Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo, veikiančio Kauno apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė R. G. ieškiniu prašo 6 mėnesių laikotarpiui nustatyti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką, skirtą atkurti atsakovo ir nepilnamečio vaiko santykius bei pasibaigus 6 mėnesių laikotarpiui, pakeisti atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką, nustatytą Alytaus apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-171-470/2023. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką. Prašymą grindė tuo, kad atsakovas piktnaudžiauja jam nustatyta teise bendrauti su vaiku, neužtikrina vaikui saugios aplinkos, vartoja alkoholį, todėl atsakovo bendravimas su vaiku turi būti siaurinamas, nustatomi papildomi saugikliai.

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti. Nurodė, kad atsakovas, bendraujant su vaiku, neblaivus buvo tik 2 kartus, dėl to gailisi. Pirmą kartą nustačius, kad jis yra neblaivus, kartu su juo buvo ir nepilnametį vaiką prižiūrėjo jo sužadėtinė, kuri buvo blaivi. Antrą kartą jis buvo vartojęs alkoholį iš vakaro ir nesuprato, kad bendraudamas su vaiku vis dar yra neblaivus. Dėl bendravimo su vaiku neblaiviam jam vykdoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Nors atsakovas buvo neblaivus, tačiau jokia reali grėsmė vaikui nebuvo kilusi, atsakovas nesielgė agresyviai, žaidė su vaiku, jo ryšys su berniuku yra puikus. Ieškovė reikalauja pakeisti nustatytą bendravimo tvarką siekdama išvengti atsakomybės už šiuo metu galiojančios tvarkos nevykdymą, ji nenori vežti vaiko pas atsakovą į kitą miestą. Ieškovė sąmoningai bando apriboti atsakovo bendravimą su nepilnamečiu vaiku ir atvažiavus pasiimti vaiką pačiam, ieškovė vaiko neduotų.

3. Alytaus apylinkės apylinkės teismas 2024-08-05 nutartimi atmetė ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, kad byloje nėra pagrįstų duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikui daromą žalą.

4. Ieškovė R. G. 2024-08-09 pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatyti laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką, bendraujant tokia tvarka:

4.1. A. G. kiekvieną mėnesio pirmosios ir antrosios porinės savaitės šeštadienį bendrauja su sūnumi A. G. viešoje vietoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18 val. iki 19 val. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios aplinkybės), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda;

4.2. poriniais metais A. G. bendrauja su vaiku A. G. pirmąją šv. Kalėdų dieną viešoje vietoje, paimdamas vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 25 d. nuo 10 val. iki 11 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. nuo 18 val. iki 19 val.;

4.3. neporiniais metais A. G. bendrauja su vaiku A. G. antrąją šv. Kalėdų dieną viešoje vietoje, paimdamas vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 26 d. nuo 10 val. iki 11 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. nuo 18 val. iki 19 val.;

4.4. poriniais metais A. G. bendrauja su vaiku A. G. antrąją šv. Velykų dieną viešoje vietoje, paimdamas vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 11 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šv. Velykų antrąją dieną nuo 18 val. iki 19 val.;

4.5. neporiniais metais A. G. bendrauja su vaiku A. G. pirmąją šv. Velykų dieną viešoje vietoje, paimdamas vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nuo 10 val. iki 11 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą šv. Velykų pirmąją dieną (sekmadienį) nuo 18 val. iki 19 val.;

4.6. vaiko A. G. gimtadienio dieną tėvas A. G. praleidžia su vaiku pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos poriniais metais, jei tai darbo diena – nuo 17 val. iki 19 val., o jei tai laisva nuo darbo diena – nuo 10 val. iki 19 val., ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą;

4.7. šventinę Tėvo dieną ir savo gimtadienį, jeigu tai nedarbo diena, A. G. praleidžia su sūnumi, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą nuo 18 val. iki 19 val.;

4.8. R. G. privalo užtikrinti A. G. galimybę nuolatos tarp 19 val. ir 20 val. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku vaizdo skambučiu per „Viber“, „Messenger“, „WhatsApp“ arba kitą nuotolinio bendravimo programą ir priemonę;

4.9. A. G., naudodamasis savo bendravimo su nepilnamečiu vaiku teise, įsipareigoja būti blaivus, nevartoti alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. A. G. pažeidus šiame punkte nustatytą įpareigojimą, motina R. G. turi teisę neleisti tėvui A. G. bendrauti su nepilnamečiu vaiku.

