Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties pakeitimo bendravimo su nepilnamečiu vaiku dalyje, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl to paties dalyko, byloje teikia išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. G. kreipėsi į teismą ieškiniu (DOK 5387), kurį vėliau tikslino patikslintu ieškiniu (DOK 45773), ir prašo pakeisti 2022-04-19 Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu patvirtintos teisinių pasekmių dėl santuokos nutraukimo sutarties 1.5 punktą, kuriuo patvirtinta atsakovo ir jų bendro nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka. Ieškovė prašo nustatyti kitą nei sutartyje nustatyta atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką tokiomis sąlygomis:

1.) A. G. kiekvieną pirmąjį mėnesio savaitgalį bendrauja su vaiku A. G., gim. (duomenys neskelbtini), paimdamas vaiką penktadienį iki 20 valandos iš jo gyvenamosios vietos ir parveža į vaiko gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 valandos. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką.

2.) Kūčias ir šv. Kalėdas A. G. neporiniais metais praleidžia su sūnumi A. G., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos Kūčių išvakarėse gruodžio 23 d. 19 valandą ir parveža jį į gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) iki 20 valandos. Poriniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama R. G..

3.) Šv. Velykas A. G. poriniais metais praleidžia su sūnumi A. G., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) 17 valandą ir parveža antrąją šv. Velykų dieną iki 20.00 valandos. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama R. G..

4.) Vaiko gimtadienis švenčiamas neporiniais metais su tėvu A. G., poriniais metais su mama R. G.. Jeigu vaiko gimtadienio diena sutampa savaitės darbo dieną, tuomet gimtadienis švenčiamas po gimimo dienos einantį savaitgalį, t. y. šeštadienį su mama, sekmadienį su tėvu.

5.) Šventinę Tėvo dieną A. G. sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos išvakarėse iki 19 valandos ir parveža į gyvenamąją vietą šventinę dieną iki 19 valandos. Šventinę Motinos dieną vaikas praleidžia su mama.

6.) Naujųjų metų šventę A. G. neporiniais metais praleidžia su sūnumi A. G., paimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos gruodžio 31 d. iki 19 valandos ir parveža Naujųjų metų sausio 1 d. iki 19 valandos. Naujųjų metų šventę poriniais metais sūnus praleidžia su mama.

7.) Bendravimas atostogų metu. A. G. poriniais metais vasaros atostogas praleidžia su sūnumi 14 kalendorinių dienų liepos mėnesį, neporiniais metais- 14 kalendorinių dienų rugpjūčio mėnesį. Apie savo pasirinkimą A. G. praneša R. G. ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d. Kai vienas iš tėvų bendrauja su vaiku per atostogas, kito iš tėvų bendravimas su vaiku pagal galimybes vyksta vaizdo skambučiu „Viber“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone du kartus per savaitę, tėvams sutarus patogų ir abiem priimtiną laiką.

8.) Dėl vykimo į užsienį sutikimo davimo. Vykstant į užsienį su vienu iš tėvų, (esant būtinumui) kitas duoda sutikimą vaiką vežtis atostogoms į užsienį.

9.) R. G. užtikrina A. G. galimybes bent 4 kartus per savaitę, pagal tėvo ir/ar vaiko poreikį bei šalių darbo grafikus, vaikui su tėvu bendrauti vaizdo skambučiu „Viber“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone, numatant, kad pokalbiai vyktų nuo 19 valandos iki 20 valandos. A. G. užtikrina R. G. 1 kart per dieną bendrauti su sūnumi vaizdo skambučiu „Viber“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone tomis dienomis, kai sūnus būna su tėvu nuo 11 valandos iki 12 valandos arba vakare nuo 19 valandos iki 20 valandos.

Teisme ieškovė paaiškino, kad Alytaus apylinkės teismas 2022-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 pagal jos ir A. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu santuoką nutraukė ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtintos sutarties 1.5. p. numato, kad „ Šalys susitaria, kad vaiko tėvas A. G. bendraus su vaiku A. G. vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 19 valandos. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir parveža į jo gyvenamąją vietą A. G.. A. G. iki einamojo mėnesio 3 dienos informuoja R. G. apie konkretų savaitgalį, skirtą bendravimui su tėvu. Tėvas bendrauja su vaiku, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir interesus. Atsiradus aplinkybei dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu ( vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką“.

