai, kad kaltinamajam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę būtų netikslinga konfiskuoti.

Pabrėžtina, jog automobilio konfiskavimo tikslingumas yra vertinamasis kriterijus. Aiškinant jį, visų pirma, turi būti atsižvelgiama į konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, tikslus. Formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma, panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia, atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).

Kaltinamojo ir jo gynėjo prašymas dėl automobilio „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimo nebūtinumo yra grindžiamas tuo, kad kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), jam reikalingas automobilis tikslu nuvažiuoti pas gydytojus, jis pats yra pensininkas, taip pat jo automobilio ir pagalbos jį vairuojant reikia kaltinamojo buvusiai sutuoktinei bei kaimynei. Jis ir jo buvusi sutuoktinė serga (duomenys neskelbtini), tenka dažnai vykti pas gydytojus, o ir kaimynė yra vieniša, jai yra nustatytas invalidumas. Pabrėžtina, jog kaltinamojo ir jo gynėjo akcentuotos aplinkybės, o būtent – (duomenys neskelbtini) kaltinamojo ir jo buvusios sutuoktinės susirgimai, pastariesiems buvo diagnozuoti prieš šioje baudžiamojoje byloje aptariamą kaltinamojo nusikalstamą elgesį. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, T. V. minėti susirgimai buvo nustatyti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini) (b. l. 123, 159), kaltinamajam V. V. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 166-167). Be kita ko, kaltinamojo kaimynei R. P. neįgaliojo pažymėjimas taip pat buvo išduotas dar (duomenys neskelbtini) (b. l. 132). Tuo tarpu, kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2024 m. liepos 24 d. Šios, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis V. V. ir jo buvusi sutuoktinė T. V., taip pat jų kaimynė R. P. sveikatos problemų, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) (V. V. ir T. V.), turėjo dar iki nagrinėjamo įvykio. Tai reiškia, kad kaltinamasis, prieš sėsdamas prie automobilio vairo, žinojo kokia jo ir jo artimųjų sveikatos būklė ir kad jiems reikia lankytis pas gydytojus, taigi, jis sąmoningai pasirinko rizikuoti, dėl ko šiuo metu ir turi atsakyti dėl kilusių neigiamų pasekmių. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-651-891/2022, Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-934/2023).

Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. V. V. veikė tiesiogine tyčia, kadangi žinojo, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, būdamas neblaivus, beveik iš karto po alkoholio vartojimo sėdo už automobilio vairo. Apie automobilio vairavimą esant neblaiviam policijos pareigūnai buvo informuoti ne eilinio patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas.

Pabrėžtina, jog vien tai, kad dėl teismo skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bus sukelti tam tikri suvaržymai ir nepatogumai, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287-1073/2018, 2K-77-648/2019).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes ir joms aktualų teisinį reguliavimą, taip pat nenustatęs jokių išimtinių, turto konfiskavimo negalimumą patvirtinančių aplinkybių, konstatuoja būtinybę taikyti kaltinamajam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, kuris laikytinas proporcinga ir nepažeidžiančia teisingumo principo baudžiamojo poveikio priemone.

Dėl proceso išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teismui perduodant šią baudžiamąją bylą nagrinėti į teisiamąjį posėdį ir įvertinus tai, kad kaltinamasis V. V. nemoka valstybinės kalbos, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) dėl būtinojo gynėjo kaltinamajam parinkimo.

(duomenys neskelbtini) pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodoma, kad kaltinamajam V. V. šioje baudžiamojoje byloje advokatas S. M. teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kurios išlaidas sudaro 279,17 Eur (b. l. 152-155).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi kaltinamajam paskirto gynėjo advokato S. M. paslaugų teikimas buvo nutrauktas, kadangi bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamąjį atstovavo jo savarankiškai pasirinktas gynėjas advokatas.

Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, o būtent tą faktą, kad kaltinamasis bylos nagrinėjimo teisme metu savarankiškai pasirinko jį atstovaujantį gynėją, taip pat įvertinus tai, jog kaltinamasis yra pensininkas ir gauna pakankamai nedideles pajamas, (duomenys neskelbtini) prašymas atmestinas.

Ikiteisminio tyrimo metu V. V. laikinai sulaikytas nebuvo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra, taip pat nebuvo pareikštas civilinis ieškinys.

Ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) nutarimais kaltinamajam V. V. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 55-56), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-58) ir dokumentų paėmimas (b. l. 59-60), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Įsiteisėjus nuosprendžiui, V. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke, prisegtame bylos tomo galinėje pusėje), perduotinas VĮ „Regitra“.

(duomenys neskelbtini) nutarimu laikotarpiu (duomenys neskelbtini), siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos V. V. nuosavybės teisės į automobilį „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 62-63). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 301 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. V. (V. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, bei šią baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. V. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Honda CRV“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui, paimtą V. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą voke, prisegtame bylos tomo galinėje viršelio pusėje), perduoti VĮ „Regitra“.

(duomenys neskelbtini) prašymo dėl išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Taip pat išaiškinti laiduotojai T. V., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.