5.1. atsakovas 2 kartus buvo rastas neblaivus, būdamas vienas su nepilnamečiu sūnumi, tai rodo, jog jis nėra atsakingas ir negali vienas likti su nepilnamečiu vaiku ilgesniam laikui;

5.2. atsakovas teigia, jog neturi žalingų įpročių, bet kai per mažiau nei 3 savaites atsakovas 2 kartus buvo rastas neblaivus su nepilnamečiu sūnumi, rodo, jog jis nėra atsakingas ir negali vienas likti su nepilnamečiu vaiku ilgesniam laikui. Nors šiuos 2 kartus buvo išvengta nelaimingų atsitikimų, tačiau nėra pagrindo, teigti, kad tai negali atsitikti ateityje, kai dabar jau 4 m. aktyvus vaikas liks vienas su asmeniu, negebančiu užtikrinti jo saugumo;

5.3. atsakovo santykiai su nepilnamečiu vaiku nėra itin geri, nes būtent po apsilankymų pas atsakovą su nakvynėmis dar 2022 m. ieškovė turėjo kreiptis dėl nepilnamečio vaiko būklės į šeimos gydytoją bei vaikų psichologą, nes sūnus po apsilankymų pas tėvą naktimis pabusdavo klykdamas;

5.4. atsakovo veiksmai bei teiginiai tik parodo, jog atsakovas neturi atsakomybės jausmo, piktnaudžiauja alkoholiu, manipuliuoja procesu teikdamas tikrovės neatitinkančią informaciją, dėl ko yra būtina nustatyti laikiną jo ir šalių vaiko bendravimo tvarką, kad tokios situacijos nepasikartotų ateityje bei vaikui nekiltų rizika ir vėl likti vienam pas neblaivų tėvą;

5.5. pagal nustatytą bendravimo tvarką nei per šv. Velykas (2024-03-31), nei per sūnaus gimtadienį (2024-06-02) atsakovas nepasirodė, sūnui nepaskambino.

6. Atsakovas A. G. 2024-08-22 pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriame nurodė, kad:

6.1. dėl 2024-03-22 ir 2024-04-12 nustatytų jo neblaivumo aplinkybių jis apgailestauja, padarė išvadas, daugiau tokio pobūdžio situacijų jam, bendraujant su vaiku, nebepasitaiko;

6.2. nurodyti įvykiai tapo pamoka atsakovui – dėl jų jam yra taikoma atvejo vadyba, Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyrius sudarė 2024-04-18 Pagalbos planą, kurį atsakovas šiuo metu vykdo ir naudojasi jam pasiūlyta pagalba. Įgyvendindamas 2024-04-18 Pagalbos plano priemones, atsakovas lankėsi pas priklausomybių konsultantę, 2024-04-24 įvyko vienkartinė konsultacija, konsultantė rekomendacijų atsakovui neturėjo;

6.3. ieškovė savo ieškinyje neįrodinėja, kad nurodyti 2 pavieniai alkoholio pavartojimo epizodai būtų sukėlę situaciją, dėl kurios šalių nepilnametis vaikas būtų patekęs į pavojų ar jo interesams būtų kilusi grėsmė;

6.4. ieškovė nutraukė ir pakenkė atsakovo ir vaiko ryšiui, nes nuo 2024-04-19 nebevykdo teismo sprendimo. Neaišku, kokiu būdu ieškovė nori atkurti vaiko ir atsakovo ryšį, jeigu pati vaiko neatveža ir nesiruošia to daryti.

7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) 2024-07-31 išvadoje nurodė, kad turi būti nustatyta tokia bendravimo tvarka, kuri geriausiai užtikrintų nepilnamečio vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Tarnyba mano, jog tikslinga nustatyti ieškovės prašyme nurodytą laikiną bendravimo tvarką, kadangi nustačius laikiną tėvo bendravimo su vaiku tvarką, tarp tėvų bus išvengta konfliktinių situacijų. Tarnyba 2024-08-27 teismo posėdžio metu pateikė žodinę išvadą ir nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta nuo balandžio mėnesio, todėl tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma bei atitiktų vaiko interesus, kad atsakovas su vaiku pasimatytų bent du kartus per mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Alytaus apylinkės apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatė laikiną atsakovo A. G. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G. tvarką:

8.1. atsakovas A. G. bendrauja su sūnumi A. G. kas antrą šeštadienį pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte bei grąžindamas vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val.;

8.2. esant aplinkybėms, dėl kurių atsakovas numatytu laiku negali bendrauti su vaiku (vaiko liga ar kt.); šalys informuoja viena kitą apie šias aplinkybes elektroninio ryšio priemonėmis nedelsiant;

8.3. jei atsakovas neturėjo galimybės nustatytu laiku bendrauti su sūnumi, dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių, jis turi teisę pasiimti vaiką bendravimui kitą šeštadienį;

8.4. ieškovė užtikrina galimybę atsakovui kasdien po valandą laiko bendrauti elektroninio ryšio priemonėmis.

9.1. atsakovas nepaneigė aplinkybės, kad nepilnametis sūnus 2 kartus buvo neblaivaus tėvo priežiūroje, tik nurodė, kad su vaiku buvo neblaivus dėl pateisinamų priežasčių ir toks jo elgesys vaikui pavojaus nesukėlė. Teismas kritiškai vertina tokią atsakovo poziciją, kadangi būdamas neblaivus atsakovas pažeidė savo pareigą užtikrinti saugią aplinką nepilnamečiam vaikui;

9.2. atsakovas teigia, jog jo santykiai su vaiku yra puikūs, tačiau nustatyta, kad atsakovas su sūnumi realiai nebendrauja nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Ieškovei neatvežus vaiko pas tėvą, atsakovas nebandė nuvykti pabendrauti su vaiku į jo gyvenamąją vietą, nebendravo elektroninio ryšio priemonėmis;

