- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-25
- Bylos Nr.
- e2A-1591-886/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-03105-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Tomas Romeika, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- S. A.
- Ieškovas
- S. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Laimos Kriaučiūnaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį dėl turto pripažinimo bendra daline nuosavybe ir atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės, atsakovo S. A. patikslintą priešieškinį dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. M. (toliau – ieškovė) 2020 m. kovo 26 d. ieškiniu (CBP-1596) prašė:
1.1. pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas S. A. (toliau – atsakovas) bendros dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo 31 000 Eur piniginių lėšų, gautų 2014 m. balandžio 21 d. pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovo ieškovei 15 500 Eur;
1.2. pripažinti, kad ieškovė ir atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis įgijo transporto priemones, žemės ūkio techniką ir jos dalis už 16 420 Eur ir priteisti ieškovei iš atsakovo 8 210 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui atitenkančius daiktus;
Šalies argumentai
1.3. atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – namas), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – garažas), pastatą viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – viralinė), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – kiti kiemo statiniai), esančius (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisti 1/3 dalį atsakovui priklausančių pastatų, išmokant atsakovui 21 000 Eur piniginę kompensaciją;
1.4. atlikti piniginių lėšų įskaitymą ir priteisti iš atsakovo ieškovei 2 710 Eur piniginę kompensaciją;
1.5. priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad šalys bendrai nesusituokę kartu gyveno nuo 1988 metų iki 2018 metų spalio mėn., bendros jungtinės veiklos pagrindu įgijo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Tarp šalių nepadalintas likęs turtas: 31 000 Eur piniginių lėšų, gautų už 2017 m. balandžio 21 d. parduotą butą (duomenys neskelbtini); bendromis lėšomis įgytos transporto priemonės ir žemės ūkio technika: kombainas „Sampo 500“ (vertė 3 300 Eur), traktorius su freza Hinomoto (vertė 3 500 Eur), traktorius „B1-17 BULLTRA“ (vertė 3 500 Eur), transporto priemonė Volkswagen Passat (duomenys neskelbtini) (vertė 1 600 Eur), transporto priemonė Opel Astra (duomenys neskelbtini) (vertė 2 600 Eur), priekabos ašis-puspriekabė (vertė 120 Eur), puspriekabė Meiller (vertė 1 200 Eur), transporto priemonė MAN (vertė 600 Eur). Bendra kilnojamojo turto vertė 16 420 Eur, nustatyta pagal internetinio puslapio www.autogidas.lt pardavimo skelbimus. Nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, garažas, viralinė, kiti kiemo statiniai – bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šalims atitinkamai po 2/3 (ieškovei) ir 1/3 dalis (atsakovui).
3. Butas parduotas už 31 000 Eur, avansas 1000 Eur sumokėtas grynais, 30 000 Eur pervesti atsakovui. Butas įgytas bendrai jungtinės veiklos pagrindu, todėl 1/2 gautų piniginių lėšų už parduotą turtą priklauso ieškovei. Kilnojamieji daiktai – transporto priemonės, žemės ūkio technika nėra dalintini, todėl paliktini atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant 8 210 Eur 1/2 bendrąja dalinės nuosavybės teise priklausančių daiktų vertės. Nekilnojamuoju turtu – gyvenamuoju namu, garažu, viraline, kitais kiemo statiniais bendrai naudotis nėra galima, todėl atsakovui mokėtina kompensacijos suma – 21 000 Eur, atidalijant iš bendros dalinės nuosavybės. Ieškovė neprieštaravo dėl dalies kilnojamųjų daiktų priteisimo atsakovui: stalo su 8 kėdėmis (1-6 patalpoje); televizoriaus Samsung (juodos spalvos rėmai)(1-4 patalpoje); sekcijos tamsios spalvos (1-2 patalpoje); 3- jų durų spintos su atresolėmis (1-4 patalpoje); prieškambario baldų (1-3 patalpoje); virtuvinio stalo ir virtuvinių kėdžių (4 vnt.), baltos spalvos (1-11 patalpoje). Atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka yra absoliučiai neteisinga, nesąžininga ir neprotinga. Kiti namų apyvokos daiktai, kurių dalies atsakovas siekia, yra įgyti asmeninėmis lėšomis arba padovanoti, nėra įgyti bendros jungtinės veiklos pagrindu ir negali būti padalinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovas S. A. 2020 m. lapkričio 30 d. patikslintu priešieškiniu ( DOK-42427) prašė:
4.1 nustatyti gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką:
- atsakovui paskirti patalpas 1-me aukšte 1-2 (15,52 kv. m), 1-3 (3,01 kv. m), 1-4 (16,25 kv. m), dalį patalpos 1-5, esančios tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, kurios dydis (1,93 kv. m), iš viso 36,71 kv. m; patalpas rūsyje G-l (34,42 kv. m), R-3 (7,73 kv. m), R-2 (5,62 kv. m), iš viso 47,77 kv. m. Bendras patalpų plotas - 84,48 kv. m;
- ieškovei paskirti patalpas 1-me aukšte 1-1 (2,78 kv. m), 1-8 (14,07 kv. m), 1-6 (29,34 kv. m), 1-7 (1,01 kv. m), dalį patalpos 1-5 (iš 20,10 kv. m atėmus 1,93 kv. m), iš viso 65,37 kv. m; patalpas mansardoje 1-9 (9,62 kv. m), 1-10 (26,53 kv. m), 1-11 (17,28 kv. m), 1-12 (2,90 kv. m), iš viso 56,33 kv. m; patalpas rūsyje R-l (11,39 kv. m), R-4 (19,28 kv. m), R-5 (2,64 kv. m), R-6 (4,93 kv. m), R-7 (6,71 kv. m), R-8 (5,52 kv. m), R-9 (1,22 kv. m), iš viso 51,69 kv. m. Bendrai 173,39 kv. m;
4.2 nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos sąlygas:
- atsakovas į savo patalpas 1-me aukšte pateks per patalpoje 1-4 esančias balkono duris ir įsirengęs nuo jų laiptus;
- atsakovas atitvers dalį patalpos 1-5, esančios tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4, kurios dydis bus 1,58 x 1,22, (1,93 kv. m), todėl patalpomis 1-2, 1-3, 1-4 ir dalimi patalpos 1-5 naudosis izoliuotai nuo ieškovės;
- atsakovas į rūsio patalpas pateks per patalpą G-l (garažą), iš kurio pateks į R-3. Iš R-3 pateks į R-2 įsirengęs duris, o duris tarp patalpų R-l ir R-2 bei tarp patalpų G-l ir R-l panaikins, jas užmūrijant;
- atsakovas turės galimybę šildyti savo patalpas, įsirengęs katilinę patalpoje G-1, atitveriant 2,80 x 3,55 dydžio patalpą. Iki įsirengiant šią patalpą, šildysis alternatyviais šildymo būdais;
4.3 priteisti atsakovui iš ieškovės 344,36 Eur kompensaciją už jai tenkančią teisę naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi;
