- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-05
- Bylos Nr.
- 1S-80-651/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00986-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nuteistasis
- K. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo K. S. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. K. S. atlieka bausmę pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžia – 2017 m. balandžio 18 d., bausmės pabaiga – 2029 m. balandžio 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 85 straipsniu nutarė: 1. Nuteistajam K. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. 2. Rekomenduoti nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio mažinimo vykdyti šias priemones: 2.1. vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2.2. išlaikyti teigiamą dinamiką dėl vidaus tvarkos laikymosi. 3. Rekomenduoti laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 3.1. numatyti priemones dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos; 3.2. numatyti priemones, kurios nukreiptos į problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių lavinimą, nepakankama galimų pasekmių įvertinimą; 3.3. numatyti priemones finansinio raštingumo lavinimui. 4. Nustatyti pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą – 2026 m. vasario 11 d. Nutarime nurodoma, kad Komisija įvertino, kad nuteistajam K. S. nuo 2025 m. liepos 21 d., atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, fiksuojama nuo vidutinės iki žemos sumažėjusi pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis turi įgijęs kelias specialybes, turi darbinės patirties laisvėje. Bausmės atlikimo pradžioje dirbo administracijos pasiūlytą darbą. Perkeltas į Vilniaus kalėjimą nuo 2022 m. vasario 24 d. užsiėmė individualia veikla, kuri 2023 m. balandžio 19 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Be kita ko, atliekant bausmę Vilniaus kalėjime buvo įsitraukęs į gerbūvio darbų atlikimą, nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 12 d. užsiėmė darbine veikla, taip pat dalyvavo savanoriškose veiklose. Nuteistasis įsiskolinimų neturi, skatintas 11 kartų, paskutinį kartą 2024 m. liepos 9 d.. Asmuo nuosekliai siekė švelnesnių bausmės atlikimo sąlygų: 2021 m. spalio 20 d. perkeltas į lengvąją grupę, 2024 m. gegužės 8 d. suteikta teisė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, 2024 m. lapkričio 19 d. perkeltas į Pusiaukelės namus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus įsidarbino, iki dabar išlaiko darbo vietos stabilumą. Nuteistasis aktyviai dalyvauja resocializacijos priemonėse, skirtose valdyti jam aktualius kriminogeninius veiksnius, stebima teigiama dinamika dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu, „Gyvenimo stilius ir draugai“ srityje. Taip pat nurodoma, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka 2 kartą, tai antras teistumas Lietuvoje, bet yra teistas ir užsienyje. Nusikaltimams būdingas modelis – materialinės naudos siekimas neteisėtais būdais. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytą tvarką įkalinimo įstaigoje pažeidė 8 kartus (6 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus – administracine). Nors teigė atsisakęs narkotikų, fiksuoti alkoholio (2020 m. vasario 1 d.) ir narkotikų (2021 m. balandžio 1 d.) vartojimo atvejai kalėjime, 2025 m. sausio 6 d. baustas už naudojimąsi telefonu vairuojant. Paskutinė nuobauda skirta jam būnant Pusiaukelės namuose, kas leidžia kelti prielaidą apie sunkumus net ir struktūruotoje aplinkoje varžyti savo elgesį ir išlaikyti teigiamą jo dinamiką ilgesnį laiką. Taip pat remiantis socialinio tyrimo išvada, matoma, kad nuteistajam išlieka aktualus galimų pasekmių nenumatymas bei rizikos neįvertinimas, stebimas tam tikras lengvabūdiškumas poelgiuose. Pastebima, kad kai kurių veiksmų nuteistas linkęs nesureikšminti, o tai gali lemti smulkius teisės pažeidimus ateityje. Nors nuteistasis deda tam tikras pastangas, tačiau norėtųsi matyti grynesnį bei vienpusiškesnį santykį su dinaminiais rizikos veiksniais, su nusikalstamomis veikomis. Matyti, kad nuteistasis kartais sudalyvauja resocializacijos priemonėse, tačiau dalyvavimas lieka formalus, programų ar priemonių tikslai lieka nepasiekti. Problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas galimų pasekmių įvertinimas išlieka aktualiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis, suėjus BVK nustatytam galimo lygtinio paleidimo terminui, nebuvo pristatytas Komisijai, nes neatitiko akivaizdžios pažangos kriterijų. