- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-07-19
- Bylos Nr.
- e2A-461-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01536-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pirm.), Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- N. M.
- Trečiasis asmuo
- " Turto bankas", Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų ministerijos, "Colemont draudimo brokeris"
- Atsakovas
- ,,B2Kapital”, Grigiškių kredito unija
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko, Aldonos Tilindienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovams antstolei V. M., G. B., uždarajai akcinei bendrovei B2Kapital (SIA „B2Kapital“ teisių perėmėjai), Grigiškių kredito unijai dėl varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – antstolis D. B., antstolis R. V., A. M., V. M., uždaroji akcinė bendrovė „Colemont draudimo brokeris“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. M. pareikštu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu antstolės V. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-15-13740 vykdomosiose bylose Nr. 0035/18/03035, 0035/18/03133 ir 0128/12/02182, taikyti restituciją ir priteisti jai 5001/1000 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas), o atsakovui G. B. priteisti iš atsakovių SIA ,,B2Kapital” ir Grigiškių kredito unija 197 188 Eur.
2. Ieškovė nurodė, kad vykdomosiose bylose antstolė V. M. vykdė 94 682,85 Eur dydžio skolos išieškojimą iš ieškovei priklausančio turto atsakovų SIA ,,B2Kapital” ir Grigiškių kredito unija naudai. Antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 buvo paskirta ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, ją pavedant atlikti nekilnojamojo turto ekspertui V. S.. Ekspertas 2019 m. liepos 10 d. surašė ekspertizės aktą Nr. VS-2019/07-2, kuriame nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 234 000 Eur.
3. Ieškovė 2019 m. liepos 18 d. pateikė antstolei prieštaravimus dėl vertinimo aktu nustatytos turto vertės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 3 dalies pagrindais, tačiau antstolė atsisakė tenkinti ieškovės prieštaravimus.
4. Antstolė 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias turto varžytynes, nurodydama, jog varžytynių pradžia 2019 m. lapkričio 19 d., o pradinė turto pardavimo iš varžytynių kaina – 187 200 Eur. Šias varžytynes laimėjo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Advantus grupė“, tačiau jos buvo paskelbtos neįvykusiomis ir CPK 711 straipsnio 1 dalyje tvarka varžytynes laimėjusio asmens varžytynių dalyvio įmoka – 18 720 Eur buvo paskirstyta ieškovės skoloms ir vykdymo išlaidoms padengti.
5. Antstolė 2020 m. birželio 23 d. patvarkymu paskelbė pirmąsias pakartotines turto varžytynes, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), o pradinė turto pardavimo kaina – 187 200 Eur. Šias varžytynes laimėjo atsakovas G. B., pasiūlęs didžiausią kainą – 197 188 Eur. Atsakovas visą sumą už turtą sumokėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. Ieškovės teigimu, pagal CPK 700 straipsnį turto pardavimas iš varžytynių yra procesinė turto realizavimo forma. CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktus suinteresuotų asmenų reikalavimu teismas gali pripažinti negaliojančiais, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Šiuo atveju antstolė ginčo turto vertei nustatyti ekspertizę paskyrė 2019 m. birželio 6 d., ją pavedant atlikti nekilnojamojo turto ekspertui V. S., kuris 2019 m. liepos 10 d. surašė vertinimo aktą ir nustatė, kad ginčo turto rinkos vertė yra 234 000 Eur.
6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – Metodika) 55 punktas numato, jog turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju vertinimo akte ekspertas nurodo, jog netaiko išlaidų (kaštų) metodo, kadangi turtas nėra priskirtinas specialiosios paskirties ar retai rinkoje parduodamų objektų kategorijai. Tačiau ekspertas nenurodo ir nepateikia jokių argumentų, kodėl nepasirinko pajamų metodo. Ekspertas nurodė, kad, skaičiuodamas rinkos vertę 2019 m. liepos 3 d. datai, išnagrinėjo pasiūloje esančius ir įvykusius sandorius, tačiau, ieškovės vertinimu, ekspertas pasirinko itin siaurą paieškos intervalą – nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. iki 2019 m. birželio mėn., t. y. apie 10 mėn. Vertinimo akte nėra konkrečiai aptartas turto vidaus įrengimas, jo vertė, taip pat ekspertizės akte nurodytas finansavimo sąlygų pataisos koeficientas yra 0, nors akivaizdu, kad hipotekos kredito ir grynųjų pinigų sandoriams taikomos visiškai skirtingos finansavimo sąlygos, kas akivaizdžiai gali turėti daug įtakos turto kainai.
