- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2A-309-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01865-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Simona Dementavičienė, Tomas Ridikas
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- R. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Simonos Dementavičienės (kolegijos pirmininkės, pranešėjos) ir Tomo Ridiko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija duodanti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė teismo pakeisti atsakovo ir šalių nepilnamečio sūnaus, gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – vaikas arba sūnus), bendravimo tvarką, nustatytą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-470/2023 (toliau – 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimas).
2. Ieškovė nurodė, kad nustatyta bendravimo tvarka neatitinka vaiko interesų, nes daro jam žalą. Atvežus vaiką pas atsakovą bendravimui, jis savalaikiai jo nepaima, dėl ko jai su vaiku tenka laukti, o dažnas vežiojimas vaikui taip pat nėra gerai. Šalys konfliktuoja, dėl ko vaikas atsakovo bijo. Atsakovas su vaiku buvo neblaivus, neužtikrino jam saugios aplinkos. Todėl įpareigojimas ieškovei nuvežti vaiką pas atsakovą neatitinka vaiko interesų, t. y. jei atsakovas neblaivus, ieškovei tenka vaiką parsivežti, o tokiu atveju vaikas be pagrindo keliauja didelius atstumus. Atsakovas turėtų pats atvykti ir parvežti vaiką atgal. Atsakovas ne kartą be įspėjimo neatvyko bendrauti su vaiku, dėl to labai jį nuliūdindamas. Šiuo metu jų santykiai yra nutrūkę, atsakovas nepasveikino vaiko su gimtadieniu, jie nesimatė nuo balandžio mėnesio, nors laikinosiomis apsaugos priemonėmis laikina bendravimo tvarka nustatyta. Vaikas nenori bendrauti su atsakovu telefonu. Todėl būtina nustatyti laikotarpį, kad būtų atkurtas atsakovo santykis su vaiku.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti. Ieškovės argumentai dėl atsakovo netinkamo bendravimo su ja vaiko akivaizdoje yra nepagrįsti. Atsakovo santykiai su sūnumi yra puikūs, jis nepastebėjo neigiamų vaiko emocijų ir jo perdavimo jam metu. Ieškovei neteko pernelyg ilgai laukti, kol atsakovas ateis pasiimti vaiko. Atsakovas pripažįsta, kad du kartus su sūnumi bendravo būdamas neblaivus, dėl to labai gailisi, jis padarė atitinkamas išvadas, gauna pagalbą iš socialinę pagalbą teikiančių institucijų ir daugiau tokių situacijų nepasitaiko. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiu ar negeba užtikrinti vaikams, kurių atsakovas turi tris, saugumo. Ieškovė prašo pakeisti bendravimo tvarką dėl savo, o ne vaiko patogumo. Atsakovas negali važiuoti pasiimti vaiko pats, nes turi dar du vaikus, su kuriais bendrauja ir turėtų juos vežtis kartu, kas neatitinka jų interesų. Atsakovas nori ir siekia bendrauti su sūnumi, būtent ieškovė jų santykius nutraukė ir pakenkė judviejų ryšiui, neleidžia jiems bendrauti ir nevykdo nustatytos tvarkos. Ji neinformavo apie vaiko gimimo dienos minėjimą, nesudarė sąlygų jo pasveikinti. Pagalbos šeimai planas, kuriuo ieškovė įrodinėja savo reikalavimus, yra šališkas, sudarytas pagal ieškovės nurodomas aplinkybes, o objektyvių priežasčių keisti nustatytą bendravimo tvarką nėra.
4. Išvadą duodanti institucij a išvadoje nurodė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, panaikindamas ieškovės pareigą bendravimui su atsakovu vaiką nuvežti / parsivežti (savaitgaliais, Tėvo dieną ir per vaiko gimtadienį), ir nustatė dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį atsakovui su vaiku bendrauti be nakvynių; kitoje dalyje ieškinį atmetė.
