Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-392-413/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-07
Bylos Nr.: e2A-392-413/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-03909-2018-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Aušra Baubienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“
Atsakovas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus miesto skyriui

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-392-413/2020Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03909-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 3.3.1.18.1 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1414-470/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus miesto skyriui, trečiajam asmeniui atsakovės pusėje uždarajai akcinei bendrovei „Ambro Capital Invest“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė teismui pateiktu patikslintu ieškiniu prašė:

1.1. pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės (toliau – NŽT) 2018 m. spalio 12 d. atsakymą Nr. 2SD-5025-(14.2.104.) dėl valstybinės žemės įsigijimo;

1.2. pripažinti neteisėtu ir panaikinti NŽT vedėjos 2019 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. 2VĮ-102-(14.2.2) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties ir ją keitusio susitarimo nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“;

1.3. priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. varžytynėse įsigijo bankrutuojančiai UAB „Andova“ priklausantį pastatą – garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), taip pat perėmė iš jos teisę į 124/11412 dalis valstybinės žemės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą, kurią ši įmonė įgijo pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2003-114. NŽT 2016 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 2VĮ-1049 –(14.2.2) nuspręsta žemės nuomos sutartį pakeisti. Tuo pagrindu šalys 2016 m. rugpjūčio 17 d. pasirašė susitarimą „Dėl 2006-09-23 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2003-114 pakeitimo“ (toliau – Susitarimas), kuriuo sutarties preambulėje įrašė, jog UAB „Baltic casings“ (ieškovė) yra nuomininkas 124/11412 žemės sklypo dalies bendrame 1,1412 ha ploto žemės sklype, Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovė įgijo nuomos teises į 124/11412 žemės sklypo dalį teisėtai ir sąžiningai. Todėl ji kreipėsi į atsakovę dėl nuomojamos valstybinės žemės sklypo dalies įsigijimo nuosavybėn ne aukciono tvarka, tačiau atsakovė 2018 m. spalio 12 d. savo atsakyme nurodė, jog šalių 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimas yra neteisėtas, dėl ko žemės nuomos sutartis bus nutraukta nuo 2018 m. gruodžio 15 d. Ieškovės nuomone, žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik įstatymų nustatyta tvarka, tai yra tuomet, kai žemės nuomininkas ją naudoja ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar nemoka žemės nuomos mokesčio (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nebuvo nustatytos, todėl atsakovės veiksmai, kuriais buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis, yra neteisėti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pastatas – garažas, kurį iš varžytinių įgijo atsakovė, stovėjo ir stovi ne valstybei, bet AB bankui Snoras, o vėliau trečiajam asmeniui UAB „Ambro Capital Invest“ nuosavybės teise priklausančioje 11288/11412 žemės sklypo dalyje, todėl atsakovė, nebūdama šio žemės sklypo savininke, informavo ieškovę, kad žemės nuomos sutartis ir ją keitęs Susitarimas, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms, nutraukiami vienašališkai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinę bylą dalyje dėl ieškovės UAB „Baltic casings“ reikalavimo pripažinti neteisėtu ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus skyriaus 2018 m. spalio 12 d. atsakymą Nr. 2SD-5025-(14.2.104) „Dėl valstybinės žemės įsigijimo“ nutraukė, kitą dalį ieškinio atmetė, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB „Ambro capital invest“ 1548,80 Eur atstovavimo išlaidas ir 3,61 Eur pašto išlaidas valstybei.

5. Teismas nurodė, kad siekiant išspręsti šalių ginčą, būtina nustatyti privačios ir valstybinės žemės dalių bendrame žemės sklype lokalizaciją, kai žemės bendraturčiai nėra sudarę sutarties dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pasak teismo, įstatymas nenumato bendraturčiams pareigos nusistatyti sklypo realiai naudojamas dalis, kai nuosavybės teisė į sklypą yra bendroji, nes naudojimosi tvarkos nustatymo institutas taikomas tada, kai nėra aišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.

6. Nagrinėjamu atveju teismas nesutiko su ieškovės teiginiu, kad kartu su varžytynėse įsigytu garažu ji taip pat įgijo teisę ir valstybinės žemės nuomą. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nustatė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), buvo formuojamas siekiant atkurti privačių asmenų nuosavybės teises į žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą. Kadangi sklype tiek nuosavybės atkūrimo momentu, tiek dabar stovi tam tikri statiniai ir vieno jų konfigūracija trukdė suformuoti taisyklingą sklypą, tai prie formuojamo grąžintino 11288 kv. m žemės sklypo buvo suformuota 124 kv. m dydžio žemės sklypo dalis, priklausanti valstybei ir neturint tikslo ją perduoti grąžintinos žemės savininkams. Tai reiškia, kad jau sklypo formavimo metu buvo numatyta, kad didžioji sklypo dalis atiteks privačion nuosavybėn grąžintinos žemės savininkams, o kita dalis, kuri dėl jame stovinčio statinio kampo išsikišimo negali būti suformuota kaip atskiras turto objektas, priklausys valstybei. Minėta aplinkybė akivaizdžiai atsispindi pateiktame į bylą plane, kadangi tiek viso sklypo bendra riba, tiek jo dalys viena nuo kitos aiškiai atskirtos raudonomis linijomis, o atskirtų žemės sklypų plotai plane pažymėti skirtingais indeksais ir kvadratiniais metrais – plane nurodyta, kad dalis „1“ užima 11288 kv. m, o dalis „2“ užima 124 kv. m. Anot teismo, tai rodo, kad pateiktas į bylą 2003 metų žemės sklypo planas apibūdina žemės sklypo dalį ir vietą, kuria bendraturčiai naudosis valdydami sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Todėl šiuo atveju jokia naudojimusi sklypu tvarka neturėjo būti nustatyta, nes jos savininkams atitenkančios žemės sklypo dalys yra apibrėžtos ir matomos plane.

