Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės ir Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017 ir priteistos žalos atlyginimo sumos sumažinimo, suinteresuoti asmenys E. K., uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos ir Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) akcinė draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos klasikinių medinių jachtų asociacija, biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pagal trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį priteisti iš atsakovių akcinės bendrovės (toliau – AB) (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) solidariai 35 529,02 Eur žalos atlyginimo, 6 procentus metinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidas Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-57-328/2017, kurioje teismas sprendimu atmetė trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus atsakovėms. Apeliacine tvarka bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-329-265/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė, trečiųjų asmenų savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies, iš atsakovių solidariai trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) priteisė 22 884,50 Eur, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

12. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas dėl 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pakeitimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl informacijos išreikalavimo

14. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Tačiau nagrinėjantis ginčą teismas kiekvienu atveju privalo ne tik visapusiškai išsiaiškinti ir įvertinti bylos išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, bet ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių kilusio ginčo pobūdį.

15. 2020 m. gegužės 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė prašymą dėl informacijos išreikalavimo, kuriuo prašo iš UAB (duomenys neskelbtini) išsireikalauti duomenis, ar UAB (duomenys neskelbtini) laivas (duomenys neskelbtini) gali būti šiuo metu eksploatuojamas, t. y. įpareigoti UAB (duomenys neskelbtini) pateikti paskutinį kartą atliktos šio laivo techninės apžiūros aktą (aktai galioja 2 metus); duomenis, ar kada nors laikotarpiu nuo 2014 m. šis laivas neatitiko techninių reikalavimų dėl laivo stiebo pažeidimų.

16. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme teikti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neįrodė, kad prašymo dėl duomenų išreikalavimo ji negalėjo pateikti anksčiau, t. y. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl šios instancijos teisme pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) ir turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei juos pagrindžiantys įrodymai. Taigi, teisėjų kolegija dėl pastarojo apeliantės prašymo išreikalauti duomenis sprendžia, kad tokių įrodymų pateikimo būtinybė neiškilo vėliau, todėl netenkina apeliantės prašymo.

Dėl atsakovės AB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo

17. Proceso atnaujinimo institutą reglamentuoja CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatos. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

18. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

19. Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

20. Byloje nustatyta, kad 2015 m. birželio 11 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pirmą kartą, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, trečiųjų asmenų reikalavimus tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės E. K. patikslintą ieškinį atsakovėms AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, akcinė draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) Lietuvos klasikinių medinių jachtų asociacija, biudžetinė įstaiga Lietuvos kariuomenė, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) pagal atsakovės AB (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei E. K. dėl be pagrindo įgytų pinigų priteisimo, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovėms AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo ir pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovėms AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, 2017 m. rugsėjo 6 d. pakartotinai išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovės ir trečiųjų asmenų reikalavimus atmetė, priešieškinį tenkino. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. sprendimą pakeitė. Minėta nutartimi, be kita ko, trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) 22 884,50 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014 m. gegužės 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini).

21. Pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017, prašydamos Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti, sumažinant trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteistą žalos atlyginimo sumą, lygią stiebo ir burių susukimo mechanizmo vertei. Savo prašyme nurodė argumentus, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo buvo konstatuota, jog buvo faktiškai pažeistas stiebo anodo sluoksnis, todėl stiebas tapo netinkamas eksploatuoti; stiebas ir burės susukimo mechanizmas keistini naujais, toliau pažeistą stiebą eksploatuoja.

22. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 12 d. nutartimi atnaujino procesą civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017 (Nr. 2-06-3-06037-2014-4). Nagrinėjamu atveju teisminis procesas išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo atnaujintas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Skundžiama nutartimi prašymas dėl 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties pakeitimo atmestas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, nenustačius pagrindų pakeisti 2018 m. gegužės 16 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį, pareiškėjų prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-57-328/2017 ir priteisto žalos atlyginimo sumos sumažinimo netenkintinas.

24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad, atnaujinus procesą, bylą nagrinėjantis teismas nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2006). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad nurodyta taisyklė turi būti taikoma ribotai, t. y. draudimas spręsti – buvo ar ne pagrindas atnaujinti procesą taikytinas tik sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, bet netaikomas jo pagrįstumui įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą, nes pakartotinio nagrinėjimo ribos apibrėžiamos proceso atnaujinimo pagrindais (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad atnaujintas procesas turi būti tęsiamas ir negali būti nutrauktas vien dėl to, kad pagrindo atnaujinti procesą iš tiesų nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011).