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, yra netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atmestas nuteistojo K. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis K. S. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį, panaikinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir taikyti nuteistajam K. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistojo skundo motyvus ir priėmė iš esmės nemotyvuotą sprendimą. Skundžiamoje nutartyje nepasisakyta nei dėl nuteistojo nurodytų aplinkybių, nei dėl Komisijos išvadų pagrįstumo. Apsiribota formalia fraze, jog niekas neįpareigoja nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo, tačiau tai nėra pakankamas motyvas atmesti skundą, kadangi kiekvienas sprendimas turi būti pagrįstas išsamiais, aiškiais ir logiškais argumentais. Toks teismo sprendimas neužtikrina nei teisingumo vykdymo principo, nei teismo nutarties suprantamumo nuteistajam. Motyvuota teismo nutartis yra būtina tam, kad nuteistasis aiškiai suprastų, kokiu teisiniu pagrindu jo skundas atmetamas ir kokių kriterijų jis neatitiko. Be to, teismas privalėjo nurodyti, kokios konkrečios aplinkybės ar nuteistojo elgesio aspektai turi būti pakeisti ateityje, kad jis galėtų realiai siekti lygtinio paleidimo taikymo. Kiekvienas teismo sprendimas turi būti motyvuotas ne tik tam, kad būtų užtikrintas skaidrumas ir kontrolės galimybė, bet ir tam, kad pats asmuo, kurio atžvilgiu priimamas sprendimas, turėtų realią galimybę suvokti sprendimo esmę ir, jei reikia, koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Nemotyvuota nutartis šių reikalavimų neatitinka, o tai iš esmės pažeidžia tiek nuteistojo teisę į teisingą procesą, tiek lygtinio paleidimo instituto prasmę. Formalus požiūris suponuoja, jog individuali nuteistojo situacija nėra tinkamai įvertinama, o priimti sprendimai yra standartizuoti, neatsižvelgiant į faktinę elgesio dinamiką ir resocializacijos rezultatus. Tokiu atveju lygtinio paleidimo institutas faktiškai praranda savo esmę bei įstatymų leidėjo jam suteiktą prasmę, nes tampa tik deklaratyvia nuostata, o ne realiai veikiančiu mechanizmu. Lygtinio paleidimo paskirtis – užtikrinti, kad nuteistasis, atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės, turėtų realią galimybę pasitaisyti ir tęsti bausmės atlikimą laisvėje su tam tikrais apribojimais, tačiau išvengdamas griežčiausios bausmės visiško izoliavimo. Kai tiek Komisijos, tiek teismai, spręsdami dėl lygtinio paleidimo, nevertina jokių teigiamų elgesio pokyčių, nepasisako dėl nuteistojo pastangų, nesvarsto dalyvavimo resocializacijos programose, paskatinimų, drausminių nuobaudų nebuvimo ar kitų teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, nuteistojo elgesio korekcija netenka savo prasmės. Tokiu atveju susidaro situacija, kai nuteistasis, nepaisant savo realių pastangų, negali tikėtis, kad jos bus įvertintos, o suteikti teigiami paskatinimai bei pagyrimai tampa tik formalūs dokumentai, nesuteikiantys jokio svorio realiame sprendimų priėmime. Toks praktikos formavimasis iš esmės pažeidžia teisinės valstybės ir teisingumo principus, nes nuteistajam nesudaroma galimybė suprasti, kokios konkrečios pastangos yra reikšmingos ir kokių elgesio pokyčių iš jo tikimasi. Tokia situacija ne tik kad paneigia pačią įstatymų leidėjo įtvirtintą galimybę nuteistajam pasitaisyti, bet ir kuria itin neigiamas pasekmes: nuteistieji praranda pasitikėjimą valstybės institucijomis, ima manyti, kad jų pastangos neturi jokios reikšmės, o resocializacijos procesas tėra formalumas. Tai neišvengiamai skatina neigiamą požiūrį į valstybę, teismų sistemą bei resocializacijos priemones, kurios vietoje paskatos integruotis tampa atgrasios ir nemotyvuojančios. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas lygtinio paleidimo institutą, siekė ne vien bausmės švelninimo, bet ir suteikė aiškią perspektyvą, kad asmenys, atlikę dalį bausmės, galėtų įrodyti savo pasikeitimą, įgyti naujus socialinius įgūdžius, sustiprinti ryšius su visuomene bei grįžti į ją ne kaip grėsmė, bet kaip visaverčiai jos nariai. Kai ši galimybė realiai neužtikrinama, paneigiama pati įstatymo logika ir resocializacijos tikslai.