7. Teismas pažymėjo, kad keičiantis sklype esančių pastatų ir didesniosios žemės sklypo dalies savininkams ar mažesniosios valstybei priklausančios dalies nuomininkams, aritmetinės sklypo dalys niekada nekito, t. y. visi vėlesni sklypo dalių savininkai ar nuomininkai naudojosi arba valdė atitinkamai 11288/11412 arba 124/11412 sklypo dalis ir joks kitas žemės sklypo planas po 2003 metais paruošto plano nebuvo sudarytas, minėtas planas taip pat nebuvo pertvarkytas ar kitaip koreguotas.

8. Iš turto varžytynių akto Nr. VA 16/06/15-12191 teismas nustatė, kad trečiasis asmuo ir dabartinis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), savininkas UAB „Ambro capital invest“ 11288/11412 (11 288 kv. m) dydžio žemės sklypą įgijo iš bankrutavusios UAB „Andova“ be jokių kitų papildomų žemės sklypo matavimų, kas leidžia daryti išvadą, kad statinių ir žemės sklypo pardavimo momentu buvo remiamasi tais pačiais sklypo duomenimis, kurie buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre pagal 2003 m. rugsėjo 8 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini). 56 planą. Būtent toks įsigytos žemės plotas įregistruotas trečiajam asmeniui nuosavybės teise ir nekilnojamojo turto registre.

9. Taigi ieškovė, sudarydama su atsakove 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimą, įstojo į valstybinės žemės sklypo nuomos santykius vietoje ankstesnio žemės nuomininko UAB „Andova“ tomis pačiomis nuomininko teisėmis, kurios buvo numatytos 2003 m. žemės nuomos sutartyje, kurios neatskiriama dalis yra 2003 metais paruoštas žemės sklypo planas. Tai, kad ieškovė nuosavybėn įsigijo pastatą–garažą, nuomojamos žemės sklypo dalies lokalizacijos nepakeitė. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasirašydama 2016 m. Susitarimą ieškovė nekėlė klausimo, kur konkrečiai yra žemės sklypo, ant kurio stovi jos įsigytas varžytinėse turtas, dalis, neprašė NŽT atstovo tas ribas parodyti vietoje ir jas pažymėti, todėl minėto Susitarimo pagrindu ieškovė tapo 2003 m. žemės plane pažymėtos 124 kv. m sklypo dalies nuomininke konkrečioje sklypo dalyje, kuri plane pažymėta indeksu „2“, tačiau kuri nepatenka po ieškovės įsigytu pastatu – garažu.

10. Teismas nurodė, kad sandoriai dėl naudojimosi valstybės turtu turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valstybės ar savivaldybių turto valdymą, naudojimą ir disponavimą, nustatytais atvejais ir būdais, kurie yra imperatyvūs. Valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyvias teisės aktų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria pažeistos imperatyvios teisės normos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios jo dalies (CK 1.80, 1.96 straipsniai).

11. Pažymėjo, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės sklypas ieškovei, kaip statinio (garažo) savininkei, ne aukciono tvarka galėjo būti išnuomotas tik patikrinus, koks tai statinys, kur jis faktiškai yra, ar statinys atitinka teisės aktų reikalavimus dėl statinių pobūdžio, kokio dydžio žemės sklypas būtinas statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir pan. Sudarant su ieškove 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimą šie duomenys nebuvo patikrinti, o pasirašęs minėtą Susitarimą atsakovės atstovas veikė neatidžiai ir aplaidžiai, neįvertino, kad 124 kv. m sklypo dalyje, plane pažymėtoje indeksu „2“, stovi ne ieškovės varžytynėse įsigytas garažas, bet trečiojo asmens ir turto savininko UAB „Baltic capital invest“ pastatas, kurį pastaroji įsigijo 2016 m. liepos 11 d. Turo pardavimo iš varžytynių aktu.

12. Teismo vertinimu, ieškovė Susitarimo pagrindu negalėjo įgyti nuomininko teisių į 124 kv. m ginčo žemės sklypo dalį, nes toks susitarimas prieštarauja CK 6.551 straipsnio 2 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalyse, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytoms taisyklėms. Susitarimas dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo, kuriuo iš esmės buvo perleistos žemės nuomos teisės ieškovei ir tuo pagrindu ji tapo sutarties šalimi bei žemės nuomininke, buvo atliktas nepagrįstai ir neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės nuomininko teises. Todėl teismas konstatavo, kad Susitarimas, kuriuo yra pažeistos imperatyvios teisės normos, yra niekinis visa apimtimi.

