Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

3. Atsakovas deklaravo transporto priemonių pardavimo portale www.autoplius.lt skelbime Nr. A15566867, kad parduodamas automobilis yra be defektų. Kaina, nurodyta skelbime, buvo 3500 Eur. Ieškovė susisiekė su atsakovu, kai kaina buvo sumažinta iki 2850 Eur. Po derybų su pardavėju sutarė automobilio pirkimo kainą 2650 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji pirkti automobilio 2021 m. liepos 3 d. atvyko su draugų pora. Apžiūrėjus automobilį, jis atrodė tvarkingas, padarius testinį važiavimą mieste, pasikalbėjus su automobilį aprodžiusia moterimi (visą pardavimą vykdė moteris), dokumentų pasirašymas vyko su jos sutuoktiniu - atsakovu, nes faktinis automobilio savininkas buvo jis. Jokių netipinių garsų ar įtarimų, kad automobilio būklė galėtų kelti rūpestį, nebuvo pastebėta. Automobilį aprodžiusi moteris save įvardino kaip automobilio naudotoją. Po kelių dienų po pirkimo (2021 liepos 7 d.) ieškovė turėjo važiuoti į Anykščius. Važiuodama autostrada ieškovė išgirdo netipinį garsą/bildesį variklio skyriuje, dėl ko nusprendė automobilį nuvežti į automobilių remonto dirbtuves apžiūrai. Ieškovė, pasidomėjusi internete, sužinojo, kad UAB "DP Servisas” tinkamai daro Volvo automobilių diagnostiką, todėl nusprendė kreiptis į juos. Ieškovei buvo paskirtas laikas atvežti automobilį apžiūrai 2021-07-15. Važiuodama iš Anykščių, ieškovė atkreipė dėmesį, kad neveikia galinis valytuvas. Ieškovė telefono skambučiu kreipėsi į atsakovą su klausimu, ar jis jiems veikė, jų atsakymas buvo, kad veikė, nors ūkiniu būdu išėmus galinio valytuvo varikliuką ir jį apžiūrėjus, buvo aišku, kad galinio lango valytuvas sugedęs, ir jau senai. Automobilių remonto dirbtuvėse jį pakeitė į veikiantį. Dėl didelio ir staigaus automobilio variklio gedimo tikimybės, netipinio garso iš variklio skyriaus, tik grįžusi į Vilnių, automobilio ieškovė nebevairavo iki numatytos patikros, t. y. dvi savaites automobilis nebuvo naudojamas. Pristačius automobilį į automobilių remonto dirbtuves ieškovė buvo supažindinta, kad netipinis garsas sklinda iš automobilio variklio viršutinės dalies. Tikėtinas garsas panašus į atsilaisvinusios arba pertemptos grandinės tarp paskirstymo velenų ir, kai ji nutrūks, reikės jau keisti automobilio variklį. Be to, nėra kietųjų dalelių (DPF) filtro, aiškiai matosi, kad jis yra išpjautas, kas reiškia, kad automobilis techninės apžiūros sava eiga nepraeis, nes yra techniškai netvarkingas. Taip pat buvo nustatyta, kad sunkiasi pavarų dėžės alyva pro pavarų dėžės riebokšlį.

5. 2021-09-14 UAB „Ausegra“ išdavė Defektinį aktą (parengė MB „Autometalas“), kuriame įvardino variklio defektus: 1) 1-o ir 2-o variklio cilindrų vožtuvų nesandarumas; 2) stringantys ir išdirbti (pasiekę ribinį naudojimą-sugedę) hidrokompensatoriai; 3) aukšto slėgio turbo kompresorius skleidžia pašalinius garsus. 2021-09-14 UAB „Autometalas“, patikrinęs automobilio variklio sandarumą, specialiais prietaisais, nustatė, kad: 1) išsikraipiusi variklio galvutės plokštuma; 2) išklibusios variklio galvutės vožtuvų kreipiančiosios; 3) išdilę vožtuvų lizdų darbiniai paviršiai; 4) nesandarūs įsiurbimo vožtuvai; 5) stringantys kompensatoriai palinkę į vieną pusę. Nurodyti defektai patvirtina, kad variklio būklė yra labai bloga. Neužsidarantys ir stringantys mechanizmai sukuria nesandarią dujų degimo sistemą, kurios pasekoje krinta automobilio variklio galia (galingumas), sklinda pašaliniai metaliniai garsai, taip pat automobilio variklio išmetimo sistema dirba netinkamai, nes į išmetimo sistemą patenka ne iki galo sudegęs kuro ir oro mišinys, kas sąlygoja taršos didinimą. Kadangi pašalinta kuro išmetimo sistemos neutralizavimo sistema, ji dar labiau didina aplinkos taršą. Ieškovė nurodė, kad automobilio išmetimo sistema dar nėra sutvarkyta, nes jos sumontavimas papildomai kainuos apie 1200 Eur, o ieškovė šiuo metu neturi finansinių galimybių iš karto sutvarkyti ir išmetimo sistemą, todėl šie darbai bus atliekami vėliau, susitaupius papildomų pinigų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas apie vėliau paaiškėjusius paslėptus automobilio defektus ieškovei nieko neminėjo ir automobilio pardavimo skelbime apie jokius paslėptus defektus nėra minima. Jokie paslėpti automobilio defektai nenurodyti ir Sutartyje. Ieškovė, žinodama apie tokią automobilio būklę, automobilio įsigijimo metu būtų prašiusi sumažinti automobilio kainą arba apskritai nebūtų sudariusi šio sandorio.

