Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

2. 2022-11-28 Klaipėdos apygardos teisme gautas nuteistojo G. Č. prašymas pašalinti nuosprendžio vykdymo metu iškilusias abejones ir neaiškumus. Prašyme G. Č. nurodo, kad bylos nagrinėjimo Klaipėdos apygardos teisme metu buvo nustatyta, jog iš karto po nusikaltimų padarymo Jungtinėje Karalystėje 2013-03-28 jis buvo sulaikytas, suimtas ir Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Vinčesteryje 2013-11-11 sprendimu nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme, kurią atlikinėjo iki pat 2017-10-01, po to buvo suimtas ir perduotas Lietuvos Respublikai pagal Europos arešto orderį (toliau – ir EAO), kur toliau buvo laikomas suimtas (Teistumo pažymos su vertimu į lietuvių kalbą kopijos pridedamos prie šio prašymo).

2.1. Iš šią baudžiamąją bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų turinio matyti, kad nei Klaipėdos apygardos teismas, nei Lietuvos apeliacinis teismas nesprendė klausimo įskaityti į G. Č. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nuo 2013-03-28 iki 2017-10-01 Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje atliktą laisvės atėmimo bausmę. Dėl šios priežasties jam, G. Č., vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendį (prašyme klaidingai nurodoma data – 2022-06-06) kyla neaiškumų ir abejonių dėl šiuo nuosprendžiu paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės trukmės pagrįstumo. Todėl nuteistasis G. Č. prašo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalimi, priimti sprendimą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Vinčesteryje 2013-11-11 nuosprendžiu paskirta bausme ir į galutinę subendrintą bausmę įskaityti pagal Jungtinės Karalystės teismo nuosprendį faktiškai atliktos bausmės laiką.

2.2. BPK 361 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė, inter alia (be kita ko), priimti sprendimus įskaityti atliktą bausmę, kai bausmė paskirta pagal kelis nuosprendžius, jeigu atliktoji bausmė teismo nuosprendžiu neįskaityta arba įskaityta netiksliai. BPK 362 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų, numatytų BPK 361 straipsnyje, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas, t. y. šiuo atveju – Klaipėdos apygardos teismas.

2.3. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Kai bausmė, paskirta nauju nuosprendžiu, bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitos bausmės pridedamos (t. y. bendrinama apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, – prideda prie šios bausmės. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose nurodytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-133/2012, 2K-519/2013 ir 2K-162-719/2020). Kelių atskirų nuosprendžių priėmimas negali būti priežastimi, dėl kurios būtų pasunkinta kaltininko teisinė padėtis, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas paskyrimo aspektu.

2.4. Pažymėtina, jog vadovaujantis BK 97 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Į teistumą teismas atsižvelgia skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, taip pat pripažindamas asmenį pavojingu recidyvistu. Nors BK 63 straipsnis tiesiogiai neįtvirtinta, kad bausmė, paskirta užsienio valstybės teismo nuosprendžiu, turi būti bendrinama su bausmėmis, paskirtomis Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais, tačiau šiame straipsnyje expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra numatyta, kad šio straipsnio pagrindu gali būti bendrinamos tik tos bausmės, kurios yra paskirtos Lietuvos Respublikos teismų nuosprendžiais. BK priedo „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ 18 punkte nurodytas 2008-07-24 Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, kuris įsigaliojo 2014-03-13 įstatymu Nr. XII-776 ir galioja nuo 2014-03-25, taigi darytina išvada, kad šio Europos Sąjungos teisės akto nuostatos Lietuvos Respublikoje jau yra įgyvendintos, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamos nuostatos, siekiant jas suderinti su šiuo Europos Sąjungos teisės aktu, yra pakeistos. Tokiu būdu BK 63 ir 64 straipsnių nuostatų taikymas visiškai įvykdytiems užsienio valstybės teismų nuosprendžiams, kai Lietuvos Respublikoje skiriant bausmę už nusikalstamos veikos padarymą bausmė bendrindama su kitu nuosprendžiu (šiuo atveju su užsienio valstybės teismo nuosprendžiu) paskirta bausme, nepagrįstai neišplečia šių įstatymo nuostatų taikymo.

