- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 2S-591-450/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Kreditorius
- R. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (skolininko) V. S. (V. S.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl antstolio veiksmų atmestas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) V. S. skundą dėl antstolio Valdo Čegliko veiksmų, byloje dalyvaujant suinteresuotiems asmenims (antstoliui) Valdui Čeglikui ir išieškotojui R. S. (R. S.), ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (skolininkas) V. S. skundu prašė panaikinti antstolio V. Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0116/14/00635.
Skundą grindė tuo, kad jis 2014 m. lapkričio 13 d. gavo antstolio V. Čegliko ginčijamą patvarkymą, kuriuo antstolis nusprendė įkainoti jam (skolininkui) visą priklausantį nekilnojamąjį turtą ir paskirti turto ekspertizę. Kadangi vykdomasis įrašas Nr. 2429, kurio pagrindu buvo pradėta vykdomoji byla Nr. 0116/14/00635, buvo išduotas dėl 10 000 Lt, o VĮ Registrų centro duomenimis įkainojamo ir ketinamo parduoti turto kaina sudaro 93 647,50 Lt, t. y. daugiau nei 9 kartus viršija skolos sumą, todėl antstolis nepagrįstai įkainojo žymiai daugiau turto, nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Netgi įvertinus tai, kad turto pardavimo pirmose varžytynėse kaina bus laikoma kaina, sudaranti 80 proc. eksperto nustatytos vertės, turto vertė vis tiek žymiai viršija skolos sumą. Mano, kad antstolis, tokiais savo veiksmais siekia sumokėti ekspertui objektyviai nepagrįstas, vykdomajam dokumentui įvykdyti nebūtinas turto vertinimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 21 d. nutartimi skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad antstolis 2014 m. balandžio 22 d. sudarytame turto arešto akte nenurodė areštuojamo skolininko turto vertės, tačiau nurodė, jog turtas bus įvertintas įstatymų nustatyta tvarka. Kaip tai numatoma CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei CPK 681 straipsnio 1 dalyje ir 682 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka priėmė ginčijamą patvarkymą dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo, atsižvelgiant į tai, kad buvo areštuotas turtas, kuris arešto metu nebuvo įkainotas, siekiant parduoti turtą maksimaliai palankiomis skolininkui ir išieškotojui kainomis. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą bei išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skyrė laikantis įstatymo nustatytos tvarkos.
Nors antstolis 2014 m. balandžio 22 d. turto arešto aktu areštavo tik skolininkui priklausančią ¼ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 304,34 kv. m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šiuo atveju svarbu nustatyti kitų antstolio ginčijamame patvarkyme nurodytų nekilnojamojo turto objektų, kurių dalys priklauso skolininkui, teisinį statusą.
Įvertinęs CK 4.13 straipsnio 1 dalyje, CK 4.19 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei gyvenamojo namo ir kitų skolininkui priklausančių nekilnojamojo turto objektų (garažo, ūkinio pastato, kluono ir kt.) funkcinį ryšį, teismas priėjo prie išvados, kad gyvenamasis namas šiuo atveju laikytinas pagrindiniu daiktu, o kiti antstolio ginčijamame patvarkyme nurodyti statiniai, kurių dalys priklauso skolininkui, laikytini pastarojo priklausiniais. Pagal CK 4.14 straipsnio nuostatas antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, o kai pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kyla ginčas dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą bei į tai, kad antstolis ginčijamame patvarkyme nurodė apie ketinimą inicijuoti skolininkui priklausančio turto pardavimą varžytynėse, teismo vertinimu, siekiant užtikrinti būsimo turto perleidimo sandorio teisėtumą, antstolis pagrįstai paskyrė ekspertizę ne tik ¼ gyvenamojo namo vertei, tačiau ir jo priklausinių, kurių po ¼ dalį priklauso skolininkui, vertei nustatyti.
Pareiškėjas su skundu teikė įrodymus (vidutinės vertės paieškos VĮ Registrų centro svetainėje pagal unikalius numerius rezultatus), jo nuomone, patvirtinančius didesnę turto vertę, tačiau vidutinės rinkos vertės nustatomos masinio vertinimo būdu, todėl ar turto neareštuota iš esmės per daug, gali būti žinoma tik po to, kai bus nustatyta areštuoto turto vertė. Todėl kol nėra atlikta areštuoto turto (ir jo priklausinių) vertės nustatymo ekspertizė, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog antstolis areštavo ir siekia parduoti žymiau daugiau turto, nei jo reikia vykdomajam dokumentui įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad teismas anksčiau išdėstytų aplinkybių pagrindu konstatavo, kad būtina nustatyti viso skolininkui priklausančio turto (ne tik pagrindinio daikto, bet ir jo priklausinių) vertę, atmestas pareiškėjo argumentas, jog tokiu būdu siekiama didinti vykdomosios bylos išlaidas, kadangi šiuo atveju objektyviai būtinos ir patirtinos visų pareiškėjui priklausančių nekilnojamojo turto objektų ekspertizės išlaidos.
