Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Baltic casings“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei ,,Ambro Capital Invest“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atlygintino servituto nustatymo ir uždarosios akcinės bendrovės ,,Ambro Capital Invest“ priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic casings“ dėl atlygintino servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Baltic casings“ (toliau – ir ieškovė, apeliantė) 2020 m. lapkričio 27 d. ieškiniu (CBP-6626) prašė :

1.1. nustatyti 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą, UAB ,,Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane teismui pažymėtą žyma „Servitutas (7)“, atsakovėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) (toliau – žemės sklypas), ieškovės nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – garažas, viešpataujantis daiktas) eksploatuoti ir nustatyti 20,59 Eur, įskaitant mokesčius, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą;

1.2. nustatyti 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą su galimybe tiesti komunikacijas UAB „Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane teismui pažymėtą žyma „Servitutas (215; 222)“, atsakovėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas), ieškovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (viešpataujantis daiktas) eksploatuoti ir nustatyti 12 Eur, įskaitant mokesčius, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą;

1.3. uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei statyti statinius, kurie ribotų patekimą prie ieškovės UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo, arba kitaip trukdyti ieškovei naudotis garažu;

1.4. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovei priklausantis pastatas – garažas yra atsakovėms priklausančiame žemės sklype, naudojimosi tvarka nenustatyta. Iki pareiškiant šį ieškinį ieškovė naudojosi 124/11412 žemės sklypo dalimi nuomojama iš valstybės ir siekė ją išsipirkti, tačiau Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – ir NŽT) buvusį susitarimą panaikino ir nesutiko parduoti žemės sklypo dalį. Atsakovai žemės sklypą, kuriame yra ieškovei priklausantis turtas, aptvėrę tvora ir užrakinę vartus, dėl ko ieškovė negali naudotis savo nekilnojamuoju turtu, daugiau kaip du metus negali pateikti į pastatą – garažą. Ieškovė ieškiniu siekia užtikrinti savo teises tinkamai naudotis garažu, ir teismo prašė nustatyti servitutus žemės sklypo dalyje garažo naudojimui ir prie jo privažiuoti ir nustatyti atitinkamą atlyginimą už nustatytus servitutus.

3. Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 15 d. nutartimi apeliacine tvarka tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir iki sprendimo įsiteisėjimo uždraudė atsakovėms riboti ieškovės patekimą prie ginčo pastato – garažo.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 12 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-8626) prašė sprendimą dėl prašomų nustatyti servitutų priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis. Atsiliepime nurodė, kad:

4.1. ieškinyje neteisingai nurodyta Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis - atsakovė, nes prašomi nustatyti servitutai yra žemės sklypo dalyje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“;

4.2. ieškovė 2015 m. rugpjūčio 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių protokolu Nr. 1 įsigijo 11288/11412 žemės sklypo dalyje stovintį garažą, tačiau teisės į žemės sklypą jai nebuvo perleistos. Valstybinės žemės 124/11412 sklypo dalis yra užstatyta ne ieškovei priklausančiu garažu, bet UAB „Ambro Capital Invest“ priklausančiu pastatu, todėl ieškovė neturėjo ir šiuo metu neturi įstatyminės teisės į valstybinės žemės sklypo dalį.

5. Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ 2021 m. kovo 19 d. atsiliepimu į ieškinį (DOK-9819) prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti neterminuotą servitutą 71 kv. m ploto, skirtą garažo eksploatavimui, ir neterminuotą 158 kv. m kelio servitutą pagal ieškovės teikiamą UAB „Geoturtas“ servitutų nustatymo planą, nes tokio dydžio servitutai nepagrįstai suvaržytų atsakovės nuosavybės teises, apsunkintų naudojimąsi jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovė prašo nustatyti servitutą didesne apimtimi, nei faktiškai jo reikia garažui eksploatuoti ir prie jo patekti. Atsakovė sutinka, kad patekti į ieškovės garažą galima tik per žemės sklypo dalį nustačius servitutą atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje. Atsakovė nesutinka su prašoma nustatyti servituto apimtimi pagal ieškovės užsakymu UAB „Geoturtas“ parengtą servituto nustatymo planą, nes juo ieškovė siekia nustatyti servitutus tik jai naudingomis sąlygomis, neatsižvelgiant į atsakovės interesus.

6. Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ 2021 m. kovo 19 d. priešieškiniu (DOK-9823), kuris patikslintas teismo posėdyje, prašė:

6.1. nustatyti 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą, servituto plane pažymėta „S1 177“ (nustatomas pagal piketus: 11-12-13-17-18-19-20-11) UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – žemės sklypas) (tarnaujantis daiktas), UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teise priklausančioje dalyje, UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, eksploatuoti (viešpataujantis daiktas) ir nustatyti 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“;

6.2. nustatyti 58 kv. m neterminuotą servitutą, servituto plane pažymėta „S1 58“ (nustatomas pagal piketus: 13-14-15-16-18-17-13) UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (tarnaujantis daiktas), UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teise priklausančioje dalyje, UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, (viešpataujantis daiktas) ir nustatyti 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“.

6.3. priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.

7. Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad nustatant servituto dydį ir apimtį turi būti atsižvelgta į teisės aktuose nurodytus reikalavimus ir objektyvų būtinumą nustatyti būtent tokio dydžio servitutus.

8. Ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-12684) prašė jį atmesti. Atsiliepime ieškovė dėl kelio servituto nurodė, kad šiuo metu egzistuojančio kelio plotis siauriausioje vietoje (prie vartų) yra 5 metrai, o plačiausioje - 7 metrai 20 centimetrų ir įvažiavimu naudojasi tiek ieškovė, tiek atsakovė, todėl nustatant 5 metrų pločio kelio servitutą atsakovės teisės nebus suvaržytos neproporcingai, o atsakovės reikalavimas nustatyti servitutą, kuris leistų ieškovei naudotis tik dalimi šiuo metu esančio įvažiavimo yra nepagrįstas. Nustačius kelio servitutą pagal atsakovės priešieškinį, 4 metrų ilgio atkarpa įvažiuoti su transporto priemone į garažą nėra jokios galimybės. Dėl servituto garažo eksploatavimui ieškovė nurodo, kad garažo ilgis yra 6,72 m, o plotis - 6,59 m. Nustačius 1,2 m servitutą prie pastato atvirų sienų, susidaro 71 kv. m plotas, t. y. atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pastato eksploatacijai pakanka 58 kv. m. UAB „Geoturtas“ servituto plane aplink kiekvieną statinio išorinę sieną yra numatytas 1,2 m pločio erdvė pastatui aptarnauti, kas neabejotinai yra būtina. Atsakovės servitutų plane ir priešieškinyje nenumatoma galimybė ieškovei nusitiesti komunikacijas. Priešieškinyje atsakovė servitutų atlyginimo dydį grindžia kaina, paremta šiuolaikiškai įrengtų aikštelių nuomos kaina, kas visiškai neatitinka esamos padėties. Priešieškiniu siekiama nepagrįsto praturtėjimo. Be to, kelio servitutui pagal priešieškinį nurodyta žemės sklypo dalimi atsakovė naudojasi ir pati.

9. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. balandžio 13 d. atsiliepimu į priešieškinį (DOK-12927) prašė sprendimą dėl prašomų nustatyti servitutų priimti teismo nuožiūra pagal byloje esančius duomenis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino:

10.1. nustatė 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą, servituto plane, parengtame E. Š., pažymėta „S1 177“ (nustatomas pagal piketus: 11-12-13-17-18-19-20-11) atsakovei nuosavybės teise priklausančioje dalyje žemės sklypo (tarnaujantis daiktas), ieškovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui, eksploatuoti (viešpataujantis daiktas) ir nustatė 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“;

10.2. nustatė 58 kv. m neterminuotą kelio servitutą, servituto plane pažymėta žyma „S1 58“ (nustatomas pagal piketus: 13-14-15-16-18-17-13) atsakovei nuosavybės teise priklausančioje dalyje žemės sklypo (tarnaujantis daiktas), ieškovei nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui eksploatuoti (viešpataujantis daiktas) ir nustatė 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“;

10.3. priteisė iš ieškovės 5 685,29 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB ,,Ambro Capital Invest“.

11. Teismas, įvertinęs ieškovės pastato - garažo bendrą ir užstatytą plotą, sutiko su atsakovės argumentais, kad jo eksploatavimui pakanka 58 kv. m ploto žemės sklypo dalies. Teismas nustatė, kad prie garažo privažiuojama plačiu betono danga padengtu keliu, kuris tarp pastatų susiaurėja. Atsakovės pateiktas planas patvirtina, kad atstumas tarp pastatų yra 4 m. Teismo vertinimu ieškovė prašė nustatyti servitutą didesne apimtimi, nei faktiškai jo reikia garažui eksploatuoti ir prie jo prieiti. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas nustatė 4 m pločio įvažiavimo kelią, kuris nepažeis ieškovės interesų, juo labiau, kad ir pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu.

