- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2A-232-1187/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00226-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“
- Atsakovas
- L. I.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ieva Navickaitė-Sakalauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) L. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ignitis“ ieškinį atsakovui L. I. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mano Būstas Neris“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ignitis“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui L. I. (toliau – atsakovas, apeliantas), kurį patikslinusi prašė priteisti iš atsakovo 103,01 Eur skolos už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), tiektą elektros energiją, 5 proc. metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas yra Buto savininkas. Ieškovė tiekė elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini) bei Butui. Atsakovas tik iš dalies mokėjo už ieškovės tiektą elektros energiją, pilnai neapmokėdavo ieškovės pateiktų sąskaitų. 2022 m. birželio mėn. atsakovo skolos likutis buvo 38,96 Eur, tačiau atsakovas 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d. ir lapkričio 29 d. mokėjimais sumokėjo šį skolos likutį. Ieškovė išrašė atsakovui sąskaitas už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tiektą elektros energiją, kurių bendra suma 129,18 Eur. Atsakovas per aptariamą laikotarpį iš viso sumokėjo ieškovei tik 65,13 Eur, t. y. dalis jo sumokėtos sumos – 38,96 Eur padengė įsiskolinimą, buvusį iki 2022 m. liepos 1 d. Todėl už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tiektą elektros energiją pagal atsakovo deklaruotus ir ieškovės turimus duomenis atsakovas liko skolingas ieškovei 103,01 Eur (129,18 Eur + 38,96 Eur = 168,14 Eur; 168,14 Eur – 65,13 Eur = 103,01 Eur skolos likutis).
Atsiliepimas
3. Atsakovas L. I. atsiliepime nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė, šalindama teismo nurodytus ieškinio trūkumus, nepateikė jokių sąskaitų, pagrindžiančių atsakovo 38,96 Eur skolą, taip pat nepatikslino skolos susidarymo laikotarpio, todėl, nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys negali būti nagrinėjamas. Be to, ieškovė už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. tiektą elektros energiją pateikė sąskaitas, kurių bendra suma – 127,65 Eur. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad ieškovė naudojo skirtingus elektros apmokėjimo tarifus, apie kuriuos atsakovas nebuvo informuotas. Todėl atsakovas mokėdamas už elektros energiją naudojo 0,167 Eur / kWh tarifą. Atsakovas per minėtą laikotarpį iš viso sumokėjo ieškovei 61,79 Eur. Todėl atsakovo skola pagal ieškovės nurodytus įkainius ir skaičiavimo metodiką turėtų būti 65,86 Eur, o ne 103,01 Eur. Pažymėjo, jog yra pensinio amžiaus ir socialiai remtinas asmuo, pensija itin maža, todėl turėtų būti taikomos kompensacijos.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike papildomai nurodė, kad ieškovė 2016 metais parengė ir išsiuntė atsakovui elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Vis dėlto, atsakovas nėra pasirašęs su ieškove elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau, ieškovei tiekiant elektros energiją, o atsakovui ją vartojant, tarp bylos šalių susiklostė prievoliniai teisiniai elektros energijos tiekimo–vartojimo santykiai. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nuo 2022 m. liepos 1 d. patvirtino standartinį 0,33 Eur / kWh su PVM tarifą, taikomą iki 2022 m. gruodžio 31 d., taip pat 2022 m. gruodžio mėn. patvirtino standartinį 0,565 Eur / kWh su PVM tarifą, taikomą nuo 2023 m. pirmojo pusmečio. Buitiniams elektros energijos vartotojams nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo taikomas dalinis kainos kompensavimas. Kompensavimas pagal teisės aktus negalėjo būti didesnis negu 0,09 Eur / kWh su PVM ir galutinės energijos kilovatvalandės kainos (neįskaičiuojant dalinio kompensavimo, skirto papildomai dedamajai prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainai kompensuoti) nesumažina žemiau negu 0,24 Eur / kWh su PVM bei yra taikomas tik tuo atveju, kai galutinė energijos kilovatvalandės kaina (neįskaičiuojant dalinio kompensavimo, skirto papildomai dedamajai prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainai kompensuoti) yra didesnė nei 0,24ct/kWh su PVM. Nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo taikomas kainos dalinis kompensavimas, kuris, vadovaujantis teisės aktais, negalėjo būti didesnis negu 0,285 Eur / kWh su PVM ir galutinės energijos kilovatvalandės kainos (neįskaičiuojant dalinio kompensavimo, skirto papildomai dedamajai prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainai kompensuoti) nesumažina žemiau nei 0,28 ct / kWh su PVM bei yra taikomas tik tuo atveju, kai galutinė energijos kilovatvalandės kaina (neįskaičiuojant dalinio kompensavimo, skirto papildomai dedamajai prie elektros energijos persiuntimo paslaugos kainai kompensuoti) yra didesnė negu 0,28 Eur / kWh su PVM.