13. Teismas pažymėjo, kad ginčijamas atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atsakymas, kuriuo NŽT informavo ieškovę apie būsimą sutarties ir Susitarimo nutraukimą, savaime nesukuria kokių nors teisinių padarinių, todėl jis negali būti savarankišku ginčo objektu. Todėl paminėtoje ieškovės reikalavimų dalyje teismas civilinę bylą nutraukė vadovaujantis CPK 137 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 293 straipsnio 1 punkto nuostatomis (kaip nenagrinėtiną teisme CPK tvarka) Nurodė, kad analogiška pozicija išsakyta ir kasacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018.

14. Pripažinęs ieškinį nepagrįstu, teismas priteisė iš ieškovės trečiojo asmens atsakovės pusėje naudai pirmosios instancijos teisme patirtas 1548,80 Eur atstovavimo išlaidas ir 3,61 Eur dydžio pašto išlaidas valstybei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Baltic casings“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba patikslintą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Byloje nėra ginčo, kad ginčo žemės sklype stovi suformuoti atskiri savarankiškai funkcionuojantys statiniai, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai). Todėl, remiantis kaip analogija LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 8 punktu, šių objektų (pagrindinių daiktų) savininkams turi būti nustatoma išnuomojamos žemės sklypo dalis atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga atskiram turto objektui eksploatuoti. Iš Nekilnojamo turto registro išrašo matyti, kad 11288/11412 žemės sklypo dalis nuosavybės teise nuo 2003 m. lapkričio 10 d. iki 2015 m. birželio 10 d. priklausė UAB „Andova“, nuo 2015 m. birželio 10 d. iki 2016 m. liepos 11 d. – AB bankui Snoras, o 2016 m. liepos 11 d. Turto varžytinių aktu šią žemės sklypo dalį įsigijo trečiasis asmuo UAB „Ambro Capital invest“. Tuo tarpu 124/11412 žemės sklypo dalis nuosavybės teise priklausė ir priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Būtent ši valstybei nuosavybės teise priklausanti 124/11412 žemės sklypo dalis, 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarius žemės nuomos sutartį Nr. N11/2003-14, buvo išnuomota UAB „Andova“.

1.2. Sudarant su atsakove minėtą sandorį buvo tinkamai įgyvendinta CK 6.394 straipsnio nuostata, įtvirtinanti, jog pagal pastato ar kitokio nekilnojamo daikto pirkimo – pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Taigi turto pardavėjas bankrutuojanti UAB „Andova“ pardavė ieškovei pastatą – garažą ir perdavė jai eksploatuoti būtinas žemės nuomos teises, kurias pati įgijo pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. žemės nuomos sutartį dėl 124/114412 žemės sklypo dalies.

1.3. Pažymi, jog per visą laikotarpį nuo nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo, valstybei priklausanti žemės sklypo dalis buvo nuomojama ant šio žemės sklypo esančio statinio – garažo savininkui. 1,1412 ha žemės sklypo bendraturčiai nėra ir niekada nebuvo nusistatę šio sklypo naudojimosi tvarkos, todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo teigti, kad išnuomota ginčo valstybinės žemės sklypo dalis buvo ir šiuo metu yra po kitiems asmenims nuosavybės teise valdomu pastatu. Bet kokie atsakovės susitarimai su trečiaisiais asmenimis dėl žemės sklypo naudojimo negali būti panaudoti prieš apeliantą, nes jie oficialiai neišviešinti.

1.4. Žemės sklypo plane formaliai pažymėtos linijos negali būti tinkamas ir teisėtas pagrindas kitaip vertinti ir iš esmės pakeisti tarp šalių nusistovėjusius sutartinius santykius, taip pat panaikinti sudarytas sutartis. Pasikeitus pastato – garažo savininkui, buvo išregistruotas 2003 m. plane nustatytas kelio servitutas, kuris tuo metu užtikrino garažo eksploatavimo galimumą. Tai reiškia, kad 2003 m. žemės sklypo plano sprendiniai yra pasikeitę ir šiuo metu nebegalioja, todėl negali būti laikomi susitarimu dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos arba jam prilyginami.

1.5. Vien tai, kad atsakovei išnuomoto ir plane pažymėto valstybinės žemės sklypo dalys yra skirtingose vietose – negali būti kliūtimi, užkertančia galimybę išspręsti šalių ginčą ir atkurti tarp jų teisinę taiką. Tuo tikslu, įtraukus į bylą trečiąjį asmenį UAB „Ambro capital invest“, ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nusistatyti bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką ir tokiu būdu ištaisyti įsivėlusias formalias klaidas. Tačiau pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės patikslintą ieškinį, tokiu būdu užkirsdamas ieškovei kelią ginti savo pažeistas teises patikslintame ieškinyje nurodytu būdu.