Nenustatyta kito skolininko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, o pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija 2 030 EUR. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas dėl 10 000 Lt (2 896,20 EUR) skolos, 6 proc. metinių palūkanų bei atlyginimo už vykdomojo įrašo darymą, t. y. sumos, kuri viršija minimalią išieškotiną sumą iš gyvenamojo būsto. Vykdomojoje byloje nustatyta, kad skolininkas V. S. (ar kiti asmenys) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena, todėl išieškojimas iš minėto skolininkui priklausančio turto dalies galimas.
Remiantis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, kad panaikinti antstolio V. Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymą nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas (skolininkas) V. S. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti jo skundą.
1) Nepagrįsta teismo išvada, jog antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skyrė laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. Remiantis CPK 681 – 682 straipsniais įkainojamas areštuotas turtas. Nors nagrinėjamu atveju buvo areštuotas tik konkretus skolininko turtas (t. y. turtas, kurio daugiau nei pakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti), antstolis nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi veiksmų, siekdamas realizuoti visą (įskaitant ir neareštuotą) skolininko turtą. Toks antstolio elgesys negali būti laikomas teisėtu, kadangi pažeidžia skolininko interesus ir galimybę ginti savo teises vykdymo procese. Antstolio patvarkymas, kuriuo siekiama įkainoti ir realizuoti neareštuotą turtą, prieštarauja civilinio proceso kodekso proporcingumo ir interesų pusiausvyros principams.
Žemesnės instancijos teismas
2) Nėra suprantama, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad visas kitas skolininko turtas (išskyrus gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra šio turto priklausiniai. Byloje nėra jokių duomenų, kurie pagrįstų tokią teismo išvadą. Tai, kad kitas jam priklausantis turtas nebuvo antstolio areštuotas, dar kartą patvirtina, jog jis nėra areštuoto gyvenamojo namo priklausiniai, priešingu atveju jis būtų areštuotas kartu su gyvenamuoju namu.
3) Įkainojamojo ir ketinamo parduoti turto kaina sudaro 93 647,50 Lt (27.122,19 EUR) ir daugiau nei 9 (devynis) kartus viršija skolos sumą, sudarančią 10 000 Lt (2.896,20 EUR). Šis turtas nėra areštuotas jokioje kitoje byloje. Netgi įvertinus tai, kad turto pardavimo pirmose varžytinėse kaina bus laikoma kaina, sudaranti 80 proc. eksperto nustatytos vertės, įkainojamo turto vertė vis tiek žymiai viršija skolos sumą. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Registrų centro vidutinės rinkos vertės buvo nustatytos 2014 m. sausio 1 d., pripažintina, kad masinio vertinimo būdu ir individualiu būdu nustatytos turto rinkos vertės negali skirtis net 9 kartus. Kuo daugiau turto įkainuojama, tuo didesnė bus ir turto ekspertizės kaina. Todėl antstolis siekia įkainoti ir sumokėti ekspertui objektyviai nepagrįstas, vykdomajam dokumentui įvykdyti nebūtinas turto vertinimo išlaidas, kurios vėliau bus išieškotos iš skolininko. Be to, nepagrįstas per didelės vertės turto įkainojimas ir vėliau sekantys antstolio veiksmai sudaro suvaržymus ir kitiems bendrasavininkams (jo sutuoktinei).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (antstolis) Valdas Čeglikas su juo nesutinka, prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
1) Patvarkymas dėl ekspertizės skolininko turto vertei nustatyti skyrimo buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad areštuotas turtas, kuris arešto metu nebuvo įkainotas, siekiant jį parduoti maksimaliai palankiomis skolininkui ir išieškotojui kainomis. Todėl nėra jokio pagrindo, kad ekspertizė turto vertei nustatyti buvo paskirta nepagrįstai. Be to, išieškojimas iš skolininko turto yra galimas, nes areštuotame name skolininkas negyvena, o išieškoma suma viršija 2 030 EUR (CPK 663 str. 3 d.).