Šalies argumentai
7. Ieškovė teigė, kad ekspertas vertino jai priklausantį turtą, tačiau nevertino jokių kitų to turto priklausinių, nors bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė valdo ne tik butą, bet ir jo priklausinius – garažą su automobilio statymo vieta, sandėliuką, pokylių, pirties salę, baseiną bei žemės sklypą su pavėsine ir sodu. Šie priklausiniai yra buto vertę didinantys daiktai ir neatskiriama buto dalis, kurios nuosavybės teisė perėjo turto varžytynes laimėjusiam asmeniui. Jei šie priklausiniai būtų buvę įvertinti kartu su butu, tai būtų ženkliai padidinę parduoto buto vertę. Butas ir kiti ieškovei priklausantys objektai yra susiję funkciniu ryšiu, t. y. butas yra pagrindinis daiktas, o kiti daiktai yra laikomi pastarojo priklausiniais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.13 straipsnio 1 dalis). Kadangi CK 4.14 straipsnyje numatyta, jog antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl butas ir aptarti jo priklausiniai (jų vertė) turėtų būti vertinami bendrai, t. y. atliekama bendra ir vientisa buto ir jo priklausinių vertės nustatymo ekspertizė. Būtent dėl šios priežasties butas ginčijamu pardavimo iš varžytynių aktu buvo perleistas neteisėtai.
8. Šiuo atveju antstolė nepagrįstai nesprendė klausimo dėl pakartotinės turto vertinimo ekspertizės skyrimo ir tuo pažeidė ieškovės teisėtus interesus. Turtas vykdymo procese įkainotas pažeidžiant proceso teisės normas ir realizuotas (parduotas) už nepagrįstai mažą kainą, todėl yra pagrindas konstatuoti CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu.
9. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovės turto varžytynes laimėjo atsakovas G. B., ieškovė prašo šį turtą iš atsakovo G. B. priteisti ieškovei, o atsakovui G. B. priteisti iš atsakovų SIA ,,B2Kapital” ir Grigiškių kredito unija sumokėtus 197 188 Eur už įsigytą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės N. M. ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Teismas nustatė, kad dėl varžytynėse parduodamo nekilnojamojo daikto vertės nustatymo ieškovė jau kėlė klausimą vykdomojoje byloje teikdama skundus dėl antstolio veiksmų, t. y. ginčijo eksperto V. S. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-02 nustatytą vidutinę buto rinkos vertę. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė N. M. skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame ji prašė atšaukti baigtas skolininkei priklausančio turto – 5001/10000 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytynes ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020 atmetė ieškovės N. M. atskirąjį skundą dėl šios pirmosios instancijos teismo nutarties.
12. Ieškovė nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurių teismai dar nebūtų įvertinę spręsdami skolininkės skundus vykdomojoje byloje dėl antstolio veiksmų ir turto įkainojimo. Pažymėjo, jog teismai jau yra pasisakę, kad pačios ieškovės atliktas turto vertinimas neįrodo, jog turto vertė buvo nustatyta aiškiai neteisingai. Pagal ieškovės pateiktą turto vertintojo D. G. išvadą turto vertė skiriasi labai nežymiai nuo antstolės paskirto eksperto nustatytos turto vertės (pagal vertintojo D. G. išvadą buto vidutinė rinkos kaina yra 259 000 Eur, o antstolės skirtas ekspertas butą įvertino 234 000 Eur). Dėl to turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti naikinamas. Nagrinėdami ieškovės skundus dėl vertės nustatymo, teismai yra įvertinę ir ieškovės argumentus dėl eksperto parinktos vertinimo metodikos pagrįstumo.
13. Byloje iš esmės nebuvo ginčo, kad ieškovės nurodyti daiktai – automobilio stovėjimo vieta, sandėliukas, pirtis ir pokylių salė yra realiai egzistuojantys savarankiški daiktai, kurie yra daugiabučiame name ir laikytini visų atitinkamo daugiabučio namo „B“ korpuse esančių butų priklausiniais. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieškovei priklausanti nuosavybės dalis į buto priklausiniais esančius savarankiškus daiktus (automobilio stovėjimo vietą, sandėliuką, pirtį ir pokylių salę) nebuvo perleista 2020 m. liepos 23 d. įvykusiose varžytynėse. Ieškovė pagrįstai teigia, kad jos nurodyti nekilnojamieji daiktai nebuvo identifikuoti kaip varžytynių objektas, taip pat nebuvo nurodyti kaip buto priklausiniai. Varžytynių vykdymo eiga taip pat patvirtina, kad šie daugiabučio namo „B“ korpuse esantys savarankiški daiktai nebuvo vertinami ir nebuvo įtraukti kaip iš varžytynių parduodamo daikto priklausiniai. Taigi, šiuo atveju buto pardavimas iš varžytynių aiškiai buvo vykdomas atskirai nuo priklausinių.