1.6. Teisės aktai numato, kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik tuomet, kai žemės nuomininkas ją naudoja ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ar nemoka žemės nuomos mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad sandorio (sutarties) pripažinimas negaliojančiu ir sutarties nutraukimas yra skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsakovė neturi teisės sandorio laikyti niekiniu, o tokia kaip skundžiamame administraciniame akte nurodoma atsakovės pozicija dėl sandorio negaliojimo ir sandorio nutraukimo prieštarauja viena kitai. Niekinės sutarties nutraukimas teisine prasme negalimas, nes tokia sutartis negalioja įstatymo pagrindu, tačiau tam, kad būtų taikomos niekinio sandorio teisinės pasekmės, teismas turi konstatuoti sutarties niekinį pobūdį. Tik teismas, o ne NŽT gali spręsti dėl sandorio niekinio pobūdžio.

Žemesnės instancijos teismas

1.7. Šioje byloje teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atsakymo Nr. 2SD-5025-(14.2.104.) vykdymas iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Laikinąsias apsaugos priemones Alytaus apylinkės teismas pritaikė ir ieškovės ieškinį priėmė tik Kauno apygardos teismui tenkinus UAB „Baltic casings“ skundą ir panaikinus Alytaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį, kuria nepagrįstai buvo atsisakyta priimti UAB „Baltic casings“ ieškinį. Taigi žinodama, kad yra inicijuotas teisminis procesas, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2019 m. vasario 5 d. įsakymu nutraukti žemės nuomos sutarties ir 2019 m. kovo 7 d. išregistruoti nuomos sutartį iš Nekilnojamo turto registro. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl to nepasisakė.

1.8. Teismas priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas visiškai nesigilindamas į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumas ir tokio prašymo pagrįstumą. Teismas tik formaliai įvertino trečiojo asmens patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo klausimą, priteisė per dideles išlaidas, todėl ši skundžiama sprendimo dalis taip pat turėtų būti panaikinta.

1.9. Ieškovės nuomone, bylą išnagrinėjusi teisėja galėjo būti šališka. Ieškovė dėl teisėjos elgesio, t. y. procesinio palankumo išimtinai atsakovės atžvilgiu, buvo pareiškusi teisėjai nušalinimą. Ieškovės vertinimu, visi atsakovės veiksmai buvo nukreipti į teisminio proceso vilkinimą. Ieškovė ne kartą teismo posėdžio metu buvo išreiškusi pasipiktinimą tokiu atsakovės elgesiu, tačiau ieškovės pastabos buvo ignoruojamos, o atsakovės elgesys vertinamas atlaidžiai.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundą atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Atsakovė, gavusi ieškovės prašymą įsigyti nuosavybėn ginčo žemės sklypo dalį, nustatė, kad šalių 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimas sudarytas neteisėtai, pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, kadangi 124 kv. m valstybinės žemės sklypo dalis buvo ir šiuo metu yra po kitiems asmenims nuosavybės teise valdomu pastatu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, 14 dalimi, ieškovė buvo informuota, kad 124/11412 dalies žemės sklypo, esančio Statybininkų g. 56, Alytuje, 2003 m. rugsėjo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N11/2003- 114 ir ją keitęs 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimas Nr. 2SŽN-228-(14.2.55.) nuo 2018 m. gruodžio 15 d. bus nutraukti.

2.2. Nurodo, kad buvęs 11288/11412 žemės sklypo dalies savininkas UAB „Andova“ jame esančius statinius, tame tarpe ir pastatą, esantį žemės sklypo ginčo dalyje, įsigijo 2003 m. vasario 13 d., o žemės nuomos sutartis su ieškove buvo sudaryta 2003 m. rugsėjo 23 d. Todėl, akivaizdu, kad ginčo žemės sklypo dalis buvo išnuomota siekiant užtikrinti UAB „Andova“ kito pastato, bet ne ieškovės garažo, funkcionavimą, kadangi garažą UAB „Andova“ įsigijo tik 2004 m. kovo 19 d., t. y. jau po žemės nuomos sutarties sudarymo.

2.3. Anot atsakovės, akivaizdu, kad ieškovė neturėjo ir neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo išsinuomoti ginčo žemės sklypą (124/11412 žemės sklypo dalį), nes jos garažas nėra pastatytas ant šios žemės sklypo dalies, tačiau į ją patenka pastato dalis, kuri nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Ambro Capital Invest“. Todėl teisė į ginčo žemės sklypą priklauso ne ieškovei, bet trečiajam asmeniui, kadangi tokia teisė yra numatyta CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, varžytinių akte.

2.4. Atsakovė nesutinka su apeliantės argumentais dėl žemės sklypo plano paskirties, nes būtent žemės sklypo planas apibrėžia žemės sklypo dalį (vietą), kuria bendraturčiai naudojasi valdydami sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš pradžių 1,1412 ha žemės sklypo bendraturčiais buvo B., B., R. (11288 kv. m) ir Alytaus apskrities administracija (124 kv. m). Iš fizinių asmenų (B., B., R.) 11288/11412 dalies žemės sklypo nuosavybė perėjo UAB „Andova“, vėliau AB bankas „Snoras“, o dar vėliau trečiajam asmeniui UAB „Ambro Capital Invest“. 124/11412 valstybinės žemės sklypo dalies valdytoja iki šiol yra ieškovė.