6. Teikdama atsakovui pretenzijas ir ieškinį, ieškovė naudojosi UAB „Autopretenzija“ paslaugomis, už kurias sumokėjo sumoje 300 Eur. Ieškovės teigimu, šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovei siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje, tačiau atsakovui kategoriškai to atsisakius, ieškovė kreipėsi su ieškiniu į teismą. Nurodytos išlaidos laikytinos ieškovės nuostoliais, dėl kurių susidarymo atsakingas atsakovas.

8. Atsakovas įžvelgia ieškovės veiksmuose nesąžiningumą, kuris pasireiškia tuo, kad ieškovė sąmoningai pirkdama transporto priemonę, kuriai jau yra beveik 15 metų, sumokėdama už transporto priemonę tik 2 650,00 eurų, konstatuodama tokia kaina faktinę aplinkybę, kad jokių būdu negalima iš tokio automobilio laukti naujos transporto priemonės savybių, intensyviai eksploatuojant pirktą transporto priemonę, savo ieškiniu siekia atsakovo sąskaita suremontuoti pirktą transporto priemonę, kas turi būti prilyginama prie siekio gauti turtinės naudos kito asmens sąskaita.

9. Atsakovas neabejoja UAB “Sostena” konstatavimu, kad jo parduota transporto priemonė tikrinimo metu neturi suodžių filtro, tačiau apie minėto filtro pašalinimą nieko negali parodyti teismui, nes apie tai pats nieko nežino bei neatmeta galimybės, kad šis filtras galėjo būti pašalintas ir po transporto priemonės pardavimo dienos. UAB “Sostena” nepateikė duomenų apie tai, kada laiko prasme buvo paveikta elektroninė automobilio sistema dėl minėto filtro pašalinimo, tuo tarpu galiojančios techninės apžiūros buvimas gali tik paliudyti, kad su dujų išmetimo sistema patikros metu jokių problemų nebuvo, dėl ko transporto priemonė ir gavo leidimą dalyvauti kelių eisme? priešingu atveju techninė apžiūra nebūtų praeita. Kadangi pats atsakovas nešalino suodžių filtro, dėl to ir pareigos apie tai pranešti neturėjo.

10. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė paaiškino, kad perkant automobilį jai buvo svarbu, kad automobilis būtų be defektų, nenorėjo investuoti didelių pinigų į remontą. Ieškovė nurodė, kad apžiūrėti automobilio ji atvyko su draugų pora, automobilį jiems aprodė moteris – atsakovo sutuoktinė ar draugė (tiksliai nežino), kuri prisistatė kaip transporto priemonės naudotoja. Ieškovė atliko testinį važiavimą, nuvažiavo 3-4 km miesto ribose, testinio važiavimo metu automobilis veikė gerai, jokių neįprastų garsų nepastebėjo. Ieškovė paaiškino, kad prieš apsispręsdama pirkti automobilį, ji jį apžiūrėjo vizualiai, draugas buvo atidaręs kapotą, atrodo, patikrino tepalus. Automobilį aprodžiusi moteris sakė, kad variklis veikia „kaip bitutė“, todėl ieškovė buvo įsitikinusi, kad perka automobilį be variklio defekto ir neturėjo pagrindo manyti, kad bus reikalingas variklio remontas. Ieškovė nurodė, kad ji, prieš pirkdama automobilį, patikrinti jo dėl DPF filtro buvimo nebandė, pardavėjo nesiteiravo, ar jis yra, negalvojo, kad dėl to reikia klausti, nes jokių automobilio defektų pardavėjas nenurodė, todėl ieškovė tikėjosi, kad jei automobilis tvarkingas, tai ir DPF filtras yra. Ieškovė paaiškino, kad ji 2021-07-03 automobiliu iš automobilio pirkimo vietos (duomenys neskelbtini) grįžo į savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis dar nebuvo perregistruotas jos vardu ir neturėjo draudimo, automobilio nenaudojo iki 2021-07-07, kuomet automobiliu vyko į Anykščius. Ieškovė pažymėjo, kad 2021-07-04 buvo automobilį užvedusi, tuomet telefonu nusifotografavo automobilio ridą, nes pastebėjo, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje ji neįrašyta, be to, pastebėjo, kad prietaisų skydelyje dega informacinė lemputė. 2021-07-07 vykstant į Anykščius išvažiavus į autostradą, kuomet pakilo apsukos iki 2000, pastebėjo, kad automobilis negražiai dirba, taip pat degė variklio lemputė. Tikslaus variklio garso ieškovė negalėjo apibūdinti, tačiau nurodė, kad jis buvo „kitoks“, neįprastas, todėl ji nusprendė po kelionės kreiptis į specialistus, kad jie įvertintų, ar automobiliui viskas gerai, ar galima jį naudoti.

11. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais. Atsakovas paaiškino, kad jokie automobilio defektai pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti, nes automobilis buvo prižiūrėtas ir tvarkingas. Automobiliu naudojosi jo žmona, kuri ir aprodė automobilį ieškovei, jis pats turėjo darbinį automobilį. Atsakovas paaiškino, kad skelbimą apie parduodamą automobilį įdėjo jis pats, rida skelbime turi būti nurodyta buvusi skelbimo patalpinimo dieną (2021-06-03), ridą skelbime įrašė pažiūrėjęs į odometrą. Atsakovas nurodė, kad po skelbimo patalpinimo automobilis buvo naudojamas minimaliai, t. y. juo galėjo būti nuvažiuota 1 ar 2 kilometrai, nes šeima buvo įsigijusi kitą automobilį, kurį naudojo. Atsakovas paaiškino, kad prieš parduodant automobilį ieškovei jo šeima automobilį naudojo 2,5-3 metus, automobilį atsakovas pirko iš Lietuvoje veikiančios įmonės Gariūnų prekybos vietoje, prieš tai automobilis Lietuvoje nebuvo eksploatuotas. Atsakovas nurodė, kad jis automobilį pedantiškai prižiūrėjo, įsigijus automobilį, pakeitė variklio pagrindinį diržą, keitė variklio alyvą, prieš pat automobilio pardavimą ieškovei sutvarkė pakabą, taip pat pakeitė amortizatorius, spyruokles. Atsakovas teigė, jog jis nematė, kad prieš parduodant automobilį ieškovei būtų degusi kokia nors lemputė. Kad automobilyje nėra DPF filtro, sužinojo tik iš ieškovės pretenzijos. Atsakovas pažymėjo, kad automobilio techninės apžiūros metu dūmingumas nebuvo padidėjęs. Pirkdamas automobilį iš įmonės atsakovas nebuvo įspėtas, kad DPF filtras yra galimai pašalintas. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė vadovautis UAB „Mikrometras“ parengta ir į bylą pateikta konsultacine išvada, iš kurios matyti, jog variklio defektų automobilio pardavimo metu nebuvo, tam tikri defektai galėjo atsirasti jau ieškovei eksploatuojant automobilį, kaip netinkamo eksploatavimo pasekmė. Pažymėjo, kad ieškovė naujo DPF filtro neįdėjo, jokių išlaidų, susijusių su DPF filtro atstatymu nepatyrė, todėl ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodytos DPF filtro ir jo montavimo numatomos išlaidos negali būti iš atsakovo priteisiamos.