12. Teismo vertinimu, 117 kv. m ploto servitutas ir 58 kv. m ploto servitutas, ta dalimi, kurią užima pastatas garažas, yra pakankamas tam, kad užtikrinti ieškovės interesus naudotis jai priklausančiu pastatu garažu ir užtikrinti atsakovės teisę nevaržomai valdyti, naudotis ir disponuoti likusia žemės sklypo dalimi. Servitutu bus apibrėžta šalių teisinė padėtis, bus išvengta galimų konfliktų įgyvendinant nuosavybės teises ateityje.

13. Spręsdamas dėl kompensacijos už servitutą nustatymo teismas nurodė, kad žemės sklypo rinkos kaina pagal kasacinio teismo praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. Ieškovė įgijusi teisę naudotis atsakovei priklausančio žemės sklypo dalimi, atsakovei turi proporcingai atlyginti už jos nuosavybės teisės (žemės sklypo dalies) suvaržymą. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir į tai, kad servitutas nustatomas neterminuotai, teismas sutiko su atsakovės nurodytu kompensacijos apskaičiavimo mechanizmu ir nustatė 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą ir 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už 58 kv. m neterminuotą kelio servitutą, kurie teismo vertinimu, yra teisingi, protingi ir proporcingi.

14. Teismas sprendė, kad ieškinį atmetus ir nustačius priešieškiniu prašomus servitutus, bus tinkamai užtikrintas ieškovės naudojimasis pastatu garažu, todėl teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės reikalavimo uždrausti tarnaujančiojo sklypo savininkėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei statyti statinius, kurie ribotų patekimą prie ieškovės UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), arba kitaip trukdyti ieškovei naudotis garažu, ir šį reikalavimą atmetė kaip neapibrėžtą ir neįrodytą.

15. Ieškinį atmetus ir tenkinus priešieškinį, iš ieškovės priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

16. Ieškovė UAB „Baltic casings“ (toliau – apeliantė) 2021 m. liepos 13 d. apeliaciniu skundu (DOK-24003) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria UAB „Baltic casings“ ieškinys nebuvo patenkintas ir ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės UAB „Ambro capital invest“ apeliantės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismo sprendimas nustatyti 58 kv. m ploto servitutą garažui naudoti ir eksploatuoti pagal atsakovės pateiktą servituto nustatymo planą yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Teismo sutikimas su atsakovės argumentais dėl 58 kv. m servituto ploto ir jo išdėstymo yra bevertis, nes atsakovė nepateikė jokių argumentų šiuo klausimu. Nustatytas servitutas neužtikrina tinkamų garažo naudojimo ir eksploatavimo galimybių. Teismas nenustatė servituto garažui naudoti ir eksploatuoti greta šiaurinės pastato kraštinės ir tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Poreikį nustatyti 71 kv. m ploto servitutą garažui naudoti ir eksploatuoti apeliantė grindė tuo, kad pastatui naudoti yra reikalingas juo užstatytas žemės plotas bei 1,20 m pločio juosta apeiti aplink pastatą, jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Atsakovė nepagrindė kodėl būtent 1 m pločio juosta aplink dvi garažo pastato kraštines (lauko sienas) yra pakankama pastatui tinkamai naudoti, nenurodė argumentų, kurie pagrįstų jos, kaip žemės sklypo savininkės, teisių ribojimą, sąlygojamą 20 cm skirtumo.

16.2. Sprendimo rezoliucinėje dalyje 58 kv. m ploto servitutas klaidingai įvardijamas kaip kelio servitutas. Garažo pastatu užstatytas žemės plotas (46 kv. m) objektyviai negali būti naudojamas kaip kelio servitutas. Sprendimas nustatyti kelio servitutą žemės sklypo plotui po pastatu ir 1 metro pločio atstumu nuo pastato aplink dvi jo kraštines, yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.

16.3. Teismo sprendime nurodytas 4 metrų atstumas tarp pastatų neatitinka faktinių aplinkybių. Konstatuodamas šią aplinkybę teismas rėmėsi išimtinai tik atsakovės parengtu kelio servituto planu. 4 m plotis yra ne tarp pastatų, skiriančių įvažiavimą į teritoriją, o atstumas nuo atsakovės nubraižyto servituto garažui naudoti ir eksploatuoti ribos (posūkio taško 13) ir kitoje įvažiavimo pusėje esančio pastato kampo (posūkio taškas 20). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atstumas tarp įvažiavimą į teritoriją skiriančių pastatų yra 5,19 m. Šie duomenys paneigia teismo išvadą apie įvažiavimo plotį bei būtinybę nustatyti būtent tokio pločio kelio servitutą.

16.4. Nepagrįsta teismo išvada, kad kelio servitutas (įvažiavimo į teritoriją dalyje) turi būti nustatytas 4 metrų pločio Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nėra teisinio pagrindo kelio servitutą (įvažiavimo į teritoriją dalyje) nustatyti pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalį, o ne pagal faktinį įvažiavimo į teritoriją kelią ir jo ribas. Įvažiavimui į teritoriją yra naudojamas platesnis nei 4 metrų kelias, todėl servitutas gali būti nustatytas pagal kelio ribas. Tai patvirtina 2021 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Dalis, kuriai apeliantė prašė nustatyti kelio servitutą yra sudėtinė įvažiavimo į teritoriją kelio dalis. Be to, šis įvažiavimas yra vienintelis transporto priemonėms patekti į pastatų teritoriją. Visos į teritoriją patenkančios transporto priemonės faktiškai naudojasi įvažiavimo keliu.

16.5. Teismas neatsižvelgė į 2003 m. rugsėjo 8 d. – 2004 m. balandžio 2 d. laikotarpiu buvusį kelio servitutą šioje dalyje. Buvęs kelio servitutas iliustruoja, kokio dydžio ir ribų kelio servitutas (įvažiavimo į teritoriją dalyje) buvo reikalingas. Įvažiavimo į teritoriją dalyje kelio servitutas buvo nustatytas 5,056 m pločio. Teismas šiuos duomenis ignoravo ir dėl jų nepasisakė.

16.6. Sprendime nėra argumentų, kuo remiantis kelio servitutas (teritorijos vidinėje dalyje) yra nustatytas pagal atsakovės pateiktą kelio servituto planą (schemą). Apeliantė pagrindė poreikį nustatyti kelio servitutą (teritorijos vidinėje dalyje) pagal jos pateiktą kelio servituto planą (schemą) (posūkių taškai 17-11-18-12-13-19). Garaže gali būti laikoma iki 6,5 ilgio transporto priemonė, todėl ir įvažiavimui į garažą, priešais jo vartus, turi būti paliekamas ne mažesnis kaip tokių išmatavimų plotas, reikalingas parkavimo (įvažiavimo į garažą) manevrams atlikti. Be to, savo poziciją, kodėl kelio servitutas (teritorijos vidinėje dalyje) turi būti nustatytas būtent tokio dydžio ir tokios konfigūracijos, apeliantė pagrindė ir STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalavimais.

16.7. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos ir atlyginimo už servitutus dydį nustatė remdamasis išimtinai tik žemės sklypo nuomos rinkos kaina, o ne aplinkybių, į kurias nustatydamas atlyginimo dydį turi atsižvelgti teismas, visetą. Teismas besąlygiškai rėmėsi UAB „Vertinimo partneriai“ parengta konsultacine pažyma, nepaisant to, kad tokia turto vertintojo išvada yra tik vienas iš rašytinių įrodymų, kuris neturi teismui iš anksto nustatytos galios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-69/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-03 nutartis, c. b. Nr. 3K-3-217/2011).

16.8. UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinėje pažymoje pateikti duomenys, pagal kuriuos nustatyta galima ginčo žemės sklypo nuomos rinkos vertė, nėra objektyvūs, nes paremti šiuolaikiškai įrengtų aikštelių nuomos kaina, kas visiškai neatitinka ginčo turto būklės. Konsultacinėje pažymoje neįvertinta, kad ginčo atveju turi būti vertinama labai konkreti ir specifinė žemės sklypo dalis (įvažiavimas į teritoriją ir dalis teritorijos priešais garažą), kas galimai įtakotų tokios ir taip naudojamos žemės sklypo dalies nuomos rinkos vertę. Be to, šioje pažymoje akcentuojama, kad ji yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui, tačiau neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos (ją rengiant nesivadovauta Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, ir Lietuvos Respublikos Turto ir verslo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymu.

16.9. Sprendimo dalis dėl atlyginimo už servitutus dydžio nustatymo yra nekonkreti. Iš skundžiamo sprendimo turinio (motyvuojamosios ir rezoliucinės dalių) visiškai neaišku kokie mokesčiai yra neįskaičiuoti į atlyginimo už servitutą dydį, kokie ir kokio dydžio mokesčiai turi (gali būti) skaičiuojami papildomai.

16.10. Nustatydamas atlyginimo už servitutus dydį teismas neatsižvelgė, kad keliu, kuriame nustatytas 117 kv. m kelio servitutas, taip pat naudojasi ir atsakovė. Atlyginimą už kelio servitutą teismas nustatė remdamasis nuomos principu, t. y. atsakovės dėl servituto patiriami praradimai buvo prilyginti jos negaunamoms pajamoms, kurias ji gautų, jeigu šį turtą nuomotų. Tai reiškia, kad jeigu servitutinę dalį apeliantė iš atsakovės nuomotųsi, teisę ja naudotis turėtų tik apeliantė. Apeliantė turi mokėti teismo nustatytą atlyginimą už kelio servitutą (žemės sklypo dalies nuomą), tačiau daiktu gali naudotis ir atsakovė, ir bet kurie kiti asmenys, kurie pastatų teritorijoje vykdo ar ateityje vykdys kokią nors veiklą.