2.5. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje pažymima, jog teisės aktai įpareigoja asmeniui išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta šiam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ar statiniais ir jeigu šį teisinį imperatyvą įgyvendinti neleidžia kita žemės nuomos sutartis, sudaryta institucijos ir kito tame žemės sklype esančių pastatų savininko, tai pastaroji nuomos sutartis, nepavykus abiejų šalių valia jos pakeisti, turi būti nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik tokiu būdu galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto) reikalavimą (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013). Žemės nuomos sutartis buvo nutraukiama CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl atsakovė mano, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl sutarties nutraukimo (ne)teisėtumo yra nepagrįsti.

17. Trečiasis asmuo UAB „Ambro Capital Invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. UAB „Ambro Capital Invest“ varžytinių akte aiškiai nurodyta, kad trečiasis asmuo perka ir priima teisę į 124/11412 žemės sklypo nuomą (žemės sklypo plotas 1,1412 ha), esančio Alytuje, Statybininkų g. 56, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, žemės sklypo naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorijos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčo žemės sklypas trečiajam asmeniui buvo išnuomotas siekiant užtikrinti UAB „Ambro Capital Invest“ priklausančio pastato, bet ne ieškovės įgyto garažo funkcionavimą, kadangi garažą buvęs turto pardavėjas UAB „Andova“ įsigijo tik 2004m. kovo 19 d., t. y. jau po žemės nuomos sutarties sudarymo.

3.2. Priešingai nei teigia apeliantė, būtent žemės sklypo planas apibūdina ir nurodo žemės sklypo dalį (vietą), kuria bendraturčiai naudojasi valdydami žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Iš 2003 m. žemės sklypo plano ir jo sudarymo istorinių duomenų aiškiai matyti, kad žemės sklypo bendraturčiais pradžioje buvo B., B., R. (11288) ir Alytaus apskrities administracija (124). Iš paminėtų fizinių asmenų 11288/11412 dalies žemės sklypo nuosavybė perėjo UAB „Andova“, AB bankas „Snoras“, dar vėliau UAB „Ambro Capital Invest“. Ieškovė yra ginčo žemės sklypo, kuris priklauso valstybei, nuomininkė.

3.3. Susitarimo pagrindu ieškovė negalėjo įgyti nuomininko teisių į ginčo žemės sklypo dalį, kadangi Susitarimas buvo sudarytas neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias teisę ne aukciono būdu įgyti valstybinės žemės nuomininko teises. Todėl toks Susitarimas yra niekinis visa apimtimi, o atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą nutraukti su ieškove valstybinės žemės nuomos sutartį ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su atitinkamu duomenų išregistravimu VĮ Registrų centras.

Motyvuojamoji dalis

3.4. Teismas pagrįstai priteisė visas trečiojo asmens prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi mažinti jų nebuvo pagrindo, išlaidos pagrįstos pateiktais duomenimis ir CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

19. Rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba nuosavybės teisių į žemę atkūrimo tikslu 2003 m. gegužės 15 d. priėmė sprendimą Nr. T-100 „Dėl žemės sklypų planų ir žemės naudojimo apribojimų tvirtinimo“, kuriuo nusprendė patvirtinti žemės sklypų planus, tame skaičiuje ir 11288 kv. m žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą ir sutiko, kad šiame sklype po savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausančiais statiniais (garažais, registruotais adresu (duomenys neskelbtini)) būtų atkuriamos nuosavybės teisės (1 t., b. l. 80).

20. A. Z. individuali įmonė parengė 11412 kv. m. žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą (toliau – Planas) (1 t., b. l. 83, 154), kuris buvo įregistruotas VĮ Registrų centro Alytaus filiale 2003 m. rugsėjo 8 d. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, minėto 11412 kv. m žemės sklypo dalis, sudaranti 11288 kv. m, atkūrus nuosavybės teises įregistruota pirmųjų jos savininkų M. B., H. B. ir M. R. vardu, likusi dalis, sudaranti 124 kv. m, įregistruota valstybės patikėtinės Alytaus apskrities administracijos vardu (1 t., b. l. 154, 165-169).

21. Ant fiziniams asmenims grąžintos 11288/11412 žemės sklypo dalies ir valstybei priklausančios 124/11412 žemės sklypo dalies stovi buvusiam turto savininkui UAB „Andova“ priklausantys penki statiniai, kurie, šiai įmonei bankrutavus, kartu su 11288/11412 žemės sklypo dalimi iš pradžių (nuo 2015 m. birželio 10 d.) perėjo AB bankui „Snoras“, o vėliau, t. y. 2016 m. liepos 11 d. turto pardavimo iš varžytinių akto pagrindu perėjo nagrinėjamos bylos dalyviui, trečiajam asmeniui UAB „Ambro Capital Invest“. Pastebėtina, kad 2016 m. liepos 11 d. varžytinių aktu UAB „Ambro Capital Invest“ įgijo nuosavybės teises ne tik į 11288/11412 žemės sklypo dalį ir statinius, kurie pastatyti ant šios žemės sklypo dalies, bet ir teisę į 124/11412 dalies žemės sklypo nuomą (t. 1, b. l. 171-172).

