- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-687-934/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-38948-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- N. M.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-4393-808/2020, kuria atmestas pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja N. M. (toliau – pareiškėja) pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė atšaukti baigtas skolininkei priklausančio turto – 5001/10000 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius. Nurodė, kad antstolės V. M. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0015/19/00474, kurioje antstolė atlieka skolos išieškojimą iš skolininkės N. M. išieškotojo UAB „B2Kapital“ naudai. Priverstinis skolos išieškojimas nukreiptas į pareiškėjos turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2019-07-11 patvarkymu Nr. S-19-15-7854 nustatyta, jog viso turto rinkos vertė yra 234 000,00 Eur. 2019-11-19 patvarkymu Nr. S-19-15-13780 antstolė paskelbė pirmąsias turto varžytines, kuriomis nustatyta pradinė turto pardavimo iš varžytinių kaina 187 200,00 Eur. Skolininkė pažymėjo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik turtą, tačiau ir jo priklausinius – garažą su automobilio statymo vieta, sandėliuką, pokylių, pirties salę, baseiną bei žemės sklypą su pavėsine ir sodu. Nurodė, jog šie priklausiniai nebuvo vertinti ekspertizės akte.
2. Antstolė V. M. 2019-12-30 patvarkymu Nr. B-36055 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą. Nurodė, kad vykdymo procese buvo areštuotas skolininkei priklausantis turtas – 5001/10000 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Areštuojant turtą, jo vertė nenustatyta. 2019-06-06 patvarkymais nutarta išieškoti areštuotą turtą (visą butą) parduoti iš varžytinių kaip turtinį vienetą. 2019-06-06 patvarkymu paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė. 2019-07-11 antstolių kontoroje gautas ekspertizės aktas. Atlikus turto vertės paskaičiavimus, teismo ekspertas V. S. nustatė, kad vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 117 000,00 Eur, o viso buto ploto rinkos vertė yra 234 000,00 Eur. 2019-07-11 patvarkymu šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. 2019-08-06 buvo paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytinės. 2019-08-21 antstolių kontoroje buvo gautas skolininkės prašymas dėl turto perkainojimo, 2019-08-23 patvarkymu prašymas netenkintinas. 2019-08-30 patvarkymu varžytinės buvo atšauktos. 2019-08-26 buvo gautas skolininkės skundas dėl 2019-08-06 patvarkymo, kuriuo buvo prašoma panaikinti 2019-08-06 patvarkymą ir įpareigoti antstolę pakartotinai įvertinti butą. Skundas atmestas. 2019-11-29 patvarkymu buvo paskelbtos turto varžytinės, turto pardavimo kaina 187 200,00 Eur, kurios 2019-12-19 baigėsi ir jose paskelbtas laimėtojas UAB „Advantus grupė“, didžiausia pasiūlyta kaina 210 008,00 Eur. Antstolė pažymėjo, kad vykdymo procese nekilnojamojo turto eksperto nustatyta buvo rinkos vertė nuginčyta nebuvo. VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nei skolininkės, nei jos sutuoktinio vardu nėra įregistruotų ar kitaip išviešintų nei žemės sklypų ar jų dalių, nei statinių – garažo, sandėliuko, pokylių ir pirties salių, pavėsinių. Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys yra laikomi teisingais. Atkreipė dėmesį, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra nuosavybės teisę į nekilnojamuosius daiktus patvirtinantis dokumentas. Skolininkė nei sandėliuko, nei automobilio stovėjimo aikštelės (garažo), nei pobūvio salės su pirtimi ir baseinu, kaip nekilnojamojo objektų neturi bei nepateikia nuosavybės teisių patvirtinančių įrodymų. Vykdymo procese areštuotas turtas įkainotas tinkamai, varžytinės paskelbtos teisėtai ir pagrįstai, jokio įstatyminio pagrindo jas atšaukti nėra.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo UAB „Advantus Grupė“ atsiliepimu prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-18 nutartimi pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų atmetė (b. l. 25-28).
6. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
6.1. Iš pateiktos vykdomosios bylos nustatyta, kad antstolė ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti paskyrė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 598 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo pareikšta nušalinimų antstolės paskirtam ekspertui;
6.2. CPK 690 straipsnis nustato, kad tais atvejais, kai išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą, tokio turto priklausymas skolininkui nustatomas pagal registro įstaigos rašytinius duomenis. Nagrinėjamu atveju pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad pareiškėjai priklauso tik 5001/10000 dalys buto. Skolininkė nei sandėliuko, nei automobilio stovėjimo aikštelės (garažo), nei pobūvio salės su pirtimi ir baseinu, kaip nekilnojamojo objektų neturi bei nepateikia nuosavybės teisę patvirtinančių įrodymų. Dėl išdėstyto, pareiškėjos teiginiai apie turto vertinimą, kuris nepriklauso skolininkei nuosavybės teise, yra nepagrįsti;
6.3. Pareiškėja, siekdama įrodyti, jog nustatyta turto vertė nėra teisinga, turi pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo ir juos pagrįsti ne tik deklaratyviais teiginiais. Pareiškėja jokiai leistinais įrodymais nepagrindė, kad iš varžytynių parduotas turtas ekspertizės metu buvo įvertintas netinkamai, taip pat nepateikė pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti abejojama nustatyta turto verte ar turto vertę atlikusio eksperto kompetencija (CPK 681 straipsnio 4 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėja N. M. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atšaukti baigtas skolininkei N. M., priklausančio turto – 5001/1000 dalių buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), varžytines ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatyto ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius (b. l. 41-45).
Žemesnės instancijos teismas
8. Atskirojo skundo argumentai, reikšmingi ginčo išsprendimui:
8.1. Teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į apeliantės argumentus, į juos nesigilino, o tik formaliai nusprendė, kad viešajame registre nesant žymos apie nuosavybės teisę, laikytina, kad turto priklausiniai apeliantei nepriklauso, tačiau pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tai nėra reikšminga daiktą pripažįstant priklausiniu;
8.2. Aiškindamasis bylos faktines aplinkybes, teismastaip pat nepasisakė, ar apeliantės nurodomus daiktus laiko priklausiniais, ar ne, o tik apsiribojo abstrakčiu nurodymu, kad apeliantei minėti daiktai nepriklauso, t.y. teismas netyrė turto ir minimų priklausinių funkcinio ryšio.
8.3. Teismui nevertinus aptariamų aplinkybių, apeliantės interesai liko pažeisti, kadangi antstolės patvarkymas, kuriuo apeliantės turtas įvertintas neatsižvelgiant į jo priklausinius, lieka galioti, tokiu būdu sudarant sąlygas pažeisti CPK 681 straipsnio nuostatas, numatančias, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones.
Atsiliepimas
9. Antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo prašėpareiškėjos skundo netenkinti (b. l. 49-50). Atsiliepime pažymėjo, kad VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenimis, apeliantės vardu nėra įregistruotų ar kitaip išviešintų juridinių faktų nei žemės sklypų ar jų dalių, nei statinių – garažo, sandėliuko, pokylių ir pirties salių, pavėsinių. Be to, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro išraše taip pat nėra jokių žymų, kad butas turi priklausinių. Apeliantė niekaip nepaaiškina kodėl, manydama, kad jos turto vertė yra didesnė, neįgyvendino ir neįgyvendina savo teisės surasti bei pasiūlyti savo pirkėją už jos interesus atitinkančią kainą. Kokių aktyvių veiksmų apeliantė ėmėsi, siekdama, kad apie parduodamą ginčo turtą sužinotų kuo daugiau potencialių pirkėjų, kurie galėtų dalyvauti varžytynėse ir įgyti turtą už apeliantės interesus atitinkančią kainą, neaišku.