2) Atsižvelgiant į gyvenamojo namo ir kitų skolininkui priklausančių objektų (garažo, ūkinio pastato, kluono ir kt.) funkcinį ryšį, darytina išvada, kad gyvenamasis namas yra pagrindinis daiktas, o kiti statiniai yra laikomi pastarojo priklausiniais (CPK 4.13 str. 1 d.). Kadangi Civilinio kodekso 4.14 straipsnyje numatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, todėl nesutiktina su apeliantu (pareiškėju), kad areštuotas turtas negali būti vertinamas bendrai. Siekiant užtikrinti būsimų varžytynių teisėtumą, turi būti įvertinta ne tik ¼ dalis gyvenamojo namo, bet ir jo priklausiniai.
Suinteresuotas asmuo (išieškotojas) R. S. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, objektyviai ir išsamiai ištyrė bei įvertino bylai svarbias faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialines bei procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
Areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija, o teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant kiek galima mažesnių neigiamų padarinių skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).
Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti (CPK 681 str. 3 d.). Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju ginčijamas antstolio V. Čegliko 2014 m. lapkričio 13 d. patvarkymas, kuriuo paskirta ekspertizė nustatyti skolininkui (apeliantui) V. S. priklausančio nekilnojamojo turto (1/4 dalių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių adresu (duomenys neskelbtini)) vertę. Nesutikdamas su šiuo patvarkymu, apeliantas (skolininkas) pateikė skundą, kuris buvo atmestas bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininko (apelianto) V. S. atskirojo skundo argumentus, kuriais ginčijamas patvarkymo teisėtumas, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu ir daryti priešingą išvadą dėl ginčijamo patvarkymo teisėtumo.
Nors pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį turto areštas yra pagrindas šiam areštuotam turtui įkainoti, tačiau ta aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo areštuotas kitas skolininkui (apeliantui) priklausantis nekilnojamasis turtas (1/4 dalys 2 (dviejų) garažų, 2 (dviejų) ūkinių pastatų, kluono ir tvarto), nesudarė teisinio pagrindo antstoliui šio turto nevertinti ekspertizės būdu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju esminę reikšmę sudaro šio kito apeliantui priklausančio nekilnojamojo turto teisinis statusas (rėžimas). Kadangi pagal savo savybes ir funkcinį ryšį su pagrindiniu daiktu (šiuo atveju gyvenamuoju namu) nekilnojamojo turto vienetai (garažas, ūkinis pastatas, kluonas ir tvartas) yra antraeiliai daiktai (priklausiniai), kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 str. 1 d.), todėl jie, kartu su pagrindiniu daiktu sudarantys vieną turtinį kompleksą, negalėjo būti vertinami atskirai ar nevertinami iš viso. Būtent dėl antraeilių daiktų (priklausinių), kyla ir pagrindinio daikto (šiuo atveju gyvenamojo namo) vertė, todėl kuo didesnis skolininkui (apeliantui) priklausančio nekilnojamojo turto įvertinimas atitinka tiek kreditoriaus, tiek skolininko (apelianto) turtinius interesus.
Byloje esantys duomenys apie skolininkui (apeliantui) priklausančių nekilnojamųjų daiktų vidutines rinkos vertes patvirtina jo (apelianto) skaičiavimus, kad ¼ šio turto, kaip turtinio komplekso, dalies vidutinė rinkos vertė sudaro 27 122,19 EUR (93 647,50 Lt), t.y. žymiai viršija iš jo, kaip skolininko, išieškomą skolos sumą (apie 2 896 EUR), tačiau šios aplinkybės iš esmės yra susijusios su turto arešto ir išieškojimo iš jo teisėtumu, todėl nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas. Tuo tarpu apelianto įsitikinamas, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta nekilnojamųjų daiktų vidutinė rinkos vertė yra pagrįsta ir teisinga, todėl ir turi būti vadovaujamasi, neturi teisinės reikšmės. Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, t. y. nustatant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų turto vertę, neatsižvelgiant į individualias to turto savybes. Todėl tokiu (masinio vertinimo) būdu nustatyta turto vertė gali skirtis nuo individualios turto rinkos vertės, kurią nustato turto vertinimo kvalifikaciją turintis turto vertintojas. Tuo atveju, jeigu skirtumas tarp nekilnojamojo turto registre nurodytos turto vertės ir vykdymo procese eksperto nustatytos areštuoto turto vertės būtų didelis, toks skirtumas turi būti paaiškinimas objektyviomis su konkrečiu turtu susijusiomis aplinkybėmis. Jeigu toks skirtumas turimais su turto verte susijusiais duomenimis deramai nepagrindžiamas, antstolio tai turi būti vertinama kaip pagrindas abejoti ekspertizės išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008), sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo (CPK 682 str. 2 d.).
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.