5. Ieškovė dublike taip pat nurodė, kad atsakovo mokėtiną sumą už bendroms reikmėms suvartotą elektros energiją pagal bendradarbiavimo sutartį apskaičiavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, kuris pateikdavo ieškovei duomenis apie paskirstytas mokėtinas sumas daugiabučio namo gyventojams, be kita ko, atsakovui. Ieškovė iš namo administratoriaus gautus duomenis apie konkrečiam butui kiekvieną mėnesį apskaičiuotas mokėtinas sumas už elektros energiją suvesdavo į savo kompiuterinę programą ir perkeldavo juos į ginčo laikotarpiu atsakovui išrašytas sąskaitas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas triplike papildomai nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kodėl ji už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. paskaičiavo 30,78 Eur už „Priskaitymą už bendras reikmes“. Atsakovas visada mokėdavo ieškovei už suvartotą elektros energiją iki padidinimo galiojusiu tarifu, bet ne padidintais 0,33 Eur / kWh ir 0,565 Eur / kWh tarifais, nes buvo įsitikinęs, kad kaip vartotojas, pensininkas ir socialiai remtinas asmuo, kurio pensija itin maža, negali būti diskriminuojamas. Be to, atsakovui pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą taikomos kompensacijos už būsto šildymą, karšto ir geriamojo vandens sunaudojimą, todėl turėtų būti taikoma kompensacija taip pat ir už tiektą elektros energiją.
7. Trečiasis asmuo UAB „Mano Būstas Neris“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, bet pateikė teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartimi išreikalautus duomenis apie per ginčo laikotarpį atliktus priskaitymus už bendroms namo reikmėms patiektą elektros energiją, tenkančią Butui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai ir priteisė ieškovei iš atsakovo 103,01 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą (103,01 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. vasario 15 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat, priteisė valstybei iš atsakovo 19,92 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Sprendimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., atsakovas už butui tiektą elektros energiją buvo skolingas ieškovei 38,96 Eur. Tiek iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo, tiek iš ieškovės pateiktų duomenų (pavyzdžiui, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos, pažymos apie abonentą) nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. iš viso sumokėjo ieškovei 65,13 Eur: 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 28 d. mokėjimais visiškai padengė 38,96 Eur įsiskolinimą, buvusį iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., taip pat sumokėjo dalį sumos už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją, t. y. sumokėjo 26,17 Eur. Už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tiektą elektros energiją pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 103,01 Eur (129,18 Eur – 26,17 Eur = 103,01 Eur).
8.2. Šios bylos nagrinėjimo ribos yra už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. atsakovo mokėtina suma ieškovei už jos tiektą elektros energiją Butui, taip pat Butui tenkančią dalį už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją. Atsakovas neginčija nei 38,96 Eur skolos susidarymo fakto, nei dydžio, tik teigia, kad ieškovė nepašalino teismo nutartyje nurodytų trūkumų, nes nepateikė jokių sąskaitų, pagrindžiančių atsakovo 38,96 Eur skolą. Atsakovo argumentai nepagrįsti, nes ieškovė pašalino ieškinio trūkumus, prašyme dėl trūkumų šalinimo paaiškino, kad atsakovas 38,96 Eur skolą, susidariusią iki ginčo laikotarpio, padengė 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 28 d. Atsakovas niekada neginčijo, kad gavo visas ieškovės atsakovui išrašytas sąskaitas tiek už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją, tiek ir iki ginčo laikotarpio tiektą elektros energiją. Ieškovė pagrįstai iki 2022 m. gruodžio 28 d. atsakovo 38,96 Eur sumokėta suma dengė visų pirma ne einamuosius mokėjimus, bet įsiskolinimą, kuris susidarė atsakovui už iki 2022 m. birželio 30 d. teiktą elektros energiją. Todėl atsakovo argumentai, kad jis per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. sumokėjo ieškovei 61,79 Eur, todėl pagal ieškovės nurodytus įkainius ir skaičiavimo metodiką skolos suma turėtų būti 65,86 Eur, bet ne 103,01 Eur, yra visiškai nepagrįsti.