16.11. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis dėl servituto inžinerinėms komunikacijoms įrengti. Garaže nėra įvesti jokie inžineriniai tinklai. Mažai tikėtina, kad atsakovė sutiks leisti atsivesti ir prisijungti elektrą iš kitų pastatų. Be to, atsakovė ketina žemės sklype esančius statinius griauti, kas elektros atvedimą į garažą daro neįmanomu. Reikiamiems tinklams įrengti yra būtina po žeme pakloti kabelius, vamzdžius ir kt. reikalingą įrangą. Kelio servituto ribos yra trumpiausias kelias iki garažo inžineriniams tinklams įrengti, leidžiantis užtikrinti, kad įrengiant inžinerines sistemas nebus daroma intervencija į kitus atsakovei priklausančius pastatus ar kitas žemės sklypo dalis.

16.12. Nepagrįsta teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teismo sprendimas nustatyti 175 kv. m ploto servitutus yra dalis to teisinio rezultato, kurio apeliantė siekė reikšdama ieškinį šioje civilinėje byloje. Teismas nustatydamas 175 kv. m ploto servitutus iš dalies patenkino apeliantės ieškinį, todėl teismo teiginys, kad ieškinys atmestas ir apeliantei kyla pareiga padengti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra nepagrįstas. Skirstydamas bylinėjimosi išlaidas teismas privalėjo atsižvelgti į patenkintų ieškinio reikalavimų (apeliantės siekto teisinio rezultato) proporciją ir atitinkamai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp šalių.

17. Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ 2021 m. liepos 30 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-26045) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

17.1. Teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė 58 kv. m. servitutą garažui eksploatuoti. Atsakovė 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje paaiškino, kodėl prašo nustatyti servitutus pagal jos pateiktą servituto planą, nurodė nagrinėjamam ginčui aktualią kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Esant keliems galimiems servituto nustatymo variantams, parenkamas servitutas, kuris mažiausiai ribotų tarnaujančiojo daikto savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-210/2012).

17.2. Nors apeliantė teigia, kad teismas nenustatė servituto aplink visą garažą, tačiau iš šiaurinės garažo pusės nustatomas 4 m kelio servitutas, kuris yra prie pat garažo, papildoma 1 metro juosta nenustatytina (2021 m. birželio 3 d. teismo posėdžio garso įrašo 1:15:00 - 1:19:00 val.). Iš vakarinės garažo pusės garažas ribojasi su atsakovei priklausančiu kitu statiniu, todėl šioje pusėje 1 metro pločio servitutas nenustatytinas. 4 m pločio servitutas iš šiaurinės garažo pusės visiškai patenkins tinkamą garažo eksploatavimą.

17.3. Atsakovė sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendimo rezoliucinėje dalyje 58 kv. m ploto servitutas yra įvardijamas kaip kelio servitutas. Tai rašymo apsirikimo klaida, kuri nekeičia pačios sprendimo esmės.

17.4. 1,20 m pločio juosta aplink garažą apeliantės yra paskaičiuota remiantis galimai ateityje planuojamu atlikti vienkartiniu garažo remontu, kuris neaišku, kada bus atliekamas ir ar bus atliekamas. Iš 2021 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pastatas yra apleistas ir nors 6 metus priklauso ieškovei, faktiškai nėra naudojamas. Apeliantė nepagrįstai siekia nustatyti 1.20 m pločio juostą ir taip kuo daugiau varžyti atsakovės interesus. Iš UAB „Geoturtas“ parengto servituto nustatymo plano matyti, kad 1.20 m pločio juosta persidengia su prašomu nustatyti 5,05 m pločio kelio servitutu (UAB „Geoturtas“ plane pažymėta 17, 19 ir 14 taškais).

17.5. Atsakovė sutinka su apeliantės teiginiu, kad tarp pastatų (Garažo ir atsakovei priklausančio kito pastato) faktinis atstumas yra ne 4 m, o 5,19 m, tačiau, net ir teismui netiksliai nurodžius atstumą esantį tarp pastatų, pats 4 m pločio, iš viso 117 kv. m kelio servitutas pagal atsakovės parengtą servitutą buvo nustatytas teisėtai ir pagrįstai. Apeliantė kryptingai siekia nustatyti didesnį kelio servitutą ir maksimaliai varžyti atsakovės interesus, o ne dėl to, kad tokio dydžio servitutas apeliantei būtų faktiškai reikalingas siekiant eksploatuoti garažą ir jame vykdyti veiklą. Servituto turinį konkrečiu atveju lemia viešpataujančiojo daikto poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009).

17.6. Apeliantė nurodo, kad kelias, kurio vietoje prašo nustatyti kelio servitutą, yra faktiškai didesnis, išklotas betonine danga, įrėmintas bordiūrais ir veja. Tačiau iš 2021 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad betoninė danga, bordiūrai yra ištrupėję, praradę savo funkcionalumą. Atsakovė žemės sklypo dalį įgijo investiciniais tikslais su tikslu teritoriją išvystyti. Atsakovė ketina išvystyti visą teritoriją ir atnaujinti teritoriją dengiančią dangą, todėl nėra objektyvių aplinkybių, dėl kurių reikėtų remiantis nutrupėjusiomis betoninėmis dangomis ir bortų likučiais, bei natūraliai augančia žole nustatyti kelio servitutą.

17.7. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentu dėl būtinybės nustatyti 181 kv. m kelio servitutą, nes garaže galima laikyti net 6,5 m ilgio automobilį ir norint įvažiuoti į garažą, jei būtų nustatomas 4 metrų plotis nuo šiaurinės garažo sienos pagal atsakovės servituto planą, automobilis negalėtų nemanevruodamas įvažiuoti į garažą. Apeliantė garažą nuosavybės teise valdo jau beveik 6 metus, 2021 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad garažas yra apleistas ir jis nėra naudojamas, apeliantė ten nelaiko jokio automobilio ir, tikėtina, neketina laikyti. Apeliantės direktorius T. C. 2021 m. vasario 15 d. teismo posėdyje nurodė, kad faktiškai garažo nenaudoja, automobilio nelaiko ir jame veiklos nevykdo. Be to, garažo užstatytas plotas yra skaičiuojamas kartu su konstrukcijomis, šiuo atveju plytomis, mūru, ir faktiškai viduje garažo ilgis bei plotis yra mažesni, viduje jo matmenys turėtų būti iki 6 metrų ilgio ir/ar pločio. Garaže yra sumontuoti standartiniai 1990 m. – 1995 m. statyboje naudojami vartai, kurių išmatavimai: ilgis 2,37 m, o aukštis 2,45 m, todėl garaže galima laikyti tokią transporto priemonę, kuri telpa pravažiuoti pro garažo vartus.

17.8. Teismas pagrįstai netenkino neapibrėžto ir nekonkretaus apeliantės reikalavimo dėl servituto inžinerinėms komunikacijoms įrengti. Teikdama reikalavimą dėl komunikacijų tiesimo žemės sklypo dalyje apeliantė nepateikė jokių argumentų, įrodymų dėl prašomo nustatyti servituto dydžio, realaus poreikio tiesti komunikacijas ir jokio plano, kur ir kokias konkrečiai komunikacijas prašytų nutiesti, kaip jos būtų įrengiamos ir pan. Apeliantės prašomas nustatyti servitutas yra ne tik nukreiptas į ateitį, tačiau taip pat yra visai neatlygintinis. Vertinant servituto nustatymo poreikį (ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį) turi būti vertinamas tikėtinas viešpataujančiojo daikto (siekiamos sukurti komunikacijos) sukūrimas ir panaudojimas pagal teritorijų planavimo ir kituose dokumentuose nustatytas sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014). Servitutų nustatymas komunikacijoms įrengti, taip pat riboja tarnaujančio savininko teises ir interesus, todėl už tai turi būti atlyginta nustatant atlyginimą.

17.9. Teismas pagrįstai rėmėsi UAB „Vertinimo partneriai“ pažyma ir teisingai nustatė atlyginimą už prašomus nustatyti servitutus. Apeliantės skaičiavimai dėl servituto atlygintinumo yra atlikti pagal valstybinės žemės sklypo nuomos kainą, nors apeliantė servitutą prašo nustatyti privačios nuosavybės teise valdomoje atsakovės žemės sklypo dalyje ir pagal tariamą žemės sklypo rinkos kainą, nors rinkos kaina, nurodyta Nekilnojamojo turto registre ir ieškinyje skiriasi. Teismas pagrįstai nesirėmė apeliantės pateiktais skaičiavimais, nes jie netaikytini privačios nuosavybės teise valdomam sklypui, ir nesirėmė pateiktais skaičiavimais dėl žemės sklypo vertės, nes apeliantė kryptingai nurodė ne tą vertę nurodytą Nekilnojamojo turto registre.

