Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Sigitos Bieliauskienės ir Elenos Vainienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo K. S. skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam K. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 20 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad iki 2017 m. sausio 5 d., apie 16.30 val., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, prie savęs laikė tris folijos lankstinukus su jų sudėtyje esančia 2,875 g narkotine medžiaga – kanape, kuomet ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdos mieste, pardavė M. B..

Taip pat K. S. kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė 5 895 vnt. melsvos spalvos tablečių su užrašu „ROLLS ROYCE“, 6 vnt. tamsiai mėlynos spalvos apskritų tablečių, 2 vnt. stačiakampio formos rusvos spalvos tablečių, 1,579 g pilkšvos spalvos medžiagos, su paminėtų tablečių ir medžiagos sudėtyje esančiu labai dideliu kiekiu – 557,06 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 50 vnt. žalsvos spalvos popierėlių su jų sudėtyje esančia psichotropine medžiaga – LSD, taip pat K. S. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, laikė vieną rožinės spalvos tabletę su užrašu „Chupa Chiups“ ir baltos spalvos tablečių fragmentus su jų sudėtyje esančiais 0,505 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 6,315 g narkotine medžiaga – kanapėmis, kuomet 2017 m. balandžio 14 d., apie 21.30 val., dalį – ne mažiau kaip 83 vnt. melsvos spalvos tablečių su užrašu „ROLLS ROYCE“ su jų sudėtyje esančiu 7,554 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ties (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, pardavė už 300 Eur M. B., o likusias paminėtas psichotropines ir narkotines medžiagas toliau neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2017 m. balandžio 18 d., 00.50 val., ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, iki 2017 m. balandžio 19 d., 03.00 val., kuomet jas kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. S. BPK 140 straipsnio tvarka laikinai sulaikytas 2017 m. balandžio 18 d., Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi K. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas vėlesnėmis Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam K. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 20 d. Kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais konstatavus, kad kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir būdamas laisvėje daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus, bei padarius išvadą, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Priimdamas skundžiamą nutartį Klaipėdos apygardos teismas atsižvelgė į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas K. S., pobūdį, sunkumą, ankstesnius K. S. teistumus, ko pasėkoje padarė išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs daryti nusikaltimus, taip pat atsižvelgė į tai, kad K. S. nėra saistomas stipriais socialiniais ryšiais.

Kaltinamasis K. S. skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad pagal bylos duomenis nėra jokio pagrindo teigti, kad K. S. bėgs (slėpsis) nuo teismo ar darys naujus nusikaltimus, šiuos suėmimo taikymo pagrindus apygardos teismas konstatavo formaliai. Suėmimas yra pati griežčiausia, žmogaus teises labiausiai ribojanti kardomoji priemonė, todėl gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos garantuoja kiekvieno suimto asmens teisę proceso metu būti paleistam į laisvę kitomis priemonėmis užtikrinus jo atvykimą į teismą. Taip pat skunde cituojama Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, jog vien inkriminuojamos nusikalstamos veikos sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė negali būti laikomas pakankamu pagrindu skirti suėmimo terminą, ypač kai asmuo yra laikomas suimtas ilgą laiką. Sprendžiant dėl suėmimo taikymo turi būti atsižvelgiama ir į kitų aplinkybių visumą.

Teigiama, kad apygardos teismas neatsižvelgė, jog K. S. yra sukūręs šeimą, kurioje auga dvi nepilnametės dukros, K. S. ryšys su šeima yra labai stiprus, nenutrūkęs, o vien tai, kad K. S. kartu su šeima gyveno Olandijoje nesudaro pagrindo teigti, jog jis slapstysis nuo teismo, ypač atsižvelgiant į tai, jog Olandija yra Europos Sąjungos valstybė, kurioje galioja tarptautiniai susitarimai dėl teisinio bendradarbiavimo ir pan. Be to, K. S. sieja tvirti ryšiai su tėvais, kurie jį taip pat lanko įkalinimo įstaigoje ir pas kuriuos jis gyventų pakeitus kardomąją priemonę į švelnesnę. Taip pat K. S. yra įsteigęs individualią įmonę, užsiimančią automobilių remontu, pirkimu-pardavimu, kas yra pagrindinis jo šeimos pragyvenimo šaltinis.

Pažymima, kad byloje nėra duomenų, kad K. S. bandė ar ketino bėgti ar slėptis nuo pareigūnų, teismo ar daryti naujus nusikaltimus. Kaip teigia kaltinamasis, jam gali būti pritaikyta ir kita švelnesnė kardomoji priemonė ar keletas jų, padėsiančių pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, tuo labiau kad artimieji sutinka įmokėti piniginį užstatą.

Be to, šiuo metu byloje nėra surinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad K. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Teismo posėdyje kaltinamojo K. S. gynėjas prašė skundą tenkinti ir panaikinti jam kardomąją priemonę – suėmimą, prokurorė prašė skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą apygardos teismo nutartį.

Skundas atmetamas.

Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam K. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Sprendžiant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, byloje surinkti duomenys analizuojami ir vertinami tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti ar kaltinti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu. Kaltinamojo kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimai sprendžiami teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami ir įvertinami. Priešingai nei teigiama skunde, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo, slapto sekimo, kratos protokoluose, specialisto išvadose, asmenų apklausos protokoluose, taip pat kitoje bylos medžiagoje, leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis K. S. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Klaipėdos apygardos teismas kaltinamajam K. S. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teisėjų kolegijos nuomone, suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, suėmimo taikymo pagrindai ir sąlygos šiuo metu nėra išnykę.

Kardomoji priemonė – suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). K. S. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) ir labai sunkių (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už K. S. inkriminuotus nusikaltimus baudžiamajame įstatyme numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Pagal formuojamą teismų praktiką nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje nustatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, kaip tą neteisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apygardos teismas, tačiau šiuo atveju suėmimo taikymo pagrįstumą patvirtina ir kitos aplinkybės. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su K. S. socialiniais ryšiais, bei pagrįstai pripažino, kad kaltinamasis nėra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais su gyvenamąja aplinka Lietuvoje, jog būtų galima manyti, kad būdamas laisvėje nebėgs (nesislėps) nuo teismo. Nors K. S. yra sukūręs šeimą, kurioje auga dvi nepilnametės dukros, bet iki sulaikymo su šeima gyveno Olandijoje, kur ir dirbo, kas neabejotinai pagrindžia susiformavusius kaltinamojo ryšius su užsienio valstybe, o ne su Lietuva, nors Lietuvoje ir gyvena K. S. tėvai. Be to, K. S. anksčiau buvo teistas, tame tarpe ir užsienyje. Nurodytų aplinkybių pakanka pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės K. S. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios teismo išvados nepaneigia ir tai, kad Olandija kaip ir Lietuva priklauso Europos Sąjungai.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu yra kaltinamas K. S., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, K. S. anksčiau teistas, nors teistumas ir išnykęs, bet tai neigiamai apibūdina jo asmenybę ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti, nesilaiko visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, dėl ko būdamas nesuimtas gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo metu be nurodytų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. K. S. taikomo suėmimo terminas nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatų. Taigi, daroma išvada, kad šiuo metu K. S. kardomosios priemonės – suėmimo taikymas ir jo trukmė nepažeidžia BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo, kitų BPK reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos normų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo K. S. skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi kaltinamajam K. S. pratęstą suėmimo terminą trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 20 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.