Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G. (buvusi pavardė P.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Plungės r. sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Plungė, išsituokusi, dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, plovėja, teista 6 kartus, paskutinius kartus teista:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) 30 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-11-08 nutartimi nustatyta 90 parų arešto bausme, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 90 parų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023-11-08 nutartį atliktas ir įskaitytas bausmės laikas;

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu (nuosprendis neįsiteisėjęs) pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 5 dalį, 54 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 7, 9 dalimis paskirtoji bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 90 parų arešto, galutinę bausmę paskiriant neviršijant bausmės maksimalaus dydžio – 90 parų arešto; į bausmės laiką įskaičiuota pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį atlikta bausmė ir laikoma, kad kaltinamoji bausmę yra atlikusi;

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G. 2023 m. birželio 21 d. apie 19:53 val. Plungės r., Macenių k., Birutės g., kelio Nr. 3201 Truikiai-Prūsaliai 5,90 km., vairuodama automobilį „BMW E39“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) elgdamasi neatsargiai, nesilaikė tinkamo atstumo ir lenkdama ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką A. U., jį šoniniu veidrodėliu kliudė, dėl ko A. U. nugriuvo ir patyrė juosmeninio 1 slankstelio viršutinio krašto I kompresinį lūžimą be kaulinių fragmentų dislokacijos, kairio stipinkaulio lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 126 p. (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, <....> privalo palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. <...>. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 metro šoninį atstumą <...>), 136.4 p. (vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės <...> ) reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Iš pirmiau nurodytų duomenų nustatyta, kad kaltinamoji R. G. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ikiteisminio tyrimo metu visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir davė apie tai parodymus. Kaltinamosios parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. U. parodymai, policijos pareigūnės K. Ž. tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti A. U. padaryti sužalojimai ir sunkumas.

Dėl bausmės skyrimo

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką numatytą arešto bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys). Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Nusikalstamą veiką už kurią teisiama šiuo nauju nuosprendžiu kaltinamoji R. G. padarė 2023 m. birželio 21 d., t. y. iki priimant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį. Dėl to šiuo nauju nuosprendžiu paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 90 parų areštu ir kaltinamajai skirtina galutinė subendrinta bausmė – 90 parų areštas, t. y. neviršijant BK nustatyto arešto bausmės maksimalaus dydžio, kuris ir yra 90 parų. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė visiškai atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį ir pastarajame nuosprendyje nurodytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį atliktas ir įskaitytas bausmės laikas. Tokiu būdu laikytina, kad kaltinamoji R. G. yra atlikusi paskirtą bausmę (BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalys, 49 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė jau yra subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau pastarasis nuosprendis yra neįsiteisėjęs, apskųstas apeliacine tvarka, todėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra subendrintina su šiuo nauju nuosprendžiu. Kaip pirmiau minėta, išsprendus bausmių subendrinimo klausimą kaltinamoji yra laikoma atlikusi bausmę, o to nepadarius turėtų būti vykdomas įsiteisėjęs šis naujausias nuosprendis ir tokia situacija nebūtų teisinga.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. U. civiliniam atsakovui ADB Compensa Vienna Insurance Group pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Prašo pripažinti, kad jam yra padaryta 10000 Eur neturtinė žala; priteisti iš civilinio atsakovo ADB Compensa Vienna Insurance Group 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžiu priteistos sumos visiško atlyginimo.

Nurodė, kad eismo įvykio metu jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kadangi patirtos turtinės žalos (gydymosi išlaidų) jis negali įrodyti, nes neturi mokėjimus patvirtinančių dokumentų, reiškia civilinį ieškinį tik dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Eismo įvykio metu kaltinamosios vairuojama transporto priemonė „BMW E39“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apdrausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu ADB Compensa Vienna Insurance Group. Draudikui apie šį eismo įvykį yra pranešta ir nukentėjusiajam draudimo bendrovė yra sumokėjusi 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Tačiau nukentėjusysis jam padarytą neturtinę žalą vertina 10000 Eur dydžio suma ir todėl reiškia ieškinį dėl likusios 5000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

