Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Raimundas Krušinys

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. U. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2015-06-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nutarta nuteistajam T. U. J. K. Maidstono miesto karūnos teismo 2010-08-10 nuosprendžiu už nužudymą, bandymą neteisėtai atimti laisvę ir šaunamojo ginklo turėjimą siekiant sukelti smurto baimę paskirtas bausmes suderinti su BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą 18 metų 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2010-08-02, bausmės pabaiga – 2028-06-02. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 5 metai 1 mėnuo 13 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Analizuojamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo, padarymą, taip pat už bandymą neteisėtai atimti laisvę, už šaunamojo ginklo turėjimą, siekiant sukelti smurto baimę. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistasis teistas septynis kartus, Lietuvoje teistas penkis kartus (teistumai išnykę), vieną kartą teistas J. K. (šiuo metu už tai atlieka laisvės atėmimo bausmę), vieną kartą teistas Švedijoje. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka trečią kartą. Iš viso yra padaręs 18 įvairių administracinių teisės pažeidimų. Apžvelgiant nuteistojo padarytus administracinius teisės pažeidimus, iš administracinių nusižengimų fabulų matyti, kad daugumą jų įvykdė būdamas neblaivus. Už padarytus administracinius teisės pažeidimus, nuteistajam buvo skirtos įvairios nuobaudos: įspėjimas, piniginės baudos, viešieji darbai. Dalis paskirtų piniginių baudų buvo išsiųstos išieškojimui, dalies baudų vykdymas nutrauktas dėl senaties termino. Nuteistasis apmokėjo tik vieną paskirtą piniginė baudą. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuota, jog tikėtina, kad nuteistasis paleistas iš kalėjimo bus bedarbis, nes ruošiant dokumentinę medžiagą svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, nebuvo pateikti jokie duomenys, rodantys (patvirtinantys) ūkio subjektų ketinimus nuteistąjį įdarbinti. Nuteistasis šiuo metu yra priklausomas nuo kitų finansinės paramos. Nuteistojo turimi finansiniai įpareigojimai atlyginami asmenų, kurie nuteistąjį remia finansiškai sąskaita, vykdomi nėjo paties valia, o priverstine išieškojimo tvarka. Nuteistasis smurtinį elgesį susijusį su alkoholio vartojimu neigia, tačiau atsižvelgus į administracinių teisės pažeidimų istorija ir įvykdytą paskutinį nusikaltimą, galima teigti, kad nuteistajam yra būdingas smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu. Pastebima, kad vertindamas save, kaip asmenybę, nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio bei savianalizės gebėjimų. Nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai, taip pat neįžvelgia poreikio kažką savyje keisti, nes mano, kad tai jau yra padaręs. Nuteistasis interviu metu nurodė, kad praeityje yra save žalojęs. Formaliose bendravimo situacijose nuteistasis stokoja emocinio atsiskleidimo, linkęs manipuliuoti, stengiasi parodyti save iš gerosios pusės. Tačiau jo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (alkoholio vartojimo) patenkinimą, dėl ko pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių ir objektyviai įvertinti galimas rizikas bei tolesnes savo tokio elgesio pasekmes. Nuteistajam praeityje yra pasireiškęs agresyvus, savitvarda nepasižymėjęs elgesys. Interviu metu nuteistasis pripažino, kad pataisos įstaigoje egzistuota kriminalinės subkultūros nuostatos, esi priverstas jų laikytis, nors to ir nenori. Visa tai, kas nurodyta, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu drausminėmis nuobaudomis baustas du kartus. Bausmės atlikimo metu atvejai, kai nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus, bet nebuvo už tai jam skirta nuobauda: 2017-04-20 nesilaikė nustatytos tvarkos – nuobauda neskirta, surinkta dokumentinė medžiaga įdėta į nuteistojo asmens bylą; 2019-06-07 nesilaikė nustatytos tvarkos – nuobauda neskirta, surinkta dokumentinė medžiaga įdėta į nuteistojo asmens bylą. Tai, kad nuobaudos nors ir nebegaliojančios, tačiau tai vis tiek neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Teismo vertinimu, nuteistojo nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, juo labiau, kad nuteistasis labai sunkų smurtinį nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau pataisos įstaigoje išvadų nepadarė ir buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą, taip pat vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2020-07-02 atliktas OASys vertinimas, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2022-03-21 atliktas pakartotinis OASys vertinimas, rizika išliko vidutinė, nustatyta didėjimo dinamika. 2022-09-29 ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą pakartotiniam svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atliktas OASys vertinimas, rizika išliko vidutinė, nustatyta mažėjimo dinamika. 2023-03-28 ruošiant nuteistojo dokumentinę medžiagą pakartotiniam svarstymui dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atliktas OASys vertinimas, rizika išliko vidutinė, nustatyta mažėjimo dinamika. Taigi, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlika vidutinė.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti. Kriminogeniniu veiksniu išlieka nuteistajam būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kurios nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kriminogeniniu dinaminiu veiksniu išlieka nuteistojo turima darbinė patirtis ir nuostatas į darbą. Nuteistasis turi labai menką darbinę patirtį atsižvelgus į jo amžių, o nelegaliu darbu ir užsienyje įgytą darbinę patirtį apie kurią pasakojo nuteistasis, nėra galimybės objektyviai įvertinti. Nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tikėtina bus bedarbis, bet nuteistasis paskutiniu metu rodo teigiamas nuostatas į darbą, atliko būrio gerbūvio darbus, o nuo 2023-03-20 yra įdarbintas įstaigoje. Kriminogeniniu veiksniu išlieka nuteistojo propaguotas gyvenimo būdas, elgesys priešingas visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms jam gyvenant laisvėje, turėjo neigiamas pasekmes jo gyvenimui. Nuteistasis savo elgesio nekeitė ir vėl nusikalsdavo. Nuo nuteistojo gebėjimo pakeisti savo ankstesnį gyvenimo būdą, priklausys ar pasikartos situacijos, skatinančios nuteistąjį nusikalsti. Esminiu kriminogeniniu veiksniu, dariusiu įtaką nuteistojo nusikalstamą elgesį išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu. Pats nuteistasis patvirtino, kad pagrindinė jo nusikalstamo elgesio priežastis – alkoholis. Nusikaltimus už kurių įvykdymą buvo nuteistas padarė būdamas neblaivus. Dinaminiu kriminogeniniu veiksniu išlieka nuteistojo emocinė gerovė, kadangi, jo emocijų nekontroliavimas laisvėje pasireiškė smurtiniu elgesiu, kuris jam užtraukė ne tik administracinę, bet ir baudžiamąją atsakomybę. Turi bandymo nusižudyti, savęs žalojimo istoriją. Dinaminiu kriminogeniniu veiksniu išlieka nuteistojo mąstymas ir elgesys. Ne pirmas teistumas, administracinių teisės pažeidimų istorija rodo nuteistojo neigiamas nuostatas į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Nusikaltimai įvykdyti esant impulsų ir savitvardos stokai, naudojant fizinį smurtą. Nuteistasis nepasimokė iš praeities klaidų, kartojo jas. Kriminogeniniu veiksniu išlieka nuteistojo nuostatos, kadangi bausmės atlikimo metu fiksuoti atvejai, kai nuteistasis užpuolė įstaigos pareigūnus ar administracijos darbuotojus. Nuteistojo elgesys laisvėje pažeidė kitų asmenų laisves, teises, nuteistasis ignoravo tam tikras elgesio taisykles ir nuostatas, tai matosi iš kriminalinės ir administracinių teisės pažeidimų istorijos. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 metai 1 mėnesis ir 13 dienų. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-3136 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. U..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.