6. Teismas įvertino, kad ieškovei atvežus vaiką atsakovui jis du kartus iš eilės (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buvo neblaivus, o tam įtakos turėjo ir tai, kad nebuvo nustatyta pareiga pačiam pasiimti vaiko. Be to, šalių santykiai konfliktiški, atsakovas yra netikėtai atšaukęs susitikimus su sūnumi, o ieškovei atvežus vaiką bendravimui su atsakovu jis neužtikrino greito ir sklandaus vaiko perdavimo. Atsakovas yra dirbantis, jo turtinė padėtis yra gera, jis turi automobilį, todėl yra visos galimybės pasiimti vaiką bendravimui ir jį grąžinti, tačiau nuo bylos iškėlimo nėra atvykęs pabendrauti su vaiku. Duomenų, kad ieškovė kliudo tą daryti, byloje nėra. Teismo vertinimu, nustačius pareigą išimtinai ieškovei rūpintis vaiko pristatymu ir pasiėmimu, yra pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, kai atsakovas be objektyvaus pagrindo atleidžiamas nuo pareigos stengtis susitikti ir bendrauti su vaiku. Teismo nuomone, nors atsakovas akcentuoja aplinkybę, kad jo galimybes pačiam pasiimti vaiką riboja bendravimas su kitais vaikais, tačiau jis pats patikino, kad jo vaikai visi kartu nėra žaidę. Tuo labiau, atsakovas su kitais vaikais bendrauja ne tuo pačiu laiku, kaip yra numatyta bendravimo tvarka su šalių vaiku, todėl atsakovas gali pats pasiimti vaiką. Tuo labiau, kad pagal galiojančią tvarką tokia pareiga jam numatyta sprendimo 2, 3 ir 6 punktuose.
7. Teismas, spręsdamas dėl pereinamojo laikotarpio atsakovui su vaiku bendrauti be nakvynių, įvertino, kad vaikas su atsakovu nėra susitikęs nuo 2024 m. balandžio mėn., su juo nebendravo ir telefonu, todėl sprendė, kad yra reikalingas laikas atsakovo ryšio su vaiku atkūrimui.
8. Teismas pripažino, kad dalis ieškinyje reiškiamų reikalavimų buvo patenkinti, tačiau nustatyta bendravimo tvarka nebuvo pakeista iš esmės. Priimdamas spendimą teismas atsižvelgė į abiejų šalių nuomones, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės nustatyti bylą laimėjusios ar pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, ir šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, nustatydamas, kad šalys pačios jas padengia.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai ir priteisi bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatydamas bendravimo tvarką įvertino, kad apeliantas (atsakovas) turi dar du nepilnamečius vaikus, gim. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), su kuriais jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2620-1045/2019 (toliau – 2019 m. kovo 13 d. nutartis) nustatyta bendravimo tvarka. Teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatydamas apelianto (atsakovo) ir šalių vaiko bendravimo tvarką derino šalių vaiko bendravimą su kitais dviem apelianto (atsakovo) vaikais, kad vienu metu apeliantas (atsakovas) galėtų bendrauti su jais visais. Tokiu būdu išlaikant visų tarpusavio emocinius šeimyninius ryšius, nes tiesioginis ir nuolatinis vaikų tarpusavio bendravimas labiausiai atitiktų visų jų emocinę gerovę ir interesus.
1.2. Be to, teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendime įvertino, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, atstumas tarp miestų sudaro 100 km. ir abi šalys yra dirbančios. Teismas vertino, kad priskyrus vaiko atvežimo ir parvežimo pareigą tik apeliantui (atsakovui), nukentėtų kitų dviejų vaikų interesai, nes vaikai būtų priversti vykti kartu su apeliantu (atsakovu) iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, kas vaikus vargintų. Apeliantas (atsakovas) turės vežiotis visus savo vaikus ir šaltuoju metų laiku, tai pat tamsiuoju paros laiku, kai susidūrimo su laukiniais gyvūnais rizikos dar labiau padidėja, tokiu būdu rizikuojant kitų dviejų vaikų saugumu.
1.3. Teismo pozicija, nurodyta skundžiamame sprendime, ydinga ir nesuderinama su abiejų šalių interesų pusiausvyros principu, supriešina visų apelianto (atsakovo) vaikų interesus, iš jų prioretizuojant vieno vaiko situaciją kitų vaikų sąskaita. Todėl tam tikrais atvejais vaiko atvežimo / paėmimo pareiga ieškovei nustatytina pagrįstai.
1.4. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, kad vaikai, paties apelianto (atsakovo) teigimu, niekada nėra kartu bendravę, nes tą pagrindžia vaizdo įrašas. Vaikai tarpusavyje nesimatė tik nuo 2024 m. balandžio 12 d., kai ieškovė nustojo vykdyti 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, vaiko neatveždama apeliantui (atsakovui). Apeliantas (atsakovas) kreipėsi į antstolį, kad ieškovei būtų taikoma teisinė atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymą, Alytaus apylinkės teisme užvesta civilinė byla Nr. 2VP-8312-887/2024.