Greitu laiku po šalių santuokos nutraukimo paaiškėjo, kad sąlyga dėl tėvo bendravimo su vaiku dėl atsakovo kaltės nėra įgyvendinama. 2022-04-23 šeštadienį atsakovas atvyko pasiimti sūnaus savaitgaliui, tačiau neturėjo automobilinės vaiko vežimo kėdutės, buvo suirzęs, galimai neblaivus, todėl ji neleido vaiko vežtis pareikšdama, jog kvies policiją. Šis supyko ir išmetė vaiko daiktus iš automobilio. Gegužės mėnesį su atsakovu gražiuoju nesutarė dėl pasimatymo su sūnumi. A. G. nepranešė iš anksto iki einamojo mėnesio 3 d. apie planuojamą konkretų savaitgalį. Jis nuolat kartojo, kad ieškovė negali planuoti savaitgalių iki kol atsakovas išreikš norą jo pasirinktą savaitgalį matytis su sūnumi ir pasiims sūnų tada, kada norės. 2022-05-26 atsakovas A. G. kreipėsi į vaiko teisių apsaugos skyrių su skundu, jog ieškovė atsisako sudaryti sąlygas tėvui matytis su sūnumi. Sekantis sūnaus pasimatymas su tėvu buvo nuo 2022-06-03 iki 2022-06-05. Vaiko perdavimas buvo nemalonus, atsakovas buvo piktas, nepatenkintas, nenorėjo ieškovei leisti atsisveikinti su sūnumi. Po vaiko grąžinimo ji pastebėjo sūnaus elgesio pasikeitimus: vaikas nuolat verkė, buvo neramus, ją mušė. Dėl pablogėjusios vaiko sveikatos ir emocinės būklės 2022-06-06 ji su vaiku kreipėsi į šeimos gydytoją, vaikui buvo paskirtas gydymas, rekomenduota kreiptis į vaikų psichologą. Po pasimatymo su tėvu vaikas naktimis keldavosi kas pusė valandos, pabusdavo klykdamas, verkdamas. Dėl tokios būklės kurį laiką vaikas buvo prižiūrimas namuose. Pagalbos ji kreipėsi į Alytaus miesto pedagoginę psichologinę tarnybą. Sūnui A. buvo suteiktos dvi konsultacijos. Vaikų psichologė patarė lankytis su sūnumi įprastose vietose, žaidimų aikštelėse, parke, kur vaikas jaučiasi saugus ir ramus. Šeimos gydytojas sūnui paskyrė raminančius vaistus ir po dviejų savaičių vaikas nurimo, mažiau verkė naktimis.

Apie pasikeitusį vaiko elgesį po pasimatymo su tėvu ji informavo atsakovą telefonu, siūlė jam pakeisti bendravimo tvarką, tačiau atsakovas teigė, jog tai ji nemoka elgtis su vaiku. Ji sprendžia, jog atsižvelgiant į sūnaus amžių (dabar 3 m), vaikui būtina su tėvu matytis dažniau, nes bendravimas su tėvu vieną kart per mėnesį savaitgalį pasirodė nepakankamas, kad vaikas jaustųsi gerai. Ieškinio pareiškimo metu ji siūlė atsakovui atvykti į jos namus, pabendrauti su sūnumi dažniau, kad tėvas ir sūnus galėtų pabūti kartu namuose, pažaisti, kad vaikas labiau prie tėvo priprastų.

Bylos nagrinėjimui užsitęsus, vaikas paaugo, dabar jo bendravimas su tėvu nėra komplikuotas, vaiko susitikimai netraumuoja, tačiau teismo sprendimu nustatyta tvarka jos netenkina, nes tarp jos ir atsakovo iškilo problemų ir nesutarimų vykdant teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos savaitgaliais, per šventes, atostogų metu, ji negalinti iš anksto planuotis savaitgalių, poilsio ir šventinių dienų, ji mano, kad vaiko ir tėvo pasimatymai yra per reti, dėl ko neužtikrinami vaiko interesai bendrauti su tėvu, be to, atsakovas pateikė į civilinę bylą 2019-03-03 teismo nutartį, kuria jam nustatyta bendravimo tvarka su kitais (vyresniais) jo vaikais.