9.3. Pagalbos planas patvirtina, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalinga psichologo pagalba ryšiui su atsakovu atstatyti. Šiuo metu galiojanti bendravimo tvarka nėra realiai vykdoma, tarp šalių yra nesutarimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir dėl to nukenčia nepilnamečio vaiko interesai bendrauti su abiem tėvais, todėl yra pagrindas laikinai pakeisti galiojančią atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką;

9.4. tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrintų, kad su vaiku būtų bendraujama dienos metu, nekeliant mažamečiam vaikui nesaugumo jausmo, liekant nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, bei eliminuojant riziką, ieškovei atvežus vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, atsakovui būti neblaiviam ir taip neužtikrinti vaikui saugios aplinkos. Nustačius pareigą pačiam atsakovui atvažiuoti pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos vakare pabendravus jį grąžinti atgal, bus geriau užtikrinamas vaiko saugumas, nes ieškovė, matydama ar atsakovas pats vairuoja automobilį, galės įvertinti atsakovo būseną. papildomas reikalavimas įpareigoti atsakovą bendraujant su vaiku būti blaiviam, laikytinas pertekliniu;

9.5. bendravimo sutrumpinimas iki dviejų dienų per mėnesį iki 18 valandos, neatitinka vaiko interesų kurti ryšį su abiem tėvais. Ieškovė tik iš dalies pagrindė objektyvią būtinybę laikinai pakeisti nustatytą bendravimo tvarką jos prašomu būdu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovas A. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti arba skundžiamą nutartį pakeisti, nustatant, kad iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo atsakovas A. G. bendrauja su nepilnamečiu vaiku A. G. pagal Alytaus apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-470/2023 nustatytą bendravimo tvarką su papildomai atsakovui nustatoma pareiga ieškovės R. G. akivaizdoje (taip pat ir naudojantis vaizdo skambučio priemonėmis, jeigu blaivumas tikrinamas bendravimo su vaiku metu), alkotesterio pagalba ne daugiau nei 3 kartus per vieną bendravimo su vaiku parą pasitikrinti savo blaivumą ir parodyti ieškovei testo rezultatus. Alkotesterį atsakovas privalo įsigyti už savo lėšas. Nurodo, kad:

10.1. teismas 2024-08-05 nutartimi tų pačių ieškovės nurodytų aplinkybių pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Teismo procesinis nenuoseklumas leidžia daryti išvadą, kad teismas nesivadovauja savo paties įsiteisėjusia nutartimi sukurtu horizontaliuoju precedentu ir tas pačias faktines aplinkybes vertina skirtingai. Teismas nepagrindė, kodėl analogiškas faktines aplinkybes, kurių 2024-08-05 nutartimi nelaikė pagrindu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi jau vertino kitaip;

10.2. ieškovė nenurodė, kas pasikeitė po teismo 2024-08-05 nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių priėmimo. Teismas nenurodė, kad yra pagrindas šiuos motyvus analizuoti pakartotinai. Ieškovė negali remtis tomis pačiomis aplinkybėmis, kai ji pati nuo 2024 m. balandžio mėn. nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Antruoju prašymu ieškovė nenurodė pasikeitusių aplinkybių, dėl ko reikėtų keisti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytą bendravimo su vaiku tvarką;

10.3. atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neteisina savo neblaivumo, būnant su vaiku, šie 2 įvykiai tapo pamoka ir tokios situacijos daugiau nepasikartojo. Dėl 2024-03-22 ir 2024-04-12 nustatyto neblaivumo atsakovas apgailestauja, gavo tarnybų pagalbą, padarė išvadas. 2024-03-22 atsakovas vartojo alkoholio, nes sužinojo apie tėvui nustatytą skrandžio kūno piktybinio naviko diagnozę. Biopsija paimta kovo mėnesį ir atsakovo mama žinią pranešė tą savaitę, kai ieškovė 2024-03-22 atvežė vaiką. Atsakovas labai pergyveno dėl tėvo gydymo. 2024-03-22 su atsakovu namuose buvo ir jo blaivi sužadėtinė. 2024-04-12 ieškovė pastebėjo, kad vaiko mobilusis įrenginys išjungtas ir iškvietė atsakovui policiją, kuri nustatė 1,16 prom. neblaivumą. 2024-04-12 jis alkoholio nevartojo, alkoholį (alų) vartojo mieste 2024-04-11 19:26 val., su sužadėtine dalyvavo draugo jubiliejuje, bet nesitikėjo, kad kitos dienos vakarą alkoholis nebus pasišalinęs. Jeigu atsakovas būtų jautęs, kad yra neblaivus, jis tą dieną nebūtų bendravęs su vaiku;

10.7. teismo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra ydinga, nes sūnus bendrautų 2 kartus per mėnesį, be nakvynių ir didžiąją šio laiko dalį praleistų kelionėje Alytus–Vilnius–Alytus. Alytaus apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-171-470/2023 nustatyta bendravimo tvarka numatė, kad su vaiku atsakovas bendrauja kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę, priimdamas vaiką iš motinos R. G., kuri privalo atvežti vaiką tėvui į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutarimu nustatytą vietą penktadienį iki 19 val. ir pasiimti vaiką sekmadienį iki 19 val. Skundžiama nutartimi yra panaikintas atsakovo bendravimas su vaiku per šventes ir atostogas, nors jokio objektyvaus pagrindo tam nebuvo;