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nepateikta duomenų apie tai, jog ieškovė yra įgijusi nuosavybės teisę į žemės sklypą (jo dalį), kurį ieškovė įvardija kaip daugiabučio namo kiemą. Todėl nėra pagrindo vertinti, ar ieškovės nuosavybės teisė į šį žemės sklypą neperėjo varžytynėse parduodant jai priklausančio buto dalį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Ieškovė N. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti negaliojančiu antstolės turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją – ieškovei N. M. priteisti turtą, atsakovui G. B. iš atsakovių SIA ,,B2Kapital” ir Grigiškių kredito unijos grąžinant 197 188 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Vykdymo proceso metu apeliantė buvo aktyvi ir teikė motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertės, nurodė, kad antstolė nepagrįstai nevertino turto priklausinių. Byloje apeliantė pateikė antstolės nustatytą kainą paneigiančius rašytinius įrodymus: teismo eksperto atliktą turto vertinimą bei objektyvius duomenis apie tai, kad turtas jo priverstinio perleidimo metu turėjo priklausinius.
15.2. Antstolės pavedimu atliktame turto vertinime yra visa eilė klaidų, netikslumų, prieštaravimų, todėl antstolės iniciatyva atliktą turto vertinimą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti itin kritiškai.
15.3. Ekspertas vertino turtą, tačiau nevertino jokių kitų to turto priklausinių. Apeliantė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik turtą, tačiau ir jo priklausinius – garažą su automobilio statymo vieta, sandėliuką, pokylių ir pirties salę, baseiną. Akivaizdu, jog pastarieji priklausiniai yra ne tik turto vertę didinantys daiktai, bet ir neatskiriama turto dalis, kurios nuosavybės teisė perėjo turto varžytynes laimėjusiam asmeniui – atsakovui G. B.. Nors šie priklausiniai nebuvo vertinti vertinimo akte, tačiau neabejotina, kad tokių priklausinių egzistavimas ženkliai didina ginčo turto vertę.
15.4. Atsižvelgiant į turto ir kitų apeliantei priklausančių objektų (automobilio stovėjimo aikštelės, sandėliuko, vidinio kiemo bei rūsio (pirties ir pobūvių salės) funkcinį ryšį, darytina išvada, kad turtas yra pagrindinis daiktas, o kiti daiktai yra laikomi pastarojo priklausiniais. Kadangi antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl turtas ir aptarti jo priklausiniai (jų vertė) turėtų būti vertinami bendrai, t. y. atliekama bendra ir vientisa turto ir jo priklausinių vertės nustatymo ekspertizė. Būtent dėl šios priežasties turtas aktu buvo perleistas neteisėtai.
15.5. Turto priklausinių vertė yra gana didelė (ypač garažo bei pobūvių salės ir pirties su baseinu), todėl neabejotina, kad, įvertinus priklausinius, turto vertė padidėtų daugiau nei 30 procentų ir toks kainų skirtumas yra pripažintinas esmingai mažesniu.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
16.1. Byloje nustatyta, jog apeliantės nurodomi priklausiniai nėra įteisinti, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliantė, t. y. apeliantės nuosavybės teisė į šiuos daiktus nebuvo įregistruota viešame registre, o iš varžytynių negali būti parduodami skolininkui nepriklausantys daiktai.
16.2. Iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu apeliantė ginčijo antstolės V. M. veiksmus susijusiose vykdomosiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1850-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1772-803/2019), todėl svarstytina, ar nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė V. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Apeliantė įgyvendino savo teisę ginčyti vykdymo procese nustatytą ginčo turto vertę be priklausinių ir su priklausiniais. Apeliantės teiginiai su pateiktais įrodymais buvo išnagrinėti, o tokių teiginių nepagrįstumas jau konstatuotas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis.
