Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Virginija Meškauskienė, V. M., UAB „Advantus grupė“, UAB „B2KAPITAL“, UAB „Grigiškių kredito unija“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Virginija Meškauskienė 2019-12-30 patvarkymu (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas – 5001/10000 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Areštuojant turtą, jo vertė nenustatyta. 2019-06-06 patvarkymais nutarta išieškoti areštuotą turtą (visą butą) parduoti iš varžytinių kaip turtinį vienetą. 2019-06-06 patvarkymu paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. 2019-07-11 antstolių kontoroje gautas ekspertizės aktas. Atlikus turto vertės paskaičiavimus, teismo ekspertas V. S. nustatė, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 117.000 Eur, o viso buto ploto rinkos vertė yra 234.000 Eur. 2019-07-11 patvarkymu šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2019-08-06 buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytinės. 2019-08-21 antstolių kontoroje buvo gautas skolininkės prašymas dėl turto perkainojimo ir 2019-08-23 patvarkymu prašymas netenkintinas. 2019-08-30 patvarkymu varžytinės buvo atšauktos. 2019-08-26 buvo gautas skolininkės skundas dėl 2019-08-06 patvarkymo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019-08-06 patvarkymo ir įpareigoti antstolę pakartotinai įvertinti butą. Skundas atmestas. 2019-11-29 patvarkymo buvo paskelbtos turto varžytinės, turto pardavimo kaina 187.200,00 Eur, kurios 2019-12-19 baigėsi ir jose paskelbtas laimėtojas UAB „Advantus grupė“, didžiausia pasiūlyta kaina 210.008,00 Eur. Antstolė pažymi, kad vykdymo procese nekilnojamojo turto eksperto nustatyta buvo rinkos vertė nuginčyta nebuvo. VĮ „Registrų centras“ Nekilojamojo turto registro duomenimis nei skolininkės, nei jos sutuoktinio vardu nėra įregistruotų ar kitaip išviešintų nei žemės sklypų ar jų dalių, nei statinių – garažo, sandėliuko, pokylių ir pirties salių, pavėsinių. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra laikomi teisingais. Atkreipia dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus patvirtinantis dokumentas. Skolininkė nei sandėliuko, nei automobilio stovėjimo aikštelės (garažo), nei pobūvio salės su pirtimi ir baseinu, kaip nekilnojamojo objektų neturi bei nepateikia nuosavybės teisių patvirtinančių įrodymų. Vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas tinkamai, varžytinės paskelbtos teisėtai ir pagrįstai, jokio įstatyminio pagrindo jas atšaukti nėra.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami tuo aspektu, ar yra pagrindas antstolio atliktus veiksmus pripažinti neteisėtais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas ne kartą konstatavo, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų – vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 511 straipsnis).

Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 20 d. nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai, antstolė 2019 m. balandžio 19 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/1000 Buto dalį, areštuojant turtą jo vertė buvo nenustatyta, antstolis Darius Bliznikas 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą dėl prisijungimo prie išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), antstolis Darius Bliznikas 2019 m. gegužės 27 d. priėmė patvarkymą dėl leidimo realizuoti turtą Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė 2019 m. birželio 6 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė visą areštuotą Butą parduoti iš varžytynių kaip turtinį vienetą, paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, ekspertizę pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.; 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) teismo ekspertas V. S. nustatė, kad Buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 234.000 Eur, atitinkamai 5001/1000 Buto dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019 m. liepos 3 d.) yra 117.000 Eur, antstolė 2019 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas, 2019 m. liepos 22 d. antstolė gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę Buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, 2019 m. liepos 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus bei prašymus ir jų netenkino, dėl šio patvarkymo gautas pareiškėjos 2019 m. rugpjūčio 14 d. skundas, kurį antstolė 2019 m. rugpjūčio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ir elektroninių ryšių priemonėmis persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-30 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019-11-12 nutartimi pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2019-08-21 antstolių kontoroje gautas skolininkės prašymas dėl turto perkainojimo, 2019-08-23 patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) prašymas netenkintinas. Buto varžytinės 2019-08-30 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atšauktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarties pagrindu. 2019-08-26 antstolių kontoroje gautas skolininkės skundas dėl 2019-08-06 antstolės patvarkymo, 2019-09-02 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-12 nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019-11-07 nutartimi pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. 2019-11-19 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtos turto varžytinės, pradinė turto pardavimo kaina 187.200,00 Eur. Pasibaigus varžytinėms, VĮ Registrų centras 2019-12-19 pranešimu informavo, kad vykusios varžytinės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, jose paskelbtas laimėtojas UAB „Advantus Grupė“, didžiausia pasiūlyta kaina 210.008,00 Eur.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad jos manymu neteisingai buvo įkainuotas turtas, kadangi nebuvo vertinami turto priklausiniai.

Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, o jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

Iš pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui.

CPK 690 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjai priklauso tik 5001/10000 dalys buto. Skolininkė nei sandėliuko, nei automobilio stovėjimo aikštelės (garažo), nei pobūvio salės su pirtimi ir baseinu, kaip nekilnojamojo objektų neturi bei nepateikia nuosavybės teisių patvirtinančių įrodymų. Todėl pareiškėjos teiginiai apie turto vertinimą, kuris nepriklauso skolininkei nuosavybės teise, yra nepagrįsti.

Civilinis procesas (išimties nesudaro ir vykdymo procese iškilusių klausimų nagrinėjimas) grindžiamas rungtyniškumo principu, pagal kurį šalims tenka pareiga pagrįsti savo argumentus įrodymais (CPK 12 straipsnis), todėl pareiga įrodyti neteisingą turto rinkos vertės įkainojimą tenka būtent pareiškėjui. Pareiškėja siekdama įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja jokiai leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Ekspertizės aktas įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčytas, o kol jis galioja, antstolis ir vykdomosios bylos šalys privalo juo vadovautis. Be to, teismas pažymi, kad varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, kuri priklauso nuo kitų įvairių kriterijų – nekilnojamojo turto patrauklumo, šalies ekonominės padėties, nekilnojamojo turto rinkos pokyčių ir dinamikos, varžytynių dalyvių skaičiaus ir t. t., dėl to potencialūs pirkėjai tarpusavyje varžydamiesi varžytynių metu nustato optimaliausią šiuo metu esančią nekilnojamojo turto kainą.

Todėl teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes antstolio veiksmai vykdomojoje byloje atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėjos skundas dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 443, 510, 512-513, 594 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.