10.8. atsakovo ryšys su vaiku bus prarastas, nes jį atkurti matantis vos 18 val. per mėnesį, yra neįmanoma. Nutartis pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir vaiko interesus. Tarnyba nenurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas, eliminuojant nakvynes ir kelis kartus mažinant bendravimo dienų skaičių. Neaišku, kodėl teismas nutarė, kad vaiko interesai bus apsaugoti, jam bendraujant su tėvu mažiau nei parą per mėnesį. Nesuprantama, kodėl teismas sprendė, kad nakvoti su tėvu vaikui yra nesaugu;

10.9. atsakovui atvykus paimti vaiką į Alytų, atsakovą ieškovė matys tiek pat laiko, kiek ir matydavo atvežusi vaiką į Vilnių. Nesuprantama, kaip tai leis labiau įvertinti atsakovo būseną. Jeigu atsakovas vyks į Alytų ir iš jo, tai jis negalės vairuoti automobilio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau tokia išvada yra trumparegiška ir neleidžia spręsti apie asmens blaivumą ar jį garantuoti. Skundžiama nutartimi atsakovui nėra numatyta pareiga asmeniškai vairuoti transporto priemonę.

11. Ieškovė R. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

11.1. laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra laikinai sureguliuoti situaciją, o ne suvaržyti atsakovo ir nepilnamečio šalių vaiko bendravimą. Sprendžiant pakartotinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismui buvo pateiktos naujos faktinės aplinkybės, išdėstyti argumentai į atsakovo atsiliepimą, ko nebuvo sprendžiant pirminį prašymą. Šalys buvo apklaustos žodžiu, kas leido teismui priimti konstruktyvų ir teisingą sprendimą;

11.2. ieškovė pateikė svarbiausią aplinkybę, kad atsakovo santykiai su nepilnamečiu vaiku nėra itin geri, nes po apsilankymų su nakvynėmis 2022 m. ieškovė turėjo kreiptis dėl vaiko būklės į šeimos gydytoją bei vaikų psichologą, nes sūnus po apsilankymų pas tėvą naktimis pabusdavo klykdamas. Tai, jog šalių nepilnametis sūnus lankosi pas psichologą, buvo pažymėta ir 2024-08-27 posėdžio metu, nurodant, kad nepilnametis sūnus toliau lanko psichologo konsultacijas, kadangi ir po šių įvykių, radus atsakovą su sūnumi neblaivų, pastarasis pradėjo atsakovo bijoti. Teismas negalėjo vienodai vertinti situacijos bei taikyti horizontalų teismo precedentą, kadangi pateikta nauja, esminė faktinė aplinkybė, kad vaikas dėl atsakovo elgesio lankosi pas psichologą, kuri teismui nebuvo žinoma, priimant 2024-08-05 nutartį. Ieškovei buvo suteikta galimybė pateikti atsikirtimus į atsakovo atsiliepimą, kas leido įvertinti abiejų proceso šalių pozicijas;

11.3. atsakovas pripažįsta, jog su sūnumi buvo neblaivus, tačiau tokį savo elgesį teisina įvairiomis aplinkybėmis, kurios nepagrįstos objektyviais duomenimis. Atsakovo elgesys yra neatsakingas bei parodo jo asmenybės nebrandumą ir negebėjimą prisiimti atsakomybę. 2024-03-22 ieškovei nuvežus nepilnametį sūnų pas atsakovą, praėjus mažiau nei 4 val., atsakovas buvo rastas neblaivus (2,39 prom.) su mažamečiu vaiku. Atsakovas negalėjo užtikrinti tuo metu 3 m. vaikui saugios aplinkos. Atsakovas nesąžiningai naudojasi tėvui nustatyta liga. Atsakovas iki 2024 m. balandžio vidurio negalėjo žinoti tikslios tėvo diagnozės. Diagnostinė laparoskopija histologinio tyrimo atlikimui, atlikta tik 2024-04-08, praėjus beveik 2 savaitėm po to, kai atsakovas rastas neblaivus. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtent 2024-03-22 sužinojo apie tėvo ligą. Nėra užfiksuotas faktas, kad 2024-03-22 su atsakovu ir vaiku, bute būtų buvęs kitas asmuo. Pareiga užtikrinti nepilnamečio vaiko saugumą tenka atsakovui. 2024-04-12 atsakovas vėl rastas neblaivus vienas su nepilnamečiu vaiku;

11.4. tokios aplinkybės kelia ieškovės susirūpinimą bei baimę dėl vaiko saugumo. Atsakovas teigia, jog neturi žalingų įpročių, bet kai per mažiau nei 3 savaites atsakovas 2 kartus buvo rastas neblaivus su nepilnamečiu sūnumi, rodo, jog jis nėra atsakingas ir negali vienas likti su nepilnamečiu vaiku ilgesniam laikui. Nors šiuos 2 kartus buvo išvengta nelaimingų atsitikimų, tačiau nėra pagrindo, teigti, kad tai negali atsitikti ateityje, kai dabar jau 4 m. aktyvus vaikas liks vienas su asmeniu, negebančiu užtikrinti jo saugumo;