Atsakovas A. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir nustatyti jo priešieškiniu pasiūlytą bendravimo tvarką su skyrium nuo jo gyvenančiu nepilnamečiu sūnumi A., pakeičiant 2022-04-19 Alytaus apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 nustatytą jo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką sekančiai:

1.) Ieškovė R. G. privalo užtikrinti atsakovui A. G. galimybes bent 4 kartus per savaitę, skirtingomis nekonkretizuotomis savaitės dienomis, kurių bent viena bus savaitgalį, pagal vaiko poreikį bei šalių darbo grafikus, vaikui su atsakovu bendrauti vaizdo skambučiu (pvz.: „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ ar kita nuotolinio bendravimo technine vaizdo ir garso priemone), numatant, kad pokalbiai organizuojami nuo 19 val. iki 20 val. Lietuvos laiku ir tęsiasi pagal vaiko pageidavimus.

2.) Esant vaiko pageidavimui, ieškovė R. G. privalo užtikrinti dažnesnį vaizdo skambučių skaičių, pagal vaiko poreikį bei šalių darbo grafikus;

3.) Atsakovas A. G. turi teisę bendrauti su vaiku lyginių metų šv. Velykas, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas antrąją šv. Velykų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Nelyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su ieškove R. G..

4.) Atsakovas A. G. turi teisę bendrauti su vaiku nelyginių metų Kūčias ir šv. Kalėdas nuo gruodžio 24-osios iki gruodžio 26-osios, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) nuo 16.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas antrąją šv. Kalėdų dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Lyginiais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su ieškove R. G..

5.) Bendravimas su vaiku per kitas šventes ir nedarbo dienas vyksta bendru abiejų tėvų susitarimu, Atsakovui informuojant Ieškovę apie bendravimą ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki pirmos bendravimo dienos. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

6.) Iki vaikui sukaks 5 metai (imtinai), kiekvienas iš tėvų turi teisę pagal savo pageidavimą su vaiku praleisti vasaros atostogas du kartus po 7 kalendorines dienas kiekvienais metais. Vaikui sukakus 6 metams kiekvienas iš tėvų turi teisę pagal savo pageidavimą su vaiku praleisti vasaros atostogas vieną kartą 14 kalendorinių dienų nepertraukiamai ir du kartus po 7 kalendorines dienas nepertraukiamai kiekvienais metais.

7.) Šalys konkretų atostogų laiką suderina ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki atostogų pradžios. Kilus nesutarimui, lyginiais metais prioritetas teikiamas tėvo pageidavimui dėl grafiko, nelyginiais metais prioritetas teikiamas motinos pageidavimui dėl grafiko.

8.) Kai vienas iš tėvų bendrauja su vaiku per atostogas, kito iš tėvų bendravimas su vaiku pagal teismo sprendimais nustatytą bendravimo tvarką šiuo laikotarpiu nevyksta.

Taip pat jis negali įsipareigoti bendrauti su vaiku kiekvieną pirmąjį mėnesio savaitgalį, nes pagal darbo sutartį dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir šiame naujame darbe jam numatomos komandiruotės. Esant dabartinei bendravimo tvarkai savaitgaliais, jam yra paprasčiau suderinti bendravimo su vaiku tvarką su darbiniais įsipareigojimais, nes vykdamas į komandiruotę jis atitinkamai suplanuos savo bendravimą su sūnumi A. kitam mėnesio savaitgaliui. Pažymi, kad nors Ieškovė nurodo, kad Atsakovui negalint bendrauti su vaiku dėl svarbių priežasčių, tokių kaip pvz. vaiko liga, šalys turėtų susitarti dėl kito Atsakovo bendravimo su vaiku savaitgalio, susitarimai su Ieškove dažniausiai priklauso nuo pačios Ieškovės subjektyvaus požiūrio. Atsakovas taip pat pažymi, kad jo šeimyniniai įsipareigojimai yra kur kas didesni, nei ieškovės ir jam, dirbančiam ir turinčiam tris vaikus, tenka pareiga kur kas atsakingiau ir sudėtingiau skirstyti savo laiką, todėl Ieškovės pageidavimai, kad jis turėtų bendrauti su sūnumi A. būtent pirmąjį kiekvieno mėnesio savaitgalį, nes Ieškovei taip yra patogiau, yra eilinis Ieškovės nebendradarbiavimo su juo pavyzdys.

Visiškai nesuprantama, kodėl Ieškovė prašo nustatyti iš esmės analogišką (su nežymiais paėmimo ir grąžinimo laiko skirtumais) Atsakovo priešieškiniui Atsakovo bendravimo su vaiku tvarką per šv. Velykas, Kūčias ir šv. Kalėdas, taip pat kokiu tikslu kartojamas analogiškas Atsakovo priešieškiniui reikalavimas dėl nuotolinio bendravimo nustatymo. Šioje dalyje Atsakovas prašo tenkinti jo priešieškinį, nes ilgesni vaiko paėmimo ir grąžinimo intervalai yra nustatyti įvertinus tai, kad vaiko vykstama paimti/grąžinti iš kito miesto, todėl neretai kelionės trukmė priklauso nuo oro sąlygų, automobilių eismo intensyvumo ir atvykti į vietą pvz. būtent 17.00 val. (kaip prašo nustatyti Ieškovė) Atsakovas objektyviai negali.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė).

