Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algimanto Valantino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Eriko Rugienio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, G. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę paskiriant atklikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. Č. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 29 d. nuosprendžiu jau nuteistu A. B., koordinuodamas šio veiksmus, neteisėtai įgijo ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, t. y. G. Č. 2012 m. lapkričio pabaigoje Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini), davė nurodymą A. B. nuvykti į Čilės Respubliką ir iš ten į Lietuvos Respubliką pargabenti labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, už tai pažadėjo sumokėti 4 000 Eur atlygį. Po to, A. B., vykdydamas jo nurodymus, 2012 m. gruodžio 8 d., apie 14 val., Čilės Respublikoje, (duomenys neskelbtini), viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 2 985,08 g – baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2 071,66 g (nuo 69.0% iki 69.6%) narkotinės medžiagos – kokaino, kurią, paslėpęs dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu ir laikydamas savo bagaže Nr. (duomenys neskelbtini), vykdamas lėktuvu iš Čilės Respublikos į Lietuvos Respubliką, iki 2012 m. gruodžio 10 d. apie 23.10 val., neteisėtai, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iki (duomenys neskelbtini) teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) oro uosto posto (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. Č. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje surinktus, teisme ištirtus ir patikrintus įrodymus, neatlikusi įrodymų tyrimo, tačiau iš naujo įvertinusi byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad apygardos teismas pagrįstai G. Č. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad G. Č., veikdamas organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ir kitoje byloje nuteistu A. B., koordinuodamas jo veiksmus, neteisėtai įgijo ir gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturint leidimo pervežti ir nepateikiant muitinės kontrolei, labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, padarė teisingą išvadą, kad G. Č. įgyvendino jam inkriminuotas veikas.

5. G. Č. gynėjas neginčija apygardos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, kad nuteistasis organizavo liudytojo A. B. kelionę į Čilės Respubliką, tačiau teigia, jog šios kelionės tikslas buvo ne narkotinės medžiagos – kokaino, o deimantų, įgijimas ir jų atgabenimas į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia gynybos versija paneigta pirmosios instancijos teismo surinktų ir ištirtų įrodymų visumos. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-78-651/2014 A. B. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis Čilės Respublikoje neteisėtai įgijo labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, kuris buvo paslėptas dviejų tuščių nešiojamųjų kompiuterių rankinių sienelėse po pamušalu, ir šią draudžiamą medžiagą gabeno į Lietuvos Respubliką neturėdamas leidimo pervežti ir nepateikdamas muitinės kontrolei (t. 1, b. l. 152–155). A. B. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje patvirtino, kad šios kelionės organizatorius buvo G. Č. ir iš pokalbio su juo suprato, jog liudytojo kelionės tikslas yra susijęs su draudžiamų medžiagų atgabenimu iš Čilės Respublikos (t. 4, b. l. 135–136). Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių A. B. būtų suinteresuotas apkalbėti G. Č. neteisingais parodymais. Pažymėtina, kad šis liudytojas neišvengė baudžiamosios atsakomybės, jam netaikyta jokių teisinių lengvatų. Priešingai, A. B., net ir duodamas G. Č., kaip nusikalstamų veikų organizatoriui, nepalankius parodymus, nuteistas realia laisvės atėmimo bausme inkriminuotų baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijų ribose.

6. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde didelis dėmesys skiriamas A. B. parodymų, susijusių su jo pirmos kelionės aplinkybėmis, prieštaringumui pagrįsti (dėl G. Č. skolos A. B., šiam pažadėto užmokesčio už sėkmingai įvykdytą kelionę ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pirmos kelionės į Čilės Respubliką aplinkybių nustatymas nėra šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, konkretaus atvejo kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami ne visiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Joks esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nėra padaromas, kai byloje esant ne esminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias, išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017 ir kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nenustatė, kad A. B. parodymai, duoti baudžiamojo proceso metu, turėtų esminių prieštaravimų, kurie neleistų jų pripažinti patikimu įrodymu. A. B. paaiškinimai, duoti per jo patikrą oro uoste pareigūnams, dėl kelionės tikslo ir kitų aplinkybių, kurios neatitinka jo baudžiamojo proceso metu duotų parodymų, savaime neleidžia pripažinti šio liudytojo parodymų nepatikimais, juolab kad jo elgesys patikros metu gali būti laikomas pirmine gynybine reakcija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apskųstame teismo nuosprendyje taip pat motyvuotai įvertinti ir A. B. parodymų neatitikimai liudytojos B. T. parodymams, atkreipiant dėmesį į tai, kad ji davė parodymus tik ikiteisminio tyrimo metu, vengė atvykti į teismą nagrinėjant A. B. ir G. Č. baudžiamąsias bylas. Todėl šios liudytojos parodymai pagrįstai nevertinti kaip paneigiantys A. B. parodymus.