11. Byloje nustatyta, kad šalys 2021 m. liepos 3 d. 21:20 val. sudarė transporto priemonės - automobilio VOLVO C30, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, kuria atsakovas perleido automobilio nuosavybės teisę ieškovei už 2650 Eur kainą. Transporto priemonė parduota su galiojančia technine apžiūra. Tiek atsakovo www.autoplius.lt patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį, tiek pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyti jokie parduodamo automobilio defektai (trūkumai). Nustatyta, kad šalys automobilio pirkimo – pardavimo sutartį sudarė dviem egzemplioriais – po vieną kiekvienai šaliai. Šalių sudarytos pirkimo-pardavimo ieškovės egzemplioriuje, kuris buvo užregistruotas ir VĮ Regitra, nėra nurodyta parduodamos transporto priemonės rida. 2021-06-03 www.autoplius.lt atsakovo patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį nurodyta rida – 201 998 km. Atsakovas teigė, kad tokia automobilio rida buvo ir šio automobilio pardavimo ieškovei metu, t. y. 2021-07-03, tačiau tokių savo teiginių atsakovas neįrodė ir juos paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad atsakovas į bylą pateikė savo turimą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorių su įrašyta atsakovo nurodyta rida – 201 998 km, tačiau šią pirkimo - pardavimo sutartį atsakovas pateikė teismui tik 2022-03-08, kai byla jau buvo nagrinėjama iš esmės, nors civilinė byla iškelta dar 2021-10-07. Teikdamas šią sutartį, atsakovas pažymėjo, kad būtent šis sutarties egzempliorius (su nurodyta rida) buvo pateiktas VĮ Regitra, tačiau šiuos atsakovo teiginius paneigia iš VĮ Regitra gauta informacija, iš kurios matyti, kad atsakovas, kaip transporto priemonės pardavėjas, VĮ Regitra užpildė tik deklaraciją apie transporto priemonės perleidimą, tuo tarpu VĮ Regitra registruoti pateikta pirkimo – pardavimo sutartis buvo be joje nurodytos ridos. Tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovo turimas transporto priemonės pirkimo – pardavimo egzempliorius negali būti laikomas įrodymu, patvirtinančiu transporto priemonės ridą jos pardavimo metu, nes neaišku (negalima nustatyti), kada ir kuo remiantis ši rida buvo į šią sutartį įrašyta. Be to, akivaizdu, kad transporto priemonės rida pirkimo – pardavimo dieną automobilio niekaip negalėjo būti 201 998 km, t. y. tokia, kaip 2021-06-03 nurodyta atsakovo skelbime, nes atsakovas iš esmės neneigė, kad po automobilio skelbimo patalpinimo automobiliu buvo kažkiek (nors ir minimaliai) važiuojama, tai, kad automobiliu buvo važiuojama, patvirtina ir atsakovo sutuoktinės po automobilio pardavimo ieškovei 2021-07-08 rašyta sms žinutė, kurioje nurodyta, kad maždaug prieš savaitę iki automobilio pardavimo ji važiavo nuplauti automobilį, be to, ieškovė nurodė, kad prieš nuspręsdama pirkti automobilį, dar iki automobilio pirkimo – pardavimo sutarties su atsakovu pasirašymo, ji automobiliu atliko bandomąjį važiavimą po miestą ir atsakovas šios aplinkybės neginčijo, taigi automobilio rida 2021-07-03 niekaip negalėjo būti 201 998 km. Tai patvirtina ir ieškovės į bylą pateikta 2021-07-04 10:47 val. (kitą dieną po automobilio pardavimo) daryta automobilio ridos nuotrauka, kurioje užfiksuota rida – 203 484 km. Ieškovė paaiškino, kad šia fotonuotrauka užfiksuota rida apima jos įsigytu automobiliu atliktą bandomąjį važiavimą mieste ir nuvažiuotą atstumą tarp automobilio pirkimo vietos ((duomenys neskelbtini)) ir ieškovės nuomojamo buto ((duomenys neskelbtini)), kas sudarytų iki 25 km atstumą. Ieškovė paaiškino, kad po automobilio įsigijimo 2021-07-03, automobilį pastatė prie savo gyvenamojo namo ir po to automobilį ji naudojo tik 2021-07-07, kuomet važiavo iš Vilniaus į Anykščius ir atgal, būtent šios kelionės metu ji išgirdo neįprastus variklio garsus, degė variklio lemputė, todėl sugrįžusi iš šios kelionės užrašė automobilį patikrai ir iki patikros, kuri buvo atlikta 2021-07-15 UAB „DP Servisas“, automobilio nenaudojo. 2021-07-15 UAB „DP Servisas“ užsakymų paraiškoje- sutartyje nurodyta automobilio rida – 203 857 km, kas atitinka ieškovės paaiškinimus, jog pristatant automobilį minėtai patikrai nuo automobilio įsigijimo ji buvo nuvažiavusi apie 400 km (nuvažiuotas atstumas nuo automobilio pardavimo vietos iki ieškovės gyvenamosios vietos (Vilniaus miesto ribose) ir kelionė iš Vilniaus į Anykščius bei atgal). Aptarti duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad automobilio rida ieškovei įsigyjant automobilį buvo apie 203 460 km (CPK 185 straipsnis).