25. Minėta, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-611/2018).

26. Taigi teismas, siekdamas užtikrinti proceso atnaujinimo instituto tikslus, nutartyje privalo vertinti kiekvieno prašyme nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo pagrįstumą ir dėl to pasisakyti. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes iš esmės sutiko su jų pateiktu aplinkybių kvalifikavimu, kaip sudarančiu CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindą, todėl atnaujinęs procesą bylą nagrinėjo atsižvelgdamas į ribas, kurios buvo apibrėžtos šiuo proceso atnaujinimo pagrindu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė nenurodė tokių aplinkybių, kurios teiktų pagrindą spręsti, jog, atnaujinus procesą byloje, buvo padaryti tokie esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos ir dėl kurių būtų pagrindas naikinti teismo nutartį. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmiau aptartas apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

27. Apeliantė apeliacinį skundą grindžia tuo, jog nagrinėjamu atveju laivas su nepakeistu stiebu ir laivo susukimo mechanizmu eksploatuojamas septynerius metus, kai trečiajam asmeniui jų rinkos vertė buvo priteista tik tuo pagrindu, kad neva aptaškytų dalių eksploatacija negalima ir jos turi būti pakeistos naujomis, tai yra esminė aplinkybė sprendžiant klausimą dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio pagrįstumo. Žalos atlyginimas buvo priteistas UAB (duomenys neskelbtini) suklaidinus teismą, jog su minėtomis aptaškytomis detalėmis laivas negali būti eksploatuojamas. Šios bylos esmė yra susijusi su estetiniu jachtos dalių pasikeitimu (aptaškymu dažais), tai galbūt turėjo įtakos žalos atsiradimui (jachtos vertės sumažėjimui ar kt.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šias apeliantės argumentais.

28. Nagrinėjamu atveju byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovės AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) vykdydamos laivo (duomenys neskelbtini) dažymo darbus laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 4 d., neužtikrino, jog šalia stovintiems laivams nebūtų padaryta žala, t. y. nepasirūpino šalia stovinčių laivų apsaugojimu nuo galimo aptaškymo dažais, nestabdė dažymo darbų esant nepalankioms meteorologinėms sąlygomis ir nesant tinkamo darbo aplinkos paruošimo. Buvo konstatuota, kad atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir AB (duomenys neskelbtini) veiksmus su žala sieja tiesioginis priežastinis ryšys, todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu atsakovių prievolė laikyta solidaria.

29. Teisinėje literatūroje išskiriamos dvi pareigos: pagrindinė – nedaryti žalos, o kita, atsirandanti vietoje pažeistos pagrindinės pareigos – atlyginti neteisėtai padarytą žalą. Taigi, egzistuoja dviejų dalių nurodymas: asmuo įpareigojamas ne tik nedaryti žalos kitam – jis taip pat yra įpareigojamas tokią žalą, jeigu ji atsiranda, atlyginti. Remiantis CK 6.245 straipsnio 4 dalies ir 6.263 straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis asmuo, dėl kurio veiksmų atsirado žala kitam asmeniui, privalo šią žalą atlyginti.

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnį, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą visiškai atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje 3K-3-539/2012).

31. Nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, padaryta žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su dažymo darbus atlikusių atsakovių AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiksmais.

32. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 straipsnis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.) laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Vienas tokių taikomų būdų – prarasto turto atkuriamosios vertės nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).

33. Iš byloje pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) rašytinių įrodymų nustatyta, jog dėl to, kad laivo (duomenys neskelbtini) stiebas leistinomis priemonėmis, jo nepažeidžiant, negali būti valomas: UAB (duomenys neskelbtini) vienintelė įgaliotos stiebo ir burės susukimo mechanizmo gamintojos (duomenys neskelbtini) atstovė Lietuvoje, 2013 m. kovo 26 d. raštu patvirtino, kad nuimti dažų nuo stiebo nepažeidus stiebo anodo nei cheminiu, nei mechaniniu būdu negalima; tas pats taikoma ir suktukui; UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. gegužės 6 d. raštas patvirtino, kad pakartotinis stiebo anodavimas neįmanomas techniškai ir yra ekonomiškai neracionalus; UAB (duomenys neskelbtini) 2013 m. birželio 18 d. raštu patvirtinta, kad buvo bandoma leistinomis gamintojo priemonėmis pašalinti dažus nuo stiebo, tačiau jokio efekto pasiekta nebuvo. 2016 m. rugpjūčio 30 d. žalos vertinimo ataskaitoje taip pat nurodyta, kad stiebo anodo sluoksnio keitimas nei technologiškai, nei ekonomiškai nėra pagrįstas.