8.3. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, prieš skelbdama paslaugos teikėjo nustatytas kainas ir tarifus, patikrina, ar nustatant kainas ir tarifus nebuvo pažeisti kainų ir tarifų nustatymo reikalavimai, ar nediskriminuojami vartotojai (Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – EEĮ) 69 straipsnio 9 dalis). Vadinasi, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prieš paskelbdama ginčo laikotarpiu aktualius tarifus, nenustatė jokių pažeidimų, be kita ko, susijusių su vartotojų diskriminavimu. Vien atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra pensinio amžiaus vartotojas, gaunantis itin mažas pajamas, įvertinus bylai aktualias teisės aktų nuostatas, nėra pagrindas teigti, jog jis šiuo konkrečiu atveju buvo diskriminuojamas.
8.4. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovui, kaip pensinio amžiaus ir socialiai remtinam asmeniui, turėjo būti taikoma papildoma kompensacija ar mažesnis negu standartinis tarifas už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją. Iš atsakovo kartu su tripliku pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pranešimo matyti, kad atsakovui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, tačiau ne į ginčo laikotarpiu tiektos elektros energijos papildomą kompensaciją.
8.5. Ieškovė išrašydama atsakovui sąskaitas už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. butui tiektą elektros energiją, jose nurodytas atsakovo mokėtinas sumas paskaičiavo teisingai, vadovaudamasi teisės aktais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais ir paskelbtais tarifais, taip pat teisingai pritaikė Vyriausybės nutarimuose nustatytas kompensacijas, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. taikė atsakovui 9 ct / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino atsakovui kainą iki 0,24 Eur / kWh su PVM; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. taikė atsakovui 0,285 Eur / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino atsakovui kainą iki 0,28 Eur / kWh su PVM; 2023 m. kovo 31 d. skaičiavo kainą atsakovui taikydama 0,28 Eur / kWh su PVM tarifą. Konstatuotina, kad ieškovė teisingai paskaičiavo atsakovui mokėti 98,40 Eur už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Butui patiektą elektros energiją.
8.6. Ieškovė išrašydama atsakovui sąskaitas už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią proporcingai Butui, jose nurodytas atsakovo mokėtinas sumas paskaičiavo teisingai, vadovaudamasi teisės aktais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais ir paskelbtais tarifais, taip pat teisingai pritaikė Vyriausybės nutarimuose nustatytas kompensacijas, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. taikė 9 ct / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino kainą iki 0,24 Eur / kWh su PVM; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. taikė 0,285 Eur / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino kainą iki 0,28 Eur / kWh su PVM; 2023 m. kovo 31 d. skaičiavo kainą taikydama 0,28 Eur / kWh su PVM tarifą. Konstatuotina, kad ieškovė teisingai paskaičiavo atsakovui mokėti 30,78 Eur už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią proporcingai ginčo butui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas (apeliantas) L. I. apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą dalyje dėl 38,96 Eur skolos priteisimo ir šioje dalyje ieškinį atmesti; 2) skirti ieškovei 300 Eur baudą; 3) priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Atsiliepimas
9.1. Atsakovas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis neginčija nei 38,96 Eur skolos susidarymo fakto, nei dydžio. Byloje nėra nei vieno rašytinio įrodymo pagrindžiančio, jog atsakovas sutinka su 38,96 Eur dydžio skola. Priešingai – atsakovas ginčija 38,96 Eur dydžio skolą, todėl ir teigia, kad ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme, nes pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 135 straipsnio 2 dalį, kadangi ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir nepateikė šią skolą pagrindžiančių sąskaitų faktūrų.
9.2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas niekada neginčijo, jog gavo visas ieškovės atsakovui išrašytas sąskaitas, be kita ko sąskaitas, išrašytas tiek už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją, tiek taip pat ir iki ginčo laikotarpio tiektą elektros energiją. Atsakovas PVM sąskaitų faktūrų už iki ginčo laikotarpio tiektą elektros energiją negavo, o ieškovė jų į bylą nepateikė. Atsakovas prašė ieškovės pateikti PVM sąskaitas faktūras už laikotarpį nuo 2021 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. (2023 m. sausio 30 d. atsiliepimo į ieškinį 3 priedas), tačiau atsakymo negavo.
9.3. Atsakovas mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, jam turėtų būti nustatyta teisė ne tik į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, tačiau ir į ginčo laikotarpiu tiektos elektros energijos papildomą kompensaciją, todėl jo sumokėta 65,13 Eur suma už ginčijamą laikotarpį yra teisinga ir pakankama.