12. Nustatyta, kad ieškovė 2021-07-08 ir 2021-07-10 sms žinutėmis informavo atsakovą, kad dega informacinė lemputė, variklio lemputė ir tepalo lemputė, taip pat nurodė, kad užsirašė automobilio patikrai į servisą, nes nori išsiaiškinti, ar viskas automobiliui gerai, iki numatytos automobilio patikros automobilis paliktas stovėti nenaudojamas kieme. 2021-07-15 sms žinutėje ieškovė nurodė, jog iš serviso gavo informaciją, kad automobilis defektuotas, kvietė atsakovą atvykti 2021-07-16 į servisą, kad meistrai galėtų paaiškinti visus rastus automobilio gedimus ir susitarti, kaip spręsti problemas. 2021-07-15 ieškovės sms žinutėje paminėti tokie automobilio defektai: variklio grandinės blogos, reikia variklio viršutinę dalį keisti, DPF filtro nėra, informacinė lemputė daug klaidų rodo. 2021-08-03 pateikė atsakovui pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto, prašydama kompensuoti numatomas automobilio paslėptų defektų šalinimo išlaidas – 1350 Eur, 50 Eur galinio valytuvo remonto išlaidas ir kompensuoti patirtas 100 Eur UAB „Autopretenzija“ suteiktų konsultacijų išlaidas arba sumažinti automobilio pardavimo kainą 1500 Eur suma, arba pardavėjo sąskaita pašalinti automobilio paslėptus defektus, arba nutraukti 2021-07-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir grąžinti pirkėjai 150 Eur patirtų papildomų išlaidų bei sumokėtą 2650 Eur automobilio kainą, savo sąskaita išsigabenti automobilį. 2021-08-10 ieškovė atsakovui pateikė pakartotinę pretenziją dėl netinkamos daikto kokybės. 2021 m. rugpjūčio mėnesį taip pat vyko šalių susirašinėjimas el. paštu dėl daikto kokybės ir galimo ginčo sprendimo. Nepavykus susitarti, ieškovė 2021 m. spalio 7 d. kreipėsi į teismą su nagrinėjamu ieškinu.

13. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl parduodamo naudoto daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto kokybės trūkumus.

14. Pardavėjo sutartinės prievolės perduoti daiktą turinys apima ir įsipareigojimą perduoti tinkamą daiktą, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Taigi pardavėjas, vykdydamas pareigą perduoti daiktą, turi patvirtinti ir daikto kokybę. Reikalavimai pagal pirkimo–pardavimo sutartį dėl perduodamo daikto kokybės reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6.333 straipsnio 3 dalis).

15. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

16. Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Dėl reikalavimų parduodamo naudoto daikto kokybei kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

17. CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.

18. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose. Išaiškinta, kad sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

19. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, ieškovė, kaip pirkėja, turėjo įrodyti parduoto daikto – automobilio – trūkumų faktą, t. y. kad automobilis neatitinka sutartyje nustatytų ar įprastai tokio pobūdžio daiktams keliamų kokybės reikalavimų, dėl kurių automobilio negalima naudoti pagal paskirtį, arba dėl kurių automobilio naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas jo nebūtų pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs, ir kad pirkimo metu ieškovas nežinojo ir negalėjo žinoti apie parduoto automobilio trūkumus (CPK 178 straipsnis). Taigi, ieškiniui pagrįsti turi būti įrodyta, kad automobilio trūkumai buvo, kad jie buvo reikšmingi ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais.

21. Kaip minėta, atsakovas nei skelbime apie parduodamą automobilį, nei pirkimo – pardavimo sutartyje nėra nurodęs jokių automobilio trūkumų. Atsakovas teigė, jog parduodamas automobilis buvo prižiūrėtas ir tvarkingas. Interneto tinklapyje www.autoplius.lt patalpintame skelbime apie parduodamą automobilį, be pagrindinės informacijos apie automobilį, yra nurodyti tokie komentarai: labai tvarkingas, prižiūrėtas automobilis; iš techninės pusės idealus; atlikti ir atliekami laiku visi aptarnavimai; aptarnauta, remontuota Jutos, Martono servisuose; 2020 metais pakeisti diržai; Lietuvoje tik vienas savininkas; nereikalauja jokių papildomų išlaidų ir tepalų keitimų; R Design dalinė apdaila; galima tikrinti bet kuriame servise; šiek tiek atsilupę dažai nuo ratlankių; automobilis parduodamas tik todėl, kad gimus vaikui nebetelpame jame; sėdate ir važiuojate.