Vaiko šeima visų pirma yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvai, šį faktą patvirtina į civilinę bylą pateikta vaiko gimimo įrašo kopija (DOK 5387). Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022, teismui patvirtinus pateiktą sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi be kitų sąlygų patvirtintas šalių susitarimas dėl skyrium gyvenančio vaiko tėvo A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. G.. Sutarties 1.5 sąlyga skelbia, kad „...vaiko tėvas A. G. bendraus su vaiku A. G. vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 valandos iki sekmadienio 19 valandos. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir parveža į jo gyvenamąją vietą A. G.. A. G. iki einamojo mėnesio 3 dienos informuoja R. G. apie konkretų savaitgalį, skirtą bendravimui su tėvu. Tėvas bendrauja su vaiku, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir interesus. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką“. Byloje šalys iškėlė reikalavimus pakeisti teismo sprendimu nustatytą A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. tvarką, nes esama tvarka jų netenkina.

Teismo sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją.

Nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, kad abu tėvai dėl kitokios tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos nustatymo nei šalys buvo sutarę sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių tiek ieškiniu, tiek priešieškiniu pareiškė savarankiškus reikalavimus, reiškia, kad teismo sprendimu patvirtinta sutarties sąlyga tėvų netenkina, todėl yra pagrindas nustatytą tvarką peržiūrėti ir keisti.

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam.

Kadangi šalims ilgame mediacijos procese nepavyko tarpusavio susitarimu išspręsti bendravimo su vaiku klausimo, jų santykiai šioje srityje konfliktiški, ginčas užsitęsė, todėl manoma, kad šalims ir toliau gali nepavykti susitarti šiuo klausimu. Šalims byloje viena kitai pareiškus atitinkamus reikalavimus ieškiniu bei priešieškiniu, teismas šiuo atveju nustato tokią tvarką, kuri būtų labai konkreti, suprantama ir įvykdoma, bendravimo su sūnumi grafikas apibrėžtas ir įmanomas priverstinai vykdyti, tačiau tam tikrais atvejais šalims paliekama laisvė tartis individualiai, jei tam iškiltų būtinumas.

Teismas šiuo atveju spręsdamas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu bendravimo tvarkos nustatymo klausimą vertina bylai svarbių aplinkybių visumą. Visų pirma pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, jog vaikas priešingai nei ieškinio pateikimo metu šiuo metu su tėvu bendrauja lengvai, jokios buvusios emocinės įtampos nėra, vaiko elgesys po apsilankymo pas tėvą tapo normalus. Ši aplinkybė lemia tai, kad nors vaikas dar mažametis (3 m.), tačiau pereinamojo laikotarpio ar bendravimo tik motinos namuose, kaip ieškiniu prašė ieškovė, bendravimo tvarkoje nustatyti nebereikia. Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir vaiko santykiai geri, yra sąlygos spręsti dėl maksimalaus tėvo ir sūnaus bendravimo nustatymo iš karto.

Antra, įvertinęs ieškovės ir atsakovo siūlomas bendravimo tvarkas teismas sprendžia, jog nė viena jų nėra tinkama šioje situacijoje, nes ieškovės siūloma tvarka nėra priderinta prie faktinės atsakovo situacijos, kur lemiamą reikšmę turi ta aplinkybė, kad atsakovas turi dar du vyresnius nepilnamečius sūnus ir bendravimui su jais yra nustatyta teismo konkreti tvarka, kuri akivaizdžiai yra maksimali, o atsakovo siūloma bendravimo su A. tvarka yra nepakankamai konkreti, joje sukuriamos pareigos ne jam, bet ieškovei, kai tuo tarpu ieškovei savaime tenka didesnė vaiko auklėjimo ir ugdymo našta, nes vaikas su ja gyvena. Todėl nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, akivaizdžiai būtų pažeisti ieškovės interesai planuojant vaiko susitikimus su tėvu ir savo asmeninį laiką.