11.5. atsakovas antstoliui nurodė, jog ieškovė pažeidė bendravimo sutarties 1 punktą ir neatvežė vaiko 2024-05-03, 2024-05-31, 2024-07-12, 2024-08-09. Ieškovė nurodė, kad 2024-05-03 bei 2024-05-31 dienos nėra mėnesio pirmoji porinė savaitė, kaip nurodyta bendravimo tvarkoje, todėl pareigos neturėjo. 2024-07-12 ir 2024-08-09 išieškotojas nebendravo todėl, kad ieškovė nuo 2024 m. birželio mėn. pradėjo procesą dėl nepilnamečio vaiko ir išieškotojo bendravimo tvarkos pakeitimo. Nėra konstatuota, jog ieškovė 2023-09-20 nevykdė nustatytos stsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

14. Apeliacijos objektas – Alytaus apylinkės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, kuria laikinai pakeista įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

15. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui antstolio Sauliaus Virbicko 2024-09-05 Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą.

16. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovo teikiamas dokumentas buvo priimtas vėliau, nei buvo priimta skundžiama teismo nutartis, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir jo aplinkybes, taip pat į tai, kad pateiktas įrodymas yra susiję su atskirojo skundo argumentais, sprendžia, jog naujo įrodymo prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių (CPK 314 straipsnis).

Bylos faktinės aplinkybės

17. R. G. ir A. G. yra nepilnamečio vaiko A. G. tėvai.

18. Santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta Alytaus apylinkės teismo 2022-04-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2218-979/2022, teismui patvirtinus pateiktą sutuoktinių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia sutartimi be kitų sąlygų patvirtintas šalių susitarimas dėl skyrium gyvenančio vaiko tėvo A. G. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. G., kurio gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. G.. Sutarties 1.5 sąlygoje nustatyta, kad vaiko tėvas A. G. bendraus su vaiku A. G. vieną mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 19 val. iki sekmadienio 19 val. Vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir parveža į jo gyvenamąją vietą A. G.. A. G. iki einamojo mėnesio 3 dienos informuoja R. G. apie konkretų savaitgalį, skirtą bendravimui su tėvu. Tėvas bendrauja su vaiku, atsižvelgdamas į vaiko užimtumą ir interesus. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką.

19. Alytaus apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-171-470/2023 buvo pakeista ir nustatyta nauja atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. G. tvarka, pagal kurios 1 punktą A. G. kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę bendrauja su sūnumi A. G. priimdamas vaiką iš motinos R. G., kuri privalo atvežti vaiką tėvui į jo gyvenamąją ar kitą šalių sutarimu nustatytą vietą penktadienį iki 19 val. ir pasiimti vaiką sekmadienį iki 19 val. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios tėvo bendravimas su vaiku tampa negalimu (vaiko liga, kitų A. G. vaikų ligos, kitos objektyvios priežastys), vaiko tėvai vienas kitą privalo informuoti nedelsiant, kai tik tokios aplinkybės atsiranda ir suderinti sekantį vaiko susitikimo su tėvu laiką.

20. Ieškovė R. G. ieškiniu prašo pakeisti bendravimo tvarką, nustatytą Alytaus apylinkės teismo 2023-09-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. E2-171-470/2023, ir nustatyti laikiną atsakovo ir nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarką iki bus išnagrinėtas ieškinys.

Dėl pakartotinio prašymo nagrinėjimo

21. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kodėl analogiškas faktines aplinkybes, kurių tas pats teismas 2024-08-05 nutartimi nelaikė pagrindu taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, skundžiama nutartimi vertino kitaip. Apelianto vertinimu, ieškovė nenurodė, kas pasikeitė po teismo 2024-08-05 nutarties priėmimo, o pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl yra pagrindas šiuos motyvus analizuoti pakartotinai.

22. Ieškovė teigia, kad teismui buvo pateiktos naujos faktinės aplinkybės, išdėstyti argumentai į atsakovo atsiliepimą, ko nebuvo sprendžiant pirminį prašymą. Be to, šalys buvo apklaustos žodžiu, kas leido teismui priimti konstruktyvų ir teisingą sprendimą. Ieškovė nurodė, jog po apsilankymų su nakvynėmis 2022 m. ieškovė turėjo kreiptis dėl vaiko būklės į šeimos gydytoją bei vaikų psichologą, nes sūnus po apsilankymų pas tėvą naktimis pabusdavo klykdamas. Nepilnametis sūnus iki šiol lankosi pas psichologą.