23. Į bylą yra pateikta 2021-07-04 (kitą dieną po automobilio įsigijimo) ieškovės daryta automobilio prietaisų skydelio fotonuotrauka, kurioje užfiksuota tuo metu buvusi rida (203 484 km), taip pat deganti informacinė lemputė – i. Ieškovė paaiškino, kad po automobilio įsigijimo, kai jį nusipirkusi atvažiavo iki savo gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), po to naudojo tik 2021-07-07, kuomet važiavo į Anykščius. Būtent kelionės į Anykščius metu ieškovė nurodė, kad padidėjus apsukoms – pakilus virš 2000, išgirdo neįprastus variklio garsus, kurie jai sukėlė susirūpinimą. Ieškovė taip pat nurodė, kad būtent šios kelionės metu degė informacinė lemputė, variklio lemputė ir tepalo lemputė, apie ką ji sms žinute informavo atsakovą bei nusprendė nuvaryti automobilį į autoservisą patikrai. Pažymėtina, kad 2021-07-08 atsakovo sutuoktinės sms žinutėje ieškovei nurodyta: „dėl variklio lemputės – tai vyras sakė, kad matė jis ją, ten yra informacija, kad reikia aptarnavimą daryti. Bet daryti jo nereikia, nes tepalai ir visi filtrai buvo keisti vasario mėnesį, man atrodo, ant priekinio stiklo vairuotojo pusėje yra lipdukas, kada reikės sekantį aptarnavimą daryti. Lemputė iššoka, nes kai darė aptarnavimą, tikėtina, kad programiškai kažko nepadarė.“ Automobilio patikra buvo atlikta 2021-07-15. Ieškovė pažymėjo, kad ji, grįžusi iš Anykščių, automobilio iki jo patikros servise 2021-07-15 nenaudojo.

24. Iš 2021-07-15 UAB „DP Servisas“ užsakymų paraiškos-sutarties matyti, kad šio užsakymo turinys buvo: patikrinti po pirkimo, kažkas ūžia, kartais dingsta trauka, kapotas sunkiai užsidaro, šviečia pranešimas – V simbolis. Minėto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pašalinis grasas sklinda iš variklio viršaus, grandinė tarp paskirstymo velenėlių (preliminari remonto kaina apie 600 Eur); DPF filtras pašalintas, matosi virinimo siūlės (apie 450 Eur); rasoja pavarų dėžės riebokšlis tarp pirminio veleno (apie 200 Eur); gal. išilginių svirčių blokai išplyšę (apie 150-200 Eur). Taip pat minėtame paraiškoje-sutartyje nurodyti ir kiti automobilio trūkumai/defektai, dėl kurių ieškovė šioje byloje atsakovui reikalavimų nereiškia, todėl teismas jų nedetalizuoja.

25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė po aukščiau paminėtos atliktos automobilio patikros metu gautų duomenų susisiekė su atsakovu ir bandė ieškoti nustatytų problemų sprendimo būdų, siūlė atsakovui pačiam pasirinkti jam priimtiną servisą, kuris dar kartą apžiūrėtų automobilį, dėl nustatytų defektų siūlė sumažinti automobilio kainą arba suremontuoti automobilį atsakovo lėšomis, arba nutraukti sutartį ir atsakovui susigrąžinti automobilį, o ieškovei grąžinti sumokėtą automobilio kainą. Nepavykus šalims susitarti, ieškovė 20121-09-04 kreipėsi į AB „Ausegra“, su kuria pasirašytoje paraiškoje-sutartyje Nr. G6732 nurodyta, jog kreiptasi dėl pašalinių variklio garsų prie didesnių apsukų, sumažėjusios traukos, dūmijančio variklio. 2019-09-14 MB „Autometalas“ sudarė defektinį aktą, kuriame nurodyta, jog automobilio variklio dalių patikrinimo metu nustatyta: 1) variklio galvutės plokštuma yra išsikraipiusi 0,08 mm; 2) variklio galvutės kreipiančiųjų vožtuvų klibėjimas yra 0,2-0,25 mm; 3) vožtuvų, vožtuvų lizdų darbiniai paviršiai su išdirbiu; 4) įsiurbimo vožtuvų sandarumas 45-60 proc.; 5) kompensatoriai pastrigę ir išdirbti į vieną pusę. Defektiniame akte pateikta rekomendacija: variklio galvutės plokštumos šlifavimas, vožtuvų valymas, vožtuvų darbinių paviršių šlifavimas, vožtuvų lizdų darbinio paviršiaus apdirbimas CNC staklėmis, vožtuvų tarpų reguliavimas, vožtuvų riebokšlių, kompensatorių keitimas. Atsižvelgiant į defektiniame akte pateiktas rekomendacijas, UAB „Ausegra“ atliko variklio galvutės remontą, konkretūs atlikti darbai ir remontui atlikti naudotos detalės (medžiagos) yra nurodyti 2021-09-17 UAB „Ausegra“ išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje, iš kurios matyti kad automobilio remontą, susijusį su variklio gedimo nustatymu ir jo pašalinimu (už atliktus darbus ir medžiagas), ieškovė sumokėjo 1599,90 Eur (kaina su PVM).

