Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam T. U. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Komisijos 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. RV-20-2861 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nutarta nuteistajam T. U. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu.

Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis palaiko socialinius ryšius su motina, drauge, paleistas iš kalėjimo, turės gyvenamąją vietą. Komisijos teigimu, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, drausminės nuobaudos negaliojančios, įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją, šiuo metu mokosi profesinio rengimo centre, dirba, atlygino ieškinius, įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vykdo individualiame plane numatytas socialinės reabilitacijos priemones. Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Už padarytą nusikalstamą veiką patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl yra tikslinga toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą. Tikėtina, kad nuteistasis gebės gyventi visuomenėje nepažeidinėdamas įstatymų ir savo problemas spręsti nenusikalstant.

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti.

Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas. Nuteistasis išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas 2 kartus už įvykdytus ypač grubaus pobūdžio pažeidimus, taip pat 2 kartus skirtos žodinės nuobaudos už nustatytos tvarkos nesilaikymą. Nors skirtos nuobaudos negalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo menkas pastangas keisti savo elgesį teigiama linkme. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika ir nors nustatyta mažėjanti nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atliktų visų vertinimų metu ji vis tiek išliko vidutinė. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti.

Prokurorės teigimu, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už itin pavojingas nusikalstamas veikas, todėl nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas turi būti vertinamas visų jį charakterizuojančių aplinkybių visumoje, atsižvelgiant ne tik į teigiamus elgesio pokyčius. Prokurorė akcentuoja, kad anksčiau nuteistasis teistas ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir užsienyje. Be to, nuteistajam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis, t. y. nuteistasis, būdamas neblaivus, vykdė nusikaltimus, kuriems būdingas smurtinis elgesys. Smurtinio elgesio faktų užfiksuota ir laisvės atėmimo įstaigoje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, dėl ko 2015 m. spalio 28 d. nustatyta vidutinė pakartotinio smurtinio elgesio rizika.

Komisijos nutarimas netvirtinamas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad 2015 m. birželio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistajam T. U. Jungtinės Karalystės Maidstono miesto karūnos teismo 2010 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžiu už nužudymą, bandymą neteisėtai atimti laisvę, ir šaunamojo ginklo turėjimą, siekiant sukelti smurto baimę, paskirtos bausmės suderintos su Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų 6 mėnesiams. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 1 mėnesis 22 dienos.

Įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmuo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ne kartą skatintas, laisvėje turės gyvenamąją vietą, dirba, padengė turėtus įsiskolinimus. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje atlieka pirmą kartą. Praeityje nuteistasis Lietuvos Respublikoje buvo teistas 5 kartus, teistumai išnykę. Taip pat teistas du kartus užsienio valstybėse. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis - būdamas neblaivus, vykdė nusikaltimus, kuriems būdingas smurtinis elgesys. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – nužudymo padarymą, taip pat už bandymą neteisėtai atimti laisvę, už šaunamojo ginklo turėjimą, siekiant sukelti smurto baimę (bausmės suderintos su BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi). Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo, nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomas pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama. Tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už minėtų nusikaltimų padarymą, rodo nuteistojo didesnį pavojingumą ir tuo pačiu suponuoja pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi.

Nustatyta, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, jis drausmine tvarka baustas du kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas leidžia daryti išvadą, jog jis net ir būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, negeba laikytis nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, jog nuobaudos yra šiurkščios, t. y. mobiliojo ryšio telefono turėjimas ir smurto naudojimas prieš kitą nuteistąjį. Bylos duomenimis nustatyta, kad Didžiosios Britanijos „Wakefield“ kalėjimo korpuso ataskaitoje apie nuteistąjį rašoma: „CNOMIS sistemoje yra daugybė neigiamų įrašų apie T. U.. Būdamas kituose korpusuose, T. U. taip pat buvo užpuolęs personalo darbuotojus“. 2019 m. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuteistasis buvo užpuolęs pareigūną. 2019 m. baustas drausmine nuobauda už tai, kad prieš kitą nuteistąjį naudojo smurtą. Be to, nuteistojo atžvilgiu už režimo reikalavimų pažeidimus du kartus nuobaudos neskirtos, apsiribota žodinėmis pastabomis. Teismo vertinimu, nurodyti duomenys neleidžia daryti išvados, jog šiuo metu nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas ir bausmės tikslai pasiekti.

Kaip minėta, asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistieji laikysis įstatymų, nenusikals, ir gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad pirminio vertinimo atlikto pagal OASys metodiką metu buvo nustatyta vidutinė rizika. 2024 m. vasario 29 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu taip pat nustatyta vidutinė rizika. Nors vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žemėjanti, tačiau iš viso nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinta šešis kartus, visus kartus nustatyta vidutinė rizika, kas teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis deda nepakankamas pastangas, siekdamas sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia asmeniui nustatyti 6 kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti: kriminalinė istorija (būdingas nusikaltimų modelis); gyvenimo stilius ir draugai (nuolatinė veikla, skatinanti nusikalsti); piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikaltimai padaryti alkoholio poveikyje); emocinė gerovė (turi savęs žalojimo, bandymo nusižudyti istoriją); mąstymas ir elgesys (agresyvus elgesys, impulsų kontrolės ir savitvardos stoka); nuostatos (dviprasmiškos nuostatos į priežiūrą, apribojimus bei visuomenę). Teismas pažymi, kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu jokio objektyvaus pagrindo nėra. Taip pat tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Be to, pažymėtina, kad ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu nuteistajam taip pat buvo nustatyti 6 kriminogeniniai rizikos veiksniai. Ankstesnio vertinimo metu nuteistajam buvo nustatytas veiksnys - išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti (išsilavinimo, darbinės patirties stoka), tačiau paskutinio vertinimo metu nurodytas veiksnys išnyko, tačiau atsirado kitas – kriminalinė istorija. Teismas pažymi, jog teigiamai vertinama, kad nuteistasis padengė turėtus įsiskolinimus ir šiuo metu dirba, kas rodo jo polinkį taisytis, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė, vertinant visų kitų aplinkybių kontekste, negali būti suabsoliutinama, taikant šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo institutą.

Teismas pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 4 metai 1 mėnesis 22 dienos. Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis, tai yra tik vertinamoji kategorija, ką teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje.

Sutinkamai su tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis daro pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jau yra pasiekti bausmės tikslai ir nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals, todėl atsisakytina patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. balandžio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-2861 taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam T. U..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos (nuorašo) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.