22. Valstybei priklausanti 124/11412 žemės sklypo dalis bendrame 1,1412 ha žemės plote Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. DV-489 „Dėl siūlymo išnuomoti žemės sklypus ir naudojimo apribojimų“ pagrindu buvo išnuomota UAB „Andova“ (1 t., b. l. 84), su kuria tuometinis valstybinės žemės patikėtinis Alytaus apskrities viršininkas 2003 m. rugsėjo 23 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2003-114. (1 t., b. l. 9-10, 84, 86).

23. Ieškovė UAB „Baltic casings“ 2015 m. rugpjūčio 24 d. Turto pardavimo iš varžytynių protokolu Nr. 1 iš bankrutavusios UAB „Andova“ įsigijo 11288/11412 žemės sklypo dalyje stovintį garažą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 154-157, t. 3, b. l. 19-23). Priešingai nei teigia apeliantė, minėtu Turto pardavimo iš varžytynių protokolu jokios teisės į žemės sklypą jai nebuvo perleistos.

24. 2016 m. rugpjūčio 17 d. susitarimu Nr. 2SŽN-228-(14.2.55.) šalys (NŽT ir UAB „Baltic casings“) pakeitė 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties preambulę ir šio Susitarimo pagrindu 124/11412 dalies žemės sklypo, nuosavybės teise priklausančio valstybei, nuomininku tapo ieškovė (1 t., b. l. 8).

25. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 31 d. ir rugsėjo 18 d. prašymais kreipėsi į atsakovę, prašydama leisti rengti išnuomoto jai 124 kv. m žemės sklypo naudojimo planą ir įsigyti šį sklypą nuosavybėn ne aukciono tvarka (1 t., b. l. 78-79).

26. Atsakovė 2018 m. spalio 12 d. pateikė ieškovei ginčijamą atsakymą ir nurodė, kad 2003 m. rugsėjo 23 d. sutartis ir ją keitęs 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimas sudaryti neteisėtai, todėl bus nutraukti nuo 2018 m. lapkričio 23 d. (1 t., b. l. 12-15).

27. NŽT Alytaus skyriaus vedėja ginčijamu 2019 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 2VĮ-l02-( 14.2.2.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties ir ją keitusio susitarimo nutraukimo, nuomos teisių išregistravimo“ nutraukė UAB „Baltic casings“ išnuomotos 0,0124 ha ploto žemės dalies bendrame 1,1412 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), 2003 m. rugsėjo 23 d. Sutartį bei ją keitusį 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimą (1 t., b. l. 89).

28. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti ginčijamus atsakovės aktus – 2018 m. spalio 12 d. atsakymą ir 2019 m. vasario 5 d. įsakymą.

29. Alytaus apylinkės teismas skundžiamu 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinę bylą ieškovės reikalavimų dalyje dėl 2018 m. spalio 12 d. atsakymo pripažinimo neteisėtu ir jo panaikinimo nutraukė, kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.

30. Ieškovė (apeliantė) su 2019 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu nesutinka. Nurodo, kad ieškovei 2015 m. rugpjūčio 24 d. varžytinių protokolu įsigijus turto pardavėjui BUAB „Andova“ priklausantį garažą, ieškovė kartu perėmė ir UAB „Andova“ pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį įgytas ginčo žemės sklypo nuomininko teises; 1,1412 žemės sklypo bendraturčiai (valstybė ir fiziniai bei juridiniai asmenys) niekada nebuvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarkos, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo 124 kv. m žemės sklypas patenka ne po ieškovei, bet po kitiems asmenims (šiuo metu trečiajam asmeniui UAB „Ambro Capital Invest“) nuosavybės teise valdomu pastatu; atsakovė neturi teisinio pagrindo nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį, kadangi sutartis gali būti nutraukta prieš terminą tik tuomet, kai žemės nuomininkas naudoja ją ne pagal sutartį ar tikslinę jos paskirtį arba nemoka nuomos mokesčio (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

31. Teisėjų kolegija su minėtais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

32. Visų pirma, ieškovės įsigytas nuosavybėn pastatas–garažas stovi privačiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausančioje 11288/11412 žemės sklypo dalyje (1 t., b. l. 154-156), todėl kalbėti apie valstybinės žemės nuomą minėto turto eksploatavimui nėra teisinio pagrindo. Kaip teisingai nurodoma apeliaciniame skunde, ne žemės ūkio paskirties valstybinės žemės sklypai nuomojami ir parduodami pagal LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu patvirtintas „Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles“ (Taisykles). Pagal Taisyklių 8 punktą pagrindinių daiktų (savarankiškai funkcionuojančių statinių ar įrenginių) savininkams parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų dalys nustatomos atsižvelgiant į tai, kiek reikalinga kiekvienam atskiram objektui eksploatuoti, tačiau tik tuo atveju, jeigu šie objektai stovi viename valstybinės žemės sklype. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, ieškovės turto objektas stovi privataus juridinio asmens (šios bylos trečiojo asmens) žemės sklype, todėl ieškovės nurodoma įstatymų analogija negalima.

33. Antra, priešingai nei teigia apeliantė, pagal 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį nuomos teisę į 124 kv. m žemės sklypą įgijo ne ieškovė, bet trečiasis asmuo UAB „Ambro Capital Invest“ (t. 1, b. l. 171-172).

34. Trečia, į bylą pateiktas Planas patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 124 kv. m žemės sklypo dalis skirta eksploatuoti ne ieškovei, bet šiuo metu trečiajam asmeniui priklausantį statinį (1 t., b. l. 154, 155, 156), o aritmetinės sklypo dalys niekada nekito, todėl išnuomoti ginčo žemės sklypą ieškovei nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

35. Ketvirta, teisiškai nepagrįsti apeliantės argumentai, kad konkreti ieškovės naudojimosi žemės sklypu vieta gali būti nustatyta tik nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, nes tokia tvarka gali būti nustatoma, kai tampa neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis. Iš pateikto Plano ir Nekilnojamojo turto registro išrašo su istorija apie 11288 kv. m žemės sklypo, kuriame stovi ieškovei priklausantis statinys, priklausomybę matyti, kad ši 11288/11412 žemės sklypo dalis po to, kai fizinių asmenų buvo perleista juridiniam asmeniui (iš pradžių perleista UAB „Andova“, vėliau – AB bankui „Snoras“, dar vėliau – UAB „Ambro Capital Invest“), turi vieną savininką, todėl nustatinėti naudojimosi sklypu tvarką nėra pagrindo. Analogiškai, vieną žemės savininką (valstybę) turi ir kita, Plane pažymėta indeksu „2“, 124/11412 žemės sklypo dalis, todėl nustatinėti šios žemės sklypo dalies naudojimosi tvarką taip nėra pagrindo.

36. Penkta, pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Kaip nustatyta aukščiau paminėtais rašytiniais įrodymais, valstybinės žemės 124/11412 sklypo dalis yra užstatyta ne ieškovei priklausančiu garažu, bet UAB „Ambro Capital Invest“ priklausančiu pastatu, todėl ieškovė neturėjo ir šiuo metu neturi įstatyminės teisės į ginčo žemės sklypo nuomą.

37. Šešta, pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. 2016 m. rugpjūčio 17 d. Susitarimu Nr. 2SŽN-228-(14.2.55.) šalys (NŽT ir UAB „Baltic casings“), pakeisdamos 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, ko pasėkoje 124/11412 valstybinės žemės sklypo dalies nuomininku tapo ieškovė, pažeidė imperatyvias teisės normas, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms ir atsiliepimų į apeliacinio skundo argumentams, kad tokie sandoriai galėjo būti nutraukti vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes tik tokiu būdu galima įgyvendinti teisės aktų (CK 6.551 straipsnio 2 dalies, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, Taisyklių 28.1, 30.10 punktų) reikalavimą (Lietuvos A. T. 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).

38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad bylą išnagrinėjusi teisėja buvo šališka. Visų pirma, byloje dalyvaujančiam asmeniui manant, kad teismas (teisėjas) yra (gali būti) šališkas, jis turi teisę pasinaudoti įstatyme įtvirtinta teisėjo nušalinimo teise (CPK 65 straipsnis). Antra, apeliantė keldama neva sąmoningą proceso teisės normų pažeidimo klausimą (nepagrindžiant tokios nuomonės konkrečiomis proceso teisės normomis), kai triplikas teismui buvo pateiktas 2019 m. balandžio 24 d., o teismo nutartis dėl teismo posėdžio priimta tik 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi, nutyli kitas reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. kad po atsakovės tripliko pateikimo, ieškovė padavė teismui 2019 m. gegužės 2 d. patikslintą ieškinį, kurio priėmimo klausimui spręsti teismas taikė papildomas procedūras išklausydamas kitos šalies nuomonę (1 t., b. l. 102, 114-119, 122, 123, 127). Trečia, ieškovė teigia, kad teismui laiku nereagavus į ieškovės 2019 m. gegužės 27 d. ir 2019 m. birželio 10 d. prašymus informuoti VĮ Registrų centras apie iškeltą civilinę bylą, atsakovė, tuo pasinaudodama, išregistravo iš Nekilnojamojo turto registro su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį. Pastebėtina, kad ieškovei pateikus 2019 m. vasario 5 d. patikslintą ieškinį, teismas, ieškovės prašymu, dar iki ginčo žemės sklypo nuomos sutarties išregistravimo, 2019 m. vasario 8 d. nutartimi taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones – esant nenutrauktai 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarčiai Nr. N11/2003-114 ir ją keitusiam 2016 m. rugpjūčio 17 d. susitarimui Nr. 2DŽN-228-(14.2.55) „Dėl 2003 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N11/2003-114 pakeitimo“, įpareigojo atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos tęsti nuomos sutarties santykius su ieškove iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Nutartis pavesta vykdyti atsakovei, o jos kopijos išsiųstos visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Todėl kaltinti teisėją šališkumu, kad atsakovės iniciatyva 2019 m. kovo 7 d. buvo išregistruota valstybinės 124 kv. m žemės sklypo nuomos sutartis nėra pagrindo.