Eismo įvykio metu nukentėjusysis patyrė juosmeninio 1 slankstelio viršutinio krašto 1° kompresinį lūžimą be kaulinių fragmentų dislokacijos, kairio stipinkaulio lūžimą. Iš nukentėjusiojo epikrizės matosi, kad ligoninėje jis buvo gydytas nuo 2023-06-21 iki 2023-08-25 dienos. Epikrizės dalyje „Intervencijos“ nurodyta, kad 2023-07-31 d., 12.00 val. - Kūno padėties išlaikymo arba judrumo, arba judėjimo įgūdžių mokymas, lavinimas. Nukentėjusiojo būklė išrašant vertinama kaip pagerėjusi, pagerėjo judėjimo funkcija, koordinacija, sumažėjo skausmas (Epikrizės kopija pridedama).

Po eismo įvykio nukentėjusysis buvo nuvežtas į ligoninę, kur dėl stuburo traumos visą mėnesį negalėjo lipti iš lovos, turėjo gulėti ant nugaros, tuštintis turėjo į sauskelnes. Jis buvo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų priežiūros ir geranoriškumo. Be didelių nepatogumų jis dar turėjo išgyventi ir gėdos, žmogiškojo orumo praradimo jausmus, nes negalėjo pats nei nusiprausti, nei susitvarkyti po gamtinių reikalų atlikimo.

Prie visų nurodytų nepatogumų prisideda ir tai, kad jis tiek iš karto po eismo įvykio, tiek ir būdamas ligoninėje jautė didelius skausmus. Skausmą jaučia ir iki pat šiol, o mažesnius ar didesnius nugaros skausmus, galimai, jaus visą likusį gyvenimą. Jo sveikata nėra atsistačiusi ir nežinia, ar kada nors ir ar iš viso atsistatys. Tiek dabartinė jo būsena, tiek ir ateities perspektyvos sukelia jam slogią, depresyvią nuotaiką.

Patirtą ir tebepatiriamą neturtinę žalą yra sunku įvertinti pinigais, tačiau turėdamas pareigą tai padaryti bei atsižvelgdamas į tokio pobūdžio bylose neturtinei žalai atlyginti priteisiamas sumas, jam padarytą neturtinę žalą vertina 10000 Eur ir mano, kad prašoma atlyginti neturtinės žalos suma yra protinga ir pagrįsta (1 t., b. l. 187-190).

Civilinis atsakovas ADB Compensa Vienna Insurance Group pateikė rašytinius paaiškinimus. Prašo pripažinti, kad draudiko išmokėta 5.000,00 Eur dydžio draudimo išmoka pilnai atlygino nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą ir ieškinį atmesti.

Nurodė, kad draudikas 2023-06-03 laikotarpiui nuo 2023-06-03 iki 2023-07-02 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudė transporto priemonės „BMW E39“, valst. numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – automobilis) valdytojų civilinę atsakomybę. Automobilis registruotas ir draudimo sutartis sudaryta T. P. vardu.

Nukentėjusysis pateikė reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą – iš viso 10.000,00 Eur. Draudikas įvertinęs nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo mąstą, jam padarytus sužalojimus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, 2023-11-29 nukentėjusiajam išmokėjo 5.000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Kartu su neturtine žala, turtinė žala, susijusi su gydymo išlaidomis, atlyginta nebuvo, kadangi nukentėjusysis tokios žalos atlyginti neprašė.

Atkreipė dėmesį, jog priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį būtų laikomasi lygiateisiškumo principo, t. y. kad analogiškos bylos būtų sprendžiamos panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai remiasi įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgti į teismų analogiškose bylose priteistais neturtinės žalos dydžiais, siekiant įgyvendinti teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus (CK 1.2, 1.5 straipsniai, CPK 4 straipsnis).