1.5. Teismas nesant jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių pakeitė 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką, kuri buvo suderinta su 2019 m. kovo 13 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka su kitais apelianto (atsakovo) vaikais, tokiu būdu užtikrinant visų vaikų interesus. Bendravimo tvarkos pakeitimas nebuvo būtinas ir tikslingas, jis jokiu būdu neprisidės nei prie šalių vaiko interesų užtikrinimo, nei prie vaiko ryšio su tėvu puoselėjimo ir skatinimo, pakeitimai neatitinka kasacinio teismo praktikoje nustatytų skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos principų.
1.6. Teismas nedetalizavo, kokius „netikėtus atšaukimus“ jis turi omenyje, kada jie vyko. Dėl argumentų, kad apeliantas (atsakovas) neužtikrindavo greito ir sklandaus vaiko perdavimo, jis nurodė, kad vaiko perdavimas užtrukdavo tik tiek, kiek jam reikėjo laiko apsirengti ir nusileisti iš daugiabučio namo, kuriame jis gyvena, į kiemą. Tai trukdavo ne ilgiau nei dešimt minučių, tačiau ir tai sukeldavo ieškovės nepasitenkinimą.
1.7. Apeliantas (atsakovas) kritiškai vertina savo elgesį, kad pora kartų ieškovei atvežus vaiką jis buvo neblaivus, jis prisiėmė atsakomybę ir pasinaudojo tarnybų pagalba. Vaiko pasiėmimo ir grąžinimo pareigos nustatymas apeliantui (atsakovui) alkoholio vartojimo bendraujant su vaiku problemos neišspręs, nes jis nebūtinai vaiką gali pasiimti vairuodamas pats. Jis gali pasinaudoti trečiųjų asmenų pagalba. Apeliantas (atsakovas) siūlė taikyti kitus alternatyvius būdus, pavyzdžiui, ieškovės akivaizdoje pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba arba ieškovė galėtų vaizdo skambučiu susisiekti su vaiku ir pabendrauti su juo, tokiu būdu įsitikindama, kad jokios grėsmės vaikui nėra. Teismas nei vienos iš šios alternatyvos nesvarstė ir nubaudė apeliantą (atsakovą) už tai, kad bendraudamas su vaiku jis du kartus buvo neblaivus.
1.8. Teismas neįžvelgė problemos, kad būtent dėl ieškovės kaltės apeliantas (atsakovas) nuo 2024 m. balandžio mėn. nebendravo su vaiku ir neigiamas pasekmes už šią situaciją pritaikė vienam apeliantui (atsakovui), dviem mėnesiams apribodamas jo bendravimą su vaiku. Tokia procesinė situacija jau ne pirmą kartą tampa palanki būtent ieškovei, kuri nors ir iš dalies, bet trukdydama jo bendravimui su vaiku, galiausiai sulaukia ir teismų palaikymo.
1.9. Apeliantas (atsakovas) pagal 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi teisę bendrauti didesnę laiko dalį, nei nustatyta skundžiamu sprendimu, kuriuo pereinamuoju laikotarpiu bendravimas yra sumažinamas iki vienos bendravimo dienos per mėnesį, iš viso per mėnesį bendraujant tik devynias valandas, tokiu būdu apelianto (atsakovo) ryšys ne tik, kad nebus atkurtas, o susilpnės. Teismas turėjo atsižvelgti, kad byloje esant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, šis ryšys turėtų atsistatyti šių priemonių pagalba, todėl objektyvaus poreikio įsiteisėjus sprendimui toliau riboti apelianto (atsakovo) bendravimą su vaiku, jį dar labiau suvaržant, nėra.
1.10. Visus ieškovės reikalavimus teismas atmetė, bendravimo tvarką pakeitė tik panaikindamas ieškovei vaiko nuvežimo / parvežimo pareigą ir nustatė dviejų mėnesių pereinamąjį laikotarpį. Ieškovės prašyti taikyti apelianto (atsakovo) bendravimo tvarkos apribojimai nebuvo pritaikyti, tačiau teismas nusprendė bylinėjimosi išlaidų apeliantui (atsakovui) iš ieškovės nepriteisti ir jų tarp šalių nepaskirstė. Apeliantas (atsakovas) laimėjo bylą ne mažiau nei 95 proc., todėl šia dalimi ieškovė bylą pralaimėjo. Kita vertus, apeliaciniu skundu jis siekia, kad ieškinio reikalavimai būtų visiškai atmesti ir visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovės.