4.4 priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: stalą su 8 kėdėmis (vertė 220 Eur), esančius 1-6 patalpoje; 2-jų ir 3-jų durų spintas su antresolėmis (vertė 180 Eur), komodą (vertė 50 Eur), televizorių Samsung juodos spalvos rėmais (vertė 150 Eur), esančius 1-4 patalpoje; sekciją tamsios spalvos, staliuką su kojine siuvinio mašina, stalą – knygą (vertė 20 Eur), esančius 1-2 patalpoje; prieškambario spintos dalį be durų, su lentyna ir pakabomis (vertė 30 Eur), esančią 1-3 patalpoje; skalbimo mašiną ,,ARDO“ (vertė 40 Eur) ir mikrobangų krosnelę ,,BEKO“ (vertė 10 Eur), šaldiklį „Snaigė“, (vertė 60 Eur), pastatomą dviejų durų su stalčiais ir virš jos esančią pakabinamą dviejų durų spintelę (vertė 30 Eur) esančius 1-8 patalpoje (virtuvėje); virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos (vertė 20 Eur), 4 vnt. medines kėdes, naudotas kartu su stalu-knyga, (vertė 12 Eur), esančios 1-11 patalpoje (mansardoje); lygintuvą su lyginimo lenta (vertė15 Eur), esančią 1-6 patalpoje;
4.5 priteisti atsakovui iš ieškovės 800 Eur kompensaciją už jai tenkančią teisę naudotis garažu, plotas 21 kv. m (atsakovui tenkanti dalis 6,3 kv. m) ir viraline, plotas 19,0 kv. m (atsakovui tenkanti dalis 7 kv. m);
4.6 priteisti atsakovui iš ieškovės 246,18 Eur kompensaciją už savaeigį sniego valytuvą;
4.7 nustatyti kelio servitutą patekimui į garažą ir gyvenamąsias patalpas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės pagal MB „Geodėja“ planą tarp taškų 4 ir 2;
4.8 suteikti atsakovui teisę tvoroje įsirengti vaikščiojimo vartelius šalia esančių įvažiavimo vartų pagal MB „Geodėja“ planą tarp taškų 3 ir 4;
4.9 pripažinti atsakovui teisę be bendraturtės ieškovės sutikimo atlikti naudojamos gyvenamojo pastato dalies remonto, renovavimo, rekonstrukcijos darbus;
4.10 pripažinti atsakovui teisę be bendraturtės ieškovės sutikimo atlikti naudojamoje gyvenamojo pastato dalyje ir ieškovei priklausančiame žemės sklype darbus, susijusius su komunikacijų tiesimu, įrengimu (elektros, vandentiekio, kanalizacijos, ryšių ir interneto, dujų ir kt.), taip pat remontu, renovavimu, rekonstrukcija;
4.11 priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas: už VĮ Regitra pažymą – 8,60 Eur, už pažymą apie žemės ūkio techniką – 4,63 Eur, VĮ RC – 144,16 Eur, MB „Geodėja“ – 120 Eur, žyminį mokestį, kitas turėtas išlaidas pagal pateikiamus dokumentus, bylos vedimo išlaidas.
5. Patikslintame priešieškinyje nurodė, kad atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės atveju atsakovas prarastų nuosavybę į nekilnojamąjį turtą, o kompensacijos suma nebūtų pakankama įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Atsakovo pateikta nekilnojamuoju turtu naudojimosi tvarka atitinka bendrasavininkų interesus. Pagal vidaus patalpų išdėstymą atlikus papildomus darbus būtų galimybė izoliuoti ieškovės ir atsakovo naudojamas patalpas. Gyvenamasis namas yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame sklype, todėl nustatytinas neatlygintinas servitutas, suteikiantis teisę naudotis takeliu iki patalpos 1-4 nuo tvoroje įrengtinų vartelių ir patekimui į garažo patalpas gyvenamojo namo rūsyje pagal pateiktą MB „Geodėja“ planą. Inžinerinių komunikacijų atskyrimas nesudėtingas, papildomų techninių planų ir projektų nėra būtina. Dalis kilnojamųjų daiktų yra įgyti asmeninėmis ir bendromis šalių lėšomis. Atsakovas sutiko, kad už buto pardavimą gautos piniginės lėšos 31 000 Eur yra bendros ir turi būti dalintinos tarpusavyje, išskaičiuojant 1 000 Eur, gautus kaip avansą pagal preliminarią sutartį, kadangi buvo panaudoti ieškovės. Reikalavimas dėl transporto priemonių pripažinimo įgijus jungtinės veiklos pagrindu ir jų padalijimo po 1/2, ieškovei priteisiant kompensaciją pinigais, yra nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) atidalijo ieškovei ir atsakovui iš bendrosios dalinės nuosavybės priklausantį turtą gyvenamąjį namą, garažą, viralinę, kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); 2) priteisė ieškovei po 1/3 dalį gyvenamojo namo, garažo, viralinės, 1/4 kitų inžinerinių statinių -kiemo statinių; 3) priteisė iš ieškovės atsakovui 5 746,18 Eur kompensaciją; 4) priteisė atsakovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančius kilnojamuosius daiktus: stalą su 8 kėdėmis, esančius 1-6 patalpoje; televizorių Samsung (juodos spalvos rėmai), esantį 1-4 patalpoje; sekciją tamsios spalvos, esančią 1-2 patalpoje; 3-jų durų spintą su antresolėmis, esančią 1-4 patalpoje; prieškambario baldus, esančius 1-3 patalpoje; virtuvinį stalą ir taburetes (4 vnt.), baltos spalvos, esančias 1-11 patalpoje; 5) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 522,36 Eur bylinėjimosi išlaidų; 6) priteisė iš ieškovės 203,62 Eur, iš atsakovo 168,19 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Likusią ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad šalys bendrosios jungtinės veiklos pagrindu įgijo bendros dalinės nuosavybės teises į: 1) nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (CPK 182 straipsnis), 2) butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pardavus atitinkamai teisę į 31 000 Eur pinigines lėšas, 3) sniego valytuvą.
8. Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 pripažinta, kad gyvenamasis namas, pastatas-garažas, viralinė, kiti statiniai-kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), atitinkamai ieškovei priklauso 2/3 dalys asmeninės nuosavybės teise, atsakovui - 1/3 dalis.
9. Ginčo dėl buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, dėl šalių, kaip jungtinės veiklos dalyvių įnašų dalies, iš esmės nekilo, todėl abi šalys įgijo teisę į 31 000 Eur pinigų lėšų po 1/2 dalį, t. y. 15 500 Eur. Atsakovas nepagrindė jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis teiginių, kad avansu gautomis pinigines lėšomis 1 000 Eur nedisponavo ir galimai perdavė ieškovei. Pripažinus, kad butas įgytas bendrosios dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu, todėl jį pardavus gautų piniginių lėšų teisinis rėžimas nesikeičia. Nors po sutarties sudarymo iki 2018-12-31 piniginės lėšos nebuvo įneštos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau nepaneigus grynųjų pinigų gavimo ir/ar perdavimo ieškovei (CPK 42, 178 straipsniai), teismui nekilo abejonių, kad visa piniginių lėšų suma – 31 000 Eur nuo pat pradžių disponavo atsakovas.