4.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis Komisijai buvo pristatomas jau ne pirmą kartą. Po ankstesnio svarstymo jam buvo pateiktos aiškios rekomendacijos, kurias jis, suprasdamas jų reikšmę, nuosekliai ir atsakingai įgyvendino. Jis dalyvavo visose jam nurodytose programose, aktyviai įsitraukė į veiklas, skirtas jo socialinių įgūdžių stiprinimui, laikėsi drausmės, už ką buvo ne kartą skatintas. Tokie veiksmai rodo ne formalų, bet realų jo pastangų rezultatą ir motyvaciją keistis. Tai yra svarbi aplinkybė, nes ji parodo, kad nuteistasis ne tik žodžiais deklaruoja norą keistis, bet iš tikrųjų elgiasi taip, kaip iš jo tikimasi. Skundžiama nutartimi šios aplinkybės neįvertintos, toks aplinkybių ignoravimas sudaro įspūdį, kad net ir sąžiningai vykdant visus reikalavimus, šios pastangos lieka nepastebėtos, o tai kelia pagrįstą nuteistojo nusivylimą. Svarbu tai, kad nuteistasis, vykdydamas rekomendacijas, investavo ne tik savo laiką, bet ir asmenines pastangas bei motyvaciją. Tai reiškia, jog jis aktyviai siekė geresnio rezultato ir elgesio pokyčių. Jei tokie žingsniai nevertinami, kyla klausimas, kokią prasmę turi rekomendacijų pateikimas. Jei, net ir atlikus viską, kas buvo reikalaujama, situacija nesikeičia, nuteistasis patenka į uždarą ratą, kuriame nėra aišku, ką dar jis turėtų padaryti. Tai neišvengiamai nemotyvuoja ir mažina tikėjimą, kad resocializacijos procesas yra veiksmingas ir sąžiningas. Šiuo atveju apylinkės teismas nepateikdamas jokios platesnės motyvacijos ar vertinimo dėl nuteistojo pateiktų argumentų, sprendimo priėmimą perleido aukštesnės instancijos teismui. Taigi pirmosios instancijos teismas neatliko iki galo įstatymo numatytos funkcijos. Nagrinėjamu atveju būtent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai ir vidutinė nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Akivaizdu, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie nuteistojo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad nuteistojo resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į visuomenę. Pažymima, kad nuteistasis turi užtikrintą gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius ir yra dirbantis, o tai rodo, kad laisvėje jis neturėtų susidurti su sunkumais dėl pragyvenimo, galinčiais pastūmėti atgal į nusikalstamą gyvenimo būdą. Turimas išsilavinimas, įgytos specialybės, pakankamos, stabilios, poreikius atitinkančios darbinės pajamos yra sėkmingos nuteistojo resocializacijos prielaidos.
4.3. Teigiama, kad Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijoje Nr. Rec. (2003)22 deklaruota, kad lygtinis paleidimas yra viena iš efektyviausiu ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Ši rekomendacija nustato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis tuo, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, bei tuo, kad lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Lygtinis paleidimas pagal minėtas rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtini paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
5. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi K. S., savaime nereiškia, jog nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai atmestas skundas dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam K. S. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą.
6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
7. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajam K. S. buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė 12 (dvylikai) metų. Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi, skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad K. S. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Visgi, reikia įvertinti ne tik tai, jog egzistuoja formali galimybė taikyti lygtinį paleidimą, tačiau būtina įvertinti ir kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kt. Atsakant į skundo argumentus pastebėtina tai, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formalioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
9. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog K. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, kurios yra priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstama veika vertinama tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.