Atsiliepimas
10. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nuo 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo priėmimo aplinkybės pasikeitė iš esmės. Apeliantas (atsakovas) du kartus per mažiau nei mėnesį ieškovei atvežus vaiką bendravimui buvo neblaivus, o girtumas didesnis nei lengvas. Dėl tokio apelianto (atsakovo) elgesio sūnus lankosi pas psichologą. Todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 3 dalimi, turėjo teisę pateikti naują ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
2.2. Pagal apelianto (atsakovo) ir dviejų jo kitų vaikų bendravimo tvarką, jis su jais bendrauja kiekvieną metų porinę savaitę nuo penktadienio 18.00 val. iki pirmadienio 8.30 val., kas antrą neporinę savaitę nuo sekmadienio 10.00 val. iki pirmadienio 8.30 val. ryto, kiekvienos savaitės trečiadienį nuo 17.00 val. iki kitos dienos vėliausiai 8.30 val., taip pat privalo bendrauti su vaikais pusę vaikams ugdymo įstaigose nustatytų atostogų laiko, per šventes, įskaitant ir valstybines, kaip tai nustatyta bendravimo tvarkoje. Apeliantas (atsakovas) su šalių sūnumi bendrauja porinėmis mėnesio savaitėmis, o tai nėra tolygu metų porinėms savaitėms, dėl ko apeliantas (atsakovas) teismui teikia tikrovės neatitinkančią informaciją.
2.3. Pagal 2025 m. kalendorių, apeliantas (atsakovas) su sūnumi bendrauja nuo sausio 10 d. iki sausio 12 d. (antra savaitė); nuo vasario 7 d. iki vasario 9 d. (šešta savaitė); nuo kovo 7 d. iki kovo 9 d. (dešimta savaitė); nuo balandžio 11 d. iki balandžio13 d. (penkiolikta savaitė); nuo gegužės 9 d. iki gegužės 11 d. (devyniolikta savaitė); nuo birželio 6 d. iki birželio 8 d. (23 savaitė); nuo liepos 11 d. iki liepos 13 d. (28 savaitė); nuo rugpjūčio 8 d. iki rugpjūčio 10 d. (32 savaitė); nuo rugsėjo 12 d. iki rugsėjo 14 d. (37 savaitė); nuo spalio10 d. iki spalio 12 d. (41 savaitė); nuo lapkričio 7 d. iki lapkričio 9 d. (45 savaitė); nuo gruodžio 12 d. iki gruodžio 14 d. (50 savaitė). Akivaizdu, kad apelianto (atsakovo) bendravimas su sūnumi vyksta šešias porines ir šešias neporines metų savaites, todėl jo argumentai, kad bendravimas su šalių vaiku sutampa su bendravimu su kitais dviem vaikais, nepagristi.
Šalies argumentai
2.4. Apeliantas (atsakovas) nepagrįstai nurodo teiginius, susijusius su šventiniu laikotarpiu, nes skundžiamu sprendimu bendravimo tvarka švenčių ir atostogų metu nebuvo pakeista.
2.5. Vien faktas, kad apeliantas (atsakovas) turi nustatytą bendravimo tvarką su kitais dviem vaikais, nesukuria ieškovei pareigos taikytis išimtinai prie jo interesų. Nesuprantama, ką apeliantas (atsakovas) darytų ir kaip elgtųsi, jeigu kitų dviejų vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta būtent su juo, kas reikštų, kad visais atvejais jis turėtų gebėti derinti šalių sūnaus bendravimą su ilgalaikiu buvimu su kitais dviem vaikais.
2.6. Apeliantas (atsakovas) nepagrįstai teigia, kad prastos oro sąlygos darys jam įtaką pasiimant vaiką ir vėliau jį grąžinant atgal. Jis neįvertina aplinkybių, kad nepagrįstai nustačius vežiojimo pareigą ieškovei, oro sąlygos nepasikeis ir tokiu pačiu oru vaiką apeliantui (atsakovui) turėtų atvežti ieškovė.
2.7. Negalima perkelti apelianto (atsakovo) pareigos bendrauti su vaiku ir kartu jo teisės kitam asmeniui – ieškovei, nes tik nuo paties apelianto (atsakovo) priklauso jo noras matytis su vaiku ir jo kaip tėvo pareigų vykdymas. Nustatant išlaikymo dydį, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ieškovė nuolat turės patirti papildomas išlaidas, susijusias su vaiko vežiojimu, dėl ko palikus galioti jau esamą tvarką, iš naujo turėtų būti sprendžiamas išlaikymo dydžio didinimo klausimas.
