Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. U. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutarties, kuria iš dalies tenkintas jo prašymas taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Jungtinės Karalystės Maidstono miesto Karūnos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu T. U. nuteistas už nužudymą – laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, už bandymą neteisėtai atimti laisvę – laisvės atėmimo bausme 2 metams, už šaunamojo ginklo turėjimą, siekiant sukelti smurto baimę – laisvės atėmimo bausme 5 metams, ir jam paskirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos, rekomenduojant atlikti mažiausiai 222 mėnesius (18 metų 6 mėnesius) bausmės.

2. Vadovaujantis 1983 Europos konvencija dėl nuteistų asmenų perdavimo, T. U. buvo perduotas iš Jungtinės Karalystės atlikti bausmę Lietuvos Respublikoje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi nuteistajam T. U. Jungtinės Karalystės Maidstono miesto Karūnos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu už nužudymą, bandymą neteisėtai atimti laisvę ir šaunamojo ginklo turėjimą, siekiant sukelti smurto baimę, paskirtos bausmės buvo suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi ir 146 straipsnio 2 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 18 metų 6 mėnesiams.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistojo T. U. prašymas dėl bausmės sušvelninimo tenkintas iš dalies – nuteistojo T. U. padaryta nusikalstama veika, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), paliekant tą pačią laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir atitinkamai nepakeistą subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 18 metų 6 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

4. Skundu nuteistasis T. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį, tinkamai išnagrinėti jo prašymą bei sušvelninti paskirtą bausmę.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus BK pakeitimams kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir, pritaikius 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymą Nr. XIV-2573, sušvelninti jam paskirtą bausmę (sutrumpinti bausmės laiką). Tuo pačiu pažymi, kad analogiški kitų nuteistųjų prašymai yra tenkinami ir teismas sušvelnina jiems paskirtas bausmes, tuo tarpu jo (T. U.) prašymas buvo tenkintas tik iš dalies. Nuteistajam nesuprantama, kodėl Vilniaus miesto apylinkės teismas nesušvelnino jam paskirtos bausmės, todėl prašo taikyti anksčiau minėtą įstatymą ir sušvelninti bausmę.

5. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.

III. Aukštesniojo teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo T. U. skundas atmetamas.

6. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Be to, baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.

7. Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo ir jo gynėjo prašymus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Paduodant prašymus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi BK 3 straipsnio nuostatomis (BPK 362¹ straipsnio 2 dalis). Taigi BPK 362¹ straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuo atveju, jeigu po nuosprendžio įsiteisėjimo buvo priimtas panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį įstatymas.

8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo prašymą, konstatavo, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK bendrosios dalies straipsnių ir BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei BK 284 straipsnio 1 dalies pakeitimai nėra reikšmingi nusikalstamas veikas padariusio T. U. teisinės padėties palengvinimo kontekste. Taip pat nustatyta, kad BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija švelnėjo, kadangi joje atsirado alternatyvi bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Padaryta išvada, kad naujoji BK 146 straipsnio 2 dalies redakcija laikytina turinčia grįžtamąją galią BK 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes numato švelnesnę teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. U. padaryta nusikalstama veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį perkvalifikuota į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), paliekant tą pačią laisvės atėmimo bausmę 2 metams ir atitinkamai nepakeistą subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą 18 metų 6 mėnesiams. Nors skunde nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi ir prašo sutrumpinti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą, tačiau aukštesnysis teismas pritaria žemesniojo teismo išvadai, kad nagrinėjamu nuteistojo T. U. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. XIV-3060 redakcija), nėra pagrindo paskirti jam švelnesnę bausmę, t. y. sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminą. Pažymėtina, kad perkvalifikavus nusikalstamą veiką neprivaloma skirti švelnesnės bausmės, kiekvienu atveju atsižvelgiama į aplinkybes, buvusiais nuosprendžio priėmimo metu, ir sprendžiama individualiai. Skundžiamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartyje teisingai nurodyta, kad Jungtinės Karalystės Maidstono miesto Karūnos teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu už šią nusikalstamą veiką nuteistajam (kaip ir už kitas jo padarytas nusikalstamas veikas, be kita ko, labai sunkų nusikaltimą) buvo paskirta griežčiausia sankcijose numatyta laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 29 d. nutartimi, suderinus bausmes su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu, bausmės rūšis nebuvo keičiama, nors tuo metu galiojusi BK 146 straipsnio 2 dalies sankcija numatė švelnesnę alternatyvią bausmės rūšį už laisvės atėmimą – areštą. Žemesnysis teismas pažymėjo, kad naujoje BK 146 straipsnio 2 dalies sankcijoje laisvės atėmimo bausmės ribos nebuvo keičiamos, todėl konstatuota nesant pagrindo mažinti už šį nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistajam paskirta bausmė yra proporcinga tiek jo asmenybei, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumui, todėl nėra pagrindo keisti ir švelninti jam paskirtą bausmę. Tai, kad, kaip nurodoma skunde, kitiems nuteistiesiems bausmės yra sušvelninamos, nereiškia, kad toks pagrindas nustatytas ir nuteistajam T. U.. Pažymėtina, kad klausimas dėl švelnesnės bausmės skyrimo kaskart sprendžiamas individualiai, vertinant tik nagrinėjamam atvejui bausmės klausimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgiant į kitose bylose nuteistiems asmenims paskirtas bausmes.

9. Dėl prašomo taikyti 2024 m. balandžio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo Nr. XIV-2573 pažymėtina, kad BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75 ir 92 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki 2025 m. vasario 1 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72-2, 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymo 50 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju nuteistajam T. U. teismuose vykęs baudžiamasis procesas yra pasibaigęs, todėl šioje nutarties pastraipoje nurodyti BK bendrosios dalies nuostatų pakeitimai nėra aktualūs ir negali būti taikomi. Akivaizdu, kad nuteistojo prašymas ir skundžiamos nutarties priėmimo dieną negalėjo būti tenkinamas. Be to, žemesnysis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, įvertinio šio įstatymo nuostatas, nustatė, kad nuteistojo atžvilgiu priimtas nuosprendis ir nutartis dėl bausmių suderinimo yra įsiteisėję ir vykdomi, todėl šie BK bendrosios dalies normų pakeitimai T. U. nėra aktualūs.

10. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartis, kuria iš dalies tenkintas nuteistojo T. U. prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės sušvelninimo, yra pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodomais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. U. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. kovo 24 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.