29. Atsakovas nurodė, jog jam ieškovės nurodyti automobilio trūkumai nebuvo žinomi, tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, iš CK 6.327 straipsnio nuostatų akivaizdu, kad pardavėjo žinojimas apie parduoto daikto trūkumus nėra privaloma pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus sąlyga ir šiuo atveju ieškovas (pirkėjas) neprivalo įrodyti, kad pardavėjas žinojo apie minėtus trūkumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2003; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018). Įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Taigi, aplinkybė, jog apie automobilio defektus atsakovas galimai nežinojo, pati savaime nepaneigia atsakovo, kaip pardavėjo, prievolių perduoti tinkamos (aptartos) kokybės daiktą.

30. Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad automobilio trūkumai, nurodyti 2021-09-14 defektiniame akte, sudaro kliūtis patikimai naudoti automobilį pagal paskirtį, todėl pripažintini esminiais daikto trūkumais, dėl kurių automobilio naudingumas sumažėja taip, jog pirkėjas, žinodamas tokį trūkumą, turėtų pagrindą iš esmės kitaip svarstyti dėl jo įsigijimo ar kainos. Taip pat iš bylos duomenų, atsižvelgiant į nustatytų variklio gedimų pobūdį, nėra pagrindo 2021-09-14 defektiniame akte aptartų variklio trūkumų laikyti savaime tikėtinais daikto kokybės pokyčiais, atsiradusiais dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, kurie būtų savaime suprantami, atsižvelgiant į automobilio naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.

31. Pripažinus, kad ieškovas įrodė buvus parduoto ginčo automobilio trūkumų, dėl kurių parduotas daiktas neatitinka esminių reikalavimų CK 6.333 straipsnio prasme, spręstina dėl to, ar nėra pagrindo nustatyti buvus aplinkybes, dėl kurių pardavėjo atsakomybė nekyla: kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan. Minėta, kad tokio pobūdžio aplinkybes turėtų įrodyti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

32. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip atsakovas neįrodė, kad aptarti variklio trūkumai galėjo atsirasti po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, įvertinus tai, jog nuo automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2021-07-03 iki patikrinimo UAB „DB Servisas“ 2021-07-15 praėjo tik 12 dienų, pripažintina nesant pagrindo nustatyti, kad parduoto daikto trūkumai būtų atsiradę iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės (CPK 185 straipsnis). Dėl to spręstinas klausimas, ar nurodyti trūkumai gali būti laikomi paslėptais.

33. Nepaisant parduodamo daikto kokybės garantijų, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020; kt.).

34. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

35. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įstatymas nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai pirkėjas negalėjo žinoti apie parduodamo naudoto daikto trūkumus ir šie nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

36. Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, negalima teigti, jog tai, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe patikrinti automobilį autoservise, ji pati prisiėmė riziką, jog perkamas naudotas automobilis gali turėti esminių variklio trūkumų, nebūdingų panašaus amžiaus automobiliams. Nustatyta, kad reikšmingi automobilio variklio trūkumai buvo apibrėžti 2021-07-15 paraiškoje-sutartyje ir 2021-09-14 defektiniame akte. Akivaizdu, jog tokio pobūdžio variklio trūkumai nėra be specialaus tyrimo pastebimi bei atpažįstami specialus išsilavinimo neturinčiam asmeniui, vidutiniam atidžiam pirkėjui.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, kaip vidutinis naudoto automobilio pirkėjas, apžiūrėjo automobilį ir jį išbandė; atsakovas pirkimo–pardavimo sutartyje nenurodė trūkumų. Nors teismas sutinka, kad ieškovė, pirkdama 14 metų naudotą automobilį, negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo kaip ir naujo automobilio savininkas, tačiau pažymėtina, kad, kaip buvo minėta pirmiau šiame sprendime, naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį ir neturėti tokių trūkumų, kurie galėtų lemti vidutinio protingo pirkėjo apsisprendimą įsigyti daiktą ar jį įsigyti už tam tikrą kainą. Faktinė aplinkybė, kad ginčo automobilis pirkimo-pardavimo metu savo tiesioginę funkciją atliko, t. y. juo buvo galima važiuoti, ir galiojo jo privalomoji techninė apžiūra, nepaneigia fakto, jog jis turėjo tokių trūkumų, dėl kurių jo eksploatacija apsunkinta, reikalautų papildomų investicijų. Kadangi pirmiau išvardinti nurodyto pobūdžio automobilio trūkumai išaiškėjo tik atlikus automobilio apžiūrą autoservise, konstatuotina, kad tai nėra akivaizdūs naudoto automobilio trūkumai, ieškovė nežinojo ir negalėjo apie juos žinoti. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad ieškovė, kaip pirkėja, buvo nerūpestinga (neatsargi) ir tai pašalintų pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę nurodytų konkrečių nustatytų trūkumų apimtimi (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