2.8. Apeliantas (atsakovas) laikinųjų apsaugos priemonių nutarties nevykdo ir nustatyta laikina bendravimo tvarka nesinaudoja, nesusisiekia su vaiku ir nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Apeliantas (atsakovas) dėl savo paties kaltų veiksmų su vaiku ilgą laiką nėra susitikęs ar bendravęs, dėl ko sprendimu priimta nauja bendravimo tvarka, nustatant papildomą laikotarpį ryšiui atkurti, yra pagrįsta ir teisinga, atitinkanti geriausius šalių vaiko interesus.
2.9. Apeliantas (atsakovas), būdamas nesąžininga šalimi, nepagrįstai akcentuoja, kad ieškovė yra pažeidėja ir ji nevykdė 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo neatveždama vaiko, kad ji siekia nutraukti apelianto (atsakovo) ir vaiko ryšį, kas iš ieškovės pusės būtų netoleruotina. Antstolio akte jokie pažeidimai nėra nurodyti, taip pat nenurodyta, kad ieškovė nevykdė 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimo. Teismas 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8312-887/2024 atmetė antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo. Teismas konstatavo šiai bylai reikšmingus faktus, pasisakydamas dėl apelianto (atsakovo) neblaivumo. Apeliantas (atsakovas) nesiekia bendrauti su vaiku ir išlaikyti jų tarpusavio ryšį, o vienintelis jo noras nubausti ieškovę, nors tam nėra jokio teisėto pagrindo.
2.10. Apeliantas (atsakovas) nepagrįstai kvestionuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims, neteisingai taikydamas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką. Didžioji dalis ieškinio buvo patenkinta. Teismas vaiko paėmimo / grąžinimo pareigą nustatė išimtinai apeliantui (atsakovui) ir sutrumpino pereinamąjį laikotarpį apelianto (atsakovo) be vaiko ryšiui atkurti. Teismas netenkino vienintelio reikalavimo, vertindamas jį kaip perteklinį, nes pareiga nepiktnaudžiauti alkoholiu būnant su vaiku įtvirtinta įstatyme. Ieškovė teikė dešimt reikalavimų, iš kurių devyni patenkinti, laikant, kad perteklinis reikalavimas yra nepagrįstas. Todėl apeliantas (atsakovas) galėtų reikalauti tik 10 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
11. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. balandžio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 (toliau – 2022 m. balandžio 19 d. sprendimas) nutraukė šalių santuoką ir patvirtino santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, pagal kurią apeliantas (atsakovas) pasiima vaiką (duomenys neskelbtini) (e. b. t. 1, l. 16) ir bendrauja su juo vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., apie konkretų bendravimo savaitgalį informuodamas ieškovę.
12. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-470/2023 (toliau – 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu) abiejų šalių iniciatyva pakeitė pirmiau nustatytą bendravimo tvarką nustatant, kad apeliantas (atsakovas) kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę bendrauja su vaiku ieškovei atvežant vaiką apeliantui (atsakovui) penktadienį iki 19.00 val. ir pasiimant vaiką sekmadienį iki 19.00 val., o per šventinį bendravimo laikotarpį vaiką apeliantas (atsakovas) pasiima pats, kiekvienais metais savo kasmetinių atostogų metu jis praleidžia su vaiku nepertraukiamas dvi savaites.
13. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimu (toliau – skundžiamas sprendimas) iš dalies tenkinant ieškovės ieškinį antrąjį kartą pakeista bendravimo tvarka nustatant, kad apeliantas (atsakovas) turi pats pasiimti vaiką, ir nustatytas dviejų mėnesių pereinamasis laikotarpis apelianto (atsakovo) su vaiku santykiui atkurti, kurio metu apeliantas (atsakovas) kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę bendrauja su vaiku pasiimdamas jį iš ieškovės šeštadienį nuo 10.00 val. ir tos pačios dienos vakare iki 19.00 val. grąžindamas, taip pat ir Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t. y. du mėnesius nuo skundžiamo sprendimo įsiteisėjimo apeliantas (atsakovas) su vaiku bendrautų be nakvynių. Kitoje dalyje ieškovės ieškinys atmestas.