10. Iš apygardos teismui pateiktų nuteistojo byloje esančių duomenų matyti, kad Lygtinio paleidimo komisijai K. S. buvo pristatomas pakartotinai, Komisija ankstesnio nuteistojo elgesio rizikos vertinimo metu nenusprendė jam taikyti lygtinio paleidimo. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Nagrinėjamu atveju Komisijos 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog nuteistojo K. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistajam išlieka aktualus galimų pasekmių nenumatymas bei rizikos neįvertinimas, stebimas tam tikras lengvabūdiškumas poelgiuose. Pastebima tai, kad kai kurių veiksmų nuteistas linkęs nesureikšminti, o tai gali lemti smulkius teisės pažeidimus ateityje. Nors nuteistasis K. S. deda tam tikras pastangas, tačiau norėtųsi matyti grynesnį bei vienpusiškesnį santykį su dinaminiais rizikos veiksniais, su nusikalstamomis veikomis. Matyti, kad nuteistasis kartais sudalyvauja resocializacijos priemonėse, tačiau dalyvavimas lieka formalus, programų ar priemonių tikslai lieka nepasiekti. Problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas galimų pasekmių įvertinimas išlieka aktualiais kriminogeniniais veiksniais. Komisija konstatavo, kad nuteistasis neatitinka BVK 82 straipsnyje nustatytų materialiųjų lygtinio paleidimo kriterijų ir, atsižvelgiant į visas išvardintas aplinkybes bei padarytas išvadas, kad netikslinga nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo resocializacijos skyriaus 2025 m. liepos 21 d. socialinio tyrimo išvados, nuteistajam K. S. konstatuoti keturi kriminogeniniai veiksniai, t. y. finansinės naudos siekis nusikalstamu būdu, psichoaktyvių medžiagų vartojimas, problemų atpažinimo bei sprendimo įgūdžių stoka, nepakankamas galimų pasekmių įvertinimas, abejingumas visuomenės normoms bei keliamiems reikalavimams. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pažymi, kad kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi minėti kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju išanalizuoti duomenys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis dar nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Be to, pažymėtina, kad nuteistajam K. S. nenustatytas nei vienas apsauginis kriminogeninis veiksnys.
12. Aukštesnysis teismas, įvertinęs tai, už kokią nusikalstamą veiką K. S. atlieka bausmę ir kokie kriminogeniniai veiksniai nustatyti jo atžvilgiu, daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo spręsti, kad nuteistojo padaryta pažanga yra tiek akivaizdi, kad suponuotų pagrindą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui.
13. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo vietos, kadangi šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-385-908/2023; 1S-256-817/2023; 1S-329-383/2023 ir kt.).
14. Vertinant nuteistojo asmenybę, elgesį bei pasiryžimą keisti savo gyvenimo modelį pažymėtina, kad nuteistasis K. S. turi įgijęs kelias specialybes, turi darbinės patirties laisvėje. Bausmės atlikimo pradžioje dirbo administracijos pasiūlytą darbą. Perkeltas į Vilniaus kalėjimą nuo 2022 m. vasario 24 d. užsiėmė individualia veikla, kuri 2023 m. balandžio 19 d. buvo prilyginta darbinei veiklai. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjime buvo įsitraukęs į gerbūvio darbų atlikimą, nuo 2024 m. gegužės 14 d. iki 2024 m. liepos 12 d. užsiėmė darbine veikla, taip pat dalyvavo savanoriškose veiklose. Nuteistasis įsiskolinimų neturi, skatintas 11 kartų, paskutinį kartą 2024 m. liepos 9 d.. 2021 m. spalio 20 d. buvo perkeltas į lengvąją grupę, 2024 m. gegužės 8 d. suteikta teisė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, 2024 m. lapkričio 19 d. perkeltas į Pusiaukelės namus. Nuo 2025 m. gegužės 1 d. perkeltas į (duomenys neskelbtini) pusiaukelės namus įsidarbino, iki dabar išlaiko darbo vietos stabilumą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytą tvarką įkalinimo įstaigoje pažeidė 8 kartus (6 kartus baustas drausmine tvarka, 2 kartus – administracine). Buvo fiksuoti alkoholio (2020 m. vasario 1 d.) ir narkotikų (2021 m. balandžio 1 d.) vartojimo atvejai kalėjime, 2025 m. sausio 6 d, baustas už naudojimąsi telefonu vairuojant. Paskutinė nuobauda skirta jam būnant Pusiaukelės namuose.