23. Nustatyta, jog šioje byloje priimta teismo 2024-08-05 nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės R. G. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, kad byloje nėra pagrįstų duomenų apie netinkamą atsakovo elgesį nepilnamečio vaiko atžvilgiu, vaikui daromą žalą. Pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą ieškovė grindė tuo, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiniai santykiai, o atsakovo elgesys bei piktnaudžiavimas jam suteikta teise bendrauti su nepilnamečiu vaiku, turi neigiamą įtaką nepilnamečiui šalių sūnui, nes sūnui atvykus pas tėvą, pastarasis atsisako bendrauti su sūnumi, būdamas vienas su sūnumi atsakovas nevengia vartoti alkoholio, todėl negali užtikrinti tinkamos aplinkos nepilnamečiui vaikui.

24. Teismui atmetus prašymą 2024-08-05 nutartimi, ieškovė 2024-08-09 pateikė dar vieną prašymą, kuriame rėmėsi ankstesniame prašyme nurodytomis aplinkybėmis dėl atsakovo alkoholio vartojimo būnant su vaiku bei papildomai nurodė, kad po apsilankymų pas atsakovą su nakvynėmis dar 2022 m. ieškovė turėjo kreiptis dėl nepilnamečio vaiko būklės į šeimos gydytoją bei vaikų psichologą. Palyginus ieškovės su ieškiniu pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir 2024-08-09 pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo matyti, jog šie prašymai yra skirtingi. Visų pirma, iš esmės skiriasi prašymuose nurodyti reikalavimai. Pirminiame prašyme ieškovė nurodė, jog vaiko interesus labiau atitiktų žymiai retesnis, nei nustatytas, ir kontroliuojamas tėvo bendravimas su vaiku – kiekvieną mėnesio pirmosios ir antrosios lyginės savaitės šeštadienį po 2 valandas, ieškovės gyvenamojoje vietoje, dalyvaujant ieškovei bei užtikrinant kas dieną po valandą galimybę bendrauti ryšio priemonėmis. 2024-08-09 prašyme ieškovė prašė nustatyti, kad A. G. kiekvieną mėnesio pirmosios ir antrosios porinės savaitės šeštadienį bendrauja su sūnumi A. G. viešoje vietoje, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10 val. iki 11 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą šeštadienį nuo 18 val. iki 19 val. 2024-08-09 prašyme buvo detaliai išdėstytos ir nurodytos aplinkybės, pateikti išsamūs motyvai, išanalizuoti atsakovo atsiliepime pateikti atsikirtimai, pateikti juos paneigiantys argumentai.

25. Taip pat nustatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo nagrinėjamas 2024-08-27 žodiniame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir paaiškinimus teikė ieškovė R. G., atsakovas A. G., žodinę išvadą pateikė Tarnybos atstovas. Ieškovė 2024-08-27 teismo posėdžio paaiškino, kad sūnus po 2024-04-12, kuomet atsakovui buvo nustatytas neblaivumas, bijo miegoti naktimis, bijo, kad dėdės jį pasiims, kadangi šalių sūnų tąkart ieškovei perdavė policijos pareigūnas ir vaiko teisių atstovė. Ieškovė paaiškino, kad anksčiau sūnus pas psichologą ėjo privačiai, vėliau lankymas vasaros metu nutrūko, tačiau pagalbos plane šeimai buvo numatyta, kad vaikui reikalinga psichologo pagalba, todėl Tarnyba šalių vaikui paskyrė vizitus pas psichologą, vaikas pas psichologą jau buvo 2 kartus, dar laukia 3 vizitai, toliau bus vertinama ar yra poreikis vizitus tęsti.

26. Įvertinus išdėstytą, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą naujai išspręsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kaip jau minėta, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išnagrinėjo žodinio teismo posėdžio metu, išklausė abi šalis, jų paaiškinimus, įvertino naujai nurodomas aplinkybes – dėl vaiko santykių su atsakovu ir vaiko lankymosi pas vaikų psichologą, šalys dar kartą savo argumentus išdėstė raštu, Tarnyba pateikė žodinę išvadą. Taigi, bylos nagrinėjimo metu buvo surinkta ir įvertinta daugiau duomenų, kurie nebuvo teismui žinomi 2024-08-05 nutarties priėmimo metu, o šalims buvo suteikta galimybė išsamiai pagrįsti savo poziciją. Pirmosios instancijos teismas vertinto šalių papildomai nurodytas faktinės aplinkybės ir paaiškinimus, taigi buvo pagrindas nagrinėti ieškovės prašymą.

27. Procesinis sprendimas laikinųjų apsaugos priemonių klausimu negali būti laikomas precedentus. Precedentu yra suprantamas sprendimas, tapęs privaloma taisykle ateityje sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismo precedento sąvoką yra apibrėžęs kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015). Apelianto argumentai dėl horizontalaus precedento netaikymo yra nepagrįsti.

Dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis).

29. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Asmuo, prašantis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pareigą įrodyti būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

30. Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, turi rasti balansą tarp dviejų vaiko interesų – turėti stabilią namų aplinką bei maksimaliai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Šiuo aspektu svarbu įvertinti vaiko amžių ir poreikius, sveikatos būklę, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vietą, faktinę vaiko tėvų gyvenamąją vietą, nulemiančią vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybes įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Be to, kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima būtent pagal esamą situaciją ir labiausiai atitinka vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-969/2021).