17.10. Apeliantės reikalavimas nustatyti kompensaciją už kelio servitutą, remiantis nurodyta 56 056 Eur žemės sklypo verte, nepagrįstas. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 164 596 Eur, tačiau, ir šia žemės sklypo rinkos verte negalima remtis, nes žemės sklypo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta 2004 m. gegužės 6 d., t. y. duomenys šiai dienai nebėra aktualūs dėl ženkliai padidėjusių nekilnojamojo turto kainų. Atsakovės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad žemės sklypo nuomos kaina rinkoje 2021 m. kovo 8 d. yra 0,35 Eur/kv. m/mėn. arba 35 Eur/aras/mėn., ir paskaičiavimus dėl periodinio atlyginimo už servitutus.

17.11. Atsakovė nesutinka su apeliantės teiginiu, kad sprendimas, kuriuo nustatytas atlyginimo už servitutus dydis neįskaitant mokesčių yra nekonkretus ir neaiškus. Nustatant servituto atlyginimo klausimą būtina įvertinti, kokius mokesčius papildomai atsakovė patirs periodiškai pateikdama apeliantei sąskaitas dėl servitutų atlyginimo. Už servitutus nustatytas atlygis yra konkretus ir aiškus, o papildomi mokesčiai (jei tokie būtų taikomi) atsiranda tik dėl valstybės taikomų mokesčių. Apeliantė kiekvienais metais turės sumokėti atsakovei pagal jos pateikiamą PVM sąskaitą-faktūrą ir atsakovė, išrašydama PVM sąskaitą-faktūrą, privalės prie servitutų atlyginimo sumos pridėti pridėtinės vertės mokestį dėl Pridėtinės vertės įstatymo taisyklių.

17.12. Negalima sutikti su apeliantės teiginiu, kad teismas sprendimu nustatydamas atlyginimą už kelio servitutą neatsižvelgė į aplinkybę, kad kelio servitutu naudosis ir pati atsakovė. Atsakovė ketina žemės sklypą vystyti ir jame statyti naujus statinius. Iš pateikiamo teritorijos vystymo plano matyti, kad formuojamas ir numatomas įrengti servitutas yra skirtas išimtinai tik apeliantei.

17.13. Teismas atmesdamas ieškinį ir visa apimtini tenkindamas priešieškinį tinkamai įvertino ir paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas. Patenkinus priešieškinį, atsakovė laikoma laimėjusi tarp šalių kilusį ginčą, todėl pagrįstai atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos. Priešingas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymas neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos.

18. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. liepos 30 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-26023) prašo Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, UAB „Baltic casings“ apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

18.1. Teismas visapusiškai, teisingai ir objektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė procesinės bei materialinės teisės normas, dėl ko teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

18.2. Varžytynių aktu 2016 m. liepos 11 d. UAB „Ambro Capital Invest“ įgijo nuosavybės teises ne tik į 11288/11412 žemės sklypo dalį ir statinius, kurie pastatyti ant šios žemės sklypo dalies, bet ir teisę į 124/11412 dalies žemės sklypo nuomą. Ieškovė UAB „Baltic casings“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių protokolu Nr. 1 įsigijo 11288/11412 žemės sklypo dalyje stovintį garažą, tačiau jokios teisės į žemės sklypą jai nebuvo perleistos.

18.3. Nustatyti servitutai tiesiogiai įtakos atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ teises, pareigas bei interesus, todėl apeliacinio skundo tenkinimo atveju, bylinėjimosi išlaidų priteisimo reikalavimas neturėtų būti taikomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas byloje nėra.

21. Nagrinėjamoje byloje apeliacine tvarka vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė statinio ir kelio servitutų apimtis, kas mėnesį tarnaujančio daikto savininkui mokamos periodinės kompensacijos dydžius.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

22. Ieškovė UAB „Baltic casings“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1 (CBP-6626 priedas) iš bankrutavusios UAB „Andova“ įsigijo statinį – pastatą - garažą (toliau – ir garažas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė įregistruota VĮ Registrų centre (DOK-3315 priedas). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad garažo bendras plotas 36,21 kv. m, užstatytas plotas – 46,00 kv. m (DOK-3315 priedas). Garažas yra 1,1412 ha ploto komercinės paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – ir žemės sklypas), kurio savininkai bendrosios dalinės nuosavybės teise yra atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ (11288/11412 dalys) ir Lietuvos Respublika (124/114112 dalys). Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teisę į 11288/11412 dalis žemės sklypo ir visus kitus jame esančius pastatus įgijo 2016 m. liepos 11 d. Turto varžytynių aktu. Kauno apygardos teismas 2020 m. balandžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-392-413/2020 konstatavo, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis garažas stovi ne valstybei priklausančioje 124/11412 žemės sklypo dalyje, bet UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teise priklausančioje 11288/11412 žemės sklypo dalyje.

23. Tarp ieškovės UAB „Baltic casings“ ir atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ kilo ginčas dėl ieškovės teisės naudoti žemės sklypo dalį, būtiną garažo eksploatacijai ir privažiavimui prie jo.

23.1. Ieškovė ieškiniu prašė garažo (viešpataujančio daikto) eksploatavimui nustatyti servitutus ginčo žemės sklype pagal UAB ,,Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. parengtą servitutų nustatymo planą (CBP-6626 priedas): 1) 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą statiniui eksploatuoti (šį plotą sudaro 46 kv. m plotas po statiniu ir 1,2 m pločio juosta apie tris jo išorines sienas) ir nustatyti 20,59 Eur (įskaitant mokesčius) periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą; 2) 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą su galimybe tiesti komunikacijas ir nustatyti 12,00 Eur (įskaitant mokesčius) periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą.

23.2. Atsakovė UAB ,,Ambro Capital Invest“ priešieškiniu prašė nustatyti servitutus pagal E. Š. 2021 m. vasario 11 d. parengtą servitutų nustatymo planą (DOK-9823 priedas) ir nustatyti periodinį metinį atlyginimą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“, už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą: 1) 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą (plane pažymėta „S1 177“) ieškovei nuosavybės teise priklausančiam garažui eksploatuoti ir nustatyti 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“; 2) nustatyti 58 kv. m neterminuotą servitutą (plane pažymėta „S2 58“) ieškovės garažui eksploatuoti ir nustatyti 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui nustatytą servitutą, mokamą UAB „Ambro Capital Invest“.

23.3. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu 2021 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino. Teismas ieškovės garažo eksploatavimui ir privažiavimui prie jo nustatė servitutus atsakovių žemės sklype pagal atsakovės pateiktą servituto nustatymo planą: 1) 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą „S1 177“, 2) 58 kv. m neterminuotą statinio servitutą „S1 58“ (žemės sklypo dalis po garažu ir po 1 m aplink dvi išorines sienas). Teismas nustatė periodinį metinį atlyginimą už tarnaujančiam daiktui (žemės sklypui) nustatytą servitutą, mokamą atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“: už 117 kv. m kelio servitutą - 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, už 58 kv. m servitutą garažo eksploatavimui - 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių.

24. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu. Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

25. Byloje nėra ginčo dėl paties servituto būtinumo. Ieškovės apeliaciniu skundu ginčijami trys esminiai klausimai, dėl kurių sprendė teismas skundžiamu sprendimu: 1) pastato ir kelio servitutų apimtis (plotai), 2) atlyginimo už servitutus dydis, 3) servituto inžinerinėms komunikacijoms įrengti nustatymas.

26. CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Servitutas CK 4.126 straipsnio pagrindu nustatomas esant dviem sąlygoms: kai yra savininkų nesutarimas ir būtinybė nustatyti servitutą tam, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį. Servituto santykiai grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais (CK 1.2 straipsnis), kurie, be kito, reiškia, kad nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga viešpataujančiojo daikto ir daiktų, kuriuos prašoma nustatyti kaip tarnaujančiuosius, savininkų interesų pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-1075/2019, 19 punktas).

27. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, būtent asmeniui, reikalaujančiam servituto nustatymo, tenka įrodinėjimo našta ir pareiga įrodyti, kad nėra kitų alternatyvių galimybių patenkinti ieškovo daikto naudojimo normaliomis sąlygomis poreikius ar kad tai neįmanoma be neproporcingai didelių sąnaudų, tenka servituto prašančiam asmeniui (CPK 12 ir 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-94-248/2016 14 punktą; 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021 57 punktą).

28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo abi servituto nustatymo sąlygas (CK 4.126 straipsnio 1 dalis) ir įvertinęs abiejų šalių skirtingas pozicijas dėl servitutų apimties (ploto), nustatė servitutus ir atlyginimą už juos pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus.

29. Ieškovė ir atsakovė yra pateikusios servitutų nustatymo planus, todėl juos būtina įvertinti, siekiant nustatyti, ar šalių siūlomi servitutų plotai objektyviai būtini (tinkami) viešpataujančiajam daiktui (garažui) naudoti pagal jo paskirtį.

30. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė servitutą pagal atsakovės pateiktą planą. Tinkamam garažo naudojimui būtinas tokio ploto ir ribų kelio servitutas, kokio prašė ieškovė. Ieškovės teigimu, garaže gali tilpti 6,5 metrų ilgio transporto priemonė, o atstumas nuo garažo vartų yra tik 4 metrai, todėl jis nepakankamas įvažiuoti ir išvažiuoti iš garažo, ir nepakankamas transporto priemonei apsisukti. Teismas neteisingai nustatė per mažą servituto plotą garažo eksploatavimui, priskiriant tik po 1 metro pločio juostas nuo dviejų išorinių sienų. Toks plotas nepakankamas garažo priežiūrai, remontui, sienų apšiltinimui. Teismas neteisingai nustatė, kad atstumas tarp pastatų yra 4 metrai, todėl nepagrįstai kelio servitutą nustatė 4 metrų pločio, nes neįvertino, kad šis servitutas yra ant esamo kelio, kurio plotis siauriausioje vietoje tarp pastatų yra 5,19 m. Teisėjų kolegija pritaria šiems apeliacinio skundo argumentams.

31. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius. Spręsdami dėl konkrečių ieškovui prašomų suteikti teisių, teismai faktinių bylos aplinkybių pagrindu kiekvieną jų turi įvertinti pagal įstatyme nurodytus kriterijus: ar šios teisės yra susijusios su naudojimusi viešpataujančiaisiais daiktais pagal tikslinę paskirtį ir ar egzistuoja objektyvus ir konkretus jų poreikis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).

Dėl prašomų nustatyti servitutų plotų garažo naudojimui, eksploatavimui ir privažiavimui prie jo

32. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės prašomu nustatyti kelio ir statinio servitutu suteikiamų teisių apimtis yra pakankama ieškovei naudotis garažu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadoms.

33. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (DOK-3315 priedas) garažo bendras plotas yra 36,21 kv. m, užstatytas plotas - 46 kv. m. Iš ieškovės pateikto servitutų nustatymo plano matyti garažo išoriniai matmenys: plotis – 6,47 m, gylis (ilgis) – 6,82 m. Šie duomenys patvirtina apeliantės (ieškovės) teiginius, kad į garažą gali tilpti iki 6,5 metrų ilgio transporto priemonė. Ginčijamu teismo sprendimu servitutas nustatytas pagal atsakovės pateiktą servitutų nustatymo planą, kuriame nustatytas 4 metrų atstumas nuo garažo vartų, skirtas išvažiavimui iš garažo kelio servitutu. Įvertinus garažo ilgį (6,82 m), plotį (6,47 m), užstatytą plotą (46 kv. m) ir išvažiavimo iš garažo trajektoriją (garažo ašis ir servitutinio kelio ašis susikerta smailu apie 30 laipsnių kampu), akivaizdu, kad 4 metrų atstumas yra nepakankamas išvažiavimui iš garažo, nes neužtektų vietos transporto priemonei apsisukti.

34. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad teismo nustatytas 58 kv. m servitutas neužtikrina tinkamų garažo naudojimo ir eksploatavimo galimybių. Apeliantė ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde nurodė, kad garažo pastatui naudoti ir eksploatuoti reikalingas žemės plotas ne tik po pastatu, bet ir aplink pastatą. Poreikį nustatyti 71 kv. m ploto servitutą apeliantė grindžia argumentais, kad garažui naudoti yra reikalingas juo užstatytas 46 kv. m žemės plotas ir 1,20 m pločio juosta apeiti aplink pastatą, jį prižiūrėti, remontuoti ir pan. Teisėjų kolegija pritaria nurodytiems apeliantės argumentams. Atsižvelgus į tai, kad garažo viena siena (6,82 m) ribojasi su kitu pastatu, garažo naudojimui ir eksploatavimui apeliantės prašomas nustatyti servituto plotas (71 kv. m) apima 46 kv. m užstatytą plotą (6,82x 6,47) ir 1,20 m pločio juostą palei tris išorines sienas, iš viso 70,71 kv. m (70,71 =1,20+6,82+1,20)x(6,47+1,20). Atsakovės teigimu, garažui eksploatuoti užtenka 58 kv. m ploto žemės sklypo dalies, nepagrįstai reikalaujama 1,20 m pločio juosta aplink garažą apeliantės yra paskaičiuota remiantis galimai ateityje planuojamu atlikti vienkartiniu garažo remontu, kuris nėra aišku, kada bus atliekamas ir ar bus atliekamas. Taip pat nurodė, kad iš UAB „Geoturtas“ parengto servituto nustatymo plano matyti, kad 1,20 m pločio juosta persidengia su prašomu nustatyti 5,05 m pločio kelio servitutu (UAB „Geoturtas“ plane pažymėta 17, 19 ir 14 taškais).

35. Sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-687/2019, 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-916/2020). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (DOK-3315 priedas) pastato – garažo statybos pabaigos metai yra 1991 m. Pastate nėra šildymo, vandentiekio, nuotekų šalinimo sistemos, sienos – plytų, stogo danga ruberoidas. Atkūrimo sąnaudos (statybos vertė) nurodoma 9 094 Eur. Apeliantė nurodė, kad 1 m pločio juosta nebūtų pakankama, nes rekonstravus pastatą, apšiltinus sienas, išorinių sienų storis padidėtų, todėl statinio priežiūrai būtina nustatyti 1,20 pločio juostą. Nuosavybės teisė yra suprantama kaip teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į apeliantės nurodytus argumentus dėl garažo remonto, pastato esamos būklės, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad ateityje apeliantė turi teisę ir gali atlikti pastato – garažo renovacijos darbus ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su pastato savininko teisėmis naudoti pastatą pagal paskirtį.

36. Apeliantė teigia, kad teismas nenustatė servituto garažui naudoti ir eksploatuoti greta šiaurinės pastato kraštinės ir tokio sprendimo visiškai nemotyvavo ir nepagrindė. Šie apeliantės argumentai, vertinant teismo nustatyto servituto apimties pagrįstumą, nėra esminiai. Teisėjų kolegija pritaria atsakovo argumentams, kad servituto riba ties garažo vartais nesibaigia, nes nuo garažo vartų yra nustatytas 4 m pločio kelio servitutas, tačiau servitutas pagal atsakovės reikalavimą negali būti nustatytas dėl anksčiau minėto trūkumo – nepakankamo 4 metrų atstumo nuo garažo vartų išvažiuoti iš garažo kelio servitutu. Tuo pačiu teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus dėl servitutų persidengimo 1,2 metro pločio juostoje ties garažo vartais, nes ieškovės pateiktame plane atskirai užfiksuotos abiejų servitutų kiekvieno posūkio taško koordinatės. Taigi, servitutų persidengimas neturi jokios įtakos atsakovės teisėms.

37. Apeliantė laiko nepagrįsta teismo išvadą, kad kelio servitutas (įvažiavimo į teritoriją dalyje) turi būti nustatytas 4 metrų pločio Civilinio kodekso 4.119 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į 2003 m. rugsėjo 8 d. – 2004 m. balandžio 2 d. laikotarpiu buvusį kelio servitutą šioje dalyje. Buvęs kelio servitutas iliustruoja, kokio dydžio ir ribų kelio servitutas (įvažiavimo į teritoriją dalyje) buvo reikalingas. Įvažiavimo į teritoriją dalyje kelio servitutas buvo nustatytas 5,056 m pločio. Teisėjų kolegija nurodomus argumentus laiko pagrįstais ir su jais sutinka.

38. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį (4 metrai). Taigi prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane.

39. Apeliantė prašė privažiavimui prie garažo nustatyti 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal UAB „Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo planą. Atsakovė su ieškovės nurodytu servituto plotu nesutiko, prašė nustatyti 117 kv. m kelio servitutą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovės pateiktas planas patvirtina, kad atstumas tarp pastatų yra 4 m, todėl nustatė 4 m pločio įvažiavimo kelią, kuris, teismo vertinimu, nepažeis ieškovės interesų, nes ir pagal CK 4.119 straipsnio 2 dalies nuostatas nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamu teismo sprendimu nepagrįstai nustatyta, jog įvažiavimo plotį apriboja 4 metrų atstumas tarp pastatų.

40. Byloje esantis antstolio G. S. 2021 m. balandžio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (DOK-12684 priedas) patvirtina, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra garažų ir kitų statinių kompleksas. Iš gatvės įvažiavimo plotis yra apie 7,30 m, o atstumas tarp pastatų ties įvažiavimu į teritoriją yra 5,19 m. (protokolo priedai Nr. 1 ir Nr. 2). Iš fotonuotraukų (ieškinio CBP-6626 priedai) matyti, kad visas šis plotas padengtas betonine danga, naudojamas transportui įvažiuoti/išvažiuoti/prasilenkti į teritoriją, t. y. kelias, kurio ribos yra apibrėžtos bordiūrais ir veja. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai paneigia pirmosios instancijos teismo argumentą, kad atstumas tarp pastatų yra 4 m.

41. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas 4 metrų pločio kelio servitutą įvažiavimui nuo gatvės, ir spręsdamas, kad ieškovės garažo tinkamam eksploatavimui pakanka 117 kv. m ploto servituto, nevertino, kad prašomas nustatyti kelio servitutas yra faktiškai susiformavusio kelio vietoje. Taip pat nevertino aplinkybių, susijusių su galimybe nustatytame 117 kv. m ploto servitute tinkamai ir saugiai eksploatuoti transporto priemonę, įvažiuojant į pastatą – garažą ir išvažiuojant 4 m pločio keliu, kai tas pats įvažiavimo kelias naudojamas ir kitų transporto priemonių, taigi neįvertinti atvejai transporto priemonėms prasilenkiant ar judant skirtingomis kryptimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktame servitutų nustatymo plane teritorijos vidinėje dalyje nurodytas servituto plotas negali būti laikomas pakankamu tinkamam transporto priemonės įvažiavimui ar išvažiavimui iš garažo. Be to, atsakovė nepateikė jokių argumentų, paaiškinimų, kaip konkrečiai būtų pažeidžiamos jos teisės, nustačius 158 kv. m kelio servitutą garažo eksploatavimui.

42. Įvertinus abiejų šalių pateiktus servitutų planus matyti, kad teismo sprendimu nustatytas servituto plotas pastato eksploatavimui pagal atsakovės pateiktą planą (58 kv. m) yra nepakankamas, nes ir atmetus užstatytą plotą (46 kv. m) liekantis 12 kv. m plotas yra per mažas ir neužtikrinantis apeliantės teisių tinkamai naudotis garažu ir įgyvendinti statinio savininko teises pastatą prižiūrėti bei remontuoti. Atsakovė nenurodė jokių argumentų, kurie objektyviai paneigtų apeliantės poreikį naudotis 71 kv. m servitutu garažo eksploatavimui. Taip pat nenurodė pagrįstų argumentų, kad apeliantės prašomas nustatyti 71 kv. m servitutas (įvertinus bendrą atsakovės nuosavybės teise valdomą ir naudojamą žemės sklypo plotą (11412 kv. m) pažeistų ar kažkaip ribotų atsakovės nuosavybės teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovė prašo nustatyti servitutą didesne apimtimi, nei faktiškai jo reikia garažui eksploatuoti ir prie jo prieiti bei nepagrįstai sprendė, kad 58 kv. m ploto servitutas, ta dalimi, kurią užima pastatas garažas, yra pakankamas tam, kad užtikrinti ieškovės interesus naudotis jai priklausančiu pastatu garažu.

43. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, proporcingumo principus, šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad 117 kv. m ploto kelio servitutas ir 58 kv. m ploto servitutas statinio eksploatavimui, yra pakankami ir užtikrina ieškovės teisę naudotis garažo pastatu, dėl ko nepagrįstai tenkino atsakovės reikalavimą nustatyti servitutus pagal šios pateiktą E. Š. projektą, o ieškovės reikalavimą nustatyti servitutus pagal pateiktą UAB „Geoturtas“ projektą atmetė.

44. Apeliacinės instancijos teismas ginčo dalyje dėl servitutų apimties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai tenkinami ir nustatomi 71 kv. m ploto servitutas pastato - garažo eksploatavimui ir 158 kv. m ploto servitutas privažiavimui prie garažo, atsakovės priešieškinio reikalavimai atmetami (CPK 326 straipsnio 2 dalis). Apeliantės prašomi nustatyti servitutai yra tikslūs ir aiškūs, todėl jie nustatomi pagal UAB ,,Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. parengtą planą, kuris grafiškai atvaizduoja būtinų apribojimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 33 punktas).

Dėl teisės žemės sklype tiesti komunikacijas

45. Apeliaciniame skunde (61 p.) apeliantė nurodo, kad apeliantė ieškiniu prašė nustatyti 158 kv. m ploto kelio servitutą, jame taip pat leidžiant įrengti inžinerines komunikacijas.

46. Skundžiamu teismo sprendimu ši reikalavimo dalis atmesta, remiantis tokiais motyvais: „Plačiau nepasisakant atmetamas ir ieškovės ieškinio reikalavimas nustatyti kelio servitutą su galimybe tiesti komunikacijas, nes šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė neteikė nei projektų, kurie turėtų būti vertinami kartu su atsakove, nei nurodė, kokių konkrečiai komunikacijų tiesimo ji nori.“

47. Apeliantė su tokiomis teismo sprendimo išvadomis nesutinka. Nurodo, kad garaže nėra jokių inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, nuotekų ir pan.). Garažo tinkamam naudojimui būtina užtikrinti apšvietimą, šildymą žiemos metu, elektros energijos naudojimą, atliekant reikiamus remonto darbus. Įvertinus šalių tarpusavio santykius, mažai tikėtina, kad atsakovė sutiks leisti atsivesti ir prisijungti elektrą iš kitų pastatų. Atsakovės ketinimai statinius nugriauti reiškia, kad elektros tinklų pratiesimas iki ieškovės garažo neįmanomas. Apeliantės teigimu, vienintelis įmanomas būdas užtikrinti elektros bei kitų būtinų komunalinių paslaugų tiekimą į garažą, yra atitinkamų komunikacijų atvedimas iš inžinerinių tinklų, esančių už žemės sklypo ribų. Tinklų įrengimui reikės po žeme pakloti kabelius, vamzdžius, ir kt. reikalingą įrangą. Apeliantės nuomone, kelio servituto ribos yra trumpiausias kelias iki garažo, leidžiantis užtikrinti, kad įrengiant inžinerines sistemas nebus daroma intervencija į kitus atsakovui priklausančius pastatus ar kitas žemės sklypo dalis. Be to, už kelio servitutą nustatomas atlyginimas. Be inžinerinių tinklų ieškovės garažas negali būti naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, o kito būdo užsitikrinti šių paslaugų tiekimą į garažo patalpas nėra. Apeliantės teigimu, ši teismo sprendimo dalis nepagrįsta ir neteisinga, priimta paviršutiniškai, neįsigilinus į esamą faktinę situaciją, nevertinus inžinerinių tinklų įrengimo poreikio ir galimybių tai padaryti.

48. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantės ieškinyje buvo pareikštas reikalavimas nustatyti 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą su galimybe tiesti komunikacijas, UAB „Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane teismui pažymėtą žyma „Servitutas (215; 222)“. Ieškovės pateiktame UAB „Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane pažymėta: „215 – Kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) (plotas 158 m²); 222 – Servitutas – teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas (tarnaujantis) (plotas 158 m²)“. Iš šio plano matyti, kad kelio servituto ir servituto komunikacijoms plotai yra vienodi ir šie du servitutai pažymėti plane toje pačioje vietoje. Pažymėtina, kad šių dviejų skirtingų servitutų – kelio servituto ir servituto komunikacijų tiesimui – nėra pagrindo sutapatinti. Nors plane jų pažymėta lokalizacijos vieta sutampa, tačiau tai yra skirtingi servitutai savo turiniu (suteikiamų teisių apimtimi). Kelio servitutas suteikia teisę naudotis tik antžemine kelio dalimi pravažiavimui, praėjimui. Servitutas komunikacijų tiesimui apima žemės kasimo darbus, požeminių tinklų įrengimą ir naudojimą ir priežiūrą, tačiau tokio servituto nustatymui būtina konkrečiais faktiniais duomenimis pagrįsti konkrečių komunikacijų įrengimo teisėtumą, prisijungimo sąlygų projektų parengimą, leistinumą, suderinimą, ir pagal šiuos duomenis būtų nustatomos aiškiai apibrėžtos konkretaus komunikacijų servituto ribos. Ieškinyje nebuvo pareikštas savarankiškas reikalavimas nustatyti servitutą konkrečių komunikacijų tiesimui. Ieškinyje prašydama nustatyti kelio servitutą su teise tiesti komunikacijas, ieškovė nepateikė jokių tokius ketinimus patvirtinančių įrodymų. Nepateikta jokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kad ieškovė kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl leidimų komunikacijoms tiesti, kad rengiami projektai ar pan. Apeliantė taip pat nepateikė jokių argumentų dėl prašomo nustatyti servituto dydžio (ploto), realaus poreikio tiesti komunikacijas ir plano, iš kurio būtų galima spręsti, kur ir kokias konkrečiai komunikacijas prašytų nutiesti, kaip jos būtų įrengiamos, ar būtų techninė galimybė įrengti būtent ieškovės nurodytoje vietoje ir pan. Pagal taip suformuluotą ieškinio reikalavimą „nustatyti kelio servitutą su galimybe tiesti komunikacijas“, apeliantės ieškinio reikalavimas, nustatant kelio servitutą, sudaryti jai galimybę tiesti komunikacijas, negalėjo būti tenkinamas, nes faktiškai nebuvo nurodytas nei konkretus reikalavimo dalykas, nei jo faktinį pagrindą pagrindžiantys įrodymai (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktai, 2 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad šiam reikalavimui pagrįsti ieškovė neteikė nei projektų, kurie turėtų būti vertinami kartu su atsakove, nei nurodė, kokių konkrečių komunikacijų tiesimo ji nori.

Dėl atlyginimo dydžio už servitutą

50. Apeliantė ieškinyje prašė nustatyti atlyginimą už servitutus tarnaujančiam daiktui: 1) už 71 kv. m ploto servitutą statiniui naudoti – 20,59 Eur (įskaitant mokesčius) periodinį metinį atlyginimą, 2) už 158 kv. m ploto kelio servitutą – 12 Eur (įskaitant mokesčius) periodinį metinį atlyginimą. Atlyginimo dydį grindė nuomos mokesčio dydžiu, kuris būtų mokamas, jei žemės sklypo dalis būtų nuomojama pagal anksčiau buvusią nuomos sutartį, ir kasacinio teismo suformuota praktika.

51. Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ priešieškinyje prašė už servitutą tarnaujančiam daiktui nustatyti tokį periodinį metinį atlyginimą: 1) už 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą – 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių; 2) už 58 kv. m neterminuotą servitutą – 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių. Atlyginimo dydį grindė faktine žemės sklypo nuomos kaina rinkoje (0,35 Eur/1 kv.m mėn.) pagal jos pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ 2021 m. kovo 8 d. parengtą konsultacinę pažymą apie galimą turto nuomos kainą rinkoje.

52. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės nurodytais kompensacijos apskaičiavimo kriterijais ir nustatė 491,40 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už 117 kv. m neterminuotą kelio servitutą ir 243,60 Eur, neįskaitant mokesčių, periodinį metinį atlyginimą už 58 kv. m neterminuotą kelio servitutą, kurie teismo vertinimu, yra teisingi, protingi ir proporcingi.

53. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytu kompensacijos dydžiu, nurodo, kad teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės normų aiškinimo bei taikymo praktikos ir atlyginimo už servitutus dydį nustatė remdamasis išimtinai tik žemės sklypo nuomos rinkos kaina. UAB „Vertinimo partneriai“ pažymoje pateikti duomenys negali būti vertinami kaip objektyviai atspindintys žemės sklypo, kuriame yra garažas, nuomos rinkos vertę, nes pateikiamos žemės nuomos kainos yra paremtos šiuolaikiškai įrengtų aikštelių nuomos kaina, kas visiškai neatitinka ginčo turto būklės. Konsultacinėje pažymoje nėra įvertinta tai, kad ginčo atveju turi būti vertinama labai konkreti ir specifinė žemės sklypo dalis (įvažiavimas į teritoriją ir dalis teritorijos priešais garažą), kas galimai įtakotų tokios ir tokiu būdu naudojamos žemės sklypo dalies nuomos rinkos vertę. Be to, UAB „Vertinimo partneriai“ parengtoje konsultacinėje pažymoje akcentuojama, jog ši konsultacinė pažyma neatitinka turto vertės nustatymo dokumento (vertinimo ataskaitos) turinio bei formos, o yra tik konsultacinio pobūdžio dokumentas, skirtas užsakovui. Be to, teismas neatsižvelgė, kad keliu, kuriame nustatytas 117 kv. m kelio servitutas, naudojasi ir atsakovė. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus laiko pagrįstais ir jiems pritaria.

54. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu; nuostoliai nustačius servitutą gali pasireikšti kaip daikto nuvertėjimas, asmens išlaidos, padarytos dėl servituto nustatymo, arba būsimos išlaidos, kurias dėl to ateityje būtina daryti. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį nuostolių dydį nustato teismas, jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai negali įrodyti. Padarytų dėl servituto nustatymo nuostolių kompensacija, kaip asmens turtinių interesų gynimo būdas, taikomas tada, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Teisės aktuose reglamentuota nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011).

55. Apeliacinės instancijos teismas šiuo sprendimu nustato 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą pastato - garažo naudojimui ir eksploatavimui ir 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą privažiavimui prie jo. Bendras servituto plotas, reikalingas ieškovei privažiuoti prie garažo ir juo naudotis yra 229 kv. m. Pastatas – garažas yra atsakovei priklausančioje žemės sklypo dalyje, kurios plotas 11288 kv. m, bendras žemės sklypo plotas 11412 kv. m, ir atsakovės bendras servituto plotas sudaro tik 2 procentus atsakovės naudojamo žemės sklypo ploto (229/11288).

56. Ieškovė (apeliantė) atlyginimo už servituto nustatymo kriterijus grindžia valstybinės žemės 2003 m. rugsėjo 23 d. nuomos sutartyje nustatyta nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimo tvarka, taikant 1,4 procento (toks dydis nurodytas ieškinyje, tačiau pridėtoje sutartyje įrašyta 1,6 proc.) tarifą nuo žemės vertės. Pagal ieškovės pateiktas deklaracijas ieškovė už nuomotą 124 kv. m ploto žemės dalį mokėjo 36,40 Eur nuomos mokestį, arba 0,29 Eur/1 kv. m. Apeliantės vertinimu, taikant tokį skaičiavimo principą, tik už jos vienos naudojamą 71 kv. m ploto servitutą statinio eksploatavimui teisinga atlyginimo kaina yra už 20,59 Eur (0,29x71=20,59). Kitas atlyginimo už servitutą dydžio nustatymo kriterijus – viso 11412 kv. m ploto žemės sklypo vertė, kuri Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (CBP-6626 priedas) yra 56 055 Eur (arba 4,91 Eur/1 kv. m). Viso servitutui skirtos žemės sklypo dalis sudaro 229 kv. m (71+158), ir ši dalis sudaro 2 procentus viso 11412 kv. m žemės sklypo (229/11412), šios dalies vertė proporcingai sudarytų 1121,1 Eur. Kelio servitutui skirtas 158 kv. m plotas sudaro 1,4 proc. viso žemės sklypo ploto, ieškovės nuomone, jo nuomos vertė yra 784,78 Eur (56 055 Eur x 0,014=784,78 Eur). Bendras žemės sklypo plotas yra 11412 kv. m, 1 kv. m žemės sklypo nuomos kaina yra 0,07 Eur. Apeliantės teigimu, nuomos mokestis už 158 kv. m ploto žemės sklypo dalį kelio servitutui sudarytų – 11,06 Eur. Bendras atlygio dydis metams už abu servitutus neturėtų viršyti 31,65 Eur.

57. Atsakovė prašo atlyginimo už servitutus dydį nustatyti pagal pateiktą UAB „Vertinimo partneriai“ konsultacinę pažymą apie galimą turto nuomos kainą rinkoje (DOK-9823 priedas). Pažymoje nurodyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina rinkoje 2021 m. kovo 8 d. yra 0,35 Eur už 1 kv. m per mėnesį. Pagal pateiktą pažymą atlygis už 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą pastatui – garažui eksploatuoti sudarytų 24,85 Eur/mėn. (arba 298,2 Eur metams), o už 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pastatui – garažui eksploatuoti sudarytų 55,30 Eur/mėn. (arba 663,6 Eur metams).

58. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; kitas svarbias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016). Turto rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017 35 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

59. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Tačiau, kai neįmanoma tiksliai nustatyti tarnaujančiojo daikto savininko nuostolių arba sunku juos nustatyti, teismas turi spręsti dėl kompensacijos principu nustatomų nuostolių atlyginimo priteisimo. Pagrindas mokėti nuostolių dėl servituto nustatymo kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi praradimas, nepatogumų dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017 36 punktas).

60. Apeliantės prašomo nustatyti servituto plotas (71 kv. m) ieškovės garažo eksploatavimui sudaro tik 0,63 procentus atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ priklausančios (11288 kv. m) žemės sklypo dalies. Pagal atsakovės pateiktą vertinimo pažymą mėnesio kaina 0,35 Eur/kv. m, už 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą garažui eksploatuoti vieneriems metams sudarytų 298,20 Eur. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021 m. sausio 28 d. išrašo duomenimis šio pastato – garažo vidutinė rinkos vertė yra 2 027 Eur. Nustačius atsakovės reikalaujamą 298,20 Eur/metams atlygį už neterminuotą servitutą pagal atsakovės pateikto vertinimo pažymą (0,35 Eur/kv. m mėn.), jis sudarytų net 14,71 procentų pačio pastato – garažo vertės, o tai teisėjų kolegijos vertinimu neatitiktų protingumo, sąžiningumo principų. Be to, atsakovės reikalaujamas atlygis neatitinka ir proporcingumo kriterijų, nes garažo nuomos atveju nebūtų taikomi jokie papildomi mokesčiai už teisę naudotis žemės dalimi įvažiavimui ir garažo priežiūrai. Įvertinus Nekilnojamojo turto registre nurodytą viso 11412 kv. m žemės sklypo vertę – 56 055 Eur, ieškovės garažo naudojimui nustatyto 71 kv. m. servituto ploto vertė proporcingai sudarytų 348,7 Eur. Taigi ir pagal šį kriterijų atsakovės prašomas nustatyti 298,20 Eur per metus atlyginimas už servitutą akivaizdžiai per didelis, nes sudaro 85 procentus šios žemės sklypo dalies rinkos vertės. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis), kokius suvaržymus, nuostolius ji patirs dėl servituto nustatymo. Taip pat nenurodė jokių argumentų, kad dėl nustatyto servituto sumažėjo jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo vertė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, šalių interesų pusiausvyrą, protingumo bei sąžiningumo principus, teisėjų kolegija sprendžia protinga nustatyti 100 Eur atlygį metams už 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą ieškovės nuosavybės teise priklausančiam pastatui – garažui eksploatuoti.