Dėl procesinės bylos baigties

39. Apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamam ginčui spręsti pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

40. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio skundžiamo teismo sprendimo rezultato. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos A. T. 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Skundžiamu sprendimu atmetus ieškinį, teismas priteisė iš ieškovės trečiojo asmens atsakovės pusėje UAB „Ambro capital invest“ naudai 1548,80 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

42. Apeliantė prašo pakeisti minėtą teismo sprendimo dalį, nurodydama, kad teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pakankamai motyvuotas, o pačios išlaidos yra neproporcingai didelės.

43. Pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą).

44. Bylos duomenimis, trečiasis asmuo UAB „Ambro capital invest“ į bylą įtrauktas teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartimi. Ta pačia nutartimi jam pasiūlyta per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, o teismo posėdis paskirtas 2019 m. spalio 24 d. 10 val.

45. Trečiasis asmuo 2019 m. spalio 17 d. pateikė teismui atsiliepimą į patikslintą ieškinį, pridėjo dokumentus ir prašė iš ieškovės priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prašymas dėl 1548,80 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismui pateiktas prieš teismo posėdį – 2019 m. spalio 24 d. Iš bylinėjimosi išlaidų ataskaitos matyti, kad išlaidos paskaičiuotos taikant valandinį įkainį – 80 Eur už vieną valandą, kurios paskaičiuotos tokiu būdu: 2019 m. spalio 10 d. susipažinimas su bylos medžiaga (2.50 val.); 2019 m. spalio 11 d. atsiliepimo į ieškinį rengimas (5 val.); 2019 m. spalio 14 d. atsiliepimo į ieškinį rengimas (2 val.); 2019 m. spalio 16 d. ieškinio finalizavimas ir pateikimas per EPP (0,50 val.); 2019 m. spalio 22 d. nuomonė dėl ieškovės trečio patikslinto ieškinio parengimo (2 val.); 2019 m. spalio 24 d. kelionė Vilnius-Alytus-Vilnius (2 val.); 2019 m. spalio 24 d. atstovavimas teismo posėdyje (2 val.); iš viso – 16 val.

46. Be to, trečiasis asmuo UAB „Ambro capital invest“ 2019 m. spalio 23 d. pateikė teismui nuomonę raštu dėl ieškovės trečiojo 2019 m. spalio 14 d. patikslinto ieškinio (ne)priėmimo, nurodydamas, kad nesutinka su patikslinto ieškinio priėmimu, kadangi juo yra keičiamas ieškinio pagrindas ir dalykas. Teismas 2019 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės 2019 m. spalio 14 d. patikslintą ieškinį iš esmės sutikdamas su trečiojo asmens argumentais. Teismo vertinimu, šios aplinkybės neteikia pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad atsiliepimo (nuomonės raštu) į patikslintą ieškovės ieškinį rengimas nebuvo būtinas, todėl trečiasis asmuo šias išlaidas pagrįstai įskaičiavo į patirtų bylinėjimosi išlaidų sumą.

47. Iš teismui pateiktos trečiojo asmens atstovės advokato padėjėjos J. A. detalios darbų ataskaitos matyti, kad ji į bendrą išlaidų sumą yra įskaičiuotos ir vykimo į 2019 m. spalio 14 d. teismo posėdį išlaidos.

48. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Šių Rekomendacijų 3 dalyje nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju trečiojo asmens ir jo atstovės buveinės vietos yra Vilniuje, byla nagrinėta kitame mieste – Alytuje, todėl kelionės išlaidos į teismo posėdį buvo būtinos.

49. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad pagal teismų praktiką dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga ir už pasirengimus teismo posėdžiui pagal Rekomendacijose nustatytas taisykles atskirai neatlyginamos, o jos paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose. (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-486/2012). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi bylos apimtį, advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, aplinkybę, kad trečiasis asmuo į procesą buvo įtrauktas bylos nagrinėjimo eigoje, trečiojo asmens atstovės aktyvų bendradarbiavimą, operatyvų procesinių dokumentų pateikimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priteista iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų suma neviršija minėtų Rekomendacijų 5, 8.2, 8.16, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, todėl nėra pagrindo mažinti šias išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Trečiasis asmuo prašo priteisti iš ieškovės 1548,80 Eur apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

51. Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 5, 8.11 punktais, prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl priteistina suma mažintina iki maksimalaus jo dydžio – iki 1341 Eur (atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2019 m. gruodžio 20 d., užpraėjusio ketvirčio bruto buvo 1289 Eur, maksimalus koeficientas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 1,3: 1289 Eur x 1,3 x 80 proc./100 proc.) (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui UAB „Ambro capital invest“ (juridinio asmens kodas 302920160) iš ieškovės UAB „Baltic casings“ (juridinio asmens kodas 150137682) 1341 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Aušra BaubienėGintautas KoriaginasRūta Palubinskaitė