10. Sniego valytuvą šalys įgijo gyvenant kartu nuo 1988 metų iki 2018 m. spalio mėn., faktinės šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas pripažino, kad jis įgytas-bendros dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu. Teismas sniego valytuvo vertę nustatė pagal atsakovo pateiktus skelbimus iš internetinės svetainės, ir laikė, kad 492,35 Eur vertė yra teisinga, pagrįsta ir protinga. Atsakovui priklausanti kompensacijos suma – 246,18 Eur.
11. Vertinant transporto priemonių ir kitos žemės ūkio technikos įgijimą jungtinės veiklos pagrindu, teismas pripažino svarbiais prijungtos civilinės bylos Nr. e2-177-939/2019 duomenis, kuriuose S. M. laikėsi nuoseklios ir aiškios pozicijos, kad transporto priemonių ir žemės ūkio technikos pirkimas pardavimas buvo atsakovo veikla. Teismas darė išvadą, kad atsakovas nuo 1994 m. iki 2018 metais vykdė transporto priemonių pirkimą – pardavimą. Ginčo iš esmės nebuvo dėl atsakovo vykdytos veiklos. Teismas pripažino, kad nėra pateikta pakankamai objektyvių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima įsitikinti apie ieškovės įneštą piniginį įnašą į bendrą jungtinę veiklą įsigyjant transporto priemones ir žemės ūkio techniką (CK 6.970 straipsnis 2 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).
12. Atsakovo siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir jos įgyvendinimo sąlygas, teismas pripažino neracionalia, nepatogia, neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga abiejų bendraturčių atžvilgiu, todėl šį atsakovo priešieškinio reikalavimą laikė neįrodytu ir atmetė.
13. Teismas nustatė, kad nei ieškovė, nei atsakovas nereiškė reikalavimo atidalinti gyvenamojo namo natūra pagal bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Vienam bendraturčiui reikalaujant atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, kitam bendraturčiui – nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (natūra) variantui. Pagal atsakovo prašomą nustatyti naudojimosi tvarką šalims paskirstytos naudotis patalpų dalys ženkliai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių. Siūlymo kompensuoti už nevienodo vertingumo patalpas, neabejotinai naudingesnio gyvenamo ploto lyginat su pagalbinėmis patalpomis, be kita ko, rūsio ir garažo patalpų naudojimą atsakovas neteikė. Atsakovo prašoma patvirtinti patalpomis naudojimosi tvarka atitinka tik vieno iš bendraturčių – atsakovo interesus.
14. Pagal buto patalpų eksploataciją naudojimosi tvarkos nustatymas užtikrinant kiekvienam iš bendrasavininkiui lygiavertę gyvenamojo ploto dalį, likusioje dalyje – paliekant teisę bendrai naudotis atitinkamomis patalpomis, iš esmės galimas. Tačiau nesant pateikto alternatyvaus naudojimosi tvarkos varianto, ex officio šalių pareikštų reikalavimų peržengimas nėra galimas.
15. Teismas sutiko, kad vidaus patalpose papildomas sienelės įrengimas ir/ar pertvaros užmūrijimas yra paprastasis remontas, kuriam projektas ir statybos leidimas nėra reikalingas, tik bendraturčių sutikimas pagal CK 4.76 straipsnį, kurį ieškovė kaip bendrasavininkė, atsisako duoti. Gyvenamajame name esančių inžinerinių sistemų pertvarkymui (atskyrimui) keliami kitokie (aukštesni) teisės aktų reikalavimai. Būtina pasikeisti gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės natūra, be kita ko, suderinti inžinerinių sistemų projektavimo technines sąlygas su atitinkamais tiekėjais, pvz.: elektros, vandens ir nuotekų, dujų tiekėjų). Išliekant bendro naudojimo komunikacijoms ir inžineriniams tinklams, apmokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų automatiškai užprogramuoja tolesnius šalių ginčus.
16. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra objektyviai negalima, todėl nevertintino priešieškiniu prašomų nustatyti naudojimosi tvarkos įgyvendinimo sąlygų, klausimo dėl neatlygintinio servituto nustatymo ieškovės žemės sklype; teisės įsirengti vaikščiojimo vartelius; reikalavimų be ieškovės sutikimo atlikti bet kokius gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbus bei darbus, susijusius su inžinerinių sistemų (komunikacijų) įrengimu pagal priešieškinio 2, 7, 8, 9, 10 reikalavimus.
17. Pripažinus, kad iš esmės nėra galimas naudojimosi tvarkos ginčo gyvenamuoju namu nustatymas pagal pateiktą tvarką ir sąlygas, nesant prašymų atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pagal bendraturčių turimas dalis, teismas sprendė klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės ieškinio reikalavimus, išmokant bendraturčiui kompensaciją pinigais už dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, prieštaravimų dėl turto vertės nereiškė, kitos ginčo turto rinkos vertės neįrodinėjo. Teismui nebuvo pagrindo abejoti ginčo turto rinkos vertės nustatymo ataskaita, todėl pripažino, kad nustatyta ginčo turto rinkos vertė yra teisinga.
18. Įvertinus gaunamas pajamas, registruoto turto masę, galimą realizavimą, teismas vertino, kad ieškovė būtų pajėgi išmokėti atsakovui priklausančią 5 500 Eur kompensaciją (už 1/3 dalis turto – 21 000 Eur, atitinkamai įskaičius atsakovo mokėtiną 15 500 Eur, t. y. 1/2 dalį pinigų sumos, gautos už parduotą butą, sudarytų 5 500 Eur). Vertinant atsakovo finansinius pajėgumus galimai sumokėti ieškovei kompensaciją už 2/3 dalis ginčo turto atlikus galimą užskaitymą priešpriešinių reikalavimų, kai gaunamos pajamos tik socialinio draudimo pensija (iki 2018-12-31 sudarė 218,45 Eur), tikėtina, kad kompensacijos suma – 11 000 Eur būtų per didelė finansinė našta. Teismas vertino esant tikslinga atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovės ieškinio reikalavimus – ieškovei priteisiant atsakovui priklausančią 1/3 ginčo turto dalį, atitinkamai atsakovui iš ieškovės – 21 000 Eur piniginę kompensaciją.
19. Siekiant išvengti galimo šalių konflikto vykdymo procese, teismas sprendė, kad tikslinga užskaityti vienarūšes prievoles (CK 6.130 straipsnis) - šalims viena kitai mokėtinas pinigines sumas. Susumavus kiekvienai iš šalių priteisto turto ir kompensacijų balansą, užskaičius priešines sumas, teismas priteisė iš ieškovės atsakovui 5 746,18 Eur kompensacijos (5 746,18=21 000 + 246,18 - 15 500).
20. Teismas sprendė, kad nei viena šalis neįrodė asmeninės nuosavybės teisės į prašomus priteisti daiktus, išskyrus ieškovės pripažintus atsakovui priklausančius daiktus, ieškovės įgytus daiktus pagal pateiktus dokumentus bei gautas asmenines dovanas, (CK 4.47, 6.305, 6.465 straipsniai, CPK 42, 178, 182 straipsniai). Teismas įvertino, kad ginčo kilnojamuosius daiktus šalys naudojo bendrai kasdienių poreikių ir interesų tenkinimui, todėl iš dalies tenkino priešieškinio reikalavimus dėl šių daiktų priteisimo atsakovui asmeninės nuosavybės teise
21. Bylinėjimosi išlaidas teismas paskirstė proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
22. Atsakovas S. A. (toliau – ir apeliantas) 2021 m. liepos 7 d. apeliaciniu skundu (DOK-23374) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: 1) atsakovo priešieškinį tenkinti ir nustatyti priešieškinyje nurodytą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 344,36 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią teisę naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 800 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią teisę naudotis garažu ir viraline; 4) nustatyti kelio servitutą patekimui į garažą ir gyvenamąsias patalpas nuo (duomenys neskelbtini) pagal byloje pateiktą MB „Geodėja“ planą tarp taškų 4 ir 2; 5) suteikti teisę atsakovui įsirengti tvoroje vaikščiojimo vartelius pagal MB „Geodėja“ planą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
23.1. Apeliantas, teikdamas teismui priešieškinį dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos patvirtinimo, vadovavosi kasacinio formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Aktuali teisminė praktika nurodyta ir apeliaciniame skunde.
Žemesnės instancijos teismas
23.2. Teismas, atmesdamas šią atsakovo priešieškinio dalį, atėmė iš atsakovo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, kiemo įrenginius, kurie jam priteisti teismo sprendimu. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 pripažinta, kad gyvenamasis namas, garažas, viralinė, kiemo statiniai yra ieškovės ir atsakovo bendroji dalinė nuosavybė, nustatant atsakovui 1/3 dalį.
Šalies argumentai
23.3. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra neracionali, nepatogi, neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga. Iš gyvenamojo namo vidaus patalpų plano matyti, kad rūsyje yra 9 patalpos, pirmame aukšte yra 8 patalpos, todėl keista, kad teismas nerado galimybės tenkinti atsakovo priešieškinį ir nustatyti naudojimosi tvarką dalimi patalpų, kurių prašė atsakovas.
23.4. Nenustačius naudojimosi tvarkos, teismas iš esmės pažeidė atsakovo teises, garantuojamas Konstitucijos 24 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas. Šiuo atveju teismas iš esmės nusavino ieškovės naudai atsakovui priklausantį turtą ir tuo pačiu priėmė neteisingą sprendimą.
Atsiliepimas
24. Ieškovė 2021 m. liepos 27 d. atsiliepimu į apeliacinį skundą (DOK-25597) prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
23.1 . Kasacinio teismo suformuoti kriterijai, kuriais apeliantas remiasi, būtų aktualūs tik tuo atveju, jei abu bendraturčiai siektų nustatyti jiems dalinės nuosavybės teise priklausančių daiktų naudojimosi tvarką ir teiktų skirtingus naudojimosi tvarkos projektus. Šioje byloje ieškovė pareiškė ieškinį ne dėl naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo, o dėl atsidalijimo iš bendros nuosavybės. Apeliantas be pagrindo remiasi cituojama kasacinio teismo praktika, nes nesutampa cituojamų kasacinio teismo nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi.
23.2 . Ieškovė sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad kilus bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų taikymo konkurencijai, kai vienas bendraturtis reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas bendraturtis - nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės. Gyvenamasis namas yra nedalus, dėl ko natūra nebuvo galima jo atidalinti. Apelianto dalis bendroje nuosavybėje yra žymiai mažesnė, todėl įvertinus gyvenamojo namo technines savybes nebuvo galimybės suformuoti dviejų izoliuotų butų, atidalijant apelianto dalį. Be to, oficialiais rašytiniais įrodymais yra įrodyti atsakovo smurtiniai veiksmai prieš ieškovę, neleidžiantys ieškovei naudotis bendru turtu. Apelianto elgesys neatitinka protingumo bei sąžiningumo principų ir neigiamos pasekmės turi tekti pačiam apeliantui net jeigu jo finansinė padėtis būtų prasta.
23.3 . Ieškovė sutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvada, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovo reikalavimą nėra galimas. Atsakovės sutikimas dėl visų atsakovo pageidaujamų pertvarkymų yra negalimas ir nebus duodamas, nes norimi pertvarkymai pažeistų jos gyvybiškai svarbius interesus. Apeliantas, būdamas mažesnės turto dalies bendraturčiu, ne tik pažeidinėja ieškovės turtines teises, tačiau įrodyta, kad daro smurtinius nusikaltimus prieš ieškovę, už ką buvo teismo nuteistas, todėl kyla grėsmė ieškovės sveikatai ir gyvybei. Tokia grėsmė išlikusi iki šiol, tą įrodo faktinė aplinkybė, kad ieškovė laikinai gyvena pas dukterį ir negali naudotis bendru turtu su atsakovu.
23.4 . Atsakovas, teigdamas, kad iki jis įsirengs katilinę patalpoje G-l, šildysis alternatyviais šildymo būdais, teismui neatskleidė, kokiais alternatyviais šildymo būdais jis naudotųsi iki tariamos rekonstrukcijos atlikimo, ir kaip alternatyvūs šildymo būdai atitiktų ieškovės interesus, kokiais terminais jis numato įsirengti katilinę ir kitus statybinius darbus, ir kur yra numatęs sandėliuoti kurą.
23.5 . Pagal apelianto reikalavimą ieškovei naudotis paskiriamos patalpos rūsyje, kuriose yra katilinė, tačiau iš patalpos, kuriame stovi kieto kuro katilas, ieškovė neturės išėjimo į lauką. Į rūsio patalpas ieškovei numatytas patekimas iš pirmo aukšto patalpų, patenkant į rūsį stačiais laiptais. Nustačius tokią naudojimosi tvarką, ieškovė netektų galimybės sandėliuoti kuro, nes didelio kuro kiekio transportavimas laiptais nėra galimas, netenkama ir avarinio išėjimo į lauką per garažą. Kelias kuro transportavimui rūsyje turi būti pakankamai platus su kuo mažesniu durų, laiptų ir posūkiu skaičiumi. Laiptai iš pirmo aukšto į rūsį (katilinę) yra itin statūs, su posūkiu ir durimis. Ieškovė yra ne jauno amžiaus, todėl paskyrus jai naudotis atsakovo siūloma rūsio patalpa, didėja traumų ir nelaimingų atsitikimų galimybė. Sugedus katilui ir esant būtinybei jį pakeisti nauju, nelieka galimybės jį išnešti ir įnešti naują kieto kuro katilą, nes dėl jo svorio ir didelio dydžio neįmanoma laiptais jo išnešti/įnešti į katilinę. Kuro katilas buvo įneštas per garažo patalpą G-l, kitos galimybės jį įnešti ar išnešti nėra.
23.6 . Apeliantas prašo jam vienam paskirti naudotis rūsyje esantį garažą G-l (34,42 kv. m), skirtą automobilių laikymui. Ieškovė netektų jai svarbios garažo patalpos po namu. Po namu garažas yra šildomas, o kieme esantis garažas nešildomas ir buvo naudojamas vien ūkio reikmėms, jis užimtas atsakovo sandėliuojamomis automobilių detalėmis, šiukšlėmis ir metalo laužu. Iš viso rūsyje yra 86,85 kv. m, todėl atsakovas galėtų pretenduoti tik į 1/3 rūsio patalpų dalį, kas sudaro 28,95 kv. m, tačiau jis reikalauja net 47,77 kv. m rūsio patalpų, tai neatitinka bendraturčių nuosavybės dalių. Atsakovo reikalavimas pirmajame aukšte jam paskirti naudotis 36,71 kv. m patalpų, ieškovei – 64,89 kv. m patalpų, taip pat neatitinka bendraturčių dalių nuosavybėje. Atsakovas prašo paskirti ieškovei naudotis visas patalpas mansardoje, kuri yra neįrengta, ja naudotis nėra galimybės. Apeliantas prašo sau paskirti naudotis geresnes patalpas, o ieškovei siūlo naudotis nelygiavertėmis mažesnės vertės palėpės patalpomis, nepagrįstai įskaičiuodamas jas į bendrą patalpų plotą.
23.7 . Apeliantas siekia sau naudojimuisi prisiteisti didesnės vertės ir naudingesnes patalpas. Jis gyvenamojo namo patalpas vertina pagal bendrąjį plotą, nurodydamas, kad gyvenamasis namas yra 257,87 kv. m ploto. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše, reg. Nr. 11/766 nurodytas bendras gyvenamojo namo plotas – 257,87 kv. m, tačiau iš jo išskiriamas 158,41 kv. m naudingas plotas, kurį sudaro 104,92 kv. m gyvenamojo ploto, 65,04 kv. m rūsių ploto ir 34,42 kv. m garažų ploto. Gyvenamąjį 104,92 kv. m plotą sudaro namo pirmame aukšte esantys trys izoliuoti kambariai, virtuvė, holas ir pagalbinės patalpos. Apeliantas pagal jo pateiktą projektą prašo paskirti jam naudotis du izoliuotus kambarius, ieškovei naudotis palikdamas vieną izoliuotą kambarį, virtuvę ir dalį holo. Pagal apelianto dalį nuosavybėje jam tektų 34,97 kv. m patalpų, ieškovei - 70 kv. m patalpų. Tačiau apeliantas jam prašo paskirti 36,71 kv. m patalpų, t. y. 1,74 kv. m daugiau, nei turi nuosavybės teise. Atlikus rekonstrukciją ir įrengus pertvaras hole, ieškovės patalpų plotas dar labiau sumažėtų. Iš 65,04 kv. m rūsio ploto apeliantui naudotis priklausytų 21,68 kv. m, tačiau apeliantas prašo jam paskirti patalpas, sudarančias mažesnę dalį – 13,35 kv. m, nepagrįstai siekdamas kompensuoti šias patalpas kitos rūšies patalpomis – garažo patalpomis. Iš 34,42 kv. m garažo patalpų ieškovei nėra priskiriama jos 2/3 dalys, t. y. 22,94 kv. m, nes visa garažo patalpa be teisinio pagrindo siekia naudotis apeliantas. Mansardos patalpos nėra priskirtos prie gyvenamųjų patalpų.
23.8 . Reikalavimas priteisti iš ieškovės apeliantui 344,36 Eur piniginę kompensaciją yra nepagrįstas, nes apelianto pateikti gyvenamojo namo ploto paskaičiavimai neatitinka funkcinių gyvenamojo namo zonų, ieškovei tenka ne didesnė, bet mažesnė gyvenamojo namo plotų pagal jų naudingumą dalis.
23.9 . Reikalaudamas nustatyti servitutą (tarnaujantį daiktą) apeliantas neapibrėžė jo turinio, nepateikė plano, nepasisakė dėl nuostolių atlyginimo. Neįmanoma nustatyti nei servituto turinio, nei ieškovės ribojimo. Apelianto pateiktas planas neatitinka servituto nustatymo plano keliamų reikalavimų: iš plano, kuris įvardintas ne servituto nustatymo, o „Tvoros esamos vietos atvaizdavimo planas“ nėra aiškios ne tik žemės sklype nustatomo servituto koordinatės, bet ir servitutu užimamos žemės sklypo dalies plotas. Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra nedidelis – 0,0723 kv. m. Jeigu apelianto poreikiams bus nustatytas servitutas, žemės sklypu savo poreikiams ieškovė iš viso negalėtų naudotis.
23.10 Apeliantas nepaaiškino ir nepateikė įrodymų apie tai, kokius vartelius patekimui į ieškovės žemės sklypą ketina įsirengti ir kam jie bus naudojami (įvažiavimui ar vaikščiojimui). Šiuo metu yra vieni vartai įvažiavimui į kiemą, antri vartai – įvažiavimui į garažą ir treti vartai – vaikščiojimui. Ketvirti vartai visiškai nėra reikalingi ir būtini.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
26. Alytaus apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 išspręstas šalių turtinis ginčas. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovė S. M. ir atsakovas S. A. gyvendami kartu, kaip sugyventiniai, nuo 1988 metų iki 2018 metų spalio mėnesio bendrosios dalinės nuosavybės teise jungtinės veiklos pagrindu įgijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, pastatą-garažą, viralinę, kitus statinius-kiemo statinius. Teismas šį turtą pripažino bendrąja jungtine nuosavybe ir pripažino S. A. nuosavybės teisę į 1/3 dalį šių statinių. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-262-221/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taigi, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir 2/3 dalis statinių: gyvenamojo namo, pastato - garažo, viralinės, ir kitų kiemo statinių.
27. Apeliaciniu skundu ginčijama sprendimo dalis, kuria atmesti atsakovo priešieškinio reikalavimai: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir sąlygas; 2) priteisti atsakovui iš ieškovės 344,36 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią teisę naudotis didesne gyvenamojo namo dalimi; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės 800 Eur kompensaciją už ieškovei tenkančią teisę naudotis garažu ir viraline; 4) nustatyti kelio servitutą patekimui į garažą ir gyvenamąsias patalpas nuo (duomenys neskelbtini) pusės pagal byloje pateiktą MB „Geodėja“ planą tarp taškų 4 ir 2; 5) suteikti teisę atsakovui įsirengti tvoroje vaikščiojimo vartelius pagal MB „Geodėja“ planą.
28. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija dėl ieškinio reikalavimų ir kitų priešieškinio reikalavimų bei su jais susijusių teismo išvadų nepasisako ir jų nevertina.
Dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos ir sąlygų nustatymo
29. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisės įgyvendinimo ribos priklauso nuo to, ar daiktas priklauso vienam asmeniui ar keliems asmenims, t. y. nuosavybė yra asmeninė ar bendroji. Bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti, ši teisė įgyvendinama bendraturčių sutarimu (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad bendraturčių valia dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo turi būti derinama ir ieškoma visiems priimtino sprendimo.
30. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
31. Šalys prašė taikyti skirtingus nuosavybės teisės įgyvendinimo būdus. Ieškovė prašė atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės atsakovui priklausančią 1/3 dalį gyvenamojo namo, garažo, viralinės, ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, ir šią turto dalį priteisti ieškovei, išmokant atsakovui 21 000 Eur piniginę kompensaciją. Atsakovas prašė nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo patalpomis tvarką ir jos įgyvendinimo sąlygas.
32. Sprendžiant ginčus dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Be to, nuosavybės neliečiamumo principas turi būti taikomas derinant jį su kitais civilinės teisės principais, įtvirtintais CK 1.2 straipsnio 1 dalyje: civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, neleistinumo piktnaudžiauti teise, visokeriopos civilinių teisių teisinės gynybos.
33. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad naudojimosi bendrąja daline nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo yra objektyviai negalima, ir nusprendė atidalinti bendrąją dalinę nuosavybę pagal ieškovės ieškinio reikalavimus – ieškovei priteisiant atsakovui priklausančią 1/3 ginčo turto dalį, atitinkamai atsakovui iš ieškovės – 21 000 Eur piniginę kompensaciją.
34. Apeliantas ginčija teismo išvadą, kad atsakovo siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra neracionali, nepatogi, neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga. Apelianto teigimu, teismas turėjo rasti galimybę nustatyti naudojimosi tvarką pagal jo priešieškinio reikalavimą, nes rūsyje yra 9 patalpos, pirmame aukšte yra 8 patalpos, todėl keista, kad teismas nerado galimybės tenkinti atsakovo priešieškinį ir nustatyti naudojimosi tvarką dalimi patalpų, kurių prašė atsakovas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.
35. Iš priešieškinio reikalavimų ir patalpų plano matyti, kad apeliantas prašė jam paskirti 84,48 kv. m bendro ploto patalpų, iš jų:
1) pirmame aukšte 36,71 kv. m bendro ploto patalpų: 2 kambarius 1-2 ir 1-4 (16,25 ir 15,52 kv. m), vonios patalpą 1-3 (3,01 kv. m) ir holo patalpos 1-5 dalį (1,93 kv. m), esančią tarp patalpų 1-2, 1-3 ir 1-4,
2) rūsyje 47,77 kv. m bendro ploto patalpų: garažą G-l (34,42 kv. m) ir du sandėliukus R-3 ir R-2 (7,73 ir 5,62 kv. m).
Priešieškiniu apeliantas ieškovei prašė paskirti tokias patalpas:
1) pirmame aukšte 65,37 kv. m bendro ploto patalpų: kambarį 1-6 (29,34 kv. m), virtuvę 1-8 (14,07 kv. m), dalį holo 1-5 (iš 20,10 kv. m atmetus atsakovui paskiriamus 1,93 kv. m), WC patalpą 1-7 (1,01 kv. m), tambūrą 1-1 (2,78 kv. m),
2) visas 56,33 kv. m bendro ploto patalpas mansardoje: du kambarius 1-10 ir 1-11 (26,53 ir 17,28 kv. m), koridorių 1-9 (9,62 kv. m) ir WC patalpą 1-12 (2,90 kv. m),
3) rūsyje 51,69 kv. m bendro ploto patalpų: koridorių R-l (11,39 kv. m), keturis sandėliukus R-4, R-5, R-7, R-9 (19,28 , 2,64, 6,71 ir 1,22 kv. m), skalbyklą R-6 (4,93 kv. m), katilinę R-8 (5,52 kv. m).
36. Vertindamas apelianto prašomą nustatyti naudojimosi tvarką pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovo reikalavimas grindžiamas jo faktišku naudojimusi kambariais 1-4 ir 1-2 (15,52 kv. m ir 16,25 kv. m), kuriuose yra jo asmeniniai daiktai, ir kurie yra virš garažo patalpos G-1 (34,42 kv. m) rūsyje. Šias patalpas nebūtų sudėtinga izoliuoti nuo likusio ieškovei priskirtino naudotis ploto, tačiau toks naudojimosi tvarkos nustatymas iš esmės atitinka tik vieno bendraturčio – apelianto interesus, nes taip paskirstytos naudotis patalpų dalys ženkliai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių.
37. Atsakovas priskiria ieškovei naudotis visas 56,33 kv. m bendro ploto patalpas mansardoje, tačiau, iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šios patalpos yra neįrengtos, dalis patalpų yra su šlaitiniu stogu, patalpomis naudotis nėra galimybės, mansardos patalpos nėra priskirtos prie gyvenamųjų patalpų (civilinės bylos Nr.e2-177-939/2019 DOK-44561 priedas Nr.6). Šių aplinkybių apeliantas neneigė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
38. Pagal apelianto prašomą nustatyti naudojimosi tvarką ieškovei priskiriama naudotis rūsyje 51,69 kv. m bendro ploto patalpų: keturi sandėliukai R-4, R-5, R-7, R-9 (jų plotai atitinkamai 19,28 kv. m, 2,64 kv. m, 6,71 kv. m, 1,22 kv. m), koridorius R-l (11,39 kv. m), skalbykla R-6 (4,93 kv. m) ir katilinė R-8 (5,52 kv. m). Iš 65,04 kv. m rūsio ploto apeliantui naudotis priklausytų 21,68 kv. m, tačiau apeliantas prašo jam paskirti tik 13,35 kv. m rūsio patalpų, nepagrįstai siekdamas kompensuoti šias patalpas kitos rūšies patalpomis – garažo patalpomis. Atsakovas prašo jam vienam paskirti naudotis garažą G-l (34,42 kv. m), kuriame telpa du automobiliai. Nustačius tokią naudojimosi patalpomis tvarką būtų akivaizdžiai pažeista ieškovės teisė naudotis po gyvenamosiomis pirmo aukšto patalpomis esančiu šildomu garažu ir jame laikyti automobilį. Lauke esantis garažas yra nešildomas, nepritaikytas transporto priemonės laikymui, jame sandėliuojami apeliantui priklausantys daiktai (CBP-1596 priedas Nr. 3). Šių aplinkybių apeliantas neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde.
39. Pagal apelianto reikalavimą prie ieškovei priskiriamų patalpų yra katilinė R-8 (5,52 kv. m) rūsyje. Apeliantas teigė, kad jis į rūsio patalpas pateks per garažą G-l, iš kurio pateks į patalpą R-3, iš R-3 pateks į R-2 įsirengęs duris, o duris tarp patalpų R-l ir R-2 ir tarp G-l ir R-l panaikins, jas užmūrijant. Pagal tokį reikalavimą į rūsio patalpas ieškovei numatytas patekimas tik iš pirmo aukšto patalpų (stačiais laiptais). Gyvenamosioms patalpos šildomos kieto kuro katilu, kuris yra katilinėje R-8. Nustačius atsakovo siūlomą naudojimosi tvarką ir sąlygas, ieškovei būtų akivaizdžiai apsunkinta galimybė sandėliuoti kuro atsargas, esant poreikiui seną kuro katilą pakeisti nauju.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto prašoma nustatyti naudojimosi tvarka pirmo aukšto patalpomis taip pat neatitinka šalių poreikių ir interesų. Ieškovei priskiriamas tik vienas kambarys 1-6 (29,34 kv. m), apeliantas sau priskiria naudoti du kambarius 1-4 ir 1-2 (16,25 ir 15,52 kv. m). Ieškovei priskiriama naudotis WC patalpa 1-7 (1,01 kv. m), o apeliantui – vonios patalpa 1-3 (3,01 kv. m), toks naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka minimalių higienos poreikių. Virtuvė 1-8 (14,07 kv. m) priskiriama ieškovei. Apeliantas nenurodo, kurioje patalpoje ir įsirengs virtuvę, ir ar yra tam techninės sąlygos. Pirmame aukšte ieškovei paskiriama 65,37 kv. m, atsakovui - 36,71 kv. m, pagal tokį paskirstymą ieškovei tektų 64 proc. patalpų, atsakovui - 36 proc. patalpų, toks paskirstymas neatitinka bendraturčių turto dalių (2:1). Atlikus rekonstrukciją ir įrengus pertvaras hole, ieškovės patalpų plotas dar labiau sumažėtų.
41. Apeliantas taip pat prašė nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos sąlygas. Nurodė, kad į savo 1-mo aukšto patalpas pateks per balkono duris kambaryje 1-4 ir įsirengs balkono durų laiptus į kiemą, kad atitvers dalį (1,93 kv. m) holo patalpos 1-5, esančią tarp kambarių 1-2, 1-4 ir tarp patalpos 1-3, todėl galės izoliuotai nuo ieškovės naudotis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4 ir dalimi patalpos 1-5, kad turės galimybę šildyti savo patalpas, įsirengęs katilinę garaže G-1, atitveriant 2,80 x 3,55 dydžio patalpą. Pažymėtina, kad šiems teiginiams pagrįsti apeliantas nepateikė jokių įrodymų nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 straipsnis). Iš 2020 m. spalio 5 d. teismo posėdžio garso įrašo (nuo 1 val. 36 min.) matyti, kad apeliantas net nėra įvertinęs patalpų atskyrimo ir pertvarkymo darbų įgyvendinimo galimybių, rekonstrukcijos darbų apimties ir kaštų.
Žemesnės instancijos teismas
42. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad gyvenamajame name įrengtas vietinis centrinis šildymas, vietinis nuotekų šalinimas, komunalinis vandentiekis. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad gyvenamajame name esančių inžinerinių sistemų pertvarkymui (atskyrimui) keliami aukštesni teisės aktų reikalavimai. Pirmiausia, būtina pasikeisti gyvenamojo namo paskirtį iš vienbučio į dvibutį (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas), t. y. spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendros dalinės nuosavybės natūra, be kita ko, suderinti inžinerinių sistemų projektavimo technines sąlygas su atitinkamais tiekėjais (elektros, vandens ir nuotekų, dujų tiekėjų). Vidaus patalpose papildomas sienelės įrengimas ir/ar pertvaros užmūrijimas yra paprastasis remontas, kuriam projektas ir statybos leidimas nėra reikalingas, tačiau būtinas bendraturčių sutikimas pagal CK 4.76 straipsnį, kurį ieškovė, kaip bendrasavininkė, atsisako duoti. Tą patvirtina ieškovės paaiškinimai 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdyje (garso įrašas nuo 22 min. 46 s.). Pažymėtina ir tai, kad bendros komunikacijos, jų priežiūra, apmokėjimas už komunalines paslaugas, nesant atskirų apskaitos prietaisų, užprogramuoja naujus šalių ginčus.
43. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).
44. Teismo posėdžiuose ieškovė teikdama paaiškinimus nesutiko su atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka (2021 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 4 min.53 s.; 2021 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 7 min. 26 s., nuo 22 min. 46 s.). Apeliantas neketino atsisakyti nuosavybės (2020 m. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 1 val. 33 min.), prašė nustatyti naudojimosi tvarką tik pagal jo priešieškinį (2021 m. kovo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 2 val. 10 min. 55 s.). Ieškovė siūlė atsakovui taikiai spręsti ginčą, tačiau atsakovas atmetė ieškovės siūlytas sąlygas kaip nepriimtinas, ieškovei sutikus dalyvauti teisminėje mediacijoje, atsakovas teisminės mediacijos atsisakė (2021 m. vasario 2 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28 min. 36 s.). Toks apelianto elgesys rodo, kad jis nelinkęs tarp šalių kilusį ginčą spręsti taip, kad būtų atsižvelgiama į abiejų šalių interesus, ir atsisakė ieškoti abiem šalims labiau priimtinų ginčo sprendimo būdų. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų siūlęs ieškovei kitą, nei nurodytą priešieškinyje, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Tokių duomenų nenustatyta ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Teismo posėdžių garso įrašai patvirtina, kad apeliantas kategoriškai reikalavo, kad naudojimosi tvarka būtų nustatyta tik pagal priešieškinyje nurodytą tvarką ir sąlygas.
45. Jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams naudojimosi bendru daiktu variantams, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004; kt.).
46. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino šalių tarpusavio santykius. Įvertinus byloje esančius duomenis, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad šalys bendrai nebegyvena nuo 2018 m. spalio mėnesio, jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, priešiškumą vienas kitam patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (pareiškimai ikiteisminio tyrimo institucijoms). Pagrįstai įvertinti ir subjektyvaus pobūdžio veiksniai – netinkamas atsakovo elgesys buityje, nepagarba bendraturtei (ieškovei), negebėjimas bendradarbiauti ir spręsti tarpusavyje bendrosios dalinės nuosavybės valdymo klausimų. Šalių konfliktinius santykius patvirtina ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019 nustatytos aplinkybės (sprendimo 17, 18 lapai).
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, šalių tarpusavio santykį, protingumo, teisingumo principus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovo prašoma nustatyti gyvenamuoju namu naudojimosi tvarka yra neracionali, nepatogi, neteisinga, neproporcinga ir nesąžininga abiejų bendraturčių atžvilgiu, todėl pagrįstai atsakovo priešieškinio reikalavimą šioje dalyje laikė neįrodytu ir jį atmetė.
48. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, pagrįstai nevertino kitų su naudojimosi tvarkos nustatymu susijusių reikalavimų: dėl naudojimosi tvarkos įgyvendinimo sąlygų nustatymo, dėl neatlygintinio servituto nustatymo naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, dėl teisės įsirengti vaikščiojimo vartelius, dėl bet kokių gyvenamojo namo dalies remonto, renovavimo ir rekonstrukcijos darbų, susijusius su inžinerinių sistemų (komunikacijų) įrengimu atlikimo be ieškovės sutikimo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos sprendimo argumentams, todėl nenustatė būtinybės netenkinus priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos vertinti kitų aukščiau nurodytų priešieškinio reikalavimų.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir kompensacijos atsakovui priteisimo
49. Vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų yra atidalijimas (CK 4.80 straipsnis). Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui.
50. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant bendraturčių ginčą, kai vienas (ar keli) iš jų reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas turi būti teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir išvengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009, 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/201, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-235/2014; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).
51. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ši nuostata yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba jei atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taikant šį atidalijimo būdą būtina motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra neįmanomas.
52. Apeliantas nurodo, kad nenustačius naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu, teismas ieškovės naudai nusavino atsakovui priklausantį turtą ir pažeidė jo teises, garantuojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad žmogaus būstas neliečiamas. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir deklaratyvius. Pirmosios instancijos teismas nusprendė atidalinti gyvenamąjį namą ieškovės prašomu būdu (ieškovei priteisiant atsakovui priklausančią 1/3 ginčo turto dalį, atitinkamai atsakovui iš ieškovės priteisiant piniginę kompensaciją) tik išsamiai ištyręs faktines aplinkybes dėl galimybės nustatyti naudojimosi tvarką ir atidalinti natūra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad šalių santykiai konfliktiški, kad atsakovas nelinkęs ieškoti kompromisių, siekiant suderinant abiejų šalių interesus ir surasti abiems bendraturčiams optimalų nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą. Atsakovui atsisakius bendradarbiauti ir kooperuotis ar teikti kitus – labiau abiejų šalių interesus atitinkančius naudojimosi tvarkos nustatymo ar atidalijimo projektus, pagrįstai konstatavo, kad naudojimosi tvarkos nustatymas pagal atsakovo reikalavimą yra negalimas. Atidalijimo natūra šiuo atveju taip pat nėra galimybės taikyti dėl šalių konfliktinių santykių, dėl gyvenamojo namo inžinerinių konstrukcijų (viena šildymo sistema, vandentiekis, nėra atskirų apskaitos prietaisų, jų bendras naudojimas provokuos naujus konfliktus), be to, atidalijimo natūra neprašė nei ieškovė, nei atsakovas.
53. Pirmosios instancijos teismas iš esmės išsprendė šalių ginčą dėl bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimo ir disponavimo juo. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, kito bendraturčio nenoras, kad būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
54. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta ir tai, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
55. Nekilnojamojo turto registro duomenimis pastatų vidutinė rinkos vertė yra 51 295 Eur (CBP-1596). Civilinėje byloje Nr. e2-177-939/2019, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl šalių turto padalijimo, pateikta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita (DOK-12359 priedas Nr. 8), kurią 2019 m. vasario 24 d. parengė UAB „IdeArt“ turto vertintoja R. V. (2013 m. sausio 15 d. įrašyta į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą). Pagal šią ataskaitą viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2019 m. vasario 24 d. buvo 79 000 Eur, iš jo žemės sklypo – 16 000 Eur, gyvenamojo namo – 60 000 Eur, garažo – 1 500 Eur, viralinės – 900 Eur, kiemo statinių – 600 Eur. Apeliantas neginčijo šioje ataskaitoje nustatytos pastatų vertės nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, ir nepateikė įrodymų patvirtinančių kitokią (didesnę) pastatų vertę (CPK 178 straipsnis). Nesant atsakovo prieštaravimų ar kitokią vertę patvirtinančių duomenų, laikoma, kad gyvenamojo namo vertė nustatyta teisingai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nustatyta 21 000 Eur kompensacijos dalis už jam priklausiusią 1/3 nuosavybės dalį, yra teisinga ir nepažeidžiančia jo interesų.
56. Kompensaciją pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį galima priteisti tiek atidalijimo siekiančiam bendraturčiui, tiek atidalijamam bendraturčiui. Sprendimą, kam konkrečiai priteistina kompensacija, lemia šios aplinkybės: bylos šalių valia, kiekvieno iš atidalijamų bendraturčių poreikis dalijamam daiktui, galimybė įsigyti kitą tokį daiktą, galimybė išmokėti kompensaciją atidalijamiems bendraturčiams, kitos reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-248/2019).
57. Pirmosios instancijos teismas sprendime įvertino aplinkybes, susijusias su šalių finansinėmis galimybėmis išmokėti kompensaciją ar įsigyti kitą gyvenamąjį būstą. Teismas įvertino, kad ieškovės gaunamas darbo užmokestis 880 Eur/mėn. (atskaičius mokesčius – apie 600 Eur/mėn.), be kita ko, nuosavybės teise turi kito registruotino turto – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2002 m. gamybos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra tik socialinio draudimo pensija (iki 2018-12-31 sudarė 218,45 Eur), tačiau sprendimu teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu įgijo bendros dalinės nuosavybės teises į 31 000 Eur pinigines lėšas, gautas pardavus butą. Apeliantas šios aplinkybės neginčijo. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad apeliantas kito nekilnojamojo turto neturi. Kelių transporto priemonių informacinės sistemos duomenimis apelianto vardu registruota viena transporto priemonė Astra Station Wagon. Iš VSDFV duomenų matyti (CPK 179 straipsnis), kad apeliantas gauna socialinio draudimo pensiją, kurie siekia 282,28 Eur. Apeliantas neteikė byloje įrodymų, siekdamas pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį, kuri ribotų jo galimybes įsigyti kitą gyvenamąjį būstą (CPK 178 straipsnis). Apeliantas teigė, kad kito būsto įsigijimas jam būtų finansinė našta, tačiau tokius jo argumentus iš dalies paneigia aplinkybė, kad patvirtinus apelianto priešieškinyje prašomą nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, jis ketino atlikti rekonstrukcijos darbus, įvesti atskiras komunikacijas, kas reikalauja nemažai finansinių sąnaudų. Be to, byloje nenustatyta, kad apeliantas turėtų finansinių įsipareigojimų kreditoriams, kas sunkintų jo finansinę padėtį.
58. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto turtinė padėtis yra pakankamai gera, be to, jis viso bylos nagrinėjimo metu nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad būtų pasiektas optimalus atidalijimo iš bendro turto būdas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad siekiant protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, atsakovo gautina kompensacijos suma (5 500 Eur) ir turimos nepadalintos piniginės lėšos (31 000 Eur suma už parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal pirkimo pardavimo sutartį) iš esmės būtų pakankamos įgyvendinti teisėtą lūkestį ir nuosavybės teise įgyti kitą poreikius atitinkančią gyvenamą patalpą.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties
59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
60. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės ir proceso teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
61. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
62. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
63. Ieškovė prašo priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas 500 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos pagrįstos 2021 m. liepos 26 d. sąskaita-faktūra ir mokėjimo nurodymu Nr.491 (DOK-25597). Netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovo priteisiama 500 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2021 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo S. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.