14. Apeliantas (ieškovas) apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamu sprendimu dėl panaikintos ieškovės pareigos vaiką atvežti jam bendravimui bei pasiimti, pereinamojo bendravimo be nakvynių laikotarpio nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų apeliantui (atsakovui) nepriteisimo.
Dėl vaiko atvežimo ir pereinamojo bendravimo laikotarpio
15. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvas ir motina bei kt.) gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku (vaikais) ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku nustatymo neįgyja galutinio teismo sprendimo galios (res judicata) ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2024). Nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, kad du kartus iš eilės per neilgą laikotarpį ieškovei bendravimui su apeliantu (atsakovu) atvežus vaiką, jis buvo neblaivus. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantui (atsakovui), kad ši aplinkybė keisti bendravimo tvarką panaikinant ieškovės nuvežimo / parvežimo pareigą nesvarbi, o apelianto (atsakovo) blaivumą galėtų užtikrinti alternatyvūs būdai (alkotesteris, ieškovės vaizdo skambutis, kai vaikas pas apeliantą (atsakovą). Akivaizdu, kad ieškovei kilo poreikis keisti bendravimo tvarką, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai minėtą pareigą ieškovei panaikino. Pareigą nepiktnaudžiauti alkoholiu būnant su vaiku nustato ir teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 „Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 25.3.3. punktas).
16. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, išimtinai ieškovei nustačius pareigą rūpintis vaiko pristatymu pabendravimui, pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, apeliantas (atsakovas) be pateisinamo pagrindo atleidžiamas nuo pareigos stengtis susitikti ir bendrauti su savo vaiku. Todėl teismas atitinkamą ieškovės reikalavimą tenkino, galiojančią bendravimo tvarką pakeisdamas nustatant pareigą vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasiimti pačiam apeliantui (atsakovui) ir jį grąžinti į gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo vertimu sutinka. Be to, toks bendravimo tvarkos pakeitimas sąlygotas paties apelianto (atsakovo) veiksmų ir yra jo netinkamo elgesio pasekmė, dėl ko nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo šioje dalyje naikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą.
17. Tai, kad apeliantas (atsakovas) turi dar du vaikus, negali daryti įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms, įpareigojant ją vežioti šalių vaiką apeliantui (atsakovui), kai tai atlikti gali ir jis pats. Tuo labiau, kad nagrinėjamu atveju ginčo nekilo, kad apeliantas (atsakovas) su vaiku nebendrauja nuo 2024 m. balandžio mėn., nebandė su juo susisiekti nuotolinėmis ryšio priemonėmis. Jis nevykdė 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria jam ieškovės iniciatyva iki bus išspręstas šalių ginčas buvo nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2549-580/2024 apelianto (atsakovo) atskirasis skundas atmestas, o 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliantas (atsakovas) neinicijuoja bendravimo tvarkos pakeitimo, kad bendravimo tvarka būtų pakeista nustatant jo bendravimo tvarką su vaiku platesne apimtimi. Jis faktiškai ir nesiekia su vaiku bendrauti, nors apeliantas (atsakovas) turi ne tik tokią teisę, bet ir pareigą. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą spręsti, kad yra poreikis pereinamojo laikotarpio nustatymui, per kurį apeliantui (atsakovui) du mėnesius vieną savaitgalio dieną reikėtų nuvykti pabendrauti su penkerių metų vaiku (žr. šios nutarties 13 punktą). Pereinamojo laikotarpio terminas gana neilgas, todėl apeliantui (atsakovui) nesukels didelių nepatogumų pabendrauti su vaiku be nakvynės, tam, kad visų pirma būtų atkurtas jų ryšys.
18. Apeliantas (atsakovas) apeliaciniame skunde gausiai cituoja kasacinio teismo praktiką, tačiau jose nustatytos faktinės aplinkybės nėra identiškos ar panašios su nagrinėjamos bylos. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kasacinio teismo praktika vadovautis.
19. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8312-887/2024 antstolio pareiškimas dėl baudos paskyrimo ieškovei, už tai kad ji nebevežė šalių vaiko apeliantui (atsakovui), atmestas. Apeliantas (atsakovas) 2024 m. lapkričio 29 d. nutartį apskundė, užvesta civilinė byla Nr. 2S-457-779/2025, kuri dar neišnagrinėta. Todėl civilinėje byloje Nr. 2VP-8312-887/2024 teismo nustatytų aplinkybių negalima laikyti prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 dalimi).
20. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl išsamiau dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
21. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialines teisės normas, susijusias su tėvo ir vaiko bendravimo tvarka, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Teismas materialiniu klausimu priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
22. Apeliantas (atsakovas) nesutinka su teismo pozicija nepriteisti jam bylinėjimosi išlaidų, kai ieškovės reikalavimai iš esmės atmesti. Be to, apeliantas (atsakovas) laikosi pozicijos, kad ieškovės ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi, todėl jis turi teisę į visų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti atlyginimą.
23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Todėl skundžiamu sprendimu ieškinį patenkinus iš dalies, apelianto (atsakovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai atmestų reikalavimų daliai turėjo būti jam iš ieškovės priteistos.
24. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020). Patenkintos (atmestos) ieškinio reikalavimų dalies ir visų ieškinyje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų kiekybinė išraiška nustatoma turtinių reikalavimų atveju – pagal ieškinio sumos nustatymo taisykles (CPK 85 straipsnio 1 dalis), neturtinių – pagal pareikštų savarankiškų reikalavimų vienetų skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-415/2016).
25. Tačiau pirmosios instancijos teismas taikydamas CPK 93 straipsnio 4 dalį nepagrįstai sprendė, kad bylinėjimosi išlaidos nei vienai iš šalių neatlygintinos, nes nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Teismo nuomone, abi šalys siekė, kad galiotų geriausiai nepilnamečio interesus atitinkanti tvarka. Ir nors teismas pripažino, kad dalis ieškinyje reiškiamų reikalavimų buvo patenkinta, tačiau nustatyta bendravimo tvarka nebuvo pakeista iš esmės, nurodė, kad priimant skundžiamą spendimą buvo atsižvelgta į abiejų šalių pasiūlymus ir nuomonę dėl bendravimo su vaiku. Todėl teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti bylą pralaimėjusios šalies, iš kurios būtų priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirstė, nustatydamas, kad šalys pačios padengia savo patirtas išlaidas.
26. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai nepritaria. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) ginčo nagrinėjimo metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susidarymo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą – paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021). Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas šiomis aplinkybėmis nesivadovavo.
27. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad CPK nustatyta bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“, reiškianti, kad, paskirstant bylinėjimosi išlaidas, pralaimėjusi šalis yra įpareigojama atlyginti laimėjusios šalies išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-469/2020; 2024 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-611/2024). Nagrinėjamu atveju ieškovė didžiąja dalimi bylą pralaimėjo. Kaip antai, pareiga nepiktnaudžiauti alkoholiu būnant su vaiku apeliantui (atsakovui) jau yra nustatyta teisės aktais, todėl pareigos papildomas įtvirtinimas bendravimo tvarkoje laikytinas pertekliniu ir toks reikalavimas netenkintas. Teismas nenustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka žymiai trumpesnis nei nustatytas galiojančioje tvarkoje bendravimas su apeliantu (atsakovu), todėl ieškovės reikalavimų dalis, kuria buvo trumpinamas nustatytas apelianto (atsakovo) bendravimo laikas su vaiku (siekiant tik bendravimo savaitgaliais be nakvynių (atitinkamai pirmosios lyginės savaitės šeštadienį ir antrosios lyginės savaitės sekmadienį), sutrumpinto bendravimo šventinėmis dienomis ir kasmetinių atostogų metu) buvo atmesta. Ieškovė taip pat prašė nustatyti apeliantui (atsakovui) pareigą pranešti apie ketinimą atvykti pas vaiką (prieš penkias dienas iki numatomo bendravimo per Šv. Velykas, vaiko gimtadienį, Tėvo dieną ir apelianto (atsakovo) gimtadienį, taip pat iki kiekvieno mėnesio pirmosios lyginės savaitės penktadienio 20 val. arba antrosios lyginės savaitės šeštadienio, kai informuojama dėl atitinkamo bendravimo savaitgalį), o nepranešus laikyti, kad jis bendrauti su vaiku atsisakė. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentu, kad netikėtai atšaukus planus vaikas patiria neigiamas emocijas, tačiau, teismo vertinimu, toks ieškovės reikalavimas be pagrindo apribotų apelianto (atsakovo) teisę bendrauti su vaiku, padarytų bendravimo tvarką nelanksčią. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nustačius pareigą tik ieškovei rūpintis vaiko pristatymu pabendravimui su apeliantu (atsakovu) būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, apeliantas (atsakovas) be pateisinamo pagrindo atleidžiamas nuo pareigos stengtis susitikti ir bendrauti su savo vaiku, todėl šis ieškovės reikalavimas buvo patenkintinas, galiojanti bendravimo tvarka pakeista nustatant pareigą vaiką iš gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos pasiimti pačiam apeliantui (atsakovui) ir grąžinti vaiką į gyvenamąją vietą. Ieškovės reikalavimas dėl laikotarpio, skirto atkurti apelianto (atsakovo) santykius su vaiku, nustatymo tenkintas iš dalies, nustatant, kad pirmus du, o ne prašytus šešis, mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo apeliantas (atsakovas) su vaiku bendraus tokia tvarka.