34. Byloje esančiame 2017 m. vasario 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad apžiūrimoje jachtos stiebo vietoje matoma maži (daugybiniai) patamsėjimai / tamsios dėmelės; patamsėjimų / tamsių dėmelių vietoje stiebo paviršius šiurkštus. UAB (duomenys neskelbtini) 2017 m. kovo 2 d. apžiūros akte konstatavo, kad buvo pažeistas stiebo anodo sluoksnis. Taigi stiebo anodavimo faktas yra nustatytas rašytiniais įrodymais, todėl pritartina UAB (duomenys neskelbtini) argumentams, jog patrynus dažų apnašas skiedikliu 646 suvilgyta kempinėle buvo faktiškai pažeistas stiebo anodo sluoksnis, todėl stiebas tapo netinkamas eksploatuoti.

35. Iš kartu su prašymu dėl proceso atnaujinimo pateikto 2019 m. birželio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (duomenys neskelbtini) matyti, kad antstolis J. P. vykdė AB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus 2019 m. birželio 19 d. prašymą konstatuoti faktines aplinkybes, kad laivo (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) stiebas šiuo metu yra aptaškytas dažais ir nėra pakeistas nauju. Minėtu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatuota, kad, vizualiai apžiūrėjus jachtos (duomenys neskelbtini) stiebą ir vantus, ant jų paviršių matyti daugybė kitos spalvos (tamsesnių) negu jachtos stiebų ir vantų spalva taškų.

36. Remiantis pirmiau aptartais argumentais darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad stiebo keitimas yra vienintelis dažų pašalinimo būdas ir kad, fiziškai nepažeidus, nėra galimybės jų pašalinti. Taigi trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) įrodė, jog stiebas ir burės susukimo mechanizmas keistini naujais. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, daro išvadą, kad teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė burinei jachtai (duomenys neskelbtini) padarytos žalos atlyginimą. Apeliantė, nesutikdama su reikalaujama žalos atlyginimo už sugadintus stiebą ir burės susukimo mechanizmą suma, turėjo procesinę pareigą paneigti suinteresuoto asmens reikalavimus, teikti savo argumentus bei įrodymus, patvirtinančius, jog žalos dydis yra mažesnis, ir pan. (CPK 178 straipsnis). Atsakovai nustatytų aplinkybių nepaneigė nei bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl atsakovės argumentai, kad žalos atlyginimo suma UAB (duomenys neskelbtini) buvo priteista tik tuo pagrindu, kad neva aptaškytų dalių eksploatacija negalima ir jos turi būti pakeistos naujomis, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pritartina suinteresuoto asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, jog ginčo esmė yra ne tai, ką nurodo atsakovė AB (duomenys neskelbtini) (laivo (duomenys neskelbtini) eksploatavimas, dėl kurio byloje nebuvo ginčo), bet pats padarytos žalos pašalinimo klausimas. Byloje buvo sprendžiamas esminis klausimas: kokiu būdu ir už kokią kainą galima pašalinti dažų apipurškimu padarytą žalą.

37. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai), todėl įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui negalimas. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014).

38. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pareiškėjos, prašydamos sumažinti priteisto žalos atlyginimo dydį, neįrodinėjo aplinkybių, jog stiebas toliau eksploatuojamas, nes stiebo anodo sluoksnis nebuvo pažeistas, ir (ar) jo pažeidimas įtakos stiebo techninėms savybėms neturi / ateityje neturės.