9.4. Ieškovė savo reikalavimą dėl 38,96 Eur dydžio skolos priteisimo grindžia tik savo pačios sudaryta priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją lentele. Analogiškoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021, apie savo pačių sudarytas lenteles yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteista skola, turėjo išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus.“ (minėtos nutarties 46 p.). Byla buvo grąžinta apygardos teismui, kuris 2021 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-3029-1012/2021, 22 punkte nurodė, kad: „Nustatyta, kad ieškovė savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš esmės grindžia tik savo pačios sudaryta mokėjimų suvestine – žiniaraščiu“, o nutarties 23 punkte konstatavo, kad: „Dėl to nagrinėjamu atveju ieškovės pateiktų įrodymų – savo pačios sudarytos mokėjimų suvestinės – žiniaraščio neužtenka konstatuoti, jog prašoma priteisti skola yra pagrįsta.“
9.5. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas patyrė sveikatos sutrikimus dėl ieškovės grasinimų nutraukti elektros energijos tiekimą, todėl nesutiktina su teismo vertinimu, kad „atsakovo 2023 m. rugsėjo 14 d. ir rugsėjo 21 d. prašymuose bei jų prieduose (žr. dokumentus: Nr. DOK-144883 ir Nr. DOK-149438) nurodyta informacija apie ieškovės ketinimus nutraukti atsakovui elektros energijos tiekimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsakovas prašo teismo skirti ieškovei 300 eurų dydžio baudą už patirtą moralinę žalą ir dėl savo dominuojančios padėties rinkoje grasinimų savo klientams.
10. Ieškovė UAB „Ignitis“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Ieškovė reiškė reikalavimą už laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. susidariusią atsakovo skolą. Šalindama pirmos instancijos teismo nurodytus trūkumus pasisakė, jog 38,96 Eur skola susidarė iki ginčo laikotarpio, kuri buvo padengta 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 28 d. atliktais atsakovo mokėjimais. Kadangi ieškovė šioje dalyje nereiškė reikalavimo, tai ir nepateikė sąskaitų faktūrų pagrindžiančių šį įsiskolinimą.
10.2. Atsakovas sutinka, jog už ginčijamą laikotarpį būtų sumokėta 64,80 + 33,60 + 30,78 = 129,18 Eur. Taip pat sutinka, kad šią sumą patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros. Tačiau atsakovas nevertina fakto, jog atsakovo sumokėtais 65,13 Eur buvo dengiama ankstesnė skola, t. y. 38,96 Eur. 38,96 Eur (likutis 2022 m. liepos 1 d.) + 129,18 Eur ( per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. priskaičiuota) = 168,14 Eur – 65,13 Eur (atsakovo per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d. apmokėta suma) = 103,01 Eur (skolos likutis 2023 m. balandžio 1 d.).
10.3. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo pateiktame išraše matyti, jog mokėjimai ieškovei buvo vykdomi į dvi skirtingas sąskaitas. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ieškovė tiekė ne tik elektros energiją į Butą, bet ir gamtines dujas bei teikia su gamtinių dujų tiekimu susijusias paslaugas. Įmokos už elektros energiją ir gamtines dujas yra renkamos į atskiras surenkamąsias sąskaitas. Į sąskaitą (duomenys neskelbtini) atsakovo atlikti mokėjimai už elektros energiją: 2022 m. liepos 27 d. 6,68 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. 6,38 Eur, 2022 m. rugsėjo 30 d. 8,35 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. 16,70 Eur, o į sąskaitą (duomenys neskelbtini) atsakovo atlikti mokėjimai už gamtines dujas ir su tuo susijusias paslaugas: 2022 m. liepos 27 d. 2,96 Eur; 2022 m. rugpjūčio 29 d. 2,96 Eur; 2022 m. rugsėjo 30 d. 2,96 Eur; 2022 m. lapkričio 29 d. 6,16 Eur.
10.4. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, jam turėtų būti nustatyta teisė ne tik į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, tačiau ir į ginčo laikotarpiu tiektos elektros energijos papildomą kompensaciją. Su tokia nuomone nesutiktina. Minėtame įstatyme yra numatyta teisė tik į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Tik įstatymo leidėjui pakeitus Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą ir nustačius teisę į elektros energijos kompensaciją, ieškovė ją pritaikytų. Šis apelianto reikalavimas yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
10.5. Ieškovė savalaikiai vykdė visus teismo įpareigojimus, teismo nurodytais terminais pašalino trūkumus, pateikė dubliką, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovė procese elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai, sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, siekdama sąmoningai piktnaudžiauti procesu, pažeisti atsakovo teises ir (ar) teisėtus interesus, todėl nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo ieškovės atžvilgiu taikyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis teisinius padarinius – skirti baudą.