17.2. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis apeliantės vardu nebuvo ir nėra įregistruotų ar kitaip išviešintų juridinių faktų žemės sklypų ar jų dalių, statinių – garažo, sandėliuko, pokylių ir pirties salių, pavėsinių, taip pat nebuvo ir nėra jokių žymų, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į kitus statinius ar kitą registruotiną turtą, kad yra suteikti atskiri žymėjimai, unikalūs numeriai tariamiems ginčo buto priklausiniams. Varžytynių objektu negalėjo būti parduodami skolininkei nepriklausantys nekilnojamieji daiktai.
17.3. Apeliantė, teikdama skundus dėl antstolės veiksmų ir ginčydama vykdymo procese nustatytą turto vertę, vadovavosi teismo eksperto kvalifikaciją turinčio vertintojo D. G. nustatyta turto verte, tačiau ir šis ekspertas ginčo turtą vertino be jokių kitų ginčo turto priklausinių.
17.4. Teismo eksperto V. S. nustatyta buto rinkos vertė nuginčyta nebuvo. Šiuo atveju du skirtingi nekilnojamojo turto teismo ekspertai V. S. ir D. G. vos vieno mėnesio laikotarpyje nustatė turto kainas, kurių skirtumas tik 9,69 proc. Be to, vykdymo procese realią turto rinkos vertę nustatė įvykusių varžytynių rezultatas, nes turtas parduotas už didesnę nei pradinę varžytynėse nustatytą turto kainą.
17.5. Jokių objektyvių įrodymų, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą nei jis buvo parduotas iš varžytynių, apeliantė nepateikė ir nepateikia. Apeliantė nepateikia ir jokių įrodymų, kad buvo pirkėjų, norinčių pirkti ginčo turtą už didesnę kainą.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Grigiškių kredito unija prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
18.1. Šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog apeliantės nurodomi priklausiniai nėra įteisinti, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė ir apeliantė, t. y. apeliantės nuosavybės teisė į šiuos daiktus nebuvo įregistruota viešame registre, o iš varžytynių negali būti parduodami skolininkui nepriklausantys daiktai.
18.2. Be to, iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu apeliantė ginčijo antstolės V. M. veiksmus susijusiose vykdomosiose bylose (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1850-430/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1772-803/2019), todėl svarstytina, ar nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesą.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas G. B. prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliantės nurodyti priklausiniai nėra įteisinti, tai patvirtinančių dokumentų apeliantė nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių
21. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00474 duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditorės SIA „B2Kapital“ naudai. Antstolė 2019 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. S-19-15-4713 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/1000 buto dalį, areštuojant turtą jo vertė nebuvo nustatyta. 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 nutarta areštuotą butą parduoti iš varžytynių kaip turtinį vienetą, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. S..
22. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2 teismo ekspertas V. S. nustatė, kad buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 234 000 Eur, atitinkamai 5001/1000 buto dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 117 000 Eur. Antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S-19-15-7854 informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas, o 2019 m. liepos 22 d. gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. S-19-15-8377 antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus bei prašymus ir jų netenkino. Dėl šio patvarkymo gautas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundas, kurį antstolė atsisakė tenkinti ir elektroninių ryšių priemonėmis persiuntė kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 pareiškėjos skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1850-430/2019 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
23. 2019 m. rugpjūčio 6 d. paskelbtos pirmosios turto varžytynės. 2019 m. rugpjūčio 21 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės prašymas dėl turto perkainojimo, 2019 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu Nr. B-35241 prašymas atmestas. 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolių kontoroje gautas skolininkės skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 6 d. antstolės patvarkymo, kurį antstolė atsisakė tenkinti ir persiuntė kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32252-534/2019 skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1772-803/2019 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.
24. 2019 m. lapkričio 19 d. patvarkymu Nr. S-19-15-13780 buvo paskelbtos turto varžytynės, pradinė turto pardavimo kaina nustatyta 187 200 Eur. Pasibaigus varžytynėms, valstybės įmonė Registrų centras 2019 m. gruodžio 19 d. pranešimu informavo, kad vykusios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, jose paskelbtas laimėtojas – UAB „Advantus Grupė“, didžiausia pasiūlyta kaina – 210 008 Eur. 2019 m. gruodžio 19 d. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų ieškovė prašė atšaukti baigtas skolininkei priklausančio turto varžytynes ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius. Antstolė V. M. 2019 m. gruodžio 30 d. patvarkymu Nr. B-36055 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020 pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.