Šiuo atveju draudikas pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo viršijantį 5.000,00 Eur laiko nepagrįstu ir nesuderinamu su įstatymų nustatytais ir teismų praktikoje suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais. Draudiko įsitikinimu jo išmokėta 5.000,00 Eur dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, adekvati ir pagrįsta atsižvelgiant į nukentėjusiajam padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą ir visas iš to kilusias pasekmes. Sprendimas dėl draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti priimtas atsižvelgiant tiek į teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos atlyginimo dydžius esant panašioms aplinkybėms, tiek į realius dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, fizines kančias bei įtaką įprastinei ir kasdienei jo veiklai.

Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600,00 Eur nesudėtingais atvejais iki 6.000,00 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunka ilgą laiką. Kaip pavyzdys pateiktinos teismų nutartys, kai įprastais atvejais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017) bei teismų nutartys, kai sudėtingais atvejais nukrypstama nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013).

Atkreipė dėmesį į Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-201-1035/2023, kurioje pažymėta, jog dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 800,00 Eur iki 3.396,00 Eur. Taip pat, nutartyje pabrėžiama, kad tik išskirtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo ir pan.) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas.

Naujausioje teismų praktikoje esant panašiems sužalojimams (kaulų lūžiai, sumušimai), priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2.000,00 Eur iki 5.000,00 Eur. Pvz. 1) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018, nustatytas 3.500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiais, stipriu skausmu, apribotu judėjimu, diskomfortu, baime, dvasiniais išgyvenimais; 2) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. vasario 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-327/2018, nustatytas 3.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė rimta galvos trauma, ilgu gydymo ir reabilitacijos procesu; 3) Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-183- 366/2018, nustatytas 5.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, kuris pasireiškė kryžkaulio kairės pusės lūžiu, gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, kitais sužalojimais, ilgai trukusiu fiziniu skausmu, ilgu gydymu gulint, ilgu reabilitacijos laikotarpiu; 4) Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-361/2019, nustatytas 4500 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė galvos plaukuotosios dalies kirstine žaizda, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžiais, stuburo III-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžiais, ilga gydymo eiga ir reabilitacijos procesu; 5) Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-380/2019, nustatytas 2.600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos atlyginimo, kuris pasireiškė dešinio peties sumušimu, dešinio kelio sumušimu, odos nubrozdinimais, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžimu; 6) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. vasario 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-43-594/2021, nustatytas 4.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė odos nubrozdinimais, muštine žaizda galvoje, VI, VII šonkaulių lūžimu; 7) Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-129-417/2023, nustatytas 4.000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė odos nubrozdinimais dešinės plaštakos ir kelių srityse, dešinio raktikaulio petinio galo lūžimu; 8) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-348/2023, nustatytas 2.920,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė muštinėmis žaizdomis veide, kraujosruvomis dešinės akies aplinkoje, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžiais, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio seveldriniu lūžiu; 9) Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-511-634/2023, nustatytas 3.852,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė dviejų krūtinės slankstelių lūžiais.

Nustatant neturtinės žalos dydį, svarbus faktorius yra ir asmens gydymosi laikotarpis. Pagal turimą informaciją, matoma, jog asmuo į gydymo įstaigą buvo pristatytas 2023-06-21. Aktyvūs gydymo veiksmai buvo atliekami iki 2023-06-30, o po 2023-06-30, būdamas patenkinamos būklės, asmuo buvo perkeltas į slaugos ir reabilitacijos skyrių (iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo - „reabilitacijos trukmė 20 dienų“). Taigi, gydymas ir reabilitacija truko 2 mėnesius.

Draudikas taip pat atkreipia dėmesį ir į eismo įvykio metu galiojusias Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 4.2.2 punktą, kuris numato, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju, išmoka apskaičiuojama atsižvelgiant į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, kai gydymas trunka iki 3 mėnesių, rekomenduojamas atlyginti žalos dydis yra iki 5 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA). Įvykio metu MMA siekė 840 Eur. Taigi, rekomenduojama atlyginti suma turtine reikšme būtų 4.200,00 Eur. Be to, jeigu išmoka būtų skaičiuojama pagal dabar galiojančią MMA (924 Eur), tai turtinė reikšmė būtų 4.620,00 Eur. Taigi, draudikas nukentėjusiajam išmokėjo netgi didesnę nei maksimali rekomenduojama suma.