10. Suinteresuotas asmuo UAB „Advantus Grupė“ atsiliepime nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti, tačiau skundą prašė nagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
11. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutarties, kuria atmestas pareiškėjos N. M. skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Iš vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00474 duomenų nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-04-20 nutartį Nr. I-1061V/2010 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės N. M. kreditoriaus SIA „B2Kapital“ naudai (su .zip laikmenoje esančiais priedų failais galima susipažinti patekus į dokumento CPB-38818 kortelę bylos kortelės skiltyje „Procesas”). Antstolė 2019-04-19 turto arešto aktu Nr. S-19-15-4713 areštavo skolininkei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 5001/1000 buto dalį, areštuojant turtą jo vertė buvo nenustatyta. 2019-06-06 patvarkymu Nr. S-19-15-6436 nutarta areštuotą butą parduoti iš varžytynių kaip turtinį vienetą, paskirta turto vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti teismo ekspertui V. S.. 2019-07-10 ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2 teismo ekspertas V. S. nustatė, kad buto rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną (2019-07-03) yra 234 000,00 Eur, atitinkamai 5001/1000 buto dalies rinkos vertė turto vertės nustatymo dieną yra 117 000,00 Eur. Antstolė 2019-07-11 patvarkymu Nr. S-19-15-7854 informavo šalis apie atliktos ekspertizės išvadas, o 2019-07-22 antstolė gavo skolininkės prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, kuriais skolininkė prašė antstolės skirti pakartotinę buto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. 2019-07-23 patvarkymu Nr. S-19-15-8377 antstolė išnagrinėjo skolininkės pateiktus prieštaravimus bei prašymus ir jų netenkino. Dėl šio patvarkymo gautas pareiškėjos 2019-08-14 skundas, kurį antstolė 2019-08-22 patvarkymu Nr. B-35227 atsisakė tenkinti ir elektroninių ryšių priemonėmis persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-30 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-31249-996/2019 pareiškėjos skundą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019-11-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1850-430/2019 pirmos instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. 2019-08-21 antstolių kontoroje gautas skolininkės prašymas dėl turto perkainojimo, 2019-08-23 patvarkymu Nr. B-35241 prašymas netenkintinas. Buto varžytinės 2019-08-30 patvarkymu Nr. S-19-15-10031 buvo atšauktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarties pagrindu. 2019-08-26 antstolių kontoroje gautas skolininkės skundas dėl 2019-08-06 antstolės patvarkymo, 2019-09-02 patvarkymu Nr. B-35372 atsisakė tenkinti ir persiuntė jį kartu su vykdomąja byla teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-09-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-32252-534/2019 skundą dėl antstolės veiksmų atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019-11-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1772-803/2019 pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą. 2019-11-19 patvarkymu Nr. S-19-15-13780 buvo paskelbtos turto varžytinės, pradinė turto pardavimo kaina 187 200,00 Eur. Pasibaigus varžytinėms, VĮ Registrų centras 2019-12-19 pranešimu informavo, kad vykusios varžytinės Nr. 182228 baigėsi, jose paskelbtas laimėtojas UAB „Advantus Grupė“, didžiausia pasiūlyta kaina 210 008,00 Eur. 2019-12-19 pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų pareiškėja prašė atšaukti baigtas skolininkei priklausančio turto – 5001/10000 dalių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytines ir paskelbti skolininkei N. M. priklausančio turto pakartotinę vertės nustatymo ekspertizę, atsižvelgiant ir įvertinant turto priklausinius (b. l. 1-4). Antstolė V. M. 2019-12-30 patvarkymu Nr. B-36055 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-18 nutartimi pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (b. l. 25-28). Teismas nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą pareiškėjai priklauso tik 5001/10000 dalys buto. Skolininkė nepateikė įrodymų, kad jai nuosavybės teisė priklauso sandėliukas, automobilio stovėjimo aikštelė (garažas), pobūvio salė su pirtimi ir baseinu, todėl pareiškėjos teiginiai apie turto, kuris nepriklauso atsakovei, vertinimą yra nepagrįsti.
14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į apeliantės argumentus, jog ji bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo ne tik turtą, bet ir jo priklausinius. Apeliantės vertinimu, teismas tik formaliai nusprendė, kad viešajame registre nesant žymos apie nuosavybės teisę, laikytina, kad turto priklausiniai apeliantei nepriklauso.
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, t. y., ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
16. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 690 straipsniu, jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai. Prieš pradedant realizuoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą turtą, vykdomojoje byloje iš atitinkamos registro įstaigos turi būti gaunami rašytiniai duomenys apie realizuojamo turto priklausymą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus (CPK 690 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad prieš nukreipdamas išieškojimą į neregistruotą turtą antstolis privalo įsitikinti savininko teises patvirtinančių įrodymų pagrindu apie šio turto priklausymą skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2016; 2007-10-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2007).