25. 2020 m. gruodžio 14 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turto varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo. Ieškovė, prašydama pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-15-13740 negaliojančiu, nurodė, kad jos turtas varžytynėse parduotas už mažesnę kainą, nei ji turėjo būti nustatyta atliekant turto vertinimą. Ieškovė ieškinyje įrodinėjo, kad antstolės 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. S-19-15-6436 paskirtos ekspertizės akte Nr. VS-2019/07-2 turtas įvertintas netinkamai iš esmės dėl dviejų priežasčių: 1) ekspertas parinko netinkamą vertinimo metodiką ir 2) ekspertas ekspertizės akte vertino tik ieškovei priklausantį butą, tačiau nevertino jo priklausinių (garažo su automobilio statymo vieta, sandėliuko, pokylių salės su pirtimi ir baseinu).
26. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyto pagrindo, dėl kurio 2020 m. rugpjūčio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-15-13740 turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Ieškovė, teikdama apeliacinį skundą su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamas visa apimtimi.
Dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų
27. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad dėl varžytynėse parduodamo nekilnojamojo daikto vertės nustatymo ieškovė jau kėlė klausimą vykdomojoje byloje teikdama skundus dėl antstolio veiksmų. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė ginčijo eksperto V. S. 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-02 nustatytą vidutinę buto rinkos vertę, tačiau teismai, nagrinėję ieškovės skundus dėl antstolio veiksmų, nenustatė priešingų teisei antstolio veiksmų ir būtinybės iš naujo nustatinėti turto vertę. Teismas tai pat pažymėjo, kad nagrinėdami ieškovės skundus dėl vertės nustatymo teismai yra įvertinę ir ieškovės argumentus dėl eksperto parinktos vertinimo metodikos pagrįstumo, todėl teismas neturi pagrindo kitaip nuspręsti dėl teismų padarytų išvadų kitose bylose. Pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde neginčija šių teismo išvadų pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
28. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad ekspertas ekspertizės akte vertino tik ieškovei priklausantį butą (jo dalį), tačiau nevertino buto priklausinių (garažo su automobilio statymo vieta, sandėliuko, pokylių salės su pirtimi ir baseinu). Pasak ieškovės, pastarieji priklausiniai yra ne tik turto vertę didinantys daiktai, bet ir neatskiriama turto dalis, kurios nuosavybės teisė perėjo turto varžytynes laimėjusiam asmeniui – atsakovui G. B..
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė skunde iš esmės pakartoja jau anksčiau į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar proceso teisės normų taikymo klaidų. Nors apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra tikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia pakartotinio bylos nagrinėjimo aukštesnės instancijos teisme. Vien apeliantės nesutikimas su tuo, kaip šias aplinkybes įvertino pirmosios instancijos teismas, nesuponuoja išvados, jog teismas netinkamai išsprendė bylą. Apeliantė, skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo faktinių aplinkybių interpretaciją. Taigi, apeliantė iš esmės siekia, kad, remiantis byloje pateiktais įrodymais, būtų nustatytos kitos ar kitaip vertinamos jau nustatytos faktinės aplinkybės, nei tai padarė bylą nagrinėjęs teismas. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė nuostatas, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas, t. y. to neįrodžius, kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio ir (ar) faktinių aplinkybių interpretavimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.
30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis, todėl toks aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik CPK 602 straipsnyje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
31. Ieškovė, kaip turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo pagrindą pirmosios instancijos teisme nurodė per mažą turto pardavimo kainą, nes, pasak ieškovės, jai nuosavybės teise priklausantis turtas buvo vertintas ne pilna apimtimi, t. y. nevertinti jo priklausiniai. Čia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybės, susijusios su atsakovės nurodomais galimais vertinamo turto priklausiniais, jau yra išnagrinėtos įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais. Ieškovė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktu skundu prašė atšaukti baigtas skolininkei priklausančio turto varžytynes, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-808/2020 pareiškėjos skundą atmetė, nurodydamas, kad tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjai priklauso tik 5001/10000 dalys buto. Skolininkė nei sandėliuko, nei automobilio stovėjimo aikštelės (garažo), nei pobūvio salės su pirtimi ir baseinu, kaip nekilnojamojo objektų neturi bei nepateikia nuosavybės teisių patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjos teiginiai apie turto vertinimą, kuris nepriklauso skolininkei nuosavybės teise, atmesti kaip nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-687-934/2020 atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymėjo, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog daikto (turto, buto) priklausinių nėra, nėra ir jokių žymų, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į kitus daiktus ar kitą registruotiną turtą apeliantės vardu. Tokių duomenų nepateikia ir pati apeliantė, kadangi nenurodomi suteikti atskiri žymėjimai, unikalūs numeriai tariamiems buto priklausiniams – garažui, sandėliukui, pokylių ir pirties salei, baseinui. Minėtų priklausinių egzistavimą pareiškėja iš esmės įrodinėja subjektyviu situacijos interpretavimu bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau tai savaime neįrodo apeliantės nuosavybės teisių į aukščiau nurodytus objektus (priklausinius) bei priklausomybės pagrindiniam daiktui.