28. Taigi, įvertinus ieškovės ieškinio reikalavimus ir skundžiamą teismo sprendimą (žr. šios nutarties 27 punktą), darytina išvada, kad iš esmės visi ieškovės reikalavimai pirmosios instancijos teismo buvo atmesti, patenkinant tik tris reikalavimus iš dalies. Pirmosios instancijos teismas pirmąjį ir šeštąjį ieškinio reikalavimus tenkino iš dalies: pirmąjį – panaikindamas ieškovei pareigą vaiką bendravimui su apeliantu (atsakovu) nuvežti / parvežti, o šeštąjį – pakoreguodamas valandas, taip pat iš dalies tenkino reikalavimą dėl pereinamojo laikotarpio, nustatydamas dviejų, o ne prašytų šešių, mėnesių pereinamąjį apelianto (atsakovo) bendravimo su vaiku laikotarpį be nakvynių.
29. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant tokios procesinės baigties, nusprendė tarp šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirstyti ir palikti kiekvieną prie savo patirtų, su kuo nėra pagrindo sutikti ir būtina bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti (žr. šios nutarties 23 punktą). Nagrinėjamu atveju iš viso ieškovė dėl nuolatinės bendravimo tvarkos nustatymo teikė dešimt reikalavimų, iš kurių du (devintas ir dešimtas) sutapo su 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu patvirtintos bendravimo tvarkos septintu ir aštuntu punktais ir skundžiamus sprendimu buvo palikti nepakeisti (t. y. ieškovė neprašė keisti šių teismo nustatytos bendravimo tvarkos punktų ir dėl jų ginčo byloje nekilo). Taigi, iš aštuonių reikalautų nuolatinės bendravimo tvarkos pakeitimų teismo tenkinti buvo tik du iš dalies, kas suapvalinus laikytina vienu reikalavimu iš aštuonių, taip pat dalis reikalavimo dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš viso buvo tenkinta 16,67 proc. ieškinio reikalavimų (1,5 (tenkintų reikalavimų skaičius) × 100 proc. ÷ 9 (reikalavimų, dėl kurių kilo ginčas, skaičius). Tai lemia, kad apeliantas (atsakovas) laimėjo bylą 83,33 proc. dalimi, atitinkamai tokia dalimi ieškovė šią bylą pralaimėjo ir ji turi teisę į 16,67 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reguliuojančias patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, apeliacinės instancijos teismas šią procesinę klaidą ištaiso.
30. Įvertinus pirmiau nustatytas proporcijas, byloje paskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 360,08 Eur (2 050,00 Eur (e. b. t. 1, l. 153–156) × 16,67 proc.) išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 18,34 Eur žyminio mokesčio dalis) bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme, o iš ieškovės atsakovui – 2 283,38 Eur (2 740,17 Eur × 83,33 proc.). Atlikus vienarūšių reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės atsakovui priteistinos 1 923,30 Eur (2 283,38 Eur – 360,08 Eur) išlaidos advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
31. Teismų praktikoje nurodoma, jog reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 19 d. nutarties 43 punktas civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties 61 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutarties 68 punktas civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistu, tik patikslinant jo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties 51 punktas civilinėje byloje Nr. e2A-493-933/2023).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
32. Iš bylą pralaimėjusio apelianto (atsakovo) priešingai šaliai ieškovei priteisiamos 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, kurios atsižvelgiant į šios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas yra ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (CPK 98 straipsnio 1–2 dalys).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo rezoliucinę dalį ir ją išdėstyti taip:
„Priteisti iš ieškovės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 923,30 Eur (vieno tūkstančio devynių šimtų dvidešimt trijų eurų 30 Eur) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti“.
Priteisti iš apelianto (atsakovo) A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.