10.6. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė straipsnį ir banko išrašus. Apeliantas šiuos įrodymus galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, jie jokių reikšmingų aplinkybių sprendžiamam klausimui nepatvirtina. Atsakovo moralinės žalos atlyginimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį dėl skolos už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. priteisimo, dalį atsakovo už elektros energiją atliktų mokėjimų įskaitė iki ginčo laikotarpio susidariusiai skolai (skolos likučiui) padengti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
14. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naują įrodymą – 2023 m. lapkričio 21 d. gautą el. laišką, kuriame yra nuoroda į dienraščio Vakarų ekspresas straipsnį „Kliuvo „Igničiui“ – priteisė moralinę žalą“.
15. Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, yra pašalinama (ar sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).
16. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 44 punktas). Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su teikiamo naujo įrodymo turiniu, pirmiausia nurodo tai, kad apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujai teikiamą įrodymą, nepagrindė, dėl kokių priežasčių šio įrodymo negalėjo pateikti anksčiau bei kokią įtaką turės sprendžiant šalių ginčą. Nors minėtas el. laiškas gautas bei straipsnis publikuotas po priimto skundžiamo teismo sprendimo dienos, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto pateiktas straipsnis neturi įtakos sprendžiant dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliantas kartu su apeliaciniu skundu teikiamo dokumento pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės nepagrindė. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismui nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai į nagrinėjamą bylą nepriimami.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Ieškovė UAB „Ignitis“ tiekia elektros energiją namui, esančiam (duomenys neskelbtini), taip pat butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui L. I. (1 t., e. b. l. 48 – 49). Ieškovė už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. Butui tiektą elektros energiją, taip pat šiam Butui tenkančią dalį už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją išrašė ir pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas, kurių bendra suma – 129,18 Eur.
19. Iš minėtų sąskaitų, išrašytų už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tiektą elektros energiją, nustatyta, kad ieškovė paskaičiavo mokėti atsakovui: 12,72 Eur už 2022 m. liepos mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 3,12 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 12,52 Eur už 2022 m. rugpjūčio mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 2,92 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 13,93 Eur už 2022 m. rugsėjo mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 1,93 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 1,53 Eur už 2022 m. spalio mėn. bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 26,96 Eur už 2022 m. lapkričio mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 2,96 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 13,28 Eur už 2022 m. gruodžio mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 3,68 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 15,66 Eur už 2023 m. sausio mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 4,46 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 16,66 Eur už 2023 m. vasario mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 5,46 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui; 15,92 Eur už 2023 m. kovo mėn. tiektą elektros energiją, iš kurios 4,72 Eur yra už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, tenkančią atsakovo butui (1 t., e. b. l. 61 – 88). Bendra pirmiau nurodytose sąskaitose nurodyta suma – 129,18 Eur, iš kurios bendra suma už ginčo butui tiektą elektros energiją yra 98,40 Eur ir bendra 30,78 Eur suma už bendro naudojimo objektams tiektą elektros energiją, proporcingai tenkanti ginčo butui.
20. Tiek iš atsakovo pateikto sąskaitos išrašo, tiek iš ieškovės pateiktų duomenų (pavyzdžiui, priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitos, pažymos apie abonentą) nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. iš viso sumokėjo ieškovei 65,13 Eur: 2022 m. liepos 27 d. sumokėjo ieškovei 6,68 Eur; rugpjūčio 29 d. – 6,68 Eur; rugsėjo 30 d. – 8,35 Eur; lapkričio 29 d. – 16,70 Eur; gruodžio 28 d. – 6,68 Eur; 2023 m. sausio 28 d. – 6,68 Eur; vasario 26 d. – 6,68 Eur; kovo 29 d. – 6,68 Eur (1 t., e. b. l. 104 – 105). Taigi atsakovas 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 28 d. mokėjimais visiškai padengė 38,96 Eur įsiskolinimą, buvusį iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., taip pat sumokėjo dalį sumos už ginčo laikotarpiu tiektą elektros energiją – 26,17 Eur. Už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. tiektą elektros energiją pagal ieškovės išrašytas sąskaitas atsakovas nėra sumokėjęs ieškovei 103,01 Eur (129,18 Eur – 26,17 Eur = 103,01 Eur).
Dėl 38,96 Eur skolos dalies priteisimo
21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas ieškovei už tiektą elektros energiją laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. skolingas 103,01 Eur sumą. Apeliantas apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 38,96 Eur skolos priteisimo. Apeliantas nurodo, kad už ginčijamą laikotarpį ieškovė reikalavo, kad jai būtų sumokėta 129,18 Eur suma. Atsakovas sumokėjo 65,13 Eur, taigi bendra atsakovo skola ieškovei pagal jos reikalavimą už ginčijamą laikotarpį yra 129,18-65,13=64,05 Eur. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 103,01 Eur skolą, jo sumokėtomis įmokomis ankstesnė 38,96 Eur skola negalėjo būti dengiama, kadangi aplinkybė, jog ieškovas iki 2022 m. liepos 1 d. buvo skolingas 38,96 Eur sumą, byloje neįrodyta.