18. Iš vykdomojoje byloje esančio 2019-11-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, jog apeliantei N. M. nuosavybės teise priklauso 5001/10000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos Nr. 0015/19/00474 lapas 116). Minėtame išraše nurodyta, kad daikto priklausinių nėra, nėra ir jokių žymų, kad būtų įregistruotos daiktinės teisės į kitus daiktus ar kitą registruotiną turtą apeliantės vardu. Tokių duomenų nepateikia ir pati apeliantė, kadangi nenurodomi suteikti atskiri žymėjimai, unikalūs numeriai tariamiems buto priklausiniams – garažui, sandėliukui pokylių, pirties salei, baseinui.
19. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 10 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo turto registre kaip priklausiniai gali būti registruojami ir nekilnojamieji daiktai arba tų daiktų dalys, kurie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka nėra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems nėra suteiktas unikalus numeris. Tokie nekilnojamieji daiktai nekilnojamojo turto registre įregistruojami kaip priklausiniai pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įraše padarant šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytą žymą (NTRĮ 10 straipsnio 4 dalis). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra patikimų įrodymų, jog apeliantės nurodomi nekilnojamojo turto objektai yra jai priklausančios buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), priklausiniai ir kad juos apeliantė valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise. Minėtų priklausinių egzistavimą pareiškėja iš esmės įrodinėja subjektyviu situacijos interpretavimu bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau tai savaime neįrodo apeliantės nuosavybės teisių į aukščiau nurodytus objektus (priklausinius) bei priklausomybės pagrindiniam daiktui.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog tiek antstolė, tiek turto įvertinimą atlikęs ekspertas, pagrįstai naudojosi viešai prieinama informacija, t.y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, turto apžiūros ir nuotraukų medžiaga, norminiais teisės aktais, kadangi kitokių duomenų apie vertinamą apeliantei priklausantį turtą ar jo sudėtį (priklausinius) nebuvo pateikta. Darytina išvada, kad antstolė, realizuodama pareiškėjai asmenines nuosavybes teise priklausantį turtą, išieškojimo iš skolininkės turto taisyklių nepažeidė (CPK 690 straipsnis).
21. Apeliantė atskirajame skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pateiktus teismo išaiškinimus, taip pat, pareiškėjos teigimu, teismų priimtus sprendimus analogiškose bylose. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, jog remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Teismas, spręsdamas dėl precedento taikymo konkrečioje byloje galimybės, visų pirma turi nustatyti, ar sutampa bylų faktinis pagrindas, ar nėra pasikeitęs teisinis reguliavimas, o esant precedentų konkurencijai – remdamasis prieš tai nurodytais kriterijais, parinkti taikytiną precedentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 247/2009; 2015-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).
22. Atskirajame skunde apeliantė pateikia atskiras Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių dalis/fragmentus, kuriose kasacinis teismas buvo išaiškinęs ir/ar pasisakęs dėl nekilnojamojo daikto priklausinių ir jų teisinio režimo. Akcentuotina, jog nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne apriori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis apeliantės nurodytais kasacinio teismo precedentais, nes jie priimti kitokio pobūdžio bylose, kuriose faktinis pagrindas iš esmės skiriasi nuo nagrinėtos bylos faktinio pagrindo – civilinėse bylose Nr. 3K-3-422/2011 ir Nr. 3K-3-363/2013 buvo sprendžiamas klausimas dėldaugiabučių gyvenamųjų namų privatizavimo metu butų savininkų įgytos nuosavybės teisės; civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2014 buvo sprendžiamas klausimas dėl savavališkai pastatytų statinių teisinės registracijos panaikinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškėja N. M. aplinkybę, jog vertinant iš varžytynių parduodamą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nebuvo įvertinti turto priklausiniai, iš esmės iškėlė 2019-12-19 pateiktame skunde dėl antstolės veiksmų. Kaip jau buvo minėta (žr. 12 punktą), apeliantei priklausančios buto dalies vertė buvo nustatyta 2019-07-10 ekspertizės aktu Nr. VS-2019/07-2, 2019-07-11 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. Nei 2019-07-18 antstolei pateiktuose prieštaravimuose dėl ekspertizės aktu nustatytos turto vertės (vykd. b. l. 45-47), nei 2019-08-20 prašyme dėl turto perkainojimo (vykd. b. l. 65), pareiškėja N. M. nekėlė klausimo dėl jai priklausančio turto priklausinių įvertinimo/įkainojimo. Šios papildomos aplinkybės leidžia įžvelgti teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo požymių.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atmesdamas pareiškėjos N. M. skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės N. M. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-18 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.