2.5. 2008-07-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė užtikrina, kad baudžiamojoje byloje prieš tam tikrą asmenį į ankstesnius kitose valstybėse narėse dėl to paties asmens priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius dėl kitų faktų, apie kuriuos buvo gauta informacija pagal taikomus dokumentus dėl tarpusavio teisinės pagalbos arba keitimosi informacija apie teistumą, būtų atsižvelgta tokia apimtimi, kokia atsižvelgiama į ankstesnius nacionalinius apkaltinamuosius nuosprendžius, ir kad jiems būtų priskirtos teisinės pasekmės, lygiavertės toms, kurios pagal nacionalinę teisę priskiriamos ankstesniems nacionaliniams apkaltinamiesiems nuosprendžiams.

2.6. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad viename savo sprendimų Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, analizuodamas 2008-07-24 Tarybos pamatinio sprendimo 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose taikymo sritį, yra nurodęs, kad šis sprendimas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas nacionalinei bylai, kurioje vykdymo tikslais subendrinta laisvės atėmimo bausmė skiriama atsižvelgiant į nacionalinio teismo asmeniui paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir bausmę, kitos valstybės narės paskelbtu ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtą tam pačiam asmeniui už kitas veikas. Pagal šį sprendimą, draudžiama, kad, prieš atsižvelgiant valstybėje narėje į kitos valstybės narės teismo anksčiau priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, šis nuosprendis pirmosios valstybės narės kompetentingų teismų būtų pripažintas pagal nacionalinę pripažinimo procedūrą. Pamatinio sprendimo 2008/675 3 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinama taip, kad pagal ją draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame numatyta, jog nacionalinis teismas, kuriam buvo pateiktas prašymas vykdymo tikslais skirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgiant, be kita ko, į kitos valstybės narės teismo paskelbtame ankstesniame apkaltinamajame nuosprendyje paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tuo tikslu pakeičia pastarosios bausmės vykdymo tvarką (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017-09-21 d prejudicinis sprendimas byloje Nr. C-171/16 Trayan Beshkov prieš Sofiyska gradska prokuratura).

2.7. Neabejotina, kad 2008-07-24 Tarybos pamatinis sprendimas 2008/675/TVR dėl atsižvelgimo į apkaltinamuosius nuosprendžius Europos Sąjungos valstybėse narėse naujose baudžiamosiose bylose, kuris yra įgyvendintas BK, G. Č. teigimu, šiuo atveju laikytinas lengvinančiu jo teisinę padėtį, todėl turi būti taikomas. Akivaizdu, kad tuo atveju, kai užsienio valstybės teismo paskirta bausmė yra visiškai atlikta, Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos kreipimosi į Lietuvą dėl nuosprendžio pripažinimo Lietuvos Respublikoje nėra ir negali būti, kadangi nuteistajam atlikus bausmę jo teisinis santykis su šia valstybe jau yra pasibaigęs. Tokiu atveju kliūčių bausmių bendrinimui nekyla, kadangi užsienio valstybės teismo nuosprendis nėra kvestionuojamas, kadangi jis yra įvykdytas. Atsižvelgiant į anksčiau aptartą teisinį reglamentavimą ir jo aiškinimą tarptautinių teismų praktikoje, darytina išvada, kad jam, G. Č., Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Vinčesteryje 2013-11-11 nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme tokiu būdu, lyg abu šie nuosprendžiai būtų priimti Lietuvos Respublikos teismuose, ir kad teisinės pasekmės pagal šiuos nuosprendžius būtų lygiavertės. Pažymėtina, jog tokios pozicijos dėl bausmių subendrinimo su užsienio valstybių teismų nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis laikosi ir Lietuvos Respublikos teismai (Kauno apygardos teismo 2017-02-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2009 (Teikimo Nr. T-41-238/2017); Panevėžio apygardos teismo 2019-11-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-130-337/2019 ir kt.).

2.8. G. Č. nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018-06-27 nuosprendžio priėmimo metu Jungtinės Karalystės Karūnos teismo Vinčesteryje 2013-11-11 sprendimas, kuriuo jis buvo nuteistas už Jungtinėje Karalystėje padarytas nusikalstamas veikas, jau buvo įsiteisėjęs, o juo paskirta bausmė įvykdyta, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, bausmės turi būti subendrintos, į galutinę subendrintą bausmę įskaitant G. Č. Jungtinėje Karalystėje faktiškai atliktos laisvės atėmimo bausmės laiką.