22. Visų pirma, apeliantas tvirtina, kad ieškovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų dėl skolos, susidariusios iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. liepos 1 d., todėl ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas, nes ieškovė nepateikusi sąskaitų faktūrų tinkamai nepašalino ieškinio trūkumų, antra, pagal teismų praktiką ieškovės sudaryta ataskaita negali būti laikoma tinkamu skolos įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su minėtais apeliacinio skundo argumentais.
23. Pagal civilinio proceso teisėje įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (CK 1.38 straipsnis). Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Taip pat ieškovas turi nurodyti įrodymus, patvirtinančius ieškovo išdėstytas aplinkybes, bei prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis).
24. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 14 d. ieškovė Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams pateikė pareiškimą, kuriuo prašė išduoti teismo įsakymą dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Teismas pareiškimą tenkino ir 2023 m. vasario 15 d. išdavė teismo įsakymą. 2023 m. balandžio 17 d. atsakovas pateikė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Teismas 2023 m. balandžio 21 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pareikšti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2023 m. gegužės 3 d. ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuris teismo 2023 m. gegužės 5 d. nutartimi buvo priimtas bei perduotas nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.
25. Po ieškinio priėmimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nustatė, kad ieškinys, be kita ko, neatitinka 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų bei 2 dalies reikalavimų, todėl nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir įpareigojo: 1) aiškiai ir tiksliai nurodyti 103,01 Eur skolos susidarymo laikotarpį; 2) pateikti teismui visų skolos susidarymo laikotarpiu išrašytų ir atsakovui pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų kopijas; 3) pateikti savo poziciją dėl atsakovo sumokėtų įmokų. Ieškovė šalindama ieškinio trūkumus aiškiai apibrėžė ieškinio dalyką – nurodė, jog 103,01 Eur skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. balandžio 1 d., ir pateikė PVM sąskaitas faktūras išrašytas už šiuos mėnesius. Ieškovė taip pat pateikė paaiškinimus dėl ieškovo atliktų mokėjimų t.y., kad atsakovas mokėjimais 2022 m. liepos 27 d. 6,68 Eur, 2022 m. rugpjūčio 29 d. 6,38 Eur, 2022 m. rugsėjo 30 d. 8,35 Eur, 2022 m. lapkričio 29 d. 16,70 Eur ir 2022 m. gruodžio 28 d. 6,68 Eur padengė 2022 m. birželio mėn. skolos likutį – 38,96 Eur, ir pateikė savo sudarytą ieškovo skolos ataskaitą už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d.
26. Byloje ginčo nėra, kad šios bylos nagrinėjimo ribos yra už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. susidariusi atsakovo skola ieškovei už jos tiektą elektros energiją Butui. Atsižvelgiant į ieškinio nagrinėjimo ribas, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė nurodė tikslų prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpį, pateikė už šį laikotarpį atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras bei paaiškino, jog 38,96 Eur skola susidarė iki ginčo laikotarpio, kuri buvo padengta 2022 m. liepos 27 d., rugpjūčio 29 d., rugsėjo 30 d., lapkričio 29 d. ir gruodžio 28 d. atliktais atsakovo mokėjimais ir pateikė tai pagrindžiančius duomenis (priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaitą, 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija LAES Nr. 09827343, kurioje nurodyta, jog likutis 2022 m. birželio 30 d. (neapmokėta) – 38,96 Eur suma), pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apelianto argumentai dėl nepašalintų ieškinio trūkumų yra nepagrįsti, o ieškinys atitiko tiek bendruosius procesiniams dokumentams, tiek ieškiniui keliamus reikalavimus.
27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, jog šios bylos aplinkybės yra analogiškos kaip ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021 bei Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-3029-1012/2021, kuri priimta kasaciniam teismui minėta nutartimi grąžinus bylą nagrinėti iš naujo.