31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi pakeitė sprendimu nustatytą atsakovo (tėvo) bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, iš esmės ją susiaurino, t. y. vietoje bendravimo kiekvieną mėnesio pirmajį porinės savaitės savaitgalį su nakvyne, nustatė, jog bendraujama kas antrą šeštadienį atsakovui pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ryte bei grąžinant vaiką atgal į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19 val. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatyta apelianto bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra artima minimaliai bendravimo tvarkai, todėl būtina įvertinti, ar tokios bendravimo tvarkos nustatymui buvo pakankamas pagrindas, ar egzistuoja objektyvios aplinkybės, kurios lemia tokios bendravimo tvarkos nustatymą.

32. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad dėl 2024-03-22 ir 2024-04-12 nustatyto neblaivumo apgailestauja, gavo tarnybų pagalbą, padarė išvadas. Ieškovė neįrodinėjo, kad 2 pavieniai alkoholio vartojimo epizodai sukėlė šalių vaikui pavojų ar jo interesams kilo grėsmė. 2024-04-12 perduodama atsakovui vaiką, ieškovė matė jo būseną ir neblaivumo neįtarė. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovo elgesys yra neatsakingas bei parodo jo asmenybės nebrandumą ir negebėjimą prisiimti atsakomybę. Tai kelia ieškovės susirūpinimą bei baimę dėl vaiko saugumo. Egzistuoja nelaimingų atsitikimų tikimybė, kai 4 m. aktyvus vaikas liks vienas su asmeniu, negebančiu užtikrinti jo saugumo. Ieškovė teigia, kad tai, jog per mažiau nei 3 savaites atsakovas 2 kartus buvo rastas neblaivus su nepilnamečiu sūnumi, rodo, jog atsakovas negali vienas likti su nepilnamečiu vaiku ilgesniam laikui.

33. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto argumentus, jog atsakovo pavieniai alkoholio vartojimo epizodai nesukėlė šalių vaikui pavojaus ir jo interesams nekilo grėsmė. Ieškovė 2024-08-27 teismo posėdžio metu, teikdama paaiškinimus nurodė, kad po to, kai 2024-04-12 atsakovui nustatytas neblaivumas, šalių nepilnametis vaikas bijo naktimis miegoti, lankosi pas psichologą. Ieškovė prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog ji dar 2022 m. kreipėsi į šeimos gydytoją bei vaikų psichologą dėl nepilnamečio vaiko būklės. Teismo vertinimu, nors ir nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog vaiko elgesio pasikeitimai ir psichologinės pagalbos poreikis yra išimtinai susiję su vaiko bendravimu su atsakovu ir 2 atsakovo neblaivumo epizodais, tačiau pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad, iki teismo sprendimo priėmimo, tikslinga nustatyti tokią tėvo bendravimo su vaiku tvarką, kuri užtikrintų, kad su vaiku būtų bendraujama dienos metu, nekeliant mažamečiam vaikui nesaugumo jausmo, liekant nakvoti atsakovo gyvenamojoje vietoje, bei eliminuojant riziką, ieškovei atvežus vaiką į atsakovo gyvenamąją vietą, jam būti neblaiviam ir taip neužtikrinti vaikui saugios aplinkos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog nustačius pareigą pačiam atsakovui atvažiuoti pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos bei tos pačios dienos vakare pabendravus jį grąžinti atgal, bus labiau užtikrinamas vaiko saugumas, nebus pažeisti vaiko interesai.

34. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatyta laikinoji nepilnamečio vaiko bendravimo su atsakovu tvarka yra ydinga, nes su sūnumi bendrautų 2 kartus per mėnesį, be nakvynių ir didžiąją šio laiko dalį praleistų kelionėje Alytus–Vilnius–Alytus. Skundžiama nutartimi yra panaikintas atsakovo bendravimas su vaiku per šventes ir atostogas, nors objektyvaus pagrindo tam nebuvo. Atsakovo ryšys su vaiku bus prarastas, nes jį atkurti, matantis vos 18 val. per mėnesį, yra neįmanoma. Tarnyba nenurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku turėtų būti ribojamas, eliminuojant nakvynes ir kelis kartus mažinant bendravimo dienų skaičių.

35. Tarnyba 2024-08-27 teismo posėdžio metu pateikė žodinę išvadą ir nurodė, kad atsakovo bendravimas su vaiku nevyksta nuo balandžio mėnesio, todėl tikslinga nustatyti laikiną bendravimo tvarką, kuri būtų realiai vykdoma bei atitiktų vaiko interesus, kad atsakovas su vaiku pasimatytų bent du kartus per mėnesį.

36. Byloje nustatyta, kad atsakovas su sūnumi realiai nebendrauja nuo 2024 m. balandžio mėnesio. Apeliantas pateikė 2024-09-05 antstolio Sauliaus Virbicko Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą. Apeliantas teigia, kad 2024-05-03, 2024-05-31, 2024-07-12, 2024-08-09 ieškovė nevykdė teismo sprendimo ir nesudarė atsakovui sąlygų bendrauti su vaiku. Ieškovė nurodo, kad svarbiausia yra apsaugoti sūnų nuo realios grėsmės vėl likti vienam su neblaiviu atsakovu, kuris kitą kartą gali nebeužtikrinti, jog nepilnamečiui sūnui nieko nenutiktų. Todėl, atsižvelgus į susiklosčiusias aplinkybes, akivaizdu, jog nepilnamečio vaiko negalima palikti vieno pas atsakovą su nakvyne ar ilgesniam laikui.

37. Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nagrinėjamu atveju, ieškovė nedėjo pastangų siekiant atkurti atsakovo ir šalių sūnaus bendravimą, ryšį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaisant to, kad ieškovė nevykdė teismo sprendimo ir nesudarė atsakovui sąlygų bendrauti su vaiku, jis pats, nepriklausomai nuo susiklosčiusių priežasčių, taip pat nedėjo jokių pastangų siekdamas bendrauti su vaiku. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei neatvežus vaiko pas tėvą, pats atsakovas pabendrauti su vaiku į jo gyvenamąją vietą nuvykti nebandė, elektroninio ryšio priemonėmis nebendravo.

38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas ir šalių nepilnametis vaikas gyvena skirtinguose miestuose, atstumas tarp miestų yra pakankamai didelis, pritaria apelianto atskirojo skundo argumentams, kad didžiąją atsakovo ir vaiko bendravimo laiko dalį jie praleistų kelionėje Alytus–Vilnius–Alytus. Pagal skundžiama nutartimi nustatytą tvarką vaikas būtų paimamas 10 val., kelionės trukmė Alytus–Vilnius yra apie 1,5 val., grąžinamas vaikas turi būti 19 val., taigi susitikimo metu vaikas kelionėje praleistų mažiausiai 3 val, o laiko pabendrauti su tėvu liktų apie 6 val. Tačiau pažymėtina tai, kad atsakovas turi teisę rinktis bendravimo vietą ir gali bendravimo laiką praleisti Alytuje ar greta esančiose vietose taip išvengiant kelionių su vaiku.

39. Šalių vaikas yra 4 m., todėl jam reikalingas pastovus dienos režimas, tinkamas jo poreikių tenkinimas, stabili aplinka. Atsižvelgiant į tai, kad tėvas neturėjo pastovaus gyvo kontakto ir apskritai jokio kontakto su savo sūnumi nuo 2024 m. balandžio mėnesio, yra svarbu švelniai ir laipsniškai jį atkurti. Esant ilgesnėms gyvo bendravimo pertraukoms, vaikui reikės iš naujo pratintis prie bendravimo su tėvu, todėl laikinas bendravimas be nakvynių, įvedama tam tikra struktūra ir pastovumo jausmas, gali padėti sumažinti vaiko emocijas bei stresą. Skiriamas pastovus laikas sūnaus ir tėčio bendravimui, leistų švelniai ir laipsniškai atkurti vaiko ir tėvo kontaktą bei palaikyti reguliarius santykius.

40. Nagrinėjama byla pirmosios instanccijos teisme jau yra išnagrinėta. Alytaus apylinkės teismo 2024-10-24 sprendimu buvo pakeista atsakovo A. G. ir nepilnamečio vaiko A. G. bendravimo tvarka ir nustatyta nauja atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku. Alytaus apylinkės teismo 2024-10-24 sprendimas neįsiteisėjęs, atsakovas A. G. pateikė apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024-10-24 sprendimo.

41. Teismas 2024-10-24 sprendimu nustatė dviejų mėnesių laikotarpį, skirtą atkurti atsakovo ir nepilnamečio vaiko santykiams, kurio metu tėvas su vaiku bendraus kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę pasiimant vaiką iš motinos R. G., šeštadienį nuo 10 val. ir grąžinant vaiką tos pačios dienos vakare iki 19 val. Taip pat A. G. paima vaiką A. G. iš jo gyvenamosios vietos Kalėdų dieną (gruodžio 25 d.) nuo 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos vakare iki 19 val. Teismas nustatė naują atsakovo bendravimo tvarką su vaiku, pagal kurią A. G. kiekvieną mėnesio pirmąją porinę savaitę bendrauja su sūnumi A. G., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos penktadienį iki 19 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19 val.

42. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgęs į neįsiteisėjusiu Alytaus apylinkės teismo 2024-10-24 sprendimu nustatytą dviejų mėnesių laikotarpį, skirtą atkurti atsakovo ir nepilnamečio vaiko santykiams, kiek tai liečia nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, siekdamas sukurti santykių stabilumą, išlaikyti jų nuoseklumą bei pastovumą, jeigu Alytaus apylinkės teismo 2024-10-24 sprendimas apeliacinės instancijos teismo būtų paliktas nepakeistas, sprendžia, jog nėra pagrindo keisti skundžiama nutartimi nustatytos laikinos atsakovo ir šalių sūnaus bendravimo tvarkos.

43. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra procesinio pobūdžio klausimas, kuriuo šalių ginčas nėra išsprendžiamas iš esmės, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi reikšmės ginčo baigčiai, kadangi nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės, nei res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galios, jomis tik siekiama laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

44. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinos atsakovo ir šalių vaiko bendravimo tvarkos nustatymo, tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

atsakovo A. G. atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus apylinkės apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.