32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, iš esmės jokių naujų aplinkybių nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nenurodė, nepateikė įrodymų apie įregistruotas nuosavybės ar kitokias daiktines teises į ieškovės minimus objektus. Byloje esantys įrodymai (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) iš esmės patvirtina, kad ieškovės minimi objektai – garažas, sandėliukas, salė su pirtimi ir baseinu galimai yra įrengti pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau šie objektai nėra įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka ir tuo pačiu nėra išspręstas jų nuosavybės (priklausomybės) bei naudojimo klausimas.
33. Sutiktina, jog atliekant asmens turto vertės nustatymo ekspertizę, turėtų būti vertinamas ne vien turtas, tačiau ir jo priklausiniai, susiję su pagrindiniu daiktu funkciniais ryšiais ir priklausantys asmeniui, ar į kuriuos asmuo turi daiktinių teisių. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė, kad, be 5001/1000 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). jai asmeninės ar dalinės nuosavybės teise priklausytų ir buto priklausiniai. Ieškovė taip pat neįrodė, kad jai, kaip buto dalies savininkei, priklauso atitinkamos daiktinės teisės į nurodytus priklausinius. Dėl to ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-591-450/2015, kurioje faktinės aplinkybės yra kitos (toje byloje pagrindinio turto (gyvenamojo namo) priklausiniai (ūkiniai pastatai) priklausė skolininkui ir buvo įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka).
34. Ieškovė teigia, kad, jeigu kartu su dalimi buto būtų įvertinti ir jo priklausiniai, buto kaina žymiai padidėtų ir tai sudarytų esminį kainos skirtumą, t. y. priklausinių įvertinimas buto kainą pakeltų 30 procentų. Tokiems teiginiams pagrįsti, be jau aptartų faktinių aplinkybių dėl priklausinių egzistavimo, ieškovė nepateikė jokių kitų leistinų įrodymų. Ieškovės iniciatyva atliktoje teismo eksperto D. G. vertinimo ataskaitoje nustatyta turto vertė – 259 000 Eur, o skirtumas tarp ieškovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje nustatytos turto vertės (259 000 Eur) ir vykdymo procese teismo eksperto nustatytos turto rinkos vertės (234 000 Eur) yra tik 9,69 proc. Be to, ir ekspertas D. G., vertindamas ieškovės turtą (butą, jo dalį), nevertino jo tariamų priklausinių, taigi, ieškovė į bylą nepateikė įrodymų, kiek tokie priklausiniai, net jeigu būtų įteisinti teisės aktų nustatyta tvarka, galėtų padidinti vertinamo turto kainą.
35. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad, nors tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti, jog antstolė pažeidė pareigą įkainoti ginčo turtą objektyviai, nustatant kainą, kuri būtų kuo artimesnė esančiai laisvojoje rinkoje turto rinkos kainai ir dėl to turtas parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantė savo pareigos įrodyti nurodytas aplinkybes neįvykdė. Antstolė savo ruožtu veikė tinkamai, atsižvelgė į skolininkės ir išieškotojų interesus, veikė aktyviai ir elgėsi sąžiningai bei protingai. Priešingų įrodymų apeliantė nepateikė, be to, antstolės veiksmų įkainojant turtą teisėtumas buvo ne kartą patvirtintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo pripažinti antstolės V. M. 2020 m. rugpjūčio 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-15-13740 negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, todėl ieškinys pagrįstai buvo atmestas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
37. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialiosios bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys teisinės įtakos bylos baigčiai, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).
39. Atmetus apeliacinį skundą, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnis).
40. Už apeliacinį skundą ieškovė turėjo sumokėti 2 454 Eur žyminį mokestį. Ieškovė sumokėjo 100 Eur, o likusios žyminio mokesčio dalies (2 354 Eur) mokėjimas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi jai buvo atidėtas iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas yra atmestas, atidėta žyminio mokesčio dalis priteisiama iš ieškovės į valstybės biudžetą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. M. Lietuvos valstybei 2 354 Eur (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/evmi/saskaitos-ir-imoku-kodai). Įmokos kodas 5660. Mokėjimo įrodymą pateikti pirmosios instancijos teismui.