Šioje byloje nustatoma tėvo bendravimo su mažiausiuoju iš vaikų A. tokia tvarka, kuri maksimaliai būtų priderinta prie 2019-03-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2620-1045/2019 nustatytos bendravimo su vyresniais sūnumis bendravimo tvarkos taip, kad tėvas galėtų vienu metu matytis su visais trimis savo sūnumis, taip išlaikant jų tarpusavio emocinį šeiminį ryšį, nes tiesioginis ir nuolatinis vaikų tarpusavio bendravimas labiausiai atitiks visų jų emocinę gerovę ir jų interesus. Šiam tikslui pasiekti teismas išeina už ieškinio ribų ir, remdamasis CPK 376 straipsnyje įtvirtintu aktyvaus teismo vaidmeniu nagrinėjant šeimos bylas, siūlomas bendravimo tvarkas koreguoja (teismas šeimos bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose įtvirtintą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą). Nustatydamas tėvo bendravimo su A. tvarką, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, atstumas tarp miestų sudaro 100 km, tiek ieškovė, tiek atsakovas yra dirbantys asmenys. Ši aplinkybė sąlygoja būtinybę paskirstyti šalims vaiko pervežimo pareigą, nes priskyrus kaip prašo ieškovė šią pareigą tik tėvui, nukentėtų kitų dviejų jo nepilnamečių vaikų interesai, kadangi šie vaikai būtų priversti vykti kartu su tėvu į Alytų ir atgal, kas savaime suprantama yra neracionalu, vaikus vargintų. Taigi, vaiko pristatymo tėvui pareiga tam tikrais atvejais nustatytina motinai.

Pritartina tėvų valiai nustatyti vaiko ir tėvo bendravimo tvarką per didžiąsias metų šventes bei bendravimo pareigą tėvui nuotoliniu būdu telekomunikacijų pagalba, tačiau pritartina atsakovo teiginiui, kad ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka per Naujuosius metus nepriimtina, nes siūlymas paimti vaiką šventės išvakarėse ir grąžinti jį atgal Naujųjų metų pirmąją dieną neekonomiškas – bendravimas truktų vos 1 dieną, įvertinus kelionėje tarp Alytaus ir Vilniaus sugaištą laiką (apie 2 valandos pirmyn ir 2 valandos atgal) tai būtų neracionalu, vaiką daugiau vargintų nei džiugintų. Todėl šią patikslinto ieškinio reikalavimo dalį teismas keičia pritardamas atsakovo žodžiu išreikštai pozicijai, kad šiuo atveju tikslingiau būtų nustatyti vaiko buvimo laiką pas tėvą nuo šv. Kalėdų iki Naujųjų metų.

Kitos šalių prašomos patvirtinti sąlygos iš esmės labai nesiskiria, jos tvirtintinos išskyrus sąlygą dėl ieškovės siūlomo atostogų laiko nustatymo konkretų mėnesį ir dėl tėvo sutikimo išvežti vaiką į užsienį. Darbuotojo atostogų grafiką nustato darbdavys, atsakovo atostogų laikas nebūtinai bus paskirtas liepos ar rugpjūčio mėnesį, kaip nurodo ieškovė, todėl sąlyga tik liepos ar rugpjūčio mėnesiais atsakovui paimti vaiką negali būti tvirtinama. Taip pat neracionalia laikoma sąlyga dėl privalomo tėvų sutikimo vykstant su vaiku į užsienį, kadangi ja būtų ribojama tėvų laisvė netrukdomai išsivežti vaiką net į artimiausias šalis (Latviją, Lenkiją), kai toks poreikis gali iškilti spontaniškai, pvz. atostogaujant. Teismo vertinimu tokia sąlyga galėtų būti nustatoma tik ypatingu atveju, pvz., jei kiltų pavojus vaiko pagrobimui, tačiau šiuo atveju tokio pavojaus požymių byloje nėra, taigi, sąlyga laikoma pertekline ir ji nenustatoma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ taisyklės).

Šiuo atveju ieškovės ir atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių.