Iš 2023-08-24 nukentėjusiojo ligos istorijos Nr. 23S/2010, matoma, jog nukentėjusiojo būklė išrašant jį iš gydymo įstaigos buvo apibūdinta taip: „būklė pagerėjo, pagerėjo judėjimo funkcija, koordinacija, sumažėjo skausmas“. Tokia nukentėjusiojo būklė buvo prieš metus laiko. Byloje nėra pateiktų medicininių duomenų, jog nukentėjusiojo būklė šiuo metu būtų pablogėjusi ar, kad būtų kilę liekamieji reiškiniai.

Esant tokiai situacijai ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, draudikas laiko, kad jo įvertintas neturtinės žalos dydis yra adekvatus, atitinka praktiką ir nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo leidžiančio nuo įvertintos 5.000,00 Eur sumos nukrypti.

Atkreipė dėmesį ir į tai, jog po išmokėtos neturtinės žalos atlyginimo, t. y. išmokėjus 5.000,00 Eur, nukentėjusysis daugiau tiesiogiai nesikreipė į draudiką, nepateikė naujų medicininių dokumentų, neprašė didesnės išmokos (2 t., b. l. 7-9).

Civilinis ieškinys atmetamas.

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio Kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamosios R. G. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis A. U. patyrė fizinį skausmą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, buvo apribotos jo bendravimo galimybės ir dėl to patyrė neturtinę žalą. Sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio taip pat atsižvelgiama į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ligoninėje nukentėjusysis buvo gydomas traumatologijos skyriuje nuo 2023-06-21 iki 2023-06-30, palaikomojo gydymo ir reabilitacijos skyriuje nuo 2023-06-30 iki 2023-08-25.

Tiek ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis jaučia liekamuosius reiškinius dėl jo sveikatos sutrikdymo, tęsia gydymą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas 2023-06-21, civilinis ieškinys teismui pateiktas 2024-03-27. Su ieškiniu buvo pateikta tik 2023-08-24 epikrizė apie nukentėjusiojo gydymą ligoninėje iš karto po įvykio. Jokių kitų duomenų apie vėlesnį nukentėjusiojo gydymą nėra pateikta.

Dėl to teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų patvirtinančių nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, kad jis iki pat šiol dėl nugaros skausmų negali kaip įprastai vaikščioti, kartais eidamas turi pasiramsčiuoti lazda, dėl eismo įvykio visiškai prarado bet kokią galimybę dirbti, sumažėjo jo bendravimo galimybės, tebejaučia skausmus.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad civilinio atsakovo ADB Compensa Vienna Insurance Group nukentėjusiajam išmokėta 5.000,00 Eur dydžio draudimo išmoka atitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje nustatytus neturtinės žalos dydžius dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl civilinis ieškinys yra atmetamas (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiajam A. U. šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos jo atstovės advokatės A. Z. darbo užmokesčiui sudaro 818,75 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kaltinamoji R. G. yra dirbanti, todėl iš jos išieškotinos visos minėtos išlaidos. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl šių išlaidų dydžio yra kalta pati kaltinamoji, kadangi ji neatvykdavo į teisiamuosius posėdžius, o išlaidos susidarydavo dėl advokatės A. Z. vykimo į teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę – 36 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. G. sumažintą bausmę – 24 parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 7, 9 dalimis, 49 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 90 parų areštu, ir paskirti R. G. galutinę subendrintą bausmę – 90 parų areštą, neviršijant BK nustatyto arešto bausmės maksimalaus dydžio.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę visiškai atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 25 d. nuosprendį ir pastarajame nuosprendyje nurodytą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 8 d. nutartį atliktą ir įskaitytą bausmės laiką. Tokiu būdu laikyti, kad kaltinamoji R. G. yra atlikusi paskirtą bausmę.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. U. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti valstybei iš R. G. 818,75 Eur (aštuonių šimtų aštuoniolikos eurų 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiajam A. U. suteiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos.

Automobilio „BMW“ veidrodėlį (suskilęs, be korpuso) rudos sp. voke Nr. 1 (saugomas PD prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje) sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.