7. Sprendžiant dėl A. B. parodymų patikimumo, reikšminga ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog G. Č. buvo susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kad per A. B. bus įgyti ir atgabenti kontrabanda deimantai, tačiau ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys ir A. B. nesilaikė susitarimo bei nutarė pakeisti sutartą nusikalstamą dalyką kitu (narkotinėmis medžiagomis). Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes G. Č. antrą kartą organizavo A. B. kelionę į Čilės Respubliką, abiejų kelionių eiga iš esmės buvo analogiška, išskyrus tą aplinkybę, kad pirmą kartą A. B. keliavo su B. T.. Taigi, negalima daryti išvados, kad nuteistojo analogiškos kelionės organizavimas A. B. buvo atsitiktinio pobūdžio. A. B. parodymų atitikimą tikrosioms bylos aplinkybėms patvirtina ir byloje nustatytas nusikalstamos veikos mechanizmas, t. y. pagal narkotinių medžiagų gabenimo per kurjerius schemą vienas žmogus turėdavo vykti į kelionę du kartus. Kartu su narkotinių medžiagų kurjeriu, turinčiu užduotį gabenti draudžiamas medžiagas, atvykdavo ir kitas žmogus, kuris kitoje kelionėje bus kurjeris, kad būtų įgytas bendrininkų, esančių Čilės Respublikoje, pasitikėjimas ir galėtų būtų užtikrintas nenutrūkstamas bendradarbiavimas. Šiuo atveju nėra abejonių, kad pačiam G. Č. buvo žinoma nusikalstama schema, t. y. kad A. B. keliavo kaip narkotinių medžiagų kurjeris, kuris ankstesnės kelionės metu buvo kurjerio palydovas.

8. Aplinkybę, kad nuteistasis turėjo tyčią, jog A. B. įgytų ir atgabentų labai didelį kiekį narkotinės medžiagos, taip pat patvirtina ir kitos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Pagal A. B. parodymus, G. Č. sakė jam, kad tarptautiniuose oro uostuose nebijotų šunų, kurie ieško draudžiamų medžiagų (t. 1, b. l. 136; t. 4, b. l. 135). Apskųstajame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad, jeigu G. Č. iš tiesų būtų nurodęs A. B. gabenti bekvapę medžiagą (deimantus), nuteistojo minėtas aiškinimas kitam bendrininkui būtų nelogiškas. Byloje liudytojais apklausti muitinės pareigūnai R. Z. ir L. P. parodė, kad tarnybinis šuo, mokantis užuosti draudžiamas medžiagas, nesureagavo į A. B. gabentą krovinį, kol šis nebuvo detaliau apžiūrėtas (t. 4, b. l. 42, 136). Tai rodo, kad G. Č. buvo žinoma, jog bus pasitelkta papildomų apsaugos priemonių, kad būtų apsunkintas gabenamų narkotinių medžiagų aptikimas. Spręsdamas G. Č. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, tinkamai įvertino nuteistojo, prie oro uosto laukusio atvykstančio A. B., atliktus veiksmus po to, kai liudytojas buvo sulaikytas muitinės pareigūnų. G. Č., sužinojęs apie šią aplinkybę, išvyko iš oro uosto, susitiko su paleistu A. B. atokioje vietoje, abu turėjo išmesti turėtus mobiliojo ryšio telefonus, nuteistasis išleido bendrininką ne prie šio namų. Jis taip pat išvyko į Jungtinę Karalystę, vėliau grįžęs stebėjo A. B. gyvenamąją aplinką, kad sužinotų apie skrydžio metu pasimetusio krovinio atgabenimą. Siejant A. B. nurodytas aplinkybes su aptartų G. Č. konspiracijos ir atsargumo reikalaujančių veiksmų atlikimu, darytina išvada, kad nuteistasis siekė nepakliūti į teisėsaugos pareigūnų akiratį dėl sąsajų su kontrabandos dalyku. Netiesiogiai nuteistojo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą patvirtina ir byloje gauti Europolo duomenys, kuriais remiantis jis Jungtinėje Karalystėje priklausė organizuotai grupei, užsiimančiai kokaino tiekimu į šią valstybę (t. 3, b. l. 61, 63; t. 4, b. l. 59).

9. Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo teiginio, kad A. B., sužinojęs, jog deimantų, kuriuos turės pargabenti iš Čilės Respublikos, nėra ir už kelionę negaus atlygio, pats suorganizavo neteisėtą narkotinių medžiagų pargabenimą į Lietuvos Respubliką, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai. Byloje nenustatyta, kad A. B. turėjo artimų ryšių su asmenimis, kurie neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis Čilės Respublikoje. Antra vertus, mažai tikėtina, kad organizuotos grupės nariai pasitikėtų atsitiktiniu asmeniu, kurio patikimumas nebūtų patvirtintas kito organizuotos grupės nario, perduodami jam labai didelį kiekį kokaino, turinčio atitinkamą vertę juodojoje rinkoje. Be to, remiantis šio liudytojų A. B. ir E. B. parodymais, A. B. neturėjo tiek pajamų, kad galėtų įsigyti tokius kiekius kokaino (t. 1, b. l. 121, 134; t. 5, b. l. 53). Priešingai, tokią galimybę objektyviai ribojo jo finansiniai sunkumai. Visos anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad būtent nuteistojo G. Č. nurodymu, A. B. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį kokaino Čilės Respublikoje ir gabeno jį į Lietuvos Respubliką. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, juos įvertinus kaip visumą ir sujungus į vieningą loginę seką, apygardos teismui leido daryti išvadą dėl G. Č. kaltės ir veikų kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

10. Apeliaciniame skunde nenurodoma jokių prieštaravimų dėl G. Č. paskirtos bausmės – laisvės atėmimo – dydžio ar jos pagrįstumo. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertinęs visas G. Č. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, už nusikaltimų, nustatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą jam paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes, taip pat, vadovaudamasis BK 63 straipsniu, teisingai subendrino bausmes.

11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija priėjo prie išvados, kad prieš G. Č. priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. Č. gynėjo advokato Eriko Rugienio apeliacinį skundą atmesti.