28. Kasacinio teismo konstatuota, kad vienoje byloje priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas kaip teismo precedentas gali būti taikomas kitoje byloje tik tada, kai pastarosios nagrinėjamos bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios tos pačios teisės taikymą, yra tapačios arba iš esmės panašios, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Taigi pagrindinis kriterijus, lemiantis jau išnagrinėtoje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo kaip precedento taikymą, yra esminės faktinės bylos aplinkybės, kurių buvimas lemia teisinių santykių kvalifikavimą ir atitinkamų teisės normų taikymą. Teismui konkrečioje nagrinėjamoje byloje nenustačius esminių jos faktinių aplinkybių, kitoje byloje priimto teismo sprendimo kaip precedento taikymas yra negalimas, nes tai neatitiktų teismo precedento taikymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020, 61 punktas; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-611/2021, 58 punktas).
29. Minėtoje byloje ieškovė UAB „Mano Būstas Neris“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo L. I. 331,24 Eur skolą už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl buto savininko pareigos atsiskaityti pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pateiktas sąskaitas. Kasacinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad ieškovė, siekdama, kad jai būtų priteista skola, turėjo išsamiai nurodyti jos pagrindą, pateikti ją pagrindžiančius įrodymus, t. y. aiškiai nurodyti, kokią skolą yra siekiama prisiteisti, kokiu pagrindu ji susidarė, ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Taip pat nurodė, kad ginčą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas išsamiai netyrė ir nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, susijusių su prašomos priteisti sumos prigimtimi, bei reikalavimo ją priteisti (ne)pagrįstumo. Vertindamas byloje pateiktą reikalavimą teismas visiškai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo apmokėtomis sąskaitomis bei jo nurodymu, kad atliekamais mokėjimais nebuvo dengiamos teikiamos sąskaitos „už projektą“. Teismas taip pat nevertino, ar atsakovas nuo pat pradžių atsisakė sumokėti už šias konkrečias paslaugas ir ar egzistavo pagrindas ieškovei taikyti CK 6.55 straipsnį, detaliai nepasisakė, kas patenka į „mokesčio už projektą“ sąvoką, ar atsakovui buvo taikoma pareiga sumokėti už šias konkrečias suteiktas paslaugas ir ar jis (ne)pagrįstai šiuo atveju tokios pareigos neįvykdė.
30. Taigi, kasacinio teismo nagrinėtoje byloje, visų pirma, skola buvo kildinama iš už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, antra, nagrinėtoje byloje apskritai nebuvo aiški skolos prigimtis, t. y. už kokias būtent suteiktas paslaugas yra prašoma priteisti skolą. Šiuo nagrinėjamu atveju skola yra kildinama iš elektros energijos pardavimo santykių, t. y. už ieškovės tiektą elektros energiją atsakovo Butui ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios namo patalpoms, taigi, skolos prigimtis aiški. Be to, kaip jau konstatuota šia nutartimi, ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė tiek ieškinio pagrindą, tiek pateikė skolą pagrindžiančius įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021 bei atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3029-1012/2021, negali būti pripažįstamos precedentu nagrinėjamai bylai, nes šios bylos ir atsakovo nurodytų bylų faktinis ieškinio pagrindas nesutampa.
31. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014). Teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013). Teismas, vertindamas įrodymų visetą, turi įsitikinti, jog pakanka duomenų išvadai, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011, 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-701/2024).
32. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita patvirtina, jog iki ginčo laikotarpio, t. y. iki 2022 m. birželio 30 d., atsakovas už butui tiektą elektros energiją buvo skolingas ieškovei 38,96 Eur (1 t., el. b. l. 68, 89 – 98). Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovo minėtą skolą patvirtina ir 2022 m. liepos 28 d. PVM sąskaita faktūra Serija LAES Nr. 09827343, kurioje nurodyta, jog likutis 2022 m. birželio 30 d. (neapmokėta) – 38,96 Eur suma bei pačio apelianto dėstomos aplinkybės, kad mokėtiną sumą už elektrą apskaičiuodavo kiekvieną mėnesį pats, taikydamas mažesnį tarifą (0,167 Eur/kWh). Be to, šios nurodytos aplinkybės sutampa su ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomis aplinkybėmis, jog atsakovas neapmokėdavo pilnai ieškovės pateikiamų sąskaitų. Juolab, kad apeliantas nepateikė jokių duomenų, apie anksčiau, t. y. iki 2022 m. liepos mėn., atliktus mokėjimus ieškovei, kurie pagrįstų, jog apeliantas visada apmokėdavo ieškovės pateiktas sąskaitas pilnai. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos civiliniame procese paskirstymo taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas iki ginčo laikotarpio buvo skolingas ieškovei 38,96 Eur sumą, už tiektą elektros energiją.
33. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovė pagrįstai atsakovo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. sumokėtos dalį sumos – 38,96 Eur, įskaitė ankstesnei skolai padengti.
34. CK 6.383 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. CK 6.388 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita.
35. CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.
36. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013). Tik nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
37. CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-969/2017).
38. Sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio 1 ar 2 dalies taikymo konkrečių faktinių aplinkybių kontekste turi būti vertinamas pareiškimo turinys ir sprendžiama, ar atsakovas, kaip skolininkas, buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti. Pirma, tai galėtų būti atliekama eksplicitiškai nurodant konkrečių įmokų paskirtį (kokias skolas yra siekiama padengti); antra, išskiriant skolas, kurių įmokomis nėra siekiama apmokėti. Visais atvejais toks pareiškimo turinys turi būti aiškus, leidžiantis identifikuoti, kokias skolas atliekamais mokėjimais yra siekiama padengti. Šių aplinkybių išsamus įvertinimas būtinas sprendžiant dėl CK 6.55 straipsnio taikymo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-264-916/2021).
39. Pažymėtina, kad šiuo atveju atsakovui, kuris teigia, kad atliko mokėjimus būtent už 2022 m. kovo 1 d. – 2022 m. rugpjūčio 31 d. suteiktas paslaugas, tenka pareiga pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateiktas sąskaitos išrašas nepagrindžia aplinkybės, kad atsakovas būtų išreiškęs valią ieškovei ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms skoloms padengti, todėl ieškovė mokėjimus pagrįstai užskaitė senesnėms skoloms dengti.
Dėl atsakovui taikomų kompensacijų
40. Apeliantas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė sąskaitose nurodytas atsakovo mokėtinas sumas paskaičiavo teisingai, vadovaudamasi teisės aktais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais ir paskelbtais tarifais, taip pat teisingai pritaikė pirmiau aptartuose Vyriausybės nutarimuose nustatytas kompensacijas, t. y. nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. taikė 9 ct / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino kainą iki 0,24 Eur / kWh su PVM; nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d. taikė 0,285 Eur / kWh su PVM kompensaciją ir sumažino kainą iki 0,28 Eur / kWh su PVM; 2023 m. kovo 31 d. skaičiavo kainą taikydama 0,28 Eur / kWh su PVM tarifą. Tačiau, apelianto tvirtinimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu, jam turėtų būti nustatyta teisė ne tik į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, tačiau ir į ginčo laikotarpiu tiektos elektros energijos papildomą kompensaciją, todėl jo sumokėta 65,13 Eur suma už ginčijamą laikotarpį yra teisinga ir pakankama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais atsakovo teiginiais.
41. Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad piniginės socialinės paramos rūšys yra šios: 1) socialinė pašalpa; 2) būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Pagal minėto įstatymo 4 straipnsnio 1 dalį, piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Iš byloje esančio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2023 m. vasario 23 d. pranešimo matyti, kad atsakovui, vadovaujantis aukščiau minėtu įstatymu, nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas nuo 2022 m. gruodžio 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. (1 t., e. b. l. 134 – 135).
42. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas įtvirtina baigtinį kompensacijų sąrašą, t. y. numato, kad kompensacijos skiriamos būsto šildymo išlaidoms, geriamojo vandens išlaidoms ir karšto vandens išlaidoms, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančių įrodymų visetą, pagrįstai konstatavo, jog ieškovė išrašydama atsakovui sąskaitas už per laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. kovo 31 d. butui tiektą elektros energiją, jose nurodytas atsakovo mokėtinas sumas paskaičiavo teisingai, vadovaudamasi teisės aktais, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytais ir paskelbtais tarifais, taip pat teisingai pritaikė Vyriausybės nutarimuose nustatytas kompensacijas.
43. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnio norma negali būti aiškinama plečiamai, šio įstatymo pagrindu taikant papildomą elektros energijos išlaidų kompensaciją.
Dėl baudos ieškovei skyrimo
44. Atsakovas prašo teismo skirti ieškovei 300 Eur dydžio baudą už patirtą moralinę žalą dėl ieškovės grasinimų savo klientams nutraukti tiekiamą elektros energiją.
45. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas baudas skiria civilinio proceso kodekse numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). CPK nereglamentuoja baudų skyrimo už proceso šalies patirtą neturtinę (moralinę) žalą.
46. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Remiantis CK 6.263 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju apeliantas byloje nepareiškė priešieškinio ieškovei dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo dėstomos aplinkybės apie ieškovės ketinimus nutraukti atsakovui elektros energijos tiekimą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
48. Kadangi, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
49. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, neturi pagrindo konstatuoti CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išaiškino esmines faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo ir pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
51. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.
52. Ieškovė nepateikė duomenų, kad būtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
atmesti apelianto (atsakovo) L. I. apeliacinį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.