61. Apeliantė taip pat prašo nustatyti atlygį už 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą privažiavimui prie garažo. Šio servituto plotas (158 kv. m) sudaro tik 1,4 procento atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ priklausančios (11288 kv. m) žemės sklypo dalies. Visi kiti žemės sklype esantys statiniai nuosavybės teise priklauso atsakovei, į teritoriją yra bendras įvažiavimas, kuriuo naudojasi ne tik apeliantė (DOK-6626 priedas). Atsakovė teigė, kad nustatomu kelio servitutu naudojasi ir naudosis tik ieškovė, tačiau nepateikė jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Kelio servitutas nustatomas esamame įvažiavime, kuris yra atsakovės žemės sklypo dalyje. Iš prie ieškinio pridėtų foto nuotraukų ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad kelio servitutas nustatytas esamo įvažiavimo kelio į teritoriją ribose. Šio servituto nustatymas nereikalauja iš atsakovės jokių investicijų, be to, nustatytas servitutas neturės jokios įtakos kitos dalies atsakovei priklausančio žemės sklypo naudojimui. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės prašomas nustatyti neterminuoto servituto atlygis - 663,60 Eur metams (158 kv. m x 0,35 Eur/1 kv. m/mėn. x 12 mėn.=663,60 Eur) neatitinka šalių interesų pusiausvyros, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo kriterijų. Nustatant atlygio už servitutą dydį būtina laikytis objektyvumo, proporcingumo, civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo principų. Atsakovės lūkesčiai dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo negali būti vertinami kaip prioritetiniai, bet turi būti proporcingi galimybei kitiems nekilnojamojo turto savininkams (apeliantei) įgyvendinti savo teises į turimą turtą.

62. Teisėjų kolegija sprendžia, kad labiausiai šalių interesus atitiktų 30 Eur atlygio dydis metams už 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą privažiavimui prie ieškovės nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo.

63. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamo sprendimo dalis dėl atlyginimo už servitutus nustatymo dydžio yra nekonkreti ir neaiški, nes nurodyta suma neįskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad mokestinių prievolių vykdymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Mokestines prievoles vykdantis subjektas laikytis mokestinių prievolių mokėjimą reglamentuojančių teisės norminių aktų nustatytos tvarkos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

64. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

65. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija spendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškinio ir patenkindamas priešieškinį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinis skundas tenkinamas, Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys ir priešieškinis tenkinami iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas): tenkinama ieškinio dalis dėl servitutų statinio naudojimui ir privažiavimui nustatymo pagal ieškovės pateiktą planą; netenkinama ieškinio dalis dėl servitutų komunikacijų įrengimui; priešieškinio dalis dėl servitutų nustatymo pagal atsakovės pateiktą planą atmetama; atlyginimo už servitutus dydį nustato teismas (atitinkamai 100 Eur ir 30 Eur), iš dalies patenkinus šalių, nes šie dydžiai viršija nurodytus ieškovės ieškinyje, bet yra mažesni už nurodytus atsakovės priešieškinyje prašomus nustatyti atlyginimo už servitutą dydžius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

66. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

67. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

68. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, iš naujo paskirstomas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovės reikalavimų patenkinta 70 procentų, atsakovės reikalavimų patenkinta 30 procentų, todėl remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį ir priešieškinį patenkinus iš dalies, šalims vienai iš kitos priteisiama bylinėjimosi išlaidų dalis proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

69. Ieškovę UAB „Baltic casings“ pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatas G. D., pagal 2018 m. spalio 29 d. atstovavimo sutartį (CBP-6626 priedas). Ieškovė patirtas išlaidas pirmosios instancijos teisme (2418 Eur) sudaro:1) žyminis mokestis (188 Eur ir 75 Eur už ieškinį, 37,50 Eur už atskirąjį skundą (internetinės bankininkystės išrašai: CBP-6626 priedas, DOK-3315 priedas, DOK-6195 priedas), 2) 121 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (sąskaita-faktūra, el. bankininkystės išrašas, DOK-15643), 3) išlaidos už teisines paslaugas, kurios detalizuotos PVM sąskaitose faktūrose ir pagrįstos sumokėjimą patvirtinančiais dokumentais: 847 Eur už ieškinio parengimą, tikslinimą (sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, DOK-15643 priedas), 1 149,50 Eur už atskirųjų skundų dėl atsisakymo priimti ieškinį, dėl laikinųjų apsaugos priemonių surašymą, bylos vedimą teisme, atsiliepimo į priešieškinį surašymą (sąskaita-faktūra, elektroninės bankininkystės išrašas, DOK-15643 priedas).

70. Atsakovę UAB „Ambro Capital Invest“ pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė J. A. pagal 2021 m. vasario 8 d. atstovavimo sutartį (DOK-4860 priedas). Atsakovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 938,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas sudaro: 1) 150 Eur žyminio mokesčio už priešieškinį (DOK-9823 priedas), 2) įrodymų rinkimo išlaidos: 64 Eur (su PVM) NTR išlaidos ir kuro išlaidos (sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimas, DOK-19316 priedas), 250 Eur už nekilnojamojo turto vertinimą (sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, DOK-19558), 96,80 Eur už servitutų nustatymo plano parengimą (sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, DOK-19558), 3) išlaidos už teisines paslaugas, kurios detalizuotos PVM sąskaitose faktūrose ir pateikti sumokėjimą patvirtinantys dokumentai: 175 Eur (be PVM) už atstovavimą 2021 m. vasario 15 d. teismo posėdyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 837,50 Eur (be PVM) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, 2 306,25 Eur (be PVM) už atsiliepimo į ieškinį parengimą,600 Eur (be PVM) už priešieškinio parengimą, 650 Eur (be PVM) už pasiruošimą ir atstovavimą 2021 m. birželio 3 d. teismo posėdyje (sąskaitos faktūros, darbų detalizacijos, mokėjimo pavedimai/nurodymai, DOK-19316 priedas).

71. Įvertinus abiejų šalių prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

72. Ieškovė (apeliantė) UAB „Baltic casings“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 1 874,25 Eur išlaidų, kurias sudaro: 1 724,25 Eur už teisines paslaugas parengiant apeliacinį skundą (sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, DOK-21452) ir 150 Eur žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą (elektroninės bankininkystės išrašas, DOK-24003 priedas). Įvertinus prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atstovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose patvirtintų rekomendacinių dydžių.

73. Atsakovė UAB „Ambro Capital Invest“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 956,94 Eur išlaidų už teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (sąskaita-faktūra, mokėjimo nurodymas, DOK-20443 priedas). Pagal Rekomendacijas maksimali priteistina suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1 972,65 Eur (1 517,40 Eur x 1,3; kur 1 517,40 Eur bruto 2021 m. I ketvirtį; 1,3 koeficientas pagal Rekomendacijų 8.11 p.) Įvertinus atsakovės atstovės prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydį, pagrįstumą ir atitikimą Rekomendacijoms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme, viršija Rekomendacijose patvirtintą rekomendacinį dydį, todėl pagrįstomis išlaidomis laikoma 1 972,65 Eur suma už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

74. Įvertinus ieškinio ir priešieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį (ieškinio reikalavimų patenkinta 70 proc., priešieškinio - patenkinta 30 proc.), paskirstomos bylinėjimosi išlaidos:

74.1. ieškovei iš atsakovės priteisiama 1692,60 Eur (2418 x 0,7), atsakovei iš ieškovės priteisiama 1781,99 Eur (5938,99 x 0,3) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme;

74.2. ieškovei iš atsakovės priteisiama 1311,98 Eur (1874,25 x 0,7), atsakovei iš ieškovės priteisiama 591,80 Eur (1972,65 x 0,3) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą: ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį tenkinti iš dalies.

Tenkinti ieškovės UAB „Baltic casings“ ieškinio reikalavimą dėl servitutų nustatymo:

1) nustatyti 71 kv. m ploto neterminuotą servitutą, UAB ,,Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane pažymėtą žyma „Servitutas (7)“, atsakovėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), ieškovės UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančiam pastatui - garažui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatuoti (viešpataujantis daiktas);

2) nustatyti 158 kv. m ploto neterminuotą kelio servitutą pagal UAB ,,Geoturtas“ 2020 m. kovo 12 d. servitutų nustatymo plane pažymėtą žyma „Servitutas (215, 222)“, atsakovėms UAB „Ambro Capital Invest“ ir Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (tarnaujantis daiktas), privažiavimui prie ieškovės UAB „Baltic casings“ nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo eksploatavimui (viešpataujantis daiktas).

Iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimus dėl atlyginimo už servitutus dydį ir nustatyti tokio dydžio atlyginimą:

1) nustatyti ieškovės UAB „Baltic casings“ mokamą 100 Eur (vieno šimto eurų) periodinį metinį atlyginimą atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ už tarnaujančiam daiktui nustatytą 71 kv. m. ploto neterminuotą servitutą;

2) nustatyti ieškovės UAB „Baltic casings“ mokamą 30 Eur (trisdešimties eurų) periodinį metinį atlyginimą atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ už tarnaujančiam daiktui nustatytą 158 kv. m. ploto neterminuotą servitutą.

Priteisti iš ieškovės UAB „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) atsakovei UAB „Ambro Capital Invest“ (juridinio asmens kodas 302920160) 2 373,79 Eur (du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris Eur 79 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti iš atsakovės UAB „Ambro Capital Invest“ (juridinio asmens kodas 302920160) ieškovei UAB „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) 3 004,58 Eur Eur (tris tūkstančius keturis Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.