38. Apibendrinant konstatuotina, kad byloje įrodyta, jog ginčo automobilis turėjo variklio trūkumų, kurie buvo reikšmingi ir gali būti laikomi paslėptais trūkumais. Taigi, automobilis neatitiko kokybės reikalavimų ir neturėjo tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnis). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ginčo automobilio variklio trūkumų šalinimo išlaidas, patirtas už automobilio remontą, todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 1599,80 Eur paslėptų automobilio variklio defektų šalinimo išlaidų (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Iš 2021-07-15 UAB „DP Servisas“ atliktos patikros rezultatų matyti, kad DPF (kietųjų dalelių) filtras automobilyje pašalintas, matosi virinimo siūlės. Teismas sutinka su ieškovės argumentai, kad DPF filtro nebuvimas laikytinas defektu, nes jis įeina į transporto priemonės komplektaciją ir privalėjo būti įmontuotas ieškovės įsigytoje transporto priemonėje. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kad tokio modelio transporto priemonė gali būti eksploatuojama be DPF filtro (CPK 178 straipsnis). Iš UAB „Sostena“ 2021-10-01 pažymos matyti, kad automobilis buvo atvarytas į Sostena servisą patikrai, kurios metu nustatyta, kad išmetimo sistemoje esantis kietųjų dalelių filtras (DPF) yra pašalintas ir pakeista centriniame automobilio kompiuteryje (CEM) programa, kad jo nepatiktų. Įvertinus tai, jog šis automobilio defektas buvo pastebėtas pakankamai greitai, t. y. praėjus 12 dienų po automobilio įsigijimo, kuomet ieškovė dėl negražaus variklio darbo pristatė automobilį į autoservisą išsamiai patikrai, darytina išvada, kad automobilio trūkumas – DPF filtro nebuvimas – atsirado iki pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kadangi mažai tikėtina, jog ieškovė, nusipirkusi automobilį, būtų pati tyčia pašalinusi DPF filtrą, kad vėliau dėl to galėtų reikšti pretenzijas atsakovui. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų pažeidusi automobilio naudojimo ir eksploatavimo taisykles, susijusias su šiuo filtru. Teismas pažymi, kad esant įstatyme įtvirtintai pardavėjo pareigai garantuoti parduodamų daiktų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1-2 dalys), neturi reikšmės aplinkybė, ar pardavėjas žinojo apie kokius nors parduodamo daikto trūkumus (nagrinėjamu atveju – apie DPF filtro nebuvimą) ar ne, nes CK 6.327 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog pardavėjas pagal sutartį ir CK atsako ir už bet kokius daikto kokybės neatitikimus, net jeigu tie neatitikimai paaiškėja vėliau.

40. Šalys pirkimo – pardavimo sutartį sudarė galiojant teisiniam reglamentavimui, įpareigojančiam pardavėją nurodyti transporto priemonės trūkumus pirkimo-pardavimo metu. Atsakovui šių veiksmų neatlikus ir nepateikus įrodymų apie tai, kad automobilis jo pardavimo metu turėjo DPF filtrą, o transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nenurodžius dujų išmetimo sistemos trūkumų, sudarant įspūdį, kad transporto priemonė yra be šios sistemos trūkumų, laikytina, kad atsakovas elgėsi aplaidžiai ir nesąžiningai.

12. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 300 Eur, sumokėtus UAB „Autopretenzija“ už suteiktas konsultacijas teikiant atsakovui pretenzijas ir konsultuojantis ieškinio sudarymui. Nustatyta, kad ieškovė su UAB „Autopretenzija“ 2021-07-30 sudarė Konsultavimo paslaugų teikimo sutartį, kurios 1.2.1 punkte numatyta, jog konsultavimo paslaugos apima paslaugų teikėjo konsultavimą transporto priemonės (priemonių) įsigijimo, įsigijus transporto priemonę (priemones) ir paaiškėjus paslėptiems defektams, atstovaujant kliento interesams, teikiant pretenzijas, ieškinius, skundus, pranešimus, atsikirtimus ir kt. dokumentus kliento vardu, tiek pavienius, tiek kolektyvinius, tiesioginėse derybose, oficialiose Lietuvos ir užsienio įstaigose, teikiant skundus, pareiškimus ir kt. dokumentaciją viešajam organui ir/arba pareigūnui, teisme, komercinio ūkinio pobūdžio ar kitokius patarimus, atsakymus į klausimus ar nuomonių pateikimą.