39. Iš byloje esančios 2016 m. rugpjūčio 30 d. žalos vertinimo ataskaitos nustatyta, kad nepriklausomas ekspertas inžinierius, atlikęs burinės jachtos (duomenys neskelbtini) žalos vertinimo ataskaitą, remdamasis pirminiu UAB (duomenys neskelbtini) sudarytu defektų aktu, apskaičiavo, kad aliumininių detalių nusidėvėjimas – 16,60 proc., kadangi panašaus tipo burinės jachtos yra eksploatuojamos apie 30 metų, žala padaryta laivui esant 5 metų amžiaus; virvėms taikė 30 proc. nusidėvėjimą, kadangi jų ilgaamžiškumas yra iki 15 metų. Iš žalos vertinimo ataskaitos priedo – burinės jachtos (duomenys neskelbtini) žalos suvestinės matyti, kad, be minėtų detalių, žiemos tentui skaičiuotas 25 proc. nusidėvėjimas.

40. Nagrinėjamu atveju skaičiuojant nusidėvėjimą vadovaujamasi 2007 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2007 m. rugpjūčio 1 d.“, IV skirsnyje „Vandens transporto priemonės“ nurodyta, jog kasmetinis eksploatuojamos technikos kainos sumažinimo procentas yra 6,25. Atsižvelgus, jog burinės jachtos (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai – 2007 m., naudojimo laikas – 70 mėn., nusidėvėjimas įvykio dieną buvo 36 proc. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gegužės 16 d. nusprendė, jog trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimas iš atsakovių solidariai priteisti 35 529,02 Eur žalos atlyginimą tenkintinas iš dalies, iš atsakovių AB (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) solidariai priteista 22 884,50 Eur (38 520,37 Eur – 4 140,58 Eur – 11 795,29 Eur) žalos atlyginimo trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini)

41. Nagrinėjamojoje byloje ieškovė įrodė jai padarytos žalos dydį. Atsakovių prašymai sumažinti priteistą žalos atlyginimą atsižvelgiant į tai, kad laivo eksploatacija yra esminė aplinkybė sprendžiant dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, atmestini kaip pagrįsti. Atsakovų argumentai, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir jais patvirtintas bylai reikšmingas aplinkybes, yra deklaratyvūs, nes ne teismas turėjo paneigti trečiojo asmens argumentus ir paneigti jo reikalaujamos žalos dydį, bet atsakovė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šalių pateiktus įrodymus bei nurodytus argumentus, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstas išvadas. Apeliantė nepateikė į bylą naujų įrodymų, kurie patvirtintų kitokią sugadintų ginčo objektų vertę.

42. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apeliantės apeliacinio skundo argumentai dėl šios dalies nesudaro pagrindo pakeisti skundžiamą nutartį.

Dėl UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinio skundo

43. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su ginčijamos nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų UAB (duomenys neskelbtini) priteisimo. Apeliantė teigia, jog už atsiliepimo į atsakovų prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje atnaujinus bylos nagrinėjimą UAB (duomenys neskelbtini) iš viso išleido 3 147,21 Eur sumą. UAB (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina į bylą pateiktos sąskaitos faktūros: 2019 m. spalio 31 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 1 161,60 Eur, 2019 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaita faktūra, serija (duomenys neskelbtini), 1 985,61 Eur, ir sąskaitų apmokėjimą patvirtinančių dokumentų kopijos. Visos išlaidos pagal 2019 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą, serija (duomenys neskelbtini), turėjo būti priteistos UAB (duomenys neskelbtini) iš pareiškėjų, kadangi visos jos buvo pagrįstos laiku į bylą pateiktais įrodymais.

44. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos)). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

45. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, jog teismas įpareigojo suinteresuotus asmenis pateikti atsiliepimus į prašymą, UAB (duomenys neskelbtini) patirtos 1 161,60 Eur atstovavimo išlaidos už atsiliepimo surašymą priteistinos solidariai iš pareiškėjų. Nusprendė, kad prašymas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl UAB (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos už rašytinius paaiškinimus nelaikytinos būtinomis, todėl nepriteistinos. Tai pat nurodė, jog kuro išlaidos gali būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, tik tuo atveju, jei jos buvo būtinos, UAB (duomenys neskelbtini) nepagrindė savo reikalavimo dėl išlaidų kurui pagrįstumo ir būtinumo, todėl jų iš pareiškėjų nepriteisė.