15. Pabrėžtina, kad lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo galimybė priklauso išimtinai nuo nuteistojo elgesio korekcijų, dėl to vertinant nuteistojo K. S. galimybes savo elgesį keisti teigiama linkme, atkreiptinas dėmesys ir į duomenis apie nuteistajam taikytas socialines reabilitacijos priemones. Skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos duomenimis, K. S. laisvės atėmimo bausmės metu 2020 m. birželio 4 d. nuteistasis baigė Meno terapijos grupę, 2020 m. rugpjūčio 27 d. baigė 13 valandų resocializacijos programą „Tėvystės įgalinimas laisvės atėmimo vietoje“, 2021 m. rugpjūčio 19 d. baigė 6 užsiėmimų „Priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų prevencinę grupę“, 2021 m. gruodžio 7 d. dalyvavo seminare „Patyčių ir smurto prevencijos įgūdžių stiprinimas (atpažinimas ir veiksmai)“, nuo 2022 m. vasario 7 d. iki 2022 m. vasario 21 d, nepilnai išklausė prevencinio pobūdžio „Įžanginę grupę“, turėdamas tikslą toliau tęsti terapiją Priklausomybių reabilitacijos grupėje (stacionare), nuo 2022 m. sausio 27 d. lankė narkomanų anonimų, nuo 2022 m. vasario 17 d. – anoniminių alkoholikų susirinkimus Vilniaus kalėjime. 2022 m. vasarį asmuo kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo, tačiau pirminio pokalbio metu jokių problemų neįžvelgė, pripažino, kad motyvacija konsultacijoms formali, orientuota į paskatinimą, 2023 m. sausį dalyvavo keliose konsultacijose, kurių metu analizuotas nusikalstamas ir dabartinis elgesys, siekta padėti išsigryninti problemines sritis. 2022 m. balandį dalyvavo edukacinio pobūdžio užsiėmimuose emocijų atpažinimo bei valdymo ir problemų, susijusių su agresyviu elgesiu, sprendimo temomis, 2022 m. rugpjūtį dalyvavo edukacinio pobūdžio užsiėmimuose alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, jų žalos, pasekmių temomis, 2022 m. spalio 20 d. dalyvavo seminare „Psichoaktyvios medžiagos: priklausomybės vystymosi mechanizmas ir gydymas“, 2023 m. balandžio 17 d. baigė 18 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių „Karjeros portretai“ užsiėmimus, 2023 m. balandžio 19 d. baigė 5 akademinių valandų trukmės „Smurtinio elgesio keitimo“ programą, 2023 m. sausio 26 d. – 2023 m. gegužės 11 d. lankė grupinės psichoterapijos užsiėmimus, dalyvavo 12 užsiėmimų. 2023 m. dalyvavo (duomenys neskelbtini) nuteistųjų konsultavimo centro 7 užsiėmimuose temomis: skolos, antstoliai, išieškojimas, vykdymas; taip pat 11 užsiėmimų, motyvuojančių sveikti nuo priklausomybės, 2024 m. balandžio 2 d. baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, perkeltas į pusiaukelės namus tolesniam bausmės atlikimui nuteistasis dalyvavo 12 individualių konsultacijų su socialinėmis darbuotojomis, 2025 m. vasario 6 d. baigė Socialinių įgūdžių ugdymo programą, dalyvavo 12 grupinių susitikimų, nuo 2025 m. balandžio 15 d. 1-2 kartus per mėnesį dalyvauja anoniminių alkoholikų susitikimuose VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kartą per mėnesį dalyvauja priklausomybių konsultanto konsultacijose, nuo 2025 m. gegužės 20 d. dalyvauja elgesio keitimo programoje „Elgesys – Pokalbis – Pasikeitimas“.
16. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo K. S. elgesys jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, jog jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotam, o jo paties nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai pakartotinai nenusikals, dėl to K. S. turi orientuotis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, toliau vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
17. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad nuteistojo skunde cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas (t. y. nesuteikiant prioriteto nei formalioms, nei materialioms lygtinio paleidimo sąlygoms). Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Teismas ar Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima atitinkamą sprendimą. Nuteistojo K. S. skunde aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo principai. Apygardos teismas neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nuteistajam, kaip neatitinkančiam BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos šiuo metu netaikytinas. Todėl nuteistojo K. S. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo K. S. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.