Šeimos bylose šalys yra laisvos tikslinti ieškinį iki baigiamųjų kalbų stadijos, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo atstovės pozicija patikslintą ieškinį laikyti nauju ieškiniu ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į pirminį ieškinį pateikimą iš ieškovės. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad nors kaip nurodo atsakovo atstovė, ieškovė patikslino ieškinį visiškai naujais reikalavimais, tačiau vertinama, jog tokį jos veiksmą sąlygojo atsakovo pozicija, įtvirtinta priešieškiniu, taigi, po priešieškinio priėmimo paaiškėjo nauji faktai, kurie sąlygojo ieškovės sprendimą tikslinti ieškinį naujais reikalavimais. Toks ieškovės elgesys negali būti laikomas nesąžiningu. CPK 93 straipsnyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė grindžiama principu „pralaimėjęs moka“. Šiuo atveju teismas iš esmės nustatė tėvo ir vaiko bendravimo tvarką tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo prašomas sąlygas, jas pakoreguodamas pagal konkrečias bylos aplinkybes, todėl nėra pagrindo vertinti, kad kuri nors iš šalių bylą laimėjo ar pralaimėjo. Siekdamas sąžiningai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, teismas šiuo atveju taiko CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo minimo straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, ir atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į tai, kad išlaidos neviršija Rekomendacijose patvirtintų dydžių, laiko esant tikslinga šalis palikti prie jų patirtų bylinėjimosi išlaidų procese nepriteisiant jų vienai iš kitos. Priešingas sprendimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022 nustatytą A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G. bendravimo tvarką išdėstant ją taip :

1.) A. G. kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę bendrauja su sūnumi A. G., gim. (duomenys neskelbtini), priimdamas vaiką iš motinos R. G., kuri privalo atvežti vaiką tėvui į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutarimu nustatytą vietą penktadienį iki 19.00 valandos ir pasiimti vaiką sekmadienį iki 19.00 valandos. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitų A. G. vaikų ligos, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką.

2.) Poriniais metais A. G. paima vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos Kūčių išvakarėse (gruodžio 23 d.) iki 19.00 valandos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 29 d. iki 19.00 valandos. Jei nustatytas laikas sutampa su vaiko šventiniais renginiais ugdymo įstaigoje, tėvo pareiga paimti ar grąžinti vaiką nustatoma atsižvelgiant į renginių laiką, įpareigojant tėvą vaiko paėmimą organizuotis kaip galima greičiau po renginio, o grąžinimą – iki renginio.

Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventinį laikotarpį vaikas praleidžia su mama R. G..

3.) Poriniais metais šv. Velykas A. G. praleidžia su sūnumi A. G., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų išvakarėse (šeštadienį) nuo 16.00 valandos iki 19.00 valandos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos. Neporiniais metais šiame punkte nurodytas šventes vaikas praleidžia su mama R. G..

4.) Vaiko A. gimtadienio dieną tėvas A. G. praleidžia su vaiku poriniais metais, jei tai darbo diena – nuo 18.00 valandos iki 20.00 valandos, o jei tai laisva nuo darbo diena – nuo 11.00 valandos iki 20.00 valandos. Neporiniais metais su vaiku jo gimtadienį praleidžia mama R. G..

5.) Šventinę Tėvo dieną ir savo gimtadienį, jeigu tai nedarbo diena, A. G. praleidžia su sūnumi A., priimdamas vaiką iš motinos R. G., kuri privalo atvežti vaiką tėvui į jo gyvenamąją vietą iki 11.00 valandos ir pasiimti vaiką iki 18.00 valandos. Jeigu A. G. gimtadienis sutampa su darbo diena, tėvas turi teisę praleisti su vaiku po gimtadienio einantį savaitgalį, tai atskirai suderinęs su R. G..

6.) A. G. savo kasmetinių atostogų metu kiekvienais metais praleidžia su sūnumi A. nepertraukiamai 14 kalendorinių dienų. Apie numatomą savo atostogų su vaiku laiką A. G. informuoja R. G. ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 dienos. Atostogų metu A. G. užtikrina vaiko ir motinos bendravimą ne rečiau kaip du kartus per savaitę vaizdo skambučiais „Viber“, „Messendger“, „WhatsApp“ arba kita nuotolinio bendravimo programa ir priemone. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos paima ir grąžina tėvas, apie savo atvykimą pranešdamas R. G. prieš dieną.

7.) R. G. privalo užtikrinti A. G. galimybę nuolatos tarp 19.00 ir 20.00 valandos netrukdomai bendrauti su sūnumi A. vaizdo skambučiu per Viber“, „Messendger“, WhatsApp“ ar kitą nuotolinio vaizdo ir garso priemonę. A. G. teise su vaiku A. bendrauti nuotoliu naudojasi savo nuožiūra, atsižvelgdamas į vaiko pageidavimą.

8.) Šalys R. G. ir A. G. turi teisę bendru suderintu ir aiškiai išreikštu sutarimu keisti nustatytas bendravimo su sūnumi A. sąlygas savo nuožiūra.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.