46. Sutiktina su apeliante, kad, visiškai atmetus atsakovių materialinius teisinius reikalavimus, ji įgijo procesinę teisę gauti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą. Pažymėtina, kad vien atsakovių prašymo atmetimas visais atvejais nesuponuoja šalies teisės į visų aptariamų išlaidų atlyginimą. Priteisiant turėtas išlaidas už teisines paslaugas, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas (CPK 98 straipsnio 2 dalis), į Rekomendacijose nurodytus kriterijus ir dydžius, taip pat būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

47. Minėta, kad UAB (duomenys neskelbtini) už advokato paslaugas, t. y. už atsiliepimo į atsakovų prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, rašytinių paaiškinimų rengimą, pasirengimą ir dalyvavimą teismo posėdyje atnaujinus bylos nagrinėjimą, patyrė 3 147,21 Eur išlaidas, kurias prašė priteisti iš atsakovių. Iš ginčijamos 2019 m. gruodžio 11 d. PVM sąskaitos faktūros, serija (duomenys neskelbtini), matyti, jog ji išrašyta ir už rašytinių paaiškinimų rengimą, pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, nurodytos ir papildomos išlaidos (kuras). Rekomendacijų 8.19 punkte nurodyta, jog maksimalus advokato užmokesčio koeficientas už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą yra 01; 8.16 punkte nurodyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, – 0,4.

48. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017). Iš byloje esančios banko mokėjimo nurodymo išrašo kopijos matyti, jog 2019 m. gruodžio 11 d. apmokėtos ginčijamos atstovavimo paslaugos, taigi vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis skaičiuojamas pagal 2019 m. II ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, kuris šalies ūkyje sudarė 1 289,00 Eur.

49. Kadangi UAB (duomenys neskelbtini) atstovas su prašymu nepateikė išsamios patirtų išlaidų išklotinės, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisinės paslaugos realiai buvo suteiktos, advokatas buvo atvykęs į teismo posėdį, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teisinga būtų atlyginti už dviejų valandą dalyvavimą teismo posėdyje. Todėl vadovaujantis CPK 93 straipsniu, 98 straipsniu ir remiantis protingumo, proporcingumo principais, atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes, UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovių priteistina 257,80 Eur (1 289 x 0,1 x 2) bylinėjimosi išlaidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog prašymas buvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, todėl UAB (duomenys neskelbtini) patirtos išlaidos už rašytinius paaiškinimus nelaikytinos būtinomis. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams dėl prašymo priteisti kuro išlaidas netenkinimo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) nepagrindė savo reikalavimo dėl išlaidų kurui pagrįstumo ir būtinumo.

50. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino UAB (duomenys neskelbtini) patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, ir sprendžia, jog yra pagrindas priteisti UAB (duomenys neskelbtini) iš atsakovių 1 419,40 Eur (1 161,60 Eur + 257,80 Eur) bylinėjimosi išlaidas, patirtas už advokato teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

51. Atsakovė AB (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas pažeidė CPK bei teismų praktikos reglamentavimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes priteisė bylinėjimosi išlaidas solidariai, o turėjo priteisti dalimis, t. y. po lygiai iš atsakovių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

52. Iš ginčijamos teismo nutarties rezoliucinės dalies matyti, jog pirmosios instancijos teismas nutarė priteisti UAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš pareiškėjų akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 1 161,60 Eur atstovavimo išlaidų; priteisti solidariai Valstybei iš pareiškėjų AB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 25,26 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

53. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-701/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2011). Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių atsakovių bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012).

54. Priimtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas priėmė atsakovėms nepalankų procesinį sprendimą, dėl to bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovių, kaip bylą pralaimėjusių asmenų. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, kuria priteistos solidariai bylinėjimosi išlaidos iš atsakovių, tikslintina, priteisiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš kiekvienos atsakovės lygiomis dalimis.

Dėl bylos procesinės baigties

55. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis keistina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

56. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

57. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

58. Atsakovės apeliacinis skundas netenkintas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

59. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, kuriuo apeliacinis skundas atmestas, UAB (duomenys neskelbtini) prašymas dėl 1 452,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš atsakovės AB (duomenys neskelbtini) yra tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundo netenkinti.

Uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:

„Priteisti iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), 1 419,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, tai yra po 709,70 Eur (septynis šimtus devynis eurus, 70 ct) iš kiekvienos, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini), po 12,63 Eur (dvylika eurų, 63 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).“

Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) 1 452,00 Eur (viena tūkstantį keturis šimtus penkiasdešimt du eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.