Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ ieškinį atsakovei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Alytaus miesto skyriui dėl sprendimo nutraukti žemės nuomos sutartį pripažinimo neteisėta.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Teismas pažymėjo, kad kasacinės instancijos teismo formuojamojoje praktikoje pripažįstama, kad kai byloje savarankišku ieškinio reikalavimu ginčijamas vienas iš dokumentų, sudarančių įrodinėtinas byloje aplinkybes (ieškinio pagrindą), toks reikalavimas (ieškinio dalykas) vertintinas kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008). Todėl teismas sprendė, kad ieškovės ieškinyje reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, todėl jį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

7.2. Teismas, nurodęs, kad ieškinyje reiškiamas reikalavimas negali būti nagrinėjamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, nes reikalavimas suformuluotas tik prašant pripažinti NŽT atsakymą neteisėtu, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame įtvirtinta nuostata, jog teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Pažymi, kad visi ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai. Tarp šalių kilęs ginčas dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo yra iš civilinių santykių kylantis ginčas, todėl jis yra priskirtinas nagrinėti teismams. Toje pačioje teismų praktikoje, kurią cituoja ir Alytaus apylinkės teismas, yra numatyta, jog tokiu atveju, kai ieškovas pareiškia reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turi nustatyti terminą trūkumams šalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Todėl šiuo atveju teismas turėjo teisę nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, bet ne atsisakyti priimti ieškinį. Be to, nors ieškinio reikalavimas suformuluotas prašant pripažinti NŽT atsakymą neteisėtu, tačiau visas ieškinio turinys aiškiai atskleidžia, jog ieškovė, nesutikdama su skundžiamu NŽT atsakymu ir nurodydama argumentus, pagrindžiančius jo neteisėtumą, siekia, kad jis būtų panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareikštas ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kadangi nesukelia ieškovei teisinių pasekmių. Apeliantė pažymi, kad skundžiame dokumente yra aiškiai konstatuotos aplinkybės, kurios pasak NŽT sudaro teisinį pagrindą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį ir jau priimtas spendimas nutraukti sutartį nuo 2018 m. gruodžio 15 d., t. y. aiškiai numatyta sutarties nutraukimo data. Todėl ginčijamas aktas sukelia ieškovei teisines pasekmes, kurios pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius. Šiuos atskirojo skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstais.

12. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės yra ir civilinių teisinių santykių dalyvės kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Būdamos šių santykių dalyvės valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla, šioms institucijoms esant civilinių teisinių santykių dalyvėms, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-6/2018; 2018 m. sausio 31 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-13/2018; 2018 m. birželio 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-64/2018).

13. Nagrinėjamu atveju byloje kilę ginčo santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, kuriuose Nacionalinė žemės tarnyba veikia kaip valstybinės žemės patikėtinė, valstybinės žemės sklypo nuomos civilinių santykių dalyvė. Civilinės teisės požiūriu pranešimas (atsakymas) apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą yra vienašalis sandoris, reiškiantis nuomos sutarties šalies valią nutraukti nuomos sutartį. Tai, kad sutartis, laikantis įstatymo reikalavimų (CK 6.379 straipsnis), bus nutraukta po tam tikro termino nuo rašto surašymo, nesuteikia pagrindo jį kvalifikuoti kitaip. Ginčijamame rašte (atsakyme) nuomos sutarties nutraukimo faktas jau yra konstatuotas, todėl neginčijamai sukelia teisines pasekmes, kurios galimai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius, kadangi suėjus rašte nurodytam terminui (2018-12-15), šalių teisės ir pareigos, atsiradusios iš sutarties, pasibaigs.

14. Nustačius minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad skundžiamas NŽT raštas (atsakymas) apie valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą neturi įtakos ieškovės teisėms ar pareigoms, nesukelia jokių teisinių pasekmių ir dėl to nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Paminėtina, kad tokio pobūdžio ginčas (dėl įspėjimo apie nuomos sutarties nutraukimą teisėtumo) buvo nagrinėtas kasacinio teismo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018). Minėtų argumentų pagrindu kartu nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės skundžiamas atsakovės 2018 m. spalio 12 d. atsakymas ir prašymas pripažinti jį neteisėtu negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku. Iš pareikšto ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė juo siekia, jog valstybinės žemės nuomos sutartis nebūtų nutraukta. Todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovės pateiktas ieškinio reikalavimas, jo ribos ar pagrindas yra tiek neaiškūs, kad dėl to ieškinio negalima nagrinėti teisme, o tai, ar pareikšto ieškinio reikalavimo išsprendimas apgins ieškovės teises, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

15. Teismų praktikoje pažymima, kad teismas, priimdamas ieškinį, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios. Šių tikslų teismas gali pasiekti taikydamas ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Tuo tarpu esant tam tikriems neaiškumams, nelemiantiems esminio ieškinio pagrindo ir dalyko neaiškumo, ir nepavykstant jų pašalinti per trūkumų šalinimo institutą, jie gali būti išaiškinti teismo posėdžio metu ir priklausomai nuo ieškovės, o taip pat kitų dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų bei įrodymų gali būti išspręsta, kam ir kokie jo reikalavimai yra (ne) pagrįsti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-829/2012).

16. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą (atsisakymą priimti), todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama, o ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama.