- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Atskiroji nuomonė
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- e3K-7-2-1075/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algirdas Taminskas
DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS IŠPLĖSTINĖS TEISĖJŲ KOLEGIJOS 2019 M. VASARIO 5 D. NUTARTIES
2019 m. vasario 5 d.
1. Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 63 straipsnio 2 dalyje ir 340 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisę, atsižvelgdamas į tai, kad teisinio reguliavimo, susijusio su servitutų atlygintinumu, aiškinimas nagrinėjamoje byloje turės didelę reikšmę teismų praktikos formavimui, siekdamas išryškinti nuosavybės teisės suvaržymų, kurie, Lietuvos teisės sistemoje dar nesant įtvirtintų servitutų, buvo nustatyti į valstybei nuosavybės teise priklausančių naujai sukurtų nekilnojamųjų daiktų dalis ir kurie savo apimtimi atitiko servitutams būdingus tarnaujančiojo daikto savininko teisių suvaržymus, teisinio kvalifikavimo ypatumus servitutų atlygintinumo aspektu, teikiu šią atskirąją nuomonę.
Dėl servituto atlygintinumo
2. Dėl to, kad servitutu yra suteikiama teisė vieno nekilnojamojo daikto (viešpataujančiojo) savininkui naudotis kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu (tarnaujančiuoju) ar jo dalimi, taip suvaržant tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininko teises, susijusias su daikto naudingųjų savybių pritaikymu ir naudos gavimu (tarnaujančiojo nekilnojamojo daikto savininkui prarandant galimybę naudoti daiktą (jo dalį) savo nuožiūra pagal paskirtį visa apimtimi), o pagal teisę, inter alia (be kita ko), teisingumo principą, tokie praradimai turi būti kompensuoti, servitutas per se (pats savaime) yra atlygintinis.