Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. U. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. U..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. U. (toliau – T. U.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, Jungtinės Karalystės Maidstono miesto karūnos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu už nužudymą, bandymą neteisėtai atimti laisvę ir šaunamojo ginklo turėjimą siekiant sukelti smurto baimę, paskirtos bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, ir jam paskirta 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. rugpjūčio 2 d., pabaiga – 2028 m. birželio 2 d.

3. Komisijos 2023 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime konstatuota, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, daug kartų skatintas, mokosi suaugusių mokymo centre bei siekia įgyti profesinę kvalifikaciją, dirba, vykdo individualiame plane numatytas socialines reabilitacijos priemones, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos namų.

4. Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi nutarta atsisakyti tvirtinti 2023 m. balandžio 20 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam T. U.. Teismas konstatavo, kad nuteistasis neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals.

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamoje nutartyje pateikiami melagingi neva neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Skundžiamoje nutartyje teigiama, kad nuteistasis atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę nepadarė išvadų, toliau vartojo alkoholį ir už tai buvo ne kartą baustas. Tačiau, nuteistasis nurodo, kad per 13 metų 6 mėnesius nei karto testuotas teigiamai, ar baustas už alkoholio vartojimą nebuvo. Toks teisėjo teiginys akivaizdžiai sufalsifikuotas ir tai turėjo tiesioginės įtakos priimtai nutarčiai.

6. Atsiliepimų į nuteistojo T. U. skundą negauta.

Nuteistojo T. U. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. U. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes. Apygardos teismas, daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. U. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kas formaliai leidžia jam taikyti lygtinį paleidimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad T. U. nuo 2023 m. vasario 20 d. bausmę atlieka lengvos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu skatintas 7 kartus, mokosi 12 klasėje, siekiant įgyti suvirintojo profesinę kvalifikaciją, nuo 2023 m. kovo 20 d. laisvės atėmimo vietų įstaigoje įdarbintas teritorijos tvarkymui ir patalpų valymui, palaiko ryšius su motina, būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo iniciatyvose, pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybes, tačiau visa nuteistąjį kaip asmenybę charakterizuojanti duomenų visuma. Susipažinus su skundžiama nutartimi, nėra pagrindo teigti, jog apylinkės teismas nepateikė jokių argumentų ar duomenis analizavo neišsamiai, ar tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo resocializacijos pastangas.

10. Sutiktina su nuteistojo T. U. skundo teiginiu, jog apylinkės teismas klaidingai nurodė, jog atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis buvo ne kartą nubaustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog tokie pažeidimai nėra nustatyti. Priešingai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu neužfiksuota atvejų, kad nuteistasis būtų vartojęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų, alkoholio ar jo surogatų. Nors apylinkės teismas ir klaidingai nurodė nuteistąjį charakterizuojančius duomenis dėl alkoholio vartojimo, tačiau skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ši klaidingai nurodyta apylinkės teismo išvada, nesudaro pagrindo apygardos teismui naikinti skundžiamą nutartį, kadangi byloje esančių duomenų visuma, kelia pagrįstų abejonių, kad šiuo metu nuteistojo elgesys gali būti taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės.

11. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog nuteistojo T. U. pakartotinio nusikalstamumo rizika priskiriama vidutinei. Ir nors nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo taikymo kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nustatyta mažėjimo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, tačiau šiuo atveju svarbi bet kokia vis dar galima nuteistojo elgesio korekcija, vertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimų vietų įstaigoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Vertinamu atveju socialinio tyrimo išvadoje yra išskirti kriminogeniniai veiksniai: būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. smurtinio pobūdžio nusikaltimai, kuriuos nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio; dinaminis veiksnys – darbinė patirtis ir nuostatos į darbą; propaguotas gyvenimo būdas, elgesys priešingas visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms jam gyvenant laisvėje; esminis kriminogeninis veiksnys įtakojęs nuteistojo nusikalstamą elgesį išlieka piktnaudžiavimas alkoholiu; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra.

12. Vertinant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, apygardos teismo manymu, yra itin svarbu įvertinti tai, kad T. U. bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Be to, T. U. bausmę atlieka ir už kitų nusikalstamų veikų padarymą – bandymą neteisėtai atimti laisvę ir šaunamojo ginklo turėjimą siekiant sukelti smurto baimę. Nuteistasis T. U. nusikalstamas veikas padarė Jungtinėje Karalystėje, kur jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos. Rekomenduojama atlikti mažiausiai 18 metų 6 mėnesius. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, paskirtas bausmes suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, nuteistajam paskirta galutinė 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nors tai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, visgi nagrinėjamu atveju neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu, nuteistasis paaiškino, jog nusikalstamas veikas įvykdė būdamas neblaivus, buvo būdingas smurtinis elgesys. Be to, minėtoje išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys yra siejamas su polinkiu veikti spontaniškai, dažniausiai neplanuotai bei orientuojantis į asmeninių poreikių (alkoholio vartojimo) patenkinimą, dėl ko pasireiškia jo negebėjimas valdyti savo impulsų bei potraukių. Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistojo elgesys, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo pavyzdingas, t. y. pasireiškė smurtinis elgesys prieš kitus asmenis. Didžiosios Britanijos „(duomenys neskelbtini)“ kalėjimo korpuso ataskaitoje apie nuteistąjį rašoma: „CNOMIS sistemoje yra daugybė neigiamų įrašų apie T. U.. Būdamas kituose korpusuose, T. U. taip pat buvo užpuolęs personalo darbuotojus“. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, jog toks nuteistojo elgesys nebuvo vienkartinis, 2019 m. (duomenys neskelbtini) nuteistasis buvo užpuolęs pareigūną. 2019 m. baustas drausmine nuobauda už tai, kad prieš kitą nuteistąjį naudojo smurtą. Taigi, apibendrinant turimą informaciją, minėti kriminogeniniai veiksniai mąstymo ir elgesio srityje, reikalauja papildomos intervencijos. Juolab, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė laikytina kaip itin svarbia, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

13. Socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis ir atlikinėja laisvės atėmimo bausmę lengvosios grupės sąlygomis, yra viso 7 kartus skatintas, tačiau išimtinai teigiamu elgesiu nuteistasis nepasižymėjo. Bausmės atlikimo metu, nuteistasis 2 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis bei nustatyti 2 atvejai kai nuteistasis pažeidė režimo reikalavimus. Nors šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, tačiau aplinkybė, kad nuteistasis net ir struktūruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis vidaus tvarkos taisyklių, atskleidžia asmens nenorą savo elgesį koreguoti išimtinai teigiama linkme. Nuteistojo negebėjimas laikytis jam taikomų ribojimų neleidžia spręsti, jog šis bausmės tikslai jau yra pasiekti.

14. Nagrinėjamu atveju, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šios nusikalstamos veikos, už kurias šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, nebuvo vieninteliai jo teisės pažeidimai. 2007 m. gegužės 3 d., T. U. Švedijoje nuteistas už užpuolimą sunkinančiomis aplinkybėmis, grasinimus, grasinimus paaugliui. Jam buvo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad remiantis VRIS duomenimis, T. U. Lietuvos Respublikoje teistas 5 kartus (teistumai išnykę). Pirmą kartą nuteistas būdamas nepilnametis, praeityje nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, remiantis ANR duomenimis, nuteistasis yra padaręs įvairių administracinių teisės pažeidimų. Nors ankstesni teistumai kaip ir nusikaltimų sunkumas, jų pobūdis bei skaičius, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, t. y. vertinamas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Šios aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

15. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog nuteistajam likusi neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Nuteistajam T. U. paskirta 18 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d., bausmės pabaiga – 2028 m. birželio 2 d. Taigi, neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 5 metai 1 mėnesis ir 13 dienų. Vienas iš bausmės tikslų yra ir kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Šiuo atveju, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, jog nuteistajam padaryta pakankama įtaka ir ateityje jis daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog per trumpas bausmės atlikimas gali tiek nuteistajam asmeniui, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkų nusikaltimą ir tai viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai.

16. Aptartos aplinkybės leidžia manyti, jog resocializacijos tikslai vis dar nėra pasiekti, kadangi nuo aktyvesnio įsitraukimo į šį procesą praėjo dar nepakankamai laiko, jog būtų galima spręsti, jog nuteistasis būdamas laisvėje sugebės laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 15 d. nutartyje pagrįstai nustatė, kad nuteistajam T. U. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Pirmosios instancijos teismas vertino tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, tačiau su tuo susijusioms aplinkybėms išskirtinės reikšmės nesuteikė ir jas vertino kitų, su nuteistojo pataisos procesu, jo socialine reabilitacija susijusių duomenų kontekste, todėl naikinti šią nutartį nėra pagrindo. Nuteistojo skundas atmetamas, Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 15 d. nutartį paliekant galioti nepakeistą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. U. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.